Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
KALI I TROJĖS, SIMBOL I SHQIPTARĖVE, JO I GREKĖVE
Publikuar më 21 prill, 2015 nė orėn 09:50 ( ) Tė ndryshme |
Rrit madhësinë e shkronjave
Disa Prof. Dr. vazhdojnė ende tė deklarojnė se nė Luftėn e Trojės kanė qenė dy kundėrshtarė, Trojanėt dhe “grekėt”. Pėr kėto manipulime, grekėt gjejnė mbėshtetje te disa figura shqiptarėsh qė flasin pėr luftėn Trojano-greke, duke i vendosur kėshtu grekėt nė Luftėn e Trojės, kur ata kanė ardhur 500 vjet mė vonė. Kėtė gėnjeshtėr tė madhe (manipulim) e kapėrdijnė si pa gjė tė keq, si z. I. Kadare kur thotė: “…kali i drunjtė, dhuratė e grekėve u ēfaq …”, z. Fahri Xhara shkruan: “… nė mes tė akejėve helenė dhe Trojanėve …”. z. Arbėr Thesproti shkruan: “Helenėt dinakė nxorėn Kalin e Trojės pėrsipėr mbi tokė…”. Tė tre kėta zotėrinj dhe shumė tė tjerė, mbėshtetėn sajesat greke. Dhe grekėt pronėsojnė Kalin e Trojės si tė tyre, pėr intervenim.

Ku jemi sot? Sllavėt na kanė rrėmbyer emrin Maqedoni dhe ne pėr ata jemi ardhacakė. Ēamėrinė (Thesprotinė) e Epirit grekėt e quajnė “Inekzistente”. Mitrovicėn Fuqitė e Mėdha e kane kthyer nė “mollė sherri”. Nė rolin e Kalit tė Trojės greket futėn nė Shqipėri kolonelin Janullatos. Kali i tyre i Trojės lufton,dhe bėn tė pamudėrėn qė tė shtrihet nė hapėsirat: Tiranė, Prishtinė dhe Shkup, tė ndihmuar nga tradhtarėt, qė drejtojnė pėr tu krijuar pozicione tė pėrshtashme greko-sllavofilėve.
Dihet historikisht se “grekėt”vėrshuan nė Ballkan prej gadishullit tė Sinajt nga fundi i shek. VIII dhe fillim i shek. tė VII, p. e. s., me njė nivel kulture tejet tė ulėt, brutal, grabitės tė pabesė, vrasės, me kopetė e bagėtive tė vėna pėrpara u futėn nė Pellazgji (Ballkan). Lufta e Trojės u zhvillua nė vitet 1250 p.e.s. Ndėrsa grekėt kanė ardhur pas 500 vjetėve. Homeri e bėri tė pavdekshėm emrin e Trojės me dy poemat e tij epike: “ILIADA” dhe “ODISEA”. “Homeri nuk pėrmend grekė, apo helenė nė rrethimin e Trojės, por flet pėr njė numėr fisesh pellazge”. (Edwin Jacques, “Shqiptaret”, f. 65). Kjo luftė do tė vazhdonte pėrjetėsisht nėse nuk do tė punonte dinakėria e “Udhėsesė” Odiseut. Kjo mėndje e ndritur arriti tė shkėpusė me nė fund fitoren, por shumė vonė. Ajo qe njė fitore pa vlera, qė shkatėrroi pėrfundimisht tė dy palėt.
Rreth figurės sė Laokontit qarkullojnė legjenda tė shumta dhe nė tė u futėn manipulimet greke. Por ajo mė famshmja qė e prezanton mė sė miri historinė e tij legjendare e qė njihet si version zyrtar, thekson, e lidhet me Luftėn e Trojės, kur trojanėt futėn brenda mureve tė qytetit, kalin e famshėm, (dhuratė-simbol e “grekėve” pėr paqen e nėnshkruar.) Laokonti dyshues pėr kėtė dhuratė greke, e pėrshkoi kalin me njė heshtė mespėrmes dhe tha shprehjen e famshme: “Timeo danaos et dona ferente”“ (i druhem grekėve edhe kur bėjnė dhurata) “JU E DINI, SE PĖRPARA TROJĖS ATĖHERĖ, KALI I DRUNJTĖ DHURATĖ E GRĖKĖVE U ĒFAQ. KY KALĖ NĖ DY GRUPE I NDAU TROJANĖT: TĖ PRANONIN ATĖ, OSE TA FLAKNIN SAKAQ. PAJTIM ME ARMIKUN, ULURININ TRADHTARĖT, MJAFT MĖ ME ZJARR DHE HELME”.( Ismail kadare).
Ē’ėshtė kjo fatkeqėsi, tė kthesh grekėt tė gjallė pas gjysmė mijėvjeēari dhe tė pranosh manipulimet e tyre nė dėm tė vetes sonė.
Por, epopetė e para (Iliada dhe Odisea), tė transkiptuara nė gjuhėn greke, duke nisur nga fundi i shek VI para Krishtit (epoka e Pisistratit dhe e bijve tė tij, Hipiasit dhe Hiparkut), pėrmenden nė vijimėsi, duke filluar nga Pindari (510 - 438) dhe nga Eskili (525 – 456). (“Shqipėria”, f. 14), dhe mė vonė, se ishte e gjitha njė sajesė e krijuar nga njė ekip prej dhjetėra historianėsh, antropologėsh dhe klasicistėsh, qė punuan pa ndėrprerje, nė periudha tė ndryshme, mes viteve 1971 - 1974 pėr tė “krijuar” dokumente dhe sende “greke”. Pėr kundra tyre, fakte tė reja historike nxorėn: Mathieu Aref, Robert d’Angeli, Dhimiter Pilika, Aristidh Kola, Tajar Zavalani, Karl Reinholdi, etj. Kolonitė e kėsaj kohe, nuk ishin greke, por koloni pellazge. Kur kėta kolonė u pėrhapėn nė trojet pellazge nė Iliri, Epir, Maqedoni, Azinė e Vogėl dhe Afrikėn e veriut, nuk kishte nevojė pėr pėrkthim, se ishte i njėjti popull, me tė njėjtėn gjuhė.
Z. Fahri Xharra shkruan: “Kėtu ėshtė Troja legjendare (Lufta e Trojės rreth viteve 1235-1225 p.e.s, nė mes akejėve “helene” e Trojanėve dhe aleatėve tė saj, Paionėve, Dardanėve, etj. …pėr sa i pėrket grekėve tė asaj kohe, nuk di ē'tė them sepse s'kam njohuri pėr ta. Nga gjithė kėto, del se Trojanėt dhe Grekėt ishin njė popull.” Ju z. Fahri Xharra, jeni kontradiktor nė shpjegim: I vendosni helenėt nė Luftėn e Trojės, mė vonė thoni helenėt dhe trojanėt janė njė popull… me kėtė doni tė tregoni se s’keni njohuri pėr grekėt. Por grekėve gėnjeshtarė, u mjafton vetėm qė gėnjeshtrėn ua pranoni, duke i sjellė 500 vjet mė mbrapa, “helenet nė Trojė”. (F. Xh. “DIELLI” 20-3-2015.)
Arbėr Thesproti, poetizon: “Kali i Trojės’”
Helenet dinak kalin nxorėn pėrsėri mbi tokė,
Kėtė radhė tė veshur e zbukuruar tamam si njė shenjtor.
"Dhurat e bekuar" pėr shqiptarėt e gjorė
S'ka mbetur mė gjė veē kujtimit tė saj
Lavdia e trojanėve u tret e humbi nga i pabesi kalė.
Z Arbėr Thesproti, jeni nga i njėjti vend si popull, gjuhė dhe histori, me tė ndriturin Odise. Ai ėshtė nga ishulli Itakė, larg dy pashė ujė tė bregdetit Jon, karshi Prevezės dhe Pargės Thesprote. Prof. Arbėri, ju po i ēimentoni helenėt duke thėnė: “Kali i Trojės: Helenet dinak kalin nxorėn pėrsėri mbi tokė.” Duke thėnė se e nxorėn pėrsėri, ju po i vendosni helenėt nė Luftėn e Trojės. Kaq u duhet grekėve, qė ne shqiptarėt, po i sjellim grekėt e vjetėr 500 vjet para ardhjes sė tyre. Pra, Kali i Trojės mbetet vetėm simbol i rrėmbyer nga grekėt.
Kali i Trojės lufton, dhe bėn tė pamundurėn qė tė shtrihet nė hapėsira, pėr t’u krijuar pozicione tė pėrshtatshme grekofilėve. Qė Shqipėria ka pasur gjithmonė shumė armiq, kėtė e dimė; madje qė ka ende shumė armiq, prapė kėtė e dimė, por qė neve jemi mėsuar tė luftojmė dhe t'i mundim gjithnjė armiqtė dhe kėtė e dimė. "Kali i Trojės " si histori e dhimbshme, po pėrsėritet nė vatrat e popullit shqiptar, duke u konsoliduar nė veprimtarinė diversante dhe militante tė orkestruara nga tė huajt dhe pėr ta realizuar, pėrēajnė shqiptarėt, se vetėm ashtu mund tė fitojnė ata, siē kanė fituar edhe nė tė kaluarėn. Turp pėr klasėn politike tė degjeneruar pas korrupsionit, duke e lenė atdheun, poligon tė manovrimeve tė armiqve tanė bashkė me mercenarėt pa identitet?.
Mos vallė kjo histori do pėrsėritet nė trojet tona edhe pas 3000 vjetėsh tė Kalit tė Trojės?!... Atėherė ku ta ēojmė gjakun e derdhur pėr kaq shekuj me radhė, pėr liri, apo robėri?... Pėrse luftuam? Ta kemi edhe njė Kalė tė Trojės sot ndėr shqiptarė apo ?... nga ky fenomen qė po na pėrcjell edhe sot me fatkeqėsitė e kombit, me pėrēarje, dhunė denigrim, mosmarrėveshje vėllavrasje, korrupsion, tradhti antikombėtare. (INDEKS online nga Asllan Dibrani, 21-2-2014).
Ju kujtoj, se akoma dhe sot, 60% e posteve kryesore nė administratėn shtetėrore, janė shqiptarė tė shitur, ose grekė. Ju kujtoj, se operatorėt e telefonive celulare, janė pronėsi greke. Bankat po ashtu, universitet njė pėrqindje e konsiderueshme, bizneset e fuqishme, janė tė sponsorizuara dhe tė drejtuara po nga grekėt. Pra Kali i Trojės brenda nesh, po bėn mė sė pakti qė nga viti ’96, kur projektuan Firmat Piramidale me ndihmėn e ish Ministrit socialist tė Financave Malaj, Gjinushit, Ēaushit e dhjetėra ithtarėve tė tjerė grekė.
Nė ’98-tėn, ish kryetari i PS dhe ish kryeministri Fatos Nano, thirri trupat speciale greke me automatikė e snajper, pėr tė ruajtur kokėn e tij. Shteti grek i detyrohej pėr t’i mbrojtur kokėn, por pas mbrojtjes dhe shoqėrimit tė tij deri jashtė kufijve tė shtetit grek, i detyrohej mė tepėr se kaq, ai bėhet serish kryeministėr! Z. Malaj bėhet Ministėr Financash, Z. Angjeli, Ministėr i Ekonomisė dhe njė pjesė e konsiderueshme ministrash, zv. ministrash, drejtorė drejtorish tė rėndėsishme, favorizuan bizneset dhe Bankave greke, deri te greqizimi i drejtorėve tė shkollave.
Kali i Trojės ėshtė Partia Socialiste (dhe Partia Demokratike shėn. Im), janė ish drejtuesit dhe njė pjesė drejtuesish. Njoh shumė anėtarė tė PS, tė cilėt kanė lidhje tė forta, sponsorizohen, paguajnė, korruptojnė persona, qė poste tė rėndėsishme tė administratės t’u pėrkasin njerėzve tė besuar tė PS, dhe strukturave sekrete greke.
Shqipėria ėshtė nė rrezik... Duhet tė ndėrgjegjėsohemi pėr rrezikun qė na kanoset, duhet tė pėrpiqemi tė kuptojmė drejt interesat e drejtuesve tanė. Partia Socialiste duhet shpallur si parti e jashtėligjshme, si parti antishqiptare, derisa kjo parti tė filtrojė agjentėt grekė dhe t’i pėrjashtojė ata nga strukturat e saj, Kali i Trojės = PS.
Ēfarė po ndodh realisht me Shqipėrinė e Jugut? Vėrtetė galopi grek ka marrė revansh tė ēmendur?! Vėrtetė kėta barbarė arritėn deri atje, sa tė zhvarrosin edhe eshtrat e tė parėve tanė e t’i tjetėrsojnė ato nė kokalla tė ushtarėve grekė tė rėnė nė tokėn tonė gjatė Luftės sė Dytė Botėrore? ! Nė krye tė kėsaj fushate tė rrezikshme, siē dihet, ėshtė vėnė kryegjenerali i Asfalisė, greke, Janullatos, i veshur me veladon tė zi. A nuk ėshtė tashmė ēasti mė i pėrshtatshėm pėr tė vėnė nė krye tė Autoqefalisė shqiptare njė Nol tė ri?... Sidoqoftė, grekėrve nuk duhet t’u besohet. Njė fjalė e urtė popullore, veē jo e shqiptarėve por e tė huajve, thotė: “grekėve edhe dhuratat nuk duhet t’u pranohen”. Kali i Trojės mbetet simbol…
(Me respekt, gazeta “Skėnderbeg”, i vetmi organ pėr shqiptarėt e Australisė.)
“Ne sot u vendosim lule heronjve, ata shpallin kandidat vrasėsin e tyre”. Shkruan: Albi Koci,(Forumi djemtė e Gjirokastrės) Pikėrisht sot nė datėn 10 prill 2015, Partia e tė Drejtave tė Njeriut, shpalli kandidat pėr bashkinė Himarė, atė personazh, i cili 21 vjet mė parė, sipas akuzave tė ngritura nga prokuroria shqiptare dhe greke, ishte organizatori i sulmit terrorist, tė kryer nė repartin ushtarak tė fshatit Peshkėpi tė Gjirokastrės, ku mbetėn tė vrarė kapiteni i Parė Fatmir Shehu dhe ushtari Arsen Gjini. Pllakati i ngritur nga Forumi ”Djemtė e Gjirokastrės’’ vitin e kaluar, pėr nder tė dy ushtarakėve tė rėnė nė krye tė detyrės, ėshtė e vetmja shenjė nderimi pėr tė rėnėt, qė janė pėrballur me harresėn 21 vjeēare institucionale, dhe vetėm familjarėt e tyre janė kujdesur t’i nderojnė si heronj qė ranė nė krye tė detyrės. Pėr ironi tė fatit edhe tė politikės, 21 vjet mė vonė, Alfred Beleri, i akuzuari si organizator i kėtij sulmi terrorist, shpallet kandidat i PPDNJ-shit, jo rastėsisht nė tė njėjtėn datė, kur ndodhi sulmi terrorist nga organizata terroriste MAVI nė 10 Prill 1994. Ne sot, nė 10 prill 2015, u vendosim lule heronjve tė kombit, ushtarakut Fatmir Shehut dhe ushtarit Arsen Gjinit, tė rėnė dėshmor nė krye tė detyrės nė ish repartin ushtarak tė fshatit Peshkėpi. Kurse politika e ‘’kriminalizuar’’ nė Tiranė, shpall kandidat pėr njė nga 61 bashkitė e vendit, pikėrisht atė qė ėshtė akuzuar nga prokuroria shqiptare dhe greke, se ėshtė organizator i kėtij akti terrorist. Ne forumi ‘’Djemtė e Gjirokastrės’’ e quajmė njė tallje me shpirtrat e heronjve tė kombit edhe tė familjarėve tė tyre, kėtė akt tė politikės shqiptare, qė nuk i shėrben askujt me kėto sjellje qė “cingrisin” shpirtin e shqiptarit… Ato qarqe tė errėta, qė prodhojnė kėto situata ndėr vite, qė hoqėn Bollanon se nuk “hahej” mė tej dhe rihodhėn nė tregun e politikės antikombėtare, njė ‘’mall’’ tė vjetėr, por qė i falsifikuan datėn e skadimit. Deri kur do shkoj kjo politikė, qė trazon brumin e sė kaluarės ?!... pėrfundon Albi Koci, Forumi djemtė e Gjirokastrės”.
Nėn shembullin e Shėn Kozmait, ecėn sot, pas 236 vjetėve, Koloneli Janullatos, pėr kėtė shkruan deputeti Ben Blushi: ‘’Pse Anastasi flet greqisht nė njė meshė shqiptare? Pse duhet t’i mėsojė shqiptarėt nė greqisht?... Pse greqishtja ka epėrsi ndaj shqipes, pėr tė mirėn dhe tė keqen qė predikon Kisha e krishterė?... Sa shqiptarė kuptojnė greqisht dhe a duan ata tė meshohen nė njė gjuhė, qė nuk e dinė dhe nuk kanė arsye ta mėsojnė vetėm pėr njė natė Pashke, apo Krishtlindjesh?... Pse Zoti, nėse ekziston, nuk i thotė kryepeshkopit, se duhet t’u flasė shqiptarėve nė gjuhėn e tyre, siē ndodh me gjithė ortodoksėt e tjerė nė Ballkan’’, shprehet me tė drejtė Blushi. Sipas tij, kryepeshkopi ortodoks, duke folur greqisht pėr shkak tė kokėfortėsisė qė ka, e bėn kėtė pėr tė refuzuar gjuhėn qė flet grigja e tij shqiptare. ‘’A mund tė ketė ai mė pak aftėsi se gati njė milionė shqiptarė qė kanė emigruar nė Greqi dhe e kanė bėrė greqishten gjuhėn e tyre tė punės, tė shkollės, tė shtėpisė dhe tė jetės? Pse ata nuk refuzojnė tė flasin greqisht nė punėt e tyre tė pėrditshme? Ēfarė ndryshimi ka Anastasi nga ata? Edhe ai ėshtė kėtu pėr tė shėrbyer njėlloj si ata, madje nė njė kuptim shumė mė tė lartė e hyjnor dhe prandaj kokėfortėsia e tij mund tė lexohet si njė kundėrshtim pėr t’u pėrshtatur me ne, ēka ėshtė e padrejtė nė kuptimin fetar, pra barazitist tė fjalės’’, analizon deputeti Ben Blushi pėr greqishten e kryepeshkop Janullatosit. (Ben Blushi, DONACION prill 13-1015 ).
(Mėsoni ju grekė: Nga Kali i Trojės i mendimtarit ODISE, ju ndajnė 500 vjet mė pas ardhjes tuaj, prandaj Kali i Trojės ėshtė i yni, dhe ju e keni rrėmbyer pa tė drejtė. Shėn. im)

Rasim Bebo

Addison, Ēikago, prill 2015

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 40 vizitorë
Lexuar: 914 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
Skandali i kriminelėve tė UDB-sė dhe familjes...
E premtė, 17 nėntor 2017 - 18:13
Kompania ndėrtimore “Conex Sh.p.k.” me para tė veta i kreu punė Haki Rugovės nė fshatin Syriganė nė vlerė 80 000 euro, ia siguronte 100 vota LDK-sė nga 100...
Pėrfaqėsimi “dinjitoz” i Haxhi Zekės nga pedo...
E martė, 14 nėntor 2017 - 18:57
Rezultatet e Programit pėr Vlerėsimin Ndėrkombėtar tė Studentėve (PISA) tė cilat e radhisin Kosovėn diku kah fundi i pusit, nuk i bėnė pėrshtypje thuajse a...
Kosova, Dubai, energjia diellore dhe ajo e qy...
E enjtė, 09 nėntor 2017 - 19:07
Mora shkas nga njė kontratė e Dubait ( Emiratet arabe) me njė firmė nga Shangaji dhe njė nga sauditet pėr ndėrtimin e njė termocentrali diellor me fuqi 700...
Njė pėrvjetor qė nuk e tronditi botėn
E merkurė, 08 nėntor 2017 - 04:26
7 nėntori, nė mos tė gjithėve, tė paktėn brezit tim, i kujton njė datė apo ngjarje tepėr tė rėndėsishme, Revolucionin Socialist tė Tetorit, tė 1917-ės, ku...
HAXHI SALI BEJ PĖRRENJASI - NDĖRTUESI I VEP...
E premtė, 03 nėntor 2017 - 01:52
Sa mė shumė kalojnė shekujt, aq mė e trashė bėhet perdja e errėsirės pėr tė ndriēuar figura historike dhe kontribute humane. Kujtdo qė nis tė shkruaj, me s...
më shumë nga - Tė ndryshme »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi