Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
Stina e armėve nė Maqedoni
Publikuar më 14 maj, 2015 nė orėn 00:44 ( ) Salih Mehmeti | Opinion |
Rrit madhësinë e shkronjave
Krimet e fundit nė Kumanovė e sipėrfaqėn faktin se problemi nė Maqedoni nuk ėshtė aspak te demokracia e brishtė, interpretim i pėrciptė qė nuk rrok as pėr sė afėrmi thelbin e gjėrave. Nė lentet e turbullta tė ambasadave perėndimore, problemi nė Maqedoni reduktohet vetėm nė monopolizimin e jetės politike nga njė parti dhe margjinalizmi i grupimeve tjera. Ndryshe nga kjo, problemi kardinal nė kėtė shtet ėshtė monopolizimi i pushtetit shtetėror nga njė grup etnik nė kurriz tė tjerėve. Empirikisht, historia plot regėtima e Maqedonisė sė sotme, ashtu siē u ravijėzua pas Luftės sė Dytė Botėrore, ėshtė pėrpjekja pėr tė monopolizuar shtetin nė llogari tė sllavo-maqedonėve.

Kushtetuta e vitit 1974 e Republikės Socialiste tė Maqedonisė e pėrkufizonte kėtė si “shtet kombėtar i popullit maqedonas dhe shtet i kombėsive shqiptare dhe turke nė tė...”, Kushtetuta e vitit 1991 ngėrthente pėrpjekjen pėr tė etnizuar kėtė shtet pėrmes monopolizimit tė tij si “shtet kombėtar i popullit maqedonas”. Kjo Kushtetutė u etablua pėrkundėr realitetit demografik ku elementi shqiptar ishte po kaq i numėrt sa ai sllavo-maqedonas. Rrėnjėt e segragacionit u sanksionuan pikėrisht pėrmes kėsaj Kushtetute, e cila nuk i njohu shqiptarėt si element shtet-formues, pavarėsisht mbajtjes sė referendumit pėr autonomi territoriale tė shqiptarėve nė Maqedoni nė vitin 1992. Si rrjedhim, politika e brendshme maqedonase u qendėrzua rreth pėrpjekjes pėr tė monopolizuar shtetin nė emėr tė tė qenurit “shtet kombėtar i maqedonasve”, gjė qė solli deprivimin e plotė tė shqiptarėve. Marrėveshja e Ohrit, midis barazimit tė shqiptarėve dhe maqedonasve zgjodhi njė modus vivendi, duke i bėrė disa ndryshime tė lehta preambulės sė Kushtetutės. Pėrmes njė gjuhe tė kujdesshme e tė dykuptimshme, nė preambulėn e Kushtetutės sė amandamentuar nė vitin 2001, Maqedonia si “shtet i pavarur dhe sovran” pėrmend shprehimisht popullin maqedonas dhe qytetarėt qė janė pjesė e popullit shqiptar, turk, vllah, serb, rom, boshnjakė dhe tė tjerė. Me fjalė tė tjera, ndryshimet e stipuluara nė Marrėveshjen e Ohrit janė larg njė zgjidhje viabėl pėr Maqedoninė, meqė kėsisoj u parandalua federalizimi i vendit. Rrjedhimisht, kėmbėngulja pėr zbatimin e Marrėveshjes sė Ohrit bėhet gjithnjė e mė e pakuptimtė, pėrderisa vetė marrėveshja ėshtė problemi dhe jo mos-zbatimi i saj. Pėr aq sa politikat ndėrkombėtare pėr Maqedoninė pėrvijojnė parimin 'hiq e mos kėput', ambivalencat e tilla shfrytėzohen pėr tė zhvatur pėrfitime nė dėm tė njė etniteti tjetėr. 15-vjeēari i fundit nė Maqedoni nuk ėshtė sendėzuar me themelimin e njė entiteti shqiptar qė do tė amplifikonte federalizimin e shtetit. Qeveritė e njėpasnjėshme nė Maqedoni i janė pėrmbajtur me zell doktrinar pėrpjekjes pėr ndryshimin e hartės etnike nė Maqedoni. Fillimisht, kjo nisi pėrmes procesit tė decentralizimit, i cili nė prapakthim rezultoi me krijimin e njė shumėsie komunash rurale. Nė pamje tė parė, parimėsisht decentralizimi pėrfton njė simpati tė vetėvetishme pėrderisa ofron pushtetin mė afėr banorėve. Megjithatė, ky proces i cili u pėrqendrua kryesisht nė perėndim tė vendit prodhoi njė shumėsi komunash rurale, duke pėrvijuar vijat etnike. Rajonet kompakte shqiptare u copėzuan nė dhjetėra komuna rurale, ndėrkohė qė fshatra tė tėra tė populluara me sllavo-maqedonas u bėnė komuna. Prapa tyre lexohet qartė mėtimi pėr tė ē’kompaktėsuar hapėsirėn etnike shqiptare nė Maqedoni, duke shkėrmoqur peshėn politike tė shqiptarėve. Prania e shqiptarėve nė Shkup u pėrthye si pasojė e krijimit tė disa komunave urbane e rurale, ashtu siē ndodhi edhe nė Kumanovė, ku periferia iu shkėput qytetit duke krijuar komunėn e Likovės. Nė instancė tė fundit, zhvillime si kėto qė me kalimin e kohės do tė bėhen gjithnjė e mė negative, rrezikojnė seriozisht prospektet e njė shteti tė ardhshėm shqiptar nė Maqedoni. Konturizimi i njė territori, d.m.th pėrcaktimi i kufijve tė tij, ėshtė njėra nga gjėrat kuintesenciale pėr mbrothėsinė e njė shteti. Fjala bjen, edhe nė Konventėn e Montevideos ku stivohen kushtet themelore tė shtetėsisė, “territori i pėrkufizuar” (a defined territory), vlerėsohet jetik pėr qenėsinė e njė shteti, krahas njė popullsie tė pėrhershme, qeverie dhe kapacitetit pėr tė ndėrvepruar me shtetet e tjera. Prej 2001-ės e tutje, shqiptarėt nė ēdo qeveri kanė pasur hisen e tyre. Sidoqoftė, tė arriturat e tyre janė nė shpėrpjesėtim tė plotė me pritshmėritė. Pavarėsisht, se partitė shqiptare qė kanė qenė nė koalicionet qeverisėse kanė drejtuar shpesh ministri tė rėndėsishme, shqiptarėt vijimėsisht kanė qenė tė privuar prej resorėve qė fytyrėzojnė drejtimin real tė shtetit. VMRO e Gruevskit e cila prej vitesh mbisundon skenėn politike nė Maqedoni, si vijė tė kuqe ka thadruar Ministrinė e Punėve tė Brendshme. Shqiptarėt jo vetėm qė asnjėherė nuk kanė drejtuar kėtė ministri, por ata janė praktikisht tė nėn-pėrfaqėsuar nė tė gjitha institucionet madhore tė sigurisė. Inteligjenca e vendit, Policia dhe majat drejtuese tė shtetit asnjėherė nuk kanė qenė tė qasshme pėr shqiptarėt. Kapja e institucioneve shtetėrore nė Maqedoni nė baza etnike ėshtė proces komplementar me aktivizimin e njė politike etnike nė formėn e njė nacionalizmi maqedonas. Duke shfrytėzuar animozitetet proverbiale qė kanė nyjėtuar Maqedoninė gjatė shekujve tė fundit, elitat e kėtij shteti kanė bėrė pėrēapje tė vazhdueshme pėr sajimin e njė historie tė re, nė zemėr tė sė cilės ishte shkėputja nga ēdo gjė bullgare. Konstruktimi i staturės sė re indentitare mpleksi edhe grekėt, duke vėnė nė lojė ballafaqimet politike e deri te argumentet e dyshimtė historik tė njė pale ose tjetrės, diēka qė Arnold Toynbee nė njė rast tjetėr do ta quante “sentiment historik”, atėherė kur argumente tė caktuara nga njė gjendje qė besohet se dikur ka ekzistuar, pėrdoren pėr qėllime tė politike ditore. Embargoja shkatėrruese greke ndaj Maqedonisė, kompromisi mbi flamurin e parė shtetėror tė shtetit tė sapokrijuar e pastaj fillimi i njė odiseade tė pambarimtė bisedimesh pėr emrin, pėrftoi njė frustracion pėrmasash tė frikshme. Zaten, shqiptarėt bėheshin me gisht si mė tė padėshiruarit, si kolonė e pestė e tė tjerėt i damkosnin si emigrantė. Prandaj, Sam Vaknin, qė dikur ka shėrbyer si kėshilltar i kryeministrit tė tanishėm sllavo-maqedonas, Nikolla Gruevski, ka tė drejtė kur e pėrshkruan projektin megaloman tė pėrvetėsimit tė historisė sė maqedonėve tė lashtė, si njė proces komb-bėrje i cili ėshtė thelbėsisht anti-shqiptar, mė shumė sesa anti-grek apo anti-bullgar. Ajo qė njė shekull mė parė e kishte thėnė konsulli grek nė Maqedoni, Ion Dragumis se “Maqedonia i pėrket kujtdo qė e merr” ka njė vlerė thuajse tė gjithėkohshme. Shqiptarėt nė Maqedoni, pavarėsisht se brenda disa deceniesh pritet tė jenė 1 milionė frymė, vazhdojnė tė paguajnė ēmimin e rėndė tė sakrificės pėr njė shtet i krijuar vetėm pėr balanca gjeopolitike dhe pa kurrfarė tė ardhme. Ėshtė ironike se nė vitet 90-ta, Shqipėria ishte prej vendeve tė para qė njohu nė mėnyrė tė pakushtėzuar shtetin e Maqedonisė. Nė kėtė mjedis shpėrfilljeje e segregacioni shpėrtheu kryengritja e vitit 2001. Pavarėsisht se ajo nuk mori pėrmasa nė gjithė shtrirjen etnike nė Maqedoni, sukseset e saj ishin tė admirueshme. Duke iu pėrgjigjur shpirtit liridashės tė viteve tė pas luftės ēlirimtare nė Kosovė, qindra vullnetarė nga Kosova do t'i bashkėngjiteshin formacioneve tė Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare. Megjithė peshėn e cinizmit e ftohėsisė brenda opinionit shqiptar qė nuk shqitej nga mentaliteti dyshues dhe stigmave tė vazhdueshme tė partive sllavo-maqedonase, guerila shqiptare do ta ēonte fitoren prej Tetovės nė Kumanovė, duke iu avitur triumfalisht dyerve tė Shkupit. Studiuesi, Michael S. Lund teksa bėn shpalimin retrospektiv tė ngjarjeve tė vitit 2001 vėren: “Armata e Maqedonise ishte thelbėsisht e paaftė pėr t'i bėrė ballė Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare, pėr shkak se UĒK mund tė sillte konfliktin brenda vetė Shkupit. [...] Kontrolli i kryeqytetit dhe rrethinave tė tij nga UĒK, si dhe i viseve nė veri dhe nė perėndim tė Maqedonisė, do tė pėrbėnte marrjen de fakto tė krejt vendit” (Michael S.Lund 'Greed and Grievance Diverted, How Macedonia avoided Civil War' nė Understanding Civil War: Europe, Central Asia, and other regions, ed. Paul Collier at al. 2005). Poende, ai sheston se nė rast se UCK do tė vazhdonte luftėn edhe mė tej, Armata e Maqedonisė do tė zhbėhej tėrėsisht, aq sa njėsi tė shkapėrderdhura tė saj do tė detyroheshin tė ndėrmerrnin sulme guerile diku nė skajet jugore tė Maqedonisė.
Rrethimi i Kumanovės nga policia ushtarake e Maqedonisė ėshtė sprovė pėr paqėndrueshmėrinė thelbėsore tė kėtij shteti, i cili po brydhet vazhdimisht. Derisa interpretimet pėr tė vėrtetėn e ngjarjeve nė Kumanovė po gėlojnė, shumė syresh kanė nuanca tė forta konspirative. Nė zemėr tė kėtyre interpretimeve tė pėrcipta qėndron spekulimi se gjithēka qe njė sajesė e vetė kryeministrit, Nikolla Gruevski pėr tė zhvendosur vėmendjen nga pakėnaqėsia gjithnjė e nė rritje me qeverisjen e tij. Sidoqoftė, ėshtė evidente se pakėnaqėsia e thellė ekziston edhe nėse Gruevski nuk bėn makinacione si kėto. Shkaqet pėr kryengritje tė armatosur nė Maqedoni ekzistojnė, ashtu siē ekziston njė atmosferė qė pėrfton retė e luftės. Udhėheqja politike nė Maqedoni, ku titullarėt kryesorė tė shtetit po bėhen gjithnjė e mė shumė pro-rusė, po e vė nė pah konfiguracionin e ri gjeopolitik tė kėsaj pjese. Pėrpjekjet e Rusisė pėr tė gjithė-shtrirė ndikimin e saj pėrmes projekteve tė gjigantit imperialist ‘Gaz-prom’ edhe nė Maqedoni, sigurisht qė do tė ndeshen me qėndrimin mos-miratues tė Perėndimit. Duke i parė zhvillimet nė kėtė dritė, bėhet e kuptueshme se shqiptarėt mbetėn protagonisti qendror qė do t’i kundėrvihet seriozisht ndikimit rus. Pėrplasja e dhunshme nė Kumanovė duhet tė lexohet si pėrgjigja meritore ndaj rusifikimit tė Maqedonisė, ku shqiptarėve nuk u mbetet thuajse vend. Pas pėrfundimit tė aksionit policor nė Kumanovė, reagimet e kryeministrit Gruevski, kryetarit Ivanov dhe Ministrisė sė Brendshme ishin tė mbushura kryekreje me referencime pėr ‘terroristė’ ose ‘grupe terroriste’ qė paskan gjakuar rrėnimin e Maqedonisė. Cilėsime tė tilla denigruese u bėnė menjėherė edhe nga Beogradi e Moska. Ajo ēka nguc vėmendjen ėshtė se kundėr-reagimet e vendeve perėndimore nuk i referohen nė asnjė vend ‘grupeve terroriste’, duke lėnė tė nėnkuptohet se versionet zyrtare pėr ngjarjen nuk kanė as edhe njė dromcė tė sė vėrtetės. Inflacioni i cilėsimit ‘terrorist’ bėhet me qėllim tė de-politizimit tė pėrpjekjeve tė shqiptarėve pėr t’i dhėnė fund aparteidit nė Maqedoni.
Ėshtė shqetėsues sesi ky cilėsim po pėrbrendėsohet nga opinioni shqiptar. Duke pėrvetėsuar kėtė vėshtrim tė huaj pėr vetėn tonė, gjithēka qė pėrftohet ėshtė vetė-distancimi nga pėrpjekjet tona, duke shpėrhapur mos-besim, vegulli e paqartėsi. Nuk duhet tė harrohet se kur filluan veprimet e para kryengritėse nė Maqedoni nė vitin 2001, reagimi perėndimor ishte tmerrėsisht prepotent. Siē shkruan Zhidas Daskalovski: “Revolta e UĒK-sė qysh nė fillim u pėrball me njė dėnim tė plotė nga ana e bashkėsisė ndėrkombėtare. Figura udhėheqėse ndėrkombėtare tė Bashkimit Evropian, Shteteve tė Bashkuara, Rusisė si dhe vendeve fqinje tė Maqedonisė, pėrfshirė edhe Shqipėrinė, kritikuan ashpėr kryengritėsit dhe kėrkuan ndėrprerjen e luftimeve guerile” (Walking on the edge of consolidating multiethnic Macedonia, 1989-2004, f. 128). Ministri i Jashtėm i Francės, Hubert Vedrine pati deklaruar se bashkėsia ndėrkombėtare pėrkrahte autoritetet maqedonase nė luftėn kundėr grupeve terroriste. Nė kėtė vijė ishte edhe reagimi i ambasadorit britanik nė Maqedoni, Marc Dickinson i cili kėrkoi nga tė gjithė politikanėt “t’i dėnonin terroristėt’. Po nė kėtė kohė, edhe Sekretari i Jashtėm i Britanisė, Robin Cook i pėrshkruante luftėtarėt e UĒK-sė si ‘terroristė’.
Nė njė vizitė nė Shkup, edhe Solana tumirte kundėrshtimin e autoriteteve tė Maqedonisė pėr tė biseduar me UĒK-nė, duke thėnė se ‘terroristėt duhet tė izolohen”. Nė kėtė frymė linēuese ishte edhe deklarata e Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė NATO-s, George Robertson, i cili i bėri kualifikimet mė tė rėnda pėr luftėtarėt e UĒK-sė, tė cilėt i quajti ‘bandė vrasėsish, synimi i tė cilėve ėshtė shkatėrrimi i Maqedonisė demokratike”. Por, vazhdimi konsistent i kryengritjes shqiptare nė Maqedoni qė vargėzoi fitore tė njėpasnjėshme bėri qė qėndrimi perėndimor tė ndryshonte qasjen. Referimi ndaj UĒK-sė do t’i pėrshkruante luftėtarėt si “kryengritės’, “guerilė’ ose si “forca tė shqiptarėve etnik’. Stigmat pėr ‘terrorizėm’ do tė pėrdoreshin vetėm nga Rusia. Qėndrimi i vendeve perėndimore do tė bėhej mė mirėkuptues ndaj kėrkesave shqiptare edhe pas ndėrhyrjeve tė shpeshta tė Rusisė nė Maqedoni, e cila pėrmes Ukrainės dėrgonte armatime pėr ushtrinė sllavo-maqedonase. A nuk ėshtė kjo ajo qė me sytė e mendjes e kishte parashikuar dėshmori i kombit, guerili urban Bahri Fazliu? Nė shkrimet e tij vazhdimisht nėnvizonte se apogjeu i kryengritjes shqiptare ėshtė Maqedonia, pėr shkak se duke qenė pikė nevralgjike pėr Ballkanin, faktori ndėrkombėtar do tė t’i pėrfillte kėrkesat e kryengritėsve. Shumė prej zhvillimeve tė fundit nė Maqedoni janė pėrsėdytje e gjendjes sė vitit 2001.
Nė kėtė kuptim, kryengritja e armatosur nė Maqedoni tani mė shumė se kurrė i ka gjasat qė tė kapitalizohet me fitore. Rrethanat diktojnė si imperativ tė kohės qė kryengritja shqiptare tė zėrojė besnikėrisht nevojėn pėr rimodelimin e Maqedonisė. Ajo ose duhet tė jetė shqiptare pėrmes sanksionimit tė shqiptarėve si element shtet-formues ose duhet tė zhbėhet krejtėsisht. Nuk dihet nėse pėrplasja e superfuqive pėr gjigantin imperialist ‘Gaz-prom’ ėshtė fat a fatkeqėsi, por shqiptarėt e kanė njė mundėsi tė rrallė pėr ta avancuar kauzėn e tyre. E njė ndryshim i tillė nuk vjen as nga Tirana, Prishtina apo Brukseli, madje as nga ndonjė ndryshim rotativ mes Gruevskit dhe Zaevit, por nga njė kryengritje e armatosur...

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Salih Mehmeti
Shkrimet e tjera të këtij autori
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 41 vizitorë
Lexuar: 677 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
Sė pari, demarkacioni me Serbinė, pastaj me M...
E hėnė, 16 tetor 2017 - 21:56
Barometri diplomatik *** Pse Serbia pėr liberalizimin e vizave nuk e pati kusht demarkacionin me Kosovėn?! - Nga doli qė Kosova ta ketė kusht liber...
1000 LUFTĖTARĖT E ADEM JASHARIT DHE 60 MIJĖ V...
E hėnė, 16 tetor 2017 - 21:53
Shkuan gati dy dekada prej pėrfundimit fisnik tė luftės sė lavdishme shqiptare tė UĒK-sė, nė fillet dhe nė ballė tė sė cilės qenė njėmijė luftėtarėt e Adem...
Nuk vritet njeriu edhe nė rastin kur shpėrnda...
E hėnė, 16 tetor 2017 - 21:51
Nė muajin korrik tė kėtij viti gazetari Enver Robelli kishte publikuar njė shkrim pėrmes tė cilit njoftonte pėr hetimet qė drejtėsia zvicerane zhvillonte k...
TEORITĖ E KONSPIRACIONIT “SHQIPTAR”
E hėnė, 25 shtator 2017 - 21:35
Ēuditėrisht, viteve tė pasluftės sė lavdishme tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės (UĒK), qė luftoi pėr liri e pėr bashkim kombėtar, dolėn nė sipėrfaqe “qendr...
Akademiku Skėnder Kodra ua pėrplasi nė fytyrė...
E enjtė, 21 shtator 2017 - 21:20
Barometri diplomatik *** Objekt shqyrtimi i kėtij komenti ėshtė vizita e presidentit tė Akademisė Shqiptaro-Amerikane tė Shkencave dhe tė Arteve tė ...
më shumë nga - Opinion »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi