Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
Njeriu i revoltės
Publikuar më 10 shkurt, 2015 nė orėn 18:03 ( ) Salih Mehmeti | Opinion |
Rrit madhësinë e shkronjave
“... diēka po m’ngreh pėr kit ven… Diēka po m’kap pėr kto gurina, pėr kta lisa tė zgoruem, pėr at kolibė teme kah rrxohet… Jo, qe besa: ma mirė po rrnoj ngat therrave t’mija se midis fiqve t’huej!” (Adem Demaēi, Kthimi, Jeta e Re, 1953).

“Pėr t’u zbatuar njė shpėrngulje masive, kusht i parė ėshtė krijimi i njė psikoze tė pėrshtatshme”, me kėto fjalė Vasa Ēubrilloviq e sendėrgjonte shpėrnguljen e shqiptarėve pėr nė Turqi. Nė memorandumin e shestuar nga serbi i Bosnjės, ku shpėrngulja synohej tė institucionalizohej, thuhej shprehimisht se popullata fanatike nė Kosovė, shumė lehtė i nėnshtrohet ndikimit, sidomos atij fetar, duke vėnė theksin nė klerin fetar dhe parinė me ndikim. Ēubrilloviqi nė kėto shestime malicioze e shihte tė domosdoshėm ndihmėn nga agjitatorėt e sjellė nergut nga Turqia. Detyrė e kėtyre agjitatorėve, sipas tij, do tė duhej tė ishte lavdėrimi i ‘bukurive’ tė Turqisė dhe ‘lehtėsisė’ sė jetės atje. “Ata qė do tė shpėrngulen pėr nė Turqi dokumentet e udhėtimit do t’i nxjerrin pėr njė ditė, pa asnjė procedurė, biletat do tė jenė me ēmime tė lira, madje edhe falas, transporti i valixheve deri te stacionet e trenave do tė jetė falas”, thuhet nė memorandumin qė gjakonte qė sistemin kolonial tė Beogradit ta bėnte pėrsosmėrisht efektiv nė kolonizimin e Kosovės dhe Maqedonisė sė Vardarit. Po si po krijohet kjo “psikoza e pėrshtatshme” nė ditėt tona? Bėhen tash e disa muaj qė mediet e shkruara e njė numėr i atyre virtuale, pėrmes raportimit pėr migrimin e paligjshėm, kanė pėrftuar njė “psikozė tė pėrshtatshme” e cila nxit njė spirale tė re tė migrimit. Ėshtė diēka qė i shkėrben aq shumė 'Etheve tė Arit' nė Kaliforni, tė pėrshkruar me ngjyra aq realiste nga Jack London nė romanet e tij. Njė titull trazues qė afishon gazeta 'Zėri' duket kėshtu “Azilantėt pajisen me "leje tė pėrkohshme qėndrimi" nė Gjermani”. E kjo gazetė qė pa fije modestie i atribuon vetės cilėsorin “profesionale” nė mėnyrė tė vagullt na jep tablonė e njė kampi tė panjohur nė Hamburg e si azilantėve pos akomodimit u jepen edhe nga 140 euro pėr person (?). Ashtu si dikur pėr 'Ethet e Arit' nė Kaliforni, edhe tani shpėrhapen spekulime deri nė kufijtė e groteskes. Paraqiten raste individuale qė paskan arritur tė pajisen me azil, nė ndėrkohė qė lihet nė errėsirė pjesa e pakėndshme e rrėfimeve tė qindra tė mjerėve qė katandisen qenqe nė kampe tė stėrngarkuara azilantėsh. Edhe mė rrallė zihen n'gojėsh politikat gjithnjė e mė shtrėnguese tė BE-sė pėr tė frenuar valėt e azil-kėrkuesve. Nė debatet qė vlojnė nė Gjermani, tė dy kampet politike me gjithė divergjencat konvergojnė drejt asaj qė tė kufizohen jo vetėm asistencat sociale, por edhe tė pėrshpejtohet kthimi i azilantėve ilegal nė njė kohė sa mė tė shkurtėr. Ky vargan i gjatė i tė ikurve nga Kosova, pėrben njė masė aq heterogjene, saqė zhbirimi i kėsaj dukurie ndeshet me njė pezhishkė komplekse shkaqesh. Tingėllon mjaft oksimoron sesi teksa njė pėrshkrim i rėndomtė gazetaresk fillon me njė fjali tė tillė si “Qytetarė tė Kosovės tė ikur nga skamja...”, ndėrkohė qė pamjet filmike qė shoqėrizojnė tekstin paraqesin tė rinj nėpėr kėto kampe qė bjerrin kohėn me iPhone e Smartphone nė duar. Pra, skamnori i cili pasqyrohet nga kėto medie, ėshtė njė figurė e sajuar, e cila tipos veēanėsitė e njė numri tė madh migrantėsh. Bėhet fjalė pėr ata tė lajthitur qė nisen drejt Perėndimit jo nė kėrkim tė njė jetė mė tė mirė, por nė kėrkim tė njė jete mė luksoze. Kėtu ėshtė me vend qė pėr lehtėsi sqarimi tė shėrbehemi me termat e Herbert Marcuse sidomos me konceptin ndriēues tė “nevojave tė rreme”. Ai vė nė spikamė se nevoja tė rreme janė tė gjitha ato qė mbivendosen te njė individ si pasojė e interesave tė caktuara sociale. Pra, njė entitet kapitalist krijon njė mendėsi konsumeriste tek njerėzit, aq sa nevoja e rreme natyralizohet e bėhet nevojė jetike. Njeriu i pėrftuar nga kjo alkimi e quan tė domosdoshėm realizimin e nevojave tė tilla tė rreme. Edhe Majkėll Njuman nė njė pėrsiatje mbi po kėtė problematikė, thekson sesi popullsia e vendeve kapitaliste pos nevojave pėr ushqim, pije dhe ngrohtėsi, beson se i nevojitet edhe mundėsitė e ofruara nga supermarketet dhe restorantet, ngrohja qendrore, pasja e njė automjeti dhe njė listė e gjerė mallrash qė i pandeh si 'thelbėsore'. Ai thekson se fakti qė vendet e bllokut lindor ishin tė interesuara vetėm nė plotėsimin e nevojave themelore ishte njė ndėr shkaqet e pakėnaqėsisė nė rritje tė popullatės ndaj sistemit, sidomos nė njė kohė kur televizionet dhe filmat perėndimor nuk reshtnin sė propaganduari konsumerizmin kapitalist (shih Michael Newman, Socializmi, njė hyrje e shkurtėr, Botimet Ideart, 2005, f. 141). Njė numėr po kaq i madh qytetarėsh tė Kosovės qė shesin edhe pronat e tyre pėr tė dalė nė Perėndim, bijnė pre e bindjes idiote se mund tė parazitojnė nė vendet mikpritėse duke shfrytėzuar asistencat sociale gjatė kohės sa kanė statusin e azil-kėrkuesit. Njė rravgim i tillė i bėn tė harrojnė anėn e errėt e tė panjohur tė BE-sė, kampet e stėrngarkuara tė emigrantėve qė pėrshkohen nga njė papastėrti gjer nė neveritje. E pėr tė qenė poshtėrimi mė mizor, azil-kėrkuesit nga Kosova rrasen edhe nėpėr ndėrtesa qė dikur shėrbenin si kampe pėr grumbullimin e hebrenjve. Por nė kėtė karvan tė ikurish sidoqoftė ėshtė edhe njė numėr jo i vogėl i atyre njerėzve tė shfytyruar nga varfėria e mbyllja e ēdo mundėsie pėr njė jetė mė tė mirė. Nė gjithė kėtė hallakamė sikur harrohet politika thellėsisht diskriminuese e BE-sė, e cila ndaj Kosovės dhe shqiptarėve nė Ballkan nuk ngurron tė vė kushte poshtėruese, duke krijuar elita perverte qė e pandehin vetėn si barinj qė e udhėheqin grigjėn drejt Tokės sė Premtuar. Ky “korridor i padukshėm” nėpėr tė cilin vrushkullon hemorragjia e qytetarėve tė Kosovės qė bėhen pikė e pesė gjithandej Evropės, tolerohet qėllimisht. Ėshtė ironike sesi autoriteteve pėrhershmėrisht vigjilente tė BE-sė u shpėton nga syri ky korridor i patrazuar qė nis nga Kosova, pėrshkon Serbinė e Hungarinė, nė njė kohė kur Brukseli i pati dhuruar me miliona euro tė taksapaguesve evropianė pėr tė pėrforcuar kufirin e Greqisė, si bastioni i fundit i BE-sė, me tela gjemborė, kamera e kulla vrojtimi. Pėrndryshe, pohimi i ambasadorit norvegjez nė Kosovė, Jan Braathu se tė gjithė migrantėve ilegalė nga Kosova do t'u ndalohet hyrja nė BE pėr disa vite radhazi, nuk mund tė jetė larg tė vėrtetės. Nė qoftė se tolerimi i kėsaj hemorragjie migrantėsh ilegalė ėshtė njė test matės pėr liberalizimin e mundshėm tė vizave, atėherė kjo vetėm sa sipėrfaqėson politikėn e padrejtė tė BE-sė. Tani shqiptarėve mė shumė se kurrė u nevojitet t'i japin fund besimit tė marrėzishėm se liberalizimi i vizave ėshtė njėfarė bujarie pėrdėllimtare e BE-sė karshi varfanjakėve. Nė tė vėrtetė, liberalizimi i vizave bėhet kryekreje i nxitur nė llogaritė e stėrholluara qė i bėn BE kundruall atyre qė u bėhet liberalizimi i vizave, sepse nė “garėn e lirė midis subjekteve tė pabarabartė ekonomik”, po tė huazonim sėrish njė shprehje nga Marcuse, fitues del BE-ja dhe ekonomia e saj. Po tė analizohet me kujdes odieseada e njė qytetari tė Kosovės qė migron ilegalisht, atėherė vetėm sa krijohet mė qartė pėrmasa e kėsaj piramide shfrytėzuesish. Qytetarėt e Kosovės plaēkiten nga vetė autoritetet e BE-sė qofshin nė Francė, Gjermani, Austri ose Hungari e ku mė pas pa asnjė lek pėrplasen kampeve tė azilantėve. Ata plaēkiten nga policia serbe nė emėr tė “sigurimeve kufitare”, nga kontrabanduesit e tė gjitha llojeve e deri te rrjetet mafioze tė kompanive tė autobusėve. Prej fillimit e deri mė tani, Qeveria e Kosovės e ka pėrcjellė me nemitje, shpėrfillje e ftohtėsi cinike migrimin galopant. Qeveria e Isa Mustafės dhe Hashim Thaēit gjykojnė se po e heqin njė barrė nga vetja teksa tė rinjtė lėshojnė Kosovėn. Pushteti po e blen njėfarė paqe sociale mu pėr faktin se po e largon potencialin shpėrthyes tė rinisė. Duket se Andrew Heywood qėllon nė shenjė kur thotė qė teoria mė e pranueshme e revoltės ėshtė kur realizimet e pushtetit janė nė pėrpjesėtim tė zhdrejtė me pritshmėrinė e publikut. Sė kėndejmi del qė pakėnaqėsia ėshtė nė korrelacion tė vazhdueshėm me pritshmėritė. Dy partitė kryesore, PDK dhe LDK qė bashkė pėrbėjnė Qeverinė aktuale, nė premtimet e tyre pa mbulesė kanė pėrmendur hapjen e 300 mijė vendeve tė reja tė punės. Zaten, kjo burleskė e cila nuk guxon tė thuhet as si hajgare, mund tė jetė thikė me presa. Prandaj ky duhet tė jetė shpjegimi i vetėm i heshtjes sė dyshes tragjike Mustafa-Thaēi, tė cilėt rropaten qė ta shtyjnė konfliktin social edhe pėr njė kohė. Pavarėsisht se ende nuk kemi as edhe njė ide tė pėrafėrt tė numrit tė atyre qė kanė lėshuar Kosovėn gjatė kėtyre muajve, le tė mendojmė skenarin mė tė frikshėm sikur 100 mijė vetė kanė migruar drejt BE-sė. Kjo dosido se do tė krijojė njė zbrazėtirė nė tregun sado tė kufizuar tė punės. Ēka do tė ndodhte nė njė skenar si ky? Njė kontingjent tjetėr punė-kėrkuesish nė Kosovė do tė akomodohej aty-kėtu nė vendet bosh. Kjo do tė krijonte mirazhin sikur gjėrat po lėvizin, se me demek po ndodh njėfarė punėsimi etj etj, nė ndėrkohė qė kėto nuk janė vende tė reja tė punės por thjesht vende bosh nė sektorin privat tė atyre qė kanė kėputur marrėdhėniet e punės, duke ikur jashtė vendit. Ėshtė pėrsėritur me njė grimasė naiviteti nga opozita se tė rinjtė po e lėshojnė Kosovėn si shenjė proteste e pakėnaqėsie ndaj gjendjes politike nė vend (sic!). Kėtij arsyetimi zor se i ec kungulli mbi ujė meqė po tė ishte qė migrimi po bėhet si shenjė revolte, qoftė edhe pasive, kjo do tė ishte njė ogur i mirė, meqė do tė dėshmonte njė vetėdije proteste. E vėrteta e hidhur ėshtė se kjo masė e ikanakėve manifeston njė sjellje jo-konfrontuese, njė arratisje pacak qė nuk ėshtė as pėrballje me realitetin dhe as revoltė pasive. Prandaj mė shumė sesa kėto lipset tė krijohet L'homme revolte, po tė huazonin njė titull ikonik tė Albert Camys. Vetėm njė shoqėri distopike si kjo e jona u mundėson elitave tė ndjehen komod nė pushtetet e tyre tė fildishta. Protestat e tipit 'Poshtė filani e rroftė fisteku' mund tė sjellin zėvendėsim emrash, pa prodhuar njė hapėsirė tė re. Ajo ēka ėshtė shpresėdhėnėse ėshtė se atmosfera revolucionare pėrftohet vetėm atėherė kur qytetari pushon sė pasuri frikė nga autoriteti sipėran. Ėshtė pikėrisht pėrkufizimi klasik i shkrimtarit polak Riszard Kapushcinski se revolucioni ndodh kur qytetari nuk i nėnshtrohet diktatit tė policit, aq sa ky i fundit tėrhiqet nga rezistenca.

shkurt 2015

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Salih Mehmeti
Shkrimet e tjera të këtij autori
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 44 vizitorë
Lexuar: 519 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
Sė pari, demarkacioni me Serbinė, pastaj me M...
E hėnė, 16 tetor 2017 - 21:56
Barometri diplomatik *** Pse Serbia pėr liberalizimin e vizave nuk e pati kusht demarkacionin me Kosovėn?! - Nga doli qė Kosova ta ketė kusht liber...
1000 LUFTĖTARĖT E ADEM JASHARIT DHE 60 MIJĖ V...
E hėnė, 16 tetor 2017 - 21:53
Shkuan gati dy dekada prej pėrfundimit fisnik tė luftės sė lavdishme shqiptare tė UĒK-sė, nė fillet dhe nė ballė tė sė cilės qenė njėmijė luftėtarėt e Adem...
Nuk vritet njeriu edhe nė rastin kur shpėrnda...
E hėnė, 16 tetor 2017 - 21:51
Nė muajin korrik tė kėtij viti gazetari Enver Robelli kishte publikuar njė shkrim pėrmes tė cilit njoftonte pėr hetimet qė drejtėsia zvicerane zhvillonte k...
TEORITĖ E KONSPIRACIONIT “SHQIPTAR”
E hėnė, 25 shtator 2017 - 21:35
Ēuditėrisht, viteve tė pasluftės sė lavdishme tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės (UĒK), qė luftoi pėr liri e pėr bashkim kombėtar, dolėn nė sipėrfaqe “qendr...
Akademiku Skėnder Kodra ua pėrplasi nė fytyrė...
E enjtė, 21 shtator 2017 - 21:20
Barometri diplomatik *** Objekt shqyrtimi i kėtij komenti ėshtė vizita e presidentit tė Akademisė Shqiptaro-Amerikane tė Shkencave dhe tė Arteve tė ...
më shumë nga - Opinion »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi