Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
Intervistė me Brahim Avdylin
Publikuar më 28 maj, 2014 nė orėn 02:15 ( ) Intervista |
Rrit madhësinë e shkronjave
MĖRGIMTARĖT KRIJUES NĖ MES TĖ BOTĖS PERĖNDIMORE DHE VENDLINDJES

-Brahim (Ibish) AVDYLI ėshtė krijues i mirėfilltė, studius dhe veprimtar i dalluar i mėrgatės shqiptare. Ne, nė radhė tė parė, duam tu pėrshėndesim.

- Edhe unė ju pėrshėndes juve qė muarėt kėtė guxim, pastaj tė gjithė mėrgimtarėt dhe opinionin e gjėrė mbarėshqiptar!

BRAHIM AVDYLI
Jeni nė mėrgatė, kryesisht nė Zvicėr. Punoni mjaft: letėrsi, publicistikė, shkencė, etj. Si mund t’i lidhni kėto gjėra?

- Mėrgata ėshtė e lidhur ngushtė me fatin e hidhur tė tė qenit shqiptarė. Tė jesh shqiptar nė mėrgatė, nė njėfarė mėnyre, do tė thotė tė jesh edhe i pėrbuzur. Ēdo ditė tė bie ndonjė rastėsi, qė njė njeri bie ndesh me ndjenjat tuaja dhe me vet argumentet qė i jep. Tė kujtosh thėnien e dijetarit Dhimitri Pilikės, i cili, nė veprėn voluminoze “Pellazgėt, origjina jone e mohuar” thotė: “Shqiptarėt janė pasardhėsit e pellazgėve, popullit mė tė vjetėr tė Evropės… Pellazgė, ilirė, arbėr, alban, shqiptar, janė pesė emra tė ndryshėm, por qė bartin tė njėjten vijimėsi etnike, gjuhėsore, kulturore, historikisht tė pandėrprerė…”. Kjo do tė thotė shumė. Bota ku jetoj e pėrplasem, mėrgata dhe Zvicra, pra Evropa dhe Bota, nuk e pėrfillin sa duhet kombin shqiptar, sepse pėrpara nesh vrapojnė serbėt, sllavėt, bullgaro-maqedonėt, grekėt dhe turqit. Ne jemi shqiptarė dhe me krenari i mbrojmė tė dhėnat tona. Ne pėrpiqemi ta themi tė vėrtetėn, sado e hidhur qė tė jetė ajo. Opinioni i gjėrė dhe botėror nuk i pranon kėto argumente apo rrėfime artistike dhe publicistike. Ndonjėren, me vėshtirėsi tė mėdha e pranon, ndėrsa shkencėn tonė pothuajse nuk e pranon.

- Kėto argumente, tė cilat vinė nga gjeneza e popujve, pėrpiqemi t’ua japim nė dorė, nga leximet e vjetra, nga shkencat, qė janė tė mbuluara me pluhur, por qė ne i shfletojmė pėr t’i argumetuar interpretimet tona. Ndėrsa rrėfimet tona artistike, qoftė prozė, poezi, dramė, etj, pėrpiqen tė thonė diēka nga aktualiteti; pėrpiqen t’i japin pėrjetimet mė tė zgjedhura e tė hidhura tė bashkėkohėsisė, apo edhe nga e kaluara. Mėrgata shqiptare ėshtė mbushur me kėto trauma, me dhembje, me pėrplasje, me konfrontime, me vetmi, me pėrbuzje, me ironi, me injorim, me mendimet, me mall tė pashuar, etj. Kur shkruajmė diēka, ėshtė kthimi jonė nė Atdhe, nė mėnyrė simbolike; ėshtė kthimi i jonė i befasishėm nė tryezėn e ditėve. Ndonjėherė, mbetemi jashtė lojės, pėr arėsye tė ndryshme. Ndonjėherė, kthehemi nė qendėr tė vemendjes. Pothuajse jam kudo. Jam anėtar i Lidhjes sė Shkrimtarėve tė Kosovės (LSHK); anėtar i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Zvicrės (AdS); anėtar i Shoqatės sė Krijuesve Shqiptar tė Zvicrės (SHKSHZ); anėtar i Kryesisė sė Lidhjes sė Shkrimtarėve tė Mėrgatės (LSHM); delegat i Kuvendit Shqiptar tė Zvicrės; etj. etj…

- Bėj pėrpjekje qė ti ndėrlidhė mė sė miri kėto aktivitete dhe shkrime, sado qė janė nė njė shtrirje tė gjėrė, qoftė nė gjini tė ndryshme, qoftė nė gjerėsinė e tyre. Mendoj se po bėj njė punė tė madhe, pa asnjė fjalė, qoftė nė publicistikė, letėrsi, artikuj shkencorė, etj. Besoj se i lidhi ato...

Ka kohė qė nuk e keni dhėnė njė intervistė nė shtyp. Pas sa kohėsh, mė nė fund, e keni pranuar. Ju jeni shkrimtar i mirėfilltė, publicist e shkencėtar. Mė pare, nuk e dime pse i keni ndėrprerė intervistat. A mund tė na e thuani kėte?

- Atėbotė, kur i ndėrpreva intervistat, kam qenė nė parti politike. Kjo ėshtė UNIKOMB-i. Unė, kurdoherė jam pėrpjekur pėr ēėshtjen e pėrgjithshme shqiptare. Ju i dini kėto gjėra, madje prej vitit 1981. Sa i pėrket kėsaj partie, mendoj se UNIKOMB-i ka bėrė ēmos tė thotė fjalėt e veta pėr tėrė kombin shqiptar...

- Pastaj, ne u bėmė krah i luftės ēlirimtare tė Kosovės e gjetiu, sepse populli shqiptar nė trojet e veta etnike nėn Jugosllavinė ishte shtypur tmerrshėm, deri nė asgjėsim. Kjo dihet…

- Erdhi Marrėveshja e Rambujesė. Unė e pashė karakterin e saj dhe i ndėrpreva daljet publike. Me dhembje iu pėrvesha krijimtarisė, publicistikės dhe shkencave, aq sa kishte mundėsi...

- Shumica e kėtyre veprave ėshtė pėrmbysur me PC; ėshtė vjedhur e plaēkitur, si psh. libri i shkrimeve politike nė dy vėllime, nga duart e redaktorit Akademik Prof. Dr. Bedri Dedja, e tė tjera, apo ka mbetur pa u botuar. Jeta ime eci nėpėr traumet e fatkeqėsisė, tė cilat sot duhet tė shkojnė njėherė e pėrgjithmonė larg meje. Nėpėr tė gjitha kėto, veprat e mia, sa janė botuar deri mė tani, kanė mjaft porosi, sepse kėtė ēėshtje e kanė veprat si cilėsi, pėrgjithėsisht. Shkrimtari shkruan mbi diēka tė veēantė dhe kėte e pėrjeton si veēanti. Dėshiron t'u thotė lexuesve ēka duhet tė bėjnė, respektivisht ēka nuk duhet tė bėjnė...

- Unė i pata ndėrprerė intervistat, sepse nuk kisha se ēka t'u them, por tėrthorazi, d.m.th. me alegori, me simbolikė, me metafora, etj., nė pėrgjithėsi, pėrmes letėrsisė. Gazetarėt dhe gazetat, tė themi shkurt, kishin kaluar “pėrtej Akerontit”. Unė isha kudo; pare tyre e nėpėr botė; por nuk mė shihnin dhe nuk dėshironin tė dijnė mė shumė, vetėm ato qė i kishin nėpėr duar...
- Megjithate, unė u dhashė disa vepra. Ato duhet t'i lexojnė dhe t'i kuptojnė, sepse kanė mjaft rėndėsi…

Ndėr shumė pėrmbledhjet poetike, prozė, dramė, artikuj, artikuj shkencorė, publicistikė, etj. prap iu keni kthyer intervistės. A mund tė na e sqaroni kėtė punė?

- Ka disa arėsye personale, psh. kam pasur njė “fatkeqėsi” fatale, e cila ka zgjatur tetė vite, derisa u mjekova dhe arrita tė flas, por edhe arėsye tė tjera, pro e cotra, siē i thonė. Unė nuk kam dashur t'u kthehem intervistave. Ishte koha kur kam shkruar mė shumė e kam lexuar deri nė pafundėsi. Pėr disa arėsye jam nxjerrė nga bota e komunikimit. Koha ka lėvizur me zhdėrvjelltėsi dhe gjėrat na janė kthyer prapė te fillimi, por nė formė tjetėr. Meqė gjėrat janė kthyer prapa, edhe na kanė shtypur me pahir. Kjo nuk mund tė durohet lehtė, prandaj kam folur me veprat e mia. Tani, bota e ka bėrė veshin e shurdhėt. Ėshtė koha tė merret vesh kush kemi qenė; kush jemi dhe kah do tė shkojmė. Prandaj, po ua themi njė pjesė tė vėrtetės, edhe me gojė, qė mundėsisht, tė dalė e vėrteta.

Vitin e kaluar, dikund nė nėntor apo nė dhjetor, e keni botuar njė dramė, relativisht tė madhe. Ne i kemi shikuar veprat tuaja dhe biografinė. Na intereson tė dimė, si e keni shkruar dhe botuar kėtė dramė?

- Po, e kam botuar me mjaft vėshtirėsi, pasi nuk mė ndihmoi askush dhe kisha mbetur pas fatkeqėsisė sime, me pak tė holla. E kam shkruar njė dramė tė veēantė. Ka njė temė historike, qė nxitet nga aktualiteti.

- Kjo nuk ėshtė drama e parė qė e kam shkruar, por ėshtė drama e parė qė e kam botuar. Kam edhe drama tė skicuara, drama tė tjera nė redaktim, etj. tė cilat, duhet tė presin botimin pėr arėsye financiare.

- Drama e pare e gatshme, “Gremina”, ėshtė marrur apo ėshtė djegur nga autoritetet serbe apo ėshtė marrė prej ndonjėrit tė Njėsisė Speciale tė Beogradit, me rastin e rėnies sė njėsitit tė Morinės, ku ishte vėllau i im, Sadri Avdyli, “Baca i Maleve”, Komandant i Morinės. Shtėpia ime ishte bazė e UĒK-sė. Ėshtė djegur biblioteka, me tė gjitha dokumentet e vlershme tė arkivit; dokumente tė shtėpisė dhe fotografitė. Pa mbaruar lufta jam futur ilegalisht nė Morinė, pėr ta parė vendin zbrazėt, me tė gjitha dhimbjet e mėdha tė Atdheut e humbjet e luftės; shtėpitė e djeguara e strehimoren nėntokėsore, nėn dysheme, ku ka qenė dhoma e ime e fjetjes.

- Kisha vėshtirėsi tė mėdha tė shkoi deri te shtėpia ime; prej ushtarėve dhe njėsive speciale tė milicisė; rrezikun e minave tė shumta nėpėr kalime, fushė e mal, anė e pėrtej. Arrita qė ta shoh Morinėn, ashtu tė robėruar; tė shkatėrruar; tė humbur; dhe shtėpitė e djeguara rrafsh me tokė. E pashė si e kishin gjetur stehimoren nėntokėsore; si i kishin djegur mjaft vepra, madje e kishin lėnė njė shufėr tė gjatė e tė trashė hekuri, nė gropėn e djegur. Nuk e di ēka kanė djeguar apo marrė me vete. Nė mesin e tregimeve, prozės e poezisė, me 500 faqe tė formatit A4, d.m.th pėrafėrsisht 1000 faqe tė botuara, kanė qenė dy romane, prej tė cilave “Mjegulla…” i ka patur dy vėllime...

- Kėtė dramė, e kam botuar nė vrazhdėn e veprave tė mia, edhe pse disa mė kanė humbur, dėmtuar, djegur apo marrė nga armiqtė e pėrbetuar tė kombit tonė, pra kombit shqiptar, qė nuk e ka krijuar ende “tė lire” atdheun e vet, apo nuk e lejojnė tė krijojnė njė atdhe tė tillė, pėr tėrė terrtorin autoktonė tė shtrirjes sė tij. Janė edhe disa vepra tė miat qė janė dėrguar direkt nė Beograd…

- Kėshtu ėshtė fati i ynė: ndjekje, pėrndjekje, ndjekje me zjarr e flakė, edhe nėpėr botėn perėndimore, dhe tė tendosur, e cila, ka qenė mė shumė e orientuar kundėr atyre qė i ruajnė me shpirt ato qė i kanė sjellur nga bota tjetėr, pėr t’i lėnė para jush.
- Mendoj se tani e kam botuar njė vepėr tjetėr, dramėn, qė thotė shumė prej vetes…

Ēka u ka shtyrė tė shkruani njė dramė nė njė temė tillė?

- Nė realitet, duke e parė me kohė se ēėshtja e gjithėmbarshme e shqiptarėve nuk ka gjasa reale tė kuptohet, dhe nuk kuptohet drejtė; madje nuk ka gjasa tė shqyrtohet drejtė dhe tė zgjidhet drejtė; duke e vėrejtur edhe se pėr ēfarė arėsye lihet kontretisht kėshtu, si p.sh. na mbetet ne “kombėsia kosovare”, edhe pse 80% jetojnė shqiptarė, pra ilirė, d.m.th. konkretisht dardanė, nė kėtė tokė shqiptare autoktone; etj. e pashė tė arėsyeshme se ėshtė e domosdoshme qė bėja njė dramė televisive, nė kuadrin e disa dramave tė mia dhe skenarit, qė edhe ato i kam tė hartuara apo tė skicuara dhe pėpunohen mė tej, por ia lash kohės dhe kushteve tė mia, edhe prozėn, tė pėpunohen e tė botohen mė vonė.

- Kjo dramė televisive e mbėrthen kėtė temė madhėshtore, me gjithė larminė e saj.

- Tė gjitha personazhet, Zoti i Madh; I panjohuri apo Burri; Engjulli; Shkrimtari Florian Meta, etj, si dhe macet, qeni, zogjtė, sorra apo njerėzit e tjerė tė veēantė janė futur nė kėtė dramė televisive nė rrjedhėn e saj. Vetė natyra e ka domethėnien e saj tė veēantė. Sipas dijetarėve tė mėdhenj, si Sami Frashėri e Dhimitėr Pilika apo Homeri i lashtė, me thėniet e veta, ėshtė prirė vepra, qė janė dhėnė si parafjalė e kėtij libri. Pastaj, me tėrė veprimin e dramės na ndriēohet lashtėsia shumė e hershme pellazgo- shqiptare dhe lė porosi si duhet tė shikohet ajo, pra si duhet tė trajtohet ajo.

- Me kėtė dramė televisive besoj se ia kam arritur t’ia dėshmoj kėsaj bote, se kemi qenė qė prej gjenezės sė hershme nė botė, madje edhe nė Evropė, prej pellazgėve hyjnorė, me njerėzimin e parė po tė kėtij kontinenti, kudo, me plisa tė bardhė nė kokė.

- Evropa nuk na njeh; nuk na sheh dhe nuk na vlerėson si tė tillė, ndonėse i merr fjalėt tona kudo, prej gjenezės sė Evropės e deri te emri i saj, duke na “harruar”, si “tė paqenė”, si “tė pamerituar”, etj. Ne ngritemi e udhėtojmė (pjesėrisht me paditurinė tone) ashtu siē duan pseudoshkecėtarėt dhe gėnjeshtarėt e paskupullt serbo-grekė, sllavo-bullgarė dhe turqit sunitė, pra turqit, nė krye tė gjithė kėsaj “godine” tė praptė dhe bėjnė mija dredhi tė paskrupulta, pėr ta gėnjyer botėn…

- Nė kėtė formė dramatike ua sjellė tėrė botės nė skenė ta shoh e kuptojė tekstualisht se kush kanė qenė dhe janė shqiptarėt; kush ėshtė mitologjia, qė ata i thonė “greke”; kush ka qenė dhe ėshtė gjuha shqipe, qė ata e quajnė kot “gjuhė barbare”,... kur janė krijuar prej kėsaj "gjuhės barbare" gjuha angleze, greke, gjermane, latine e sllave; kush kanė qenė me tė vėrtetė hartuesit e mėsimeve tė vjetra fetare, katolike, ortodokse e islamike etj., etj...

- Aty e gjenė spektatori apo shikuesi ēka ėshtė poezia lirike, prej Homerit e kėndej, tė cilėn, nė Prolog tė dramės apo nė Pamjen e Katėrt, njėra palė e konteston, madje insiston se ajo ka vdekur kaherė; ndėrsa tjera pale, si p.sh. Profesori, Gazetari apo Florian Meta e ngrehin lartė si kulturė, e cila ėshtė gjallė, edhe sot, dhe duhet njohur.
- Polemika e ngjashur pėr poezinė dhe lirikėn e hapin dramė, ndėrsa Epilogu ėshtė njė ringjallje positive.
- Besoj se lexuesit do ta kuptojnė…

Cili ėshtė qėllimi i juaj kėtu, si autor?

- Ka qenė dashur me kohė ta ndiēojmė mė shumė dhe mė konkretisht kėtė tė vėrtetė tė hidhur. Edhe shkencėtarėt tanė notojnė nėpėr kėtė kanal tė hapur qėllimisht, dhe pas tyre futen edhe shqiptarėt nėpėr kėtė kanal, pa pyetur kush e ka bėrė kėtė kanal dhe pėrse e kanė bėrė, sepse katėr armiqtė mė tė mėdhenj pėrreth nesh i bėjnė pėr tė na bllokur jashtė fakteve dhe pėr tė na frikėsuar, nė radhė tė parė ne- shqiptarėve, sikur ata paskeshin pikur nga qielli para nesh dhe se ne nuk paskemi gjuhė tė trashėguar prej tė parėve tė hershėm, prej pellazgėve hyjnorė…

- Qėllimi im si autor ėshtė tė nxjerr nė njė dramė, mundėsisht njė dramė qė xhirohet nė television, sepse ate e shohim mė shumė, medje me njė temė tė madhe, dhe ta shtroj prej fillimit e deri nė fund, pamje pas pamje. Ta pasuroj me thėniet e personazheve dhe karaktereve tė ndryshme. Qė ata tė jenė tė larmishėm, tė mėdhenj, tė denjė, tė shtrojnė ēėshtje tė atilla…

- Drama thekson thėnien e Zotit tė Madh, Zotit pellazg, “prej jush ka filluar kultura e lavdia, dhe njė ditė prapė te ju do tė kthehet”, sepse ata qė vendosin pėr fatet e popujve, pėr rregullimin e fatit apo fatkeqėsisė sonė, u besojnė tėrėsisht pranė nesh popujve artificial.
“I verbėr nuk ėshtė ai qė nuk sheh, por ai qė nuk dėshiron tė shikojė”- thotė Dhimitri Pilika, nė fillim tė veprės.
- Fati i jonė ende nuk pėrfillet nga popujt e botės…

Pse poeti thuhet se dėshiron qė tė bėje “vetėvrasje”?

- Sepse ai ėshtė poet e luftėtar i denjė i popullit dhe i kombit tė tij. Ai nuk kuptohet drejtė nga njerėzit e tij; nga rrethi; nga familja; nga kombet e tjera, qė janė tė pėrfshirė nė mosnjohjen e kombit tė tij; edhe nga kombi i vet, tė ngulfatur nga gėnjeshtarėt dhe fetė e ndryshme…

- Ata bėjnė ēmos pėr lėnė mėnjanė; pėr ta shukatur; pėr ta zhdukur; pėr ta shpifur dhe deomos pėr ta vrarė, pėr ēka u shpėton pėr mrekulli, derisa erdhi koha qė ai vendosi qė ta heqė veten me qėllim; qė tė vrasė simbolikisht, dhe me vrasje e shumėfisht inteletuale, qindra armiqė pėrreth. Ai nuk ka ēka tė bėjė! Nuk i mbet tjetėr, pos qė tė vrasė vetveten, pasi i ka lėnė tė gjitha dėshmitė nė arkivat e shtetit ku jeton. Por, Zoti i Madh dhe Ndihmėszoti nuk e lėnė tė vrasė veten, sepse nuk ėshtė koha qė bėjė njė gjė tė tillė, nė njė Intermeco tė veēantė. Ai duhet t’i pėrfundojė veprat…

Na e thuaj me pak fjalė, ēka kryqėzohet nė kėtė dramė?

- Nė kėtė dramė kryqėzohen nė formė diakronike dhe sinkronike linjat kryesore tė idesė. Ajo fillon nga polemika e letėrsisė dhe poezisė lirike nė nivelin Evropian; nga mosjeta dhe jeta e Kryepersonazhit, shkrimtarit Florian Meta; polemikat me Burrin apo Tė Panjohurit e Tregėtarin e Tregut tė Zi; te Kryezoti e Ndihmėszoti; e deri te Epilogu, mjaft pozitiv i dramės…
- Nė vepėr kryqėzohet historia e hidhur dhe realiteti; e veēanta dhe e pėrgjithshmja; mitika dhe realja…
- Aty merr ndriēim historia; faktet e mirėfillta historike; dhe lexuesit duhet tė nxjerrin nga kjo qartė mėsimet e veta…

Nė libėr shkruan dramė, por nė pėrmbajtje dhe personazhe duket diēka tjetėr. P.sh. dialogjet janė mė tė gjata…
A mund tė na e shpjegoni kėtė ēėshtje?


Po, sigurisht, ėshtė e vėrtetė se nuk ėshtė thjesht dramė, si dramat qė i keni lexuar apo i keni parė nė teatrot tona dhe rajonale. Ėshtė njė dramė e veēantė...
- E kam kryer edhe njė kurs tė veēantė, nė Zvicėr, madje pėr skenare filmash, dhe kam qenė mėsimdhėnės nė Studion e Teatrit dhe tė Filmit “Aleksander Mosisiu”, pėr disa kohė, nė Kantonin e Cyrihut.
- De facto, kjo dramė ka qenė dhe mbetet njė dramė televizive, edhe pse gjinia e dramės njėjsohet. Drama ėshtė dramė. Emri “dramė televisive” ėshtė reduktuar disa herė radhazi nė “dramė” nga ata qė e pėrgaditėn pėr botim. Unė nuk e kam shikuar kėtė vepėr gjatė botimit dhe pa dijen time ėshtė botuar vetėm “dramė”...
- Pra, ajo bėnė pjesė nė llojin e dramės, por personazhet nuk mund tė luhen nė skenė, psh. shqiponja, sorra, zogjtė, macja dhe qentė… Edhe personazhet i kanė dialogjet pak mė gjata, por jo shumė tė gjata. Ato nuk mund tė luhen nė teatrot tona rajonale, aq mė pak nė Kosovė, sepse aktorėt i harrojnė fjalėt. Unė, edhe si autor, e kisha tė qartė se sa lejon gjinia e dramės pėr television, prandaj kėshtu e shkrova kėtė vepėr. Disa skena mund tė luhen para kamerės, por jo nė teatėr…
- Nė ralitet, i kam menduar tė gjitha personazhet qė do tė marrin pjesė nė dramėn televisive. Po u kujtoj se dijetari i famshėn, Sami Frashėri, thoshte se “pellazgėt kishin njė besė tė bukur e vjershėtore. Besonin gjithė shenjat e natyrės e trupat e qiellit… etj.” Kėto thėnie i kam vendosur nė hyrje tė veprės.
- Pra, disa pamje, luhen nė natyrė, e jo nė teatėr. Edhe natyra e ka domethėnien e vet nė kėtė vepėr...
- Kjo duhet tė kuptohet kėshtu.

Tashmė e keni promovuar librin e 11 origjinal, dramėn e juaj, “Vetėvrasja e njė poeti”, nė Gjakovė.
Si keni kaluar apo si e ndier veten tuaj nė kėtė promovim?


- Pas tė gjitha veprave qė janė botuar nė Kosovė, Shqipėri e Zvicėr, gjatė kėsaj periudhe tė kohės sė vuajtjeve, unė si autor i tyre, nuk i kam promovuar askund, dhe aq mė pak nė Zvicėr, sepse pas promovimit tė pėrmbledhje sė pare “Nė hijen e Alpeve”, nė Gjakovė, nuk kisha mundėsi dhe dėshirė t’i promovoj nėpėr mėrgatė. Gjakova mė ishte “mbyllur”, apo mė mirė tė themi mė ishte pamundėsuar nga policia e Serbisė dhe Jugosllavisė pėr tė udhėtuar nė Kosovė. E pastaj, edhe nga arėsyet e mia personale dhe tė mjeteve. Kėsaj drame, tani, i erdhi koha.

- Unė kam pasur nė Dhjetor tė vitit tė kaluar njė takim publik, qė ėshtė dukur sikur njė promovim, madje tė tė gjitha veprave poetike dhe veēanėrisht tė 4 librave tė parafundit poetik, pėrveē pėrmbledhjes sė mbramė poetike, tė botuar me 2012, nė Prishinė, librit “Qiellli i pa prekur”, nė Bilbliotekėn Pestalozzi, nė Cyrih, me kritikun dhe mikun tim, Mr. Nexhat Maloku.

- Kėtė promovim e kam bėrė me tė vėrtetė nė mėnyrė tė veēantė. Faleminderit prej anėtarėve tė familjes sime, dashamirėve, kritikėve tė mire, prej miqėve tė mi, shokėve tė shkollės dhe shokėve tė mi tė pėrjetshėm e pjesėmarrėsve tė tjerė, qė mė kanė ndihmuar e nderuar me punėn dhe pjesėmarrjen e tyre.

- Kam kaluar mjaft mirė; kam qenė mėse i gatshėn ti ndėgjoj kritikat e mirėfillta si tė organizatorėve ashtu edhe tė recensentėve, si psh. Mr. Muhamet Rogovės; tė Prof. Halil Haxhosaj; tė Ilam Berishės, madje tė Sylejman Lokajt, dhe nė veēanti mysafirėve, si psh. Vera Istrefi, poete e njohur nga Shqipėria, e ardhur me qėllim qė ta begatojė promovimin e veprės sime si Kryetare e LSHA tė Shqipėrisė, Dega nė Kukės; dhe Isa Breēani, nga Tropoja, apo disa organizatorė tė tjerė, si p.sh. Dr. Masar Rizvanolli e Prof. Xhevat Koshi.

- Tubimi ka kaluar shumė mire; ka pasur mjaft pjesėmarrės-pėrkundėr 2 tubimeve tė partive nė Gjakovė, nė tė njėjten kohė; dhe kam mbajtur nė referim, qė mund tė them se nuk i kanė dėgjuar ndonjėherė prej dikujt apo prej meje, si kurorėzim i atij takimi…

Nė lidhje me ēka keni referuar ju?

- Kam patur shkurt dy tema tė veēanta; njėra pėr kategoritė e kritikave dhe tjetra pėr pjesėt kuptimore tė tekstit, dhe nuk kam folur pėr veprėn time, d.m.th. dramėn, tė cilėn, sikurse veprat e tjera, i lė ti kuptojnė aq sa mund tė kuptojnė lexuesit, sado qė ua solla kėto forma tė pėrmbajtjes dhe kategoritė e kritikave, qė t’i ndihmojnė lexuesve tė kuptojnė edhe mė shumė veprat…

Dhe, nė fund tė kėsaj interviste, a keni ndonjė porosi para lexuesve? Cila do tė jetė ajo?

- Po, sigurisht se kam disa porosi. Secila vepėr e imja i ka disa prej kėtyre. Por, u lutem mė sė pari lexuesve qė tė lexojnė mė shumė dhe t’i kuptojnė mė mirė veprat, sepse libri do tu kthehet edhe atyre pasi ua ka larguar dėshirėn pėr tė lexuar inteneti, me lojėra tė shumta. Kėshtu nuk e njohin tė vėrtetėn e kombit tė vet, madje, nė shqyrtimet e tyre nisen prej gėnjeshtarėve serb, grek, turk, bullgar, sllav, etj. dhe vetėm thėniet e tyre t’i pėrsėrisin.

- Ata veprojnė kėsisojit me vetėdije apo pa vetėdije. Shkojnė kundėr vetes; kundėr kombit; kundėr historisė; kundėr tė vėrtetės. Nė antikitet, ka aq shumė gurė tė shkruar, skulptura, gafika, freska, piktura, gėrmadha tė lashtėsisė, qė flasin si me gojė. Njerėzit tanė, fėmijėt tanė, sado qė na dhembė shpirti, na i pėrsėrisin pikėrisht ato gjėra qė i kanė “mėsuar” me dhunė e dredhi prej armiqve tanė dhe shqipfolėsve.

- E gjithė historia botėrore duhet tė rishikohet dhe tė korigjohet, sepse ka shumė pseudoshkencėtarė nga historia botėrore dhe shqiptare dhe tė rinjtė tanė nuk kanė kohė t’i shohin apo nuk duan t’i shikojnė.

- Nė qoftė se historia ėshtė mėsuesja e jetės, ata duhet tė mėsojnė nga historia, nga faktet e padiskutueshme, dhe jo prej pseudohistorisė, sepse ajo ėshtė gėnjeshtėr. E vėrteta duhet t’i tėrheqė nga vetja, derisa ta mėsojnė. Duhet tė mos pushojnė derisa ta gjėjnė tė vėrtetėn. Do tė vie koha kur edhe bota intelektuale do ta pranojė pellazgjinė, sepse aty ėshtė fillimi, jo grekėt.
- Kėtė do ta mėsojė dikur edhe historia…

Do tu kishim bėrė pyetje tė tjera, me rėndėsi. Por, po e lėmė kėtu. Juve, ju dėshirojmė vepra tė tjera, edhe mė tė rėndėsishme. Ju dėshirojmė shėndet, gjendje edhe mė tė mirė shėndetėsore, pas fatkeqėsisė suaj. Ne ju faleminderojmė pėrzemėrsisht, pėr gadishmėrinė tuaj.

- Edhe unė ju faleminderoj pėrzemėsisht pėr vullnetin e madh. Mė vjen mire qė arritėm t’ua themi njė pjesė tė sė vėrtetės lexuesve tė mediave tona. Le ta lexojnė mė pare kėtė dramė. Ua lė kėtė porosi.
- Mė nė fund, ju e keni bėrė njė intervistė tė plotė, me njėmijė e njėqind vuajtjet tuaja tė mėdha. Por, ndonjė gazetė apo organ i media tona apo internet, mund ta shkurojė ndonjė pjesė. Unė do ta vė tė plotė vetėm nė faqen time...
- Dhashtė fati e takohemi shpesh dhe kėmbejmė mendime tė mira pėr tė ardhmen tone!...

Intervistoi: Gėzim Ajgeraj

Maj, 2014

Shėnime biografike pėr autorin:

Brahim (Ibish) Avdyli
(1960), ėshtė poet i cili i takon plejadės sė krijuesve tė fundviteve shtatėdhjetė dhe tė fillimviteve tetėdhjetė tė shekullit tė kaluar (XX). I lindur dhe i rritur nė Morinė tė Malėsisė sė Gjakovės, nė kėtė vend me tradita tė njohura kulturore dhe kombėtare, qė nė vitet e hershme tė rinisė sė tij u dha pas dy prirjeve: pas artit tė fjalės dhe pas lėvizjes konspirative pėr lirinė dhe bashkimin e kombit shqiptar.

Pas pėrfundimit tė gjimnazit “Hajdar Dushi“ nė Gjakovė i filloi studimet nė Fakultetin Teknik, dega e arkitekturės, tė cilat nuk i pėrfundoi, ngase, pėr shkaqe ekonomike, por edhe politike u detyrua tė emigrojė nė Zvicėr. Dy herė ka qenė me vendim federal i pėrjashtuar prej Zvicrės. Mė vonė, si student me korrespondencė nė Fakultetin Filologjik i kreu studimet nė Degėn e Letėrsisė dhe tė Gjuhės Shqipe. Pas fatkeqėsisė sė madhe shėndetėsore, ka vazhduar t’i ndjekė studimet postdiplomike nė Universitetin Ndėrkombėtar tė Strugės, nė Fakultetin e Shkencave Politike- Marrėdhėnie Ndėrkombėtare dhe Diplomaci, ku nė tetor tė vitit 2010 ka mbrojtur temėn e magjistraturės.

Ka botuar shumė shkrime, artikuj, analiza dhe akte tė tjera politiko-organizative, ndėrsa gjatė viteve 1990-1995 ka udhėhequr revistėn „Qėndresa“ nė Zvicėr.

Pos botimeve nė periodikun shqiptar, ka publikuar kėto libra:
- "Nė hijen e Alpeve", poezi, Rilindja, Prishtinė, 1983,
- "Buka e kuqe", poemė, Atdheu, Cyrih, 1990,
- "Kur zgjohet Dodona", poezi, Rilindja, Prishtinė, 1992.
- "Pasqyrė e pėrgjakur", poezi, Marin Barleti, Tiranė, 1994,
- "Klithje nga fundi i ferrit", poezi, Onufri, Tiranė, 1997,
- "Gjuha e dheut tim", poezi, Albin, Tiranė, 1999,
- "Klithje nga fundi i ferrit", botim i dytė, Jeta e Re, Prishtinė, 2000,
- "Baraspesha e humbur", poezi, Qėndresa, Gjakovė, 2003,
- "Vragat e njė kohe", prozė, Faik Konica, Prishtinė, 2005,
- "Stelele Veşniciei /Yjet e Pėrjetėsisė", Poezie albaneză, din Kosova, BKSH tė Rumanisė, Bukuresht, 2008,
- "Zogu i kėngės", poezi tė zgjedhura, SHB “Pjetėr Bogdani”, Has, 2009.
- "Mėrgata shqiptare e Zvicrės dhe roli i saj", politikė-publicistikė, Brezi `81, Prishtinė, 2011.
-"Qielli i paprekur”, poezi, Brezi `81, Prishtinė 2012.
-"Vetėvrasja e njė poeti", dramė, Shoqata e Intelektualėve "JAKOVA", Gjakovė, 2013...

Ėshtė i prezantuar edhe nė kėto libra:
- "Rrjedhė e lė gjurmė", poezi e studentėve tė Kosovės, Bota e Re, Prishtinė, 1983,
- Nebil Duraku, "Shkrimtarėt e Kosovės, 1945-1985", Rilindja, Prishtinė, 1985,
- "Poezia dal Kossovo", Antologji e poezisė kosovare, Besa Editrice, Nardņ, (Lecce), Itali,1999,
- Hasan Hasani: "Leksikoni i shkrimtarėve shqiptar, 1501- 2001", Faik Konica, Prishtinė 2003,
- "Vulcanul răbdării/Vulkani i durimit", Poeme traduse īn limba romānă de Baki Ymeri, Editura Do-Minor, Bukureşti (Bukuresht), 2008.
- Halil Haxhosaj: "Pėrkushtime/Poezi kushtuar Din Mehmetit", KL "Gj.N.Kazazi", Gjakovė, 2009,
- Agim Vinca: "Muza e Mėmėdheut/Njėqind poetė pėr Atdheun", Antologji, Shtėpia Botuese "Eugen" Tiranė dhe "Botomet Artini" Prishtinė, 2012,
- Betti Fichtl, "Bahnhof der Träume", Edition Wendepunkt, Weiden/D, 2013,
- Lulzim LOGU, Muharrem KURTI: “Antologji e poetėve tė Malėsisė sė Gjakovės”, Klubi Letrar “Gjon N. Kazazi”-Gjakovė dhe Klubi i Shkrimtarėve dhe Artistėve-Tropojė, Gjakovė, 2013, etj...

Libri i tij i parė poetik „Nė hijen e Alpeve“ ka hyrė nė zgjedhje tė ngushtė pėr shpėrblimin “Hivzi Sulejmani“ qė filloi tė jepej nė vitin 1983 pėr librin mė tė mirė tė autorėve tė rinj.

Ėshtė fitues i vendit tė dytė nė konkursin letrar me rastin e 28 Nėntorit, mė 1997, tė organit tė LPK „Zėri i Kosovės“; i Penės sė Artė nė takimet pranverore tė krijuesve shqiptarė tė Diasporės, mė 2001. Me 25 prill 2009 ka marrė shpėrblimin e parė “Agim Ramadani” nė Konkursin e hapur pranė Qendrės Kulturore Shqiptare pėr poezi nė Cyrih tė Zvicrės.
Shpėrblimin e dytė pėr poezinė mė tė mirė tė dėrguar nė Konkursin Letrar dhe tė lexuar me 1.5.2010, si dhe Shpėrblimin e parė pėr poezinė mė tė mirė tė dėrguar nė Konkursin Letrar, tė lexuar me 25.4.2011, e ka marrė nė Orėt e mėdha Tradicionale Letrare pėr Pavarėsinė e Kosovės, tė organizuar nga Lidhja e Shkrimtarėve, Artistėve e Krijuesve Shqiptarėve tė Gjermansė, nė Koblenz tė Gjermanisė. Nga e njėjta “Lidhje...”, nė tė njėjtin vend, e ka marrė Ēmimin e e parė pėr poezitė e konkuruara dhe tė lexuara atje, mė 23.03.2013 nė tė cilėn e ka prezentuar edhe Shoqatėn e Krijuesve Shqiptarė tė Zvicrės.

Shpėrblimin e tretė “Azem Shkreli” pėr librin mė tė mirė tė poezive “Qielli i paprekur”, tė ndarė pėr tėrė mėrgatėn shqiptare, e ka marrė poeti nė Eneppetal tė Gjermanisė, me 1. 06. 2013.

Poezia e tij ėshtė pėrkthyer nė italisht, gjermanisht, rumanisht, anglisht. etj.

Shkrimi i parė qė e ka shkruar ky autor ka qenė njė dramė. Ajo nuk ėshtė botuar. Nga vendstrehimi nėntokėsor nė shtėpinė e tij nė Morinė tė Gjakovės ėshtė marrė apo ėshtė djeguar drama e tij e veēantė “Gremina”, e cila ka pasur si temė fundosjen e Jugosllavisė, sė bashku me 1500 faqe prozė A4. Vepra e parė i ėshtė botuar mė 1983, me dy vite vonesė, nga Ali Podrimja. Tani po mbushen 30 vite nga botimi i veprės sė parė.

Brahim Avdyli ėshtė njėkohėsisht anėtar i Lidhjes sė Shkrimtarėve tė Kosovės (LSHK); anėtar i Autoreve dhe Autorėve tė Zvicrės (AdS); anėtar i Shoqatės sė Krijuesve Shqiptarė tė Zvicrės (SHKSHZ), anėtar i Lidhjes sė Krijuesve Shqiptarė tė Mėrgatės (LKSHM), dhe i disa organizatave tė tjera.

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 92 vizitorë
Lexuar: 2,179 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
Flet poeti, filozofi, fotografi i n...
E martė, 14 nėntor 2017 - 04:25
“Si e kam njohur Ali Podrimjen dhe Ibrahim Rugovėn” “ ... njė rebel radikal, pėr tė cilin nuk ishte aq e rėndėsishme qė ta shpjegojmė botėn, mirėpo qė...
Aty ku ėshtė mėsuesi Vaxhid janė edhe nxėnėsi...
E enjtė, 21 shtator 2017 - 22:09
Mėsuesi Vaxhid Sejdiu me punėn, angazhimin dhe pėrkushtimin e tij nė kuadėr tė shkollės shqipe ėshtė bėrė model, se si duhet tė punojnė mėsuesit nė shėrbim...
Kėngėtari Nikollė Gjini, njė jetė me kėngėn s...
E hėnė, 19 qershor 2017 - 00:25
Publiku mė bėnė tė lumtur kur kėndoj dhe harroj ēdo gjė nga respekti pėr te para tij. Tallava, mendoj, ėshtė kanceri i muzikės popullore..
Jam krenar qė i takoj kombit shqiptar dhe e m...
E merkurė, 19 prill 2017 - 04:13
Intervistė me artistin e teatrit e tė filmit tė Kosovės, humoristin, studiusin serioz tė evenimeteve tė shumta, kritikun e artit letrar e pamor, Ismet Kras...
INTERVISTĖ ME KRYETARIN E LKSHMSĖ Z. HASAN QY...
E dielė, 01 janar 2017 - 05:45
Z.Qyqalla ky ėshtė viti i tret, nga themelimi i Lidhjes sė Krijuesve Shqiptarė nė Mėrgatė (LKSHM), ju si do na pėrshkruani shtegtimin e kėtij asociacioni, ...
më shumë nga - Intervista »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi