Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
“Rusia ėshtė nė prag tė katastrofės”
Publikuar më 06 shkurt, 2015 nė orėn 19:15 ( ) Prof. Dr. Eshref Ymeri | Tė ndryshme |
Rrit madhësinë e shkronjave
Nė gjurmėt e deklaratave tė regjisorit tė shquar Andrea Konēallovski

“Rusia ėshtė nė prag tė katastrofės”

Kėshtu ka deklaruar kinoregjisori i shquar rus Andrea Konēallovski, nė njė artikull, tė botuar nė portalin “AdMe.ru” tė datės 05 janar 2015.
Veprimtarinė e tij nė artin e kinematografisė, Konēallovski e ka ushtruar si regjisor sovjetik, rus dhe amerikan. Ai ėshtė autor i 34 skenarėve, regjisor i 27 filmave artistikė, i 18 spektakleve, pėrfshirė pesė opera, i disa shfaqjeve artistike pėr publikun e gjerė, autor i 6 librave dhe i mė shumė se 100 artikujve publicistikė.


Nė vitin 1980 ka marrė titullin “Artist i Popullit” i Federatės Ruse. Po kėtė vit ai shkoi nė Hollivud, ku xhiroi disa filma artistikė, midis tė cilėve pėrmendet filmi “Tango dhe Kesh”, ku nė rolet kryesore qenė ftuar Silvester Stalone (Sylvester Stallone - 1946) dhe Kurt Rasel (Kurt Vogel Russell - 1951). Konēallovski ėshtė nderuar me Ēmimin “Shėn Gjergji i Argjendtė” nė Kinofestivalin Ndėrkombėtar qė u zhvillua nė Moskė nė vitin 1997, pėr kontributin qė ka dhėnė nė kinematografinė botėrore. Nė vitin 2010 ėshtė nderuar me “Urdhrin e Legjionit tė Nderit, kavalier i Francės”. Nė vitin 2014 ėshtė vlerėsuar me medaljen “Luani i Argjendtė” nė Kinofestivalin e Venecias pėr filmin “Netėt e bardha tė postierit Aleksej Trjapicin”.
Ky regjisor i shquar mban qėndrim kritik ndaj realitetit tė sotėm, flet shpesh pėr mungesėn faktike tė demokracisė nė Rusi. Kėtu poshtė po ndalem nė disa deklarata tė tij mjaft domėthėnėse, tė nxjerra nga intervista e tij me titull:
“Me shkop kokės. Andrea Konēallovski: Unė thjesht po them atė qė mendoj” (Citohet sipas faqes sė internetit “MIKRU”. 14 korrik 2006).
“Nė Rusi nuk ekziston shoqėri civile, pėrderisa nuk ekziston opinion shoqėror, pėrderisa te shumica e qytetarėve nuk ekziston kurrfarė dėshire pėr tė ndikuar disi mbi bėmat e pushtetit, pushteti bėn ēfarė t’i dojė qejfi, pėrfshirė kėtu pėrdorimin e drejtėsisė me proporcione tė nevojshme nė njė drejtim tė nevojshėm. Ne kemi kushtetutė, ligjet i kemi, gjykatat i kemi, por tė gjitha kėto duhen pėr tė legjitimuar vendimet e pushtetit. Populli ka qenė pagan, po i tillė vazhdon tė mbetet nė shumė drejtime”.
“Nė Rusi, tani pėr tani, vihet re njė kulturė e pėrgjithshme shumė e ulėt. Njeriu rus, me kėtė kulturė, duke vėnė njė sasi tė madhe parash, bėhet shkatėrrues i vetvetes dhe i mjedisit”.
“Njeriu rus e ka humbur ndjenjėn e individualitetit, domethėnė ėshtė zhveshur nga ndjenja e pėrgjegjėsisė. Dhe pėrderisa ai ėshtė i zhveshur nga ndjenja e pėrgjegjėsisė, atėherė ai vetėm njė llaf mund tė marrė vesh: kėputja me shkop kokės dhe ai ėshtė gati tė tė rri lepe-peqe”.

Andrea Konēallovski ėshtė vėllai i Nikita Mihallkovit, njė regjisor i famshėm ky dhe mbėshtetės dhe puthador i fuqishėm i regjimit putinian. Pėr tė pėrjetėsuar pushtetin e vet, Putini i ka marrė masat me kohė pėr tė pėrgatitur tellallėt dhe puthadorėt e vet, siē ėshtė ky regjisori Nikita Mihallkov nė lėmin e artit kinematografik, si edhe shėrbėtori i bindur Dmitri Kiselov, njė tjetėr puthator i tij model ky nė mjetet e informimit masiv.
Nė emisionin pėrmbyllės tė lajmeve tė javės tė kanalit televiziv “Rusia 1”, tė datės 16 mars 2014, Dmitri Kiselovi deklaroi:
“Federata Ruse, po tė jetė nevoja, Shtetet e Bashkuara tė Amerikės mund t’i kthejė nė hi radioaktiv, duke pėrdorur armėt bėrthamore” (Citohet sipas: Rusia mund t’i kthejė nė hi radioaktiv Shtetet e Bashkuara tė Amerikės - drejtuesi i emisioneve televizive Kiselov”. Marrė nga faqja e internetit “news.liga.net”. 16 mars 2014).
Domosdo qė prapa deklaratės sė krekacorit servil Dmitri Kiselov, qėndron vetė agai i Kremlinit, i cili, me njė kėrcėnim tė tillė, me siguri qė fsheh njė frikė qė e mundon pėrbrenda.
Po le t’u kthehemi pėrsėri pikėpamjeve tė regjisorit Konēallovski. Sipas mendimit tė tij, duke u mbėshtetur mbi njė sėrė faktorėsh, mund tė thuhet se Rusia gjendet jo nė Evropė dhe madje as nė Azi, por nė Afrikė.
“Pėr nga niveli i korrupsionit, - thotė ai, - pėr nga jetėgjatėsia, pėr nga niveli i investimeve nė shkencė, ne jemi nė Afrikė”.
Deklaratėn e regjisorit Andrea Konēallovski, sipas tė cilit “Rusia ėshtė nė prag tė katastrofės”, e citon publicisti polak Piotr Antoni Doerre (1973), i cili, nė portalin “Polonia Christiana” tė datės 05 janar 2015, ka botuar artikullin e mėposhtėm qė ėshtė marrė nga faqja e internetit “inosmi.ru”. 12 janar 2015.

Piotr Antoni Doerre
Nė prag tė apokalipsit


Tė dhėnat e ndryshme statistikore tregojnė se pėr nga ritmet e zvogėlimit tė numrit tė popullsisė, Rusia zė njėrin nga vendet e para nė botė. Sipas parashikimeve tė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara, nė vitin 2025, numri i popullsisė sė Federatės Ruse do tė bjerė nga 143 nė 121 milionė banorė, ēka ėshtė e barabartė me numrin e sotėm tė popullsisė sė Gjermanisė, tė Polonisė dhe tė vendeve tė Balltikut, tė marra sė bashku. Pėr nga mesatarja e jetėgjatėsisė, Rusia renditet diku te vendi i gjashtėdhjetė nė botė (afėrsisht nė nivelin e Bangladeshit). Ēdo vit, rreth 30 mijė rusė vdesin nga mbidoza e narkotikėve, pothuajse 70 mijė vdesin nga alkooli. Numri i vdekjeve, si rezultat i vetėvrasjeve, i vrasjeve dhe i aksidenteve mund tė krahasohet me nivelin e vdekshmėrisė sė vendve tė tilla, si Angola dhe Burundi.

Demoralizimi, korrupsioni, mosbesimi

Rusia, nė tė njėjtėn kohė, zė vendin e parė nė botė pėr nga numri i fėmijėve tė braktisur nga prindėrit e tyre. Ay numėrohen rreth 2 milionė fėmijė tė braktisur dhe 370 mijė tė strehuar nė kopshtet e fėmijėve. 80% e prindėrve tė tyre janė gjallė. Pėr analogji, mund tė thuhet se 8 nga 10% e pleqve azilantė i kanė njerėzit e farefisit dhe tė afėrmit qė mund t’i mbanin dhe tė pėrkujdeseshin pėr ta. Sipas tė dhėnave tė organeve hetimore tė Federatės Ruse, vetėm nė vitin 2010, viktima tė krimeve qenė rreth 100 mijė fėmijė, nga tė cilėt 1700 tė pėrdhunuar dhe tė vrarė. Tė gjitha kėto tė dhėna dėshmojnė pėr gjendjen katastrofike tė moralit, tė lidhjeve familjare dhe tė respektit ndaj jetės sė njeriut. Kėtyre u duhen shtuar edhe korrupsioni, mosbesimi i pėrgjithshėm i njerėzve ndaj njėri-tjetrit, mungesa e aktivitetit qytetar dhe e respektit ndaj pronės private.
“Unė dua tė krenohem me vendin tim, kurse mua mė vjen turp pėr tė! - shkruan Konēallovski, duke shtuar se
ata qė po qeverisin Rusinė tani, me sa duket, nuk po e vėnė re situatėn katastrofike tė shoqėrisė ruse, duke e lajkatuar me fjalė tė magjishme pėr madhėshtinė e saj. Nė tė njėjtėn kohė, ata po vazhdojnė t’i reklamojnė botės modelin e njė Rusie tė pastėr dhe tė shėndetshme, e cila, demek, dashka tė shėrbejė si shpresa e fundit pėr Evropėn e degraduar!
Kthesa konservatore e Putinit, e pėrshkruar tashmė nė faqet e portalit “Polonia Christiana”, i cili paskej pasur pėr mision jo vetėm pėr t’i magjepsur tė gjithė tė djathtėt perėndimorė, por, para sė gjithash, pėr tė krijuar njė bazė ideologjike pėr politikėn neoperandorake tė Moskės, ka goditur nė shenjė nė njė mėnyrė tė konsiderueshme. Epėrsia e tij kryesore ishte thjeshtėsia propagandistike. Nga njėra anė, ishte e mjaftueshme tė zhvillonte nė vijimėsi njė “realpolitikė”, pra, tė bėnte njė punė tė mundimshme pėr ringritjen e njė perandorie, tė shkėrmoqur nga katastrofa mė e madhe gjeopolitke e shek. XX, me pėrkrahjen e qindra, nė mos mijėra, agjentėve me ndikim dhe tė spiunėve tė zakonshėm nė Perėndim, kurse, nga ana tjetėr, ta vinte theksin te falsiteti i demokracive liberale perėndimore dhe i strukturave ndėrkombėtare dhe, kohė pas kohe, t’i bėnte bisht korrektėsisė politike, duke luajtur, nė kėtė mėnyrė, teatėr me tė djathtėt evropianė dhe amerikanė. Pėr tė ishte e mjaftueshme t’i drejtohej retorikės konservatore, si pėr konsum tė brendshėm, ashtu edhe pėr konsum tė jashtėm, nė mėnyrė qė, nė sfondin e elitave politike dhe burokratike tė Perėndimit, tė ushqyera deri nė fyt me ideologji majtiste dhe tė ngritura nė luftė kundėr mbeturinave tė qytetėrimit kristian, ta shiste veten si shpresa e fundit e krishterimit dhe si kėshtjella e lirisė sė vėrtetė!...

Nuk ėshtė aq e krishterė sa e reklamojnė

Ndėrkohė, megjithėse nuk mund tė mohohen mijėra raste tė kthimit tė vėrtetė tė njerėzve nė gjirin e fesė qė janė vėnė re nė ēerekshekullin e fundit nė Rusi, pėr mė tepėr, nuk mund tė mos pranohet qė rilindja e kishės ortodokse, pas pėrpjekjeve dhjetravjeēare pėr shfarosjen e saj fizike dhe kthimi i saj nė jetėn shoqėrore tė krijojnė pėrshtypje tė madhe, Rusia, megjithatė, nuk duket fare si njė vend i krishterė. Nė sfondin e njė numri skajshmėrisht tė vogėl njerėzish qė praktikojnė fenė, deklaratat masive tė njerėzve qė i pėrkasin ortodoksisė, dėshmojnė, para sė gjithash, se ata i pėrkasin bashkėsisė sė qytetėruar ruse. Por, njėkohėsisht, gjithnjė e mė shumė besimtarė tė vėrtetė pėrqafojnė fe jo tė krishtera, me fenė islame nė krye. Me kėtė rast, rezulton se kisha ortodokse ruse nuk e ka atė autoritet, pėr tė cilin mund tė dėshmonte pėrkrahja e saj deklarative nga ana e autoriteteve dhe prania e pėrfaqėsuesve tė saj nė tė gjitha aktivitetet solemne shtetėrore dhe vendore. Siē del nga njė studim qė ka bėrė Fondi “Opinioni Shoqėror”, patriarku i Moskės dhe i gjithė Rusisė, Kirili, nuk ka kurrfarė peshe nė shoqėri. Si autoritet kryesor moral atė e kanė pranuar 1% e tė anketuarve. Vendin e parė nė atė anketim e zinte (se s’mund tė ndodhte ndryshe) Vladimir Putini, me 36%. Kreun e kishės ortodokse ruse e la pas, gjithashtu, ministri i punėve tė jashtme Sergej Lavrov, ministri i mbrojtjes Sergej Shojgu, kreu i nacionalpopulistėve Vladimir Zhirinovski, kryeministri Dmitri Medvedjev, regjisori Nikita Mihallkov dhe madje kreu i komunistėve Genadi Zjuganov. Nga ana tjetėr, mes atyre qė morėn 1% tė votave, pėrveē Kirilit, ishin edhe tetė veta, midis tė cilėve edhe besniku i Kremlinit, “sundimtari” i Ēeēenisė Ramzan Kadirovi. Nė kėtė mes nuk ka asgjė pėr t’u habitur, pėrderisa patriarku gjithnjė e mė shpesh pėrceptohet si vegėl e bindur e direktivave qė vijnė nga Kremlini. Sapo nisėn konfliktet nė Ukrainė, patriarku u pėrfshi nė “procesin e rregullimit tė situatės”, duke pėrfaqėsuar interesat e Federatės Ruse dhe duke i bėrė thirrje opinionit botėror pėr tė mos e quajtur Moskėn agresore dhe pėr ta kuptuar atė, domethėnė pėr ta njohur tė drejtėn e saj. Konfliktin mes Ukrainės dhe Rusisė, ai, nga ana e vet, e pėrfytyronte si “punė debatesh dhe mosmarrėveshjesh nė territorin historik tė Rusisė”.

Liria dhe lirshmėria

Pėr lirinė, e cila, sipas deklaratave tė Kremlinit, duhet tė shtrihet nė hapėsirat qė nga Smolensku e deri nė Vladivostok, mund tė dėshmojnė pėrmasat dhe pėrbėrja sociale e emigracionit qė po vjen e bėhet sa mė aktiv nė Rusi. Nė vitin 2012 vendin e braktisėn 123 mijė veta, kurse nė vitin 2013 - 186 mijė. Vendin po e braktisin, para sė gjithash, njerėz me mirėqenie tė nivelit tė lartė dhe tė nivelit tė mesėm, tė cilėt gjejnė nė Perėndim jo aq mundėsinė pėr tė fituar mė mirė, sesa sigurinė, pėrspektivat e zhvillimit dhe tė lirisė. Nė Rusi, sigurisht, ka sfera, nė tė cilat ka shumė mė tepėr lirshmėri sesa nė Bashkimin Evropian qė e ka mundur burokracia, por ama, pėr nga pikėpamja e njė njeriu tė zakonshėm, peshorja, prapėseprapė, anon nga Evropa. Me sferat e lira, politika nė Perėndim nuk ka ndonjė lidhje tė caktuar, as informacioni qė reklamohet edhe mė prerazi qė ca kohė mė parė. Duke siguruar mundėsinė pėr tė ndikuar mbi shumicėn e mjeteve tė informimit masiv, tė shkruara dhe pamore, Kremlini hodhi hapa pėr kufizimin e lirisė nė blogosferė, mediapushteti i fundit ky qė nuk i qe nėnshtruar kontrollit. M 1 gusht 2014, hyri nė fuqi njė ligj i ri qė rregullon parimet e pėrhapjes sė informacionit nė internet, nėpėr tė cilin blogosfera, auditori i sė cilės arrin nė mė shumė se tre mijė lexues nė 24 orė, trajtohet dhe kontrollohet, ashtu si edhe mjetet e tjera tė informimit masiv. Mė herėt autoritetet kanė pas pėrdorur tė tjera forma presioni, me ndihmėn e tė cilave, disa portale me pėrhapje tė gjerė informative (Lenta.ru, Gazeta.ru, Newsru.com), ato i detyronin tė ndryshonin politikėn informative dhe bėnė qė rrjeti social shumė i pėrhapur “Nė Kontakt” (analogu rus i Facebook) tė kalojė nė dorėn e pronarėve qė i bėjnė fresk Kremlinit*.
Mbyllja e shtigjeve tė fundit nė mediasferė ka pėr qėllim qė ta shtojė ndikimin e propagandės shtetėrore mbi shoqėrinė, ēka, nga ana e vet, duhet tė ndihmojė pėr ta nxitur pėrkrahjen e fuqishme pėr Putinin dhe pėr njerėzit e tij, madje edhe nė situatėn e kthesave tė pafavorshme ekonomike dhe tė uljes sė nivelit tė jetesės. Madje kėto pasoja duken tė pashmangshme qė asokohe kur Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, tė cilat duket qartė qė janė nė pėrkrahje tė udhėheqjes sė re tė Ukrainės, kanė aktivizuar politikėn e frenimit tė pretendimeve ekspansioniste tė Putinit, duke shfrytėzuar pėr kėtė qėllim jo vetėm sanksionet ekonomike, por edhe instrumentet e uljes sė ēmimeve nė tregjet botėrore tė naftės dhe tė mineraleve tė tjera tė dobishme, tė cilat pėrbėjnė bazėn ku mbėshtetet ekonomia ruse.

Disfata nė Ukrainė

Nuk ka kurrfarė dyshimesh se pikėrisht veprimet nė prapaskenė tė amerikanėve, ēuan nė rrėzimin e pushtetit nė Ukrainė, ēka e bėri tė pamundur lėvizjen e kėtij vendi nė drejtimin qė dėshironte Kremlini - nė Bashkimin Euroaziatik, i pėrbėrė prej Rusisė, Bjellorusisė dhe Kazakistanit.
Ecuria e ngjarjeve tė mėvonshme, si shkėputja e Krimesė nga Ukraina dhe shpėrthimi i luftės nė rajonet lindore tė saj, vėrtetoi se kėto ishin thjesht reagim i Moskės ndaj faktit qė elementi kyē i sistemit qė ajo e kishte menduar pėr shumė vite me radhė, i shpėtoi nga dora. Sepse qoftė nė planin gjeopolitik, ashtu edhe nė kuptimin shpirtėror, krijimi i njė perandorie ortodokse euroaziatike multikulturore pa Ukrainėn, bashkė me Kievin, ėshtė i pamundur. Ndėrkohė, lufta e ēuditshme qė po vazhdon pėr muaj me radhė rreth Donjeckut dhe Luganskut, ka bėrė qė Rusia tė lajė duart nga Kievi, sė paku, pėr disa dhjetėvjeēarė me radhė.
Nė mendjen e ukrainasve dhe tė rusėve, kjo luftė ka shartuar ndėrsjelltazi njė armiqėsi tė thellė qė po ushqehet me seanca urrejtjeje qė kanė shpėrthyer nė mjetet e informimit masiv tė tė dyja vendeve. Formulimet e papėrshtatshme tė Putinit qė ka folur pėr popullin e bashkuar “rus” qė pėrfshin brenda vetes rusėt, bjellorusėt dhe ukrainasit, i kanė tėrbuar edhe mė shumė kėta tė fundit. Ky konglomerat i rastėsishėm kombėtar, tė cilin e pati krijuar Bashkimi Sovjetik dhe qė nuk ka njė gjuhė tė pėrbashkėt, njė ushtri tė fuqishme neutrale, qė jeton nė njėrin nga shtetet e qeverisura mė keq, si rezultat i kėsaj lufte, e ndjeu veten si njė popull i bashkuar. Pėrveē kėsaj, lufta e shndėrroi nė gėrmadha njė territor, i cili dikur ka pas qenė baza e ndikimit tė Rusisė nė Ukrainė dhe nxiti njė largim masiv tė popullsisė rusishtfolėse drejt territorit tė Federatės Ruse. Kėshtu qė Moskės, sė cilės konflikti nė Donbas i kushton shumė shtrenjtė, i mbetet tė kėnaqet me Krimenė dhe tė ngrejė nė qiell “rėndėsinė qytetėruese, shenjtėrore dhe strategjike” tė kthimit tė saj nė gjirin amtar.
Rusia, tė cilėn, nė arenėn botėrore, gjithnjė e mė qartė po e karakterizojnė si njė vend agresiv qė synon tė zgjerojė kufijtė, qė po ndėrmerr hapa kėrcėnues ndaj Moldavisė dhe vendeve tė Balltikut, qė nė njė mėnyrė provokuese po dėrgon avionėt e vet nė hapėsirat territoriale tė vendeve tė NATO-s, ndėrkohė, ka kaluar nė njė mbrojtje tė thellė. Pėr kėtė dėshmon qoftė edhe njė mesazh i paradokohshėm i Putinit, nė tė cilin ai, duke e paraqitur popullin rus si njė popull tė fuqishėm dhe tė palėkundur para kėrcėnimeve qė vijnė nga jashtė, iu referua pėrvojės sė Luftės Patriotike kundėr Gjermanisė hitleriane dhe bėri aluzion tė hapur se pėr tė gjitha vėshtirėsitė qė po kalojnė vendi dhe banorėt e tij, fajin e kanė armiqtė qė kėrkojnė tė prekin tėrėsinė e tij territoriale! Si zor qė garancitė e pėrsėritura shpesh herė pėr forcė, t’i perceptosh ndryshe, pėrveēse si shenjė dobėsie. Paēka se nuk duhet harruar qė Putini ka nė duart e veta letrėn mė tė fortė, prapa sė cilės fshihen armėt bėrthamore qė regjimit tė tij i sigurojnė garancinė e paprekshmėrisė.
Sipas mendimit tė shumė publicistėve, pėrfshirė edhe rusė, Putini, duke kuturisur tė kalojė nė njė konfrontim tė hapur me Perėndimin, e kapėrceu cakun, “vijėn e hollė nė ngjyrė tė kuqe”, pėrtej sė cilės vjen vetėm pėrshkallėzimi i konfliktit drejt tatėpjetės. Ia vlen tė pėrmenden disa skenarė tė zhvillimit tė ngjarjeve qė hasen mė shpesh nė variante tė ndryshme.

Tre skenarė: libaralizimi, dezintegrimi dhe… lufta bėrthamore

Kriza ekonomike qė po thellohet ēdo ditė e mė shumė dhe qė lidhet me rėnien e ēmimit tė naftės, me sanksionet dhe me shpenzimet e buxhetit pėr qėllime politike, pėrfshirė kėtu edhe propagandėn e zellshme pėr integrimin e Krimesė, do ta bėjė tė vetėn qė nė muajt e parė tė vitit 2015. Ca nga ca, do tė fillojnė tė zbresin nė nivelin zero afshet euforike qė u ndezėn me “kthimin e Krimesė” dhe me krenarinė qė ndezi kjo, sepse “mbarė bota na e ka frikėn pėrsėri”. Njėkohėsisht, do tė fillojė tė rritet pakėnaqėsia e grupeve tė ndryshme tė popullsisė, tė cilėt, mė nė fund, do tė fillojnė tė dalin nė rrugė.
Nė kėtė situatė, zgjedhjet parlamentare tė vitit 2016 mund tė shndėrrohen nė njė katalizator tė kthesės sė pėrgjakshme. Si rezultat i njė pėrkeqėsimi tė pandalshėm tė situatės, Kremlinit do t’i duhet qė, nė njėfarė shkalle, t’i lirojė vidat e brendshme, kurse Putini do tė detyrohet tė largohet nga skena pėr arsye shėndetėsore. Se, nė fund tė fundit, akush nuk ėshtė i pėrjetshėm. Presidenti i ri rus, qoftė edhe sikur ai tė zgjidhet nga radhėt e elitės pasēekiste qė po qeveris vendin tani, do tė mundohet qė, duke sakrifikuar lirinė e vet tė veprimeve brenda vendit, t’i normalizojė marrėdhėniet me Perėndimin, duke u pėrfshirė nė luftė kundėr terrorizmit islamik, i cili ka pėr ta kėrcėnuar vetė Rusinė ēdo vit e mė shumė.
Rezultat i kėtij skenari optimist, nga pikėpamja e “perėndimoristėve” rusė, do tė jetė forcimi i lidhjeve tė Aleancės Euroaziatike me Bashkimin Evropian dhe progresi i integrimit nė hapėsirat perėndimore tė paqes dhe tė mirėqenies.
Por, pėr fat tė keq, situata nė Bashkimin Evropian, pas disa vjetėsh, mund tė rezultojė e ftohtė pėr t’u integruar nė tė, kurse klika moskovite me Putinin ose pa Putinin, mund tė zgjedhė rrugėn qė tė ēon drejt njė despotizmi edhe mė tė ashpėr dhe drejt izolimit. Atėherė tensioni i brendshėm, nė kombinim me krizėn demografikoekonomike dhe presionin nga jashtė, mund tė ēojnė drejt shpėrthimit dhe shpėrbėrjes sė shtetit. Qė tani Siberinė po e popullojnė kinezėt, kurse pėr popujt qė jetojnė nė tė, tė cilėt, pėr shekuj me radhė, janė shikuar nga lart poshtė prej kolonizatorėve tė lumit Vollga dhe Oka, rusėt “lėkurėbardhė” janė shndėrruar nė njė barrė tė rėndė. Shpėrbėrja e Rusisė nuk do tė kufizohet detyrimisht me faktin qė Moska do tė humbasė kontrollin mbi tokat qė shtrihen pėrtej Uralit. Me tė mund t’i shkėputė lidhjet edhe jugu mysliman, i cili qė tani ndryshon sė tepėrmi nga tokat tradicionalisht ruse.
Publicisti liberal rus Aleksandėr Shmelev, para do kohėsh ėshtė shprehur nė faqen e vet tė internetit:
“A do tė mbijetojnė rusėt si njė popull pėrgjithėsisht i bashkuar, apo mos vallė neve na pret fati i romakėve? Se ēdo sukses i Ukrainės qė tani do tė perceptohet si njė sinjal pėr “siberianėt”, pėr “kazakėt” ose pėr banorėt qė popullojnė brigjet e Detit tė Bardhė, tė cilėt do tė shtrojnė pyetjen: mos ne qenkemi mė tė kėqinj?”.
Nė blogosferė ka rusė qė parashikojnė se mund tė ndodhė edhe ajo, ēka i druhet mė shumė opinioni shoqėror nė Perėndim:
Konflikti nė Donbas do tė shpėrthejė pėrsėri, ēka mund tė ēojė nė pėrshkallėzimin e provokacioneve tė ndėrsjella tė Rusisė dhe NATO-s dhe, rrjedhimisht, nė njė luftė konvencionale. Rusia, ndoshta, do tė dalė e humbur nga njė luftė e tillė, por atėherė, populli, i konsoliduar para njė rreziku tė tillė, do tė bindet plotėsisht se “ėshtė mė mirė tė vdesėsh mė kėmbė, sesa tė rrosh i gjunjėzuar”.
Vladimir Putinit i vijnė ēdo ditė kėrkesa “qė tė mos druhet dhe tė shkelė butonin e kuq”, - lėshon frenat e fantazisė Shmelevi. Anketimet e Qendrės Mbarėruse tė Studimit tė Opinionit Shoqėror dhe tė “Qendrės Levada”, dėshmojnė se njė vendim i tillė do tė ketė pėrkrahjen e 84% tė popullsisė, kurse “kapitulluesit” dhe “nacionaltradhtarėt” do tė rezultojnė nė njė pakicė tė parapėrcaktuar. Nė pėrfundim, nė njė moment tė caktuar, tė gjitha kanalet televizive, do tė transmetojnė thirrjen e presidentit Putin: e, qė e patėm fjalėn, sigurisht qė askush nuk ka qejf tė vdesė, por ne nuk mund tė lejojmė triumfin e armiqve tanė, se ne asnjėherė nuk i kemi kursyer viktimat pėr fitore, kėshtu qė dhe tani nuk do t’i kursejmė. Pas kėsaj, Putini, i shoqėruar me duartrokitje tė stuhishme, shkel butonin, zbret nė bunker… Dhe mbyllet hesapi. Dhe s’ka mė gjė tjetėr.
Sigurisht qė kjo ėshtė njė mėnyrė letrareske e tė pėrsiaturit tė njė intelektuali, i cili ėndėrron pėr njė Rusi tė pasur dhe demokratike qė u ngjan vendeve tė Perėndimit. Por njerėz tė tillė, siē mundohen tė na mbushin mendjen ithtarėt e Putinit, nuk e kuptojnė shpirtin e popullit rus, i cili ėshtė i gatshėm ta pėrballojė mbijetesėn nė kushte mė tė rėnda, vetėm e vetėm qė ta ndiejė “madhėshtinė e Rusisė” qė qeveriset nga njė lider i fortė. Ata nuk e kuptojnė qė para rrezikut pėr ekzistencė, populli, gjithashtu, mund t’u drejtohet vlerave shpirtėrore, qoftė edhe sikur tani fetaria e tij tradicionale dhe epėrsia morale mbi popujt perėndimorė, tė jenė thjesht dėshira tė mira idealistėsh dhe produkt i propagandės shtetėrore.
Megjithatė, ne mund tė jemi tė sigurt pėr dy gjėra:
Sė pari, Rusia, siē ka thėnė Shėn Maria nė mesazhin e vet drejtuar Jezu Krishtit, herėt ose vonė do t’i kthejė sytė nga Zoti.
Sė dyti, siē na thonė treguesit demografikė, ekonomikė dhe sociologjikė, kjo tashmė do tė jetė njė tjetėr Rusi.
-------------------------
*Me pėrpjekjet e veta pėr t’u mbyllur gojėn kundėrshtarėve tė tij politikė, Putini u ėshtė kthyer metodave represive tė kohėve tė sundimit carist. Prandaj, me urdhrat qė ka lėshuar pėr mbylljen e shtigjeve antiputiniane nė blogosferė, ai tė sjell nė kujtesė ca vargje fshikulluese tė komedisė sė Aleksandėr Gribojedovit, me titull “Mjer ai qė di” apo “Mjerė kush ka mend”, tė shkruar nė vitet 1822-1824 dhe tė botuar nė vitin 1825: “Ku janė, na i tregoni t’atdheut baballarė, / qė neve pėr model na duhet pėr t’i marrė? / Mos vallė qenkan kėta qė me vjedhje janė pasuruar? / qė mbrojtjen nga ligji mes miqsh, farefisi dhe paudhėsish kanė siguruar?/ Pallate madhėshtore ndėrtuan me nxitim, / ku shkrihen mes gostirash deri nė shfrenim . / Kujt nė Moskė tė flasė nuk ia kanė ndaluar?” (E.Y.).

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Prof. Dr. Eshref Ymeri
Shkrimet e tjera të këtij autori
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 48 vizitorë
Lexuar: 875 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
HISTORIANI LIS MIRĖ MUHAMET TĖRNAVA IKU I MVE...
E martė, 19 shtator 2017 - 18:29
Nė Lismir tė Fushė-Kosovės iku nė ditėn e djehit dhe njė tjetėr lis i mirė i historisė shqiptare, veēmas i asaj tė Mesjetės, prof. dr. Muhamet Tėrnava. 70 ...
Ku duhet tė jem unė?
E martė, 12 shtator 2017 - 20:14
I kam kaluar tė tetėdhjetat. Tashti nuk mė mbetet gjė tjetėr veēse tė ėndėrroj. Qysh kur isha fėmi ėndėrroja pėr njė botė mė tė mirė, pėr njė botė ku tė su...
...Hajde Fari hajde..!?
E shtunė, 09 shtator 2017 - 01:53
Homazh pėrkujtimor Nga Gėzim Alia (Antar i kryesisė Shoqatės Tomorri – Durrės) Dake Tusha (Antar i kryesisė veteranėve LANĒ – Durrės) Xhevahir Ciron...
Ku janė ata mėsues, profesor, nė Preshevė ...
E merkurė, 06 shtator 2017 - 00:43
Historia e popullit shqiptar ėshtė ndėr mė tė pėrgjakshmet dhe mė tė vuajtuarat qė njeh historia botrore e arsimit sė paku gjatė mbi 500 viteve nėn sundimi...
NJĖ NDER I HARRY BAJRAKATARIT NDAJ KOMBIT TĖ ...
E dielė, 03 shtator 2017 - 01:10
“Artur Avenue”, kjo lagje e Bronxit nė qytetin e Nju Jorkut, njė emėr fort i njohur pėr mue. Aty, edhe unė, kam gjurmėt e hapave tė mi, jehonė tė bisedave ...
më shumë nga - Tė ndryshme »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi