Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
Dilema e madhe e Koalicionit ndaj ISIS
Publikuar më 22 shkurt, 2015 nė orėn 11:07 ( ) Tė ndryshme |
Rrit madhësinë e shkronjave
Kancelaritė e botės sė qytetėruar perėndimore dhe arabe janė nė njė dilemė tė madhe lidhur me poblemin e ditės, ISIS.
Politika perėndimore vepron me njė ngadalėsim klasik tė problemeve arabe. duke menduar se kjo luftė u pėrket vendeve muslimane dhe se ata duhet tė aktivizohen mė tepėr pėr tė pėrmirėsuar imazhin e islamit nė rėnie, pas pėrdorimit tė keq tė ISIS. Sigurisht interesat e perėndimit janė jetike nė zonėn e Lindjes sė Mesme, por ata mundohen t’ ua kalojnė pėrgjegjėsitė njėri-tjetrit. Arsyeja: kosto e lartė e kėsaj lufte.

Megjithatė, njė koalicion i pėrbėrė prej, Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, Arabisė Saudite, Kanada-sė, Emiratet e Bashkuara, Gjermania, Turqia, Franca, Jordania, Egjipti, Australia, Katari, Anglia, Hollanda, nuk ėshtė duke funksionuar siē mendohej. Pasi Papa Franēesku, dėnoi ashpėr vrasjen e 21 kristianėve koptė egjiptian duke i quajtur “MARTIRĖ”, Italia, sė fundi merr dhe ajo pėrgjegjėsitė e veta lidhur me avancimin nė Libi dhe mbrojtjen e kufirit Italian. ISIS vret dhe 45 vetė irakenė. Bota hesht!
Barak Obama, nuk ka njė strategji tė caktuar nė kėtė luftė dhe shpesh herė nuk ėshtė i qartė nė thėniet e veta.
Teoritė aq tė diskutuara pro apo kundėr ndėrhyrjes nė luftė, pritja se e nesėrmja mund ta sjellė me magji paqen, i ngjajnė mė tepėr njė eksperimenti negativ qė nuk ka nė konsideratė dhimbjen njerėzore, nė rradhė tė parė tė atyre mijra viktimave, tė cilėt, po e pėsojnė pafajėsisht mbi jetėt e tyre, pastaj e gjithė qytetarėve tė ndjeshėm tė globit, tė cilėt, nuk mund tė pajtohen kurrsesi me akte tė tilla barbare nė shekullin XXI.
Njeriu nuk lindi me fe. Zoti e krijoi fenė qė njerėzit tė jenė pėrgjegjės pėr ēdo gjė pozitive e humane nė jetėn e tyre. Tani njeriu e pėrdor fenė si kult! Kėshtu u mundua dhe Hitleri, por dėshtoi me turp.
ISIS nuk ėshtė makina Hitleriane qė kishte njė disiplinė tė hekurt dhe botės iu desh tė humbte 60 milion jetė nerėzish. Nuk ka as dhe potencialet pushtetmbajtėse tė regjimeve komuniste, tė cilat shkaktuan 61 milion viktima. (Stalini ėshtė pėrgjegjės pėr 43 milion dhe tė tjerė, pastaj vijnė Kina, Korea e Veriut, Jugosllavia, Kamboxhia etj.) Por mbėshtetet tek ideologjia totalitare dhe qėllimin e ka shprehur qartė pėrmes armėve. Pse historia duhet tė pėrsėritet dhe tė lejohet nė forma tė ndryshme tė shkatėrrohet shėmbėlltyra e zotit?
Lufta kundėr ISIS ėshtė mbrojtja e vlerave dhe e tė drejtave universale tė njeriut nė fillim tė kėtij shekulli. Droja se ndėrhyrja ushtarake e perėndimit mund t’i japė luftės imazhin e njė konflikti qytetėrimesh nuk mund tė justifikohet. Kjo luftė nuk ėshtė luftė fetare, por nė mes lirisė dhe robėrisė, nė mes sė mirės dhe tė keqes. E nė fund tė fund, nėse feja ėshtė e tillė luftėnxitėse, mos qoftė kurrė!
Lufta ėshtė njė fakt tė cilin e pėrjetojmė tė gjithė. Fillimisht nė njė vatėr ku kriza dhe lufta e kishin hapur terrenin. Por, ISIS po avancon dita ditės me njė brutalitet dhe mizori tė pa imagjinueshme, duke vrarė, masakruar e djegur ēfarė t’i dalė pėrpara dhe duke e zgjeruar dukshėm gjeografinė e luftės.
Dilemat kanė sjellur pėrparimin e ISIS. Specialistėt dhe Gjeneralėt e luftės mendojnė se ky koalicion ėshtė i dėshtuar nėse nuk ndėrthur sulmet ajrore me ato tokėsore. Por deri mė tash kėto pohime janė injoruar.
Shkak tjetėr qė i ka dhėnė ISIS-it fuqi pėr tė avancuar ėshtė qendrimi i vetė Koalicionit Arab qė mendon se duke pėrdorur mashėn (forcat e koalicionit perėndimor) mund tė shpėtojė duart e veta nga djegia e kėshtu loja vazhdon, midis reales dhe ireales, kulmit dhe rėnies, besimit dhe mos besimit, sekretit dhe prapaskenės, thėnies dhe mosthėnies!
Duke shkuar prapa nė histori, po jap disa shembuj qė tregojnė se, lufta dhe terrori ēnjerėzor ISIS nuk pėrkon as me origjinėn dhe kuptimin e emrit por dhe as me besimin nė emėr tė tė cilit po terrorizojnė botėn sot.
Emri i ISIS, ėshtė legjenda e Egjiptit. Ajo qe Zonja - Zot. Ishte vajza e parė e Zotit tė tokės Geb dhe vajza e Zonjės - Zot harkut qiellor, Nut. Isis (Isida, kulti i sė cilės do tė pėrhapej edhe tek popujt e tjerė) mėsoi popullin e vet me kulturėn e jetės, se si duhej punuar, jetuar dhe mėsuar. Njihet Zonja - Zot e rilindjes, shėndetit, martesės dhe zgjuarsisė. Ajo quhej Zonja e dhjetė mijė emrave.
Kur ballafaqon emrin e sotėm ISIS, tė vjen njė pėrzierje dhe keqardhje. A e di vėrtetė udhėheqsi i ISIS, Abu Bakr al Baghdadi se emri qė mban organizata e tij, i pėrket njė njeriu tė shenjtė!?
Dikur, Salahudin Eyyubi, Sulltani i Egjiptit dhe Sirisė, thoshte: “Nuk e di nėse Islami ėshtė pėrhapur me shpatė, por di qė duhet shpatė pėr ta mbrojtur!” Kuptimi i kėtyre fjalėve i pėrket udhėheqėsit dhe gjeneralit mė tė shquar qė kanė pasur Islamėt. Ky sulltan, megjithėse preu koka mbretėrish apo udhėheqėsish, nuk preu asnjė kokė fėmijė apo gruaje, biles kur ai fitoi luftėn mbi kristianėt nė Izrael, lejoi dhjetėmijė frymė me ushqime dhe pajisje pėr t’u larguar. Salahudini nuk u mjaftua me kaq, por liroi tė gjithė burrat luftėtarė qė ishin rob lufte duke i bashkuar me gratė qė kishin dalė nga rrethimi. Ai porositi, qė tė mundurit t’i shoqėronin shėndosh e mirė deri tek portat e shteteve kristiane. Nuk dua tė merrem me thėnien e Gjeneral Salahudinit, rreth fjalės se si duhet mbrojtur Islami, se e njėjta gjė do tė ishte nė kėndvėshtrimin tjetėr, por do tė theksoja, dhe pse thėnia nė vetvete ėshtė e ashpėr, ai ishte fisnik dhe i qartė se lufta ka njė qėllim, njė fillim dhe njė fund, megjithėse luftėrat janė vetėshkatėrruese pėr tė gjitha palėt.
Atėherė lind pyetja, kush ėshtė ISIS qė lufton nė emėr tė Allahut dhe nė emėr Islamit duke prerė koka fėmijėsh e femrash dhe pengjesh!? Ata nuk e njohin historinė dhe fisnikėrinė e Salahudin-it, njeriut mė tė madh qė ka lindur Islami pas Muhamedit. Nė asnjė faqe tė Kuranit nuk lexon ato mizori qė po pėrdor kjo organizatė terroriste qė ka shkuar nė 32 mijė vetė, megjithėse ata thonė se ushtria e tyre ėshtė nė 200 mijė!
Unė mendoj se kjo organizate nuk ka tė bėjė fare me fe, por me njė kult, njė kult tė rrezikshmėm anti-Islam, anti-Krisht (Azreti Isai ), dhe anti-human, i cili mund tė quhet thjeshtė, Kulti i Satanait!
Vetė koalicioni i sotėm pėrbėhet prej vendeve Muhamedane, tė cilėt po luftojnė pėrkrah perėndimit, pra e kriminalizon luftėn e ISIS si njė luftė tė padrejtė.
Ēfarė po bėn perėndimi me koalicionin arab pėr ta parandaluar kėtė murtajė tė shekullit 21 ?
Pėrpjekjet e para duken si loja e maces me miun. Funksionimi i koalicionit pėr ta ndėnshkuar kėtė grup qė po hapet si grami nė tokė, ngjason mė tepėr me manovra luftarake se sa njė luftė e vėrtetė. Antarėt e koalicionit presin nga njėra - tjetra dhe nė asnjė moment nuk luftojnė si njė skuadėr.
Politika Turke bėn lojė shumė interesante, nga njėra anė janė me koalicionin, nga ana tjetėr, lejojnė qė nga kufiri i tyre tė shkojnė sa mė tepėr njerėz pėr t’u bashkuar me organizatėn terroriste. Turqia mendon dhe ėndėrron se perėndimi do lodhet njė ditė me njė luftė tė tillė dhe do ia lėrė Turqisė zgjidhjen e rajonit. Turqia ka 315.000 trupa ushtarake aktive, sa Anglia dhe Gjermania bashkė.
Anglia ka 91,600 aktivė, Gjermania 60,562 aktivė. Turqia herė pas here ngre dhe trash zėrin kur nuk i pėlqen ndonjė gjė, dhe pse ėshtė anėtare e NATOS, por jo akoma anėtarė tė Bashkimit Europian,
Turqit me njė president si Erdogan ėndėrrojnė tė fitojnė pėrsėri perandorinė e humbur! Pas daljes sė ēėshtjes Levante, pra ISIL, Turqia ėshtė zgjuar, duke parė rrezikun qė po shkon tek portat e Stambollit. Erdogan ka qenė shumė i qartė dhe i ashpėr pėrpara Parlamentit Turk dhe botės. Ai shprehet se nuk mjaftojnė tonelatat e bombave qė bien aty kėtu, por duhet medoemos njė ushtri tokėsore pėr tė fshirė ISIS. Radikalistėt, kanė filluar ta quajnė Erdoganin vegėl tė perėndimit. Unė besoj, se ai e di mirė ēfarė thotė!
Siē shihet Turqia ėshtė njė faktor real pėr zgjidhjen e problemeve nė Lindjen e Mesme, megjithėse asnjė nga shtetet arabe nuk e kanė nė sy tė mirė, duke pasur parasysh historinė dhe kohėn e shkuar tė pushtimit tė stėrgjatė otoman.
A do tė ishte njė zgjidhje e mirė, sikur perėndimi tė sponsorizonte Turqinė e Mustafa Kemalit, pėr tė kotrolluar zonėn e zjarrit dhe t’i jepte fund kėsaj drame?
Shteti serioz i Izraelit, nuk ėshtė pėrfshirė nė kėtė konflikt! Sikur mos tė kishte pasur njė konflikt tė hapur me Palestinėn, Izraeli do tė bėnte shumė nė kėtė rast, mbase mė tepėr se tė gjithė sė bashku. Por ky konflikt nuk ngjan tė jetė ēėshtje pėr Izraelin, i cili, i shmanget njė imazhi qė do ta konsideronte si njė agresor nė territore dhe shoqėri tė “huaja”.
Duket se Mbretėria Jordaneze ėshtė shteti i dytė serioz, anėtar i koalicionit kunder ISIS. Mbretėria Jordaneze ka njė fuqi ushtarake prej 90.000 trupash dhe 60.000 rezervė. Pas ekzekutimit tė pilotit Jordanez nga ISIS, artileria e rėndė, raketat dhe avionėt luftarak, goditėn pa mėshirė pozicionet dhe qendrat e terroristėve, por ky sulm ngjau mė tepėr si njė revansh se sa njė ofensivė strategjike luftarake!
Emiratet e Bashkuara sollėn njė gjė tė re nė kėtė luftė, njė pilote femėr !
Arabia Saudite, e cila ka 233.500 ushtarė, mendohet se ėshtė njė nga sponsorėt kryesorė tė terroristėve.Edhe pse aleate e Amerikanėve, dyshohet se ajo vazhdon tė bėjė lojėn e saj tė dyfishtė. Ngjan e ēuditshme kjo, por ėshtė e vėrtetė. Sikur Arabia Saudite ta merrte seriozisht, ajo do tė ishte nė gjendje ta zgjidhte e vetme problemin nė fjalė. Arabia Saudite ėshtė nė gjendje tė ngre njė ushtri prej 8 milion ushtarėsh nga mosha 15 deri nė 49 vjetėsh.
Megjithėse Egjipti, me njė forcė ushtarake prej 468.500 ushtarėsh dhe ushtarakė aktiv dhe 800,000 rezervistė, i cili mund tė rekrutojė deri nė 40 milionė ushtarė, mjaftohet me ndonjė sulm ajror. Aleati i koalicionit, ka problemet e veta tė brendėshme, qė nė kohėn e Hosni Mubarak, akoma nuk ka mundur tė stabilizojė gjėndjen e saj tė brendshme. Mendoj, sikur tė bindej Egjipti pėr Lindjen e Mesme nė rolin “mbajtės i shkopit tė madh”, siē thoshte Ruzvelti, mbase punėt do tė shkonin mė mirė.
Kur shikon kėto fuqi ushtarake tė kėtyre vendeve, mundėsia e eliminimit tė ISIL ėshtė brenda disa ditėve, atėherė pse i gjithė ky ankth pa mbarim?
Pse e gjitha kjo dilemė? Sipas mendimit tim, arsyeja ėshtė e thjeshtė, zonat e influencės dhe nafta. Aleatėt ndihen komod mė kėtė lojė qė po vazhdon prej kohėsh. Populli i kėsaj zonė paguan mos seriozitetin e “koalicionit!”
Njė Gjeneral Francez, do tė shprehej: “ISIS-in e krijoi Amerika!” Francezėt janė aleatėt mė tė kushtueshėm tė Amerikės. Amerika humbi mijėra trupa pėr ēlirimin e Normandisė nė Francė. Ata filluan luftėn nė Vietnam pėr t’i dalė zot aleatit tė vjetėr, duke e shlyer shumėfish borxhin ndaj Gjeneral La Fajet-it, i cili ndihmoi nė pavarėsinė e Amerikėsl! Herė pas here del nga ky vend ndonjė bukėshkalė qė tė akuzojė...
Amerika, me pėrvojėn e disa luftėrave tė tilla, duhet tė mendojė mirė nėse ia vlen sakrifica pėr aleatėt fallso apo inaktiv. USA, nga ana e makinės luftarake ėshtė fuqia e parė nė botė. Ndėrsa vendi i tretė pėr anėn numerike tė ushtarėve. Ajo mund tė thėrrasė nėn armė 145,212,012 ushtarė. Ushtri aktive dhe rezerve ka 850,880.
Sot ajo disponon 25,782 makina ushtarake lufte (AFP), (APCs), (IFVs), tanke 8,325. Eshtė vendi i parė nė botė pėr Airkrafte, me 13,683 airkrafte sa 8 shtetet mė tė fuqishme sėbashku, duke pėrfshirė Kinėn, Rusinė, Indinė, Japoninė e tjerė. Vendi i parė nė botė pėr avionė luftarak me 2,271, sa Kina dhe Rusia bashkė.
Transportues Airkraftėsh, 5,222, sa njėmbėdhjetė shtete sėbashku, ku pėrfshihen shtetet mė tė zhvilluara nė botė. Airkrafte carrier dhjetė, sa 8 shtete sė bashku etj…etj…
Atėherė, pse Amerika shqetėsohet pėr shtetet pėrtej oqeanit? Zona jetike? Sigurisht qė po, por ėshtė dhe misioni i saj i demokracisė, qė Zoti e bėri tė tillė pėr t’i dalė zot kombeve tė vuajtuara!
Sė fundi Kongresi Amerikan ėshtė thirrur nga Presidenti Obama, pėr tė aprovuar forcėn ushtarake kundėr ISIL (ISIS), dhe sigurisht aprovimi do tė jetė i shpejtė dhe dilema ndaj ISIS do tė marrė fund! Po sa do ta ndihmojnė aleatėt Amerikėn? Dhe sa mund tė zgjasė lufta? Unė mendoj se kjo ėshtė njė luftė pambarim...Pse?
Por sa tė zbarkojnė trupat Amerikane, do tė ketė njė qėndresė tė shkurtėr! Mė vonė maskat do tė hiqen dhe ISIS do tė fshehė armėt nė shkretėtirė, e nė skutat mė tė errta dhe do futet midis popullit tė thjeshtė. Mjetet e rėnda do braktisen dhe ata do tė bėhen vendali, dhe vendalitė e thjeshtė nga frika se historia do tė pėrsėritet, nuk do tė denoncojnė militantėt tė cilėt do paraqiten si popull i thjeshtė. Ushtria e zezė satanike do zhduket dhe Amerikanėt do tė pėrballen me fantazmėn e saj, guerrilet e sėmura dhe sulmet kamikaze. Do tė rrijnė disa vjet dhe do tė kthehen sėrish nė atdhe. Pas kėsaj, loja do fillojė pėrsėri nga e para! Megjithėse, Amerikanėt kanė dhe njė strategji tjeter,pėr trajnimin e 25 mijė trupave Irakiane pėr kundėrofensivė pėr tė rimarr Mosul-in...po mė tej ? Tit Livi thoshte : “ Gjithmonė sulmi ka mė shumė shpirtė se sa mbrojtja.”
Tė mos harrojmė se pėrveē ISIS, ka dhe tė tjerė grupe si Al Kaida etj. qė punojnė nėn rrogoz dhe janė po aq tė rrezikshėm sa ISIS.
Duhet njė strategji gjeniale pėr tė mposhtur tė keqen, dhe kjo nuk vjen aspak prej luftėrave tė pėrkohėshme, por prej njė pėrllogaritje aritmetike kualitative detyrė qė duhet zbatuar njė koalicion i gjerė forcash dhe arsenalesh ushtarake dhe politike! Megjithėse lufta ėshtė mjeti i fundit, nėse bėhet ajo, duhet tė bėhet e fortė, mbase dhe pėrtej vijės sė kuqe! Pėrndryshe ajo nuk duhet filluar!

John Kennedy says: “And so, my fellow Americans, ask not what your country can do for you…ask what you can do for your country. My fellow citizens of the world, ask not what America will do for you, but together we can do for the freedom of man.”

Ngjarjet nė Francė, Belgjikė, Danimarkė etj,janė njė thirrje qė Europa tė rizgjohet dhe ti bashkohet Amerikės, femijės sė saj qė u bė gjigandi i lirisė nė alem!
Bill O’ Reilly (Templari i shekullit XXI) ,mendon se ky ėshtė fillimi njė “Holy War”.Megjithė respektin qė kam pėr kėtė gazetar tė famshėm,bota duhet tė jetė e qetė dhe pėr disa vite. Numri i Kristianėve sot nė botė ėshtė 2.2 bilion, sa njė e treta e krejt njerzimit !Lufta e pėrbotėshme do tė jetė nė njė raport krejt tjetėr, me njė qėllim apokaliptik pak nė origjinė , dhe shumė tek UNI-KULT, duke mos harruar numrin shtatė!!!

Alfons Grishaj

Detroid



Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 39 vizitorë
Lexuar: 685 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
Skandali i kriminelėve tė UDB-sė dhe familjes...
E premtė, 17 nėntor 2017 - 18:13
Kompania ndėrtimore “Conex Sh.p.k.” me para tė veta i kreu punė Haki Rugovės nė fshatin Syriganė nė vlerė 80 000 euro, ia siguronte 100 vota LDK-sė nga 100...
Pėrfaqėsimi “dinjitoz” i Haxhi Zekės nga pedo...
E martė, 14 nėntor 2017 - 18:57
Rezultatet e Programit pėr Vlerėsimin Ndėrkombėtar tė Studentėve (PISA) tė cilat e radhisin Kosovėn diku kah fundi i pusit, nuk i bėnė pėrshtypje thuajse a...
Kosova, Dubai, energjia diellore dhe ajo e qy...
E enjtė, 09 nėntor 2017 - 19:07
Mora shkas nga njė kontratė e Dubait ( Emiratet arabe) me njė firmė nga Shangaji dhe njė nga sauditet pėr ndėrtimin e njė termocentrali diellor me fuqi 700...
Njė pėrvjetor qė nuk e tronditi botėn
E merkurė, 08 nėntor 2017 - 04:26
7 nėntori, nė mos tė gjithėve, tė paktėn brezit tim, i kujton njė datė apo ngjarje tepėr tė rėndėsishme, Revolucionin Socialist tė Tetorit, tė 1917-ės, ku...
HAXHI SALI BEJ PĖRRENJASI - NDĖRTUESI I VEP...
E premtė, 03 nėntor 2017 - 01:52
Sa mė shumė kalojnė shekujt, aq mė e trashė bėhet perdja e errėsirės pėr tė ndriēuar figura historike dhe kontribute humane. Kujtdo qė nis tė shkruaj, me s...
më shumë nga - Tė ndryshme »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi