Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
DEVIZA E TITISTĖVE: TĖ NĖNSHTROHET SHQIPĖRIA - TĖ ELIMINOHET ENVER HOXHA
Publikuar më 04 maj, 2012 nė orėn 23:54 ( ) Ramadan PLLANA | Histori |
Rrit madhësinë e shkronjave
VETĖM NĖ RRUGĖN HISTORIKE TĖ ATYRE QĖ RANĖ PĖR RIBASHKIMIN E SHQIPĖRISĖ !

- Nė vend tė hyrjes :
- Jean-Jacques Rousseau : « Qui croit devoir fermer les yeux sur quelque chose se voit bientōt forcé de les fermer sur tout. »
- Zhan Zhak Ruso : « Kush pandeh se duhet mbyllur sytė ndaj ndonjė ngjarje sė shpejti do tė jetė i detyruar qė t’i mbyllė para ēdo gjėje. »
Duke marrė parasysh lirinė e tė shprehurit nė shoqėrinė demokratike, ku duhet tė dėgjohet dhe tė respektohet edhe mendimi i kundėrt, nga disa individė e grupe tė mendimeve tė ndryshme nė shtyp e nė mediat e llojshme nuk shihet kurrfarė respekti pėr tė drejtat e fjalės sė lirė, aq mė tepėr duke « u thirrė » nė tė kėtė tė drejtė individuale ata qė mendojnė ndryshe trajtohet si « armiq », « ballistė», « sllavo-komunistė », « tradhtarė » e ēka tjetėr…

Kishte pėr tė qenė mirė pėr ēdokėnd qė ta kujtojė kėshillėn dhe porosinė e tė madhit Hasan Prishtina,
"... Kujdesuni pėr mendimin tuaj, sepse jeni pėrgjegjės para historisė..."
para se tė shkruajė pėr ndonjė ngjarje a histori nė mėnyrė qė ta ketė ndėrgjegjen e pastėr, e jo tė konfrontohet me polemika tė nxehta e armiqėsore qė kanė vetėm njė rezultat : Nxitjen dhe konfliktin vėllavrasės !
Historia duhet vlerėsuar e shkruar ashtu siē ka ndodhur realisht duke u mbėshtetur patjetėr nė fakte dhe argumente historike. Falsifikimi ose gjymtimi me paragjykime ideologjike, partiake a fetare ėshtė antikombėtare dhe e rrezikshme.

Nė 100 vjetorin e lindjes sė Enver Hoxhės rikthehen kėto dėshmi tė kėsaj propagande anti-historike e pėrēarėse qė lulėzon nė hapėsirėn gjithėshqiptare nė mėrgatė prej viteve 1990 e kėtej.

Njė fushatė e pamėshirshme ndaj historisė sė vet, e paparė tek popujt tjerė, e ka kapluar njė numėr tė madh historianėsh, analistėsh, studiuesish e personave tė pikėpamjeve tė ndryshme me bindjet e tyre subjektive e antihistorike qė pėrpiqen t’ua mbushin mendjen opinionit tė gjerė madje se Shqipėria dhe Enver Hoxha nuk paskan bėrė luftė antifashiste, pėrveē "tradhtisė" sipas tyre…! Atėherė shtrohet pyetja: kush e ēliroi Shqipėrinė nga fashizmi nė Luftėn e Dytė Botėrore? Kush ishte udhėheqės i LANĒ nė Shqipėri nėse jo Ushtria Antifashiste Nacional Ēlirimtare me Shtabin e Pėrgjithshėm e me Enver Hoxhėn nė krye!

VETĖM NĖ RRUGĖN HISTORIKE TĖ ATYRE QĖ RANĖ PĖR RIBASHKIMIN E SHQIPĖRISĖ!

»Unė kam njė rrugė tė caktueme para mejet: atė kam me shkelė deri nė vdekje – rrugėn e independencės ma tė plotė tė tė tanė Shqipnis! »


Q Ė N D R E S A

Oh, jeta pėrnjimend me rrena e vaj
plot qenka n'kėt botė t'lashtė!
U shueka tepėr shpejt lakmimi i saj,
si zjarri i bamė me kashtė.
Veē nji qėllim i naltė t'ban me durue
e zemrėn tė forcon;
ndėr kundėrshtime s' vyen kurrė me u ligshtue,
mjerė ai qi nuk duron!

Nuk kam pretendime polemizuese nė stilin e sharjeve, e as pretendime kompetente historike sepse nuk jam historian, po pėr tė paraqitur tė vėrtetat historike qė i kanė thėnė e i kanė shkruar tė tjerėt, qoftė historianė tė huaj, qoftė shqiptarė si dėshimtarė tė kohės sė Luftės sė Dytė Botėrore. Po i marrim vetėm dy shembuj nga nga shumė e shumė tė tjerė, qė janė shumė domethėnės:

Reginald Hibbert: nė librin "Fitorja e humbur" – "Po tė kisha qenė shqiptar, unė do tė isha bėrė partizan", ose
Hysen Trepeza: "Unė kam qenė armiku i tij ideologjik, por nacionalist tė madh si Enver Hoxha nuk gjen dot".


Nė vazhdim shkrimet kompetente e pa paragjykime ideo-politike pėr Enver Hoxhėn e pėr Shqipėrinė:
DEVIZA E TITISTĖVE: TĖ NĖNSHTROHET SHQIPĖRIA - TĖ ELEMINOHET ENVER HOXHA

"Titoja kurrė nuk e kishte injoruar qė rruga e pajtimit tė plotė tė tij me Hrushovin, kalonte nėpėrmes likuidimit tė kundėrshtarėve tė tij shqiptarė. Kėtė dhuratė, Nikita Hrushovi, ishte i predispozuar t’ia bėnte mareshalit jugosllav pėr tė arritur nėnshtrimin e udhėheqjes sė Tiranės, kishte vėnė nė pėrdorim, nė pritje tė realizimit tė njė puēi ushtarak, mjetet e presionit ekonomik". - Andre Fonten

Pėr 50 vjet, titizmi dhe titistėt, u pėrpoqėn me tė gjitha forcat dhe tė gjitha mjetet, ta nėnshtronin Shqipėrinė, ta eliminonin Enver Hoxhėn nga skena politike shqiptare. E filluan kėtė qysh nė kohėn e luftės, duke nxitur etjet karrieriste, qė tek njė pjesė shqiptarėsh, kanė qenė dhe janė shumė tė zhvilluara. Pavarėsisht se shqiptarėt sot thonė tė kundėrtėn, pavarėsisht se sot shumė shqiptarė besojnė "pėrrallat" se ai ishte prosllav apo vegėl e bindur e titistėve, janė tė huajt antikomunistė qė e pohojnė njė realitet tjetėr seē na servon propaganda titiste me vite me radhė.
Rexh Hiberti, nė librin e tij "Fitorja e hidhur", thotė pėr sulmet e Stojniēit, ndaj Enver Hoxhės se ato synonin qė: "Hoxha tė qethej sa t`i zvogėloheshin pėrmasat, kėshtu qė Shqipėria tė bėhej njė pasuese e bindur e Jugosllavisė". Por, titistėt dėshtuan nė planet dhe sulmet e tyre. Megjithėse ata e sulmuan vazhdimisht Shqipėrinė, nuk e gjunjėzuan dot atė, nuk e bėnė dot vegėl tė bindur tė tyre. Megjithėse ata e sulmuan vazhdimisht Enver Hoxhėn, nuk e spostuan atė dot nga drejtimi i vendit nė vitet e para pas ēlirimit. Ndėrsa, pas vitit 1948, titistėt, ndoqėn ndaj Shqipėrisė, rrugėn e pėrmbysjes me dhunė tė Partisė sė Punės. Ata, ishin bashkėpjesėmarrės nė planet e anglo-amerikanėve, pėr pėrmbysjen e pushtetit nė Shqipėri. Nė ndihmė tė tyre shėrbyen dhe njė pjesė shqiptarėsh qė u arratisėn nga Shqipėria si antikomunistė, tė cilėt pranuan tė vihen nė shėrbim tė UDB-sė, pėr tė rrėzuar pushtetin shqiptar. Shumė prej tyre sot priten me nderimet e martirėve tė demokracisė nė Shqipėri dhe u jepen dekorata. Kjo nuk ėshtė rastėsi, por pjesė e njė plani tė caktuar dhe tė pėrpunuar mirė.
Nė vitin 1956, Josip Broz Titoja, nė fjalimin e mbajtur nė Pulė tė Jugosllavisė, bėri thirrje hapur pėr pėrmbysjen e Enver Hoxhės. Nė vitin 1960, Aleksandėr Rankoviēi, shefi i UDB-sė jugosllave nė fjalimin e mbajtur nė Sremska Mitrovicė, nė praninė edhe tė ambasadorit sovjetik, pėrsėriti thirrjet, pėr pėrmbysjen e pushtetit popullor nė Shqipėri. Kėto sulme dhe plane, vazhduan dhe mė vonė pėr tė patur njė kulm nė vitin 1987, kur Enver Hoxha, tashmė kishte vdekur. Nė vitin 1987, propaganda serbe, qoftė me anė tė plenumeve tė ish - LKJ-sė, qoftė me anėn e shtypit, zhvilloi njė fushatė tė shfrenuar, kundėr Shqipėrisė. Ajo bėnte thirrje qė sa mė parė, shqiptarėt tė hidhnin poshtė atė, tė largoheshin nga rruga e tij dhe tė pajtoheshin me pikėpamjet jugosllave. Nė atė periudhė shqiptarėt ua dhanė pėrgjigjen shovinistėve serbė. Tė tėrbuar nga ky qėndrim i shqiptarėve, shovinistėt serbė kaluan nė sulme mė tė tėrbuara. Nė muajin janar, 1990, me anė tė Radio Titogradit, ata kėrcėnuan hapur duke thėnė: "Ec pėrpara Sllobodan, po qe nevoja deri nė Tiranė".
...Dhe nė kėtė periudhė Shqipėria , me nė krye, Ramiz Alinė, ua dha pėrgjigjen. Nuk do tė kalonin, veēse pak kohė dhe shqiptarėt, do ta realizonin qė tė gjitha porositė e titistėve, ndaj Enver Hoxhės, bile do t`i kapėrcenin kėto porosi...
Natyrisht, me terma tė tjera; qė tė gjithė, demokratikasė, socialistė, republikanė, social-demokratė, demokristianė, zogistė, ballistė, nacional-demokratė e tė tjerė mė nė fund e realizuan amanetin e Titos - hodhėn poshtė tė kaluarėn e tyre, hodhėn poshtė Enver Hoxhėn. Shumė e hidhur kjo, por, e vėrtetė. Megjithatė dhembja e sė vėrtetės ėshtė gjithmonė mė e lehtė se dhimbja e mashtrimit!
Ata deklaruan se ai ėshtė armiku mė i madh i kombit shqiptar. Ata deklaruan se enverizmi ėshtė mė i rrezikshėm se ēdo gjė tjetėr pėr shqiptarėt. Ata deklaruan se "Titoja ishte mė i mirė se Enver Hoxha, pasi ishte njė marksist liberal".
Nė intervistėn e botuar nė gazetėn "Rilindja" tė datės 2 Korrik 1994, Ismail Kadareja midis tė tjerash flet pėr pohime qė dėgjohen sot nė Shqipėri, si "Skėnderbeu kishte bėrė gabim qė kishte luftuar kundėr turqve". Ai e konsideron kėtė si mbirje tė farės se tradhtisė. Por, nė Shqipėri, sot nuk dėgjon dhe lexon vetėm aq sa thotė Kadareja. Nė Shqipėri dėgjon tė thuhet dhe tė shkruhet se shqiptarėt bėnė gabim qė luftuan nė Luftėn e Dytė Botėrore, kur u ngrit nė kėmbė gjithė bota antifashiste. Nė Shqipėri dėgjon tė thuhet se do ishte mė mirė qė Shqipėria tė bėhej Republikė e shtatė e Jugosllavisė. Edhe pėr kėtė, pse nuk lejoi qė tė realizohej plani i Titos dhe shokėve tė tij, Enver Hoxha ėshtė tradhtar. Megjithatė, as Kadareja, as Qosja, as Agolli, asnjė politikan dhe lider partiak nė Shqipėri, kėtė nuk e konsideron farė tė tradhtisė. Dhe "mirė" e kanė. Nuk mund tė merret nė mbrojtje "tradhtari".
Pėr tė bėrė tė vlefshme suksesin e luftės kundėr tij, ēdo gjė vlen. Vlen dhe pohimi "sė mė mirė republikė e shtatė e Jugosllavisė se nėn Enver Hoxhėn".
Gjatė sundimit tė Titos, UDB-ja jugosllave zhvilloi njė luftė tė egėr pėr pėrmbysjen e pushtetit nė Shqipėri. Mjafton tė pėrmendim faktin se nė vitin 1953, nė Jugosllavi, shkuan rreth 10 mijė shqiptarė qė u arratisėn nga Shqipėria si antikomunistė. Kėta tė arratisur, shovinistėt jugosllavė, u pėrpoqėn t`i organizonin pėr t`i pėrdorur si diversantė nė Shqipėri. Pėr realizimin e kėtij plani armiqėsor u ngarkuan dy veta: gjeneral, Dushan Mugosha dhe koloneli i UDB-sė jugosllave, Ēedo Mijoviē. Njė pjesė e kėtyre tė arratisurve pranuan tė vihen nė shėrbim tė jugosllavėve, ndėrsa shumica e tyre, megjithėse ishin kundėr komunizmit, nuk pranuan tė bėhen mish pėr top, pėr shovinizmin jugosllav. Nė librin e botuar me titull "UDB-ja dhe shqiptarėt nė Amerikė", qė janė kujtimet e njė tė arratisuri midis tė tjerash thuhet se "Gjeneral Dushan Mugosha e Kolonel Ēedo Mijoviē, me shokė, vrapuan nė qendra tė emigrantėve duke mbajtė fjalime dhe duke dhėnė udhėzime, pėr t'u bėrė gati pėr ēlirim tė Shqipėrisė... …Mirėpo, studentėt shqiptarė emigrantė nė Beograd, kundėrshtuan pa dashur tė dinė ēka i priste nga UDB-ja... ...Kosovarėt ishin kundėr ēdo veprimi kundrejt Shqipėrisė. Emigrantėt i urrenin jo vetėm pse kishin ikur prej Shqipėrisė, por dhe pėr sjellje tė keqe nė popull". (Fatmir Kosova. U.D.B-ja dhe shqiptarėt nė Amerikė faqe 23-24).
Gjatė sundimit tė Titos, nė trojet shqiptare nė ish-Jugosllavi, u vranė apo u masakruan me qindra mijė shqiptarė, qė kėrkonin tė drejta kombėtare pėr trojet e tyre njėsoj si dhe kombet e tjera tė Jugosllavisė. Por njė gjė ėshtė interesante. Nė shkrimet gjatė viteve 1990-1994, nė shtypin shqiptar, askush prej kėtyre "patriotėve", nuk ka shkruar njė rresht pėr kėto krime dhe tė akuzojė Titon dhe titizmin pėr ato. Vetėm pėr Enver Hoxhėn dhe krimet e tij. Bile, dhe pėr shumė krime qė kanė ndodhur nė Kosovė apo Maqedoni, dhe aty ėshtė gjetur dora e tij. Ndėrkaq, janė frikacakė dhe tė pazotė tė denoncojnė krimet e pėrbindshme tė titizmit ndaj shqiptarėve, apo planet e tij pėr asimilimin e tyre. Megjithėse e mbajnė veten pėr patriotė dhe atdhetarė dhe gjoja u digjet zemra pėr fatin e shqiptarėve nė ish-Jugosllavi, askush nuk ka marrė mundimin sot nė Shqipėri, tė botojė dhe t`i kundėrvihet referateve famėkeqe tė ultra shovinistit serb Vaso Ēubrilloviē, qė pėrbėnin platformėn e titizmit ndaj shqiptarėve dhe kėrkesave tė tyre kombėtare. Ndėrsa, "anti kosovari" Enver Hoxha, qysh nė vitin 1979, dha urdhėr qė nė tė gjithė Shqipėrinė, populli tė njihej me kėtė referat. Referati ishte i plotėsuar me njė studim tė gjerė qė sqaronte popullin se si titistėt e kishin zbatuar kėtė referat. Ai ishte i shoqėruar me sqarimin se ky referat "Ruhet nė Shtabin e Pėrgjithshėm tė Ushtrisė Jugosllave, dosja 7, kutia 19 dhe trajtohet si material sekret".
Ndėrsa "atdhetarėt" e sotėm, nė muajin maj 1994, bėnė njė deklaratė nė Kuvendin e Shqipėrisė, ku kėrkuan qė Enver Hoxha, tė gjykohej pas vdekjes dhe tė shpallej armik dhe ligjėrisht.
Ėshtė fitorja mė e madhe qė kanė arritur shovinistėt serbo-grekė, ndaj shqiptarėve. Pas 50-vjetėve, me anė tė shqiptarėve dhe tė fshehur pas demokracisė, mė nė fund e mposhtėn enverizmin dhe e eliminuan atė.

Zvicėr, mė 16 tetor 2008


Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Ramadan PLLANA
Shkrimet e tjera të këtij autori
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 62 vizitorë
Lexuar: 1,045 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
SHQIPĖRI, ME RRĖNJĖ TĖ THELLA
E merkurė, 17 dhjetor 2014 - 17:39
Pėr tė risjellė nė kujtesėn historike rrėnjėt “10 mijė vjet histori: Pellazgė > Shqiptarė”, u mbajtė nė Tiranė, mė 14 – 15 Nėntor 2014, Simpoziumi i III...
Karriera politike e kryetarit tė LDK-sė Isa M...
E hėnė, 15 dhjetor 2014 - 15:07
Ҫfarė koincidence!!! Mė 8 dhjetor 1989 Isa Mustafa betohet nė cilėsinė e Ministrit nė Kėshillin Ekzekutiv tė Kosovės (organ ekzekutiv Millosheviqit) ...
Viti i mallkuar 1914
E merkurė, 10 dhjetor 2014 - 15:51
Pas 100 vjetėsh nga masakrat e andartėve Grek mbi popullsinė e Jugut tė Shqiperisė, njė foto e kriminelėve ndodhet ne Muzeun e Gjirokastrės. Viti 1914 pė...
LUFTIMET E 24-27 DHJETORIT 1998-tė, NĖ TABET...
E hėnė, 08 dhjetor 2014 - 13:57
Luftimi pozicional mbrojtės, nė Tabe tė Llapashticės, i forcave tė UĒK-sė sė Zonės Operative tė Llapit (ZOLL), kundėr ofensivės sė forcave serbe, nė datat ...
THYERJA E BASTIONIT MBROJTĖS NĖ PLEME TĖ VOGĖ...
E premtė, 05 dhjetor 2014 - 20:49
Disa deklarata relevante dhe mjaft me vlerė nga disa serbė-mbi shpėrnguljen e dhunshme tė shqiptarėve nga Shqipėria e Vjetėr Verilindor gjatė viteve 1877-1...
më shumë nga - Histori »
 
 

© 2014 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi