Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
Vetmohimi i shtetėsisė
Publikuar më 26 shkurt, 2012 nė orėn 23:31 ( ) Ramiz Bojaj | Opinion |
Rrit madhësinë e shkronjave
Kthimi nė Rezolutėn 12 44, e zhveshė Republikėn e Kosovės nga shtetėsia, duke krijuar imazhin e statusit ende tė padefinuar, me rrezik real pėr bisedime tė reja politike edhe pėr rregullimin e brendshėm territorial, veēmas veriun. Pėrmes fusnotės, Kosova e dha me koncesion shtetėsisė pėr afat tė pacaktuar. Kosova nuk hoqi dorė nga shtetėsia as nė vitet e okupimit klasik nga Serbia, (1990-1998). Kosova nuk hoqi dorė nga shtetėsia as nė kohėn kur shqiptarėt u ndoqėn nga shtėpitė e veta, u vranė e u masakruan (19989-1999). Vetėm shtetėsia dhe sovraniteti i plotė i granton lirinė e prosperitetin qytetarėve tė Kosovės, themel i vėnė brez pas brezi nga heronjtė, dėshmorėt dhe gjithė populli liridashės shqiptar.

Shteti i Kosovės mund tė prezantohet vetėm si i pavarur e sovran.“Marrėveshja” Kosovė-Serbi pėr fusnotėn (me Rezolutėn 1244 tė KS dhe mendimin e Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė), me tė cilėn vendi ynė pėrfaqėsohet nė forumet dhe nismat rajonale, ėshtė vetmohim, rrėshqitje ose rrėnim i autoritetit tė shtetėsisė dhe sovranitetit. Ēka ėshtė edhe mė absurde, nė fusnotė nuk ėshtė pėrfshirė fare Deklarata e pavarėsisė sė Kosovės, e cila tėrthorazi ėshtė pėrmenduar nga GJND-ja (institucion ky jo obligativ e pa fuqi ekzekutive). Kjo formulė nėnkupton pėrfaqėsim ndėrkombėtar pa shtetėsi. Pompoziteti tepėr i madh deklarativ e medial, (se kinse Kosova doli nga izolimi), ka tė bėjė me mashtrimin e masave tė gjera qytetare, tė cilėt u gėnjyen edhe kur iu premtua liberalizimi i vizave, (lėvizja e lirė, zhvillimi ekonomik, ndalimi i korrupsionit e krimit tė organizuar etj). Por kjo e fundit (prekja esenciale e statusit) ėshtė mashtrimi mė i madh qe ka mundur tė ndodhė nė dėm tė Kosovės. Realisht, Kosova nuk doli nga izolimi as mė fusnotė, por u fut edhe mė tej nė izolim me shumė paqartėsi. Pjesėmarrja nė disa forume a punėtori rajonale nuk ėshtė hapje e Kosovės ndaj botės. Dalje nga izolimi do tė thoshte qe qytetarėve tė Kosovės (me automatizėm) t’u jepej liberalizimi i vizave, tė fillonte dialogu pėr intgrim nė BE, etj. Asnjėra nga kėto nuk kanė ndodhur pėr ne, por kėto kanė shkuar nė adresė tė Serbisė. Edhe pas kthimit nė 1244 (periudhė e para pavarėsisė), qytetarėt e Kosovės mbetėn po ata qe ishin mė parė, mė tė izoluarit nė rajon. Thjeshtė humbėn shumė dhe nuk fituam asgjė.Kur shteti udhėheqėt nga njerėz jo kredibil (me dosje tė rėnda nė qafė), situata merr dimensione tė paparashikueshme pėr tė arritur edhe tek kompromiset qe rrėnojnė shtetėsinė. Heqja dorė nga shtetėsia nuk do duhet tė ndodhte edhe sikur Serbia ta kėrcėnontė mė luftė tė armatosur Kosovėn, e jo tė bėhen kompromise nė tavolinė, nė kohėn kur pavarėsinė e vendit tonė e kanė njohur 88 shtete, ndėr mė tė fuqishmet nė botė, (SHBA, Angli, Francė, Gjermani etj) dhe kur shteti ynė ėshtė anėtarėsuar nė BB e FMN. Kosova nuk hoqi dorė nga shtetėsia as nė vitet e okupimit klasik nga Serbia, (1990-1998). Kosova nuk hoqi dorė nga shtetėsia as nė kohėn kur shqiptarėt u ndoqėn nga shtėpitė e veta, u vranė e u masakruan (19989-1999). Kosova me fusnotėn nė bisht, hoqi dorė nga shtetėsia e saj duke i hapur rrugė integrimit tė Serbisė nė BE (dialogu pėr integrimin), por jo edhe integrimin e Kosovės. Nė kėtė kontekst kuptojmė se bisedimet me Serbinė nuk kishin tė bėjnė me rehabilitimin e interesave bilaterale, por me plotėsimin e interesave tė Beogradit, duke bėrė “kurban”, Kosovėn. Kosova po e dėrgon Serbinė nė BE, ndėrsa vet u kthye nėn protektoratin e 1244 -tė shpallur dhjetėra herė tė vdekur. Ēka ėshtė edhe mė absurde, -delegacioni kosovar i legjitimoi kushtetutėn hegjemoniste serbe, e cila mban si pjesė tė saj Republikėn e Kosovės. Ndėrsa me 1244 e trajton si zonė nėn protektorat ndėrkombėtar. Ky ėshtė kuptimi, se pėrse Serbia, gjithmonė bėnte thirrje pėr mbajtjen nė jetė tė 1244, edhe pse, as ky dokument i lartė juridik nuk u zbatua kurrė nė pjesėn veriore tė Mitrovicės. Pra, sipas kėsaj veriu i Kosovės quhet Serbi, ndėrsa pjesėt qendrore protektorat!!!

Kosova hyri nė izolim edhe mė tė madh

Qeveria jonė ėshtė dashur tė ketė parasysh, se forcimi i Serbisė nė instanca ndėrkombėtare do ta izolojė edhe mė tepėr Kosovėn. Nėse Serbia nuk hoqi dorė nga Kosova (kushtetuta hegjemoniste as nė momentet kyēe tė rrugės sė integrimit evropian tė saj), si mendojnė “patriotėt”, tanė se njė gjė tė tillė do tė ndodh pasiqe Serbia tė bėhet anėtare e BE. Serbia nė BE, do ta gozhdojė edhe mos mė keq shtetin e Kosovės. Pra, me “vetėdijė” qeveritarėt tanė e gozhduan perspektivėn zhvillimore dhe integruese tė Kosovės. Nuk e kam te qartė nėse ekziston ndonjė strategji pėr rrugėn integruese tė Kosovės drejt BE-sė. Nismat rajonale tė Kosovės pa kredibilitetin e shtetėsisė nuk mund tė quhet perspektivė e re e jona, ose dalje nga getoja. Referencė e vetme reale nė pėrfaqėsim ndėrkombėtar tė Republikės sė Kosovės ėshtė shtetėsia dhe sovraniteti.Ēdo manovrim ndryshe ėshtė i parealizueshėm, i dėmshėm, por edhe i rrezikshėm. Se Kosova nuk nėnshkroi marrėveshje me “fluska bore”, tregon vet negociatori serb, Stefanoviq, i cili edhe mė zėshėm kėrcėnon Kosovėn, se fusnota nuk ėshtė as e pėrkohshme e as kalimtare. “Mashtrohen tė gjithė ata qe mendojnė se fusnota do tė shkrihet me dimėrin. Fusnota nuk do tė hiqet kurrė nga emri i Kosovės. Me marrėveshjen e arritur nė Bruksel, Serbia nuk e ka njohur pavarėsinė e Kosovės, por Rezolutės 1244”. Ndėrkaq,ministri serb, Jeremiē, kėrcėnon Kosovėn duke thėnė se sa tė ekzistojė Serbia, Kosova nuk do tė njihet shtet i pavarur. “Pėrderisa ekziston shteti i Serbisė, Kosova kurrė nuk do tė ekzistojė shtet i pavarur. Serbia tash ėshtė mė afėr statusit tė kandidatit pėr BE, ndėrsa kushtet janė realizuar nė bazė tė interesave tona, sipas Kushtetutės sė Serbisė dhe Rezolutės 1244”. Serbia ėshtė dėbuar ushtarakisht nga Kosova, por duket se bishti i sė keqes ende mbetet i zgjatur.

Kthimi prapa nė kohė

Pėrpos referencave tė pėrmendura mė lart, Rezoluta 1244, degradon pozitėn ndėrkombėtare tė Kosovės (pėrfaqėsim i pabarabartė). Kjo paraqet edhe kthim prapa nė kohė, si dhe stganim nė konsolidimin e brendshėm tė shtetėsisė (veriu i pakontrolluaar). Por, kryeministri Hashim Thaēi, nuk brengoset shumė pėr gozhdimin e Kosovės pas fusnotės, duke e vlerėsuar marrėveshjen rreth fusnotės si jashtėzakonisht tė rėndėsishme pėr vendin. “Republika e Kosovės do tė pėrfaqėsohet nė tė gjitha nismat rajonale si vend sorvan e i pavarur, me emrin e vet kushtetues. Marrėveshja e Rambujesė i solli Kosovės lirinė, marrėveshja pėr Planin Ahtisari i solli pavarėsinė, marrėveshja e pėr fusnotėn i sjell Kosovės integrimet evropiane”. Kjo i bie sikur ta ndėrtosh njė shtėpi nga themeli, e mė pas t’ia shembėsh ēatinė. Sovraniteti ėshtė ombrellė e Kosovės, si brenda ashtu edhe jashtė shtetit. Unė spo kuptoj se pėrsė ramė nė kėtė deregje, ku pėr vete kėnaqemi me shtetėsinė, ndėrsa nė prezantimet ndėrkombėtare shkojmė me 1244 (pas sovranitet dhe pa simbole shtetėrore). Njoftimeve pompoze tė qeveritarėve tanė se me 1244, Kosova i “hapi” rrugė integrimeve, ėshtė hedhur poshtė menjėherė nė Bruksel, duke vlerėsuar se BE-ja, nė asnjė mėnyrė nuk i ka garantuar Kosovės marrėveshjen e stabilizim- asocimit. “Mmarrėveshja e Stabilizim Asocimit mund tė ndodhė vetėm atėherė kur Kosova tė pėrmbushė kriteret e kėrkuara nga BE”, vlerėsojnė ne Bruksel. Edhe fraza tjetėr e kryeqeveritarit tonė z.Hashim Thaqi, se “marrėveshja e arritur nė Bruksel ka larguar pėrfundimisht UNMIK-un nga tavolina e pėrfaqėsimit me Kosovėn”, nuk del llogari e saktė. Se Kosova nuk e hoqi qafe UNMIK-un nė pėrfaqėsim ndėrkombėtar e hedh poshtė vet bashkėpartiaku i kryeministrit tonė, ministri i jashtėm z. Enver Hoxhaj, duke thėnė se UNMIK-u do tė prezėntojė edhe mėtej nė OKB. “Kosova nė OKB do tė vazhdojė tė prezantohet edhe me UNMIK-un, por strategjia e Republikės sė Kosovės do tė ndryshojė kur tė arrihen 100 njohje”. Kjo, sigurisht se do tė ndoshė njė ditė!

Kushtėzime tė pakuptimta

Kushtėzimi i Brukselit pėr kompromisin e Kosovės (cenimi i shtetėsisė), pėr “rehabilitim” raportesh me Serbinė, duket tejet i paarsyeshėm dhe i pakuptimtė. Prekja e ēėshtjes sė statusit ėshtė tepėr shqetėsusese, sepse kjo nė esencė cenon gjenezėn e shtetėsisė e tė sovranitetit. Edhe ish-shefi i UNMIK-ut, Soren Jessen-Petersen, me tė drejtė tregon shqetėsimin e tij pėr faktin se dialogu Prishtinė-Beograd, pėr ēėshtje teknike, ėshtė kthyer nė rifillim tė bisedimeve pėr statusin.“Statusi i Kosovės ėshtė pėrmbyllur me pavarėsinė e kėtij vendi. Nuk e kuptoj se pse duhet Kosova ta bėjė kėtė kompromis. 22 vende tė Bashkimit Evropian e kanė njohur pavarėsinė e Kosovės, dhe 88 vende nė gjithė botėn. Duket se vetėm 5 vendet e BE-sė qė nuk e kanė bėrė njė gjė tė tillė, po pėrcaktojnė tė ardhmėn e Kosovės. Kjo ėshtė shqetėsuese”. Duket mjaft i pakuptimtė “komoditeti” i institucionalistėve tanė kur thonė se 1244, jo vetėm qe nuk ėshtė shqetėsues, por prosperues dhe fleksibil pėr Republikėn e Kosovės. Ata qe mendojnė kėshtu mund tė vetmashtrohen, por jo edhe tė hedhin hi nė sytė e popullit mė tė vuajtur nga padrejtėsitė shekullore nga tė tjerėt. Pėrse luftuam e derdhėm gjak shekuj, dekada e vite. Thjeshtė pėr tė qenė i lirė dhe i pavarur, nė tokėn, shtetin dhe atdheun tonė. Askush nuk e ka kompetencė tė rezervuar qė tė na mohojė kėtė tė drejtė legjitime tė fituar me sakrificė dhe ēmim shumė tė lartė.

(Autori ėshtė publicist dhe drejtor pėr marrėdhėnie me publikun nė Institutin pėr Hulumtime dhe Analiza tė Politikave Ekonomike).

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Ramiz Bojaj
Shkrimet e tjera të këtij autori
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 41 vizitorë
Lexuar: 982 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
Sė pari, demarkacioni me Serbinė, pastaj me M...
E hėnė, 16 tetor 2017 - 21:56
Barometri diplomatik *** Pse Serbia pėr liberalizimin e vizave nuk e pati kusht demarkacionin me Kosovėn?! - Nga doli qė Kosova ta ketė kusht liber...
1000 LUFTĖTARĖT E ADEM JASHARIT DHE 60 MIJĖ V...
E hėnė, 16 tetor 2017 - 21:53
Shkuan gati dy dekada prej pėrfundimit fisnik tė luftės sė lavdishme shqiptare tė UĒK-sė, nė fillet dhe nė ballė tė sė cilės qenė njėmijė luftėtarėt e Adem...
Nuk vritet njeriu edhe nė rastin kur shpėrnda...
E hėnė, 16 tetor 2017 - 21:51
Nė muajin korrik tė kėtij viti gazetari Enver Robelli kishte publikuar njė shkrim pėrmes tė cilit njoftonte pėr hetimet qė drejtėsia zvicerane zhvillonte k...
TEORITĖ E KONSPIRACIONIT “SHQIPTAR”
E hėnė, 25 shtator 2017 - 21:35
Ēuditėrisht, viteve tė pasluftės sė lavdishme tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės (UĒK), qė luftoi pėr liri e pėr bashkim kombėtar, dolėn nė sipėrfaqe “qendr...
Akademiku Skėnder Kodra ua pėrplasi nė fytyrė...
E enjtė, 21 shtator 2017 - 21:20
Barometri diplomatik *** Objekt shqyrtimi i kėtij komenti ėshtė vizita e presidentit tė Akademisė Shqiptaro-Amerikane tė Shkencave dhe tė Arteve tė ...
më shumë nga - Opinion »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi