Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
Aty ku ėshtė mėsuesi Vaxhid janė edhe nxėnėsit e shkollės shqipe
Publikuar më 21 shtator, 2017 nė orėn 22:09 ( ) Isuf I. Bytyēi | Intervista |
Rrit madhësinë e shkronjave
Mėsuesi Vaxhid Sejdiu me punėn, angazhimin dhe pėrkushtimin e tij nė kuadėr tė shkollės shqipe ėshtė bėrė model, se si duhet tė punojnė mėsuesit nė shėrbim tė fėmijėve shqiptarė nė mėrgatėn shqiptare.
Vaxhid Sejdiu, kryetar i Kėshillit tė Arsimtarėve nė kantonin e St. Gallenit, njėherit mėsues edhe nė disa pika tjera shkollore.

Dr. Vaxhid Sejdiu
Siē dihet edhe zyrtarisht viti shkollor 2017/2018 ka filluar edhe pėr Mėsimin Plotėsues nė Gjuhėn Shqipe. Diku mė herėt apo mė vonė, varėsisht nga fillimi i vitit shkollor, nė kantonet zvicerane. Ajo qė na intereson dhe na bėhet therrė nė sy, ėshtė vijimi i mėsimit nė gjuhėn shqipe apo nė shkollat shqipe, siē jemi mėsuar tė themi. Kėsaj radhe do ta bėjmė njė portretizim tė mėsuesit Vaxhid Sejdiu, i cili mė se dy dekada punon me njė pėrkushtim tė veēantė, me qėllim qė nė kuadėr tė shkollės shqipe tė ofrojė sa mė shumė nxėnės. Puna dhe angazhimi i tij nė orėt mėsimore nė gjuhėn shqipe ėshtė bėrė model. Fjalėt, tė cilat i thonė, nxėnėsit apo prindėrit, dėshmojnė qartė angazhimin e tij tė pėrditshėm nė shėrbim tė shkollės shqipe, sepse siē thotė edhe ai vetė “gjuha shqipe ėshtė letėrnjoftim i shqiptarėve dhe pa tė shqiptarėt nuk kanė kuptim”.
Sa herė qė hapim temėn pėr shkollėn shqipe marrin njė mori informatash pozitive dhe negative, me vend dhe pa vend. Por mbi tė gjitha, aty ku punohet, nuk ka vend pėr fjalė. Por dėshmitė, numri i nxėnėsve nė klasa, qėndrimi i mėsuesit, fjalėt e prindėrve formojnė njė tufė lule pėr mėsuesin Vaxhid Sejdiu, i cili pėr asnjė ēast nuk e ndal hovin nė hapjen e pikave shkollore apo nė rritjen e numrit tė nxėnėsve. Pėr ta vėrtetuar njė gjė tė tillė vizituam disa pika shkollore ku mėsuesi Vaxhid punon dhe angazhohet me tėrė qenien e tij nė shėrbim tė gjeneratės sė re, qė ata ta ruajnė sa mė mirė dhe ta mėsojnė gjuhėn e tyre amtare. Siē thotė dhe vetė: “emrat e bukur tė fėmijėve shqiptarė nuk kanė kuptim pa gjuhėn e nėnės! Pa gjuhėn e nėnės edhe ardhmėria e tyre errėsohet”. Vizituam pikat shkollore nė Mels, nė Flums, nė Neunhof dhe nė Spreitenbach dhe, u bindėm se ato fjalė qė thuhen pėr angazhimin e tij nga Gjeneva e deri nė Buchs tė San Gallenit janė tė vėrteta. Klasat nė fjalė nuk ishin ato klasa, qė jemi mėsuar t`i shohim nė tė ashtuquajturėn diasporė, me nga 3-4 nxėnės por pėrplot me nxėnės. Zemra tė bėhet mal! Sinqerisht t`ju them pėr njė ēast u ndjeva si nė Kosovėn tonė tė dashur, ku klasa e mbushur me nxėnės dhe secili prej tyre me interesim tė veēantė pėrcjell fjalėt e mėsuesit. Ato fjalė tė zgjedhura dhe tė shqiptuara mirė e drejt. Ajo qė bie nė sy, janė grupet e nxėnėsve tė ndara sipas niveleve, sepse edhe numri i madh i nxėnėsve e mundėsonte njė gjė tė tillė. Gjatė tėrė javės u ndjeva njeriu mė i lumtur nė dhe tė huaj, sepse kėtė lumturi ma sollėn, tė gjithė ata nxėnės te cilėt i ndjekin mėsimet nė gjuhėn shqipe dhe mėsuesi i tyre me punėn dhe angazhimin gjatė orėve mėsimore.
Pėrveē kėsaj, mėsuam edhe nga pėrfaqėsuesit e komunave ku zhvillohej mėsimi nė gjuhėn shqipe, se mėsuesi Vaxhid ėshtė mirė i integruar nė shoqėrinė zvicerane. Kontaktet e tij me institucionet shkollore kantonale janė tė rregullta dhe tepėr miqėsore. Me tė drejtė thotė se pėrkrahja dhe mbėshtetja e drejtorive tė shkollave ėshtė e veēantė. Po sikur mėsuesit dhe prindėrit shqiptarė, tė ishin tė interesuar pėr mėsimin e shkollės shqipe, siē janė tė interesuara institucionet zvicerane, jam mė se i bindur se numri i nxėnėsve shqiptarė do tė ishte edhe shumė herė mė i madh, shtoi duke thėnė mėsuesi. Nė pyetjen tonė, se si arrinė ta mbajė nė kėtė nivel shkollėn shqipe pa asnjė ndihmė institucionale, ai thotė: “ e thashė mė herėt, nevojitet punė dhe vetėm punė, dhe jo fjalė. Dhe nėse punohet me pėrkushtim tė vazhdueshėm gjenden bashkėpunėtorė, me tė cilėt suksesi nuk mungon. Nė kėtė drejtim jam i obliguar t’i falėnderoj tė gjithė ata prindėr – veprimtarė tė arsimit shqip, tė cilėt ndihmojnė nė mėnyrė vullnetare, nė veēanti Adnan Fazliun, Riza Demajn, Mehmetali Sherifin, Shpend Limonin, Luljeta Adilin, Gjelbrim Idrizin, Shkumbin Gashin, Ibrahim Sulejmanin, Selami Osmanin, Avni Hasanin etj. pastaj drejtoritė e shkollave zvicerane me gjithė personelin, aty, ku zhvillohet mėsimi plotėsues nė gjuhėn shqipe, tė cilat me dekada janė partnerė kryesorė dhe pa to ky sukses as qė do tė mund tė merrej me mend.

Sa jeni tė kėnaqur me pėrfshierjen e fėmijėve shqiptarė nė mėsimin plotėsues?

- Buzėqesh dhe pėrgjigjet shkurt, nuk e di, tek unė ka mjaft nxėnės, tė cilėt i vijojnė mėsimet nė gjuhėn shqipe. Njė gjė e kam tė qartė, se nevojitet shumė punė pėr tė bėrė. Mėsuesi duhet tė punojė jashtėzakonisht dhe vazhdimisht.

Ē`mendim keni pėr prindėrit shqiptarė, mėsues?

- Prindėrit shqiptarė janė tė mrekullueshėm, por me ta duhet tė punohet, duhet tė bashkėbisedohet, sepse ata kanė nevojė pėr informim tė drejtė dhe tė sinqertė. Ata kanė nevojė qė t`iu thuhen gjėrat ashtu siē janė, pa hiperbolizime. Por nė momentin qė ta beson fėmijėn duhet ky besim tė dėshmohet, sepse nė rastin qė prindi dėshpėrohet, atėherė ai shndėrrohet nė njė zėdhėnės negativ pėr shkollėn shqipe.

Cilat janė pėrpjekjet tuaja qė kanė dhėnė rezultat nė rritjen e numrit tė nxėnėsve?

- Takimet me prindėrit shqiptarė, kontaktet me drejtoritė e shkollave zvicerane, bashkėbisedimi me veprimtarėt e arsimit shqip etj., por mbi tė gjitha rezultatet janė nė orėt mėsimore. Nė momentin qė vjen nxėnėsi nė shkollėn shqipe, bindet se te ne, nuk ka improvizime, por mėsim dhe vetėm mėsim, pėr ta mėsuar sa mė mirė gjuhėn shqipe.

Porosia juaj, arsimtar, pėr nxėnėsit e studentėt shqiptarė, qė jetojnė dhe studiojnė nė diasporė!

- E kam thėnė dhe e them vazhdimisht: fėmijėt shqiptarė nuk kanė kuptim pa gjuhėn shqipe. Ata emra tė bukur: Gėzim, Besim, Krenare, Shqiprina, Arbėresha, Arta, Larisa, Dardan, Kastriot, Donika, Nora, Alban, Janina, Arvanit, Shkodran, Berat etj., nuk kanė kuptim, pa e ditur gjuhėn e tyre amtare. Gjuha shqipe ua shton bukurinė dhe u jep njė pamje tė natyrshme. Unė gjithmonė nxėnėsit e mi i kėshilloj qė t`i mėsojnė gjuhėt e huaja e veēanėrisht gjermanishten e anglishten, por ua them drejtpėrdrejt nė sy nuk ka turp mė tė madh pėr fėmijėt shqiptarė qė nuk mund tė kuptohen me familjet e tyre, nė gjuhėn shqipe.

A mjafton qė gjuha tė mėsohet vetėm nė shtėpi apo nė banesė?

- Natyrisht se jo, gjuha mėsohet nė shkollė. Nė shtėpi ndihmohet ky proces por nuk mund tė mėsohet. Shih zviceranėt, nėse dėshirojnė ta mėsojnė njė gjuhė i ndjekin mėsimet nė atė gjuhė nė shkollė.

A mund tė veēoni diēka, qė si pedagog, ju ka prekur emocionet?

- Raste tė tilla ka mjaft, si p.sh. fėmijėt tė cilėt vijnė me vonesė nė shkollėn shqipe, dhe rastet e tilla e dėshmojnė qartė dallimin nė mes nxėnėsit, i cili i ka vijuar mėsimet nė gjuhėn amtare rregullisht dhe ai qė vjen me vonesė. Fjalėformimi i tij ėshtė larg komunikimit normal. Shqiptimi i fjalėve apo pyetjet se pse kėto dy shkronja (dh, th, gj, zh...) janė bashkė dhe nuk janė ndaras, apo kur mundohet t`i lexojė ndaras, tė japin njė pasqyrė pakujdesie, sepse ai pa fajin e tij ka mbetur prapa mėsimit, nė gjuhėn e nėnės.

Por, edhe diēka tjetėr?

- Ajo qė mė brengos shumė edhe mė shqetėson pėr tė ardhmen e gjeneratės sė dytė, tė fėmijėve mėrgimtarė, janė fėmijėt, tė cilėt pa fajin e tyre nuk i ndjekin asnjėherė mėsimet nė shkollėn shqipe, dhe ata mbesin analfabetė nė gjuhėn e nėnės. A ka defekt mė tė madh se fėmijėt, pėr tė cilėt prindėrit mundohet t`iu sigurojnė banesa apo shtėpi nė mėrgim apo nė vendlindje, mundohet t`ua bėjnė dasmat mė tė bukura, t`iu blejnė gjėrat mė tė shtrenjta, telefona mobil, biēikleta, makina dhe nė fund i lėnė pa gjuhėn e nėnės! Shembull qė tė prek deri nė shpirt dhe tė lė pa tekst.
- Pastaj ka raste kur fėmijėt qė nuk mėsojnė shqip, kur shkojnė nė vendlindje, gjatė pushimeve nuk mund tė merren vesh me anėtarėt e familjes dhe as me bashkėmoshatarėt e tyre! Shihni ata qė nuk e njohin gjuhėn, kur fillojnė tė flasin, sė pari i pėrziejnė fjalėt; nja 2-3 fjalė shqipe dhe nja 2-3 fjalė gjermane, frėnge apo italiane, varėsisht nga vendi se ku jetojnė, pastaj skuqen, ngushtohen si tė ishin tė pa gojė. Ėshtė shumė e rėndė dhe tepėr emocionale.

A ke pasur gjatė punės edhe ndonjė rast neveritės?

- Puna e mėsuesit ėshtė njė det me vete, sepse ne edhe administratėn, edhe planprogramin, edhe organizimin e bartim me vete. Dhe nė kėtė rrugėtim na bie tė kontaktojmė me prindėr me mendime tė ndryshme. Mė neveritės ėshtė kur nė takimet me prindėr, qė janė prezent edhe pėrfaqėsuesit e shkollave zvicerane, kėrkesės sė psikologes sė shkollės, mėsuesit apo drejtorisė qė fėmijėt e tyre t`i dėrgojmė nė mėsim nė gjuhėn amtare, ata pėrgjigjen shkurt - jo se fėmijėt e mi flasin gjermanisht dhe nuk kanė nevojė tė flasin shqip, madje dhe ne nė mes veti flasim gjermanisht! Reagimi i kėtillė ndaj gjuhės amtare ėshtė neveritės dhe tė shtyn tė mendosh se si mundet aq leht njeriu ta harrojė gjuhėn e vet!

Pėrveē orėve tė rregullta mėsimore, kemi parė ndėr vite se nė mėnyrė tė vazhdueshme organizoni manifestime tė ndryshme shkollore?

- Por, pėrveē mėsimit, nxėnėsit janė tė angazhuar edhe nė aktivitete tė lira, funksionon me sukses grupi i recitatorėve, grupi i valleve dhe nė manifestimet shkollore kushtuar festave kombėtare si 28 Nėntorit – ditės sė shpalljes sė pavarėsisė apo 7 Marsit ditės sė shkollė shqipe. Ata prezantohen me pikat mė tė mira muzikore, me valle autoktone shqipe, me kėngė tė kėnduara nga vet nxėnėsit. Pastaj kemi nė plan shėtitjen me nxėnėsit nė fund tė vitit shkollor, garat e diturisė etj.

Dhe nė fund, si duket ky vit shkollor?

- Si ēdo vit, fillimviti, me njė ngarkesė nė sistemimin e nxėnėsve tė rijė, tė cilėt paraqiten pėr t`u regjistruar, me njė ngarkesė tė madhe nė ndarjen e tyre nė grupe etj.

A ka sivjet nxėnės tė rijė?

- Po, ka mjaft nxėnės tė rijė, kam hapur njė pikė shkollore nė Uznach tė kantonit tė St. Gallenit, si dhe kam qenė i detyruar qė disa pika shkollore t`ua dorėzoj kolegeve qė punojnė nė kuadėr tė shkollės shqipe, si pikat shkollore nė Buchs, Sevelen dhe Niederurnen.

Ju faleminderit z. Sejdiu per pėr kohen qė e keni gjetur qė tė bashkėbisedojmė! Ishte kėnaqėsia.

- Faleminderit edhe juve pė komunikim dhe bashkėpunim.

Baskebisedoi: Isuf I. Bytyēi

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Isuf I. Bytyēi
Shkrimet e tjera të këtij autori
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 46 vizitorë
Lexuar: 209 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
Flet poeti, filozofi, fotografi i n...
E martė, 14 nėntor 2017 - 04:25
“Si e kam njohur Ali Podrimjen dhe Ibrahim Rugovėn” “ ... njė rebel radikal, pėr tė cilin nuk ishte aq e rėndėsishme qė ta shpjegojmė botėn, mirėpo qė...
Aty ku ėshtė mėsuesi Vaxhid janė edhe nxėnėsi...
E enjtė, 21 shtator 2017 - 22:09
Mėsuesi Vaxhid Sejdiu me punėn, angazhimin dhe pėrkushtimin e tij nė kuadėr tė shkollės shqipe ėshtė bėrė model, se si duhet tė punojnė mėsuesit nė shėrbim...
Kėngėtari Nikollė Gjini, njė jetė me kėngėn s...
E hėnė, 19 qershor 2017 - 00:25
Publiku mė bėnė tė lumtur kur kėndoj dhe harroj ēdo gjė nga respekti pėr te para tij. Tallava, mendoj, ėshtė kanceri i muzikės popullore..
Jam krenar qė i takoj kombit shqiptar dhe e m...
E merkurė, 19 prill 2017 - 04:13
Intervistė me artistin e teatrit e tė filmit tė Kosovės, humoristin, studiusin serioz tė evenimeteve tė shumta, kritikun e artit letrar e pamor, Ismet Kras...
INTERVISTĖ ME KRYETARIN E LKSHMSĖ Z. HASAN QY...
E dielė, 01 janar 2017 - 05:45
Z.Qyqalla ky ėshtė viti i tret, nga themelimi i Lidhjes sė Krijuesve Shqiptarė nė Mėrgatė (LKSHM), ju si do na pėrshkruani shtegtimin e kėtij asociacioni, ...
më shumë nga - Intervista »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi