Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
Edhe njė bashkėmendimtar nė klubin e Llatasit dhe Milenkos- reagim ndaj klisheve tė Ljubēo Zlatevit
Publikuar më 14 mars, 2015 nė orėn 20:21 ( ) Mr. Ardian Ramadani | Opinion |
Rrit madhësinë e shkronjave
Nė klubin dhe nė plejadėn e gazetarėve nė Maqedoni, nga radhėt e komunitetit maqedonas ka normalisht gazetarė tė ēmuar dhe tė vlefshėm, qė shkruajnė dhe analizojnė pa anime. Ka edhe tė atillė qė ndonjėherė ia qėllojnė e ndonėherė jo. Por nė mesin e tyre ka edhe tė ashtuquajtur mercenarė dhe vrasės me pagesė nė gazetari, tė cilėt janė shėrbėtorė dhe poltronė tė qeverisė dhe pushtetit. Ata nė mes tjerėsh janė edhe debilė dhe lexojnė natėn e shkruajnė me porosi ditėn, duke marrė instruksionet nė mėngjes. Mercenarizmi nė gazetari ėshtė i dėnueshėm, ngase deprofesionalizon profesionine gazetarit dhe shndėrron gazetarinė nė karikaturė. Nė mes tjerash ata kėsisoj shndėrrohen nė karikatura tė gazetarisė. Shndėrrohen na halabakė dhe nė debillė. Nė mesin e tyre shquhen Milenko Nedelkovski, i cili nė mėnyrė cinike dhe permanente pėrdor klishetė nėnēmuese « shiptar », pa mos iu dridhur qerpiku, mandej drejtuesi i emisionit « Jadi Burek » gazetari Janko Ilievski e kėshtu me radhė.

Duke qenė nė njė vijė me Dragan Pavlloviq Llatasin e TV Sitelit, ata shquhen pėr masturbime gojore duke vjell helm e vner kundėr gjithēkaje qė ėshtė shqiptare. Dhe ēuditėrisht tė njėjtit janė nė qendėr tė vėmendjes dhe tė biznese me qeveritarėt aktualė. Shpesh herė pėrcaktojnė edhe politikat qeveritare. Duke qenė zėdhėnės tė VMRO DPMNE-sė, (pa mos llogaritur partinė shqiptare BDI-nė, tė cilėn nuk e pyet askush ama pėr asgjė), shpesh herė kėta mercenarė marrin qėndrime proserbe kundėr shtetit tė Kosovės. Mirėpo, kėta njerėz kanė krijuar bashkėmendimtarė tė tjerė, sozi e bile edhe binjakė siamezė. Fatkeqėsia qėndron nė atė se bėhet fjalė pėr njerėz tė cilėt nuk kanė as nivelin elementar tė kulturės dhe debatit. Nė mesin e kėsaj plejade mercenarėsh doli si kėpurdha pas shiut edhe njėfarė Ljubēo Zlatev (https://www.facebook.com/lzlatev/about).

Personin nė fjalė pata rastin ta takoja nė Akademinė e Gjashtė Politike tė Institutit « Progres » dhe Fondacionit « Fridrih Ebert ». Nė dukje nuk shpėrfaqte ide urrejtėse ndaj shqiptarėve, ngase me shumė gjasa nuk do tė kalonte lehtė, ai dukej tejet i lexueshėm dhe konstruktiv. I shoqėrueshėm dhe loajal ndaj ideve socialdemokrate. Mirėpo, mė rastisi qė pas sesioneve tė Akademisė Politike, tė shihja njė koment tė tijin, qė kishte tė bėnte me ekzaltimin e disa shqiptarėve nga Kosova, me fatkeqėsitė natyrore, respektivisht vėrshimet nė Serbi. Unė personalisht nuk shfaqi gėzim kur i ndodhin fatkeqėsi cilit do qoftė popull, po rama e pranoj se edhe nė radhėt e shqiptarėve mund tė ketė individė qė ndoshta kanė urrejtje ndaj ēdo gjėje qė ėshtė serbe, dhe i kuptoj ata. Duke hequr tė zinjtė e ullirit nga pushtuesi serb, duke u shfarosur masivisht, e pranoj qė shtrati pėr kultivim tė urrejtjes mund tė jetė i arsyeshėm, ngase janė bėrė krime monstruoze dhe gjenocide ndaj shqiptarėve. Por, nuk i pėrkrah klishetė e tilla urrejtėse aspak. Ai kishte postuar njė gjė nė rrjetin social facebook, duke tentuar tė paraqesė regimin e tillė tė dėnueshėm normal nga unė, tė disa shqiptarėve, gjoja si mendim tė tėrė shqiptarėve. Dhe pas debateve dhe polemikave vendosa qė ta fshija nga facebooku, i bindur se ai do tė shfaqte fytyrėn e tij tė vėrtetė. Dhe « mrekullia » ndodhi. Me rastin e ikjes masive tė shqiptarėve tė Kosovės nga Kosova, pėr shkak tė sundimit tė ligė tė shpurės qeveritare nė Kosovė, kleptomanisė, varfėrise dhe vjedhjes masive, ky person merr guximin tė thotė, e citoj nė maqedonisht :
« Kosovskata dr`ava e izgradena vrz genocid i etni~ko ~istewe na hristijansko (dominantsko srpsko) naselenie. Pa normalno deka normalnite Kosovari denes }e sakaat da se selat. Zamisli da `ivee{ vo dom koj znae{ deka pred 15tina godini bil na drug, deka tamu rastele tu|i deca, deka toj dom go gradel nekoj drug koj tvoite go proterale i sega ti `ivee{ tamu. Epa, se sozdava ~uvstvo na krivica. .. Kolku i da si nevin ne mo`e{ da izdr`i{ i }e bega{. .. « .
Ai qė lexon kėto rreshta e sheh urrejtjen e fshehur dhe tė kultivuar me kohė tė kėtij individi, i cili llogarit qė Kosova na qenka ndėrtuar me gjenocid. Se kush paska bėrė gjenocid, Ljubēoja, mėton nė shqiptarėt. Ai « harron » gjenocidin serb ndaj shqiptarėve, qė nga 1878. « Harron » ekzodin masiv tė shqiptarėve nė 1998 kur Serbia e zbrazi Kosovė. Dhe i quan kosovarė normalė ata qė braktisin tash Kosovė. Pra sipas tij normalė janė vetėm ata qė ikin nė Evropė, e jo ata qė rrijnė nė Kosovė. Pra kjo tezė maltuziane mbizotėron edhe nė kokėn e pamend tė Ljubēos. Dhe sipas tij Kosovėn e paska ndėrtuar njė popull tjetėr, pra serbėt. Nuk dua tė hyj mė tutje, por vetėm dua tė theksoj se kur njė njeri i cili nė dukje mban ide socialdemokrate, i tradhėton tė njėjtat, dhe rreshtohet nė mesin e gazetarėve tė tipit jadiburek dhe llatas, e kupton se ke punė me njė shoven dhe me njė tip neveritės. Stendali, shkrimtari i madh francez thekson nė librin e tij « La Bete d`aversion (Bisha neveritėse) qė, ajo qė neverit personin ėshtė e shtirura (affectee) dhe vulgarja (le vulgaire). Tek Ljubēo Zlatevi, del nė pah edhe e shtirura, (pra ai shtirrej nė ligjėratat e Akademisė se ėshtė socialdemokrat, por iu bashkua Llatasit), si dhe vulgarja (shpėrfaq ide vullgare).
Kur pashė kėtė koment tė tijin (ata qė duan ta shohin ja ku e kanė mundėsinė https://www.facebook.com/photo.php?fbid=921821077848991&set=gm.786743841373739&type=1&theater), nuk munda tė mos reagoja dhe e quajta publikisht mendim si mendim shovinist duke u shprehur, (Ne znaev deka vo na{ite redovi, na Politi~kata Akademija, imal i istomislenik pa duri i sozija na Latas, ~ovekot {to masturbira samo omraza. E ova se vika socialdemokratija ili ...... {ovinizam).

Tė them tė drejtėn, u gėzova nga pėrkrahja e tė rinjve socialdemokratė maqedonas, tė cilėt pėlqyen kėtė postim timin dhe kėsisoj dėnuan postimin e Ljubēos.
Por fill pas kėsaj Ljubēoja, nuk pushoi. Ai nė vete duke pėrmbajtur farėn e urrejtjes dhe duke e treguar veten, i pėrshkruar me njė islamofobi, e kėtė e pata rastin ta shoh nė njė debat me mikun tim, Veysel Sarac, shkruan se braktis Akademinė Politike, e arsyeja qenkam unė. Reagimi i tij :

« Поради шиканирање од страна на некои членови кон мене, ја напуштам групава. Не сакам да се расправам со некој со кого сум седел на иста маса. Некој кој глуми пријател а во суштина е обичен напален националист не заслужува да комуноцира со мене. Додатно, во тоа што беше споделено нема хејт спич по никоја дефиниција на истиот. Похледнете статисtи~ки колкаво население е иселено од Косово и што се случува со имотите на тоа население. Поздрав свима. »

Mė quan nacionalist tė regjur. Unė iu pėrgjigja si vijon :

« Nekoj ja napu{tal grupata? Vsu{nost toj nikoga{ ni ne bil del od grupata. Glumil i simuliral deka ima socialdemokratski vrednosti, no imal jadiburekovski i latasovski vrednosti. Bil istomislenik so tie {to sto osven omraza i gnev, ni{to drugo nemaat nudeno . Jas nacionalist? Hmm. A koj glumi ovdeka {ovinist? Jas ne {to ne sakam da komuniciram so takvi, nego bi rekol slobodno deka takvite nemaat mesto vo dostoinstveno dru{tvo. Za toa koj bil iselen, bi ve zamolil koj ima vreme da gi ~ita knigite na Dimitrie Tucovi}, Spomenite na Trocki, a istotaka neka gi zema faktite koi gi nudi Nata{a Kandi}. Vo drugata strana albancite koi begaat sega od Kosovo, begaat od kakistokratijata i oligarkijata, kako i od kleptomanite koi vladeat so Kosovo.
Za dobra komunikacija bazirana na fakti, spremen sum da debatiram sekoga{, no nema da dozvolam, i pri toa da mol~am koga se {iri omraza od tipot na Jadi Burek ili na Pavlovi~ova masturbacija. Best “.

Falenderoj pėrsėri publikisht shokėt dhe shoqet e Akademisė, tė cilėt mė pėlqyen postimin dhe kėsisoj ndanė mendimin e njėjtė me mua.
Dua tė theksoj se epoka e njerėzve qė promovojnė ide maltusiane dhe shovene duhej tė kishte pėrfunduar sė paku nė Maqedoni, e aq mė pak tek tė rinjtė. Por, nuk mund tė mos shashtrisesh kur sheh se idetė e tilla janė tė revivalizuara (ringjallura), e nxirren edhe postohen edhe publikisht.
Idetė socialdemokrate tė Dimitrie Tucoviqit, janė ide tė cilat janė shpėtimtare jo vetėm pėr serbėt, por edhe pėr tė gjitha. Ljubēo Zlatevit i sugjeroj leximin e librit “Srbija i Albanija”, tė po kėtij autori, nė mėnyrė tė kuptojė se tokė e kujt ishte Kosova, (me siguri jo djep serb, sepse foshnja ėshtė shqiptare), dhe kėsisoj tė bindet se si u shpopullua Kosova. I sugjeroj tė lexoj referatet dhe botimet e Vasa Ēubrilloviqit, nobelistit Ivo Andriē, Stefan Moleviqit, Ivan Vukotiēit, Dobrica Qosiēit dhe tėrė akademikėve serb, e tė kuptojė se kush nxit luftėra, gjenocide dhe dhunė. Nė anėn tjetėr i sugjeroj tė lexoj statistikat e dhėnė nga serbė tė ndershėm, si Natasha Kandiq, koordinatore e procesit KOMRA dhe themeluese e Fondit pėr tė Drejtėn Humanitare (FDH). Ajo jep shifra alarmante dhe pranon krimet e bėra serbe nė Kosovė, nga serbėt, e cila me sa duket e ka kapur shumė mirė linjėn e arsyeshme socialdemokrate tė Tucoviqit. Fatkeqėsi ėshtė qė nė mesin e serbėve sot nuk ka njė Dimitrie Tucoviq.
Natasha Kandiq nė librin e saj “ Libėr Kujtimit tė Kosovės”, dokumenton pothuajse tė gjitha humbjet njerėzore gjatė luftės nė Kosovė pėr periudhės 1998-2000. FDH nė Serbi, sipas Kandiqit, nė janar 2012 pėr herė tė parė publikisht dha dėshmi se 36 njėsi motorike tė Armatės jugosllave kanė qenė prezente nė regjionin e Gllogovcit dhe Skenderajt dhe pėr njė periudhė tė shkurtėr kanė vrarė 600 njerėz, nga tė cilėt shumica kanė qenė civilė. Nė bazė tė 31.600 dokumenteve ėshtė dokumentuar vdekja ose zhdukja nė lidhje me luftėn e 13.535 njerėzve, nga data 1 janar e vitit 1998 deri nė datėn 31 dhjetor tė vitit 2000, dhe atė 10.812 shqiptarė, 2.197 serb dhe 526 romė, boshnjak, malazez dhe joshqiptarė tė tjerė. Shikuar sipas statusit tė viktimave, jetėn e kanė humbur ose janė zhdukur nė lidhje me luftėn 10.317 civilė, prej tė cilėve 8.676 shqiptarė, 1.196 serb dhe 445 romė dhe tė tjerė, si dhe 3.218 pjesėtarė tė formacioneve tė armatosura, prej tė cilėve 2.131 pjesėtarė tė UĒK-sė dhe FARK-ut, 1.084 pjesėtarė tė forcave serbe dhe tre pjesėtarė tė KFOR-it. Listėn komplete tė 13 mijė e 535 emrave mund tė gjendet nė uebfaqen kosovomemorybook.org dhe mund t’i kontaktoni nėse vėreni se ndonjė emėr e ndonjė viktime potenciale nuk gjendet nė atė listė, ose nė ndonjė mėnyrė ėshtė lėshuar ndonjė gabim.
Ljubēos i kisha sugjeruar tė lexojė edhe kujtimet e Leon Trockit ( 1879–1940), teorik i marksizmit dhe revolucionar, qė ka qenė i dėrguar nė Ballkan me qėllim pėr tė raportuar pėr gazetėn e majtė mė tė popullarizuar nė Rusinė Jugore “Kijevskaja misla” ( Mendimi i Kijevės). Raportimet e tij nga vendi i luftimeve janė botuar nė fletushkat e veprave tė zgjedhura, tė papėrfunduara, nė gjuhėn ruse, mes viteve 1923–1927. Raportet e tij pėr Ballkanin dhe luftėrat ballkanike janė pėrkthyer nė gjuhen angleze nė vitin 1980 dhe janė ribotuar mes viteve 1991–1993, nė kohėn e ripėrsėritjes sė luftėrave ballkanike (nė Kroaci e Bosnje). Teksti nė vazhdim flet pėr veprimet e shteteve ballkanike kundėr popullatės myslimane nė vitet 1912-1913 dhe pėr heshtjen e shtypit rus lidhur me krimet tė cilat i kanė kryer aleatėt e tyre nė Ballkan. Trocki raporton pėr dhunėn, gjenocidin dhe barbarinė qė ushtronin aleatėt sllavė kundėr shqiptarėve, turqve dhe hebrenjve. Ja edhe njė fragment nga kėto kujtime.

(Nga kėto vise tė ēliruara, po vijnė lajme tė kėqija. Nė fillim na kanė folur pėr brohoritjet e popullatės sė ēliruar, kanė mbajtur fjalime patriotike pėr administratorėt e rinj. Por brohoritjet patriotike tashmė janė shuar. Prapa ka mbetur kaosi dhe e liga. Edhe para luftės, nė Maqedoni ka pasur mjaftė elementė dezintegrues dhe anarki politike. Lufta kryengritėse dhe sulmet dinamike i kanė dhėnė areal ushtarak kėtyre elementeve dhe kanė fituar bindjen se gjithēka ėshtė e lejueshme. Pėrkohėsisht lufta i ka dehur. Tash sėrish kanė dalė nė sipėrfaqe krejtėsisht tė prishur nga pėrvoja e luftės. Mė ka rėnė nė dorė njė letėr, tė cilėn e ka shkruar njė zyrtar, i dėrguar nė Shtip, me qėllim pėr ta themeluar njė filiale tė Bankės Kombėtare. Letra ėshtė aq e qartė sa tė tėrėn do ta jap nė tėrėsi.
“Kam arritur para katėr ditėsh dhe tashmė jam penduar pėrse kam ardhur.

Kėtu kam parė gjėra tė tmerrshme. As qė kam ėndėrruar se gjėra tė tilla janė mund tė bėhen.

Nė orėn gjashtė tė mbrėmjes qyteti vdes.)

Nw vazhdim shtoj edhe Protestwn e Leon Trockit kundėr Qeverisės ruse, e cila ishte frymėzuese dhe bashkėfajtore e krimeve tė kryera nga Aleanca e shteteve sllave tė Ballkanit kundėr shqiptarėve.

Njė pyetje jashtėparlamentare z. N. Milukov *


Zotėri deputet! Ju jeni njėri nga inspiruesit e asaj qė njihet si “Lėvizje pansllave”, e cila bazohet nė principet e pėrgjithshme tė qytetėrimit, humanizmit dhe ēlirimit kombėtar. Ju shumė shpesh si nė shtyp ashtu edhe foltoren e Dumės, i keni bindur aleatėt, dinastitė dhe klikat e tyre, tė cilat e sundojnė Ballkanin, lidhur me simpatitė qė ata kanė pėr shoqėrinė ruse dhe pėr fushatėn qė ata kanė ndėrmarrė pėr “ēlirim”. Jo moti, pas ndėrprerjes sė zjarrit ju keni ndėrmarrė njė udhėtim politik nėpėr Ballkan. Keni vajtur nėpėr krahina, dhe ēka ėshtė mė e rėndėsishme, keni vizituar krahinat, tė cilat janė pushtuar nga aleatėt. Gjatė udhėtimeve Tuaja a thua a nuk keni dėgjuar pėr kėto akte tė mizorisė dhe brutalitetit, tė cilat i kanė kryer disa nga aleatėt nė zonat Tuaja tė luftimeve, jo vetėm kundėr ushtarėve tė paarmatosur turq, kundėr robėrve dhe tė plagosurve, mirėpo edhe kundėr popullatės paqėsore myslimane, kundėr pleqve e plakave dhe kundėr fėmijėve. Nėse keni dėgjuar, dhe nuk mund tė mos keni dėgjuar, atėherė pėrse heshtni. Pėrse hesht fjala juaj? Faktet e pamohueshme a nuk ju kanė detyruar tė kuptoni se bullgarėt nė Maqedoni dhe nė Serbinė e Vjetėr, nė turrin e tyre kombėtar pėr tė pėrmirėsuar tė dhėnat pėr statistikat etnografike, tė cilat nuk janė sipas shijes sė tyre, ata thjesht po angazhohen pėr tė shfarosur nė mėnyrė sistematike popullatėn myslimane nėpėr fshatra, nė qytete dhe nė rrethe. Ēka keni pėr tė thėnė lidhur me kėto metoda pėr tė siguruar fitoren e elementit sllav? A nuk do tė pajtoheni se heshtja nga i tėrė shtypi juaj shtetėror, nga gjarpri i patriotizmit “Novoje Vremja” , pastaj “Ruskaja Molva”, “Ruskoje Slovo” dhe “Reē” tė cilat gjithnjė vazhdojnė tė tregohen mė tė pėrkushtuara, dhe kjo marrėveshje e brendshme e tė gjithė juve pėr tė heshtur, a nuk iu bėn juve bashkėfajtorė pėr kėto akte shtazarake, tė cilat do tė lėnė damka tė zeza pėr tėrė epokėn? Nė rrethana tė tilla, protestat tuaja kundėr veprimeve tė shėmtuara turke, tė cilat nuk i mohoj, a nuk janė tė njėjta me veprimet fariseje: qė rrjedhin jo nga principet e pėrgjithshme tė kulturės dhe humanizmit, por nga kalkulimet lakuriqe imperialiste?
A thua a nuk e keni tė qartė se heshtja e tillė e “partive udhėheqėse tė Rusisė” kundrejt veprimeve ēmeritėse serbe e bullgare, tani kur aleatėt ballkanikė kanė rifilluar operacionet ushtarake, i lehtėson kėto tė fundit qė tė angazhohen nė veprat e tyre Kainiste, nė masakra tė tjera kundėr popujve tė “Gjysmėhėnės” nė interes tė “kulturės” sė Krishtit?
A mund tė pėrgjigjeni nė kėto pyetje tė qarta dhe tė thjeshta, zotėri deputet?
Apo ndoshta ju jeni mėsuar tė llogaritni vetėm sa bėjnė dy e dy, dhe tė konstatoni se prijėsit janė fajtorė... Kjo letėr proteste e Trockit ėshtė botuar nė Gazetėn “Luē” Nr. 34 (110) 30. Janar, 1913.

* Pavel Nikolajeviē Miljukov (1859-1943), ka qenė historian, i njohur pėr orientimin e tij sllavofil dhe figurė politike. Themelues dhe udhėheqės i Partisė kryesore Liberale Ruse, redaktor i gazetės “Reē” dhe udhėheqės i delegacionit tė Kadetėve nė Dumėn e Katėrt, nė kohėn kur Trocki i ka drejtuar kėtė protestė.

Pra pėr tu mos zgjeruar, unė nuk dua tė shtoj mė tepėr, vetėm i kisha kėrkuar kolegut nga Akademia, i cili u vetlargua, e me gjasa nuk ka qenė kurrė pjesė e asaj Akademie, tė lexoj mė tepėr, ka kohė tė mėsojė, tė ēlirohet nga urrejtja dhe ksenofobia, tė shėrohet nga ky virus i cili jo qė ka shkatėrruar njerėz, por edhe perandori mė tė mėdha. Shndėrrimi i tij nė avangardist tė ideve shovene, pėrmbanė butafori e asgjė tjetėr. Tė mos shndėrrohet nė servil, ngase servili ėshtė kudhėr pėr ata lartė, e ēekan pėr ata poshtė, sipas Marksit.
Poashtu do ti sugjeroja qė tė shfletojė dhe hulumtojė emrin e Janja Bec Neumann, e cila i fton bashkėkombasit serb tė pranojnė gjenocidin e bėrė. Kėrkoj nga Ljubēoja mos tė postojė SHITSTORM-a (vala e bajgave me shkronja), mos tė shndėrrohet nė vojvodė qeveritare.
Mundohu ta ruash veten, qė edhe vetja tė tė ruajė ty. Sepse je bėrė pėr gjynah me kėto qėndrime. E pėr tu shėruar tė kisha sugjeruar gnoseoterapinė, shėrimin pėrmes dijes. Duke lexuar libra.

Mr. Ardian Ramadani - profesor, pėrkthyes, publicist dhe autor i katėr librave

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Mr. Ardian Ramadani
Shkrimet e tjera të këtij autori
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 44 vizitorë
Lexuar: 722 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
Me largimin e “misioneve tė huaja, fillon str...
E dielė, 10 dhjetor 2017 - 00:09
Baromteri diplomatik *** Mos e kritikoni dhe mos e fajėsoni BE-nė, se mund tė ndodhė ajo mė e keqja, qė disa shtete tė saj ta tėrheqin njohjen ndėrkomb...
EDHE TI O RAMUSH I LĖVIZE FJALĖT?!?
E dielė, 10 dhjetor 2017 - 00:05
...O POPULLI IM! PASKE PASUR FATIN E KEQ QĖ, NUK U MĖSOVE DHE AKOMA NUK PO MĖSOHESH ME KĖTO LOJRAT E NDĖRKOMBĖTARĖVE SI DHE ME DREDHITĖ E HILET E KĖTYRE TĖ...
Zoti ambasador, me gjepura nuk hidhet poshtė ...
E premtė, 08 dhjetor 2017 - 08:35
Reagim ndaj qėndrimit tė Ambasadorit tė SHBA-ve nė Kosovė, z. Greg Delawie Nė intervistėn ekskluzive pėr emisionin « Rubikon » tė datės 5 dhjetor Ambasa...
Akademiku serb Vasilije Krestiq, ta apelojė S...
E merkurė, 06 dhjetor 2017 - 15:28
Barometri diplomatik Jo, Serbia me liderėt, me akademikėt, me popat e saj, dhe me patriarkun Irinej nė krye, tė kėrkojnė rikthimin e Kosovės nėn “ombre...
ZGEDHJET E JASHTĖZAKONSHME KOMUNALE NĖ PRESHE...
E merkurė, 06 dhjetor 2017 - 15:25
Jemi nė prag tė zgjedhjeve tė jashtėzakonshme Komunale nė Preshevė. Deri te ky proces ka ardhur pėr shkak tė dėshtimit tė Koalicionit tė fundit ndėrmjet tė...
më shumë nga - Opinion »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi