Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
Vlerat e njė promovimi
Publikuar më 20 dhjetor, 2017 nė orėn 00:09 ( Para 27 ditė e 12 orėve ) Histori |
Rrit madhësinë e shkronjave
SUEDI - Malmö
(Dr. Nusret Pllana, Terrori i Serbisė pushtuese nė Kosovė 1844-1999”, Intervenimi i Nato-s nė Kosovė, dokumentari Dėshmitė e Heshtura dhe Florie Lule Bajraktari, Drejt lirisė - ekspozitė)
Qendra Kulturore e Kosovės nė Suedi nė kuadėr tė Takimeve tė Dhjetorit, organizoi mė 16 dhjetor 2017, njė promovim dhe njė hapje ekspozite. Njė promovim i organizuar bukur, por peshoi rėndė nė zemrat e njerėzve me pėrmasėn e kujtimit e forcėn e dhembjes. Kujtimi, jo harresa lehtėsonte, paēka se dhembte shumė. Ekspozita thellonte mendjet skutave tė frymėzimit e freskonte shpirtėrat me magjinė e pikturimit. Promovimi i librit Terrori i Serbisė Pushtuese mbi Shqiptarėt 1844 – 1999, dokumentarit Dėshmitė e Heshtura, tė Dr. Nusret Pllanės, dhe i ekspozitės Drejt lirisė, tė Florie Lule Bajraktarit, u cilėsua ngjarje e rėndėsishme kulturore me tė cilėn Qendra Kulturore Shqiptare me seli nė Malmö, pėrmbylli me sukses aktivitetin e vet pėr vitin 2017.

Rrjedha e promovimit
Mbrėmjen promovuese e moderoi Qerim Kryeziu.
Naim Sadiku - Drejtor i Qendrės Kulturore tė Republikės sė Kosovės i pėrshėndeti autorėt dhe gjithė tė pranishmit, duke potencuar njėkohėsisht rėndėsinė e kėtyre promovimeve dhe rėndėsinė e kėsaj Qendre e cila ėshtė vu nė shėrbim tė tė gjithėve pa dallim, kėtu nė Suedi.
Kėtė event e nderuan me pjesėmarrjen deputetė nga parlamenti Suedez, nga MPJ-ja e Republikės sė Kosovės, pėrfaqėsues tė Ambasadės sė RKS-sė nė Suedi, si dhe Konzulli i RKS-sė pėr Danimarkė.
Moderatori nė fillim skicoi portretin krijues e veprues tė autorit Nusret Pllana, duke e vlerėsuar nė fund si njė At tė pėrvuajtur qė pėr tė rrėfyer golgotėn shqiptare tė fundshekullit XX-tė i shėrbeu mirė thėnia e atit tonė tė kulturuar Zef Pėllumbi “Rrno pėr me tregue”. Kryeziu njoftoi publikun pėr rėndėsinė e kėtij pėrkthimi nė suedisht, anglisht, frėngjisht, gjermanisht, turqisht, japonisht, serbisht, pėr rekordin e promovimeve nė 60 qendra tė botės dhe pėr bukurinė e librit si botim, e dhembshurinė e veprės si pėrmbajtje. Qendrėn kulturore dhe promovimin e radhės e nderuan me pjesėmarrje edhe deputetėt e Partisė Social Demokrate nė Parlamentin suedez, zonja Hillevi Larsson dhe Adnan Dibrani. Zonja Larsson pėrshėndeti publikun dhe autorėt e pastaj u ndal shkurtimisht nė tė vėrtetat historike e politike tė Kosovės, shikuar nga kėndi i suedezės. “Jam e lumtur qė Suedia nga mė tė parat shtete njohu pavarėsinė e Kosovės”-tha Larsson. Adnan Dibrani ėshtė deputet nė parlamentin Suedez i rajonit tė Hallandit por djali ėshtė shqiptar qė ka nderuar vetėn sė pari e pastaj ka bėrė krenar bashkėkombėsit e vet nė Suedi. “Do tė flas e do ta pėrhap kudo nė institucionet Suedeze veprėn e Dr. Nusret Pllanės”, premtoj Adnani. Dhe si padashur u kujtoj parlamentarėve shqiptarė kudo kulturėn demokratike tė vendimmarrjes nė Parlamentin suedez. Fjalė tė mira pėr veprėn e N. Pllanės dhe veprimtarinė e Qendrės Kulturore foli edhe z. Besnik Hoti, Zėvendės Ministėr i Ministrisė sė Punėve tė tė Jashtme tė Kosovės. z. Hoti premtoi pėrkrahjen e Ministrisė sė Jashtme pėr aktivitete tė tilla tė mėrgatės sonė kudo nė botė. Asambleisti i Bashkisė sė Malmös, z. Mubarak Muhamed Abdurrahman falėnderoi Dr. Nusret Pllanėn dhe inkurajoj Qendrėn Kulturore pėr veprimtari tjera. Zonjės Hillevi Larsson e asambleistit tė Malmös, autori u dhuroi nga njė ekzemplar tė veprės “Terrori i Serbisė Pushtuese mbi Shqiptarėt 1844-1999”. Pastaj moderatori ftoi panelistėt e caktuar nė skenė dhe ia kaloi udhėheqjen e panelit doktorit tė filozofisė, Prof.dr.Hajdin Abazit.

Pėrceptimet e panelistėve

Panelistėt: Dr. Muhamet Shatri, Dr. Hajdin Abazi, Mr. Nils Henrik Hooge, poeti e pėrkthyesi Shqiptar Oseku, piktorja Florie Lule Bajraktari dhe Naim Sadiku e vlerėsuan veprėn e Dr Nusret Pllanės, “Terrori i Serbisė pushtuese nė Kosovė 1844-1999”, si monumentale. Autori bėri tė ditur se vepra ėshtė rishikuar dhe ribotuar pėr tė gjashtėn herė, dhe se pėrkthimit e promovimit suedisht i gėzohet shumė. Pėrkthimin nga shqipja nė suedisht e bėri veprimtari i hershėm, publicisti i mprehtė e poeti i ndjeshėm Shqiptar Oseku. Dr. Shatri e vlerėsoi shumė veprėn duke pohuar nevojėn e botimeve tė tjera tė kėtij lloji. Dr. Abazi evokoi kohėn e luftės, momentet e pėrbashkėta nė luftė nė kohėn kur vet Nusret Pllana ishte i pari zė i Radios “Kosova e lirė”. Nils Henrik Hooge ish ushtar i UĒK -sė dhe magjistėr i filozofisė (shkroi edhe librin “Kosova”), i cili pėr tė pranishmit nė promovim foli nė anglisht. E drejta historike e juridike e Kosovės nuk mund tė nėpėrkėmbej. Dėshmorėt e lirisė sė Kosovės meritojnė shumė vepra tė tilla. Pėrkthyesi Shqiptar Oseku foli nė suedisht. Foli qetė e bukur, ashtu siē fliste dikur nė mbrojtje tė ēėshtjes sonė nė mediat suedeze tė kohės. Shqiptari tha se ka vuajtur personalisht golgotėn e Kosovės dhe se pėrkthimi i kėtij libri (e quajti mė tė drejtė - i bardhė) i kujtoi edhe njėherė katrahurėn e kėsaj golgote.
Nė pėrvojėn time si pėrkthyes, kjo vepėr ishte mė e vėshtira. Pėrkthimi, si njė lumė trishtimi e si njė det trazimi mė sillte nė mendje historinė e dhembshme dhe heroike tė Kosovės sime, tha Oseku. E pėrfundoj diskursin e vet me poezinė Nė vend tė lutjes - poezi homazh qė dridhte arteriet e zemrės e prekte pejzat e shpirtit. Nė pėrceptimin e piktores Florie Lule Bajraktari, vepra ePllanės ėshtė njė dėshmi e fuqishme pėr ta hedhur nė bankėn e tė akuzuarit Serbinė fashiste. Me emrin e Florie Lule Bajraktarit lidhej edhe ekspozita qė u hap po kėtė ditė. Ekspozita pėrbėhej prej pikturave mė tė bukura tė autores e cila sė bashku me piktorėt si Sali Lutolli, Shyqri Gjurkaj, Rrustem Bujupi, Visar Ulaj, Sejdi Zeka e tė tjerė, ka pasuruar traditėn e pikturės e skulpturės shqiptare nė Skandinavi.
Pėrkthimin e veprės nė suedisht Nusret Pllana e pėrplotėsoi edhe me njė vepėr tė tij, me njė film dokumentar me titull: Dėshmi tė heshtura - tė regjisorit Luan Kryeziu. Filmi u pėrcoll me vėmendje sepse dėshmitė e heshtura tė filmit pėr Krushėn e Madhe dolėn dėshmi tė zėshme, dėshmi qė i drejtoheshin ndėrgjegjes njerėzore, me nėnkuptimin pėr tė mos u harruar kurrė.
Gjithė programin e transmetoi live televizioni “ZIK” i Danimarkės tė udhėhequr nga veprimtari dhe gazetari Ibrahim Xhemajli. Viktimė e parė e luftės nė Kosovė ishte liria jonė, e pa liri s“jetonim dot. Prandaj u quam nė kėmbė, luftuam, ramė e u sakrifikuam nė emėr tė saj. Pėr liri kishin rėnė gjithė ata emra, burra e gra, pleq e fėmijė – tė gjithė personazhe tė veprės enciklopedike Terrori i Serbisė Pushtuese mbi Shqiptarėt 1844-1999. Pėr ata njerėz do tė shkruhen poezi, do tė kėndohen kėngė, do tė bėhen piktura. Ata njerėz janė garanci e lirisė sė sotme, janė testament i pėrjetshėm pėr ta dashur, ruajtur e zhvilluar Kosovėn tonė.
Qendra Kulturore e Kosovės nė Suedi u uron gjithė shqiptarėve festat e fund vitit 2017 dhe gėzuar viti 2018, viti i Gjergj Kastriotit Skėndėrbeu, vit i shpallur nga Kryeministri i Republikės sė Shqipėrisė zoti Edi Rama.

Q. Kryeziu

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 45 vizitorë
Lexuar: 491 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
Martirėt e Lirise dhe Demokracisė
E dielė, 14 janar 2018 - 16:11
Nė 70 vjetorin e ekzekutimit Nata e 14 janarit tė vitit 1948. Njė natė e zezė. Qielli qante papushim. Retė nxinin mbi Gjirokastėr. Gjėmimet ushtonin me ...
Nėntorėt e shenjtė tė pėrgjakur dhe tė pėrl...
E shtunė, 23 dhjetor 2017 - 02:18
Muaji Nėntor mund tė shpallet edhe muaji i shenjtė pėr shqiptarėt kudo qė jetojnė. Nuk ka nevojė ndonjė shpjegim ose arsyetim pėr shenjtėrimin e kėti mu...
Vlerat e njė promovimi
E merkurė, 20 dhjetor 2017 - 00:09
SUEDI - Malmö (Dr. Nusret Pllana, Terrori i Serbisė pushtuese nė Kosovė 1844-1999”, Intervenimi i Nato-s nė Kosovė, dokumentari Dėshmitė e Heshtura dhe Fl...
Ali Meta – mėsues dhe patriot i madh (1925-2...
E merkurė, 13 dhjetor 2017 - 21:39
Mėsuesi dhe patrioti Ali Meta i pėrket familjes sė madhe fisnike shqiptare tė Alimetėve tė Gjurgjevikut nė Kosovė e fisit Berisha, me tradita e kontribu...
SI MĖ MORI NĖ PYETJE UDB-a NĖ TIRANĖ?
E merkurė, 06 dhjetor 2017 - 15:23
ME SHKAS Ishte dhjetori i ftohtė i vitit 1998. Dhjetori me borė, ngrica dhe acar. Dhjetori mė i rėndė i UĒK-sė. Nė Tiranė mbahej Panairi i Librit, ku, do ...
më shumë nga - Histori »
 
 

© 2018 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi