Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
MAQEDONIA E KRISTALTĖ
Publikuar më 09 maj, 2015 nė orėn 19:31 ( ) Histori |
Rrit madhësinë e shkronjave
Profesor zoti, Iljaz Kadriu na ka sjellė thelbin e librave: “Shqiptarėt ortodoks tė Maqedonisė” dhe “Rilindasit” meautorė Branisllav dhe Gordiana Sinadinovski. U bėnė dy promovime tė kėtyre librave, nė Ēikago dhe New York. Babai i tij, profesori i ndjerė universitar, Joakim Sinadinovski, kishte lėnė si amanet, qė kurrė tė mos harrohej e vėrteta e origjinės sė shqiptarėve tė Rekės, Gostivarit dhe tė Dibrės. Sepse shqiptarėt ortodoks nė Maqedoni, janė njė realitet historik dhe pjesė e natyrshme e popullit shqiptar. Prandaj shqiptarėt e feve tė tjera, duhet t’i ndihmojnė dhe t’i pranojnė mes tyre, pėr rikthimin e identitetit kombėtar tė tyre.

B. Sinadinovski, profesor i sė drejtės ndėrkombėtare dhe pėrfaqėsues diplomatik, ka pohuar origjinėn shqiptare dhe traditėn patriotike tė familjes sė tij, e cila ishte pėrēuar nga babai Joakim. Ndėrkohė ai bėn tė njohur reagimet negative tė kishės Maqedonase, duke i cilėsuar si nacionaliste dhe shoviniste, qė kishin arritur deri nė sulme fizike ndaj tij. A i mendonte rikthimin nė identitet, nėpėrmjet tre rrugėve: Hapja e njė kishe shqiptare, mesha nė gjuhėn shqipe, futja e gjuhės shqipe nė shkollat dhe programet mėsimore.
Gordana Sinadinovski, ėshtė sllave, por origjina shqiptare e burrit, tė cilin e adhuron dhe e vjehrrit tė saj, trim e patriot, e kanė nxitur tė botojė kėtė libėr tė titulluar “Rilindje”, pasi, siē thotė ajo, “pėrpara sė vėrtetės edhe perėndija hesht.”
Po tė lexojmė historinė mbi 3000 vjeēare tė Maqedonisė, duke filluar nga mbreti i parė Perdika dhe mė herėt, prej vitit 815 p.e.s, dhe tė vijmė nė vitin 1930, kur vdes patrioti dhe rilindėsi i shquar Josif Bagėri, dalin dy figura tė shquara, qė i kanė dhėnė botės zhvillim dhe pėrparim, siē ėshtė Aleksandri i Madh dhe Justiniani i Madh. Maqedonia, pasqyrohet me emra, data dhe referenca tė pa kundėrshtuara, ashtu si dhe Ēamėria.



















Ėshtė e vėrtetė se Plutarku cilėson si themelues Karanon e Argosit, i cili u shpall mbret nė vitin 815 p.e.s. Ndėrsa Herodoti quajti si themelues Perdikėn. Ky u arratis nga Argosi pėr nė ILIRI, pastaj u hodh nė Maqedoninė e sipėrme, ku filloi tė vinte nė zotėrim krejt Maqedoninė. Perdika u shpall mbret nė vitin 700. Kjo mbretėri pėrfshinte Selanikun dhe shtrihej nė jug tė Mollosisė, ose Epir, kurse nė veri, deri nė IIyri. Kryeqyteti i saj, ishte Edesa, mė vonė Vodena. Dihet vetėm qė fronin e Perdikės e zuri i biri i tij, Argausi, tė cilin e pasoi i biri, Filipi II, qė u pasua nga i biri Eropi, i cili u pasua nga i biri i tij Alketi, djali i tė cilit, Aminta I, u bė njė nga mbretėrit mė tė famshėm tė Maqedonisė. ( “Shqiptarėt”, f. 97).
Aminta I- (540 – 500) e zgjeroi mbretėrinė nė lindje. Pranoi “refugjatė tė qytetėruar”, si despotin e syrgjynosur tė Athinės Pisistratin nė vitin 510 p.e.s. dhe mė vonė tė birin e tij, tiranin Hipia edhe ky i dėbuar nga Athina. Dari kaloi Hellospontin dhe pushtoi njė pjesė tė Trakės maqedone, nė vitin 507 p.e.s. Mbreti Pers dėrgoi njė delegacion prej 7 personash tė lartė dhe i kėrkuan dhuratė nga toka dhe uji, si shenjė nėnshtrimi. Aminta kėta i vrau, duke u zhdukur ēdo gjurmė dhe me krushqi e ryshfete, u vuri kapakun.
Aleksandri I- (500 – 454) Emri “grek” nė kėtė kohė ėshtė i manipuluar. Ky emėr u vendos mė 1830 (R. dA). Aleksandri I- i Maqedonisė nuk ishte grek. Nė vitin 493 Maqedonasit filluan pėrpjekjet, me forcat e Darit, dheu tėrhoqėn nė vitin 491. Nė vitin 481 forcat e Darit duke lėnė Maqedoninė, donin tė pushtonin Athinėn. Nė saje tė flotės pellazgo- spartane, Dari humbi luftėn nė vitin 480.
Perdika II - (454 – 413 p.e.s.) Hipi nė fron, si mbret i Maqedonisė, pas tė atit tė vet, Aleksandrit. Maqedonia nuk u pėrzje nė luftėn midis Athinės dhe Korintit, qė zgjati nga viti 431 deri nė vitin 404. Athina nxiti trakasit kundėr Maqedonisė. Pukėvili lėvdon ushtrinė Maqedonase, duke thėnė: “Kur hidheshin nė sulm, askush nuk mund t’u dilte nė ballė, pasi ishin kalorės tė zot dhe tė armatosur me parzmore”. Athina herė i bėnte maqedonasit si aleat e herė i sulmonte si armiq. Perdika II, si i ati , Aleksandri I, i ftonte grekėt e shquar nė pallatin e tij nė Edesa. Ai mirėpriti Melanipidin, njė autor i shquar lirikash tė asaj kohe. Hipokrati (460 – 325 p.e.s.) “Babai i mjekėsisė”, lindur nė Kosin Pellazg, shėrbeu te Perdika si mjek i pallatit tė tij.
Arkelau (413 – 399 p.e.s.) Hipi nė fronin e tė atit, pas vdekjes sė tij. Tuqididi (460 – 400? p.e.s.) thotė se i thurrnin lavde mbretit pėr ndėrtimet e kėshtjellave dhe fortifikimin e qyteteve. Arkelau si i ati, mirėpriti poetin tragjik, Euripidin. Sipas Plinit, “Dhėnia e udhėzimeve nė bujqėsi, ishte njė zanat me dinjitet tė lartė, qė faktikisht ushtrohej nga Arkelau”.
Dyzet vjetėt e sundimit paqėsor nė Maqedoni, vijuan me sundime tė shkurtra nga viti 399 nė 359: Oresti dhe mbrojtėsi i tij Eropi II (399-394), Aminta II (393-369), Aleksandri II (369-364) dhe Perdika III 364-360 p.e.s.).
Filipi II (359 – 336 p.e.s.). Filipi ishte djali i Amintės II, nė vitin 359 p.e.s. ai hipi nė fronin mbretėror dhe ktheu qytetin Pela, afėr Selanikut, si kryeqytet. Martohet me Olimbinė nė vitin 358, motrėn e Aleksandėr tė Mollosisė sė Epirit. Straboni, thotė se tre shtetet pellazge, ngjanin nga gjuha, veshja dhe zakonet. Pėr herė tė parė nė histori, tė tri mbretėritė pellazge: Maqedoni, Epir dhe Iliri d.mth. shqiptarėt e hershėm, u vunė nėn njė prijės, nėn mbretin Filip II. Nė viti 336 p.e.s. ai u vra nga njė i ri aristokrat. (f.102).
Aleksandri i Madh (336 – 323 p.e.s.) Hyri nė histori kaluar me kalė, mė 327, kur kaloi qafėn e njohur Kyber dhe doli nė Penxhabin e Indisė. Pritėsit Indianė i thanė: “ para teje kanė ardhur tė tjerė nga vendi i juaj kėtu.” Disa filozofėve indianė ai u bėri disa pyetje enigmatike: “Sa duhet tė rrojė njeriu” , njė filozof iu pėrgjigj: “Kur t’i duket vdekja mė e mirė se jeta”. … Aleksandri u kthye nė vitin 326 p.e.s. Vdiq nė moshėn 33 vjeē.














MONEDHAT ILIRE TĖ MAQEDONISĖ

Ja cila ėshtė Maqedonia nė vitet, kur dominojnė tri figura perandorėsh tė Perandorisė Bizantine: Justini (518- -527), Justiniani (527 – 565), dhe Justini II (565 – 578) nga Beredina, afėr Shkupit. Ata pėrmenden: pėr 158 kėshtjella tė ndėrtuara nė Iliri, Epir dhe Maqedoni. Pėr “KODIN E JUSTINIANIT”. Ai ndėrtoi qytetin e Ohrit dhe e riemėroi “Justiniana Prima”. Ndėrtoi “Katedralen e Shėn Sofisė”, njė kryevepėr qė ka tėrhequr admirimin e botės gjatė 14 shekujve. Gjatė historisė sė saj shumėvjeēare, Maqedonia qėndon mė kryelartė nga tė gjitha vendet e botės, por mbas pushtimit tė sllavėve barbarė, qė dolėn nga luginat e Vollgės, ku jetonin me peshk dhe kafshė tė egra, si tė egėr qė ishin; vėrshuan nė shek. VI - VIIIi, (Kjo periudhė ėshtė kapitull mė vete).
Njihet nė histori 21 korriku 1843, patrioti Dervish Cara, Iljas Pashė Qoku, Sheh Mustafa Tetova, Jashar Bej Shkupi, maqedonasit (shqiptarėt) qė u shquan nė kryengritjen e madhe ēlirimtare anti- osmane tė Shkupit 11 gusht 1912.
Nga viset e Maqedonisė, morėn pjesė 8 delegat nė Kuvendin e Vlorės: Myfit Vehbi Agolli, Sherif Lengu, Mehmet Pashė Deralla, Hamdi Ohri, Dr. Myrteza Zyhdi Beu, Nuri Sojli, Mustafa Baruti.
Josif Bagėri, ishte njė patriot i shquar i Rilindjes Kombėtare. Jo rastėsisht Sinadinovski nė librin e tij “Josif Bagėri”, e fillon me kėto vargje: “S’due ktu uni me vdek, / Po n’shqipni! / Atje nė Rek! / Ah dhe njėherė unė tė ngrihem! / Pa n’vorr t’nanės un tė shtrihem! / Atje nė Rek para kishės; / Atje nė Nistrovė, nė hijet e pishės”. Ja si filloi asimilimi i shqiptarėve ortodoks nė Maqedoni. Branko, vijon: “Mbiemri ynė ishte Tanashi, Serbia na e bėri “Tanasheviq nė vitet 1970. Pas mbarimit tė Luftės sė II Botėrore, qė ditėn e parė tė fillimit tė shkollės fillore, unė dhe motra, nuk dinim asnjė fjalė sllavisht, po vetėm shqip, mėsuesi na ēoi te oficeri i gjendjes civile dhe ky na lėshojė nė dorė ēertifikatėn me mbiemrin e ndryshuar “Manojlovski”. Kur ne u kthyem nė shtėpi, prindėrit nuk e bėnė problem ndryshimin e emrit dhe prej kėndej fillon rrėshqitja e shqiptarėve ortodoks, si tė padijshėm dhe tė pavetėdijshėm. Fill pas luftės I- Botėrore, sllavet pushtuan kishėn Maqedonase (shqiptare), ashtu siē e ka pushtuar sot Janullatosi kishėn e Nolit. Ortodoksit shqiptar dhe ortodoksit sllavė mblidheshin te kisha shqiptare e pushtuar nga sllavėt, ku puna e priftit dhe mėsuesit sllav, bėnė qė lehtėsisht tė konvertohen nė sllavo - maqedonė, duke ruajtur kėtė ortodoksi sllave nė dėm tė kombit shqiptar.
Kush e ruan identitetin nė Maqedoni? Janė shqiptarėt myslimanė dhe katolikė, ata qė nuk e kanė pranuar ndėrrimin e emrit tė fėmijėve tė tyre qė ditėn e parė tė shkollės fillore. Prej kėtej filluan konfliktet midis maqedonasve shqiptarė dhe sllavo-maqedonasve. Prof. Iljaz Kadriu shkruan: “Konvertimet nga njė besim nė njė besim tjetėr, nga njė komb nė njė komb tjetėr, nuk janė tė lehta dhe pa pasoja. Sa ėshtė i rėndė dhe i dhimbshėm konvertimi i parė, po aq edhe mė shumė ėshtė pėrmirėsimi i tij, pėr kthimin nė gjendje tė parė”. Si ka mundėsi, nė kėtė histori brilante tė popullit Maqedon, tejet tė shkėlqyer dhe tė kristaltė, qė fillon nga Perdika ose edhe mė parė tė shek IX p.e.s. dhe tė arrimė te patrioti Josif Bagėri nė shek. XX, me emėr dhe mbiemėr tė plotė shqiptar. Kurse sot kėrkojnė tė VĖRTETĖN PARA SĖ CILĖS HESHT EDHE ZOTI. Kur vetė kėta, mbajnė emra sllav, si Branko Malinovski, Branislav Sinadinoski dhe kėrkojnė tė pastrojnė vetveten pėrfundimisht dhe tė gjejnė veten e tė kthehen nė rrėnjėt e para tė tyre, pėrndryshe rehat nuk do tė kenė as nė botėn tjetėr.”
F. Kordinjano pohon: “Prej popullit shqiptar, 1/3 ėshtė bėrė muhamedane nga fundi i shek. XVI. Nė gjysmėn e dytė tė shek XVII kemi kthime masive tė shqiptarėve nga tė krishterė nė myslimanė”. (Kordinjano 1934). Shqiptarėt, thonė mjaftė autorė bashkėkohorė, u kthyen nė myslimanė qė tė mos thitheshin prej popujve kufitare sllavė dhe grekė. Kėshtu mendojne respektivisht: I. Irvin, R. Falasēi, W.S. Daw, Roberto Morozzo etj. Ndėrsa Konica thotė: “Po tė mos ishim bėrė myslimanė, harta e Shqipėrisė do tė ishte e madhe, por ne nuk do tė ishim shiptarė”.
Asimilimi u pėrballua gjatė 520 vjeteve tė sundimit otoman, por ky asimilim ndodhi edhe nga viti 1913 e kėtej, kur e pushtoi Serbia dhe vazhdoi gjatė regjimit komunist. Emri “Maqedoni” u rrėmbye nga sllavo-serbo-bullgare, me paturpėsi tė madhe. Veten e tyre e quajnė maqedonė dhe ne autoktonėt maqedonė shqiptarė, na quajne “ardhacakė” dhe akademitė e shkencave tė tre shteteve tona heshtin.
Maqedonia ėshtė nė prag tė shpėrbėrjes. Shqiptarėt janė tė anashkaluar, janė tė pėrbuzur, janė tė fyer. Sot nė Bruksel, bisedimet bėhen ndėrmjet LSDM-sė tė Zoran Zaevit dhe VMRO-DPMNE-sė tė Nikolla Gruevskit. Po mbi 40% shqiptarėt, ku janė? (numri i shqiptareve ėshtė mė i madh, por qeveria e fsheh) Ku janė si komb dhe territor? Nuk i pėrfill askush. Ku ėshtė BDI e Ali Ahmetit? Pse nuk e thėrrasin nė Bruksel. Pse shqiptarėt i pėrdorin si qytetarė tė dorės sė dytė. Ymer Prizreni dhe tė tjerė kishin mentalitet tė vjetėr nė vitin 1908, kur mendonin, mė mirė 4 vilajete neo-otomane se sa njė shtet londinez. (Danaj).
Nga biseda e pėrgjimeve tė incizuara tregojnė: “…se dy partitė me tė mėdha tė shqiptarėve, siē ėshtė partneri i koalicionit tė Gruevskit dhe ajo e ashtuquajtura parti opozitare PDSH e Menduh Thaēit, janė shėrbėtore tė pushtetit. Qeveria i kontrollon tėrėsisht. Do tė publikohen ngjarje “mostra” dhe lidhjet e ministrave maqedonė me ministrat e Shqipėrisė dhe tė Kosovės. (Gazeta “ILLYRIA” “Tė dyja partitė shqiptare…” 19 mars 2015). Nė vlugun e skandalit tė pėrgjimeve, Gruevski ka lanēuar dy ligje tė propozuar, qė tė fshijnė zyrtarisht nga regjistri i popullsisė 250.000 shqiptarė tė Maqedonisė, tė cilėt jetojnė dhe punojnė anembanė botės. Nėse kėto ligje marrin aprovim legjislativ, do t’u privojnė tė drejtėn e tė qenit banorė, do t’u mohojnė letėr njoftimet, po tė qėndrojnė tre muaj jashtė shtetit. Kryetari i partisė BDI, Ali Ahmeti, po luan rol tė dyfishtė qė duket qartė… nė njėrėn anė dėshiron tė rezistojė, ndėrsa nė anėn tjetėr, ėshtė pushtuar nga frika, se mos Gruevski e pėrjashton nga qeveria. (Uk Lushi, “Loja me letėr njoftime…”, 26-3-2015).
Agjencia INA, njofton se protestuesit me flamuj boshnjakė, turq dhe shqiptarė kanė dalė pėr tė kundėrshtuar pretendimet e armenėve ndaj genocidit tė Turqisė. “Pyetja ėshtė, ē’duan shqiptarėt nė kėto protesta. Fatkeqėsisht, gjėja e vetme qė simbolizon kjo demonstratė, ėshtė zhdukja dalėngadalė e identitetit kombėtar nė Shkup dhe nė krahina tė tjera shqiptare... Ka zyrtarė tė lartė tė kėtyre vendeve, qė bėjnė thirrje, pėr ndryshimin e historisė sė shqiptarėve nė trojet e veta shekullore, pėr t’ua pėrshtatur historinė tė tjerėve, pėr interesa tė tyre afatgjata. (F. Shkreli, “Nė Shkupin shqiptar…”, 26-4-15)
“Ohri, sipas statistikave tė fundit, ka pasur rreth 50.000 banorė, mbi 80% shqiptarė myslimane, sot ka 7%, nga 38.000 nė 3.000 shqiptare. Edit Durham, nė vitin 1904 shkruan se Ohri ishte njė qytet mysliman gjerėsisht shqiptarė, pas vitit 1913 mbeti nėn pushtimin sllav , qė ushtruan asimilimin ndaj shqiptareve. (B. Sinaj, “Dikur na ishin shqiptarėt …”, 29-9-2013).
“Nga qytetarėt shqiptarė tė Shkupit, Tetovės dhe Kumanovės, 3439 persona kanė ndėrruar emrat shqip, pėr shkak tė bindjeve fetare, ku ndikim mė tė madh kanė hoxhallarėt”. Rinia myslimane sllavo-boshnjake ėshtė pėrgatitur pėr hoxhė, nė Beograd dhe janė dėrguar nė trojet shqiptare pėr diversion, tė luftojnė dhe vriten nė Siri. Kėta fondamentalistė gjejnė mbėshtetje te injoranca e hoxhallarėve tanė.
“ Armiqė trdicional tė Shqipėrisė (kolonizatorėt e trojeve tona arbėrore) janė agresivė, sepse ishin agresivė dhe mbetėn agresivė edhe pas Enverit: “ Ne nuk kemi humbur, por dėshtuar pėr tė fituar”. Fatkeqėsia ėshtė se nė parlamentin tonė nuk kemi njė krah nacionalist. Kemi njė parlament tradhtarėsh dhe Janullatosi ka ngritur nė Tiranė shtetin e vet shumė mė tė fuqishėm se sa shteti zyrtar shqiptar. (A. Desareti, 22-1-2015).
Kjo ėshtė fatkeqėsi mė e madhe, kur qeveritė dhe Akademitė e Shkencave, nuk punojnė pėr kombin. Faik Konica, ka thėnė: “Armiku mė i madh i shqiptarėve, kanė qėnė dhe janė vetė shqiptarėt.” Megjithatė Shqipėria pėr mijėra vjet ka rrojtur, rron dhe do tė rrojė, se ėshtė kockė qė nuk bluhet.

Rasim Bebo

Addison, Ēikago
maj 2015

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 53 vizitorë
Lexuar: 1,060 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
GJENOCIDI I KRYENGRITĖSVE SERB NDAJ SHQIPTARĖ...
E hėnė, 16 tetor 2017 - 22:08
Tragjedinė mė tė madhe shqiptaret e Beogradit e pėrjetuan me fillimin e kryengritjes serbe gjatė vitit 1806. E cila kishte karakter gjenocidial ndaj shqip...
“Masakra e Reēakut...” - libėr i dėshmive tė ...
E shtunė, 16 shtator 2017 - 00:20
Pėrkitazi me botimin e monografisė "Masakra e Reēakut – Krim kundėr njerėzimit", grup autorėsh, nė gjuhėn angleze dhe ribotimin nė gjuhėn shqipe nga Instit...
PALEOLITIKU I PARĖ DHE EVOLUIMI I NJERIUT NĖ...
E dielė, 10 shtator 2017 - 21:27
(Nga mediat elektronike dhe veprat) Po e sjellim edhe njėherė ndėr mend se banorėt e hershėm tė Evropės sė Bashkuar dhe tė kontinentit, qoftė edhe me An...
SINGIDINUMI DARDAN APO BEOGRADI SHQIPTARĖ GJ...
E merkurė, 06 shtator 2017 - 22:40
Sipas shėnimeve arkivale turke tė TAPY-TEFTERIT, Perandoria Osmane e sundoi Beogradin gjegjėsisht Singidinumin dardan prej vitit 1521-1867, ky sundim do tė...
VRASJE E INSKENUAR E USHTARIT SHQIPTAR
E hėnė, 04 shtator 2017 - 00:13
(Me rastin e 30-vjetorit tė vrasjes sė Aziz Kelmendit) Njė ndėr krimet mė tė rėnda po aq edhe tronditėse, qė arriti deri te aktivizimi i lėvizjes serboē...
më shumë nga - Histori »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi