Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
EPOPEJA QĖ NDĖRROI RRJEDHAT E HISTORISĖ
Publikuar më 05 mars, 2015 nė orėn 17:55 ( ) Prof. Bedri Tahiri | Histori |
Rrit madhësinë e shkronjave
Nė 17-vjetorin e Epopesė sė Jasharėve tė pavdekshėm

Njė emėr qė nuk peshohet dot. Zemra e Kosovės mė, pa tė historia jonė do tė ngelte e varfėr fare dhe e pakuptimtė. Dymijė vjet beteja e luftėra ēlirimtare.
Dymijė vjet mbijetesė e gjakime pėr liri. Drenica e Millesh Kopiliqit, e Ahmet Delisė, e Shaqir Smakės, e Shotės dhe Azem Galicės, e Hasan Prishtinės, e Shaban Palluzhės, e Mehmet Gradicės, e Tahir Mehės...Tokė e saj e ashpėr, shkėmbinj tė thepisur, mbushur me lulėkuqe erė gjaku. Aromė e saj dehėse mbajti gjallė ndėr breza atdhetarizmin. Drenica djep i trimėrisė e varr i barbarisė...

Dhe, mė nė fund, edhe mbi tokėn e saj agoi ditė e bardhė. Adem Jashari dhe jasharėt e tjerė lėkunden globin nga vendi. Me ta nisi epoka e re, epoka e madhe e lirisė. Secili qė shkeli nė truallin e shqipeve u mahnit nga madhėshtia heroike e atyre qė u shkrinė deri nė njė dhe i dhanė jetė lirisė. Nė gjakun e tyre bulbėroi liria
.
Bernar Kushner erdhi aty dhe pasi u ul kėmbėkryq nė odėn e burrave, me plot gojėn tha: "Sikur tė kishte ēmim Nobel pėr Liri, ai me siguri do t'i takonte familjes Jashari".
Ndėrkaq shkrimtari ynė i madh, Ismail Kadare, nė librin e pėrshtypjeve shkroi: "Kėtu nisi njė flakė e madhėrishme, flaka e lirisė qė ndriēoi Prekazin, Drenicėn e mbarė Kosovėn. Ajo shkreptimė e zgjoi nga gjumi Evropėn e botėn. Shekujt kalojnė, drita e lirisė, drita e atyre qė ranė pėr tė nuk zbehet kurrė..."
Vėrtet, sa herė qė tė vemi nė Tempullin e Trimėrisė, nė Prekaz, do tė na fanitėn ditėt e lavdisė, ditėt kur me gjak u skalit Epopeja qė ndėrroi rrjedhat e historisė...
E enjte, 5 mars 1998. Ora 5 e 30 minuta. Toka u trand nė themel. U zgjuam frikshėm. Shkreptinte moti a dridhej toka?! Jo, as njėra, as tjetra. Prekazi i Poshtėm, veēan Jasharėt, po bombardoheshin nga qielli e nga toka. Nė cak
familja e madhe atdhetare e Shaban Murat Jasharit. Qielli lotonte nė heshtje. Zogjtė ndėrprenė kėngėn e lumthi ngadalėsoi rrjedhėn. Tymi e flaka mbuluan diellin...
Qyqavica legjendare ngeli e nemitur. Ende nuk iu kishin tharė lotėt nga masakra e Qirezit dhe e Likoshanit. Drenica martire sėrish nė grykėn e vullkanit pėrvėlues. Soldateska e shfrenuar serbe, kishte mbledhur gjithė fuqinė dhe tinėzisht ishte vėrsulur drejt Kullės - Kala, ku dy herė mė parė kishte lėnė brirėt. Kėsaj radhe puna qėndronte mė ndryshe. Adem Jashari ishte bėrė tmerr pėr Beogradin. Kryesatanai po e shihte edhe nė ėndėrr. Dhe, plani ishte stėrholluar mirė e mirė. Ishin dėrguar forcat e njėsive mė speciale, komandosė e xhelatė profesionalė, me arsenalin mė modern tė armatimit, dhe pėrnjėherėsh ishte bllokuar e paralizuar mbarė Drenica.

Rrathėt e hekurt ia mbėrthenin shtatin pamėshirshėm. Jeta e vdekja sy mė sy. Nga kodrat pėrreth topat e minahedhėsit e mėdhenj villnin zjarr pa pushuar.
Kudo tmerr e lemeri ngjethėse.

Nė kullėn e qėndresės, qė pa gdhirė, ishte dhėnė kushtrimi. Trimat u zgjuan rrufeshėm. Plaku Shaban hapi frėngjinė dhe shkrehu pushkėn e parė lajmėtare, si dikur Muji i Jutbinės, kur lajmėronte kreshnikėt pėr ndonjė tė ligė qė u kanosej. Edhe nipat, qė flinin me tė, Besimi e Fitimi, i zunė dy frėngjitė e tjera. Hamza, nė kullėn tjetėr, andej lart, nga ana e Fabrikės sė Municionit, i bėri fora tė paudhėt, qė pėrpiqeshin tė zvarriteshin e tė afroheshin tinėzisht.

Po komandant Adem Jashari?!

Ah, trimi i trimave, nuk po ngutej fare. Ai, si pėrherė, i qetė e fare gjakftohtė. Pasi u pėrgatit mirė e mirė, drodhi mustakun deri pas veshit dhe u sul furishėm drejt dyerve tė oborrit. Tanku ngjyrė blu shtangu nė
vend. Djajtė ranė si bari nė arė pėrgjatė murit rrethues. Nga zėri i tij lemeritės u tmerruan edhe komandantėt gjakpirės qė me dylbi tė stėrgjatura pėrcillnin aksionin nga pirgu famėkeq. Ushtarėve tė rinj u ranė armėt nga
dora. Lufta mori hov tė paparė. Granatat e kalibrave tė ndryshėm bėnin kėrdi. Dita u bė natė nga tymi, e nata u bė ditė nga flaka. Dielli i zymtuar, tri herė lindi e tri herė perėndoi. Beteja e pėrgjakshme s'kishte tė sosur. Kėnga e trimave sfidonte krismat e topave. Nė gjoksin e Hamzės u
shkri granata, por u fik tanku. Plaku, mbetur pa fishekė, rroku flamurin kombėtar, atė me tė cilin dikur e kishte mbėshtjell Ademin, dhe u doli pėrballė, duke brohoritur me sa zė qė kishte: Rroftė Kosova! Rroftė Shqipėria!
Edhe tė tjerėt, i madh e i vogėl, qėndronin heroikisht. Askush nuk i druhej vdekjes, as gratė, as fėmijėt. Heroizmi i pashoq. Altruizėm e sakrificė mbinjerėzore, mahnitėse. Zėri kushtrimtar i komandantit kishte tundur edhe dheun. Pas tij shkonin edhe malet, edhe fushat, edhe lumenjtė. Gjurmėve tė tij ecnin edhe mė tė moshuarit. Dajė Osman Geci i Llaushės e nip Aliu nga Luboveci, edhe pse kishin rrafshuar tė gjashtėdhjetat, kurrė nuk iu ndanė trimit.

- I duhet Adem Drenicės, i duhet Ademi Kosovės,- thoshte daja Osė, i cili shkrihej pėr niposhin sypatrembur.

Atė natė s'patėn kohė t'i rroknin ēiftelitė e t'ia thoshin kėngės sė Zhujė Selmanit, sepse erdhėn vonė nga Rezalla, ishin pėr t'i vizituar tė plagosurit e Betejės sė Likoshanit, dhe u zgjuan herėt nga gjylet e topave...
Flaka e luftės, sakaq, u ndez ashpėr nė gjithė lagjen Jasharaj.
Nė hyrje, si male mė dėborė, qėndronin nėnė Sala me tė shoqin Hamitin. Tringa e Prekazit, me Nėntėshen nė dorė i qėndiste nė lule tė ballit ata qė guxonin tė kapėrcenin pragun e pashkelur.

- O Shėn Savė, ky ėshtė i vrari ynė i tetėdhjetė e tetė,- thanė mė vonė cerberėt, duke bėrė kryq, kur nėn rrėnojat e murit tė shtėpisė sė saj gjeten skėrmat e njė polici kokėprerė...

...Tutje Sadiku me djalė Ramizin e veēan Qerimi me djemtė sokola: Shahinin e Ukshinin ia thoshin kėngės sė dyfekut pėr mrekulli. Nė anėn tjetėr tė rrugės, mbanė varrezave, pandėrprerė gogėsinte gacatorja italiane. Luftonte Smajl Jashari pa e honepsur dot vdekjen
.
-Po Faiku, Kajtazi, Aliu, Isaku ē'bėnin vallė?!

Ata, si me flatra dragoi ngarendnin drejt kraterit pėrvėlues. Atje, si nė ishullin e sirenave, i ftonte pavdekėsia. Edhe nė shtėpinė e rapsodėve kishte heshtur melodia e ēiftelisė. Vendin e saj kishin zėnė grykėhollat, qė
kėndonin bukur nė duart e Halitit e tė Hajzerit. Atyre iu bashkėngjiteshin edhe ato tė Halitit, Beqirit, Sherifit, Nazmiut...
Edhe gurėt e kullave sfidonin mordjen dhe i thurnin himne lavdisė. Mbijetesa, kėnga dhe pavdekėsia. Muzgu krahzi sikur nxitonte tė vinte pushtet dhe t'ua errėsonte edhe mė verbėrinė gjakatarėve karpatianė. Hėna, si vashė e ndrojtur, skuqej para barbarisė dhe fshihej pas resh. Nė pusin e kroit tė Jasharėve, nėn ca shelgjishte tė rralla, pehateshin ca si hije tė pėrhitura.
Vallė, cilėt ishin ata, qė shikoheshin sy mė sy me vdekjen?! Ishte Bashkim Jashari me kushėrinjtė: Bilallin, Ragipin, Halilin, Qemalin dhe me Shekipin nga Klina e Poshtme.

- Bashkim, ēajeni rrethimin!- e kishte dėgjuar si pėr mjegull zėrin e balit Hamzė dhe, me shpirt ndėr dhėmbė, pas tetė orė kacafyetjeje me bishat e
shfrenuara, ia kishin dalė mbanė dhe kishin arritur deri aty. Por, rrathėt e ferrit ende s'kishin mbaruar...Tanku, me sy ēiklopi, u qėndronte fare pranė...

-U vra Zenė Jashari!...U zhduk Zenė Jashari!
Jo, ai ishte gjallė, por fati e kishte goditur rėndė. Gruan, Bahtijen me djemtė: Avdullahun, Bujarin dhe Blerimin ia vranė katilėt. Valdetin ku e kam?- pyeste ai duke e kėrkuar kodėr mė kodėr. Nėpėr flakė pushkėsh e kishte
parė qė bashkė me Shahinin e Qerimit kapėrcenin lumthin. Edhe shumė plumba kishte parė tė suleshin drejt tyre...Djaloshi sėrish kishte kthyer prapa. Hamitin e kishte qėlluar granata nė kokė dhe trupi po i digjej flakė. U pėrpoq ta ndihmonte e ta fikte, por kot. Mezi u ngjit nė tavan dhe prej andej shihte skena tmerruese. Krisma... britma...sharje...tym... flakė... Kur kriste mitralozi i bacė Ademit, mbanin frymė edhe lisat e malit. Ai dallohej nga tė tjerėt, jehonte mė shumė se edhe topat e hasmit.


Autoambulancat s'pushonin kurrė. Dikur flaka zu t'ia lėpinte edhe kėmbėt e tij tė zbathura. Terri ia mundėsoi Valdetit ikjen nga ferri...

Po errej edhe dita e tretė e betejės. Njė shqipe sogjetonte kujdesshėm nga lartėsitė qiellore. Zymtėsi mbytėse pllakoste mbi ēdo gjė. Krismat kishin
pushuar. Kishte pushuar edhe kėnga e trimave. Veē tymi ende fjollonte qetė- qetė nga hambarėt mė grurė, qė digjeshin nė vete. Nėpėr qiellin e
pėrflakur retė e trazuara bartnin acar, shqotė e fėrfėllizė.

Nė kullat gėrmadha mbante erė e rėndė shkrumbi e baruti. Gjė e gjallė s'pipėtinte. Njė si hije e pėrhitur kapėrcente mbi kufomat e panumėrta, nė oborr, nė lėmė e nė rrugė.

- O Zot, ishte zanė mali a fantazmė? Ah, jo, ishte Besarta e padjallėzuar, qė kishte sfiduar vdekjen. Si e nemitur, mezi kalonte midis tyre. Ē'pamje llahtarie, qė tė shokonte nė vend. Lloj- lloj uniformash e lloj- lloj suratėsh tė ngjyrosura e ēoroditėse. Midis tyre gjeti edhe gjyshin e gjyshen, Shabanin e Zahiden. I gjeti edhe prindėrit e dashur, Hamzėn e Feridėn. Babanė Hamzė me gjoksin egroposur, si tė Mic Sokolit. Ēudi, nė ato ēaste loti i kishte ngrirė nė qepallė. Pak mė tej i gjeti edhe tjerėt: Zarifen, Hidajeten, Igballen, Igballin, Selveten, Afeten, Besimin, Lirinė, Blerimin, Fatimen, Blerinėn, Adilėn, Fitimin dhe Kushtrimin...
-Po baca Adem ku ishte vallė, qė nuk po e gjente dot?! Deri vonė ia kishte dėgjuar krismat dhe kėngėn. Pse nuk po qėllonte mė?! Po kėngėn pse e kishte ndalur?! Sėrish zuri ta kėrkonte...Por, kot, atė nuk mund ta gjente
andejpari. Jo, jo. Ai po shėtiste nė ballė tė protestuesve nėpėr rrugėt e Prishtinės, tė Tetovės, tė Tiranės, tė Bonit, tė Nju-Jorkut...Ishte bėrė shpirti i luftės sonė ēlirimtare...

Sakaq sikur iu vegua njė zė. E ndali frymėn dhe mbajti vesh. Puhiza krahėlehtė depėrtonte zhurmshėm mureve tė zhbiruara dhe arrinte deri tek magjja, nėn tė cilėn kjo kishte mbijetuar vdekjen vellozezė, duke sjell jehonėn:

Ku m'je nis oj lulja me erė?
Nė Drenicė te baca Adem...


Aman, o madhėri, sa shpejt e paska marrė kėnga me vete, pėr ta mbajtur tė gjallė pėrherė! Ashtu e ka ajo, vetėm tė pavdekshmit i pranon nė gjirin e vet. Shpirti i tij luftarak shėtiste si me krah dragoi nėpėr istikame, duke u dhėnė zemėr luftėtarėve tė lirisė, nė Drenicė, nė Dukagjin, nė Llapushė, nė Llap, nė Pashtrik, nė Shalė... Emri i tij kishte zėnė vend nderi nė zemrėn e madhe tė popullit dhe ishte bėrė legjendė e legjendave.

Njė zog kėngėtar, nga maja e oxhakut, qė kishte pėrballuar rrebeshet rrėnuese dhe krenarisht mbante kokėn lart, ia thoshte kėngės ėmbėlsisht:

Amanet ore djali - djalit,
M'i kėndue Adem Jasharit,
Qė i tregoi mirė barbarisė,
Si qėndrojnė shqipet e lirisė...



Dhe, sėrish vjen marsi! Marsi i trimėrisė, siē thoshte Lasgushi ynė mendjendritur.
Dhe, sėrish, kujtesa jonė shėnon, nderon, pėrkujton...
Mbase, edhe nuk bėnė ndryshe.
Kush e harron historinė ėshtė i detyruar ta pėrsėrisė!- kėshillojnė tė menēuritė.
Dhe, kėsaj here do tė veprojmė ndryshe. Do tė bėhemi tok, si njė grusht i vetėm dhe, amanetin e brezave, do ta mbajmė vath nė vesh deri nė realizimin e synimit tonė jetėsor: BASHKIMIT KOMĖTAR!
Kėshtu na obligon edhe gjaku i dėshmorėve tė tė gjitha kohėve.
Kėshtu na obligojnė edhe mbi dhjetėmijė tė vrarė e shumė tė plagosur.
Kėshtu na obligojnė edhe rreth tremijė tė zhdukur.
Kėshtu na obligojnė familjet e dėshmorėve dhe jetimėt.
Kėshtu na obligojnė invalidėt e veteranėt e luftės sonė ēlirimtare.
Mbase, mbase, mė mirė sė tė gjithė, duhet tė na vetėdijėsojnė edhe vetė arrestimet dhe burgosjet e ēlirimtarėve!!!
No comment!!!

Galicė, 5 mars 2015

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Prof. Bedri Tahiri
Shkrimet e tjera të këtij autori
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 45 vizitorë
Lexuar: 784 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
GJENOCIDI I KRYENGRITĖSVE SERB NDAJ SHQIPTARĖ...
E hėnė, 16 tetor 2017 - 22:08
Tragjedinė mė tė madhe shqiptaret e Beogradit e pėrjetuan me fillimin e kryengritjes serbe gjatė vitit 1806. E cila kishte karakter gjenocidial ndaj shqip...
“Masakra e Reēakut...” - libėr i dėshmive tė ...
E shtunė, 16 shtator 2017 - 00:20
Pėrkitazi me botimin e monografisė "Masakra e Reēakut – Krim kundėr njerėzimit", grup autorėsh, nė gjuhėn angleze dhe ribotimin nė gjuhėn shqipe nga Instit...
PALEOLITIKU I PARĖ DHE EVOLUIMI I NJERIUT NĖ...
E dielė, 10 shtator 2017 - 21:27
(Nga mediat elektronike dhe veprat) Po e sjellim edhe njėherė ndėr mend se banorėt e hershėm tė Evropės sė Bashkuar dhe tė kontinentit, qoftė edhe me An...
SINGIDINUMI DARDAN APO BEOGRADI SHQIPTARĖ GJ...
E merkurė, 06 shtator 2017 - 22:40
Sipas shėnimeve arkivale turke tė TAPY-TEFTERIT, Perandoria Osmane e sundoi Beogradin gjegjėsisht Singidinumin dardan prej vitit 1521-1867, ky sundim do tė...
VRASJE E INSKENUAR E USHTARIT SHQIPTAR
E hėnė, 04 shtator 2017 - 00:13
(Me rastin e 30-vjetorit tė vrasjes sė Aziz Kelmendit) Njė ndėr krimet mė tė rėnda po aq edhe tronditėse, qė arriti deri te aktivizimi i lėvizjes serboē...
më shumë nga - Histori »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi