Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
Ne do tė jemi parzmore e kombit!
Publikuar më 23 dhjetor, 2014 nė orėn 20:22 ( ) Afrim Morina | Opinion |
Rrit madhësinë e shkronjave
Nė ēdo fundvit duhet bėrė vėshtrimin analitik pėr gjithė vitin, nga kėnde tė ndryshme, nė tė gjitha fushat, pėr tė parė se si kaloi dhe a ka pasur mundėsi tė jetė mė mirė. Viti qė shkoi, ishte vit tensionesh nė gjithė hapėsirėn kombėtare, e sidomos pjesa e dytė e vitit.

Kuvendarėt nė ethe tė frikės pėr paga

Nė pjesėt e dytė tė vitit patėm bojkotin e opozitės nė Kuvendin e Shqipėrisė londineze, ku kuvendarėt pa shikuar interesin e gjithė kombit, e panė tė rrugės t’i pėrfillin mendimin e mediokritetit, gjoja se do tė jetė e detyruar shumica t’i pėrulet. Kur e panė se mund tė rrezikoheshin nė ndėrprerjen e pagave, pakica e kuvendarėve, filluan tė mos pėrfillin mendimin e liderit nėn hije dhe t’i pėrgjigjen zėrit tė portofolit, sepse obligimet familjare po dalin mė tė shenjta se ato shtetėrore. Obligimet familjare po dalin edhe mė tė shenjta se ato kombėtare. Pra, qytetari duhet t’i vėrė gishtin kokės, kur t’i qaset arkės sė votimit, pėr tė parė se kė e favorizon me dhėnie vote, kandidatin qė nė ndėrdijen e Tij ėshtė ēėshtja kombėtare, nė tė gjitha fushat e jetės, apo kandidatin qė lufton pėr mbushjen e portofolit dhe tė jetė servil i partisė, e i pushtetit. Kuvendarėve tė tillė, ēfarė janė shumica, iu duhet vetėm Partia, deri nė pozicionin, si shumicė pėr ndonjė post ministri, zėvendės ministri, nė ndonjė dikaster, e, udhėheqės i ndonjė grupi kuvendarėsh, etj., ndėrsa si pakicė, pėr tė siguruar vendin e kuvendarit, dhe mundėsisht pėr tė hyrė nė ndonjė komision kuvendarėsh, e rrallė edhe nė ndonjė pozitė, ku kėrkohet ēelėsi partiak.
Anakronike ishte edhe fushata mbėshtetėse pėr ēerdhen e mbjelljes, pėrpunimit dhe trafikimit tė drogės nė Llazarat, tė cilėn pa turp e bėnte PD- ja dhe Salihu vet, duke i quajtur kriminel e pėrfitues ndėrmarrėsit e aksionit. Po, me tė vėrtetė ishin pėrfitues, sepse shpėtoi i gjithė kombi nga batakēinjtė politik e trafikantėt e drogės.
Kuvendarėt e PD-sė u ngritėn edhe kundėr ndarjes sė zonave zgjedhore, sepse ndarja e vjetėr i favorizonte nė shumė plane, njė nga ato ishte edhe Himara, ku me apo pa vetėdije ia kanė lėnė pakicės greke, pėr tė krijuar njė bazė jo tė ligjshme dhe sa herė tė ju teket tė bllokojnė aksin rrugor qė lidh tė dyja skajet e Shqipėrisė pėrreth bregdetit Adriatik dhe tė Jonit. Mirėpo, edhe miratuesit i kanė pasur favoret e veta nė politikė tė brendshme, sepse hoqėn njė njollė tė zezė tė kombit dhe ē’fuqizuan programin e Magaloidesė sė Bollanos, e misionarėve qė ngrenė kokėn nė Athinė.
Nė kėtė gjashtėmujor ndodhen edhe festat e ēlirimit tė qyteteve nga nazizmi gjerman, e bashkėpunėtorėt e tyre, por edhe ēlirimi i kryeqytetit – Tiranės. Kėto ngjarje e tronditėn skenėn politike shqiptare, por mė tė ēmendur ishin ata ose bijtė e atyre qė kishin luftuar ēlirimtarėt dhe ishin radhitur nė taborin e pushtuesit. Mė tė ēmendur nė kėtė fushatė ishin edhe ata tė cilėt i kanė pasur tė gjitha favoret nė kohėn e Enver Hoxhės dhe ishin ngritur duke krijuar humnera pėr bashkėpunėtorėt apo konkurrentet politikė, por edhe ata qė pas lufte ishin rekrutuar nė taborin e atyre qė pranuan ndarjen e Shqipėrisė londineze, e mė sė miri e dinė ata tė cilėt kaluan nėpėr portėn e Beogradit e Athinės, nė shtetet e perėndimit apo edhe nė Kontinentin Amerikan, e Australian. Tė gjithė kėta u tmerruan, sepse iu duk se u ringjall Enver Hoxha dhe ua bėnte me gisht secilit qė kishte luftuar kundėr ēėshtjes kombėtare. U tmerruan edhe ata qė kishin investuar pėr dhjetėvjetėsha, pėr tė vrarė moralisht Enver Hoxhėn dhe qė investimi i tyre kishte shkuar kot.
Kjo sjellje mė tepėr i ka shkaktuar dėm qytetarėve, qė sė paku kanė mundur tė pėrcjellin, pėrbrenda kuvendit mos kėnaqėsitė dhe nėse ka qenė nevoja edhe tė mbėshtetėn edhe nė demonstrim, sepse zėri i arsyes kurrė nuk mund tė mbulohet, sa do qė pushteti tė tregohet i vrazhdė, e i fuqishėm.
Politikbėrėsit e Shqipėrisė londineze duhet tė ndėrgjegjėsohen pėr historinė kombėtare dhe nuk duhet lejuar qė historinė tė na shkruajnė tė huajt, qė kanė nėpėr duar vetėm pamflete politike tė kohės sė “demokracisė”. Historia nuk njeh rregulla tė lojės ndryshe nga ajo qė ka ndodhur, prandaj nuk guxojmė tė ndalemi me tridhjetė faqe tė pėrmbyllim luftėn ēlirimtare e cila ka zgjatur pesė vite. Tė merresh me kėtė temė dhe me njė hapėsirė kaq mjerane, ke pėrdhunuar historinė, ke pėrēmuar gjakun e derdhur, ke mohuar realitetin kohor, kur kihet parasysh, se pamfletet politike tė kohės dhe pamfletet politike tė sundimtarėve e mbrojtėsve tė tradhtarėve, marrin mbi gjysmėn e materialit. Prandaj duhet krijuar ekipe shkencore, nga shkencėtarėt tanė, tė cilėt nuk na mungojnė, tė merret arkiva dhe tė hulumtohen edhe arkivat tjera, jashtė truallit shqiptar dhe tė thuhet e vėrteta, ndryshe do tė rehabilitohen dhe do tė na dalin dalzotės sė kombit esadistėt, zogollėt dhe kolona e pestė nė krye me Koēi Xoxėn.

Qytetari i shndėrruar nė numra

Po ky gjashtė mujorėsh ndodhi edhe nė Kosovė! Kjo ndodhi pėr shumė arsye. Ndodhi, siē i thonė njė fjale tė urtė “pėr inat tė resė mė vdektė djali”. Po, pasi tė vdes djali, ēka!? Pra, s’ėshtė me rėndėsi me kė lidhi kumbari, me rėndėsi, se nė darkėn e kumbarės, do tė jem nė sofrėn e parė, si kumbar mė! Nuk vranė mendjen dhe nuk i thirrėn ndėrgjegjes, se me kė po lidhnin kumbarin. Ata tė cilėt e kanė njohur sistemin titist, madje edhe atė milosheviqjan, ka qenė dashtė tė dinė, se ekzekutuesit politik i kanė takuar KOS-it, shumė mė perfide se sa UDB-ja, i cili ka pėrpi edhe Gjeneral, sepse kjo e dyta iu ka nėnshtruar tė parės dhe mendimi se “SHIK- u ka qenė mė i rrezikshėm se UDB- ja!!!”, nuk e kap logjika, kur dihet se vetėm viteve tė tetėdhjeta janė pėrpunuar mbi gjashtėqind mijė (600 000) shqiptar nga UDB- ja, shifra zyrtare. Janė vrarė nė ēeli burgu veprimtarėt e ēėshtjes kombėtare, janė vrarė nė shtetet e perėndimit veprimtarėt e ēėshtje kombėtare, janė vrarė nėpėr rrugėt e Kosovės demonstrues shqiptar, etj. Kėto shifra janė vetėm pėr vitet tetėdhjeta, pa iu referuar tė kaluarės dhe asaj ēfarė ndodhi viteve tė nėntėdhjeta, por regrut tė tillė pati edhe nė radhėt e UĒK-sė. Ka qenė dashtė logjikisht tė merren disa gjėra nė konsideratė, pėr hiē tjetėr, tė paktėn pėr gjakun e derdhur nga bijtė dhe bijat mė tė mira tė kombit. Sidoqoftė, dalzotėsit e kombit gjatė viteve tė pushtimit, iu nėnshtruan KOS-it dhe UDB-sė, vetėm e vetėm tė kenė grazhdin plotė, e tė kanė emrat nė historinė e pėrgjakur tė kombit, por historia ėshtė hakmarrėsja mė e madhe, sa tė detyron tė vjellėsh gjithė atė qė e ke ngrėnė, sepse nuk ėshtė pėrtypur mirė.
Tė dy taborėt nė fillim kalkulonin me numra, sė pari tė kuvendarėve, e nuk u shkonte ndėrmend, se edhe pėrllogaritėsit llogaritnin veten nė kuadėr tė numrave tė tėrėsishėm. Ata nuk shkonin pėr tė llogaritur edhe secili kuvendar pėr tė parė sa numra i kishte, qė ia mundėsuan tė flet nė “emėr” tė qytetarėve. Se ishte bėrė nėn moton, e cila u tha mė lartė, dėshmoi edhe fakti, se nuk kishte program ekonomik dhe segmente tjera programore. Ata i kishte mbajtur njė fletė e bardh dhe tri nėnshkrime nė tė, plus njė aneks, me katėr nėnshkrime, e nė anėn tjetėr, unė dhe pakicat. Serioziteti i bllokut u pa qė kur morėn pėrgjigjėn nga Gjykata Kushtetuese, ku tash nuk dinte kush kė e pėrfaqėsonte, kush nė emėr tė kujt fliste, por nė fund u ndan dhentė e dhitė. Krejt nė fund filluan pėshpėritjet e VLAN-nit, se kush kė e tradhtoi dhe se cili ishte ai apo ky tjetri dhe harruan se kishin rehabilituar njė kriminel tė kohės sė pėrndjekjes sė shqiptarėve, tė kohės ku serbėt para faktorit tė jashtėm arsyetoheshin me shqipfolės qė na pėrfaqėsonin, prandaj edhe trajtohej lėvizja kombėtare si terroriste. Ky, Isa Mustafa, e pasuroi edhe mė tepėr biografinė me vendin e “merituar” si Ministėr i Financave nė Qeverinė Bukoshi dhe ishte i “pėrndjekur”, ndėrsa ministrat qė ky i financonte ishin nė Kosovė edhe pse ua burgosėn vartėsit e tyre: ai i punėve tė Brendshme dhe i Mbrojtjes, thua se nuk dinte Millosheviqi se ku ndodhej pėr t’ia heq flamėn, siē i vrau vėllezėrit Gėrvalla, Kadri Zekėn, Enver Hadrin etj., por kėta kryenin detyrėn qė u kishte caktuar Rrahman Morina, thėnė shqip, Serbia, sepse ai e kishte dhėnė lejen pėr funksionimin e LDK- sė. Millosheviqi e dinte, se Ministri i financave nė Qeverinė Bukoshi, nuk do tė ndante mjete pėr luftėtarėt e lirisė dhe kėtė mund ta argumentojmė me taborin tjetėr, fondin “Vendlindja thėrret”, tė cilėt ndiqeshin kudo, brenda e jashtė vendit.
Qytetari, mė tepėr se kurrė, ka mundur pėr ta vėrejtur, se pa marrė parasysh kualifikimin, portofolin, vendbanimin, ėshtė numėr, qė tė shumtėn e herės e humb vlerėn, sepse nuk ėshtė vlera e numrit e njėjtė, ka numra qė kanė vlerė mė tė madhe, e ka edhe numra qė kanė vlerė mė tė vogėl.
Numri na doli edhe pėr fėmijėt e veteranėve, dėshmorėve e invalidėve tė luftės, pėr regjistrim. Kalkulusit e bėnė gabim llogarinė, sepse edhe dėshmori, po tė ishte gjallė, do ta refuzonte kėtė lojė numrash, pra duhet edhe tė gjallėt ta refuzojnė dhe mos tė lėnė qė tė jenė pjesė e numrave kalkulues, pėr t’i dhėnė mundėsinė dikujt tė thirret nė emėr tė tyre. Secili dėshiron qė tė ketė cilėsi nė familje, kjo cilėsi arrihet me punė, por ky numėr ka qenė e nevojshme tė kalkulohet pėr sigurimin e jetės sė studentėve, bursė, banim, ushqim, literaturė, e jo tė shndėrrohen nė sasi, bartės tė indekseve, pėr tė ia ndėrpre shkollimin e mėtejmė tė merituarve.
Nė fund u zgjodh edhe logjika e numrit, fituan ata qė kishin numra sasior, tash “luaje macė krytė e bullit”. Pra, kėtė kokė bualli nuk mund ta lozin dhe zhvendosin nga kolltuku ata qė ishin pėrcaktuar nė kalkulim me numra, e nuk i shikonin nė thellėsi problemet, por u pėrcaktuan pėr tė mos zgjedhur mjete, pėr tė qenė tė parėt. Kėtė situatė duhet marrin nė dorė ata tė cilėt, nuk ditėn pėr asnjė moment tė pėrkulėn para parasė, kolltukut, emrit etj, qė llogarit i bėnin pėrmes cilėsisė dhe nuk ishin tė pajtuar tė bėnin aleanca me dreqin e tė birin. Nėse nuk veprohet me pėrkushtim, kėsaj harte tė Kosovės, qė sot na reklamohet, sepse marrėveshja me Maqedoninė na e ka rrudhur pak, do t’i heqin edhe pjesė tjera nė bashkėbisedim me Serbin e Malin e Zi dhe ēėshtja e bashkimit do tė jetė vetėm njė dėshirė politike e kahershme, qė kishin “nostalgjikėt”, e, qė politika shkencore e bėnė tė realizueshme, prandaj duhet pėrveshur punės dhe vitin tjetėr tė krijohet njė parzmore meritore pėr pengimin e lojės sė ndytė dhe realizimin e sė mundshmes - bashkimin.

Lojėrat e ndyta tė sllavo maqedonve

Gjatė gjithė vitin sllavo maqedonėt kanė provokuar gjithė shqiptarėt kudo qė janė, ndėrsa tė gjithė kanė heshtur, vetėm duke i bėrė thirrje pėr fqinjėsi tė mirė. Fyerja e fundit ėshtė prezantimi i emblemės sė re pėr kėtė shtet monstrum, prandaj duke e ditur se ēka ėshtė monstrumi, krijuan edhe aferėn mostra, qė na pėrkujton Lazar Mojsovin, pėr njė shtab ushtarak nė Kosovė, e cila sot gjallon te sllavo maqedonėt dhe te malazezėt, si kujdestare pėr tė burgosur e nėpėrkėmbur shqiptarėt.
Nė Maqedoni u eksperimentua me shqiptarėt pėrmes Enciklopedisė, u eksperimentua me shqiptarėt me sheshin “Shkupi 2014”, u eksperimentua edhe me mėsimin e gjuhės maqedone, nė shkollat fillore pėr fėmijėt shqiptarė, u eksperimentua edhe me ngritjen e kishės nė Kala. Pasi eksperimentet patėn sukses, sepse heshti politika shqiptare, filluan tė kalojnė nė veprime. Vrasja e Harunit me shokė, procesi “Mostra”, etj, tejkaluan eksperimentet, tejkaluan logjikėn e veprimit, tejkaluan sepse u kishin marr erė nė qafė shqiptarėve, siē thotė njė proverb shqiptare. Pasi i fituan kėto beteja, del ēėshtja e emblemės, se pėr flamur as qė kishin konsultuar palėn shqiptare dhe ne heshtėm, e heshtim ende, duke e ditur se dielli ishte simbol i shqiptarėve. Politika shqiptare e ndarė nė dysh, kundėr dhe pėr miratimin e emblemės, dėrgon sinjale ogurzeza pėr shqiptarėt e nė gjithė truallin kombėtar.
Nėnshtrimi i politikės kombėtare nga njė shtet monstrum, nga njė komb i shpifur, thotė shumė. Ky duhet tė jetė kushtrim pėr vitin tjetėr dhe tė mos harxhojmė energji, nė asnjė fushė tė jetės, pėr tė mbrojtur kėtė kreaturė, por le tė eci politika nė binar kombėtar, se vet ata nuk janė tė interesuar pėr fuqizimin e shtetit, pėr mirėqenien e qytetarėve, pėr barabarėsi qytetare, pėr respektim kulture, pėr respektim tė historisė, dokeve dhe zakoneve, me njė fjalė, pėr tė respektuar njė komb, mė tė vjetrit nė Evropė. Kreaturės i mungon emancipimi politik, se kombėtar nuk ka se si tė ju mungojė, kur kėtė nuk e kanė dhe nė kėtė logjikė dėshirojnė tė pėrdorin kohėn e mesjetės, por edhe tė dominimit ekonomiko ushtarak, pėr tė imponuar ndėrrimin me dhunė tė etnitetit shqiptar, kur dihet se kėto forma janė tė vjetruara, janė jashtė kohore dhe nė fund tė fundit, nuk e kanė asnjėrėn nga kėto dy mekanizma tė pėrmendura mė lartė. Nga kjo pėrfundojmė, pse shqiptarėt tė shtrijnė qafėn, pse shqiptarėt tė lejojnė tė ecin mbi trupin e tyre, pse shqiptarėt lejojnė pėrēmimin nė tė gjitha fushat?! Pra, vitin tjetėr duhet tė ndėrgjegjėsohemi dhe gjithė ata qė mbėshtesin kėtė politikė mesjetare, pa kurrfarė force ekonomike, ushtarake, historike, t’i hedhim nė shportėn e mbeturinave.

Zyrtarėt ndėrkombėtar dhe ndėrgjegjja e kuvendarėve

Zyrtarėt ndėrkombėtar, nė gjithė hapėsirėn kombėtare shqiptare dhe ata tė cilėt janė tė angazhuar pėr zgjidhjen e ēėshtjes shqiptare, edhe pse tė pjesshme, duhet tė jenė mė tė ndėrgjegjshėm, duhet tė pėrfillin politika parimore, sidomos ato shtete qė kanė njohur realitetin shqiptar, nė tė gjitha shtetet, kudo qė janė dhe tė mos luajnė me historinė tonė, tė mos pėrdhosin tė kaluarėn tonė, tė mos nėpėrkėmbin njerėzit qė kanė bėrė historinė kombėtare, tė mos bėjnė ndasi diplomatike pėr “hir” tė kohės e sistemit shoqėroro politik, por tė mundohen tė na respektojnė vlerat kombėtare, historinė tonė ashtu siē ka ndodhur dhe tė mos pėrzihen nė fushata elektorale, hapur, tė orienton masėn apo edhe liderthit politik pėr politika pansllaviste, se kjo nuk do t’i ndihmonte asnjėrės palė, por do tė krijoj hendekun edhe mė tė thellė dhe detyroheni tė dėgjoni zėrin e kombit, jo pėrmes kuvendarėve, jo pėrmes artikulimit tė liderėve politik, nė medie tė informimit apo sheshe tė qyteteve, por atė zė, qė sa herė ka ardhur nė pėrfundim ndėrgjegjja kombėtare, se kombi ėshtė nė rrezik, ka dal pa ndrojtje dhe nė kėtė mbrojtje do tė pėrballeni me politikėn e shtetit tė cilin pėrfaqėsoni. Sa mė tė dinjitetshėm tė jeni ju, aq mė shpejtė do tė zgjidhet ēėshtja shqiptare dhe Ballkani nuk do tė jetė vatėr e luftės me pėrmasa edhe mė tė mėdha, si ajo qė ndodhi nė kapėrcyellin e ndėrrimit tė shekujve.
Nėse jeni ambasador, luajeni rrolin e pėrcaktuar nga shteti tė cilin edhe pėrfaqėsoni, nėse jeni diplomat, luajeni rrolin e shtetit tė cilin pėrfaqėsoni, nėse jeni prokuror, luani lojėn e ndėrgjegjėsimit, nė bazė tė konventave ndėrkombėtare, nė bazė tė ligjeve ekzistuese, me moton askush mbi ligjin, pra t’i leni me njė anė supozimet dhe aktakuzat qė nuk i kap logjika, nėse jeni gjykatės, tė pėrfillin etikėn e paraparė nė ligje, tė paraparė nė konventa ndėrkombėtare dhe po ashtu me moton askush mbi ligjin, nėse jeni ndėrmjetėsues i ēfarėdo sfere jete, duke u mbėshtetur nė emancipimin politik dhe politikėn qė pėrfaqėsoni, nėse jeni investitor tė kontrolloni aty ku ėshtė i domosdoshėm investimi, e jo tė merreni me pėrfitime nga taksapaguesit e juaj.
Misioni qė keni duhet tė jetė i shenjėt, se gjitha shpenzimet i keni nga taksapaguesit e juaj e tonat, mbrojeni shtetin, se pak shtete janė qė nuk kanė dėshirė tė na mbėshtesin, edhe pse i frikohen bashkimit tė kombit shqiptar, por po tė bėhej njė analizė e thukėt, kjo do tė dilte edhe nė tė mirėn e mbėshtetėsve tė politikės aktuale.

Ne

Ne nuk e kemi ndėrmend tė jemi vetėm vrojtues tė rrjedhave e politikės. Ne nuk do tė jemi anemik nė lojėn qė bėni. Ne nuk do tė heshtim asnjėherė, por tė gjitha tė palarat do t’ua qesim nė shesh dhe kombi do tė flet, me zėrin mė tė fuqishėm, pėr tė vendosur pėr tė ardhmen. Ne, misionarėt e kombit, do tė jemi nė ēdo pore tė jetės, nė ēdo kėndė diplomatik, nė ēdo hap jete, jo vetėm tė juaj, por edhe tė atyre qė krekosėn me votėn e qytetarit, sepse do tė flas edhe ai qytetar, qė deri dje, ka heshtur dhe i ka mbėshtetur verbėrisht. Ne do tė jemi pėrsėri parzmore e kombit, sepse rreziku sa vjen e shtohet nga loja e pistė e tė dyja palėve.

Prishtinė, 22. 12. 2014

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Afrim Morina
Shkrimet e tjera të këtij autori
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 49 vizitorë
Lexuar: 628 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
Me largimin e “misioneve tė huaja, fillon str...
E dielė, 10 dhjetor 2017 - 00:09
Baromteri diplomatik *** Mos e kritikoni dhe mos e fajėsoni BE-nė, se mund tė ndodhė ajo mė e keqja, qė disa shtete tė saj ta tėrheqin njohjen ndėrkomb...
EDHE TI O RAMUSH I LĖVIZE FJALĖT?!?
E dielė, 10 dhjetor 2017 - 00:05
...O POPULLI IM! PASKE PASUR FATIN E KEQ QĖ, NUK U MĖSOVE DHE AKOMA NUK PO MĖSOHESH ME KĖTO LOJRAT E NDĖRKOMBĖTARĖVE SI DHE ME DREDHITĖ E HILET E KĖTYRE TĖ...
Zoti ambasador, me gjepura nuk hidhet poshtė ...
E premtė, 08 dhjetor 2017 - 08:35
Reagim ndaj qėndrimit tė Ambasadorit tė SHBA-ve nė Kosovė, z. Greg Delawie Nė intervistėn ekskluzive pėr emisionin « Rubikon » tė datės 5 dhjetor Ambasa...
Akademiku serb Vasilije Krestiq, ta apelojė S...
E merkurė, 06 dhjetor 2017 - 15:28
Barometri diplomatik Jo, Serbia me liderėt, me akademikėt, me popat e saj, dhe me patriarkun Irinej nė krye, tė kėrkojnė rikthimin e Kosovės nėn “ombre...
ZGEDHJET E JASHTĖZAKONSHME KOMUNALE NĖ PRESHE...
E merkurė, 06 dhjetor 2017 - 15:25
Jemi nė prag tė zgjedhjeve tė jashtėzakonshme Komunale nė Preshevė. Deri te ky proces ka ardhur pėr shkak tė dėshtimit tė Koalicionit tė fundit ndėrmjet tė...
më shumë nga - Opinion »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi