Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
“NGRITJA ARSIMORE E FEMRĖS”
Publikuar më 16 mars, 2011 nė orėn 01:12 ( ) Kulturė |
Rrit madhësinë e shkronjave
PUNIM

ARGJIRA UKIMERI
PRIZREN, 2011

NGRITJA ARSIMORE E FEMRES

• Roli i femrės nė shoqeritė primitive

Pėr tė krijuar njė ide sa mė tė qartė rreth asaj qė quajmė “ ngritje arsimore e femrės “ duhet tė gėrmojmė thellė nė historinė e njerėzimit pėr tė ndjekur mė pas kronologjikisht rolin e femrės nė shoqėri qė nė periudhat e hershme tė egzistences humane.
Nėse pyesim pėr lindjen dhe zhvillimin e trajtimit tė pabarabartė tė grave, nė pėrgjithėsi marrim pėrgjigjen se kjo duhet kėrkuar nė rrėnjėt e patriarkatit. Ideja se shoqėria patriarkale -me gjithė shkallėzimet dhe formėsimet e ndryshme - ka ekzistuar gjithnjė, vazhdon tė qėndrojė kokėfortė.

Megjithatė, shkencėtarėt gjatė dekadave tė fundit, kanė paraqitur njė pamje tjetėr tė zhvillimit historik. Shumė dėshmi tregojnė se nė kohėn e neolitit, pra, para rreth 7000 vjetėsh, kultura tė zhvilluara tė punimit tė arave popullonin vise tė Evropės dhe Azisė sė Vogėl. Nė kėto shoqėri, gratė luanin njė rol tė rėndėsishėm: nga ana ekonomike si punėtore tė arave dhe nga ana fetare si udhėheqėse shpirtėrore nė adhurimin e hyjnive. Linja e trashėgimisė ka tė ngjarė tė ketė qenė matrilineare, pra nga nėna te vajza. Burrat kishin pozita tė rėndėsishme si artizanė dhe tregtarė, ndėrsa luftėra duket se nuk ka pasur.

Kur shkencėtarėt zbuluan fenomenin e shoqėrive tė hershme matrilineare, ata mendonin se ky ishte "matriarkati".Ata nxorėn teorinė se zhvillimi nga "matriarkati" nė patriarkat ėshtė zhvilluar sipas njė ligjėsie- nga mė e ulėta drejt mė tė lartės. Por zhvillimi historik dhe struktura pėrkatėse shoqėrore e popujve ėshtė mė komplekse. Sot ka pikėpamje tė ndryshme pėr shpjegimin e kėtyre dukurive. Popullsia e Evropės e kohėve tė lashta ka shumė tė ngjarė tė mos jetė zhvilluar "natyrshėm" drejt patriarkatit. Ndryshimet rrjedhin mė tepėr nga ndikimi i fiseve tė kalorėsve aziatikė, tė cilėt duhet tė largoheshin pėr shkak tė gjendjeve tė rėnda nga atdheu i tyre (thatėsirat, shtimi i popullsisė). Ky proces ndodhi shumė herėt (rreth 3500 vjet p.e.s.)Formimi i patriarkatit lindi qysh herėt nė kontinentin e Azisė, nėpėrmjet marxhiėnalizimit tė gruas dhe konflikteve tė armatosura, tė cilat kanė rrėnjė tė pėrbashkėta. Edhe pas pushtimit tė Evropės nga fizet aziatike (indoevropiane), disa zakone tė banorėve tė hershėm gjetėn zbatim deri nė fillim tė tė ashtuquajturit "antikitet klasik", si p.sh. te lidėt, lykasit dhe etruskėt. Disa tė drejta, si p.sh. e drejta matrilineare e trashėgimisė u ruajtėn deri nė fund tė shekullit XVIII te baskėt nė Francėn Jugore (deri nė vendosjen e ligjeve qytetare nė Code de Napoléon) dhe nė ishujt e Egjeut:
"Nė shumicėn e ishujve, vajza e madhe merr si trashėgimi njė pjesė tė shtėpisė bashkė me mobiljet dhe njė tė tretėn e pasurisė sė nėnės, qė nė tė vėrtetė, nė shumicėn e rasteve pėrbėn pjesėn mė tė madhe tė pasurisė. Nėse vajzat e tjera tė shtėpisė martohen dhe largohen nga shtėpia, iu jepet gjithashtu njė pjesė e shtėpisė si dhe pjesa e mbetur e pasurisė. Kėto dukuri ndodhnin nė ishujt Lesbos, Lemnos, Skopelos, Naksos, Sifnos, Santorin dhe Kos, ku unė kam mbledhur vetė informacione ose i kam marrė nga tė tjerė."
Pushtimet dhe luftėrat e vazhdueshme ēuan nė dominimin e disa kulturave mė pak patriarkale. Kėto u bėnė pika kryesore e referimit pėr qytetėrimin evropian qė po lindte (Greqi, Perandoria Romake). Qendra e fundit e njė kulture tė lartė tė drejtuar nga gratė ishte Perandoria minoike, i cili u zhduk pėr shkak tė katastrofave natyrore nė gjysmėn e dytė tė mijėvjecarit para erės sonė.
Patriarkati ėshtė produkt i njė zhvillimi historik mijėravjecar. Megjithatė ka pasur edhe forma tė tjera shoqėrore. "Matriarkati" nė kuptimin e sundimit tė grave mbi burrat duket se nuk ka ekzistuar asnjėherė. Megjithatė te shumė popuj tė lashtė gratė kanė qenė nė qendėr tė bashkėsisė si mishėrim i parimit tė dhėnies sė jetės. Por kjo nuk do tė thotė qė burrat kanė njė vend mė pak tė rėndėsishėm, sepse nė tė njėjtėn kohė bėhet edhe ndarja e sferave tė veprimit mes gjinive. Irokezėt - njė popull indian, i cili jetonte nė Gjirin Hudson para se tė vinin tė bardhėt - paraqiten si shembulli i njė sistemi jopatriarkal. Bashkėjetesa e tyre frymėzoi edhe iluministin francez Ruso pėr teorinė e tij "tė tė egėrve tė dlirė".
Ēdo fis pėrbėhej nga klane tė ndryshme. Ēdo klan jetonte nė njė anijatė, e cila trashėgohej nė mėnyrė matrilineare (nga nėna te vajza). Drejtuese e klanit ishte nėna (matriarkja), e cila pėrdorte si ndihmės luftėtarin mė tė mirė tė klanit.
Nėna e klanit zgjidhej nė mbledhjen e klanit. Djemtė dhe vajzat qėndronin gjatė gjithė jetės nė shtėpinė e nėnės sė tyre. Gjatė martesės, burri e vizitonte gruan kohė pas kohe nė shtėpinė e klanit tė saj. Martesat mund tė prisheshin lehtė. Gratė nuk duhet t'i pėrmbaheshin asnjė ndalese zakonore apo pėr ruajtjen e virgjėrisė, pasi tė gjithė fėmijėt konsideroheshin fėmijė tė nėnės dhe klanit tė saj. Atėsia biologjike ishte mė pak e rėndėsishme se atėsia sociale, e cila ushtrohej nga njė vėlla apo njė i afėrm tjetėr i nėnės.
Edhe arat (tokat) iu pėrkisnin grave dhe ato i mbanin sė bashku. Burrat kujdeseshin pėr pėrbėrėsit e dėshiruar, nėpėrmjet gjuetisė, peshkimit dhe tregtisė. Procesi i formimit tė vullnetit politik brenda klanit zhvillohej nė mbledhje tė ndara tė burrave dhe grave. Pas kėsaj kėrkohej arritja e mirėkuptimit mes dy grupeve. Nė asamblenė e grave, ato qė kishin mė shumė fėmijė, kishin tė drejtėn e mė shumė votave. Qoftė nė kėshillin e fisit, qoftė nė kėshillin e lidhjes, gratė dhe burrat ishin tė pėrfaqėsuar nė tė njėjtin nivel.
Luftėrat ishin cėshtje tė burrave, edhe pse deri nė ardhjen e evropianėve nė Amerikė nuk ka pasur luftėra tė organizuara te irokezėt. Robėrit e luftės tė njė fisi armik, nuk vriteshin menjėherė, por fillimisht provohej nėse ata mund tė jetonte nė shkėmbim tė njė luftėtari qė kishte rėnė rob nė klanin e tij. Ky verifikim ishte punė e grave. Nuk kishte dhunė seksuale, as kundėr robėrve, as brenda klaneve.
Pas fitores sė amerikanėve tė bardhė, irokezėt u shtynė nė rezervate tė ngushta, ku, sidomos nė Kanada, ata do tė humbisnin veēoritė e tyre kulturore. Nė vitin 1847, tė gjithė irokezėt, edhe burrat, u detyruan tė punonin nė ara dhe u shpall drejtimi i familjeve nga burrat pėr hir tė njėsimit ekonomik. Mė 1869-ėn, njė ligj nė Kanada pėrcaktoi edhe linjėn mashkullore tė trashėgimisė sė kėtyre fiseve.
Kjo qė diskutuam mė lartė ėshtė shembull i njė sistemi shoqėror jo patriarkal ku pėr protagonist kishim Irokezėt, ndėrkohė pėr tė ilustruar njė shembull tė njė sistemi shoqėror patriarkal do tė flasim pėr fiset nomade tė Lindjes sė Mesme.
Patriarku kishte autoritetin e vetėkuptueshėm mbi anėtarėt e tjerė tė familjes. Gruaja mbante mbiemrin e tij dhe jetonte nė shtėpinė e tij. Ajo e quante burrin "Ba'al" (Zotėri). Te dhjetė urdhėresat,” gruaja konsiderohet si pronė, bashkė me skllavin, skllaven, gjedhėt dhe gomarin po kėshtu edhe fėmijėt” Por djemtė ishin tė mirėpritur si trashėgimtarė dhe pasardhės. Ndėrsa vajzėn, babai mund ta shiste pėr skllavėri ose pėr prostitucion.
Burri gėzonte liri tė plotė seksuale, ndėrsa gruaja jo. Ai mund tė merrte edhe gra tė tjera. Djemtė nga gratė e tjera ose prostitutat mund tė njiheshin me ligj dhe mund tė pretendonin tė gjitha tė drejtat, nėse gruaja e parė nuk lindte djem. Nėse burri vdiste pa lėnė njė djalė tė pjekur (mbi 18 vjeē), e veja duhet tė martohej me njė ungj apo vėlla tė burrit, nė mėnyrė qė prona tė mbetej nė fis. Megjithatė, gruaja vlerėsohej shumė si nėnė. Gratė mund tė arrinin njė status tė lartė si udhėheqėse fetare nė kult rreth hyjnive tė pjellorisė. Por me shfaqjen e feve monoteiste, kėto kulte u zhdukėn.
Ishte zakon qė pas konflikteve tė armatosura, burrat e mposhtur tė vriteshin, ndėrsa gratė pėrdhunoheshin dhe skllavėroheshin, nė mėnyrė qė forcat e tyre prodhuese (puna) dhe forca riprodhuese (lindja e fėmijėve) tė keqpėrdoreshin nė dobi tė fisit fitimtar.
Kėto dy sisteme shoqėrore me ide tė kundėrta nė dukje, janė ndoshta fare tė afėrta nė thelb sepse edhe Irokezėt si shembull i njė sistemi shoqėror matriarkal, nuk e vendosin nė mėnyre absolute femrėn si shtyllė tė shoqėrisė,ata thjesht i japim mė shum respekt dhe vlerė por pa lėnė anash asnjėherė rėndėsinė e burrit.

• Pozita e gruas nė fetė monoteiste

Zhvillimi drejt monoteizmit, drejt idesė sė njė Zoti tė vetėm vlerėsohet nė pėrgjithėsi si pėrparim i njerėzimit drejt mendimit abstrakt. Ky proces u zhvillua nė shembullin e patriarkatit, prandaj edhe simbolet e botės fetare tė krishterimit, judaizmit dhe muslimanizmit u pėrcaktojnė grave njė rol tė dorės sė dytė.
Sipas historisė biblike tė krijimit, Zoti krijoi botėn dhe burrin me frymėn e tij dhe gruan nga brinja e kėtij tė fundit. Forca krijuese ėshtė shpirtėrore dhe i ėshtė dhėnė vetėm burrit, i cili, sipas Biblės, ka edhe aftėsinė e abstragimit, duke iu vėnė emra bimėve, kafshėve dhe gruas. Burri u krijua sipas shėmbėlltyrės sė Zotit, ndėrsa gruaja ėshtė "ndryshe". Mbetet e paqartė nėse gruaja ėshtė njeri "i vėrtetė", ngaqė ajo nuk ėshtė krijuar me frymėn e Zotit. Gruaja ėshtė shoqėruese dhe ndihmėse e burrit.
Njė histori tjetėr e rėndėsishme nė kėtė kuadėr ėshtė paraqitja e rėnies nga mėkati. Eva e shtyn Adamin nė tundim, e shtyrė nga gjarpri, duke i dhėnė njė mollė nga pema e njohjes sė tė mirės dhe sė keqes. Nė kėtė mėnyrė, ajo shkakton rėnien e njeriut nga mėshira e Zotit. Kjo do tė thotė qė gruaja ėshtė mė mėkatare se burri. Gruaja ėshtė simbol i seksualitetit, e nė kėtė mėnyrė, edhe i mėkatit. Prandaj edhe varėsia dhe inferioriteti i gruas ndaj burrit ėshtė pjesė e vullnetit tė Zotit.
"Kjo ishte shenja pėr Adamin qė tek e shoqja ai tė shihte veten si nė pasqyrė, ndėrsa pėr Evėn njė paralajmėrim pėr t'iu nėnshtruar burrit, prej tė cilit vinte."

• Pozita e gruas nė filozofinė antike

Pjesa dėrrmuese e filozofėve tė lashtė e pėrligjnin trajtimin e pabarabartė me vendosjen e secilit nėn tė mirėn e pėrgjithshme dhe me ndarjen e pabarabartė tė dhuntive dhe aftėsive. Gruaja shihet si njė krijesė mė e ulėt "nga natyra".
Shembulli i Aristotelit: pėr tė, qytetarė janė vetėm ata qė janė tė lirė nga veprimtaritė prodhuese dhe riprodhuese shtėpiake. Skllevėrit, tė huajt, gratė dhe fėmijėt janė tė pėrjashtuar nga jeta politike, sepse nuk kanė premisat e nevojshme. Ata shfaqen si ndihmės pėr tė krijuar kushtet pėr elitėn e qytetarėve tė plotė.


Gruaja pėr Aristotelin ėshtė njė pėrēudnim i natyrės si pasojė e pjellorisė sė mangėt, njė fazė fillestare deficitare e burrit. Sipas tij, ajo nuk ka as arsye, as aftėsi riprodhuese. Nė tė dyja, ajo luan vetėm njė rol plotėsues tė dorės sė dytė:
"Ashtu sic ndodh qė nga tė gjymtuarit tė lindin prapė tė gjymtuar, mund tė lindin edhe tė shėndoshė. Kėshtu, nga njė femėr lind nganjėherė pėrsėri njė femėr, por ndonjėherė lind edhe njė vajzė. Njė femėr ėshtė njė vajzė e gjymtuar dhe tė pėrmuajshmet janė farė, vetėm se jo farė e pastėr. Sepse i mungon diēka kėsaj fare, burimi i jetės... sepse ky burim jete gjendet vetėm te fara mashkullore."

• Kėndvėshtrime pėr nėnshtrimin e gruas nė kulturėn perėndimore

Kultura perėndimore bazohet nė lidhjen mes simboleve dhe ideve, tė cilat rrjedhin nga burime fetare dhe nga filozofia e Greqisė sė lashtė. Nė fazėn kur njerėzit skicuan sistemet e simboleve pėr shpjegimin e botės (fe, shkencė, filozofi), gratė ishin kaq tė lėna pas dore, saqė nuk mund tė merrnin mė pjesė aktivisht nė kėtė pėrparim. Kėtu duhet parė edhe njė nga arsyet qė grave nė kėto sisteme iu ėshtė pėrcaktuar njė status i ulėt. U krijuan dy konstrukte: "mashkullor" dhe "femėror". Kėta ishin tė ndryshėm nė detyrat, aftėsitė dhe mundėsitė e tyre. Kjo u ka shėrbyer brezave tė mėvonshėm pėr tė ruajtur status quo-nė, qė iu dukej ose si "e natyrshme", ose "e shkruar nga Zoti".
Pėr herė tė parė nė shoqėritė borgjeze tė shekullit XVIII, thirrja e grave pėr tė drejta u bė e fuqishme. Kjo kishte shumė arsye. Sė pari, Deklarata e Pėrgjithshme e tė Drejtave tė Njeriut mbi bazėn e sė drejtės natyrore nė Francė dhe nė Shtetet e Bashkuarabėri qė tė nisnin kėrkesat pėr tė drejta tė barabarta pėr gratė.
Falė zhvillimit tė punės produktive kapitaliste, vendi dhe i punės dhe vendbanimi po ndaheshin gjithnjė e mė shumė nga njėri-tjetri. Kjo solli ripėrkufizimin e ndarjes sė punės mes gjinive. Burri e konsideronte gruan si bashkėshorte dhe nėnė, puna e sė cilės mundėsonte dhe siguronte suksesin e burrit jashtė shtėpisė. "Familja" konsiderohej tashmė si hapėsirė e komunikimit social dhe e riprodhimit jashtė sferės profesionale, e cila u pėrkiste vetėm bashkėshortėve dhe fėmijėve. Gratė ishin "ēliruar" nga puna pėr tė fituar, prandaj gruaja duhet tė krijonte nė familje njė strehė private dhe intime, e cila zėvendėsonte nė mėnyrė harmonike botėn e jashtme tė profesionit, tė konkurrencės pėr para dhe pushtet.
Shoqėria borgjeze nuk i lejonte gratė tė ishin konkurrente tė mirėfillta nė procesin e prodhimit. Ato pėrjashtoheshin nga shumė vendime ekonomike, politike dhe madje edhe nga ato private. Gratė kishin mundėsi tė kufizuara arsimimi, asnjė tė drejtė administruese mbi pronėn e tyre, nuk mund tė nėnshkruanin marrėveshje dhe nuk mund tė punonin pa pėlqimin e burrit. Nė tė drejtėn pėr divorc dhe kujdestari pėr fėmijėt, ato liheshin nė mėnyrė tė dukshme pas dore. Ndėrsa nė tė njėjtėn kohė u krijuan kushtet pėr vendosjen e pagave minimale pėr gratė qė punonin dhe pėr shfrytėzimin e tyre. Kjo situatė ishte toka e pėrshtatshme pėr kėrkesat e para publike pėr tė drejta dhe mundėsi tė barabarta pėr gratė.
Gjithsesi ajo qė ndodhte ne botėn e civilizuar tė perėndimit pak dėgjohej nė vendin tonė kur ishte fjala pėr ngritjen arsimore tė femrės ose pėr tė drejtat dhe mundėsitė e barabarta tė gruas shqiptare. Femra shqiptare mė shum se kushdo tjetėr ka vuajtur pasojat e egos mashkullore dhe diskriminimin e vazhdueshėm qysh nė kohrat e vjetra. Shoqėria shqiptare nė histori ka kaluar pengesa dhe vėshtirėsi tė mėdha egzistenciale aq sa problemi I barazisė gjinore ishte fare I papėrfillur.Tani do tė hedhim njė shikim mė tė plotė mbi arsimimin e femrės nė vendin tonė.

• Zhvillimi i arsimit femėror nė Shqipėri

Femra nė Shqipėri doli nga sundimi osman me njė prapambetje tė theksuar arsimore. Kjo pėr shkak tė mungesės sė sistemit arsimor kombėtar. Nė vitin 1912 nė vend ekzistonin vetėm 250 shkolla tė huaja. Me kėtė gjendje tė shkollave kuptohet shkalla e lartė e analfabetizmit tė popullit tonė dhe nė veēanti nė radhėt e femrės.
Nė kėto kushte para shtetit shqiptar, krahas detyrave tė tjera tė rėndėsishme pėr zhvillimin e vendit, qėndronte edhe organizimi i arsimit kombėtar. Qeveria e Vlorės, me gjithė kushtet e vėshtira objektive dhe subjektive, tė krijuara pas vitit 1912, me politikėn e saj arsimore synonte tė krijonte sistemin arsimor me frymė kombėtare, demokratike dhe laike; krijimin e kuadrit mėsimor si dhe realizmin e arsimit fillor tė detyrueshėm. Nė kėtė kuadėr kujdes ju kushtua arsimit femėror.
Pėr tė realizuar tėrheqjen e vajzave nė shkollė u shtrua si detyrė krijimi i shkollės shtetėrore femėrore dhe hartimi i programit shkollor tė veēantė pėr tė.
Krijimi i njė shkolle tė tillė nė Shqipėri ishte i domosdoshėm. Sė pari, pėr shkak tė prapambetjes nė tė cilėn ndodhej vendi; sė dyti, fanatizmi dhe mendimi konservator pėr femrėn nė shoqėrinė shqiptare ishte mbizotėrues; sė treti, pjesa dėrrmuese e popullsisė ishte e besimit mysliman.
Kjo pjesė zbatonte zakonin e mbylljes sė vajzės nė moshė fare tė re, duke prekur kėshtu njė pjesė tė viteve tė moshės shkollore. Ēelja e shkollės femėrore ishte mė e pranueshme edhe pėr popullsinė e dy besimeve tė tjera, nė veēanti pėr klerin katolik i cili ishte kundėr shkollave tė pėrzjera (djem e vajza).
Nė bazė tė tė dhėnave arkivore shkolla e parė fillore femėrore shtetėrore u ēel nė vitin shkollor 1913-1914, nė qytetin e Lushnjės, me njė kapacitet prej 30 nxėnėsesh. Po atė vit, u riēel shkolla e parė e vashave "Qiriazi" nė qytetin e Korēės e cila nėn presionin e shovinistėve grekė, mė 1914, u mbyll pėrsėri.
Nė vitin 1914-1915, nė qytetin e Shkodrės shteti ēeli shkollėn fillore femėrore nė lagjen "Serreq". Me gjithė kushtet e vėshitra tė krijuara pėr Shqipėrinė gjatė Luftės sė Parė Botėrore, vijoi ēelja e shkollave femėrore shtetėrore.
Nė vitin 1915-1916, u ēelėn shkolla fillore femėrore nė qytetin e Vlorės dhe shkolla e dytė fillore femėrore nė Shkodėr me emrin "Xhamia e Begos".
Nė vitin shkollor 1917-1918, pas shpalljes sė Korēės Krahinė Autonome, u riēel shkolla e vashave dhe nė qytetin e Pogradecit u ēel shkolla fillore shqipe e vajzave, nėn drejtimin e Persefoni Trenit. Po atė vit u ēelėn shkolla fillore femėrore nė Tiranė, nė Durrės dhe Pėrmet. Nė vitin shkollor 1919-1920 nė qytetin e gjirokastrės u ēel shkolla fillore femėrore nėn drejtimin e mėsueses Urani Rumbo. Nė bazė tė tė dhėnave del se edhe nė qytetin e Krujės ishte ēelur shkolla fillore femėrore.
Funksionimi i shkollave femėrore, ashtu si gjithė arsimi kombėtar, hasi nė njė sėrė vėshtirėsish. Nė radhė tė parė ndihej mungesa e kuadrit tė nevojshėm pėr mėsues, mungonin programet dhe tekstet mėsimore etj. Pėr shkak tė mentalitetit patriarkal, frekuentimi i shkollės nga vajzat ishte tepėr i kufizuar. Mjediset shkollore ishin tė papėrshtatshme.
Problemi i arsimimit tė femrės shqiptare dhe arsimi kombėtar nė pėrgjithėsi zunė vendin e tyre nė luftėn pėr demokratizimin e jetės sė vendit nė vitet 1920-1924. Hapat e hedhura nė fushėn e arsimimit tė femrės nė vitet 1912-1920 pėrbėnin pėr shtetin e rimėkėmbur shqiptar njė bazė tė vlefshme dhe njė pėrvojė tė mirė qė do tė ndihmonte nė pėrhapjen e mėtejshme tė shkollės fillore femėrore si dhe nė ngritjen e saj nė nivele mė tė larta.
Shtytje tė rėndėsishme zhvillimit tė arsimit nė Shqipėri i dhanė tri kongreset arsimore qė u mbajtėn nė vitet 1920-1924. Nė Kongresin e tretė, i cili u mbajt nė gusht tė vitit 1924 nė godinėn e vajzave nė Tiranė, midis problemeve qė qėndronin para arsimit kombėtar, u ngrit dhe ēėshtja e shkollimit tė femrės shqiptare, qė u quajt si njė problem i ngutshėm dhe serioz pėr vendin dhe u pėrcaktuan rrugėt pėr pėrmirsimin e saj.
Ēėshtja e arsimimit tė femrės zuri vend edhe nė Parlamentin shqiptar tė viteve 1921-1924. Nė njė nga seancat parlamentare tė vitit 1921, u kėrkua ēelja nė shkallė vendi, e shkollave tė reja fillore femėrore, si edhe ēelja e njė shkolle normale femėrore pėr pėrgatitjen e mėsueseve; u shtrua si domosdoshmėri ngritja metodike e kuadrit arsimor nė shkollat ekzistuese, u miratua ēelja e shkollės normale femėrore private "Kyrias" e cila u hap nė vitin 1922 nė Kamėz tė Tiranės.
U ngrit problemi i pėrmirėsimit tė tipit, i strukturės dhe i programeve tė shkollės, qė do tė ndikonin nė rritjen e nivelit arsimor tė femrės dhe do tė luftohej zakoni i tėrheqjes sė vajzės nga shkolla dhe mbyllja e saj nė shtėpi nė moshėn 10-12 vjeē.
Krahas vėnies nė dukje tė problemeve qė qėndronin para arsimit femėror, nė kėto vite u ēelėn shkolla fillore femėrore shtetėrore nė Kavajė , dhe nė Shijak .
Pėr t'iu kundėrvėnė propogandės helenizuese tė shkollave greke, tė ēelura nė vitin 1914 nė trevėn e Gjirokastrės, u mendua tė rritej niveli i arsimit nė shkollėn femėrore ekzistuese, tė ēelej njė shkollė fillore femėrore nė lagjen "Dunavat", Libohovė e Delvinė.
Nė qytetin e Korēės, u ēel shkolla e mesme normale femėrore. Dokumentacioni i hulumtuar nuk jep tė dhėna tė plota pėr numrin e nxėnėsve qė frekuentonin shkollat femėrore gjatė viteve 1920-1924.
Por nga tė dhėnat zyrtare pėr vitin shkollor 1921-1922, del se numri i pėrgjithshėm i nxėnėsve ishte 25 197 dhe 20% e tyre ose afėrsisht 5 000 ishin nxėnėse.
Hapat e hedhur nė zhvillimin e arsimit kombėtar dhe atij femėror nė vitet 1912-1924, hapėn rrugėn pėr tė shėrruar plagėn e rėndė tė analfabetizmit nė Shqipėri.
Megjithatė ato shėrbyen si bazė pėr ndėrtimin dhe konsolidimin e sistemit arsimor nė pėrgjithėsi dhe atij femėror nė veēanti.
Arsimimi i femrės mbeti njė ēėshtje e rėndėsishme e qeverisė dhe forcave pėrparimtare edhe gjatė viteve 1925-1939. Ai pėrbėnte njė nga problemet kryesore tė fjalimit qė Ahmet Zogu mbajti para Asamblesė nė janar tė vitit 1926. Pėrmirėsimin e pozitės sė vėshtirė tė gruas nė vitin 1926 ai e shihte nė pėrputhje me zhvillimin ekonomik, politik, shoqėror dhe kulturor tė Shqipėrisė.
Sipas tij pėrparėsi do t'i jepej zhvillimit arsimor tė vajzės duke e tėrhequr si nė shkollat femėrore dhe tė pėrzjera, ēeljen e shkollave tė reja femėrore dhe nė veēanti pėrhapja e tyre nė zonat rurale.
Nė bazė tė tė dhėnave statistikore pėr zhvillimin e arsimit kryesisht nė periudhėn e Republikės Shqiptare 1924-1929, kanė funksionuar kėto shkolla dhe me kėtė pėrbėrje nxėnėsish.
Nė vitin shkollor 1924-1925 numri i pėrgjithshėm i nxėnėseve ishte 4 220, ndėrsa nė tri vitet nė vazhdim numri i tyre erdhi duke u rritur nga 5 200 deri nė 5 700 nxėnėse.
Nė vitin shkollor 1925-1926 numri i vajzave ishte rritur 471 mė shumė se nė vitin shkollor 1924-1925, ndėrsa nė vitet e mėvonshme numri i tyre u rrit pėrkatėsisht 1 030, 1 050, 1 254 mė shumė se nė vitin 1924-1925.
Nė bazė tė tė dhėnave tė vitit shkollor 1925-1926, del se nė tė gjithė vendin funksiononin 37 shkolla fillore femėrore dhe njė e mesme, dy shkolla femėrore private dhe njė e mesme.
Nė vitin shkollor 1926-1927, nė Tiranė u hap shkolla e infermiereve dhe dega femėrore nė shkollėn bujqėsore amerikane nė Kavajė.
Gjatė regjimit republikan rrjeti shkollor nuk pėsoi ndonjė ndryshim nga pikėpamja e shtrirjes gjeografike, ai ruajti pak a shumė atė tė viteve 1912-1924.
Nga tė dhėnat statistikore tė drejtorive arsimore del se nė kėto vite u ēelėn shkolla tė reja femėrore, u rrit numri i vajzave nė shkolla, u tregua kujdes nė pėrgatitjen e kuadrove mėsuese etj.
Nė bazė tė kėtyre tė dhėnave del se nė Shqipėrinė e Jugut numri i shkollave femėrore, i mėsueseve dhe i nxėnėseve qė i frekuentonin ato ishte mė i lartė se nė Shqipėrinė e Mesme dhe atė tė Veriut.
Kjo lidhet me zhvillimin ekonomik e shoqėror mė tė lartė tė trevave tė jugut, me numrin e madh tė emigrantėve nė shtetet perendimore, si dhe lėvizjen e lirė tė njerėzve etj.
Nė prefekturėn e Korēės nė vitin shkollor 1925-1926 funksiononin shkolla femėrore jo vetėm nė qytet, por edhe nė fshatrat pėrreth.
Nė qytetin e Korēės ishin ēelur tri shkolla femėrore dhe njė e mesme normale pėr pėrgatitjen e mėsueseve, shkolla fillore femėrore ishin ēelur edhe nė fshatin Boboshticė, dhe nė nėnprefekturat e Leskovikut, tė Kolonjės, tė Pogradecit, tė Bilishtit.
Numri i nxėnėseve nė qarkun e Korēės, nė vitin shkollor 1925-1926, ishte 1 236 nxėnėse prej tė cilave 717 i takonin qytetit tė Korēės. Pas Korēės, pėr frekuentim tė lartė tė shkollės, vinte prefektura e Gjirokastrės dhe nėnprefekturat e Libohovės, tė Pėrmetit dhe tė Delvinės .
Shkolla fillore femėrore shtetėrore funksiononin nė qytetin e Vlorės, tė Fierit, tė Sarandės. Nė bazė tė tė dhėnave pėr gjendjen arsimore nė vitet 1925 deri nė 1929, nė Shqipėrinė e Mesme, numri i shkollave ishte mė i vogėl dhe numri i pėrgjithshėm i nxėnėseve ishte mė i pakėt se nė prefekturat qė u pėrmendėn.
Nė Tiranė funksiononte shkolla fillore femėrore shtetėrore me program pesėvjeēar. Nė vitin shkollor 1925-1926, ishin regjistruar 181 nxėnėse prej tė cilave 134 e vazhdonin atė rregullisht, shkolla fillore femėrore funksiononin nė Durrės, nė Krujė, nė Shijak.
Tė dhėnat statistikore tė vitit shkollor 1928-1929, flasin pėr njė frekuentim tė ulėt, nga vajzat, tė shkollave femėrore dhe tė pėrzjera tė kėtyre qyteteve. Numri i pėrgjithshėm i tyre arrinte nė 684 dhe duke e krahasuar me atė tė vajzave tė Korēės, ishte shumė i ulėt.
Nė vitin shkollor 1926-1927, nė Peqin u ēel shkolla fillore femėrore me 29 nxėnėse gjithsej. Edhe nė qytetin e Elbasanit dhe nė atė tė Kavajės vazhdonte tė funksiononin rregullisht shkollat fillore femėrore. Numri i vajzave qė frekuentonin shkollat fillore femėrore nuk i kalonte 90 vetė.
Niveli i ulėt arsimor nė Shqipėrinė e Mesme i vajzave, ishte pasojė e fanatizmit dhe prapametjes. Kėtė e nxjerr nė dukje Mehdi Frashėri, nė vitin 1930, nė konferencėn kushtuar gjendjes arsimore tė femrės nė Tiranė.
Sipas tė dhėnave tė pohuara prej tij nga 2000 vajza nė moshė shkollore vetėm 180 vazhdonin shkollėn. Pėrveē hezitimit tė prindėrve pėr t'i ēuar vajzat nė shkollė, ai theksoi se duhej luftuar zakoni i tė mbyllurit tė vajzės nė moshėn 10-12 vjeē, pasi nė zbatim tė kėtij zakoni vajzat qė vazhdonin shkollėn ishin tė detyruara ta linin atė shumė shpejt.
Pėr nivelin e ulėt tė frekuentimit tė shkollės prej vajzave, shtypi i kohės fajėsonte qeverinė qė nuk i kushtonte vėmendje pėrmirėsimit tė kushteve nė shkollat ekzistuese dhe kėrkonte ngritjen e godinave tė reja shkollore.
Mungesa e madhe pėr shkolla, sidomos pėr ato femėrore ndihej nė zonat e Shqipėrisė Veriore e Verilindore, pėrveē qytetit tė Shkodrės. Nė kėtė qytet krahas dy shkollave fillore femėrore ekzistuese, nė vitet 1925-1928 u ēelėn edhe tri shkolla tė tilla.
Nė vitin shkollor 1928-1929, numri i nxėnėseve arriti nė 380. nė qytetet e tjera veriore nuk kishte shkolla femėrore dhe numri i mėsueseve ishte i pakėt. Nė shkollat e pėrzjera, numri i tė cilave ishte i kufizuar, frekuentimi nga vajzat ishte i papėrfillshėm, sidomos nė zonat e thella malore ku analfabetizmi e prapambetja ishin tė mėdha.
Siē shihet gjatė regjimit republikan u synua kryesisht nė konsolidimin e shkollave ekzistuese, nė pėrmirėsimin e programeve arsimore dhe nė ēeljen e shkollave tė reja. Megjithatė nevoja pėr ndėrtimin e njė sistemi arsimor kombėtar dhe tė shkollės femėrore nė shkallė vendi ndihej shumė. Kjo dėshmohet nė kėrkesat e fshatarėve tė Trebishtit tė Peshkopisė, tė disa fshatrave tė Shkodrės, tė Rehovės, tė Babanit nė prefekturėn e Korēės, pėr shkolla femėrore.
Nė pėrgjigje tė kėtij shqetėsimi Ministria e Arsimit pėrgatiti nė 1928 ligjin organik mbi arsimin i cili hyri nė fuqi atė vit. Ai parashikonte ndryshime nė sistemin arsimor shkollor fillor dhe tė mesėm, krijimin e arsimit profesional dhe ndryshime nė programet shkollore.
Artikulli 26 i kėtij ligji parashikonte qė nė ēdo qytet e fshat sipas numrit tė fėmijėve tė hapeshin njė ose mė shumė shkolla pėr vajza. Nė ato fshatra ku nuk mund tė ngriheshin njė ose mė shumė shkolla tė tilla, vajzat duheshin tė arsimoheshin nė shkolla tė pėrzjera.
Nė zbatim tė kėtij ligji u arrit tė ēelej njė konvikt femėror nė Vuno, me 40 vajza bursiste nga Himara, Vlora, Delvina dhe Kurveleshi.
Gjithashtu u morrėn masa pėr ēeljen e njė shkolle fillore femėrore nė Trebisht tė Peshkopisė.
Krahasuar me arsimimin fillor femėror, arsimi i mesėm ishte mė i kufizuar si pėr nga numri ashtu edhe pėr nga shtrirja gjeografike.
Nė vitet 1925-1933 vazhduan tė funksiononin kėto shkolla tė mesme femėrore shtetėrore dhe private: Instituti femėror privat "Qiriazi", shkolla normale femėrore shtetėrore e Korēės dhe shkolla femėrore private "Stigmatine" nė Shkodėr.
Nė vitin 1930-1931 u ēel nė Tiranė instituti femėror privat "Naim Frashėri" me program shtatėvejēar.
Nė vitet 1930-1933, vihet re forcimi i ndikimit tė shtetit nė institutet femėrore private jo vetėm nė programe, por edhe nė pranimin e kontigjenteve tė vajzave qė mbėshteteshin me bursa nga shteti.
Megjithė masat e marra gjatė viteve 1925-1928 nė fushėn e arsimit nė pėrgjithėsi dhe atij femėror nė veēanti, shtetit shqiptar i mbetej shumė pėr bėrė.
Kėtė e pohoi dhe A.Zogu nė njė intervistė dhėnė gazetės "Daily Telegraph" tė Londrės, nė tetor tė vitit 1928. " Ne jemi shekuj tė tėrė mbrapa Evropės sė qytetėruar. Njerėzit nuk janė nė gjendje as tė shkruajnė as tė lexojnė…Unė jam i vendosur t'a qytetėroj popullin tim dhe t'a fus atė sa mė shum nė rrugėn e mėsimit tė zakoneve dhe tė mėnyrės sė jetesės perėndimore".
Problemet qė qėndronin para arsimit kombėtar dhe vėshtirėsitė me tė cilat ballafaqohej Shqipėria, A. Zogu i trajtoi nė fjalimin qė mbajti nė mbledhjen e parė para parlamentit, pas shpalljes sė Monarkisė.
Ai shprehu vendosmėrinė se do tė punonte pėr ngritjen e njė sistemi arsimor kombėtar dhe tė shkollės femėrore nė tėrė vendin. Ai synonte t'i arrinte kėto nėpėrmjet zbatimit tė reformave shtetėrore nė fushėn arsimore, ekonomike, sociale dhe legjislative.
Pėr pėrgatitjen e reformės nė arsim, nė vitin 1929 u ngrit njė komision i posaēėm, i kryesuar nga ish-Ministri i Arsimit Abdurrahman Dibra.
Drejtimet kryesore tė reformės ishin forcimi i karakterit shtetėror tė shkollės shqiptare, laicizmi dhe kombėtarizimi i saj.
Nė tėrėsinė e problemeve tė arsimit, komisioni i kushtoi vėmendje arsimimit tė femrės. Veēanėrisht u tėrhoq vėmendja pėr gjendjen arsimore tė femrės nė zonat rurale, pėr shkak tė mungesės sė shkollave femėrore dhe tė pėrzjera.
Pėr kėtė arsye komisioni vendosi tė riorganzonte sistemin arsimor tė shkollave fillore dhe tė mesme femėrore dhe tė ēelte shkolla tė reja, tė pajisura me konvikte, nė zonat rurale, pėr t'u ardhur nė ndihmė fėmijėve tė zonave malore, qė nuk kishin mundėsi t'i ndiqnin shkollat rregullisht.
Veē kėsaj reforma synonte tė pėrmirėsonte pėrmbajtjen e programeve mėsimore dhe unifikimin e tyre. Reforma nė arsim pėrveē kėtyre synimeve, pati edhe karakter politik. Ajo kishte si qėllim tė pengonte depėrtimin e ndikimeve nga shtetet fqinje, nėpėrmjet shkollave tė ēelura e tė financuara prej tyre.
Fryma kundėr shkollave tė huaja private ndihej nė mė tė shumtėn e neneve tė ligjit pėr reformėn arsimore.
Nė zbatim tė reformės mė 10-11 prill 1933, Parlamenti vendosi tė ndryshonte nenet 206, 207 tė statutit mbretėror. Nė nenin 206 tė ndryshuar, mėsimi dhe edukimi i shtetasve shqiptarė konfirmoheshin si e drejtė ekskluzive e shtetit. Aty shpallej se arsimi fillor pėr tė gjithė shtetasit shqiptar ishte i detyrueshėm dhe falas.
Megjithatė pėr nevoja arsimore tė popullatės, nė ligjin pėr arsimin u la njė klauzolė, sipas sė cilės shkollat private mund tė funksiononin vetėm nė qoftė se bashkėpunonin me shtetin, ta ndihmonte atė pėr tė ēelur shkolla nė ato vende ku shteti nuk kishte mundėsi t'i hapte vetė.
Nė vitin 1933, nė zbatim tė ligjit pėr reformėn arsimore pėr shtetėzimin e shkollave, u mbyllėn institute "Qiriazi", shkolla e "Stigmatimeve" nė Shkodėr, institute privat femėror "Naim Frashėri", u mbyll edhe e vetmja normale femėrore shtetėrore nė Korēė.
Me nxėnėset e klasave tė ulėta tė kėsaj shkolle, nė kėtė qytet, u ēel shkolla qytetėse katėrvejēare, ndėrsa nė Shkodėr me mbylljen e shkollės femėrore "Stigmatine", do tė krijohej dega e ulėt femėrore pranė gjimnazit tė Shkodrės.
U mbyllėn shkollat e minoritetit nė gjuhėn greke. Ndaj kėtij veprimi tė qeverisė shqiptare reaguan ashpėr qeveria greke dhe Vatikani, qė u ankuan deri nė Lidhjen e Kombeve.
Nė vitin 1933 u ēel nė Tiranė institute femėror "Nana Mbretneshė" me dy degė tė plota normale dhe gjimnaziale, me program tetėvjeēar. Nė kėtė institut do tė vazhdonin studimet nxėnėset e katėr shkollave tė mesme tė mbyllura.
Pėrqendrimi i arsimit normal femėror nė njė dorė tė vetme siē ishte instituti femėror i Tiranės, pati rėndėsi pėr pėrmirėsimin e pėrmbajtjes sė programit shkollor dhe tė ngritjes cilėsore tė mėsimdhėnies, pasi kėtu u pėrqendruan forcat mė tė kualifikuara Brenda vendit, u emėruan edhe mėsuese nga shtete tė ndryshme perėndimore.
Megjithatė, duke qenė i vetmi institut femėror nė Shqipėri, ēoi nė kufizimin e numrit tė nxėnėseve, sidomos nė degėn normale, sepse jo tė gjitha vajzat, nė rrethe tė ndryshme tė vendit, qė dėshironin tė vazhdonin shkollėn e mesme i kishin mundėsitė ekonomike ta vijonin atė.
Edhe shteti duke qenė me mundėsi tė pakta financiare nuk ishte nė gjendje tė pėrballonte kėrkesat gjithnjė e nė rritje tė vajzave pėr bursė.
Veē kėtij institucioni pėr arsimimin e mesėm tė vajzave rol tė rėndėsishėm luajtėn licetė dhe gjimnazet e pėrzjera.
Nė qytetin e Korēės, pas transformimit tė normales nė shkollė qytetėse, me vendim tė ministrisė sė Arsimit, filloi pranimi i vajzave nė Liceun e Korēės.
Gjithashtu nė vitin shkollor 1933-1934, rritet numri i vajzave nė gjimnazin e Gjirokastrės, nė gjimnazin e Shkodrės, nė Normalen e Elbasanit etj.
Pėr tė pėrmirėsuar gjendjen arsimore tė vajzave nė fshat, nė ligjin pėr reformėn arsimore ishte parashikuar ēelja e shkollave dhe e kurseve femėrore dyvjeēare me karakter bujqėsor, tė cilat do tė ēeleshin nėpėr fshatra e qytete tė vogla qė u afroheshin fshatrave tė mėdha.
Nė programet e tyre, lėndėt me karakter tė pėrgjithshėm do tė kufizoheshin. Nė njė shkollė tė tillė ishte menduar tė kthehej normalja femėrore nė shkollėn amerikane nė Kavajė.
Nė kėtė lloj shkolle, do tė pranoheshin vajza qė kishin kryer arsimin fillor, deri nė moshėn 15 vjeē. Nė programet e pėrgatitura pėr shkollat bujqėsore dyvjeēare mė shumė vend zinin lėndėt e ekonomisė shtėpiake, sidomos ato tė ekonomise bujqėsore tė cilat zinin nė program 10 orė nė javė.
Nė vitin shkollor 1934-1935, kjo lloj shkolle femėrore u ēel nė shkollėn amerikane tė Kavajės. Njėzet vajza do tė mbėshteteshin me bursė nga shteti.
Nxėnėsit do tė pranoheshin kryesisht nga fshatrat pėrreth. Pėrveē kėsaj shkolle Ministria e Arsimit nuk arriti ta realizonte kėtė objektiv tė reformės nė pjesėt e tjera tė vendit pėr arsye se njė ndėrmarrje e tillė kėrkonte mbėshtetje tė fuqishme financiare dhe kaudro mėsuese etj.
Gjithashtu kontigjentet e vajzave qė parashikoheshin me ligj tė pranoheshin nė shkolla duhej tė ishin me arsim fillor, gjė qė ishte e pamundur sepse pjesa dėrrmuese e vajzave nė fshat ishte analfabete.

Megjithatė, kjo Ministri mori disa masa, ndoshta tė kufizuara, pėr pėrmirėsimin e gjendjes arsimore tė vajzave nė malėsitė e veriut duke ēelur shkolla tė reja me konvikte.
Kėshtu nė gusht tė vitit 1932 me propozim tė saj, kėshilli i ministrave vendosi qė konvikti i Homeshit nė Dibėr tė kthehej pėr vajza.
Nė vitin shkollor 1932-1933, aty u sistemuan 20 vajza bursiste nga krahinat e Gorės sė Kukėsit, tė Dibrės, tė Bėrzeshtės sė Elbasanit, tė cilat pas mbarimit tė shkollės do tė kontribuonin si mėsuese nė krahinat e tyre.
Nė prefekturėn e Shkodrės vazhdonin tė funksiononin pesė shkolla fillore femėrore dhe po bėheshin pėrpjekje pėr tė ēelur degėn femėrore nė gjimnazin e qytetit, e cila pas shumė pengesash ēeli dyert nė vitin shkollor 1934-1935. Po kėtė vit u ēel shkolla fillore femėrore nė nėnprefekturėn e Lezhės.
E rėndė mbeti gjendja arsimore e femrės nė krahinat e Lumės dhe tė Pukės. Sipas tė dhėnave nė krahinėn e Lumės mbi 200 vajza nė moshė shkollore, nuk vazhdonin mėsimet pėr shkak tė mungesės sė shkollave dhe tė mėsueseve.
Nė njėzet shkollat e pėrzjera pėr shkak tė fanatizmit tė prindėrve njė numėr i vogėl vajzash frekuentonin vetėm shkollat nė fshatin Borje dhe nė qendrėn e Kukėsit.
Pėr kėtė arsye autoritetet e nėnprefekturės sė Lumės i kėrkuan Ministrisė sė Arsimit ēeljen e shkollave fillore femėrore nė Bicaj, nė Topojan dhe nė Krumė.
Nga tė dhėnat statistikore arsimore tė kėsaj nėnprefekture del se deri nė vitin 1939 aty nuk u ēel asnjė shkollė fillore femėrore. Vetėm nė vitin 1938, ministria e Arsimit i dėrgoi krahinės sė Lumės 20 bursa pėr tė mbėshtetur studimet e 20 vajzave pėr mėsuese nė Institutin Femėror tė Tiranės.
Nė zbatim tė reformės arsimore nė vitin shkollor 1932-1933 dhe mė pas, u vu re njė rritje e pjesėmarrjes sė vajzave nė shkollė. Pėrveē shkollave ekzistuese nė qytete tė kėsaj treve u ēelėn shkolla tė reja.
Kėshtu, nė qytetin e Tiranės u ēelėn tri shkolla fillore femėrore me program pesėvjeēar me 22 klasa gjithsej.
Edhe nė qytetin e Elabasanit u ēel shkolla e dytė fillore femėrore. Krahas shkollave femėrore nė vitet 30 e sidomos pas reformės sė vitit 1932-1933, nė Shqipėri u ēelėn edhe 40 shkolla tė pėrzjera.
Nė bazė tė tė dhėnave nė vitin shkollor 1934-1935 nė 575 shkolla fillore tė vendit mėsonin 50 890 nxėnės prej tė cilėve 14 944 ishin vajza , kundrejt 5 082 vajzave qė vijonin shkollėn nė vitin 1926-1927.
Ritme tė larta u vunė re nė arsimin e mesėm. Nė vitin shkollor 1934-1935, nė shkollat normale tė vendit nga 308 nxėnės gjithsej, 106 ishin vajza.
Ndėrsa nė gjimnazet numri i pėrgjithshėm i nxėnėsve ishte 2 303, prej tė cilave 529 ishin vajza , kundrejt 117 vajzave qė vijonin tė mėsonin nė tė gjitha shkollat e mesme nė vitin shkollor 1926-1927. Mė 1936-1937 numri i tyre u rrit nė 1205.

Me gjithė arritjet nė arsimin femėror, nė pjesėt urbane tė vendit dhe me pėrjashtime tė vogla nė pjesėt rurale, vajza nė fshatin shqiptar mbeti pothuajse e paarsimuar.
Kjo theksohej nė pjesėn dėrrmuese tė raporteve arsimore tė prefekturave tė vendit pėr vitin shkollor 1933-1934.
Nė 188 fshatra tė Elbasanit, theksohej nė raportin arsimor, - nuk ka asnjė shkollė pėr vajza. Nė 17 shkolla tė pėrzjera, nga 744 nxėnės, vetėm 65 janė vajza" .
Shifra tė tilla alarmante jepeshin edhe nga prefektura e Durrėsit, dhe e Tiranės etj.
Kjo pėrqindje e vogėl e vajzave shqiptare qe vazhdonin shkollėn dhe qė arsimoheshin vinte si pasojė e njė kohe tė rėndė, dhe e njė pozite tė mjerueshme tė femrės shqiptare, si pasojė e njė mentaliteti mjeran njė injorance tė thellė, dhe shum qartė pasqyron diskriminimin qė i bėhej femrės duke mos e konsideruar qenie humane tė aftė pėr tė dhėnė mė shum nė shoqėri.

• Portrete te grave te shquara shqiptare

Nė radhėt e atyre familjeve shqiptare qė janė shquar pėr shėrbimet e larta ndaj atdheut renditet nderueshėm familja e Qiriazėve, zulma e veprimtarisė patriotike tė sė cilės do tė jehojė gjithnjė e mė shumė nė kalim tė kohėve dhe do tė ndikojė gjithnjė e mė tepėr nė formim tė breznive tė ardhshme.
Padyshim gratė qė kanė dhėnė kontributin mė tė vlefshėm nė arsimimin dhe edukimin e femres shqiptare janė pikėrishtė vajzat e familjes Qiriazi, Sevasti dhe Parashqevi Qiriazi dy mėsueset e para shqiptare qė ne i njohim si dy heroinat qė sfiduan kohėn pėr tė ndriēuar mendjet e vajzave dhe grave shqiptare.
Qiriazėt e kanė origjinėn nga fshati Peras i Kolonjės. Stėrgjyshi i Qiriazėve, Mėhilli, qe vrarė duke luftuar me turqit, nė fillim tė shek. XIX. Mbas kėsaj drame, familja emigroi nė Tėrnovė, njė fshat afėr Manastirit. Gjyshi i tyre, Qiriazi, qe 11 vjeē, kur u larguan nga fshati i lndjes.Lindėn dhe u rritėn nė njė mjedis thjesht shqiptar, njė djep vėrtet i denjė pėr tė pėrkundur bij e bija tė pėrkushtuar ndaj idealeve mė fisnike njerėzore e kombėtare.
Nė kujtimet e saj, Sevastia ka shkruar: “Babai na tregonte histori tė mahnitshme rreth stėrgjyshėrve tanė apo heronjve shqiptarė. . . . Ndjenjat patriotike tė tim eti na ushqyen me frymėn e tij, e cila me kalimin e viteve u rrit dhe na bėri tė gjithė ne fėmijėt patriotė tė mirė, qė u pėrpoqėm me mish e me shpirt pėr ēėshtjen e Shqipėrisė”.
Prindėrit e Sevastisė, Dhimitri e Maria – edhe kjo vajzė kolonjare, e bija e Kristo Vodenės, - patėn dhjetė fėmijė. Dhimitri zuri punė nė Manastir, ku mori edhe familjen.
Aty u lind Sevastia, nė vitin 1871. Qė nė moshėn 4-vjeēare, atė e dėrguan nė shkollėn greke, prej nga pak mė vonė kaloi nė shkollėn e Misionit Amerikan. Gjerasimi, vėllai mė i madh, i mėsoi asaj tė shkruajė e tė lexojė nė gjuhėn shqipe. Ai, gjithashtu, ndikoi shumė nė edukimin e saj me ndjenja e ideale atdhetare.
Shtėpia e Qiriazėve, ndėrkaq, qe shndėrruar nė njė vatėr tė rėndėsishme kombėtare, qė priste e pėrcillte personalitetet e shquara tė Rilindjes si Kostandin Kristoforidhin, Koto Hoxhin, Pandeli Sotirin, Petro Nini Luarasin, Orhan Pojanin, Nuēi Naēin, etj. Nė kėtė shtėpi u bėnė, nė vitin 1908, mbledhjet e Komisionit tė Alfabetit.

Sevasti Qiriazi (1871-1949)

Parashqevi Qiriazi(1887-1971)

















E zgjuar nga natyra, me njė botė shpirtėrore tė pasur, e ndezur qė nė fėmijėri me zjarrin e idealeve atdhetare, me njė kėmbėngulje e vullnet tė paepur, Sevastia ndjeu qė heret nxitjen e brendshme dhe nevojėn e domosdoshme pėr dituri. Kėshtu, mbasi mbaroi shkollėn e Misionit Amerikan, duke kapėrcyer pengesa e vėshtirėsi tė patregueshme, ajo u regjistrua nė Kolegjin e Kostandinopolit, e para vajzė shqiptare, nė ato kohė, qė po merrte arsim tė lartė. Mbasi kreu Kolegjin, diploma e saj u regjistrua nė Byronė e Edukimit nė Kostandinopol, gjė qė i mundėsoi asaj tė merrte “iradėn”, d. m. th. lejen pėr tė hapur njė shkollė shqiptare pėr vajzat.
Pėr kėtė qėllim, bashkė me Gjerasimin shkuan nė Korēė, ku kishte vetėm shkolla nė gjuhėn greke pėr fėmijėt e krishterė dhe shkolla nė gjuhėn turke e arabe pėr fėmijėt myslimanė.
Mė 23 tetor 1891, mbas njė lufte tė vendosur dhe pėrpjekjeve tė pareshtura kundėr Patrikanės sė Stambollit dhe autoriteteve osmane, ata hapėn Shkollėn Shqipe tė Vashave, tė cilėn Sevastia e drejtoi qė nga dita e themelimit. Aty dhanė mėsim mėsueset shqiptare Parashqevi Qiriazi, Fanka Efthimi, Polikseni Luarasi, Helidhona Falli, etj.
E mirėpritur dhe e dashur nga populli, shkolla u rrit shpejt dhe u shndėrrua nė njė ēerdhe tė edukimit patriotik tė vashave. Kur, nė janar tė vitit 1894, vdiq Gjerasimi, pėr tė vazhduar punėn e tij nė shkollė erdhi nga Manastiri vėllai tjetėr, Gjergji.
Nė vitin 1904, mbas mbarimit tė Kolegjit tė Kostandinopolit, erdhi edhe motra mė e vogėl, Parashqevia, gjė qė i krijoi mundėsinė Sevastisė tė shkonte nė Amerikė pėr tė plotėsuar studimet e saj pėr njė vit. Mbasi vizitoi Bostonin, Sevastia shkoi nė Chicago, ku ndoqi leksionet nė Fakultetin e Pedagogjisė nė University of Chicago.
Njėkohėsisht, ajo mbajti konferenca pėr t’ua bėrė tė njohur Shqipėrinė miqve amerikanė. Nė vitin 1905, u kthye nė Europė. Gjatė udhėtimit, ajo u ndalua nė Londėr, Paris, Vjenė dhe nė Bukuresht, ku u njoh me veprimtarinė energjik tė ēėshtjes kombėtare, Kristo Dakon, qė nė atė kohė ishte sekretar i pėrgjithshėm i Shoqėrisė Patriotike “Drita” dhe njė nga udhėheqėsit kryesorė tė studentėve shqiptarė tė Universitetit tė Bukureshtit. Meqė ai ishte specializuar nė matematikė, Sevastia iu lut tė pėrgatiste tekste mėsimore pėr aritmetikėn, gjeometrinė dhe algjebrėn pėr Shkollėn e Vashave, gjė qė ai e bėri me dėshirė tė madhe. Ato qenė tė parat tekste tė kėtyre disiplinave nė gjuhėn tonė.
Kjo veprimtari e pėrbashkėt, qė vazhdoi nėpėrmjet korrespondencės mbasi Sevastia u kthye nė Korēė, dhe hullia e qėndrimeve dhe idealeve tė larta patriotike, i afruan me njėri-tjetrėn, dhe, nė vitin 1910, duke e ndjerė veten tė denjė pėr njėri-tjetrėn dhe pėr t’i shėrbyer sė bashku atdheut, u martuan. Patėn dy djem: Aleksandrin dhe Gjergjin, qė vazhduan me pėrkushtim e dinjitet jetėn dhe bėmat e prindėrve.
Mbas luftrave ballkanike, e kėrcėnuar herė mbas here pėr konfiskimin e librave, djegien e shkollės dhe internimin nga qeveria turke, dhe e ndjekur nga veprimtaria kriminale e Patrikanės, Sevastia u tėrhoq pėrkohėsisht nė Manastir.
Ajo e rihapi shkollėn nė dy vitet e para tė Pavarėsisė, 1912-1914; po pėr arsye tė pėrndjekjevė tė andartėve grekė, Qiriazėt u larguan nė Rumani dhe, me fillimin e Lufyės sė Parė Botėrore, erdhėn nė Amerikė, nė Natick, Massachusetts. Tė dy motrat filluan menjėherė nga puna pėr t’i mėsuar shqiptarėve tė rritur gjuhėn amtare. Shkolla nė Natick, e para shkollė nė gjuhėn tonė nė Amerikė, qe hapur qė nė vitin 1908 nga Kristo Dako.
Ndėrkaq, ndėrsa Parashqevia boton revistėn dyjavore “The Morning Star” (“Ylli i Mėngjesit”), ēifti Dako – Qiriazi themelojnė Partinė Kombėtare Shqiptare, me qendėr nė Ėorcester, kryetare e sė cilės qe Sevastia. Qėllimi i kėsaj partie politike qe mbrojtja e tė drejtave tė Shqipėrisė nė forumet ndėrkombėtare. Kėsaj propagande, ndėr tė tjera, i shėrbeu edhe “Memorandumi mbi tė drejtat, shpresat dhe aspiratat e shqiptarėve”, qė shkroi Sevastia dhe ua dėrgoi Fuqive tė Mėdha, mė 12 tetor, nė prag tė Konferencės sė Paqes tė Parisit.Nė vitin 1922, Sevastia u kthye nė Tiranė dhe, sė bashku me Parashqevinė, qė kishte ardhur nga Parisi mbas pėrfundimit tė Konferencės sė Paqes, ku kishte qenė delegate e shqiptarėve tė Amerikės, rihapėn Shkollėn e Vashave, tashmė si Instituti Kyrias, njė institut me karakter hollėsisht kombėtar dhe me vlera tė pakrahasueshme mėsimore-edukative, ku mėsonin vajzat shqiptare pa dallime krahinash e besimesh.














Me vendimin e qeverisė shqiptare pėr mbylljen e shkollave private e fetare, nė vitin 1933, mbas 42 vjetėsh shėrbimi, u mbyll edhe Instituti Kyrias. Me rėnien e Shqipėrisė nė duart e komunistėve, si pėr gjithė popullin tonė dhe sidomos pėr familjet e nacionalistėve, filluan vitet e vėshtira tė pėrndjekjeve, bastisjeve, dhunimeve, burgosjeve, torturarave, pushkatimeve, varjeve, etj. Nuk mund tė pėrshkruhen peripecitė dhe dhimbjet fizike e shpirtėrore, qė kaloi Sevastia dhe familja e saj nė vitet e fundit tė jetės sė saj. Ajo vdiq nė vitin 1949, mbasi e patėn nxjerrė nga shtėpia dhe pati pėrjetuar dhunimin e kufomės sė tė shoqit, patriotit tė madh Kristo Dako, burgosjen e djemve tė saj, Aleksandrit dhe kirurgut tė njohur, Gjergjit, i cili, duke mos mundur tė durojė torturat e hetuesisė, vari veten nė qelinė e burgut.
Ajo vdiq, nė vitin 1949, e ngushtuar nė shpirt qė nuk ia dhanė kufomėn e tij ta varroste me duart e veta dhe zemėrplasur, duke parė gremisjen e atdheut tė saj tė dashur, pėr tė cilin pati punuar gjithė jetėn.Arkivolin e saj, tė vendosur mbi njė karrocė, e pėrcollėn vetėm njerėzit e familjes: dy nuset e djemve, mesa e vogėl, Viktoria, dhe kuzhinierja e Institutit Kyrias.
Pėr opurtunitet dhe hipokrizi politike tė pushtetarėve, mė vonė, asaj i dhanė titullin “Mėsuese e Popullit”. Siē duket, “u pėrmendėn” ata mjeranėt e kuq nė pushtet qė ajo kishte qenė gjithė jetėn dhe do tė ishte pėrjetėsisht mėsuese e breznive shqiptare.
Ndėrkohe shek. XX nė kulturėn perėndimore dhe nė atė botėrore nė pėrgjithėsi shėnon njė etapė tė re nė rolin e femrės nė shoqėri, nė ngritjen arsimore dhe edukative tė saj gjithsesi nė kėtė kohė filluan tė bėheshin gjithnjė e mė shum publike kėrkesat e grave pėr barazi gjinore dhe pėr respektimin e tė drejtave tė tyre, por duke lėnė akoma shum pėr tė dėshiruar.
Qė njė femėr tė edukohet dhe tė arsimohet ėshtė e domosdoshme qė kjo e fundit tė ketė njė vetėdije dhe moral tė lartė nė mėnyrė qe tė dijė tė kėrkojė atė qė ėshtė e drejtė e saj, dhe qė ndoshta ėshtė e drejta mė elementare pas te drejtės per jete, arsimi.
Niveli i vetėdijes sė femrave vazhdon tė rritet akoma edhe sot, kur shum femra janė pjesė e rėndesishme e shoqėrise, kur shum femra janė aktive nė vendim-marrje.
Nė shumė shtete tė botės, pėr shkak tė besimeve kulturore dhe fetare, kėrkesat e grave pėr barazi shihen si pa vend nė kuadrin e tė drejtave tė njeriut. Vendi i gruas si "njeri i dorės sė dytė" ėshtė ai qė ushqen dhunėn dhe diskriminimin.
Edhe nė shtetet, nė tė cilat barazia mes burrit dhe gruas sigurohet nė kushtetutė, zbatimi i saj sigurohet vetėm nė mėnyrė tė pjesshme.
Gjatė shekullit XX, gjendja e grave ėshtė pėrmirėsuar hap pas hapi, falė ndryshimeve tė kushtetutave nė shkallė kombėtare dhe deklaratave dhe dokumenteve ndėrkombėtare. Nė shumė vende janė hequr kufizimet formale dhe ligjore.
Kėto masa sollėn mundėsi mė tė mira pėr arsimim, kujdes shėndetėsor dhe pėr pjesėmarrjen politike tė tyre. Megjithatė kjo nuk do tė thotė se ėshtė siguruar mbrojtja e tė drejtave tė gruas, madje edhe nė nivel global pavarėsisht nga ēdo kontekst kulturor.
Shkelja e tė drejtave tė grave ėshtė produkt i dhunės. E drejta mė e rėndėsishme e njeriut - e drejta pėr jetėn dhe paprekshmėrinė fizike - iu mohohet ēdo ditė grave nė mbarė botėn.
Ato janė tė ekspozuara ndaj dhunės nė familje, nė shoqėri, madje edhe ndaj dhunės shtetėrore. Mė shum se kushdo tjetėr tė ekspozuara ndaj dhunės fizike e psikologjike janė femrat e vendeve ne konflikt pra vendeve qė janė nė gjendje lufte dhe kjo ka qenėgjithmonė shum shqetėsuese dhe vazhdon tė jetė edhe sot.
Pozita e diskutuar e tė drejtave tė gruas pasqyrohet edhe nė zhvillimin e marrėveshjeve dhe dokumenteve ndėrkombėtare, nėpėrmjet tė cilave vendosen tė drejtat e grave dhe hetohen shkeljet e tė drejtave tė gruas nė mbarė botėn nga Kombet e Bashkuara.Por nė shumicėn e vendeve perėndimore fakti se njė femėr duhet arsimuar ėshtė pranuar si njė gjė thelbėsore.
Ishin tė parat femrat e arsimuara qė ngriheshin kundėr shtypjeve dhe diskriminimeve qė i bėheshin femrave nė mbarė globin, ishin pikėrisht ato qe hidhnin hapat e parė pėr tė krijuar mė pas Deklaratat e tė drejtve te grave dhe dokumente tė tjera qė dilnin nė mbrojtje tė pozitės sė femrės nė shoqėri nė tė cilat pikėnisja e ēdo lloj zhvillimi ishte arsimimi dhe edukimi bazė.

• Portrete tė grave tė shquara botėrore

Nė mbrojtje tė tė drejtave tė grave dhe sidomos nė mbrojtje tė edukimit dhe arsimimit tė femrės janė ngritur shum aktiviste ndėr tė cilat do tė pėrmendim:


Klara Cetkin (1857-1933)
Ajo lindi si Klara Aisner nė fshatin e vogėl Viderau (Saksoni). Vajza e mėsuesit tė fshatit dhe e njė shtėpiakeje u pėrball herėt me rrethanat e atėhershme tė mjera tė punėtorėve vendas.
Falė njohjeve tė sė ėmės, ajo mundi tė siguronte ndėr gratė e para gjermane njė specializim pėr mėsuese.
Ajo mėsoi nė seminarin e idhtares sė tė drejtave tė grave Augusta Shmit nė Lajpcig dhe pėrfundoi me rezultate tė shkėlqyera.
Nė Lajpcig hyri nė njė rreth studentėsh rusė, ku u njoh me bashkėshortin e saj tė ardhshėm Osip Cetkin.
Nė kėtė rreth diskutoheshin idetė e reja socialiste, lexoheshin artijoj socialdemokratė dhe ndiqeshin kongrese. Klara u lidh me idetė Partisė Socialiste tė Gjermanisė (SAP).
Viti 1878 ishte viti i ligjeve socialiste nė Gjermani. Kancelari perandorak Bismark e ndaloi Partinė Socialiste nėpėrmjet ligjit " Kundėr qėllimeve tė rrezikshme pėr bashkėsinė tė demokracisė sociale". ". Nė tė njėjtėn kohė u ndaluan edhe tė gjitha organizatat, shtypi dhe sindikatat e krijuara nga kjo parti.

Klara mori pėrsipėr vende pune tė ndryshme si guvernante (mėsuese nė shtėpi), ku binte nė sy pėr shkak tė qėndrimit tė saj pa kompromise dhe pushohej. Osip Cetkin u arrestua gjatė njė sulmi tė policisė nė njė konferencė tė fshehtė tė socialistėve dhe u dėbua nga vendi.
Nė vitin 1883, Klara u transferua tek i shoqi nė Paris. Edhe pse mori mbiemrin e tij, ajo nuk u martua me tė pėr tė mos humbur nėnshtetėsinė gjermane. Nė Paris lindėn edhe dy fėmijėt Maksimi dhe Kostja. Familja jetonte jetonte nė njė varfėri tė skajshme dhe mbijetonte vetėm falė solidaritetit dhe sidomos falė miqve rusė, qė merrnin pjesė sė bashku me ta nė lėvizjen socialiste. Gjatė qėndrimit tė saj, Klara pėrvetėsoi profesionin e gazetares dhe pėrkthyeses. Ajo u njoh me udhėheqėsit e lėvizjes punėtore ndėrkombėtare, zgjeroi horizontin dhe pėrvetėsoi parimet e marksizmit. Kur Osip u sėmur rėndė, Klara pėrjetoi periudhėn mė tė vėshtirė. Pėrveē kujdesit dhe rritjes sė fėmijėve dhe mbajtjes sė shtėpisė, ajo duhet tė kujdesej edhe pėr burrin e paralizuar, qė vdiq nė vitin 1889.
Nė Internacionalen II, ku ajo ishte edhe bashkorganizatore, Zetkin mbajti njė fjalim mbi ēėshtjen e grave, i cili kontribuoi nė pėrfshirjen gjithnjė e mė tepėr tė grave nė lėvizjen socialiste. Libri i saj i botuar po kėtė vit "Cėshtja e grave dhe punėtoreve tė sė tashmes" u bė baza e teorisė socialiste pėr emancipimin e gruas. Nė kėtė libėr, ajo mbronte tezėn se socializmi dhe feminizmi pėrputhen me njėri-tjetrin. Cetkini mbronte fuqishėm tė drejtėn e gruas pėr punė, madje edhe pėrballė shokėve tė saj (kolegėve), tė cilėt ishin tė mendimit se puna e grave duhej hequr, sepse ulte pagat e burrave. Teoritė e deritatėhershme tė socialistėve nė lidhje me ēėshtjen e grave u zgjeruan me pikėpamjen se gratė duhet tė cliroheshin nga Vormachtstellung der Männer.
"Ata, nė flamujt e tė cilėve propagandohet ēlirimi i tė gjithė atyre qė quhen qenie njerėzore, nuk duhet ta dėnojnė gjysmėn e llojit njerėzor me varėsi ekonomike, madje deri nė skllavėri sociale dhe politike. Ashtu siē punėtorėt shtypen nga kapitalisti, shtypet edhe gruaja nga burri.
Ajo do tė mbetet e shtypur, pėr sa kohė nuk ka pavarėsi ekonomike. Kushti i domosdoshėm pėr pavarėsi ekonomike ėshtė puna. Nėse duam qė gratė tė jenė anėtare tė lira tė shoqėrisė, tė barabarta me burrat, nuk duhet kufizuar puna e gruas, pėrveē rasteve tė veēanta, tė cilat duhet tė jenė pėrjashtime."
Nė vitin 1890 u shfuqizuan ligjet e socialistėve. Cetkin u kthye nė Gjermani. Kėtu iu ofrua redaksia e gazetės socialdemokrate pėr gratė "Barazia", tė cilėn e drejtoi pėr 25 vjet me radhė. Nė tė njėjtėn kohė filloi edhe punėn nė redaksinė e shtojcės pėr gratė tė "Leipziger Volkszeitung".
Nė kėtė mėnyrė, ajo u bė qendra shpirtėrore dhe zėdhėnėse e lėvizjes proletare tė grave, e cila rritej dita-ditės. Ajo pėrpiqej pėr politizimin e punėtoreve nė kuadrin e socializmit.
Klara Cetkin luftoi pėr pavarėsinė ekonomike tė punėtoreve dhe tė gjitha grave. Me kėtė lidhej e drejta pėr tė njėjtėn pagė kundrejt sė njėjtės punė, pėr organizimin nė sindikata dhe pėr kujdesin shtetėror pėr fėmijėt.
Mė vonė se gratė borgjeze (qytetare), por megjithatė me vrull, ajo u angazhua pėr tė drejtėn e grave pėr tė votuar dhe pėr pėrfshirjen e kėsaj kėrkese nė programin e socialdemokratėve gjermanė. Dita ndėrkombėtare e gruas qė u festua pėr herė tė parė nė vitin 1911, zė fill pikėrisht nė nismėn e saj. Nė tė njėjtėn kohė, Cetkin u angazhua pėr pėrmirėsimin e rolit tė gruas nė familje. Deri atėherė,
"jeta e gruas kishte qėndruar nė kuadrin e nėnshtrimit tė saj nė familje". Ndėrsa tani martesa duhej parė si bashkim i dy partnerėve tė barabartė, tė cilėt e ndihmojnė njėri-tjetrin pėr t'u zhvilluar. Tė dy bashkėshortėt duhet tė marrin pėrgjegjėsi pėr edukimin e fėmijėve.
"Ashtu si burri dhe gruaja janė bashkė si prodhues, ashtu duhet tė jenė bashkė si edukatorė tė fėmijės, sepse edukimi ėshtė njė krijim i dytė i fėmijės dhe nė marrėdhėnien shumėplanėshe, krijimi mė i rėndėsishėm. [...] Nė kėtė kuadėr dua tė tėrheq vėmendjen pėr detyrėn e prindėrve, pėr t'i rritur pa paragjykime djemtė dhe vajzat e tyre, qė paska punė qė nuk janė tė denja pėr burrin dhe qė i shkojnė pėr shtat gruas. Djemtė dhe vajzat duhet t'i kryejnė me tė njėjtin pėrkushtim dhe gėzim tė gjitha punėt qė dalin nė jetėn nė familje."
Cektin ishte pėr divorcin, "dashurinė e lirė" , abortin si vendim personal dhe doli kundėr moralit tė dyfishtė. Ajo vetė u martua nė vitin 1900 me poetin 18 vjec mė tė vogėl se ajo, Fridrich Cundel dhe jetoi me tė dhe dy djemtė e tyre nė Shtutgart.
Ndėrsa udhėheqja e socialdemokratėve ishin pro luftės, Cetkin ishte kundėr dhe luftoi qysh nė fillim kundėr kursit tė saj reformues. Kur shpėrndante trakte me kėrkesat e konferencės sė grave pėr pėrfundimin e luftės nė Gjermani, ajo u arrestua dhe u akuzua pėr tradhti ndaj atdheut, por u lirua pėr shkak tė protestave tė fuqishme.
Debati i brendshėm nė lidhje me drejtimin politik tė socialdemokratėve gjermanė, debat qė ashpėrsohej nė ēėshtjen e luftės, pėrfundoi me ndarjen nė: grupin "e radikalėve tė majtė" rreth Karl Libknehtit dhe Roza Luksemburgut, e cila nė vitin 1917 themeloi "Partinė e Pavarur Socialdemokrate (USPD)", mė vonė KPD-nė, Partinė Komuniste tė Gjermanisė. Kėtij grupi i pėrkiste edhe Klara Cetkin qė ishte shoqe e ngushtė me Roza Luksemburgun. Pėr kėtė arsye, iu hoq redaksia e "Barazisė". Nė Partinė Komuniste, ajo ishte anėtare e Komitetit Qendror nga 1919-a deri nė 1924-ėn, ku ajo pėrfaqėsonte edhe krahun e matur tė partisė.
Nė tė njėjtėn kohė, ajo filloi tė krijonte njė lėvizje grash brenda Partisė Komuniste. Sėrish rinisi tė redaktonte gazeta grash tė afėrta me partinė (p.sh. gazetėn "Komunistja").
Nė vitin 1921, nė Konferencėn Ndėrkombėtare tė Gruas, ajo u caktua drejtuese e Sekretariatit Ndėrkombėtar tė Grave tė Evropės Perėndimore.
Nė vitet 1920-1933 ishte deputete e KPD-sė nė Rajstagun Gjerman, saß sie als Abgeordnete für die KPD im Deutschen Reichstag, dessen Alterspräsidentin sie ėar. Nė kėtė funksion, ajo njohu qysh nė vitin 1932 rrezikun e nazizmit nė njė fjalim qė u bė i famshėm dhe kėrkoi bashkimin e tė gjitha forcave demokratike: "Thirrja e kohės ėshtė fronti i bashkuar i tė gjithė punonjėsve, pėr ta kthyer mbrapsht fashizmin, pėr t'i ndihmuar tė skllavėruarit dhe tė shfrytėzuarit tė ruajnė drejtimin e organizatave tė tyre, madje edhe jetėn fizike. Pėrballė kėsaj domosdoshmėrie historike duhe tė mbeten nė plan tė dytė tė gjitha idetė bashkuese dhe ndarėse, politike, sindikaliste, fetare dhe ideologjike. Tė gjithė tė kėrcėnuarit, tė vuajturit, tė gjithė ata qė dėshirojnė ēlirimin, janė pjesė e frontit tė bashkuar kundėr fashizmit dhe bashkėpunėtorėve tė tij nė qeveri!"
Edukimi i fėmijėve duhet tė qėndrojė larg stereotipeve tė sekseve (gjinive). Cetkin gjith jetėn e saj ia kushtoi luftės pėr barazi gjinore dhe mbrojtjes sė femrės.Edhe nė moshė tė thyer dhe e sėmurė, ajo qėndroi e angazhuar politikisht derisa vdiq nė vitin 1933 nė Arkangelskoje. Ajo u varros nė murin e Kremlinit.
Mirėpo edhe pas vdekjes sė Cetkin shum aktiviste tė tjera vazhduan rrugėn e saj nė mbrojtje tė arsimimit dhe edukimit tė femrės nė radhė tė pare si dhe nė mbėshtetje tė gruas pėr tė qenė aktive nė jetėn shoqėrore, gjithsesi ne kemi dhėnė njė shembull tė vetėm Klara Cetkin me mendimin qė kjo e fundit ėshtė njė pėrfaqėsuese e denjė e grave nė mbarė botėn dhe symbol I luftės kundėr diskriminimit tė gruas .
Viti ndėrkombėtar i gruas 1975, dekada pasuese e gruas nga viti 1976 deri nė vitin 1985 nėn moton "Barazi, Zhvillim dhe Paqe" ishin njė pikė kthese. Nisėn aktivitete tė fuqishme pėr gratė brenda Kombeve tė Bashkuara.
Njė ndėr fushat qė iu dha shum rėndėsi ishte sigurimi i arsimit bazė pėr tė gjitha femrat, megjithse nė shumicėn e rasteve femrat e arsimuara vinin nga qytetet apo kryeqytetet dhe shum pak nga vendet rurale. Por nė vendet e zhvilluara ky fenomen thuajse ėshtė shkrirė por duke pėrjashtuar kėtu vendet nė konflikt apo vendet mė pak tė zhvilluara nė tė cilat fenomeni i mosarsimimit tė femrave kryesisht me origjinė rurale qėndron ende kokėfortė.Fatkeqėsisht vendi ynė nuk ka njohur akoma njė zhvillim tė kėnaqshėm dhe siē e dimė jemi njė vend nė tranzicion dhe perpara kemi shum sfida gjithsesi njė ndėr problemet kyq qė duhet luftuar me shum forcė ėshtė zhdukja e analfabetizmit e kryesisht tek femrat. Kemi tė bėjmė akoma me fshatra dhe regjione tė caktuara ku femra diskriminohet nė shum forma duke iu mohuar edhe e drejta e shkollimit apo duke u shkolluar vetem nė arsimin bazė.
Pėrkundrejt faktit se sot femra shqiptare mė fort se asnjėherė tjeter merr pjesė nė vendim-marrje dhe tregon me shum aftėsi rolin e saj tė rėndėsishėm nė shoqėri, dhe se statistikat tregojne se vit pas viti numri i femrave dhe grave qė janė pjesė aktive e shoqėrisė rritet, kemi akoma shum pėr tė bėrė dhe baza e krijimit tė inteligjences kombėtare si tek edukimi i femrės ashtu edhe tek ndėrgjegjėsimi i meshkujve ėshtė padyshim arsimimi.
Duke pėrmbyllur njė temė pėr tė cilėn mund tė flitet pafund, sikurse kjo qė trajtuam ne, le tė themi se me ngritjen arsimore tė femrės jo vetėm edukojmė brezat e rinjė por ndėrgjegjėsojmė edhe gjininė e kundėrt duke e bindur me shum argumente tė gjithė shoqėrine se edukimi dhe arsimimi i femrės ėshtė njė zhvillim dhe pėrparim i pėrgjithshėm.


Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 135 vizitorë
Lexuar: 5,209 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
Satanizmi ma vodhi gurin e urtisė nė vatrėn t...
E merkurė, 23 korrik 2014 - 02:01
Nga gojdhėna e popullit kam dėgjuar se si njė njeri i zoti kishte arritur ti mbledhe njė thesė lanetėsh dhe ishte nisur pėr t`i shitur nė treg. Rrugės tako...
Majlinda Rama, vlerė e re nė letėrsisė shqipe
E martė, 22 korrik 2014 - 00:34
Jetėshkrim dhe analizė e shkurtėr e veprimtarisė poetike Majlinda Bedri Rama (Nana) lindi me 27.05.1980 nė Tepelenė. Shkollimin fillor dhe tė mesėm i kr...
Zeqir GĖRVALLA – KJO DHEMBJE SHPIRTI: ...
E dielė, 20 korrik 2014 - 02:17
.
Aktualiteti i post-tranzicionit nė faqet e nj...
E dielė, 20 korrik 2014 - 01:41
(esse) Rastėsisht, mė ra nė dorė romani "Cute Kashari" i Elmaz Qerretit. Pėr tė qenė mė i sakt: ma daroviti , miku im, Faslli Haliti. Ndodhi si me dy...
Adem Zaplluzha: Poezi
E premtė, 18 korrik 2014 - 01:48
.
më shumë nga - Kulturė »
 
 

© 2014 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi