Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
NJERĖZ SI RRAHMAN BAHTIRI NUK SHLYHEN NGA KUJTESA E POPULLIT
Publikuar më 30 prill, 2013 nė orėn 05:13 ( ) Sejdi Veseli | Histori |
Rrit madhësinë e shkronjave
NJERĖZ SI RRAHMAN BAHTIRI NUK SHLYHEN NGA KUJTESA E POPULLIT, ATA MBETEN TĖ PĖRJETSHĖM
Me rastin e tre vjetorit tė vdekjes fizike tė Tij!

Lexoj me dhembje tė thellė nė shpirt, pėrkujtimet pėr ata qė dhanė krejt ēka patėn, pėr tė sjellė lirinė e shumėpritur, qė mė nė fund edhe ne shqiptarėt tė vetėvendosim lirshėm pėr tė ardhmen tonė.
Kėta pishtarė tė lirisė, po na ikin nė pavdekėsi duke na obliguar neve tė vdekshmėve, qė Amanetin e tyre ta bėjmė realitet!

Me 30 prill 2013 bėhen tre vjet, qė kur Rrahman Hajrush Bahtiri-Shpendi u nda fizikisht nga gjiri i familjes dhe i miqve tė shumėt, tė cilėt i kishte nė tė gjitha trojet shqiptare dhe nė diasporė.
Ėshtė provuar sa e sa herė, se pėr tė pėrkujtuar shokun e idealit nuk ėshtė punė e lehtė, sepse para se gjithash, kjo ėshtė njė pėrgjegjėsi e madhe. Andaj kėtė shkrim pėrkujtimi e sajova duke u udhėhequr nga parimi: siē e njoha – ashtu edhe e pėrshkrova.
Teksa kujtojmė kėtė ditė tė dhembjes, nuk ka se si tė mos e sjellim nė fokusin e mendjes prindin, bashkėshortin dhe vėllanė e kujdesshėm, punėtorin e zellshėm, shokun tonė tė idealit dhe sidomos veprat e tij nė shėrbim tė ēlirimit, tė cilat nuk mundemi dhe as qė do t’i harrojmė kurrė.
Heroizmi i Rrahmanit qėndronte nė punėn vetėmohuese dhe bindjen e tij, se ēlirimi dhe ribashkimi i Shqipėrisė mund tė bėhet realitet vetėm me luftė tė armatosur ēlirimtare, me sakrifica tė shumta dhe shumė tė dhembshme.
Rrahmani fliste pak, por thoshte shumė. Me shikimin karakteristik tė tij, fjalėn qė e thoshte e bėnte shumė mė tė zjarrtė, shumė mė tė qartė dhe mė tė kapshme pėr masat e popullit.
Vepra e Rrahmanit ishte shembull i pėrkushtimit tė njė atėmemėdhetari tė devotshėm, i cili me vetė dėshirė hoqi dorė nga tė gjitha gėzimet e moshės, pėr t’iu rrekur njė pune shumė tė vėshtirė dhe me plotė rreziqe, siē ishte faza pėrgatitore e luftės ēlirimtare dhe mė vonė kontributi i tij aktiv gjatė zhvillimit tė saj.
Rrahmani u lind me 06 mars 1954 nė varfėrinė e vatrės sė familjes sė Bacė Hajrush Bahtirit, nė fshatin Gubavc tė Gallabit heroik. Por duhet theksuar, edhe pse pa fajin e saj, kjo vatėr, nė aspektin ekonomik ishte skamnore, ashtu siē ishin shumica e bashkėvendėseve tė saj, ajo kishte epitetin e njė oxhaku tė besės, atdhetarizmit, trimėrisė dhe krenarisė, tė trashėguar brez pas brezi. Dera e familjes mikpritėse Bahtiri, mirėpriste e pėrcillte kryesisht njerėz tė besės e tė nderit.
Skamja bėri qė Rrahmani tė provoj qysh nė fėmijėri mjerimin e kohės. Kjo e poqi! Kjo u bė shkollė pėr te!
Ndikimi i rrethit familjar dhe shoqėror, tek Rrahmani brumosi dashurinė pėr popullin e shumėvuajtur, urrejtjen arsyeshme ndaj pushtuesit dhe kuislingėve tė tij. Kjo bėri tė radhitet pėrkrah shokėve tė pėrcaktuar pėr ēlirimin e trojeve dhe ribashkimin e tyre nė njė shtet tė vetėm shqiptar – Shqipėrinė.
Rrahmani, qysh nė moshėn e mitur pėrjetoi shijen e hidhur tė shpėrnguljes nga vendlindja. I ati Bacė Hajrushi, nė kėrkim tė kushteve elementare pėr ekzistencė dhe pėr shkollimin e fėmijėve tė tij, detyrohet tė shpėrngulė familjen nė Prishtinė.
Nė Prishtinė, Rrahmani e kreu shkollėn tetėvjeēare brenda afatit. Por, skamja e detyroi qysh nė kėtė moshė, tė mendojė si njė i rritur dhe si rrjedhojė e kėsaj, pėrkundėr dėshirės, vendos tė heq dorė nga planet e tij pėr t’u regjistruar nė shkollėn ekonomike. Thjeshtė nga ėndrra e tij, qė njė ditė tė bėhej ekspert i ekonomisė.
Rrahmani, nė njė bisedė me Bacėn Hajrush e njofton Atė pėr synimet e tij, se do tė regjistrohej nė shkollėn, siē quhej atėherė “ tė nxėnėsve nė ekonomi” e cila kryhej pėr tre vite dhe e kishte tė garantuar punėsimin. I bindur, se atėherė do tė jetė nė gjendje tė ndihmojė materialisht shkollimin e dy vėllezėrve dhe motrave tė tij. Duke e njohur karakterin e Rrahmanit, Baca Hajrush nuk e kundėrshton shumė. Pajtohet me planet e tij, por me lot nė sy!
Kėtė ngjarje ma ka rrėfye vetė Rrahmani pak ditė pra se tė mė arrestonin pėr herėn e dytė. Ėshtė pėr t’u theksuar, se gjatė terė kėtij rrėfimi, Rahmanit i rridhnin lotėt!
Kėshtu dhe ndodhi! Pasi e pėrfundoj kėtė shkollė punėsohet si mjeshtėr latimi nė ndėrtimet e larta nė Kombinatin Ndėrtimor “Ramiz Sadiku”, nė Prishtinė. Por, Ai nuk ndalet me kaq. Pa humbur kohė fillon pėrgatitjet pėr tė vazhduar shkollimin e lartė dhe nė kuadėr tė kėtyre pėrgatitjeve, nė afatin e paraparė, pa shkėputje nga puna kryen shkollėn e mesme ekonomike. Por, nė kohėn kur ishte nė vlugun e pėrgatitjeve pėr t’u regjistruar nė fakultetin ekonomik, plasin demonstratat e Pranverės ’81, nė tė cilat merr pjesė aktive, i organizuar nė kuadėr tė Frontit Nacional Ēlirimtar.
Pas kėtyre demonstratave, si pėr Rrahmanin, ashtu edhe pėr shumė shokė tė tjerė filloi njė epokė e re e cila karakterizohej: me pėrpjekjet dhe pėrkushtimin pėr masivizimin e subjekteve tė organizuara patriotike; me veprimtari tė intensitetit mė tė lartė; me sfida tė pėrditshme dhe me rreziqe gjithnjė ma serioze.
Me 27 janar 1984 pason arrestimi nga “SDB” e pushtuesve serbo-sllav edhe i Rrahmanit, ashtu sikur edhe i shumė shqiptarėve tjerė, dhe mė vonė edhe dėnimi prej 13 vitesh me burg tė rėndė.
Duhet theksuar se qysh nga momenti i arrestimit e deri nė pėrfundimin e dėnimit, Rrahmani mbajti qėndrim burrėror, edhe atėherė kur mėsoi lajmin e rėndė pėr rėnien e vėllait mė tė vogėl nė moshė, nxėnėsit tė tij, Dėshmorit tė Kombit, Bajram Bahtiri-Besniku. Edhe gjatė kohės tė cilėn e kaloi gjatė internimit prapa grilave tė kazamatit serbo-ēetnik, tė quajtur “Zabella” nė Pozharevac – nė Serbi, Rrahmani pėr as edhe njė ēast nuk do ta ndėrpresė aktivitetin e tij prej luftėtarit tė lirisė. Nė kėtė kazamat Ai takon shumė tė internuar politik shqiptar dhe nė bashkėpunim me ta, pasuron njohuritė e tij, sidomos ato teorike, nė lėmin e veprimtarisė ēlirimtare.
Pas daljes nga burgu, nėn pėrkujdesjen e doktorėve Avdush Bajgorės dhe Ramė Miftarit, detyrohet t’i nėnshtrohet njė kure shėruese nė lokalet e shtėpisė sė tij pėrdhese, pėr veshkat e tij tė dėmtuara rėnd gjatė procesit hetimor.
Rrahmani, po ashtu sikur edhe shumė shokė tė tij, e kishte tė pamundur qė tė shfrytėzojė ndihmėn mjekėsore ne spitale, pasi qė ato ishin venė nėn masa tė dhunshme nga thundra fashiste e pushuesit serbo-ēetnik. Ende pa u shėruar plotėsisht, Rrahmani fillon punėn pėr organizimin e njėsiteve nė terren dhe pėrgatitjen ushtarake tė tyre nė frymėn e Artit tė luftės guerile-partizane.
Rrahmani, ishte njeri modest, shumė i sinqertė , shumė praktik dhe shumė i vendosur. Kjo bėri qė respekti i njerėzve ndaj ti tė rritej pėrditė e mė tepėr!
I tillė ishte Rrahmani! Pėr te jeta pa aktivitete patriotike nuk kishte kuptim, ndėrsa ideali kulmor i tij ishte, t’i shėrbej me besnikėri, nė vazhdimėsi dhe deri nė fund ribashkimit tė Shqipėrisė, tė cilėn e deshi aq shumė.
Kjo bėri qė pushtuesit dhe sahanlėpirėsit e tyre ta vejnė nėn thjerrėzėn famėkeqe, me synim tė qartė – pėr ta arrestuar serish apo pėr ta eliminuar. Gjendja e vėshtirė ekonomike dhe kėshillat e shokėve e detyrojnė qė pėrkohėsisht tė shpėrngulet jashtė vendit. Edhe jashtė vendit, Rrahmani nuk qėndroi duar kryq, por u angazhua nė radhėt e veprimtarėve tė ēėshtjes, tė cilėt vepronin nė mėnyrė tė organizuar, nėpėr vendet e Evropės.
Kur u hap kushtrimi i UĒK-sė, Rrahmani i pėrgjigjet pozitivisht, duke u rreshtuar nė radhėt e saj.
Pas pėrfundimit tė luftės, u punėsua nė Institutin Kombėtar tė Shėndeti Publik, si udhėheqės i depos, ku karakterizohet pėr vetėdijen e lartė tė shprehur gjatė zbatimit tė detyrave qė i parashtroheshin nga vendi i punės. Kėtu punoi deri sa sėmurja e pashėrueshme ia mori jetėn.
Vetė fakti se ndėrron jetė nė njė spital vendor, nė mungesė tė shumicės nga barėrat esenciale, ashtu siē vdesin tė gjithė ata qė interesat e popullit dhe tė at’memėdheut i kanė vėnė para atyre vetjake, e qė pėr pasojė nuk kanė mjete pėr tė kėrkuar shėrim nėpėr qendrat me shėndetėsi mė tė avancuar ėshtė dėshmia mė e qėndrueshme, se edhe Rrahmani nuk u mashtrua nga lakmia pėr pasuri, si disa tė sojsėz tė mjerė, tė cilėt tė verbuar pas lakmisė, po hahen e grihen ndėrmjet veti, sikur hienat kur bien nė mish, pa u mėrzitur fare, se me kėto veprime tė turpshme po minojnė themelet e lirisė dhe po ngadalėsojnė ribashkimin e trojeve tona, pėr ēka u vuajt aq shumė dhe e u derdhen lumenj lotėsh dhe tė gjakut. Vepra vetėmohuese e Rrahmanit dhe virtytet e tij tė larta njerėzore e kombėtare, mbetėn shembull konkret pėr edukimin patriotik tė gjeneratave tė sotme dhe atyre qė do tė vijnė.
Vdekja e shokut tonė Rrahman Bahtiri, vėrtetė ishte vetėm fizike, sepse pėrveē shoqes sė jetės Zyhrijes, Ai la pas veti katėr trashėgimtar tė devotshėm, Xhaferin, Shpendin, Besnikun dhe Dafinėn. Ata, pa e luajtur drejtimin e rrugės sė babait, e kujtojnė Atė me mall, dashuri dhe respekt. Rahmani pėr ta ishte dhe mbetet mburrja dhe krenaria e tyre, sepse personi i tij lidhej me fjalėt mė tė shtrenjtat, siē janė: ndershmėria, besnikėria, atėmemėdheu, njė komb- njė shtet, liria nuk dhurohet-ajo fitohet! Kėshillat qė ata dėgjonin gjithmonė prej Tij, me kalimin kohės kuptimi i domethėnies sė vėrtetė tė tyre, nė mendjet e tyre ėshtė pėrforcuar pėrditė e mė tepėr. Ata, tanimė e kanė kuptuar drejt e mirė se ē’ėshtė atėmemėdheu, pse duhet ta duanė Kjo ka bėrė qė ata, tani janė tė vendosur qė tė japin ēka lypet prej tyre pėr ribėrjen Shqipėrisė Natyrale. Pėrveē kėsaj, Ata, tani mė e kanė tė qartė, pse duhet tė urrejnė, demaskojnė dhe luftojnė pa mėshirėn mė tė vogėl tė gjithė armiqtė dhe tradhtarėt e popullit.
Lum kush mėson nga shembulli Rrahmanit, i kėtij veprimtari tė spikatur, nga humanizmi, ēiltėrsia, pėrkushtimi ndaj atmemėdheut i shprehur nė ēdo hap tė veprimeve tė tij, gjithnjė nė mbrojtje tė sė vėrtetės, drejtėsisė, idealeve pėr ēlirim dhe ribashkim tė Shqipėrisė.
Ishin kėto, fjalėt qė mė diktoi mendja ime e pėrmalluar, tė cilave u pėrpoqa t’u gjejė vend nė kėtė shkrim pėrkujtues, nė kėtė pėrvjetor tė vdekjes fizike tė shokut tė idealit dhe bashkėveprimtarit, me tė cilin u pėrpoqėm me pėrkushtim pėr dekada, bashkė me shumė shokė tė tjerė, aq sa ditėm dhe sa patėm mundėsi, pėr tė dhėnė hisen tonė tė kontributit pėr ēlirimin dhe ribashkimin pėrfundimtar tė Shqipėrisė!
Lavdi jetės dhe veprės sė Rrahman Hajrush Bahtirit-Shpendit!
Lavdi e pėrjetshme tė gjithė atyre qė prehen nė altarin e lirisė!
Lavdi e pėrjetshme Ushtrive Ēlirimtare te trojeve tona!

Prishtinė
30 prill 2013

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Sejdi Veseli
Shkrimet e tjera të këtij autori
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 54 vizitorë
Lexuar: 691 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
GJENOCIDI I KRYENGRITĖSVE SERB NDAJ SHQIPTARĖ...
E hėnė, 16 tetor 2017 - 22:08
Tragjedinė mė tė madhe shqiptaret e Beogradit e pėrjetuan me fillimin e kryengritjes serbe gjatė vitit 1806. E cila kishte karakter gjenocidial ndaj shqip...
“Masakra e Reēakut...” - libėr i dėshmive tė ...
E shtunė, 16 shtator 2017 - 00:20
Pėrkitazi me botimin e monografisė "Masakra e Reēakut – Krim kundėr njerėzimit", grup autorėsh, nė gjuhėn angleze dhe ribotimin nė gjuhėn shqipe nga Instit...
PALEOLITIKU I PARĖ DHE EVOLUIMI I NJERIUT NĖ...
E dielė, 10 shtator 2017 - 21:27
(Nga mediat elektronike dhe veprat) Po e sjellim edhe njėherė ndėr mend se banorėt e hershėm tė Evropės sė Bashkuar dhe tė kontinentit, qoftė edhe me An...
SINGIDINUMI DARDAN APO BEOGRADI SHQIPTARĖ GJ...
E merkurė, 06 shtator 2017 - 22:40
Sipas shėnimeve arkivale turke tė TAPY-TEFTERIT, Perandoria Osmane e sundoi Beogradin gjegjėsisht Singidinumin dardan prej vitit 1521-1867, ky sundim do tė...
VRASJE E INSKENUAR E USHTARIT SHQIPTAR
E hėnė, 04 shtator 2017 - 00:13
(Me rastin e 30-vjetorit tė vrasjes sė Aziz Kelmendit) Njė ndėr krimet mė tė rėnda po aq edhe tronditėse, qė arriti deri te aktivizimi i lėvizjes serboē...
më shumë nga - Histori »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi