Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
Truallit tė shqiptarėve heronjtė nuk i kanė munguar dhe as qė do t’i mungojnė ndonjėherė!
Publikuar më 08 shkurt, 2014 nė orėn 00:20 ( ) Sejdi Veseli | Histori |
Rrit madhësinë e shkronjave
“Asnjėri nuk ėshtė mė tepėr skllav,se sa ai qė mendon se ėshtė i lirė, pa qenė i lirė
Johann Wolfgang von Goethe

Pėr ne shqiptarėt mund tė thuhet pa hezitimin mė tė vogėl, se jemi nder ata pak popuj, qė as edhe njė datė tė vetme tė kalendarit vjetor nuk e kemi tė thjeshtė. Pėr ne, tė gjitha datat janė ditė tė dhembjes, vuajtjeve, qėndresės, tė heroizmave, tė lavdisė dhe tė krenarisė kombėtare.

E tillė ėshtė edhe 08 shkurti 2014, pėrvjetori i tridhjetė i rėnies heroike, nė lulen e rinisė, tė Bajram Bahtirit-Besnikut, njėrit prej lajmėtarėve tė ēlirimit dhe tė ribashkimit tė Shqipėrisė Natyrale, tė copėzuar pamėshirshėm nga mujsharėt e Evropės Plakė, pėr t’u pushtuar dhe aneksuar mė pas nga kėlyshėt e “Ariut tė Sibirit”.
Pėrballė realitetit tė sotėm, ėshtė shumė e vėshtirė tė pėrgatitėt njė shkrim pėrkujtimor pėr dėshmorėt dhe martirėt, pėr ata qė dhanė ēka patėn pėr ēlirimin tonė nga thundra e huaj, kur nga disa sojsėz, para syve tanė shkelet mbi gjakun dhe amanetin e tyre. Duhet theksuar, se jo pak prej kėtyre sojsėzėve thirren nė “kontributet“ e tyre pėr kombin, e qė nė realitet pėr kėtė farė tė prishur, paraja, krimi dhe jeta e shthurur janė komb e atėmėmėdhe. Mjerisht, kėshtu po ndodh, jo edhe pa fajin tonė. Kur pėrballė kėtyre paudhėsive, shumica prej nesh bėjmė rolin e strucit, pėr mos me thėnė po vazhdojmė t’i mbyllim sytė pėrballė kėtyre dukurive shumė shqetėsuese, pėr tė sotmen dhe tė ardhmen tonė.

Bajram Hajrush Bahtiri-Besniku u lind me 04 mars 1961 nė njė familje gallabase, ekonomikisht tė varfėr, por e njohur pėr bujari dhe fisnikėri, dera e sė cilės priste dhe pėrcillte njerėz tė besės dhe tė nderit.
Nė krahasim me veprimtarinė e tij, jeta fizike e Bajramit ishte e shkurtėr, por do tė mbetėt shembull i ndritur, jo vetėm pėr bashkėluftėtarėt, por edhe pėr brezat qė vijnė.
Veprimet konkrete tė Bajramit nė shėrbim tė zgjidhjes sė ēėshtjes kombėtare, dėshmojnė se ishin kuptuar drejt orientimet e shėndosha, qė kishte marrė nga babė Hajrushi, nėnė Nailja, vėllai mė i madh Rrahmani dhe ato nga pedagogėt e tij nė Shkollėn tetėvjeēare “Zenel Hajdini”, nė Prishtinė. Andaj, pa dyshimin mė tė vogėl mund tė thuhet, se nuk ishte rastėsi, qė nė moshė fare tė re, tė pėrcaktohet drejt, duke u radhitur krah pėr krah me bashkėveprimtarė tjerė, nė kuadėr tė FNĒK. Kur ėshtė fjala pėr Shkollėn Zenel Hajdini, nė Kodrėn e Trimave nė Prishtinė, ėshtė pėr t’u theksuar, edhe njė e dhėnė shumė e rėndėsishme pėr historinė tonė tė re, se u shfrytėzua atmosfera e shėndoshė kombėtare nė kėtė shkollė, pėr t’u themeluar FĒK, me 28 nėntor 1978, pėr t’u quajt mė vonė FNĒK.
Gjatė demonstratave gjithė-popullore tė njohura si Pranvera ’81, Bajrami iu bashkohet demonstruesve pėrkrah vėllait tė madh Rrahmanit. I vendosur pėr ēdo sakrificė, Bajrami, pa iu trembur syri, pėrballet me milicinė gjakatare. Ai me grushtet e shtrėnguar dhe tė ngritur lart, brohoriste si dhe demonstruesit tjerė: “Republikė, kushtetutė, ja me hatėr ja me luftė”, Trepēa punon, Beogradi ndėrtohet”, “Trepēa ėshtė jona”, “Poshtė pushtuesit jugosllavė”, “Liri ja Vdekje”...
Bajramin e burgosi dy herė armiku, e torturoi rėndė. Trupin e tij tė njomė e lanė me gjak, por ai qėndroi i pathyer. Sapo dilte nga burgu, ende me plagė nė trup, vazhdonte me punėn patriotike.

Ashtu, siē ishte pėr Bajramin veprimtaria e vėllait mė tė madh, Rrahmanit, po ashtu ishte veprimtaria e tij model pėr motrėn mė tė vogėl, Zet’hanen, e cila edhe pse e mitur, sillej si njė militante e moshės madhore. Pėr pasojė, edhe Ajo pėrjetoi tortura nga milicia serbo-ēetnike dhe mercenarėt e saj shqipfolės.
Aspirata e popullit tonė pėr tė jetuar i lirė, dinjitozė nė trojet e veta, me tė drejtėn e pa kontestueshme pėr t’u pėrcaktuar dhe pėr tė vetėvendosur lirshėm pėr tė ardhmen e tij, nuk u fashitė asnjėherė. Ky ishte frymėzimi dhe ushqimi kryesor shpirtėror edhe pėr dėshmorin, Bajram Bahtiri-Besnikun.
Tridhjetė vjet mė parė, me 08 shkurt 1984, pa u mbushur as edhe njė muaj i plotė nga rėnia heroike e Dėshmorėve tė Kombit, Rexhep Mala dhe Nuhi Berisha, dy rrėfyesve tė rrugės tė vetme, por tė sigurt, tė cilėn duhej ta ndiqnin shqiptarėt deri nė realizimin e plotė tė aspiratės sė tyre tė ligjshme dhe shekullore, pėr t’u ēliruar nga thundra e okupuesve, jo vetėm banorėt e lagjes nė “Kodrėn e Trimave” tė Prishtinės, serish tranden nga uturima e mjeteve luftarake tė pushtuesve dhe breshėritė e armėve.

Shpejt u kuptua, se ishte kjo edhe njė betejė e dėshtuar e kriminelėve serbė dhe mercenarėve tė tyre shqipfolėse, pėr ta mposhtur edhe njė luftėtar tė vendosur pėr ēlirimin dhe ribashkimin e Shqipėrisė.
Pasi qė e kishin vėnė nėn rrethim, jo vetėm shtėpinė e Bacė Hajrush Bahtirit, por edhe tėrė lagjen, kriminelėt tentuan tė futeshin brenda dhe ta arrestonin edhe Bajramin, vėllanė e atėmėmėdhetarit Rrahman Bahtirit, i cili gjendej i prangosur dhe po u qėndronte me stoicizėm persekutimeve, tė cilat ushtroheshin ndaj tij nga neo-mengelat serbo-ēetnike dhe zagarėt e tyre shqipfolės. Por, siē thotė populli, kriminelėt edhe kėsaj radhe i kishin bėrė hesapet pa hanxhiun. Falė vigjilencės sė tij prej luftėtarit tė lirisė, Bajrami e kishte pėrcjellė situatėn. Ai, nuk u hutua pėr asnjė moment, por nė pėrputhje me rrethanat e krijuara planėzoi veprimet qė duhej ndėrmarrė.

Duke shfrytėzuar shkathtėsitė bazike nga arti i luftės guerile, Bajrami hidhet nė kundėrveprim. Fillimisht palosė pėr tokė njė zbulues tė armikut, dhe me zjarrin e Stayer-it tė vjetėr (trashėgim nga babagjyshi), arrin tė ēajė rrethimin. Ai, duke taktizuar, arrin deri nė vendin e quajtur “Majdeni i Sali Bullakut”( njė mbetje nga njė gurėthyes i vjetėr e cila gjendet jo larg shtėpisė sė familjes Bahtiri). Por, aty pėrballet me rrethin e dytė tė forcave armike, tė cilat pa paralajmėrim hapin zjarr tė kryqėzuar nė drejtim tė tij. I gjendur nė terren tė hapur dhe nėn zjarrin e milicisė, Bajrami nuk hutohet, ai duke kombinuar shkathtėsinė me shpejtėsinė arrin tė tėrhiqet nė njė pozicion mė tė pėrshtatshėm, nga ku vazhdon rezistencėn.
Kriminelėt tė bindur se nuk mund tė pėrparojnė nė drejtim tė tij, pa e paguar me jetėt e tyre, ndėrpresin zjarrin. Me synim tė fitimit tė kohės sė mjaftueshme pėr sjelljen dhe pozicionimin e snajperėve me pėrvojė. Ata, i referohen njė taktike tjetėr, nėpėrmjet megafonit pėrpiqen qė tė bindin Bajramin, pėr t’u dorėzuar.
Ashtu, sikur Rexhepi dhe Nuhiu, edhe Bajrami duke brohoritė “Ja vdekje ja liri”, dhe me plumbat nga Stayer-i, nė drejtim tė pozicioneve tė policėve, ishte kjo pėrgjigja drejtuar hasmit, deri nė momentin kur goditet pėr vdekje nga plumbat e snajperėve tė ardhur nga qendra e tyre nė Hajvali.

Para se t’ia dorėzonin tokės nėnė, pėrballė trupit tė pa jetė tė Dėshmorit, qėndronin me stoicizėm Babė Hajrushi, nėnė Nailja, vėllai mė i vogėl, motrat dhe kunata.
Nėnė Nailja e puthi nė ballė dhe iu drejtua me kėto fjalė:
“Biro,
Nėna ka pritur tė tė pėrcjellė dhėndėr, por tani po tė pėrcjelle nė Pėrjetėsi.
Bajram bir, lotėt qė po derdhim, janė lot tė krenarisė, sepse Ti e nderove familjen dhe kombin qė iu pėrkushtove.
Hallall tė qoftė gjiri qė tė dhashė!”.


Nėn rrethimin e hekurt tė forcave tė shumta tė sigurimit tė pushtuesit dhe mercenarėve tė tij, trupi i Bajramit u varros nga familja e tij e ngushtė.
Ishim nė qelitė e burgjeve, kur e morėm lajmin e hidhur pėr rėnien e Bajram Bahtirit-Besnikut, njeriut tė shtrenjtė tė zemrave tona, bashkėluftėtarit tonė tė dashur, pjesėtarit besnik tė Frontit Nacional-Ēlirimtar tė Kosovės.
Gjaku i dėshmorėve Rexhep Malaj, Nuhi Berisha, Bajram Bahtiri dhe Ismet Krasniqi, ndikuan qė Vranjevci i dikurshėm tė merrte emrin meritor Kodra e Trimave!

Nėpėr shtigjet qė hapi Bajrami me shokė, shkuan njė rini e terė, njė rini e shėndoshė dhe e pastėr, pėr tė marshuar me krenari nė radhėt e Famėmadhes Ushtria Ēlirimtare e Kosovės...
Tė na shėrbejė ky pėrvjetor jubilar i pėrkujtimit dhe i respektit pėr dėshmorin e lirisė tonė kombėtare, si betim se do ta qojmė deri nė fund Amanetin e gjakut tė derdhur.
Pėrmbushja e kėtij Amaneti ėshtė obligim pėr ne, nėse nuk duam tė na mallkojė historia!
Vetėm atėherė kur t’i ēlirojmė dhe t’i ribashkojmė Trojet tona, nė njė shtet tė vetėm shqiptar, mund te themi se kėtė Amanet e kemi pėrmbushė me besnikėri dhe nė plotni!
Lavdi rėnies heroike tė dėshmorit, Bajram Bahtirit-Besnikut!
Lavdi jetės dhe veprės tė dėshmorėve tė lirisė !
Rroftė populli ynė i bashkuar pėrreth Flamurit tonė Kombėtar!

Prishtinė
08 shkurt 2014

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Sejdi Veseli
Shkrimet e tjera të këtij autori
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 51 vizitorë
Lexuar: 913 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
SI MĖ MORI NĖ PYETJE UDB-a NĖ TIRANĖ?
E merkurė, 06 dhjetor 2017 - 15:23
ME SHKAS Ishte dhjetori i ftohtė i vitit 1998. Dhjetori me borė, ngrica dhe acar. Dhjetori mė i rėndė i UĒK-sė. Nė Tiranė mbahej Panairi i Librit, ku, do ...
Marie Shllaku- intelektualja shkodrane qė jet...
E dielė, 03 dhjetor 2017 - 23:20
(Marie Shllaku: Nuk do t’i mungojnė kurrė lulet Kosovės t’i sjellė mbi vorrin tim) Heroina Marie Shllaku la gjurmė tė pashlyeshme nė jetėn dhe mendjen e p...
28 NĖNTORI – DITA E FLAMURIT
E martė, 28 nėntor 2017 - 07:30
Fjala e rastit nė shėnimin e Ditės sė Flamurit dhe 105 vjetorit tė Pavarėsisė se Shqipėr¬isė, mbajtur mė 26 nėntor 2017, nė Qendrėn Kulturore tė Republi...
SI U SHPĖRNDA NĖ BOTĖ, “ZĖRI I KOSOVĖS”, ORGA...
E dielė, 19 nėntor 2017 - 01:51
ADRESAT DHE POSTIMI I ‘‘Z. K.“ NĖ VITET 1982-84 KY SHKRIM RIBOTOHET PAS 6 VITEVE, ME NJE SHTOJCĖ (HYRJE)!?..SEPSE, ĖSHTĖ E NJĖJTA SITUATĖ NĖ KOSOVĖ...PRA,...
GJENOCIDI I KRYENGRITĖSVE SERB NDAJ SHQIPTARĖ...
E hėnė, 16 tetor 2017 - 22:08
Tragjedinė mė tė madhe shqiptaret e Beogradit e pėrjetuan me fillimin e kryengritjes serbe gjatė vitit 1806. E cila kishte karakter gjenocidial ndaj shqip...
më shumë nga - Histori »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi