Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
Shekulli i krenarisė shqiptare
Publikuar më 25 nėntor, 2012 nė orėn 21:46 ( ) Ramiz Bojaj | Opinion |
Rrit madhësinë e shkronjave
“Flamuri pėrmbledh kujtimet e shkuara tė njė kombi dhe gjuhe tė pashkruar qė mund ta kuptojė syri dhe zemra e ēdo njeriu”, Faik Konica. Shpallja e Pavarėsisė sė Shqipėrisė ėshtė njė nga ngjarjet mė tė rėndėsishme nė historinė tonė kombėtare. Shqipėria nė 100 - Vjetorin e Pavarėsisė ėshtė anėtare e NATO-s, ndėrkaq Kosova ka shėnuar 13 vjetorin e ēlirimit dhe 5 vjetorin e Pavarėsisė. Shteti unik nacional edhe sot vazhdon formėsimin e vet real.

Njėqind vjetėt e shtetit tė Shqipėrisė, shėnojnė po kaq vjet sakrificė, luftė e pėrpjekje pėr lirinė e kombit shqiptar, tė mbetur padrejtėsisht jashtė ombrellės sė shtetit nacional. Pavarėsisht sfidave, pėr njė shekull tė plotė, shqiptarėt nuk ndalėn pėrpjekjet pėr realizimin ėndrrave tė Ismail Qemajlit, Isa Boletinit, Hasan Prishtinės, Azem Bejtės, Shaban Polluzhės, Ibrahim Rugovės, Zahir Pajazitit e Adem Jasharit dhe gjithė atyre bijve dhe bijave qė u sakrifikuan pėr lirinė e Kosovės (-formėsimin e shtetit real shqiptar). Lufta pėr ēlirimin e Kosovės, Ēmerisė, Kosovės Lindore, Shkupit e Ulqinit, vazhdoi pa u ndalė nėn simbolin e flamurit tonė kombėtar, tė Gjergj Kastriotit e Ismail Qemailit. Pa shtetėsinė e Shqipėrisė, nuk do ta kishim as Kosovėn e Pavarur. Tė dyja shtetet shqiptare janė trarėt e bėrjes sė Shqipėrisė reale me trojet tjera etnike qe akoma jetojnė nėn zgjedhėn sllavo-greke.“Flamuri pėrmbledh kujtimet e shkuara tė njė kombi dhe njė gjuhe tė pashkruar qė mund ta kuptoj syri dhe zemra e ēdo njeriu. Nuk janė kujtime goditjesh kundėr fqinjėve, nuk janė kujtime lakmish dhe rrėmbimesh: janė kujtime vetėmbrojtjeje me mundime tė palodhura dhe me trimėri tė gjata e tė forta qė kanė lėnė gjurmė tek tė gjithė popujt r qytetėruar. Nga kjo pikėpamje mund tė mburremi se Flamuri ynė, siē ėshtė njė nga mė tė vjetrit e botės, ėshtė dhe njė nga mė tė drejtėt”, Faik Konica.

Skėnderbeu vuri themelet e mėvetėsisė

28 Nėntori i vitit 1443, ishte epiqendra e formėsimit tė mėvetėsisė shqiptare, duke simbolizuar simbiozėn e vetėmbrojtjes sė qenies shqiptare, pėrballė pushtimeve tė egra, spastrimeve dhe grabitjeve ekspansioniste nga tė huajt. Gjergj Kastrioti – Skėnderbeu, pėr herė tė parė nė historinė e kėtij kombi ngriti Flamurin me shqiponjėn dykrenore nė Kalanė e Krujės, i cili valoi pėrplot 25 vjet me radhė duke ruajtur, po kaq vjet, lirinė dhe identitetin nacional, etikėn dhe etninė shqiptare. Nėntori i dytė mė 1912, (ngritja e flamurit tė pavarėsisė sė Shqipėrisė, (nga plaku Ismail Qemaili) shėnoi themelet e Shqipėrisė e sotme (londineze), e cila mbushi plot 99-vjet jetėsi, duke prezantuar anekėnd botės, identitetin autentik shqiptar. Flamuri kombėtar shqiptar, nuk ėshtė vetėm simbolikė, por edhe frymėzim zgjimi pėr luftė, liri dhe rezistencė. Veēmas pėr shqiptarėt tė cilėt padrejtėsisht mbetėn jashtė shtetit amė, Shqipėrisė. Njėzetetetė nėntori i 1912-ės, shėroi njė plagė shqiptare, (Pavarėsia e Shqipėrisė), por la tė hapura plagė tjera tė cilat kullonin nė zgjedhėn e tė huajve, serbo-sllave e greko-helene.
Tė mbledhur rreth Shqipėrisė amė (flamurit kombėtar), shqiptarėt gjetėn gjithmonė ngrohtėsi dhe frymim pėr luftė dhe bashkim kombėtar. Edhe pse Shqipėria e dergjur nėn petkun e diktaturės komuniste (gjysmė shekulli monizėm, duke anatemuar pjesė vitale tė historisė dhe figurave tė mėdha kombėtare), shqiptarėt nuk u ndalėn kurrė nė rrugėn e lirisė sė plotė. Me flamurin dykrenor tė Skėnderbeut e Ismail Qemailit(Luigj Gurakuqit, Isa Boletinit etj), shqiptarėt u bashkuan gjithmonė rreth sofrės sė madhe kombėtare, (rreth flamurit), duke ngritur shqiponjėn tonė, nė tėrė hapėsirėn shqiptare: Kosovė, Maqedoni, Mal tė Zi, Ēamėri dhe kudo nė mėrgatėn tonė, duke proklamuar tė vetmin mesazh: Shqiptarėt u ndanė nė kufij me gjemba, por askush s’mund tė vė kufij nė shpirtin dhe zemrėn e tyre tė madhe.

Flamuri kombėtar i Ismail Qemailit, mbėshtolli dekada me radhė heronjtė e Kosovės, tė cilėt, po pėr kėtė flamur u vranė, u burgosėn dhe u internuan nė kazamatet sllave e greke. Po ky flamur, bashkoi dhe rreshtoi ushtarėt e lirisė sė Kosovės, UĒK, tė cilėt e mbajtėn tė palėkundur, deri nė fitoren e madhe tė vitit 1999. Epokė kjo qė shėnon edhe fundin e pushtimit serb nė kėtė anė tė Arbėrisė (Dardanisė), tė quajtur Republika e Kosovės.

Kosova pas shpalljes sė pavarėsisė me 17 shkurt 2008, prezantoi flamurin e vet shtetėror, pa ngjyrime kombėtare, por flamuri kombėtar (shqiponja dykrenore), mbetet gjithmonė i pazėvendėsueshėm dhe i palėkundur, nė mendjen, shpirtin dhe nė identitetin shqiptar tė Kosovės. Flamuri kombėtar, mbetet i lidhur mishėrisht me rrugėn dhe mbrojtjen e etnitetit tonė kombėtar, nė vite dekada e shekuj. Dhe si i tillė do tė jetojė gjithmonė, aq sa do tė jetojnė shqiptarėt.

28 Nėntori, simbioza shqiptare

Simbolika kuq e zi, dallon shqiptarėt nga kombet e tjera. Andaj, devijimi nga simbolikat kombėtare, do tė thotė lajthitje nga qenėsia nacionale. Dhe nėse ndodh kjo, do tė thotė asimilim, ose tjetėrsim. Shqiptarėt nuk ndihen ndryshe, pėrveēse shqiptarė, me frymėn dhe shpirtin arbėror. Flamuri shqiptar u la me gjak shekuj me radhė. Kjo pėr faktin se ngritja e flamurit kombėtar nė Vlorė simbolizon fitoren gjithėshqiptare, nga tė gjitha trojet etnike. Liria shqiptare, mblodhi pas vete, Ēamėrinė, Kosovėn, Shkupin dhe Kosovėn Lindore.
Andaj, nėntori shqiptar(100 vjetori) mbledh rreth sofrės arbėrore tė gjithė shqiptarėt kudo qe janė, me tė vetmin kushtrim: bėrjen e Shqipėrisė reale. Tingėllonin tejet tė pakuptimta versionet pėrēarėse se ne cilin qytet duhet zgjedhur pėr 100 vjetor. Historia jonė ėshtė e mbushur pėrplot me data tė rėndėsishme tė luftės dhe lirisė. Andaj pėr shqiptaret ėshtė i rėndėsishėm dhe i shtrenjtė ēdo qytet e fshat shqiptar, pra ēdo cep i etnisė sonė.
Tirana, Vlora, Shkupi, Prishtina, Prizreni, Manastiri, Ulqini, Presheva, Janina, Prekazi dhe ēdo qytet a fshat shqiptar (pa pėrjashtuar diasporėn), i mbėshteten plot krenari, festės sė madhe pėr 100 vjetorin e pavarėsisė sė Shqipėrisė. Kjo pėr faktin se ēdo shqiptar e ndjen ne zemėr e gjak krenarinė shekullore tė identitetit shtetėror shqiptar. Festa e 100 vjetorit duhet t’i bashkojė e frymėzojė me shumė se kurrė shqiptarėt ne ecjen e vet drejt bashkimit dhe integrimit.

Uniteti nuk mungoi kurrė

Kuvendi i Vlorės e shpalli pavarėsinė nė emėr tė tė gjithė shqiptarėve, tė tė gjitha trevave etnike, qė dėrguan pėrfaqėsuesit e tyre nė kėtė kuvend. Kuvendi i Vlorės e proklamoi Shqipėrinė etnike si njė trupė tė vetme, unike e tė pandarė. Po me kėtė pėrbėrje doli edhe qeveria shqiptare e Ismail Qemalit duke rreshtuar pėrfaqėsues nga e gjithė etnia shqiptare.
Sot dy shtetet shqiptare nė Ballkan, Shqipėri-Kosovė, mbajnė pėr barrė ruajtjen dhe mbrojtjen e tėrė etnikumit shqiptar. Nė dekadėn e fundit, Kosova, mbylli njė plagė tė madhe nacionale, por plagėt tjera lėngojnė. Kosova Lindore, vuan nėn terrorin e egėr sllav, maqedonasit vazhdojnė shpifjet dhe trillimet kundėr shqiptarėve, ndėrsa nė Mal tė Zi, diskriminimi dhe asimilimi i heshtur ndaj bashkėkombėsve tanė vazhdon. Duke formėsuar njė pjesė tė shtetit tė pavarur shqiptar (Shqipėria londineze), kjo mbeti simbolikė e rrugės pėr liri tė plotė kombėtare, mbajti gjallė ēėshtjen e ēlirimit dhe tė bashkimit tė tė gjitha trevave tona etnike dhe pėr zgjidhjen pėrfundimtare tė problemit shqiptar nė Ballkan.



28 Nėntori i 1912-ės, ishte pikėnisje pėr formimin nacional e shtetėror shqiptar, projekt qe duhet tė vazhdojnė deri nė finalizimin e aspiratave pėr bashkim kombėtar. “Qėllimi ynė si komb duhet tė jetė ndėrtimi i shtėpisė sonė nėn njė ēati tė pėrbashkėt. Bashkimin nuk mund ta ndalė askush”. Filozofia etike shqiptare pasqyron objektivisht strategjinė nacionale tė zgjimit kombėtar, duke u nisur frontalisht nga Shqipėria londineze, pėr tė zbarkuar nė Kosovė, e herėt a vonė edhe nė Kosovė Lindore, Ēamėri dhe tėrė hapėsirėn etnike shqiptare. Realisht, ky ishte synim edhe i Gjergj Kastriotit-Skėnderbeut, Ismail Qemalit, dr. Ibrahim Rugovės e Adem Jasharit, Zahirit, Luanit dhe gjithė shqiptarėve tė rreshtuar nė kushtrimin e lirisė shqiptare.

“Shpallja e Pavarėsisė ishte njė akt me rėndėsi jetike pėr popullin shqiptar. Ajo, mbylli njė epokė tė tėrė luftėrash e pėrpjekjesh shekullore pėr liri, pėr tė ruajtur tėrėsinė territoriale tė atdheut e pėr tė formuar shtetin e lirė kombėtar shqiptar pėr ta mbrojtur pavarėsinė e fituar nga rreziqet e shumta, pėr tė siguruar bashkimin kombėtar tė gjymtuar rėndė dhe pėr tė vendosur rendin demokratik”. Prandaj, kjo filozofi e sheh 28 nėntorin e 1912-ės si nismė tė bėrjes sė shtetit real shqiptar, e jo mbyllje tė ēėshtjes shqiptare. Kėsaj nisme nuk mund t’i vihet pikė as me pavarėsinė e Kosovės. Realisht dy shtetet shqiptare nė Ballkan, janė vetėm trarėt e ndėrtimit tė shtetit real, nėn kulmin e tė cilit rritėn brezat e lirė arbėror.

Mesazhet e figurave mė tė larta botėrore, si Barack Obama, e Hillary Clinton, pėr 100 vjetorin e pavarėsisė dėshmojnė pėr rolin dhe peshėn qe ka kombi ynė, duke u matur me aleatėt e mėdhenj. Obama: “Shtetet e Bashkuara tė Amerikės mbeten tė pėrkushtuara pėr tė ndihmuar Shqipėrinė pėr tė arritur integrimin e saj tė plotė nė bashkėsinė euro-atlantike. SHBA-tė, vlerėsojnė mbėshtetjen e vazhdueshme tė Shqipėrisė ndaj misionit tė NATO-s nė Afganistan ku ushtarakėt shqiptarė shėrbejnė me trimėri krah pėr krah me aleatėt dhe partnerėt e ISAF-it”.

Sot nė 100-vjetorin e pavarėsisė sė Shqipėrisė dhe simbolin e Flamurit tonė kombėtar, shqiptarėt anekėnd botės shėnojnė edhe ditėn e lirisė sė Kosovės, ngase shqiptarėt kanė vetėm njė ditėlindje, 28-Nėntorin. Nė kėtė ditė feste, shqiptarėt nė pėrgjithėsi janė mė tė fuqishėm, mė unikė e mė tė bashkuar se kurrė mė parė. Shqipėria nė NATO, dhe rrugėtimin e saj drejt BE-sė, me Kosovėn e pavarur, mbesin dy shtylla nė tė cilat duhet mbėshtetur edhe degėzimet tjera tė etnisė shqiptare, si nė Ēamėri, Kosovė Lindore, por edhe bashkėkombėsit tanė nė Maqedoni e Mal tė Zi. Tė gjithėve tok na bashkon flamuri me shqiponjėn dykrenore, i cili na jep zemėr e shpresė. 28 nėntori i vitit 1912 shkroi themelet e lirisė dhe dinjitetit nacional, ngase pa Shqipėrinė e sotme, nuk do ta kishim as Kosovėn e pavarur e sovrane, pa shtetin e Kosovės, nuk do ta kishim kurrė as bashkimin kombėtar me pjesėn tjetėr tė etnikumit tonė etnohistorik e nacional.

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Ramiz Bojaj
Shkrimet e tjera të këtij autori
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 47 vizitorë
Lexuar: 1,050 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
Me largimin e “misioneve tė huaja, fillon str...
E dielė, 10 dhjetor 2017 - 00:09
Baromteri diplomatik *** Mos e kritikoni dhe mos e fajėsoni BE-nė, se mund tė ndodhė ajo mė e keqja, qė disa shtete tė saj ta tėrheqin njohjen ndėrkomb...
EDHE TI O RAMUSH I LĖVIZE FJALĖT?!?
E dielė, 10 dhjetor 2017 - 00:05
...O POPULLI IM! PASKE PASUR FATIN E KEQ QĖ, NUK U MĖSOVE DHE AKOMA NUK PO MĖSOHESH ME KĖTO LOJRAT E NDĖRKOMBĖTARĖVE SI DHE ME DREDHITĖ E HILET E KĖTYRE TĖ...
Zoti ambasador, me gjepura nuk hidhet poshtė ...
E premtė, 08 dhjetor 2017 - 08:35
Reagim ndaj qėndrimit tė Ambasadorit tė SHBA-ve nė Kosovė, z. Greg Delawie Nė intervistėn ekskluzive pėr emisionin « Rubikon » tė datės 5 dhjetor Ambasa...
Akademiku serb Vasilije Krestiq, ta apelojė S...
E merkurė, 06 dhjetor 2017 - 15:28
Barometri diplomatik Jo, Serbia me liderėt, me akademikėt, me popat e saj, dhe me patriarkun Irinej nė krye, tė kėrkojnė rikthimin e Kosovės nėn “ombre...
ZGEDHJET E JASHTĖZAKONSHME KOMUNALE NĖ PRESHE...
E merkurė, 06 dhjetor 2017 - 15:25
Jemi nė prag tė zgjedhjeve tė jashtėzakonshme Komunale nė Preshevė. Deri te ky proces ka ardhur pėr shkak tė dėshtimit tė Koalicionit tė fundit ndėrmjet tė...
më shumë nga - Opinion »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi