Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
PALEOLITIKU I PARĖ DHE EVOLUIMI I NJERIUT NĖPĖR EVROPĖ (III)
Publikuar më 10 shtator, 2017 nė orėn 21:27 ( ) Histori |
Rrit madhësinë e shkronjave
(Nga mediat elektronike dhe veprat)

Po e sjellim edhe njėherė ndėr mend se banorėt e hershėm tė Evropės sė Bashkuar dhe tė kontinentit, qoftė edhe me Anglinė, tė cilės i thonė Britani e Madhe, prej Britit, nipit tė mbretit tė Trojės, pėrherė i ruajnė nė Jug tė Gjermanisė, nė Francė e deri nė Angli, druidėt, njerėzit qė ende e mbajnė emrin e tyre prej drurit tė mbetur gjallė nė Jug tė Shqipėrisė, lisit tė shenjtė tė Zotit tė Madh, prej tė cilit janė shpėrdarė nė tėrė botėn. Zėri i kthjellėt i Zotit tė Madh, Zeusit, ėshtė prej zanit (zėrit) tė tij, fėshfėrimės sė lisit.
Dru i thonė Lisit, e kur prehet ai prap mbetet dru apo njė copė druri, qė njeriu e vlerėson dhe me copa tė tij ngrohet, pra materies sė lisit. Lisi ėshtė njė dru qė mbinė prej dheut dhe atje i mbanė rrėnjėt e veta, origjinėn.
Nga ky lloj druri ėshtė pra “lisi i shenjtė”, tė cilin e tėrė bota e nderon, sepse ka disa lloje tė tjerė, si p.sh. pisha, molika, aha (ahun), plepa, shelgje, verra, ulėze, dru gėshtėnje, shkozė, etj. Lisi i ka dhėnė lénat (lėndėt) e tij me amidon, tė cilat i ka ngrėnė njeriu i parė, nė paleolitikun e hershėm, prej vitit 35`000 p.e.s. e deri nė 10`000 p.e.s.

Autorėt prej tė cilėve ėshtė marrė ushqimi i pellazgėve nė parahistorinė e parė tė kontinentit tė Evropės janė quajtur me tė padrejtė “grekė”, por ata kanė shkruar pėr kėtė ēėshtje pėr herė tė parė. Njėrin nga kėta e zgjedhim pėrsėri. Ai ėshtė Apiani i Greqisė sė vjetėr, qė nuk ishte si grekėt e sotėm, por mė shumė pellazgė tė konvertuar, qė ka jetuar nė vitet 95-160, tė e.s. i cili, nė veprėn e tij "Luftėrat Ilire, Libri X. 2", ka theksuar se " Midis miteve tė shumta, qė kanė mbizotėruar ndėr shumė popuj, ėshtė ky shpjegim qė ėshtė mė i pranueshmi. Iliri kishte gjashtė djem: Enkelin, Autariacusin, Dardanin, Maedusin, Taulasin dhe Perrhabeusin; ai kishte edhe vajza: Parton, Daorton, Dasaron e tė tjera, prej tė cilėve erdhen taulantet, perr-haebėt, enkelėt, autariansėt, dardanėt, parthenėt, dasaretėt, e darsėt. Autarianti kishte njė djalė, Pannoniusin ose Paeonin, ky qė i kishte dy djem: Skordiuskin dhe Triballin, prej tė cilėve rodhėn dy kombet (mendojmė se ato ishin fise, jo kombe!), qė mbajtėn emrat e tyre. Unė, do t`ua lėja kėto ēėshtje arkelogėve. Ky tekst ėshtė shumė bindės” . Ne po shpjegojmė me kėtė rast se Ciklopi Polifem duhet tė ishte ai qė banonte nėpėr male, qė ishin gegėt, njė nga dy ndarjet e sotme tė kombit shqiptarė, tė cilėt kanė qenė prej viteve mė tė gjatė, pak mė tė vrazhdtė, dhe kanė qenė i njėjti popull. Lidhjet tyre thrako-ilire-pellazge e pasardhėsit e tyre tė sotshėm e vėrtetojnė kėtė ēėshtje. Dhe, ajo qė do tė shohim patjetėr ėshtė fakti qė kjo lidhje e pėrzier, sa andaj e kėndej, ėshtė Evropa e Bashkuar, me tėrė kontinentin, duke mos i harruar Baskėt, nė Pirinej. Straboni, filozof e shkencėtar i Greqisė Antike, i cili ka jetuar nė mes tė viteve 64 p.e.s. dhe 24 tė e.s. nė veprėn “Geografia”, i pėrmend tri grupet e ilirėve, tė cilėt nderoheshin shumė, Bardėt, Vatėt dhe Druidėt. Bardėt qenė kėngėtarė dhe poetė; Vatėt e lexojnė tė ardhmen me ndihmėn e kurbanėve kushtuar hyjnive, e Druidėt qenė shtresa mė e njohur qė i studionin shkencat natyrore dhe filozofinė, sidomos filozofinė e moralit. Ata u jepnin mėsime tė rinjėve mbi natyrėn, yjet, lėvizjet e tyre nėpėr qiell, mbi madhėsinė e universit e tė tokės, sikurse tė pushtetit tė hyjnive mbi ta dhe esencėn e kėtij pushteti. Ata mendonin se ishte e padrejtė, e kotė dhe e palogjikshme t`i frigoheshin vdekjes, sepse, sipas Gaj Jul Ēesarit, i besonin pavdekėsisė sė shpirtit, i cili, emigronte pas vdekjes sė trupit e gjente strehė nė njė trup tjetėr. Kėshtu qė shteti i ri i krijuar nga romakėt ishte i nxitur nė nxerrjen e ligjeve kundėr Druidėve, tė cilėt qenė tė shkepur nė tėrė Evropėn, mė sė shumti nė Gadishullin Ilirik, nė Evropėn Jugore e Francėn Verilindore e deri nėpėr Angli. Arėsyeja e shtetit romak ishte roli politik, administrativ, moral e kulturor i persekutimit tė Druidėve dhe drejtimit tė tyre tė quajtur “Druidizmi”. Ajo duhet tė zhdukej nga shoqėria, sepse pėrndryshe nuk mund tė konsolidohej pushteti romak mbi tokat e pushtuara.
Nė tokat e pararėnduara ilire, druidėt ishin edhe mjekė popullor, tė cilėt e drejtonin shoqėrinė e pushtetit tė tyre. Ata qenė kulti i shpirtit si dhe elita intelektuale e shoqėrisė ilire tė mitologjisė, figuarat mė tė veēanta e tė denja tė antikitetit, tė cilėt konsideroheshin tė rėndėsishėn pėr shoqėrinė e pėr kultin fetar. Pra, qenė edhe priftėrinj. Doktria e tyre ishte mistike dhe sekrete, qė nuk shkruhej, por pėrcillej, ashtu, brez pas brezi.
Njė shpellė e madhe druide ėshtė gjetur nė malin Jahor, e ngjashme me njė shpellė tė tillė tė gjetur nė Francė.
Por, ti kthehemi ēėshtjes sonė tė madhe poleolitikut dhe tė shqyrtojmė ato gjetje tė vjetra. Pėrderisa gjetjet e shpellės nė Schwäbisches Alp, nė Gjermani i kemi shqyrtuar mė parė nė ato pika qė nuk janė thėnė deri mė sot, nė vitin 2002, po i marrim gjetjet kolosale nė Jugperėndim tė Rumanisė, nė Pestera cu Oase, tė thėnė shkurtimisht “Shpella e eshtrave”, tė cilat janė 40`500 vjet p.e.s., ku shkencėtarėt dhe arkeologėt i kanė klasifikuar si “Oase-1” vetė nofullat e poshtme e eshtėrat mė tė vjetra tė njerėzve tė Evropės.
Ky zbulim hedhė dritė tė re nė studimet e poleolitikut nė Evropė, nė mes tė lidhjes sė Homo Sapiens dhe Homo Neandertaler, sikurse pėr rrugėn e derdhjes sė lumit Danub e drejtė burimit apo burimeve tė tij nė Gjermani, i cili ėshtė lumi i dytė mė i gjatė nėpėr Evropė. Nėpėr kėtė lum e ka zgjerimin e tij nėpėr Evropė njeriu i parė, qė prej Gadishullit Hemi, e cila do tė thotė se ėshtė Gadishulli Ilirik, tė cilin e ka bartur mė sė gjati nėpėr kohėra, dhe tė cilin e ndryshuan me tė padrejtė nė“Gadishullin Ballkanik”.
Tė mos e harrojmė Arif Matin, i cili thotė mė vonė se nė qoftė se studiohet paleologjia e Evropės, atėherė qytetėrimi i vjetėr i ka rrjedhat prej shtratit tė rrjedhave ballkano-danubiane e deri nė egje. Pra, kjo thėnie e hedhė kėtė pjesė tė Evropės sė gjėrė si bazė tė origjinės sė njerėzimit, e jo nė kontinentin e Afrikės, sepse Afrika ka qenė kontinenti mė nxehtė rreth Ekuatorit e nuk e kishte bazėn klimatike mė tė mirė sesa Gadishulli Ilirik, tė cilit i kanė thėnė shumė vonė, prej Kongresit tė Berlinit, vetėm “Ballkan”.
Ka tė dhėna tė dukshme se Neandertaler dhe Homo Sapiens, mė sė voni, rreth 60`000 vite p.e.s. janė pėrzier, por trashėgimia njerėzore e gjeneratave tė tjera nuk ka pasur mundėsi qė tė tolerojė pėrzierjen e geneve tė Neander-talerit. Pas 20 gjeneratave tė kėsaj pėrzierje i kanė pranuar 3% tė geneve tė Neandertaler-it, dhe fosili “Oase-1”, e cila e tregon njeriun e viteve 40`000 p.e.s., ka marrur prej 6% deri nė 9,4% tė geneve tė Neandertaler-it, tė cilėn na i tregojnė metodat e reja tė matjes sė DNA-sė.
Kafka “Oase-2” dhe Nofulla e poshtme “Oase-1” janė shenja argumentuese dhe tipike se Homo Sapiens dhe Neandertaler janė dėshmi e pėrzierjes sė tyre. Se kėto dy lloje tė njeriut (Homo Sapiens dhe Neandertaler) i kanė tė pėrziera DNA-tė e tyre (pra, genet e tyre), nuk ka dyshim, madje prej vitit 100`000 p.e.s. e deri nė 60`000 p.e.s. Kjo do tė thotė shumėēka.
T`i marrim shkencėtarėt e botės nė pjesėn e tyre dėrmuese, tė cilėt ngulin kėmbė se “Homo Sapiens ka ardhur prej Saharės sė Afrikės, rreth 40`000 vite p.e.s”, e t`a krahasojmė tė dhėnėn e paevitueshme se ai nė Evropė ėshtė pėrzier rreth 100`000 viteve p.e.s. me rreth 9,4% tė geneve, atėherė mbetet shumė e diskutueshme e dhėna e tyre, se “origjina e Homo Sapiens ėshtė prej Afrikės”, kur disa shkencėtarė tė ri tė Evropės pohojnė se trualli i lindjes ėshtė Evropa dhe Mesdheu, jo Afrika, sidomos jo trualli mė i nxehtė Sahara e rrethi i Ekuatorit nėpėr Afrikė, por edhe kėtyre u duhen edhe mė shumė gjurmė e argumente e gjetje tė reja arkeologjike.
Syri i botės shkencore duhet tė kthehet kėndej, sepse bota njerėzore nuk ka bazė tė pėrtėrihet prej tokes sė nxehtė. E vėrteta ėshtė bindėse.
Fosilet e gjetura nė Pestera cu Oase, tė thėna “Shpella e Eshtrave”, nė Rumani, tė djaloshit tė gjetur aty rreth 20 vjeē, shihet se nė Nofullėn e po-shtme, tė titulluar “Oase-1”, i mbanė nė vetvete plot materiale tė kollazhit tė karbonit tė skeletit (C-14 Metode). Kėto fosile janė kėshtu prej kriteriumit tė anatomisė moderne; janė fosile tė njė popullsie pioniere, tė cilat, sigurisht e dėshmojnė lidhjen e Neandertaler-it tė Evropės deri nė 40`500 vite p.e.s.
Konsiderohet se kėta njerėz, nė njė pėrqindje tė vogėl, 60`000 vite p.e.s. deri nė 43`000 vite p.e.s. gjatė emigrimit drejt Evropės sė mesme me etėrit e tyre arkaik tė kėsaj zone janė paruar (janė lidhur njėra me njėri –tjetrin).
Pikėrisht, kjo ēėshtje e madhe, i shtyu shkencėtarėt e botės, me qėndrimet e njohura tė tyre, prej Universitetit tė Kopenhagės e deri nė Univeristetin e Kalifornsė, qė tė shqyrtojnė kėmbimin (parimin) e Njeriut Modern me Ne-andertaler, dhe a pason kjo gjė me gjeneratat mė tė vona, duke i pėrcjellė genet e tyre deri te stėr-stėr-gjyshi i tyre. Dihet se Neandertaler nuk ka pasur pas vitit 39`000 p.e.s. pasardhės tė tjerė. Gjenetikėt i kanė sot komplet genet, tė ruajtura nė DNA-Gene-Datenbank, nė formėn e sekuencės sė geneve, prej Neandertaler deri te Njeriu Modern (Homo Sapiens Sapiens), rreth 40`000 vite p.e.s., dhe kanė mundėsi tė modelojnė pėrmes programeve speciale tė njeriut modern, por mbeten me “karta tė liga” nėpėr duar, sepse nė mes tė popullatės sė pėrzier, nga kalimi prej Homo Sapiens Sapiens deri te Neandertaler, dalin jashtė genet e kombinuara.
Pas 20 generatave ka zbritur pėrqindja e geneve tė pėrziera tė Neanderta-ler-it me 3%. Prandaj thuhet se nuk mbetėn pasardhės tė Neandertalerit. Pra, u shuan pas vitit 39`000 p.e.s.
Ajo qė e ka tronditur shkencėn botėrore dhe gjermane, ėshtė njė zbulim nė Bullgarinė e sotme se njėrėzimi e ka origjinėn e vet prej gadishullit Ilirik, qė i thonė prej Kongresit tė Berlinit (1878) “Ballkan”, vetėm pėr tė injoruar shqiptarėt e sotėm, duke e ndėrruar kėtė emėr tė gadishullit, tė banuar nga kohėt e vjetra parahistorike, nga ilirianėt-shqiptarėt, pra, prej Evropės Lindore, dhe jo aspak prej Afrikės, siē e ka “pasqyruar” shkenca moderne. Shumica e ekspertėve gjermanė pėr Evolucionin e Njeriut e Paleomjedisin (HEP), veēanėrisht Ekipi Studimor, nga Qendra “Senckenberg”, e udhėhequr nga Madelaine Behne, janė tė bindur se fosilet e vjetra; njė fosile tė poshtme dhe njė dhėmb, tė zbuluar nė Bullgari, ish Traka ilire, siē e kanė theksuar njėanėnshmėrisht e totalisht me gjuhėn latine “Graeco-pithecus”, gabimisht nė tė ashtuquajturės “Greqi”, e cila fare nuk ka ekzistuar, nė “freybergi” e “macedoniensisi”. Fosilet janė mė tė vjetra sesa “Sahelanthropusi”, qenia mė e hershme e gjetur nė Afrikė, qė mendohet se ėshtė 6 deri 7 milionė vjeē. Struktura e brendshme e tyre ėshtė arritur tė shihet nėpėrmes tomografisė kompjuterike. Shkencėtarėt hedhin mendimin se ndarja e linjave tė zhvilimit nė mes tė njerėzve prehistorikė e shimpanzeve ka ndodhur me tė vėrtetė nė pjesėn lindore tė Detit Mesdhe.
Pellazgo-Ilirėt janė nga origjina e tyre prej Gadishullit Ilirik, Gadishullit Hemi apo Pellazgjik, pra Ballkanit, e jo prej Afrikės dhe Azisė, as prej Azisė sė Vogėl dhe mendmi i parė i njeriut ka lindur prej aty, pra Gadishulli Ilirik. E tėrė bota shkencore ka humbur kohė qė t`a kėrkojnė origjinėn e tyre “nga Afrika”, por JO nga mjedisi i jonė, nga Trakia ilire deri te Pellagonia.
Duke gjurmuar njeriun nėpėrmes tė arkeologjisė, kohėt e fundit, kanė bėrė bujė tė madhe gjurmimet arkeologjike nė ish-terrtorin e Ilirisė, nė ishullin e Korēullės. Korēulla, sė paku sa i pėrket parahistorisė, ėshtė njėri prej ishujve tė hulumtur mesdhetar. Konsiderohet se njohuritė shkencore do tė zgjeroheshin mė vonė, nė radhė tė parė sa i pėrket “bashkėjetesės sė dy popujve, ilirėve dhe grekėrve”, siē e thonė ata, por duhet tė mirret parasysh se kend e quajnė ata “grek” apo “helenė”, tė cilėt merren me kėtė punė.
Nė atė periudhė nuk ka pasur aspak “grek” e “helenė”, por kishte filluar tė konvertohej gjuha e shkruar, qė sot guhet “greke”, prej “graikove”, pra grave tona, dhe nuk mund tė merret me mend sikur kanė eksistuar “dy popuj” tė veēantė, por qė “bashkėjetonin”. Jetonte sė bashku vetėm i njėjti popull, i njėjti komb, edhe pse kishte gjuhė tė pashkruar ilire, si psh. druditėt ilirė, tė cilėt e linin brez mbas brezi gjuhėn e tyre me gojė. “Gjuha e shkuar” me njė “alfabet tjetėr”, e shkruar me alfabetin fenikas, nuk erdhi rastėsisht. Dihet se pėr herė tė parė nė botė me kėtė alfabet ėshtė botuar Homeri.
Kėtė e kemi shpjeguar qindra herė. Ato fise qė kanė jetuar nėpėr terrorin e sotėm tė Greqisė, janė quajtur “fise pellazge” ose “fise pellgase”. Nė tė vėrtetė ato mund tė quheshin fise pellgase, sepse qene rreth bregdetit.
Pra, nė Vela Spila afėr Korēulės janė gjetur mjaft dėshmi tė jetės tė cilat janė tė kohės sė gurit e deri nė ate tė bronzit. Mjaft gazeta ditore tė mėdha dhe revista e media mė tė njohura, ndėr to p.sh. e pėrditshmja amerikane “The New York Times” kanė raportuar e shkruar pėr kėto gjėra tė gjetura e tė qeramikės, duke mos ditur shpeshherė t`i quajnė me emra origjinal, tė cilat janė 17`000 e deri nė 15`000 vjet para Krishtit (p.e.s.).
“Varreza tė tilla nė Adriatik deri mė tani nuk kanė qenė tė njohura, e me organizimin, dimensionet dhe ato qė janė gjetur aty, paraqesin hyrjen e njė kapitulli tė ri pėr studimin e historisė sė banorėve lokalė ilirė, me shekuj para Krishtit. Rezultatet e hulumtimeve i kanė tejkaluar tė gjitha pritjet tona, sepse supozohej se varrosja ishte bėrė nė varreza monumentale me mure tė thata, njė plan afėrisht rrethor me renditje blloqesh prej guri...”- thotė arkeologu kroat Dinko Radiē, i cili, sė bashku me arkeologun tjetėr, Igor Bozhiqin, i ka udhėhequr hulumtimet nė kėtė lokalitet, por nuk mendojnė drejtė pėr prejardhjen e “grekėve”. Pra, ideologjia diskriminuese i dėrgon nė lashtėsi.
Ilirėt shpeshherė i konsiderojnė si banorė tė rendit tė dytė, veēmas nė raport me “bashkėkohanikėve grekė”, siē thuhet nė kėtė shkrim. Hulumtimet e tyre nė kėtė lokalitet e dėshmojnė se roli i ilirėve ka qenė shumė mė madh nė kėto hapėsira tė gjėra jetėsore e politike.
Kėto zbulime po e ndryshojnė historinė botėrore. Ne dimė se iliro-pellgasėt e kanė zėnė tėrė Evropėn deri nė Babiloni e Lindje. Vendi tyre bazė ka qenė Gadishulli Ilirik: me Bullgarinė sotme, pra Thrakinė ilire; Maqedoninė e vjetėr; Pellagoninė; Epirin; Shqipėrinė; Serbinė e sotme, deri mbi Danub dhe tėrė Rumaninė e sotme. Qytetėrimin nėpėr kėto pjesė tė origjinės sė tyre nuk patėn kurrsesi qė ta sjellin “grekėt”. Asnjėherė nė histori nuk kanė eksistuar ata, pos nėpėr revisionin e fundit tė gjuhės, me 1000 tė e.s.
Megjithėse ka plot gabime, po e nxjerrim njė citat nga arkeologėt kroat, nė tė cilin thuhet se varrezat e gjetura nė ishullin e Korēullės nuk kanė qenė aspak tė njohura. Ato sa i pėrket organizimit tė tyre, dimensioneve tė veta e tė pėrmbajtjes sė veēantė na paraqesin njė gjetje tė re tė arkeologjisė pėr historinė e re tė banorėve ilirik, prej 17`000 vjet e deri nė 15`000 vjet p.e.s.
Shkurt, po e cekim edhe njė shkrim tė dytė nė Radio Kontakt, i cili vė nė dukje se kanė kaluar disa muaj nga lajmi i jashtėzakonshėn i arkeologėve kroat, nė tė cilin zbulimet pėr qytetėrimin ilir janė mėse shqetėsuese. Me kėtė duhet tė rishkruhet historia ilire; historia e Gadishullit Ilirik e jo sikurse i thonė “gadishulli Ballkanik”; dhe vetė historia e vėrtetė e Evropės.
Ky zbulim e pėrafron kohėn dhe kulturėn ilire. Ajo bie ndesh me bindjet e librat historik tė botura si dhe me zbulimet arkeologjike tė bėra deri mė tani. Nuk do mend shumė qė tė dihet se ēka e lė kulturėn njerėzore me moshėn e piramidave nė Bosnjė, tė cilat janė 20`000 vite p.e.s. apo mė tepėr. Ato janė piramidat mė tė lashta ilire nė Botė dhe mė tė mėdha se Piramidat e Keopsit, nė Egjipt, tė prezentuara edhe me filma tė bėra, siē ndodhi, tė enjten, me 23 tetor 2014, nga specialisti i kėtyre Piramidave Ilire, arkeologut Dr. Semir Osmanaga. Siē thuhet nė Radio Kontakti, “kufiri i kulturės ilire dhe asaj ballkanike dhe europiane, ėshtė zhvendosur pėr mė shumė se 12 mijė vjet para qytetėrimit botėror, dhe mė shumė se 17 mijė vjet para asaj qė njihet si qytetėrimi helenik dhe qė Europa e quan themel tė qytetėrimit tė saj dhe tė atij botėror, madje duke e vlerėsuar si mė superiorin nė antikitet”.
Pėr tė mos u zgjatur mė tėpėr: janė tė gabueshme librat e shkruara e tė nisura nga gėnjeshtrat “helene”, “pro selene”, “greke”, “evropiane” e botėrore qė “pellazgėt dalin si popullsia mė e vjetėr e rruzullit tokėsor, qė ndėrlidhet me origjinė e tyre nga Babilonia”, ndonėse i marrin “sė bashku” assirianėt dhe pėrmbytjen e madhe tė pėrgjithshme nė botė, e shohin nė vitin 1707 p.e.s., pa e logaritur Piramindėn Ilire nė Bosnjė rreth 20`000 vjet p.e.s.
Jo “populli pellazgjik”, por kombi ilir kanė shkuar deri nė Babiloni dhe anasjelltas, e as nuk e kanė origjinėn prej Babilonisė...

Brahim Ibish AVDYLI

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 48 vizitorë
Lexuar: 342 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
SI U SHPĖRNDA NĖ BOTĖ, “ZĖRI I KOSOVĖS”, ORGA...
E dielė, 19 nėntor 2017 - 01:51
ADRESAT DHE POSTIMI I ‘‘Z. K.“ NĖ VITET 1982-84 KY SHKRIM RIBOTOHET PAS 6 VITEVE, ME NJE SHTOJCĖ (HYRJE)!?..SEPSE, ĖSHTĖ E NJĖJTA SITUATĖ NĖ KOSOVĖ...PRA,...
GJENOCIDI I KRYENGRITĖSVE SERB NDAJ SHQIPTARĖ...
E hėnė, 16 tetor 2017 - 22:08
Tragjedinė mė tė madhe shqiptaret e Beogradit e pėrjetuan me fillimin e kryengritjes serbe gjatė vitit 1806. E cila kishte karakter gjenocidial ndaj shqip...
“Masakra e Reēakut...” - libėr i dėshmive tė ...
E shtunė, 16 shtator 2017 - 00:20
Pėrkitazi me botimin e monografisė "Masakra e Reēakut – Krim kundėr njerėzimit", grup autorėsh, nė gjuhėn angleze dhe ribotimin nė gjuhėn shqipe nga Instit...
PALEOLITIKU I PARĖ DHE EVOLUIMI I NJERIUT NĖ...
E dielė, 10 shtator 2017 - 21:27
(Nga mediat elektronike dhe veprat) Po e sjellim edhe njėherė ndėr mend se banorėt e hershėm tė Evropės sė Bashkuar dhe tė kontinentit, qoftė edhe me An...
SINGIDINUMI DARDAN APO BEOGRADI SHQIPTARĖ GJ...
E merkurė, 06 shtator 2017 - 22:40
Sipas shėnimeve arkivale turke tė TAPY-TEFTERIT, Perandoria Osmane e sundoi Beogradin gjegjėsisht Singidinumin dardan prej vitit 1521-1867, ky sundim do tė...
më shumë nga - Histori »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi