Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
EVROPA E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT
Publikuar më 04 qershor, 2015 nė orėn 21:35 ( ) Histori |
Rrit madhësinë e shkronjave
SHPALIME PĖR EVROPĖN E BASHKUAR DHE SHQIPTARĖT, PREJ GJENEZĖS E DERI MĖ SOT

(Pjesa e XIII)

Sa i pėrket bėrthamės sė parė njerėzore tė racės sė bardhė, mund tė themi se ajo ka mbetur nė njėren anė nga mohimet e ekzistimit tė pellazgėve deri te konsiderata e theksuar se pellazgėt janė themeluesit e parė tė kėsaj race, qė disa shencėtarė na e quajnė edhe “raca evropiane”.
Deri mė tani, nė bazė tė zbulimit dhe gjetjeve tona, qendra e parė e zhvillimit tė botės njerėzore ėshtė nė Azi, nė Lindjen e Afėrt, pikėrisht nė Mesopotami, nė mes tė dy lumejve tė njohur, Tigri e Eufrati. Nė ndėrkohė, studiusi i zhvillimit tė geneve, amerikani Allen Wilson, bėri bujė tė madhe kur konstatoi qė “Eva ka ardhur prej Afrikės, para 200`000 vjetėve”.[1] Dhe ne, pa marrė pasysh se a ishte e vėrtetė kjo thėnie e tij, do tė ndalemi pėrsėri nė ēėshtjen tonė tė madhe.

As territori i Ilirisė nuk ėshtė me tė vėrtetė "atdheu i parė i shqiptarėrve".[2] Para se tė thirreshin "skipatarė", ishin pellazgė, arban, arbėr, arnaut, arbėrsh, avranit, etj. Shkonin e vinin nėpėr Lindjen e Afėrt tė Azisė, Afrikės Veriore dhe nė pjesėn dėrmuese tė Evropės. Ka pasur kurdoherė lufta tė rrebta e dyndje. Janė krijuar nga pellazgėt kombe tė tjera, si grekėt e vjetėr (qė nuk janė aspak tė sotmit!), latinėt e mė vonė italianėt, gjermanėt, franēezėt, etj. sido qė e ka vazhduar jetėn pellazgia e kėrcėnuar nė kulm, duke u mbuluar nėn emra tė ndryshėm. Ata nuk e quanin veten "skipatar", sepse ishin tė racės Ariane.
Pra, nuk do tė themi se a ėshtė Eva "e ardhur prej Afrikės" apo jo, por do tė merremi me zanafillėn e njerėzimit. Do tė merremi me "qendrėn e botės"...
Disa shkencėtar thonė se "qendra e botės" ėshtė Mesopotamia, kur ėshtė zhvilluar njerėzimi me tė madhe, nė Lindjen e Afėrt, jo nė Afrikė dhe kurrsesi nė Egjypt. Kjo do tė thotė se shkencėtarėt e ndryshėm sillen rreth e pėrqark sa i pėrket gjenezės sė mbarė njerėzimit. Hipotezat e tyre janė hipoteza tė pa fund, qė vinė njėra pas tjetrės dhe askush nuk e thotė se ishin pellazgėt, pra arbėrit, pra ilirėt, njerėzit e parė tė zhvilluar.
Ka shkencėtarė tė shumtė qė ngulin kėmbė se sankskritishtja ėshtė ēelėsi i artė i gjuhės shqipe apo "nėna e parė e gjuhės shqipe",[3] gjė qė nuk ėshtė e drejtė, sepse sankskrishtja ka marradhėnie birėsie nga pellazgishtja, qė ėshtė nėna e sanskritishtes.[4] Ndėr tė tjera, do ti kthehemi edhe ēėshtjes sė Albania Aziatika, tė cilėn albanologu shqiptarė, Prof. Dr. Kristo Frashėri e lė mėnjanė,[5] ndėrsa tė tjerėt thonė se Albania Aziatika "ėshtė vendbanimi i parė i shqiptarėve tė sotėm", gjė qė nuk ėshtė asgjė tjetėr pos tėrhjeqja e analogjisė sė emrave tė prijėsve, tė vendeve apo tė lumejve tė Matit tė Shqipėrisė, siē i kishte mbledhur shkencėtari austriak Johan George von Hahn dhe e lė tė pazgjidhur "enigmėn e Albanisė kaukaziane".[6]
Por, do ti kthehemi kėsaj ēėshtje mė vonė, sikurse do ti kthehemi ēėshtjes sė Babilonisė dhe gjuhės hitite dher sankskrishte. Gjuha e pėrbashkėt pėr tėrė njerėzimin ishte gjuha pellazge, me fjalėt njėrrokėshe, sepse vetvetiu historia e lindjes dhe e zhvillimit tė gjuhėve tė njerėzimit ėshtė e lidhur me zhvillimin e mbarė shoqėrisė njerėzore.
Gjuha, si njė veprimtari e gjallė dhe e krijuar nga vetė populli, gjatė shumė e shumė shekujve, ėshtė njė proces gjithmonė nė zhvillim e sipėr, qė edhe mund tė pėrcillet nėpėr brezat qė pasojnė.
Ky proces ka nė vete disa etapa:
a) Gjuha njėrrokėshe, izoluese apo monosilabike;
b) Gjuha angluninative, apdo anglutimi i (ose pėrgjitja e) fjalėve;
c) Gjuha flektive.[7]
Komunikimi i parė ka qenė i ngjashėm me belbėzimin e fėmijve. Me anėn e bashkimit tė tingujve janė formuluar emėrtimet e para dhe janė krijuar emrat e personave; lidhjet e farefisnive; emėrtime veprimesh; emra vendesh; emra tė tjerė ushqimesh, si psh. kafshėsh tė egra, etj.; emra lumejsh; emra malesh, etj. dhe kjo ėshtė faza e parė e komunikimit tė njerėzve, tė arritur pėrmes fjalėve tė para njėrrokėshe, e cila pėrbėn fondin bazė tė komunikimit. Kėshtu, pėrpjekja e vazhdueshme njerėzore pėr vetė perfesksionimin e gjuhės sė tyre njėrrokėshe ka ardhur si njė proces i pandėrprerė, duke i evituar gradualisht keqkuptimet dhe pasigurinė nga trajtat e ngurosura. Dhe, kėshtu erdhi edhe etapa e dytė e gjuhės njerėzore, qė ėshtė etapa e aglutimit (e pėrngjitjes). [8]
Po e marrin njė shembull nga gjuha pellazge (pellazgjike) dhe po e analizojmė procesin e formimit tė fjalėve nga pėrngjitja e fjalėve njėrrokėshe. Folja vdes nė trajtėn pellazge ka qenė nė trajtėn fillestare “des”, e cila ėshtė themeluar nga dy fjalėt njėrrokėshe “de-es”. Fjala e parė e gjuhės pellazge “de” pėrqaset me fjalėn shqipe “dhé”, ndėrsa fjala e dytė e fjalės pellazge “es” pėrqaset me fjalėn shqipe “ėshtė”. Kuptimi i kėsaj fjale ėshtė “nė dhé ėshtė/dhé ėshtė”.[9]
Helenėt e shkathėt, qė e quanin veten “mendjendriturit” e lashtėsisė, qė nuk ishin “grekėt” e sotėm, arritėn tė zbulonin mekanizmat gjuhėsore, parashtesat, prapashtesat, mbaresat dhe vetė shkrimin e gjuhės, pra shkonjat, kaligrafinė, dhe i merrnin rrėnjėt nga gjuha pellazge e etapės sė dytė, tė aglutimit, e cila ishte mėma e tė gjitha gjuhėve me “ie”, qė ėshtė quajtur me tė padrejtė “gjuha indo-europiane”, nė shenjė tė procesit tė komunikimit njerėzor deri aty sa tė quhet gjuhė flektive.[10]
Duke shfrytėzuar besimin e pellazgėve tė shenjtė dhe durimin e madh shekullor nė shpirtat e tyre tė sinqertė, tė cilėt nuk mund tė pranonin tė gėnjenin dhe qenė tė pafashėm e tė sinqertė, grekėt e mėvonshėm gėnjenin vazhdimisht dhe paburrėrisht, deri nė thėnien e Herodotit se “gjuha pellazgėve ishte njė gjuhė barbare”.
Gjuha pellazge nuk ishte ende gjuhė flektive, ndėrsa gjuha greke ishte bėrė tashmė gjuhė flektive, dhe Herodoti qė jetonte nė shekullin e V para erės sė re, e quante gjuhėn pellazge “gjuhė barbare”, sepse ishte nė njė etapė mė tė ulėt zhvillimi. Ai dėshironte nga “greqizmi” i tij ta lė mėnjanė gjuhėn pellazge, prej tė cilės kishim marrur ēdo gjė tė mundshme, prej krijimit tė botės sė bashku me mitologjitė e rrėfimet pėr botėn e sipėrme, tė zotrave, paralelisht me rrėnjėt e fjalėve, emėrtimet, etj. tė cilės “ia kishte marrė stafetėn”, duke u bėrė gjuhė e shkruar, gjuhė kulture, gjuhė zyrtare dhe e qeverisjes. Gjuha pellazge mbeti edhe mė tutje si gjuhė e folur paralelisht me gjuhėn zyrtare, ndonėse e kishin lėnė mėnjanė si “gjuhė barbare”, qė nuk ishte “gjuhė e shkruar”, gjė qė do tė sillte rrudhjen e vazhdueshme tė saj, sikurse tė popullit qė fliste atė gjuhė dhe tė mbetej gjallė sė fundi nėpėr malet e larta tė Shqipėrisė.
Pra, e tėrė historia e pėrpjekjeve tė pandėrprera dhe e luftės sė vazhdueshme nėpėr shekuj ėshtė pėrpkjekje e pashkėputur pėr ta bėrė si “gjuhė tė vdekur”, [11] siē bėri edhe gjuha latine, pas gjuhės greke, qė ishte e para. Gjuha greke dhe gjuha latine janė gjuhė kundėrshtare, siē ishin popujt sllavė, nė radhė tė parė tė ashtuquajturit "serbė", qė u krijuan nė baza fetare ortodokse. Nė vitet 870-880, pasi qe ndarė nė dy pjesė tė mėdha Perandoria Bizantine, nė Perandorinė Bizatine tė Perėndimit, me besimin e krishterė katolik, me Romėn, si qendėr tė madhe; e Perandorinė Bizantine tė Lindjes, tė cilėn e udhėheqėshin nė pjesėn dėrmuese ilirėt, por, ndėrkohė Serbia, Maqedonia dhe Greqia bėjnė pjesė nėn urdhėrin ortodoks dhe njohin supremacinė e Kostandinapojės.[12]
Duke e parė rėnien e kėsaj Perandorie me 1204, gjatė procesit tė rėnies sė Konstanitopojės dhe nė fillim tė rėnies sė kėsaj Perandorie, qė do pėrfundon tė martėn me 29 maj 1453,[13] tė ashtuquajturit "serbė", nėn udhėheqjen e Stafan Dushanit, tė bėrė me shqiponje dhe fé tė krishterė ortodokse, zapuan vendet e udhėhequra nga ilirėt.[14]
Atėbotė, erdhi nė shprehje parolla "sk-ip-at-ar", veēanėrisht rreth vitit 1308, nga Berati, pėr tu mbrojtur nga pushtuesit serb. Popullata serbe ishte e pėrzier. Kishte shumė ilir qė flitshin gjuhėn sllave, tė shpallur nga Cirili dhe Metodi, qė nė shekullin e IX. Por, gjuha shqipe kishte mbetur gjallė, nė malet e larta e tė varfura tė Shqipėrisė, prej gjuhės pellazge, e cila ishte “gjuhė mėmė” pėr tė gjitha gjuhėt qė karakterizoheshin me “ie”, e tė cilat quhen pra gabimisht "gjuhė indo-evropiane". Lidhur me kėto gjuhė, mund tė theni si vijon:
1) Dėshmi, legjenda, tradita, fjalė, monumente pėr pellazgėt ne kemi qė nga Gadishulli Iberik e deri nė Indi, kurse nuk kemi pėr Indoevropianėt.
2) Teoria indo-evropiane ėshtė pjellė e fantazisė shkencore qė u mbėshtetė nė bashkėsinė e rrėnjeve gjuhėsore, qė nga Evropa e deri nė Indi. Kjo bashkėsi e rrėnjėve shpjegohet mė sė miri me teorinė pellazgjike.
3) Djepi i indo-evropianėve apo indo-gjermanėve pėrcaktohej me bindje tė plotė nė brigjet e lumejve Gang dhe Indhos, gjatė shekullit tė kaluar. Mė vonė u trasformua nė Kaukaz, nė Pamir, dhe tani, nė fund ndėrroi vend nė Evropė.
4) Pėrmenden fakte pėr spostimet e indo-evropiane, me pretendimin se ato do tė pranoheshin nga historianėt. Pėrmenden me kėtė rast vogėlsira hipotetike dhe fantastke, hollėsira dhe data, me bindjen se ishte fjala pėr "dokumente tė pakundėrshtueshme".
5) Ata gjuhėtarė qė e mbrojtėn kėtė teori pėrmendin fjalorė tė plotė rrėnjėsh indo-evropiane, e cila, nė fillim u kosiderua si gjė hipotetike, por mė vonė ato marrin edhe tendenca "tė pakundėrshtueshme"...
Siē shihet, ėshtė e gabuar kėtu nxerrja e konklutioneve nga hipotezat indo-evropiane. Nga Evropa e deri nė Indi, e edhe mė gjėrė se kjo linjė, ekziston njė bashkėsi elementesh.[15]
Ėshtė e qartė se pellazgjishtja ėshtė gjuha me e vjetėr dhe vitale prej tė cilės kanė rrjedhur tė gjitha gjuhėt. Gjuhėt nuk thuhet se prej kah rrjedhin ato. Nė kualifikimin e gjuhėve quhen si gjuhė indo-europiane apo gjuhė indo-gjermane, sado qė nuk ka gjuhė tė veēantė pikėrisht indo-europiane apo indo-gjermane e cila flitet apo ėshtė folur mė pėrpara gjatė historisė sė njerėzimit. Gjuha shqipe merr pjesė nė kėtė familje dhe ėshtė pranuar si "gjuhė e parė", por duket "e pazhvilluar" dhe kjo nuk ėshtė e vėrtetė.
Ne nuk kemi tani pėr tani asgjė tjetėr pos dy burimeve tė vjetra nga gjuha pellazgjike: emėrtimet e vjetra tė vendbanimeve, maleve, lumejve, e tė tjera, nga tė cilat mund tė ruhen pėrgjithėsisht elementet gjuhėsore tė gjuhės emėrtuese; dhe mbishkrimet e vjetra, tė gjetura, tė gjitha tė shkruara nė gjuhėn latine.[16]
E para ishte gjuha e shkruar greke, qė ka vazhduar tė mbetet e gjallė me disa pėrpjekje tė vazhduara pėr t`u ndryshuar nga gjuha paraprake- gjuha pellazge; ndėrsa e dyta, gjuha latine qė nuk flitet mė dhe ėshtė e vdekur.
Zatėn, kjo ėshtė njė nga arėsyet qė mjaft studius tė fushave tė ndryshme nuk rrestin ti bėjnė shkrimet e vjetra nė punėn e pėrditshme objekt studimi, sado qė vėshtirė bota shkencore i pranon kėta autorė si studius tė mirėfilltė. Pakkush ka shkuar nė shkencė aq largė nėpėr parahistori. Dhe, ndonjėri e le nė errėsirė njerėzimin e gjėrė me hipoteza apo nėn ndikimin e feve dhe asnjėri pothuajse nga tė huajtė e merr seriozisht gjuhėn pellazge.
Nė familjen e madhe tė gjuhėve, tė cilėn, ne mund tė themi me plot gojėn se janė tė kualifikuara tė gjitha me “ie”, rezulton fakti i pamohuar se pellagishtja ėshtė mėmė e tė gjitha gjuhėve, gjuhė e racės sė bardhė, tė racės ariane.[17]
Se tė gjitha gjuhėt me "ie" e kanė prejardhjen nga e njėjta gjuhė e shpjegon njė nga shkencėtarėt prej tė cilėve po e fillojmė, W. Xhons (1746-1794), sado qė nuk e dimė aktualisht veprėn e tij nė tė cilėn ėshtė kjo thėnie e tij, i cili thotė: "Gjuha sanskrishte, greqishtja e vjetėr, latinishja, gotishtja, dhe persishtja e vjetėr, kanė afri njėra me tjetrėn dhe se e kanė njė gjuhė... prej sė cilės e kanė prej ardhjen tė gjitha".[18]
Fanz Boppi mendonte se sankskrishtja ishte mėmė e tė gjitha gjuhėve, por mė vonė e ndryshoj dhe e quajti njė "protogjuhė".
"Tė dhėnat pėr vjetėrsinė e kėtyre gjuhėve flasin pėr njė gjeneracion periodik tė pellazgjishtes. Gjeneracioni i parė rezulton tė jetė ai i gjuhės hitite, i cili datohet 4000 vjetė p.e.r, pastaj ai i sankskrishtes rreth 3000 vjet p.e.r., i greqishtes 1500 vjet p.e.r., i latinishtes 500 vjet p.e.r., dhe nė kohė tė vona i gjuhėve tė tjera, deri aty nga shekulli XIII-XIV, kur edhe riciklon gjuhėn shqipe dhe pushon ekzistencėn e saj" [19] gjuha pellazge.
Populli hipotetik indo-evropianė nuk erdhi nga India nė Evropė, por ai shkoi nga Evropa nė Indi dhe lėvizi qė kėtej. Pellazgėt, qė mbėrriten nė Indi dhe katėr anėt e botės, i cili mund tė quhet "njė popull i zgjedhur i racės njerėzore", krijoi e hapi qytetėrimin njerėzor kėtu e 10`000 vite mė parė.[20] Kjo ėshtė rrjedhja e gjuhėve tė vjetra prej gjuhės pellazge dhe shqipe, qė i kanė degėt kryesore tė mbarė familjes "indo-evropiane" dhe tė cilat kanė rrjedhur nga i njėti trug.
Ėshtė pellazgishtja ajo qė ka lidhje me gjuhėn shumere dhe aty kuptohet se merret rrėnja e racės sė bardhė ariane. Fjala "arianė" ndėrtohet nga dy fjalė "ari" dhe "anė". Po e pėrsėritim njė thėnie klasike qė barazohet me dėlirėsinė e shpirtėrave dhe tė zemrave, bardhėsinė e papėrlyer tė dėborės, nė shenjė tė sė cilės e mbajnė mbi kokė plisin e bardhė apo bardhėsinė.
Kjo racė ka zbritur nga Evropa nėpėr Lindjen e Afėrt tė Azisė, emri i tė cilit shpjegon etionimin arianė, qė i pėrkasin kėtj lloji tė lashtė tė ilirishtesh, tė folmen e ilirėve, pra gjuhės shqipe:
1) Ar-i=ar; i artė;
2) Arė=tė korra, elb; grurė;
3) Anė= ana e tė korrave; ana qė jetojnė arianėt...
Kjo gjė shpjegon dy gjėra: ngjyren e flokėve, verdhėsinė e ngjyrės kah ngjyra e trėndafilit, e zbehtė dhe e praruar, me prirje prej tė zeshkėsh dhe drejtė te e zeshkėta; dhe vendbanimin e tyre apo tė korrave tė grurit prej tė cilave nxirret buka e pėrdithshme, qė ėshtė aq e nevojshme pėr jetėn sa edhe drita e bardhė, e natyrshme drejtė vibrimeve tė valėve tė dritės, sa i pikėsynimit tė natyrshėm tė njeriut-mirėsisė.[21]
Ndėrsa fjala ILIR, dhe i lirė, qė ėshtė marrė prej Egjyptit tė lashtė tė Thotit, e nėnkupton kuptimin e parė tė lirisė dhe dritės, duke i barazuar me shqiponjėn, zogut tė lartėsive tė mėdha, qė simbolizon urdhėrat e Zotit dhe dritėn.[22]
Iliri ka qenė gjithmonė i lirė, me fytyrėn boreale dhe plisin e bardhė nė kokė. Ai e ka ditur sikur ka zbritur prej yllit Sirius dhe yllin e diellin i ka pasur prore simbole tė vetat dhe ndonjėherė e ka patur si stemė shtetėrore yllin dhe hėnen. Iliria e vonshme ėshtė vendi i ilirėve, stemėn e tė cilėve e ka marrur Turqia.
Ėshtė "njė udhėtim i praptė" i tėrė botės pėr tė zhdukur parakombin e madh pellazg. Shumė specialistė tė sotėm e jepin si djep tė hershėm dhe tė ngjizjes sė gjuhės se parė, gjuhės shumere, nė Lindjen e Afėrme. Shkrimi i kėsaj gjuhe, kunieform, na flet ne pėr njė gjuhė tepėr tė hershme, para gjuhės hitite dhe sankskrishtes. Ėshtė e njohur struktura njėrrokėshe e kėsaj gjuhe shumere, qė ėshtė i njėjtė me strukturėn njėrrokėshe tė gjuhės pellazge, pėrmes pllakave me shkrim kunieform dhe deshifrimit tė tyre, sado qė ėshtė vėshtirė tė bėhet ky deshifrim. Nė vijė tė parė, mund tė bėhet njė krahasim pėrmes emėrtimeve nė mes tė pellazgjistes dhe gjuhės shumere (sumere).
Emėrtimi mund tė bėhet me anė tė gjuhės pellazge. Po e vėrtetojmė nė radhė tė parė fjalėn shumer, e cila pėrbėhet nga dy fjalė pellazge: s-um, qė do tė thotė sum. Fala e parė s=nuk dhe fjala e dytė um=humb/zhduket, do tė thotė "nuk humbet/nuk zhduket". Ndėrsa, fjala sumer duhet tė ketė pasur fjalėn sum=er. Fjala sum mund tė merret edhe si fjalė pellazge (sum=shumė). Fjala e dytė er ėshtė pėrsėri fjalė pellazge erdh, nga er=erdh. Teritori i shumerėve ka qenė midis lumejve Tigėr dhe Eufrat.[23]
Nga deshifrimi i pllakave tė shumta me shkrim kunieform, na dalin mjaft tė dhėna tė vlershme mbi luginat e lumejve Tigėr dhe Eufrat, qė kanė qenė shumė tė begata e pjellore. Kėtė begati e pjellori e ka ndihmuar edhe rrjeti i pėrsosur kanalizimeve. Rrjetet e kanalizimeve provojnė se kėtu ėshtė zhvilluar bujqėsia.
Dundje tė mėdha erdhėn nga shkretirat e Sirisė pėrgjatė luginės sė Eufratit, ndėrsa asirianėt kanė ardhur nga Kaukazi dhe vendosen pėrgjatė lumit Tigri.
Tė dhėnat mjaft tė rėndėsishme vinė nga Bibla. Nė pjesėn e saj "Zanafilla", thuhet se gjatė dyndjeve tė popujve nė Lindje, ata arriten nė njė rrafshinė, nė Babiloni, dhe u vendosėn atje. Bibla ėshtė shkrim i shenjtė dhe pjesėt e saj kanė qenė shkruar qė mė parė. Ajo quhet "Dhiata e Vjetėr".
Emėrtimi Dhiata ėshtė nė gjuhėn pellazge dhe ajo do tė thotė vetėm kėshtu: Dhi-di=dije, dituri; dhe at= baba dhe a=ashtė, ėshtė. Pėrmbajtja e kėsaj fjale ėshtė "ashtė dija e etėrve", pra rrėfimet qė pėrcillen brez pas brezi.
Nga kėto shpjegime del e vėrteta se nėpėr terrotorin e Babilonisė sė lashtė, nė vendin e shumerve, ka pasur disa dyndje njerėzish. Aty kanė ardhur shumė njerėz nėpėr kėto dyndje, qė shpjegohet nga gjuha sumere, sum-erė, d.m.th. shumė erdhėn. Pra, shumerėt krijuan njė qytetėrim tė zhvilluar nėpėr rajonet pėrreth tyre, nė Siri, Azi tė Vogėl, etj.[24]
Dihet se Nuha/Noa ka shkuar me anije nga Epiri nė malim Ararat, nė Tebė dhe anasjelltas. Kjo shihet edhe nga Trekėndėshi i Bermudės, qė e shpjegon udhėtimin e Nuhės/Noas nga Dodona pellazge. Nė atė kohė ėshtė shkruar edhe Dhiata e vjetėr. Bėhet fjalė shumė mė herėt se 4000 vitet p.e.r.
Pra, gjuha pellazge ėshtė mėma e gjuhėve tė racės sė bardhė evopiane.
Do ti pėrcjellim kėto gjėra nė vazhdimet tona...

Brahim (Ibish) AVDYLI

Referencat:

1]. P.Sh. le t`a marrim librin e dy autorėve, Johann Grolle dhe Mattias Schulz, "Wiege der Menschheit/Unseren Vorfahren auf der Spur", Spiegel-Goldmann, Münschen 1998, faqe 83-85, dhe t`a shikojmė.
2]. Psh. shikoni librin e botuar sė fundit tė Harallamb Kotės, "ILIRIA-Atdheu i parė e shqiptarėve", Shtėpia Botuese MALE, Tiranė 2015.
3]. P.sh. shiko librat e Petro Zhejit, "Shqipja dhe sakskritishtja", I e II, botimi i parė me 1996, ndėrsa botimi i dytė, Tertiumdatur, Tiranė 2005-2006.
4]. Muharrem Abazaj, "Pellazgėt kanė folur dhe shkruar shqip", Rofon, Tiranė 2013, faqe 376.
5]. Prof. Dr. Kristo Frashėri, "Etnogjeneza e shqiptarėve", Botimet M&B, Tiranė 2013, Kreu i III, faqet 37-49.
6]. Shikoni punimin numėr 13590, te http://www.lajmeglobale.net, "Ky ėshtė vendbanini i parė i shqiptarėve tė sotėm".
7]. Muharrem Abazaj, "Pellazgėt kanė folur e shkruar shqip", faqet 35-36.
8]. Po aty, faqe 37.
9]. Po aty, faqe 38.
10]. Po aty, faqe 38.
11]. Po aty, faqe 39.
12]. John Julius "Bizanti, shkėlqimi dhe rėnia e njė perandorie (330-1453)", Eugen, Tiranė 2005, faqe 148.
13]. Po aty, faqe 350.
14]. Muharrem Abazaj, "Pellazgėt kanė folur dhe shkruar shqip", faqet 357-358.
15]. Aristidh Kola: "Gjuha e perėndive", Plejad, Tiranė 2003, faqet 12-13.
16]. Muharrem Abazaj, "Pellazgėt kanė folur dhe shkruar shqip", faqe 47.
17]. Po aty, faqe 384.
18]. Cituar sipas M.Abazajt, faqe 383.
19]. Po aty, marrė nga Muharrem Abazaj, faqe 384.
20]. Aristidh Kola: "Gjuha e perėndive", faqe 14.
21]. Shiko veprėn e Xhuzepe Katapanos, "Thot-i fliste shqip", Botimet Enciklopedike, Tiranė 2007, faqe 9.
22]. E njėjta vepėr, faqe 28.
23]. Muharrem Abazaj, "Pellazgėt kanė folur dhe shkruar shqip", faqet 385-386.
24]. Po aty, faqe 387.

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 49 vizitorë
Lexuar: 658 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
GJENOCIDI I KRYENGRITĖSVE SERB NDAJ SHQIPTARĖ...
E hėnė, 16 tetor 2017 - 22:08
Tragjedinė mė tė madhe shqiptaret e Beogradit e pėrjetuan me fillimin e kryengritjes serbe gjatė vitit 1806. E cila kishte karakter gjenocidial ndaj shqip...
“Masakra e Reēakut...” - libėr i dėshmive tė ...
E shtunė, 16 shtator 2017 - 00:20
Pėrkitazi me botimin e monografisė "Masakra e Reēakut – Krim kundėr njerėzimit", grup autorėsh, nė gjuhėn angleze dhe ribotimin nė gjuhėn shqipe nga Instit...
PALEOLITIKU I PARĖ DHE EVOLUIMI I NJERIUT NĖ...
E dielė, 10 shtator 2017 - 21:27
(Nga mediat elektronike dhe veprat) Po e sjellim edhe njėherė ndėr mend se banorėt e hershėm tė Evropės sė Bashkuar dhe tė kontinentit, qoftė edhe me An...
SINGIDINUMI DARDAN APO BEOGRADI SHQIPTARĖ GJ...
E merkurė, 06 shtator 2017 - 22:40
Sipas shėnimeve arkivale turke tė TAPY-TEFTERIT, Perandoria Osmane e sundoi Beogradin gjegjėsisht Singidinumin dardan prej vitit 1521-1867, ky sundim do tė...
VRASJE E INSKENUAR E USHTARIT SHQIPTAR
E hėnė, 04 shtator 2017 - 00:13
(Me rastin e 30-vjetorit tė vrasjes sė Aziz Kelmendit) Njė ndėr krimet mė tė rėnda po aq edhe tronditėse, qė arriti deri te aktivizimi i lėvizjes serboē...
më shumë nga - Histori »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi