Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
Klani i Surroit dhe OJQ-tė nuk mund ta diktojnė agjendėn politike
Publikuar më 13 shkurt, 2014 nė orėn 03:14 ( ) Salih Mehmeti | Opinion |
Rrit madhësinë e shkronjave
Protestat tė cilat pėr konsum tė brendshėm u quajtėn studentore, fillimisht u pėrshėndeten si njė pėrpjekje e ēiltėr me e ndėshkue anomalinė 20 vjeēare nė Universitetin Publik tė Prishtinės. Fakti qė opinioni nė vend ėshtė mė i ndjeshėm ndaj Universitetit e gjithēka sillet nė orbitėn e tij, ka tė bėjė me pėrvojėn e hidhur historike tė shqiptarėve, tė cilėt pėrherė u privuan nga institucionet arsimore. Ēfarėdo rropatje pėr me sfidue anomalitė e Universitetit ėshtė e pėrligjur se zaten, ky institucion qė mban primatin pėr nga numri i studentėve, ėshtė vėnė qysh kohė nė shėrbim besnik tė realpolitikave ditore.

Pėr mė keq, roli i tij ėshtė stėrkequr vajtueshėm pasi qė ai ėshtė bėrė njė institucion kryekreje surrogat, qė pėrdoret mė tepėr pėr me e zbut krizėn sociale nė vend. Ky surrogatizėm ilustrohet nga fakti qė njė numėr i stėrmadh tė rinjsh, tė cilėt nė rrethana tė tjera do tė duhej tė ishin pjesė aktive e tregut tė punės, janė kryqėzuar nė rrjetėn e kėtij Universiteti. Sė kėndejmi, ėshtė e vetėkuptueshme se cilėsia arsimore qė pėrftohet nga ky institucion lė shumėēka pėr tė dėshiruar. Ajo ēka prodhohet nė mėnyrė sistematike ėshtė zyrtarizimi i njė brezi skajshmėrisht gjysmė-analfabet i veshur me njė membranė tė hollė qė quhet ‘diplomė’.

Njė gjendje e tillė apokaliptike nuk ka sesi tė mos prodhojė pezmatim te njė pjesė e emancipuar e tė rinjve. Ideale kish me qenė sikur ēdo protestė tė bulonte nga vetė studentėt, meqė kjo revoltėn do ta bėnte plotėsisht autentike. Ajo ēka nisi nė fillim si njė revoltė e disa studentėve, u shpėrndėrrua nė njė paradė ku demonstruan muskujt e tyre disa Organizata Jo-Qeveritare (OJQ), tė cilat qenė tė shpenguara tė shtyjnė pėrpara agjendat e tyre parapolitike. Pa farė droje se gjykimi im do tė peshonte nga njėra anė ose tjetra, them se organet e nalta tė Universitetit duket se kanė qėllue nė shenjė nė njė pikė: nė faktin qė revolta nėntė-ditėshe e studentėve ishte mė pak studentore e mė shumė e yshtur nga jashtė.

Duket se njė pjesė naive e atyre qė pėlqenin ta quanin vetėn nismėtarė tė protestės, rravguan nga qėllimi i tyre parėsor. Entuziazmi i tepruar i studentėve topiti shqisėn e tyre tė rudimentuar dalluese: ata nuk e pleqnuan asnji fije rrezikun qė duke pranuar nė radhėt e tyre OJQ me sfond tė dyshimtė, po i hiqnin vulėn e origjinalitetit protestės sė tyre. Dorėheqja e rektorit, Ibrahim Gashi si dhe titullarėve tė tjerė tė Kėshillit Drejtues duhet vlerėsuar si njėfarė suksesi. Nė terma simbolik, ajo shėnon njė betejė tė fituar, por jo edhe njė luftė tė fituar. Kėto dorėheqje mund tė kenė parandaluar njė skenar tė frikshėm tė zhvillimit tė ngjarjeve, qė kollajshėm do tė zvetėnonte nė protesta e kundėrprotesta e pėrleshje tė ndėrsjella.

Por ky trohė sukses u la nė hije nga njė tjetėr zhvillim retrograd. Prej ditės sė parė e deri nė tė mbramėn, nė radhėt e pakta tė protestuesve u infiltruan njė sėrė organizatash jo-qeveritare si dhe Grupi parapolitik KOHA. Ky infiltrim ka pėrftuar njė dimension krejtėsisht tė ri nė kėtė hallakamė, ku zėri i profanėve ėshtė kryefjalė e ditės. Depėrtimi i klanit tė Surroit nė mesin e protestuesve i vuri dinamitin pandehmės se kjo protestė ishte thjesht studentore. Nuk duhet lanė nė harresė fakti qė ēdo ndėrmarrje e klanit tė Surroit nuk ėshtė tjetėr veēse njė shfrymje e frustrimit tė grumbulluar prej prillit tė vitit 2011, qė nė kalendarin e Veton Surroit ishte njė muaj i nemtė. Pikėrisht, nė javėn e parė tė prillit tė vitit 2011, ish-ambasadori amerikan nė Kosovė, Christopher Dell, i vuri gozhdat e fundit arkivolit tė Surroit dhe ėndrrės sė tij tė kėputun nė gjysmė pėr t’u bėrė president i vendit. Dėshmia tjetėr e Dellit se asokohe ‘Surroi i binte nė gjunjė Thaēit pėr ta bėrė president’ ishte goditja tjetėr qė do ta shafiste pėr tokė Surroin. Vitet nė vazhdim nuk janė asgjė tjetėr veēse pėrpjekjet e dėshpėruara, e shpesh edhe rraskapitėse tė Surroit me e shfrye frustrimin e tij. I deluzionuem nė kulm, djali i ish-ambasadorit jugosllav do tė pėrpiqej tė imponohej pėrmes grupit tė tij parapolitik ‘KOHA’. Surroit nuk do t’i shkonte huq kjo farė pėrpjekje: nė njė kohė kur nė vendin tonė krejt agjenda dhe mantra e ligjėrimit publik diktohet nga disa pseudo-medie virtuale, Surroi dhe ēiftat e tij nuk e kanė fort dert tė kursejnė ēfarėdo mjeti i cili do ta njėmendėsonte mėtimin e tij pėr t’u faktorizuar. Nuk duhet nėnvlerėsuar qė Surroi si njė kafshė e zgjuar politike me sensorėt e tij tė mbrehtė, e ka tė qartė qė do tė ishte njė harakiri sikur tė provonte tė mėsynte nė zgjedhje pėrmes ndonjė partie a organizimi tė ri politik. Ai fshikullohet sahat’e dakik nga dėshtimi epik me partinė e tij nė zgjedhjet e vitit 2007 kur nuk arriti as ta kalonte pragun. Djali i ish-ambasadorit jugosllav pėr tė kursyer kohė dhe energji, zgjodhi protestat e studentėve, nė tė cilat mund tė imponohej saora.

Zhvillimi tjetėr, komplementar pėr nga negativiteti, ėshtė edhe infiltrimi i Ilir Dedės nga KIPRED-i, njė grup individėsh qė publikisht afishohen si organizatė jo-qeveritare. Ėshtė mjaft i pakuptueshėm fakti sesi Vetėvendosja e cila pėrmes militantėve tė saj kishte nė dorė frerėt e protestės, nuk arriti ta parandalonte infiltrimin e kėtyre organizatave jo-qeveritare. Duket se konfliktualiteti dhe antagonizmi midis VV-sė dhe organizatave jo-qeveritare ėshtė tejkaluar tanimė ose ka qenė veē njė farsė e pėrkohshme. Armiqtė e dikurshėm e gjetėn vetėn krejt papritmas si aleatė nė llogorin kundėr Qeverisė. Infiltrimi i tė ashtuquajturave organizata jo-qeveritare nuk ėshtė ēfarėdo ndėrhyrje, por njė ndėrhyrje e ligė dhe e paskrupullt.

Termi ‘organizata jo-qeveritare’ ėshtė veēse njė eufemizėm i stėrholluem pėr grupet e legalizuara tė shėrbimeve tė huaja informative. E quaj krejt tė panevojshme sikur ta citoj pikėpėrpikė James Patras, i cili nė njė dorė artikujsh tė mbrehtė vėren sesi OJQ-tė janė njė kolonė e pestė e imperializmit perėndimor nė vendet e sapodalura nga terri i kolonizimit. KIPRED, gurra e financimit tė cilit nuk u mėsua asnjėherė, ėshtė njė prej shumė OJQ-ve tė shumta qė u imponuan me ‘leje tė Bajram begut’ nė hapėsirėn jashtė-institucionale nė Kosovė. Nė tė shumtėn e herave, ato shtyjnė pėrpara agjenda qė janė nė asimetri tė plotė me nevojat jetike tė qytetarėve tė Kosovės. Njė pjesė e madhe e pseudo-medieve e bėnė alamet tė madhe pse Ilir Dedės iu ēkapurit origjina familjare deri te nėna e tij serbe. Por shumica e kėtyre apologjetėve harruan se biografia e Ilir Dedės gjatė kėtyre viteve tė fundit ėshtė plot me zigzage oportunizmi: fillimisht atė e pamė tė angazhuar nė radhėt e FER-it. Pasi qė anija e FER-it u pėrmbyt mė keq sesa Titaniku, Deda nuk u ngut si kolegėt e tyre tė FER-it qė shpėtuan nė barkat e Vetėvendosjes. Ai do tė vazhdonte aktivitetin e tij nė OJQ-nė e quajtur KIPRED, pėrderisa kohėpaskohe do t’i ofronte shėrbimet e tij si kėshilltar i kryetares, Atifete Jahjaga dhe ministrit tė Punėve tė Brendshme, Bajram Rexhepi. Pėr fat tė keq, ky tipar ekscentrik i Ilir Dedės nuk u zu nė gojė nga pseudo-mediet nė vendin tonė. Shumė prej kėtyre medieve akuzuan si ‘racistė’ ata qė pėrmenden si fakt nėnėn serbe tė Ilir Dedės. Kėto pseudo-medie e kėta pseudo-analistė kanė qejf tė akuzojnė tė tjerėt pėr ‘racizėm’ se zaten ėshtė nė moralin e kėtij vakti tė shformėsuar tė predikohet bashkim-vllaznimi, reminishencė jugosllave qė u aktualizua nga UNMIK-u e EULEX-i.

Qė tė pėrmblidhet krejt kjo ēka u tha, nismėtarėt e protestave me ose padashje e korruptuan pakthyeshėm qėllimin e tyre pėrmes bashkėpunimit me OJQ-tė dhe grupin KOHA. Shembulli i protestave nė Tiranė do tė duhej tė ishte gjedh frymėzues pėr Vetėvendosjen: protestuesit e rinj nė Tiranė teksa protestonin kundėr eksperimentimit tė armėve kimike tė Assadit nė territorin e Shqipėrisė, nuk lejuan qė protesta e tyre tė pėgėhej nga prania irrituese e ish-kryeministrit, Sali Berisha dhe sejmenit tė tij, Lulzim Basha. Pėr protestuesit tiranas nuk ishte e zorshme me u kuptue qė si Berisha ashtu edhe Basha gjakonin tė zhvatnin kapital politik pėr ta pėrdorur mė pas kundėr Qeverisė sė Ramės. E nė Prishtinė kjo nuk ndodhi: ishte pikėrisht klani i Surroit si dhe disa OJQ, ato qė i dhanė njė tjetėr ngjyrim protestės, pėr tė cilėn u mendua se ishte studentore. Sidoqoftė, zhvillimi i vrullshėm i ngjarjeve po i vė nė pah qėllimet e nė pjese tė protestuesve. Gjithēka ka precipituar nė njė frymė revanshizmi, ku sulmohet e pėrbuzet secili qė nuk u pajtua tė njėjtėsohej me agjendėn e OJQ-ve.

11 shkurt 2014

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Salih Mehmeti
Shkrimet e tjera të këtij autori
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 49 vizitorë
Lexuar: 536 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
Sė pari, demarkacioni me Serbinė, pastaj me M...
E hėnė, 16 tetor 2017 - 21:56
Barometri diplomatik *** Pse Serbia pėr liberalizimin e vizave nuk e pati kusht demarkacionin me Kosovėn?! - Nga doli qė Kosova ta ketė kusht liber...
1000 LUFTĖTARĖT E ADEM JASHARIT DHE 60 MIJĖ V...
E hėnė, 16 tetor 2017 - 21:53
Shkuan gati dy dekada prej pėrfundimit fisnik tė luftės sė lavdishme shqiptare tė UĒK-sė, nė fillet dhe nė ballė tė sė cilės qenė njėmijė luftėtarėt e Adem...
Nuk vritet njeriu edhe nė rastin kur shpėrnda...
E hėnė, 16 tetor 2017 - 21:51
Nė muajin korrik tė kėtij viti gazetari Enver Robelli kishte publikuar njė shkrim pėrmes tė cilit njoftonte pėr hetimet qė drejtėsia zvicerane zhvillonte k...
TEORITĖ E KONSPIRACIONIT “SHQIPTAR”
E hėnė, 25 shtator 2017 - 21:35
Ēuditėrisht, viteve tė pasluftės sė lavdishme tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės (UĒK), qė luftoi pėr liri e pėr bashkim kombėtar, dolėn nė sipėrfaqe “qendr...
Akademiku Skėnder Kodra ua pėrplasi nė fytyrė...
E enjtė, 21 shtator 2017 - 21:20
Barometri diplomatik *** Objekt shqyrtimi i kėtij komenti ėshtė vizita e presidentit tė Akademisė Shqiptaro-Amerikane tė Shkencave dhe tė Arteve tė ...
më shumë nga - Opinion »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi