Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
SI MĖ MORI NĖ PYETJE UDB-a NĖ TIRANĖ?
Publikuar më 06 dhjetor, 2017 nė orėn 15:23 ( Para 4 ditė e 20 orėve ) Tafil Duraku | Histori |
Rrit madhësinë e shkronjave
ME SHKAS
Ishte dhjetori i ftohtė i vitit 1998. Dhjetori me borė, ngrica dhe acar. Dhjetori mė i rėndė i UĒK-sė. Nė Tiranė mbahej Panairi i Librit, ku, do ta pėrfaqėsoja Shtėpinė Botuese “BUROJA”. Por, jo vetėm kaq! Dashuria ime e madhe pėr ta parė nga afėr Atdheun Mėmė, Atdheun qė deri atėherė kisha pasė rast ta shoh vetėm pėrmes ekranit tė televizorit (RTSH), mundte ēdo gjė tjetėr. Dhe, kjo ishte kėnaqėsia ime e veēantė, pėrkundėr gjendjes sė rėndė tė luftės qė mbretėronte, tė cilėn ma mundėsoi kushėriri im, Shkėlqimi, duke mė autorizuar zyrtarisht ta pėrfaqėsoj shtėpinė e tij botuese, e cila kishte botuar kompletin e veprave tė shkrimtarit tonė tė madh Nebil Duraku (pas vdekjes sė tij), prej dhjetė librash, nė njė panair tė tillė dinjitoz e shqiptar.

Dy ditė para se tė nisesha pėr Tiranė, isha nė Zonėn e Lirė tė Luftės, nė Drenishtė. Konkretisht, nė Burojė (dhe katunde tjera), ku takova disa ushtarė dhe komandantė tė UĒK-sė, disa prej tė cilėve i luta, qė, nėse do tė bisedonin me Komandant KAPUĒIN, i cili ndodhej pėr shėrim nė Tiranė, t’ia pėrcillnin kėrkesėn time qė tė mė priste atje, sepse, doja ta shihja dhe ta takoja atje. Por, mė thanė se KAPUĒI kthehet kėto dy-tre ditė, edhe pse nuk ėshtė shėruar plotėsisht, sepse, i ėshtė bėrė mendja top pėr t’u kthyer e pėr t’i dhėnė krahė shqiponje luftės sė UĒK-sė!... – “Dje kam biseduar me tė, AI kthehet, sepse, nuk mund ta lė luftėn pėr liri e pėr Shqipėri vetėm, se nuk mund t’i lė shokėt e vet tė idealit nė zjarrin e luftės, edhe pse i plagosur, por, do tė jetė me ne e krah pėr krahė me shokėt tjerė tė lirisė e tė Shqipėrisė!”, - mė tha daja Cel. Por, unė, sėrish i luta dhe insistova qė, nėse do mund tė bisedonin me tė, t’ia pėrcillnin kėrkesėn time... U pėrshėndeta me tė gjithė dhe u ktheva, shtigjeve tė ngushta e plot rreziqe tė luftės (tė cilave kisha kaluar shumė herė gjatė luftės sė lavdishme tė UĒK-sė), deri nė Prishtinė (dhe anasjelltas), prej ku do tė nisesha pėr Tiranė.

Udhėtuam me autobus, natėn. Nėpėr Maqedoninė e pushtuar shqiptare. Nė mėngjes, arritėm nė Tiranė. Dhe, kjo ishte kėnaqėsia mė e madhe e jetės sime, sepse, pėrjetoja, pėr herė tė parė, nga afėr, gjithēka shqiptare.

Posa arrita, provova t’i merrja nė celularė disa tė afėrm, njerėz tė UĒK-sė, por, mė kot. Shqetėsimet e mia u shtuan dhe ndieva nė vete diēka tė ēuditshme e tė rėndė, prandaj, edhe dyshoja pėr mė tė kėqijat qė mund tė kishin ndodhur nė kufirin shqiptaro-shqiptar, ku, vazhdimisht, binin nė pritė luftėtarė tė devotshėm tė UĒK-sė, luftėtarėt e Lirisė e tė Shqipėrisė, por, sėrish, mė mbante shpresa se Komandant KAPUĒIN do ta takoja nė Tiranė, se, ndoshta, ia kishin pėrcjellur dėshirėn time pėr ta parė e takuar nė Tiranė. Po, kėtu, ėshtė me rėndėsi ta shtrojmė njė pyetje themelore: Kush, vallė, i qitte nė pritė luftėtarėt shqiptarė tė UĒK-sė?... Besoj, tashmė, se pėrgjigjja ėshtė e qartė pėr tė gjithė shqiptarėt.

Por, pas shumė pėrpjekjeve tė kota pėr ta marrė nė celular njė komandant tė UĒK-sė, u detyrova tė shkoj kėmbė deri nė shtėpinė ku jetonte familja e tij, nė Lagjen Porcelani, ku, mė thanė se Komandant KAPUĒI ishte nisur mbrėmė pėr nė Zonėn e Luftės dhe dyshohet se ėshtė vrarė nga pritat serbe nė kufi, duke luftuar, burrėrisht, deri nė frymėn e fundit, me tė vėllanė Aliun, dhėndrrin Beqirin dhe shokėt e tjerė tė idealit. Ky ishte lajmi mė i rėndė qė mund ta dėgjoja dhe pėrjetoja nė ditėt e gėzimit tim mė tė madh nė jetė, kur kisha mundėsi tė kėnaqesha duke e parė dhe pėrjetuar Atdheun tim e tonin nga afėr, Shqipėrinė e tė madhėrishmit, Xhaxhit, ENVER HOXHA.

Si nisi Panairi i Librit?

Panairi u mbajt nė qendėr tė qytetit, nė QNK, nė Piramidė, nė njė atmosferė tė vėrtetė festive tė librit shqiptar e ndėrkombėtar, nėn njė organizim tė vėrtetė tė pėrmasave ndėrkombėtare, dhe, ajo mėnyrė e shkallės sė organizimit tė tij, si pėrnga ambientimi, mikpritja dhe menaxhimi, pėrbėnte tė veēantėn e tij, ēka mė kėnaqte mėse shumti dhe mburresha e mburrem edhe sot me Shqipėrinė tonė dhe me shqiptarėt-shqiptarė. Aty u njoha me shumė personalitete shqiptare tė kulturės, shkencės, politikės dhe fushave tjera tė dijes, me botues tė njohur shqiptarė dhe tė tjerė, si dhe me bashkėkombasė tė mi qė nuk kisha pasur rast tjetėr t’i takoja e t’i njihja aq pėrzemėrsisht dhe tė kaloja ēaste aq tė mrekullueshme, duke e ndarė atdhedashurinė shqiptare me shumė sish, madje, edhe me kryetarin e atėhershėm tė shtetit shqiptar, z. Rexhep Meidani, tė cilit, gjatė vizitės qė u bėri stendave tė Panairit, i bėri shumė pėrshtypje e veēanta e mirėpritjes dhe emėrtimi i Shtėpisė Botuese “BUROJA”, dhe, jo vetėm atij.

Gjatė ditėve tė Panairit, vizitorė tė shumtė interesoheshin jo vetėm pėr botimet, por, edhe pėr prejardhjen toponimike tė emėrtimit Buroja. Por, prej tė gjithė vizitorėve, mė i pazakonti erdhi dhe u paraqit njėfarė Llesh Dod Biba (me disa miq tė tij), me profesion skulptor (drupunues), i cili kishte marrė raki dhe gota mė vete, pėr tė ngritur dolli dhe pėr tė mė testuar e provokuar nė emėr tė udbashėve shqiptaro-titistė tė Kosovės, tė cilėt, atėherė, e pėrfaqėsonin Ndėrmarrjen Botuese “Rilindja”, tė cilėn ndėrmarrje e kishin pėrfaqėsuar pėr dy dekada e mė tepėr, rresht, po tė njėjtėt njerėz, me kompetenca tė plota e tė pėrjetshme tė UDB-sė jugosllave tė Titos e tė Milosheviēit, nė tė gjithė rruzullimin, dhe, me po ato kompetenca kishin krijuar UDB-nė nė Tiranė dhe gjetkė, tokave shqiptare, gjatė gjithė jetės sė tyre “politike” nė pushtetin “shqiptar” tė Titos e tė Milosheviēit. Dyshimet e mia ishin tė qarta. Aifarė Lesh Dod Biba, nisi tė mė rrėfente pėr “diktatorin” dhe periudhėn e tij prej “diktatori” dhe pėr shumė gjėra tjera tė pamira e tėrėsisht tė trilluara, qė, pas vdekjes, i mvisheshin tė madhit ENVER HOXHA, tė cilat nuk u bėnin aspak nder shqiptarėve. Aifarė Llesh Dod Biba, nisi tė mė rrėfente sesi ia kishte vėnė lakun shtatores sė “diktatorit” nė Sheshin para Piramidės dhe m’u drejtua me kėto fjalė: “E sheh kėtė gisht (duke ma treguar gishtin tregues, tė kthyer nė formė majedrapri), me kėtė gisht ia kam vėnė lakun ‘diktatorit’ dhe e kam rrėzuar shtatoren e tij pėrtokė”, - nisi tė krekosej ai “shqiptar i madh”, derisa e shikoja me habinė mė tė madhe, sepse, hetoja qartė se te unė kishte ardhur i porositur nga njė qendėr shumė antishqiptare, dhe, pikėrisht, nė Tiranė. Ndėrsa, duke mos mundur t’i duroja mė “atdhetarizmat” e tij tepėr “shqiptare”, i thashė troq: Ti, paske bėrė faqen e zezė, ore burrė i botės. Kėto “vepra shqiptare” i ka nė qejf Evropa dhe bota antishqiptare. Ti, nuk ke bėrė asgjė tė mirė dhe shqiptare. Po, cili popull nė botė ka vepruar kundėr ndonjė kryetari tė vet, siē kanė vepruar e po veprojnė “shqiptarėt”, madje, pas vdekjes sė tij?... Ti, nuk ke bėrė asgjė tė mirė, as njerėzore dhe as shqiptare, vetėm se ia ke vėnė lakun babait tėnd dhe nėnės tėnde qė tė kanė bėrė kėmbė e dorė, qė tė kanė rritur dhe edukuar nė kushtet dhe mundėsitė e veta familjare... Asgjė tė mirė nuk paske bėrė. Kėshtu, siē paske bėrė ti, kanė qejf tė na shohin vetėm armiqtė e Shqipėrisė dhe tė shqiptarėve, fqinj, evropianė dhe botėror, e, askush tjetėr... Kur pa se nuk gjeti pėrkrahjen time, dhe doli i testuar nga unė, aifarė Llesh Dod Biba, iku me bisht nėn kėmbė, sepse, nuk mundi tė kryente punė siē e kishte porositur “sigurimi shqiptar” i UDB-sė, nė Tiranė, dhe, vėrtetė, u bind se Tafil Duraku ishte dhe ėshtė njė arrė e fortė shqiptare qė mund t’i mbetėt nė fyt shumė pahetueshėm... Po ashtu, erdhi edhe njė lukuni tjetėr “shqiptare” e LKJ-sė (LDK-sė), me nė krye njėfarė Imer Cacajn (Cacoviēin), qė kishte pėr detyrė shtėpie t’i instalonte “atdhetarėt shqiptaro-kosovaro-titistė” nė Tiranė, me tė cilėn lukuni shalliane sa s’u theva keqas, pikėrisht, nė ambientet e Panairit tė Librit, nė Piramidė, ku kishin ardhur tė provokojnė e ta promovojnė njėri-tjetrin me porosi tė UDB-sė e tė udbashėve shqiptaro-titistė, sepse, u thashė nė sy se ata kishin ardhur ta pėrhapnin antishqiptarinė nė shtetin amė, me detyrat mė antishqiptare nė histori.

Si u vėrtetuan dyshimet e mia?

Ishte viti 2001. Derisa pinim kafenė e mėngjesit me shkrimtarin tash tė ndjerė, z. Mehmet Kajtazi, nė verandėn e restorantit “Toskana“, nė afėrsi tė hotelit “Grand Prishtina”, erdhi nė tryezėn tonė njėfarė Da(m)ut Demaku-ēkoviē, dhe, gjatė njė bisede pėr shtetin amė, mė tha, duke mė provokuar rėndė, sipas kėshillave tė shokėve tė tij udbashė, Nazmi(ja) Rrahmani-noviē dhe bythecit tė tij tė pėrjetshėm Abdullah Z(Q)enel(i)eviē: “Qysh i ke shkruar letėr Stane Dollancit?”, “Si tė ka marrė nė pyetje sigurimi i Enverit, nė Tiranė?”, etj. Dhe, duke i parė qėllimet e tyre tamam udbashe, tė njerėzve tė cilėt krijonin rrathėt e ferrit dantesk sipas shpifjeve e trillimeve tė fshehta kundėr shqiptarėve, kanaleve e tryezave tė tyre “shqiptare” tė ferrit tė zi, iu pėrgjigja prerazi: Tė paskan mashtruar keq Da(m)ut Demaku-ēkoviēu, sepse, ai ka qenė sigurimi i UDB-sė dhe i shokėve tė tu udbashė, nė Tiranė, i cili shėrbim “shqiptar” nuk e bėn asnjė pordhė pa e ngrėnė dhe pa e pirė sė toku, me njėri-tjetrin. Unė, kurrnjėherė nuk i kam shkruar askuj, pos dy letrave tė hapura ish-kryetarit tė Kryesisė sė ish-Jugosllavisė, Dr. Janez Dernovshekut (slloven), me titull “Organet e tmerrit” dhe “Tmerri nuk ka tė ndalur” (kuptohet, tmerrit qė ushtrohej ndaj shqiptarėve), mė 1989, si dhe organeve tė dhunshme shqiptaro-titiste tė krahinės sė Kosovės, atėbotė, kur shqiptarėt qė kanė ngritur zėrin kundėr atij sistemi gjakpirės antishqiptar, ke mundur t’i numėrosh nė gishėrinjtė e njė dore. Asnjė sigurim shqiptar nuk ka pse dyshon as merret me veprimtarinė atdhetare tė Tafil Durakut, madje, edhe mė pak, sigurimi i Enverit... E, kur iu pėrgjigja kėshtu, Da(m)ut Demaku-ēkoviē-it iu zu fryma, dhe, z. Mehmet Kajtazi, tash i ndjerė, mbeti me sy hapur, duke pritur se ēfarė mund tė pasonte, tash, pas kėtyre tė thėnave provokuese udbashe. Da(m)ut Demaku(t)ēkoviē-it, (sh)krimtarit ndėr mė tė mėdhenjtė (sic!) “shqiptarė”, iu pre kafeja nė fyt, nuk i shkonte mė teposhtė, nga duhej shkuar, sepse, ai dhe shokėt e tij “burra tė mirė” vetė i kishin ēuar informata Stane Dollancit dhe udhėheqėsve tjerė jugosllavė kundėr shqiptarėve (kudo nė ish-Jugosllavi dhe jashtė saj) dhe, iku, duke u kollitur keq, sepse, e rroku njė kollė shumė e keqe, qė nuk mė kishte ndodhur tė dėgjojė ndonjėherė kollė tė tillė dhe aq tė keqe, pas ēdo fjale qė pėrfliste sipas porosive tė shokėve tė tij udbashė. Pasi shkoi ai (D. D.), Mehmeti, ndjesė pastė, mė tha: “Po, mirė ia bėre, he, tė lumtė!”... Po, e lypi ashtu, sepse, ashtu edhe ėshtė, - ia ktheva, unė, urtisht. Po, kush ka mundur ta krijojė UDB-nė nė Tiranė pos udbashėve tė tipit federativė si Nazmi(ja) Rrahmani-noviē me shokė, e, bythecėve tė tyre si Abdullah (Z)Qenel(i)eviē etj., si dhe e ashtuquajtura “Zyra e Kosovės” e LDK-sė, qė kanė shkuar me detyra nė Tiranė dhe gjetkė, panaireve ndėrkombėtare, herėt, me kompetenca tė UDB-sė e tė KOS-it jugosllav e antishqiptar?...Po, vetėm kėshtu, bijtė e devotshėm tė njerkės Serbi e Jugosllavi, edhe tash, pasa luftės sė lavdishme tė UĒK-sė, po na e qesin nė pritė dhe po na e ndersejnė sigurimin e tyre “shqiptar” dhe “nėnėn” e tyre “Shqipėri”, si dhe “UĒK”-nė e tyre, pikėrisht, sipas metodave mė tė cilat e ndersenin jo fort moti tėrė arsenalin politik e diplomatik serbosllav (policor e ushtarak) nė kurriz tė shqiptarėve tė viseve tė pushtuara shqiptare nė ish-Jugosllavi. Unė, edhe atėherė e kam pasė tė qartė se kush ka mundur tė ma ndėrsejė Lesh Dod Bibėn (dhe biba e bibanė tė tjerė), tė cilit ia thashė gjėrat nė sy, nė Piramidėn e Tiranės (QNK), nė prani tė shokėve tė vet, nė ambientet e stendės sė botuesit “Buroja”.

Udbashėt komunisto-titistė “shqiptarė” kanė shpifur e po shpifin tinėzisht, e me maska, kundėr shqiptarėve mė tė mėdhenj, nėpėr ēdo tavolinė ku nuk janė tė pranishėm ata pėr tė cilėt flitet, madje, nėpėr ēdo tavolinė qė kanė ndenjur dhe rrinė me shokėt e vet udbashė etj., kur i kanė detyruar njerėzit tjerė edhe tė largohen nga tavolina, duke mos mundur t’i dėgjojnė shpifjet e udbashėve, sepse, janė irituar pa masė e tepėr shumė nga trillimet, shpifjet dhe tė pavėrtetat, tepėr tė ulta, qė janė thėnė pėr ata qė nuk kanė qenė tė pranishėm nė tryeza, tė thėna nga udbashėt, paturpėsisht dhe udbashėrisht. Po, shtrohet pyetja: Kush ka mundur mė lehtė e mė mirė ta krijojė, pėrhapė e instalojė UDB-nė dhe KOS-in jugosllav nė Tiranė dhe gjetkė, trojeve shqiptare, sesa udbashėt shqiptaro-titistė tė Kosovės dhe tė viseve tjera (tė pushtuara) shqiptare nė Jugosllavi, duke hyrė dhe dalur nė e nga Shqipėria kur kanė dashur, me kompetenca tė plota tė UDB-sė e tė KOS-it?... Pėrgjigjja mė e saktė ėshtė: Askush. Dhe, shtrohet edhe njė pyetje tjetėr: Pse vepruan e veprojnė kėshtu “patriotėt” mė tė mėdhenj e mė tė zėshėm shqiptaro-titistė?... Pėr asgjė tjetėr, pos, pėr t’i bėrė shqiptarėt dhe punėt e tyre, kėshtu, rrėmujė, pėr ta bėrė Shqipėrinė pėr tė mos e njohur as vetė shqiptarėt, e, pėr tė mos i besuar Shqipėrisė askush, prandaj, edhe nuk mė shqetėsojnė aspak komentet e shumė “komentuesve” tė porositur “shqiptarė” nga ky soj “shqiptarėsh” udbasho-titistė, qė bėjnė nė analizat dhe opinionet e mia shumė reale pėr temat qė trajtoj.

Kjo, pra, ėshtė mėnyra mė e shkurtėr e rrėfimit sesi mė mori nė pyetje UDB-a jugosllave e shqiptaro-titistėve nė Tiranė, ku, gjatė qėndrimit tim njėjavėsh i pashė pėr sė afėrmi tė gjitha pikat e UDB-sė, nėpėr shumė institucione dhe qendra tjera shqiptare. Dhe, pėr mua, ai ishte kulmi i tmerrit qė pashė me sytė e mi, nė kryeqytetin shqiptar, ku, sorollateshin thi e qen antishqiptarė, bashkėrisht..., ku, fatkeqėsisht, nuk kanė pushuar as pushojnė sė sorrollaturi edhe sot...

(Autori ėshtė poet dhe publicist i pavarur shqiptar)
P. S.: Ribotohet me rastin e zhdukjes sė dosjeve jugosllave e shqiptaro-titiste nė Tiranė, nga SHISH…

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Tafil Duraku
Shkrimet e tjera të këtij autori
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 44 vizitorë
Lexuar: 73 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
SI MĖ MORI NĖ PYETJE UDB-a NĖ TIRANĖ?
E merkurė, 06 dhjetor 2017 - 15:23
ME SHKAS Ishte dhjetori i ftohtė i vitit 1998. Dhjetori me borė, ngrica dhe acar. Dhjetori mė i rėndė i UĒK-sė. Nė Tiranė mbahej Panairi i Librit, ku, do ...
Marie Shllaku- intelektualja shkodrane qė jet...
E dielė, 03 dhjetor 2017 - 23:20
(Marie Shllaku: Nuk do t’i mungojnė kurrė lulet Kosovės t’i sjellė mbi vorrin tim) Heroina Marie Shllaku la gjurmė tė pashlyeshme nė jetėn dhe mendjen e p...
28 NĖNTORI – DITA E FLAMURIT
E martė, 28 nėntor 2017 - 07:30
Fjala e rastit nė shėnimin e Ditės sė Flamurit dhe 105 vjetorit tė Pavarėsisė se Shqipėr¬isė, mbajtur mė 26 nėntor 2017, nė Qendrėn Kulturore tė Republi...
SI U SHPĖRNDA NĖ BOTĖ, “ZĖRI I KOSOVĖS”, ORGA...
E dielė, 19 nėntor 2017 - 01:51
ADRESAT DHE POSTIMI I ‘‘Z. K.“ NĖ VITET 1982-84 KY SHKRIM RIBOTOHET PAS 6 VITEVE, ME NJE SHTOJCĖ (HYRJE)!?..SEPSE, ĖSHTĖ E NJĖJTA SITUATĖ NĖ KOSOVĖ...PRA,...
GJENOCIDI I KRYENGRITĖSVE SERB NDAJ SHQIPTARĖ...
E hėnė, 16 tetor 2017 - 22:08
Tragjedinė mė tė madhe shqiptaret e Beogradit e pėrjetuan me fillimin e kryengritjes serbe gjatė vitit 1806. E cila kishte karakter gjenocidial ndaj shqip...
më shumë nga - Histori »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi