Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
Publicistika nacionaliste e njė atdhetari tė shquar
Publikuar më 07 qershor, 2015 nė orėn 19:25 ( ) Prof. Dr. Eshref Ymeri | Opinion |
Rrit madhësinë e shkronjave
Me profesorin e nderuar tė historisė, zotėrinė Rasim Bebo, jam njohur vite mė parė pėrmes faqeve tė internetit. Mė pati lėnė mbresa tė thella formimi i tij, si njė intelektual i brumosur nacionalist, i cili, nė publicistikėn e tij atdhetare, ka folur vetėm me gjuhėn e sė vėrtetės. Kuptohej vetvetiu qė ai ishte rritur dhe edukuar nė njė mjedis familjar qė shqiptarinė e ka pasur si njė Yll Karvani.

Profesor Rasimi tani ėshtė nė njė moshė mjaft tė nderuar. Ai ka lindur nė fshatin Shalės tė Konispolit. Qė nė moshė tė njomė, ai u mėkua me ndjenjat e atdhedashurisė. Gjyshi i tij, sė bashku me nipin dhe me dhėndrin, pati marrė pjesė nė Luftėn e Janinės. Atje u vra dhėndri i gjyshit, Xhelo Neimi, kurse vetė gjyshi ndėrroi jetė pas plagėve tė rėnda qė pati marrė nė atė luftė. Babai i Rasimit, qė njihej si njė pronar i pasur dhe qė pasurinė e kishte vėnė me djersėn e ballit, pati vdekur para kohe, duke e lėnė tė birin foshnjė, nė moshėn 4-vjeēare, dhe djalin tjetėr 2 vjeē. Djemtė i rriti dhe i edukoi nėna e tyre e dashur. Nė vitin 1938, ai pėrfundoi shkollėn fillore me pesė klasė nė fshatin e tij tė lindjes.
Kur filloi lufta antifashiste, Rasimi ndodhej nė moshėn e pararinisė (e adoleshencės). Figura tė njohura, si Tahir Demi, Sadete Demi, Mufit Sejko, Selim Islami e tė tjerė qė qenė lidhur me lėvizjen antifashiste, bėnė thirrje pėr t’u ngritur nė luftė pėr ēlirimin e atdheut. Kjo thirrje i frymėzoi tė rinjtė e fshatit, nga radhėt e tė cilėve dolėn 15 partizanė. Ishte viti 1942, kur Rasimi sapo kishte mbushur 16 vjeē. Komisari i batalionit, Dilaver Poēi, Rasimit i pati ngarkuar detyrėn e korrierit qė tė lidhte batalionin “Ēamėria” me grupin IV nė Theollogo dhe me Shtabin e Zonės sė Parė Operative Vlorė-Gjirokastėr qė ndodhej nė njė fshat tė Pėrmetit. Rasimi ka marrė pjesė nė tė gjitha aksionet luftarake tė batalionit “Ēamėria”. Mė 20 mars 1944 ai ka luftuar me armė nė dorė kundėr trupave gjermane nė betejėn e Konispolit, si edhe nė betejėn e Delvinės qė u zhvillua mė 21 korrik 1944. Nė atė betejė tė rreptė, nė krah tė djathtė dhe tė majtė tė Rasimit, ranė dėshmorė respektivisht Jani Ēavo nga Lefterhori dhe Nasho Marto nga Smineci dhe u plagos komisari i kompanisė, delvinjoti Kamber Haxhiu. Nė atė betejė Rasimi u plagos dhe u shtrua nė spitalin partizan qė ndodhej nė Leshnicė.
Viti 1945 Rasimin e gjeti nė Bilisht, nė Batalionin III tė Brigadės II sulmuese, nė detyrėn e pėrgjegjėsit tė rinisė sė batalionit. Asokohe, shefi i sigurimit tė divizionit nė Korēė, u pati propozuar strukturave pėrkatėse nė Tiranė qė Rasimi tė dėrgohej pėr studime nė shkollėn e sigurimit nė Bashkimin Sovjetik. Rasimi nuk e pranoi njė propozim tė tillė. Nė vitin 1946, nė moshėn 20-vjeēare, Rasimi mbante detyrėn e sekretarit tė rinisė nė Brigadėn II sulmuese nė Pogradec. Nė tetor tė po atij viti, sė bashku me 40 ushtarakė, ai u dėrgua nė Jugosllavi pėr tė vazhduar studimet nė shkollėn e tankeve tė armatės jugosllave. Nė prill tė vitit 1948, tė diplomuar, ata u kthyen nė atdhe. Kur u krijua regjimenti i tankeve “Vojo Kushi”, me komandant Myslim Ketėn dhe me komisar Rexhep Dodėn, Rasimi 22-vjeēar ishte njėri ndėr oficerėt me diplomė “shkėlqyeshėm” pėr armėn e tankeve.
Me rastin e festimeve tė 10-vjetorit dhe tė 15-vjetorit tė ushtrisė, u shpėrndanė dy dekorata pėr oficerėt shembullorė: urdhri “Ylli i Kuq” dhe “Urdhri i Skėnderbeut” i klasės II. Rasimin e vlerėsuan me tė dy kėto urdhra. Por nė vitin 1956 ngjarjet do tė merrnin njė tjetėr drejtim nė jetėn e oficer Rasimit. Nė maj tė atij viti, vėllai i Rasimit, Xhemili, arratiset sė bashku me tė shoqen dhe pėrfundon nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės. Nė qershorin e vitit 1957, Rasimin e larguan nga reparti i tankeve dhe e ēuan nė repartin e punės. Katėr muaj mė pas e transferuan nė Shkollėn e Bashkuar tė oficerėve, me detyrė zėvendėskomandant i teknikės. Nė nėntor tė vitit 1959, kur Rasimi ishte nė prag tė marrjes sė gradės “major”, atė e thirri komandanti i Shkollės sė Bashkuar, gjeneral Qazim Kapisyzi, i cili i pati shprehur keqardhjen se e kishin vėnė nė “rrethin e kuq”, duke e akuzuar si pjesėtar tė grupit tė Teme Sejkos. Nė ato rrethana tė rėnda pėr jetėn dhe pėr familjen e tij, Rasimi shkoi e trokiti nė zyrėn e kolonelit Dilaver Poēi, zėvendėsdrejtor i Drejtorisė Politike nė Ministrinė e Mbrojtjes, i cili, pa hezituar pėr asnjė ēast, ndėrhyri menjėherė pėr ta nxjerrė nga “rrethi i kuq” i dyshimeve pėr lidhje me Teme Sejkon. Falė ndėrhyrjes sė Dilaver Poēit, Rasimin e nxorėn nė lirim tė plotė, si oficerė rezervė nė pension, nė moshėn 33-vjeēare. Paskėtaj, strukturat e partisė, duke filluar nga Komiteti Qėndror, Komiteti i partisė i Tiranės e mė poshtė, vendosėn qė Rasimi tė kryente studimet e larta nė degėn e historisė tė Fakultetit tė Historisė dhe tė Filologjisė.
Pas pėrfundimit tė studimeve universitare, Rasimi ndoqi kursin 3-vjeēar pėr gjuhė gjermane nė Pallatin e Kulturės “Ali Kelmendi” nė Tiranė. Pas kryerjes sė kėtij kursi, e emėruan mėsues nė shkollėn e sigurimit nė Sauk dhe mė vonė nė disa gjimnaze tė Tiranės. Kur nisi fushata e qarkullimit e vitit 1966, Rasimin e qarkulluan nė gjimnazin e Delvinės, ku dha mėsim deri nė maj tė vitit 1969, kur u sėmur dhe u shtrua nė spitalin e Tiranės. Meqenėse kishte qenė nė qarkullim 3 vjet, ai nuk u kthye mė nė Delvinė. Moskthimin nė gjimnazin e Delvinės, autoritetet shtetėrore e vlerėsuan si “braktisje tė detyrės”. Qė prej asaj kohe, kundėr Rasimit filloi fushata e “gjuetisė sė shtrigave”. Nė kryqėzimin e rrugės “Bardhyl”, ku Rasimi kishte shtėpinė, tabelat nė kėmbėsore u mbushėn me fletėrrufe kundėr tij. Mbledhja e frontit tė lagjes doli me propozimin pėr ta internuar familjarisht. Ky propozim nuk u mor parasysh, por u kalua nė njė masė ndėshkimi tė heshtur, duke e lėnė dy vjet pa punė. Atij ia ndaluan botimin e artikujve nė shtypin e kohės. Gjatė asaj kohe ai u mor me pėrkthime nga gjermanishtja pėr emisionin e Radio-Tiranės “Vende dhe popuj”, pėr tė kompensuar sadopak mungesėn e rrogės mujore. Mė vonė, autoritetet shtetopartiake dhanė porosi qė Rasimi tė sistemohej nė punė si hamall nė depon e barėrave dhe pas tre muajsh i caktuan detyrėn e kontrollorit tė ilaēeve sipas fletėshpėrndarjeve. Aty punoi deri nė vitin 1981, kur doli nė pension tė plotė, duke marrė edhe njė shtesė prej 1000 lekėsh, si veteran i luftės.
Me shpalljen e pluralizmit, Rasimin e zgjodhėn kryetar tė Partisė Demokratike pėr lagjen 17. Nė kėtė detyrė ai mbulonte edhe lagjet 18 dhe 19. Nė zgjedhjet e 22 marsit tė vitit 1992, nė ato tri lagje fitoi Partia Demokratike. Nga Partia Socialiste i erdhėn kėrcėnime me vdekje. Njė mbrėmje gushti tė vitit 1992, Rasimin e rrahėn keqas sambistėt e dėrguar nga Partia Socialiste. Djemtė e Rasimit i shkuan natėn nė shtėpi kryesambistit dhe e rrahėn nė sytė e prindėrve, tė cilėt ishin mjaft tė pakėnaqur prej tij. Tė nesėrmen, sambistėt e Partisė Socialiste kapėn djalin e dytė tė Rasimit dhe e torturuan. Shpėtoi nė saje tė ndėrhyrjes sė shokėve tė tij qė i shkuan menjėherė nė ndihmė. Por kėrcėnimet nga radhėt e Partisė Socialiste nė adresė tė Rasimit dhe tė familjes sė tij nuk reshtėn asnjėherė. Nė kėto kushte, Rasimi, pėr tė mos vėnė nė rrezik edhe jetėn e djemve tė martuar dhe me fėmijė, u detyrua tė emigronte drejt Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės. Atje ai punoi 10 vjet, duke kryer punė tė rėnda. Deri sa fitoi njė pension, sipas ligjeve amerikane.
Zoti Rasim ka gėzuar vazhdimisht respektin e veēantė tė fshatrave ēame tė krahinės sė Konispolit. Me rastin e 71-vjetorit tė batalionit “Ēamėria” dhe tė 100-vjetorit tė pavarėsisė, Komuna e Mekatit, me kryetar Ismail Myrtaj, i ka dhėnė titullin “Qytetar Nderi”, me kėtė motivacion:
“Aktivist me kontribut tė shquar patriotik. Nder i krahinės sė Ēamėrisė me shkrimet e tij historike”.
Gjatė viteve qė ndodhet nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, Rasimi ėshtė marrė me publicistikė. Nė faqet e internetit janė botuar me dhjetra e me dhjetra shkrime, analiza dhe refleksione pėr probleme nga mė tė ndryshme, nė shėrbim tė Ēėshtjes Kombėtare Shqiptare. Shkrimet e tij me theks tė veēantė analitik janė me tė vėrtetė tėrheqėse. Mė ka rėnė nė sy sidomos faktologjia befasuese qė karakterizon analizat e tij shkencore pėr probleme tė rėndėsishme kombėtare dhe sidomos pėr figura tė shquara tė historisė sonė.
Ai ėshtė dėshmitar i mjaft ngjarjeve tronditėse qė ka pėrjetuar mbarė kombi shqiptar, por sidomos popullsia martire e Ēamėrisė. Kjo ėshtė edhe arsyeja qė tema e Ēamėrisė pėrbėn njėrin nga boshtet kryesore tė publicistikės sė tij shkencore. Faktet tronditėse qė ai ka sjellė nė publicistikėn e tij, zbulojnė lakuriq veprėn kriminale qė shovinizmi grekomadh kreu kundėr njė popullsie me tradita tė kahmotshme fisnikėrie. Kėto fakte tė kėtij profesori tė nderuar dėshmojnė pa asnjė mėdyshje se shovinizmi grekomadh, nė qėndrimin qė mbajti ndaj popullsisė ēame nė vitin 1944, u radhit pėrkrah barbarisė nazifashiste, pėr ēka ka mbetur ende i pandėshkuar edhe sot e gjithė ditėn.
Nė publicistikėn e tij, Rasimi ka hedhur dritė mbi shumė figura tė shquara tė kombit tonė qė kanė dalė nga treva e Ēamėrisė
Kėtė profesor tė nderuar e ka dėshpėruar dhe vazhdon ta dėshpėrojė pa masė qėndrimi i heshtur, deri nė servilizėm, i shtetit shqiptar ndaj ēėshtjes ēame, qoftė gjatė periudhės sė sundimit komunist, qoftė gjatė viteve tė pluralizmit. Prandaj edhe ky fakt pėrbėn njė tjetėr bosht tė rėndėsishėm tė analizave shkencore qė ai shpalos herė pas here nė faqet e internetit.
Lashtėsia e kombit shqiptar dhe argumentimi i saj me fakte shkencore, ėshtė njė tjetėr temė interesante qė autori e shtjellon nė publicistikėn e tij. Fqinjėt tanė jugorė dhe veriorė kanė bėrė ē’ėshtė e mundur pėr tė na falsifikuar historinė, pėr ta nxirė tė kaluarėn tonė tė lavdishme, e cila ka shėrbyer si njė truall i fuqishėm pėr mbijetesė kombėtare, pėrballė furisė sė tėrbuar asimiluese tė grekosllavizmit. Grekosllavėt janė munduar dhe mundohen vazhdimisht tė shpifin kundėr kombit shqiptar, tė shtrembėrojnė tė vėrtetat historike, tė na vjedhin historinė, duke na i shitur si heronj tė tyre figurat tė shquara qė kanė dalė nga radhėt e kombit shqiptar. Pėr ketė qėllim, ata shfrytėzojnė edhe mercenarė shqiptarė, si pseudoprofesori dhe pseudoakademiku Kapllan Resuli qė ēirret nė tė gjitha udhėkryqet e shovinizmit serbokaragjoz se nuk na ekzistuaka komb shqiptar, se Kosova na paska qenė dhe duhet tė jetė Serbi dhe se u dashka kthyer, demek, nė gjirin e Serbisė! Serbėt deklarojnė pa pikė turpi se Konstandini i Madh na qenka serb. Por, ēuditėrisht, korit tė korbave serbokaragjozė qė krrokasin si tė ndėrkryer pėr pėrkatėsinė serbe tė Konstandinit tė Madh, vjen e i bashkohet edhe presidenti italian Serxho Matarela, i cili, mė 25 maj 2015, nga folėtorja e parlamentit serb, deklaroi se, demek, 17 perandorė romakė na paskan qenė me prejardhje serbe, duke dėshmuar kėsisoj gjysmakėsinė e vet nė formimin intelektual. I gjori president italian! Nė qoftė se kėtė deklaratė nuk e ka bėrė me dashakeqėsi nė qėndrimin ndaj kombit shqiptar, le tė marrė mundimin tė bėjė ndonjė kurs kualifikimi pėr histori, qė ta marrė vesh njė herė e mirė se ku banonin asokohe serbėt kur ata perandorėt me prejardhje nga Iliria qeverisnin Perandorinė Romake tė Perėndimit.
Ja, kundėr shtrembėrimeve dhe falsifikimeve tė tilla skandaloze tė tė vėrtetave historike, profesori i historisė Rasim Bebo ka ngritur vazhdimisht zėrin e tij tė fuqishėm.
Nė tė njėjtėn kohė ai ka argumentuar me fakte se ėshtė e pamundur tė jesh edhe maqedon, edhe sllav. Sepse Maqedonia e ka zanafillėn nė lashtėsi dhe Aleksandri i Maqedonisė s’ka asnjė lidhje absolutisht me sllavėt e tanishėm qė jetojnė nė Maqedoni. Por duke shkelur mbi tė vėrtetat historike, klika sunduese e Gruevskit dhe e stanit tė tij sllav, duke ngritur njė monument madhėshtor, Aleksandrin e Madh e shesin pėr hero tė sllavėve, tė cilėt kanė zbritur nė gadishullin tonė nė shek. VII.
Kėtė vijė arsyetimi tė profesorit tė historisė Rasim Bebo, ndjek edhe profesori Saimir Lolja nė njė analizė shkencore me titull “Maqedonėt janė shqiptarė maqedonė, domethėnė shqiptarė vendės”, tė botuar nė faqen e internetit mė 04 qershor 2015. Nė analizėn e vet, profesor Lolja thekson:
“Historikisht ėshtė e pamundur mė qenė njėkohėsisht edhe maqedon edhe sllav. Njė maqedon, i cili i pėrket vitit 300 p.e.r., ndahet me 1000 vjet nga njė sllav i ardhur nė vitin 700 e.r.”.
Njėra nga figurat e shquara tė historisė sonė kombėtare ėshtė edhe ajo e mbretit Ahmet Zogu. Historiografia komuniste bėri ē’ėshtė e mundur pėr denigrimin e kėsaj figure madhore tė kombit tonė. Nė gjurmėt e Enver Hoxhės, nė qėndrimin ndaj mbretit Ahmet Zogu, vazhdojnė tė ecin edhe sot ca historianė tė indoktrinuar qė u ka mbetur ora ende nė periudhėn e sundimit komunist. Profesori Rasim Bebo hedh dritė shkencėrisht mbi figurėn e Ahmet Zogut dhe nxjerr nė spikamė rolin e tij tė padiskutueshėm nė themelimin e shteti shqiptar tė periudhės sė mbretėrisė.
Njė tjetėr temė interesante qė rrihet nė publicistikėn e Rasim Bebos e pėrbėjnė ngjarjet qė janė zhvilluar nė harkun kohor mbinjėzetvjeēar tė periudhės sė pluralizmit politik. Vėmendjen e kėtij profesori tė nderuar e tėrheqin ca fakte tronditėse rreth marrdhėnieve me shtetin shovinist grek. Megjithėse Greqia, zyrtarisht, ėshtė nė gjendje lufte me ne, sepse ajo deri mė sot nuk e ka abroguar ende ligjin paradoksal tė luftės, tė dekretuar qė nė vitin 1940, shteti shqiptar i periudhės sė pluralizmit i ka bėrė asaj lėshime pas lėshimesh tė paprincipta, tė cilat kanė dėmtuar rėndė interesat tona kombėtare. Fakti qė telefonia e lėvizshme, sistemi bankar dhe mjaft sektorė tė tjerė jetikė janė nė duart e shovinizmit grekokaragjoz, pėrbėjnė njė shqetėsim tė pėrhershėm tė profesorit Rasim Bebo.
Nė publicistikėn e vet nacionaliste, Rasimi ka reaguar me forcė pėr sabotimin e ndėrtimit tė Korridorit 8 nga ana e qeverisė shoviniste greke, nė bashkėpunim me qeverinė socialiste tė Fatos Nanos. Ai Korridor, pėr ndėrtimin e tė cilit idenė e hodhi i pari Presidenti Bill Klinton, do tė kishte pasur njė rėndėsi jetike pėr ekonominė e vendit tonė. Siē thekson me shumė tė drejtė profesori i nderuar i historisė, pėr shkak tė marrėdhėnieve tė ngrohta qė kishte vendosur me Greqinė, qeveria e Fatos Nanos nuk deshi dhe matje e sabotoi leverdinė qė do tė kishte pasur vendi ynė nga ndėrtimi i atij Korridori, nėpėr tė cilin do tė transportoheshim mallra me njė vlerė prej 450 milionė dollarėsh, ēka do ta bėnte Tiranėn njėherėsh faktor tė politikės ballkanike dhe evropiane.
Profesorin e nderuar tė historisė Rasim Bebo, vazhdimisht e ka shqetėsuar problemi i marrėdhėnieve me shovinizmin grekokaragjoz. Nė publicistikėn e tij bie nė sy sidomos “ēėshtja Janullatos”. Kjo ēėshtje, mjaft e mprehtė pėr ēdo shqiptar me vetėdije tė lartė kombėtare, nė publicistikėn e tij trajtohet me objektivitet shkencor. Autori e vė theksin te domosdoshmėria e largimit tė Janullatosit nga Shqipėria, sepse qėndrimi i tij nė Tiranė pėrbėn njė fyerje tė rėndė kombėtare pėr traditėn e shquar atdhetare tė ortodoksisė shqiptare, si pjesė e pandarė e pasurisė shpirtėrore tė popullit shqiptar. Janullatosin ai e trajton si pasardhės tė “Shėn” Kozmait, pėr misionin e tė cilit nė Shqipėri ai citon historianin Zhan Klod Faveirial:
“Murgu Kozma ka qenė tepėr rrėnimtar pėr kombin shqiptar. Ėshtė fakt se ai ishte njė agjent politik dhe, duke shkuar fshat mė fshat, nuk predikonte ungjillin, por kėrcėnonte me shkishėrim nga patrikana greke tė gjithė shqiptarėt qė nuk flisnin vetėm greqisht”.
Ėshtė pėr tė theksuar qė ky historian i shquar dhe mjaft i pėrkushtuar, kontributin e vet nė shėrbim tė Ēėshtjes Kombėtare Shqiptare e ka pėrmbledhur nė disa libra, tė cilat sot lexuesit i kanė nėpėr duar. Janė pėr t’u pėrmendur dy librat shkencorė “Dodona, tepmpulli i lashtė i Shqipėrisė dhe “Zeusi”. Kurse publicistika e tij nacionaliste ėshtė pėrfshirė nė tri libra: “Artikuj dhe ngjarje” (vėllimi i parė dhe vėllimi i dytė) dhe “Shqipėria nė gjurmėt e kohės (pėrmbledhje artikujsh historikė)”.
Pėr qėndrimin e tij tė patundur nė llogoret e publicistikės nacionaliste dhe pėr tė vėrtetat shkencore qė ai ka mbrojtur dhe vazhdon t’i mbrojė nė fushėn e historiografisė shqiptare, profesori i historisė Rasim Bebo ėshtė bėrė edhe objekt sulmesh dhe shpifjesh tė ulėta nga ana e atyre qė nuk kanė kėllqe tė maten me erudicionin e tij tė admirueshėm, qė ėshtė karakteristik pėr njė intelektual me formim akademik. Megjithatė, intelektuali Rasim Bebo nuk i ka lejuar vetes tė zbresė nė moēalin ku notojnė mjeshtėrit e shpifografisė, duke i lėnė ata tė bėhen edhe mė tė shpifur nė mjerimin e tyre patologjik. Sepse njė fjalė e urtė thotė: nuk ngjit qimja nė kadife.

Tiranė, 05 qershor 2015

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Prof. Dr. Eshref Ymeri
Shkrimet e tjera të këtij autori
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 43 vizitorë
Lexuar: 582 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
Me largimin e “misioneve tė huaja, fillon str...
E dielė, 10 dhjetor 2017 - 00:09
Baromteri diplomatik *** Mos e kritikoni dhe mos e fajėsoni BE-nė, se mund tė ndodhė ajo mė e keqja, qė disa shtete tė saj ta tėrheqin njohjen ndėrkomb...
EDHE TI O RAMUSH I LĖVIZE FJALĖT?!?
E dielė, 10 dhjetor 2017 - 00:05
...O POPULLI IM! PASKE PASUR FATIN E KEQ QĖ, NUK U MĖSOVE DHE AKOMA NUK PO MĖSOHESH ME KĖTO LOJRAT E NDĖRKOMBĖTARĖVE SI DHE ME DREDHITĖ E HILET E KĖTYRE TĖ...
Zoti ambasador, me gjepura nuk hidhet poshtė ...
E premtė, 08 dhjetor 2017 - 08:35
Reagim ndaj qėndrimit tė Ambasadorit tė SHBA-ve nė Kosovė, z. Greg Delawie Nė intervistėn ekskluzive pėr emisionin « Rubikon » tė datės 5 dhjetor Ambasa...
Akademiku serb Vasilije Krestiq, ta apelojė S...
E merkurė, 06 dhjetor 2017 - 15:28
Barometri diplomatik Jo, Serbia me liderėt, me akademikėt, me popat e saj, dhe me patriarkun Irinej nė krye, tė kėrkojnė rikthimin e Kosovės nėn “ombre...
ZGEDHJET E JASHTĖZAKONSHME KOMUNALE NĖ PRESHE...
E merkurė, 06 dhjetor 2017 - 15:25
Jemi nė prag tė zgjedhjeve tė jashtėzakonshme Komunale nė Preshevė. Deri te ky proces ka ardhur pėr shkak tė dėshtimit tė Koalicionit tė fundit ndėrmjet tė...
më shumë nga - Opinion »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi