Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
Kush do t’i besonte historisė sė shtrembėruar tė Jusuf Buxhovit dhe shpifjeve tė Azem Vllasit, se demonstratat e 1981-tės janė tė dirigjuara nga Beogradi
Publikuar më 31 mars, 2015 nė orėn 16:36 ( ) Mustafė Krasniqi | Opinion |
Rrit madhësinë e shkronjave
Kush po luan me ndjenjat e kombit dhe po e trumbeton historinė e kohės sė re sipas modelit “harrim i sė kaluarės sė turpshme” dhe shitje dushk pėr gogla, popullit? Andaj modeli i Buxhovistve dhe i Vllasve nuk duhet tė na ēudisin pse shtihen si engjėj;- njėri si historian i “moderuar” dhe “atdhedashės”, e tjetri si filozof i politikės sė specializuar-gėnjeshtrave.

Si i pari ashtu dhe i dyti ishin besnik tė denjėt tė politikės sė Titos dhe tė “bashkim-vėllazėrimit”. Kėto dy figura, qė dhe i kanė pushtuar mediet qoftė ato elektronike, tė shkruara apo edhe TV, janė figura tė sė keqe me njė politikė tė dikurshme diskriminuese qė u sollėn ndaj atyre vasha e djemve tė kombit qė kėrkonit tė drejtėn, lirin dhe Republikėn e Kosovės, si dhe tė bashkimit tė saj nė njė Shqipėri, Shqipėrinė Etnike; qė ishte dhe mbeti njė kėrkesė e arsyeshme nga fakti qė qėndronte nė arsyen e plotė sipas kartės sė Helsinkit, e drejta pėr vetėvendosje.
Duke tėrhequr njė paralelizėm nga kėndi historik e duke vėshtruar me njė ndėrgjegje tė thellė tė kaluarėn dhe tė sotmen shohim se sa e tmerrshme ėshtė nocioni i devijimit dhe nocioni i pranimit si njė fakt qė nuk rezulton si arsye nė mendjen e shėndosh tė njeriut tė ndėrgjegjshėm. Megjithatė, kur shoqėria pėrballej me nocionin e devijimit- kėtu kalohej nė ndėrgjegje veprimet e atyre qė donin ta shpėrfaqnin nė popull nocionin e devijimit, apo siē quhej nė popull “njerėzit e shitur...”. ky zbėrthim i kėtij nocioni nuk kaloi pa u diktuar edhe deri nė therje e gjakosje, burgosje e ekzekutime, madje edhe deri te ekzekutimet e fshehura dhe ekzekutimet duarlidhur qė ushtroheshin nga dhuna e UDB-sė nė bashkėpunim me bashkėpunėtorėt e nocionit tė devijimit , apo tė atyre qė kishin kaluar nė taborin e bashkėpunėtorit tė dėgjueshėm dhe tė vullnetshėm pėr tė realizuar objektivat e pushtetmbajtėsve tė atėhershėm tė ish-Jugosllavia dhe mė vonė tė sllavizmit-serbė.
Pa dashje pėr t’u marrė me elementėt shpėrfillės tė njė periudhe qė pėr zot e quanit pushtuesin e trojeve tona dhe nė emėr tė kėtij “zoti” kėta njerėz tė devijuar tė asaj kohe sot sikur janė bėrė zot tė kėsaj toke pėrmes mashtrimeve dhe gėnjeshtrave tė manipuluar pėrmes njė politike qė sot sikur po shitet nė njė pjesė tė popullit. Andaj, ky soji i Buxhevistve dhe i Vllasėve sikur s’ka pushuar kurrė, as atėherė si bashkėpunėtor tė pushtuesit, e as sot si projektues tė gėnjeshtrave pėr tė arritur deri te filtrimi i emrit tė tyre; mbase me ēdo kusht mundohen t’i vejnė nė dilema pėrpjekjet shekullore tė rinisė pėrparimtare qė ishin dhe mbetėn fillimisht pėr Kosovėn Republikė dhe madje pėr tė arrit deri te bashkimi, pėr Shqipėrinė Etnike. Politika e sojit tė tyre shkon deri atje ku krijon huti te njė pjesė e popullit se gjoja studentėt, atdhetarėt e kombit paskan qenė tė gabuar, apo nė njė farė forme paskan qenė tė manipuluar nga Beogradi dhe ua paska prish planet e politikės sė Azem Vllasit, se kinse ky farė “patrioti” pėrmes Titos paska pas ndėrmend tė na e fiton Republikėn e Kosovės, gjė qė nė fakt Tito pėr Vllasin dhe Buxhovin mbetet “heroi i shqiptarėve” ithtarėt i Bashkim-vllazėrimi. Tė dy kėto figura mbase edhe figura tjetėr e qė ka zė vend nė krye tė parin e shtetit sot janė nė njė ofensivė mediale duke harruar tė kaluarėn, e fshehur pas petkut tė demokracisė, kanė krijuar huti dhe trazira nė popull, nga qė nė kėtė lojė tė turbullt janė futur edhe interesat e karrierizmit tė atyre qė ishin tė radhitur nė luftėn e ndershme tė UĒK-sė dhe sot nga ta krejtėsisht me veprimet e papjekura e karrieriste kanė dal nė taborin e hutisė, qė mė sot populli tė mos di se kujt t’i besoi?
Andaj, a nuk ėshtė iritues dhe injorus fakti qė pėrpiqet tė paraqet si fakt dokumentues planin B- Buxhovi...? Mbase edhe thotė: “...nė atė kohė, se vetėm me metoda paqėsore nuk mund tė arrihet qėllimi i luftės. Pra, “LDK madje qė vitet e hershme e kishte tė ashtuquajturin planin “B”, domethėnė organizimin ushtarak. Opinionit tonė nuk i ėshtė shumė e njohur njė marrėveshje midis dy shteteve atij shqiptar me atė kosovar pėr njė bashkėpunim ushtarak… Prandaj Adem Jashari ėshtė ndėr prijatarėt e zbatimit tė marrėveshjes mes dy presidentėve, Ramiz Alisė dhe dr. Ibrahim Rugovės, pėr pėrgatitjen e formacioneve ushtarake dhe shndėrrimin e tyre nė formacione operative qė nė rrethana tė caktuara do tė futen nė territorin e Kosovės dhe do tė merren me organizimin e luftės nė tė gjitha nivelet.”

Sikur tė mos e kishim njohur Buxhovin nė tė kaluarėn si ithtar i “bashkim-vėllazėrimit” dhe nxėnės i betuar i Titos thjesht do i kishim besuar mjeshtėrisė sė tij, ku pėrmes kėsaj mjeshtėrie mundohej ta pėrfitonte figurėn legjendare tė Adem Jasharit dhe nė anėn tjetėr ta injoron emri e UĒK-sė, sikur Adem Jashari rastėsisht na u paska pėrvjedhur nė radhėt e UĒK-sė. Kjo pėrpjekje jo vetėm qė nuk ėshtė e qėllimtė nga elementėt e tillė, po krijon nė vete rrethana tė favorshme qė tė plasohet nė opinion vėrtetėsia historike, nga tipi i titistėve, dhe duke lėnė nėn hijen e fshehur fytyrėn e maskuar tė viteve tė pushtimit, me njė fjalė nga njė bashkėpunėtor i pushtuesit tė na dal njė “atdhetar i kombit”. Megjithatė, papjekuria e politikės sė pasluftės dhe etja pėr karrierizėm ka rezultu, sot, si njė rrugė e hapur pėr njerėzit e tillė qė edhe zhvillojnė luftė mediale qė tė manipulojnė njė histori tė lavdishme dhe tė krijojnė njė histori tjetėr nga ajo e arsyeshmja. Andaj, duke futur nė kėtė histori tė re elemente nxitėse dhe nuhatje, ky lloji i tyre-titistėsh po na dalin engjėj nė politikėn e re, madje po arrin qė tė hyjnė thellė nė vėmendjen e disa medieve, qė hiē ma pak se si lloji i tyre... nuk janė.
Nuk dua tė pėrmend emra, por shumė gazetar tė kohės sė pushtuesit kanė qenė jo vetėm pėrkrahės tė politikės diskriminuese, por tė zellshėm nė realizimin e saj, madje edhe nė gara se kush po e sulmon mė tepėr rinin shqiptare, atė rini qė ishte vendosur pėr Republikėn e Kosovės dhe tė Bashkimit. Qė pėr fat tė keq sot tė tillė gazetar na dalin edhe me tituj pompoz si “atdhetar” tė pėrbetuar duke harruar, siē thotė populli bishtin pas. Duke mos i ikur arsyes sė shkrimit dhe konstatimit Buxhovist se: “lufta e Jasharve na qenka bėrė jashtė rrjetit organizativ, apo si vullnet i familjes”, madje shkon edhe mė tutje ku thotė se: “Adem Jashari, Hamzė Jashari dhe e gjithė familja Jashari qė nga fillimi i viteve tė nėntėdhjeta ka qenė e angazhuar nė procesin politik tė shtetndėrtimit, tė cilės i ka prirė LDK.”
Me kėtė konstatim Buxhovi jo vetėm qė synon ta minimizoi rolin e UĒK-sė, po nė fakt pėrmes figurės sė Adem Jasharit do ta vė nė njė pozicion favorizuese politikėn pacifiste e cila edhe pas rėnies heroike tė Jasharėve, lideri i tyre nuk pati kurrė kurajė tė pėrkulte pranė qėndresės sė heroizmit tė tyre. Kėto konstatime tė Buxhovit dhe pėrpjekja pėr shtrembėrimin e historisė, jo vetėm qė janė helm i njė historisė sė mirėfilltė dhe tė ndėrgjegjshme, po do tė futė mė tepėr edhe njė thikė dy tehesh nė popull, nga fakti qė njė pėrgjegjėsi e madhe dhe morale i pėrket edhe pėrfaqėsuesve tė UĒK-sė tė cilėt pėr interesa qė i din ata vet shkelėn mbi arsyen dhe ju dhanė rast manipuluesve ta shkruajnė historinė sipas dėshirės sė tyre, me qė edhe kanė ngritje profesionale pėr fat tė keq.
Tė tillėt jo vetėm qė e kanė injoruar dhe po e injorojnė rinin qė ishte dhe mbeti e pėrkushtuar pėr lirinė dhe Republikėn e Kosovės pėr tė shkuar edhe mė tutje pėr te bashkimi, kėta po bėjnė pėrpjekje qė ta zhvlerėsojnė tė vetmen forcė tė lirisė UĒK-nė, qė pėrmes ndarjesh dhe pėrfitimit tė heronjve tė dalin nė skenė si projektues tė denjė, se vetėm pėrmes luftės pacifiste dhe planit B kanė arritur ēlirimin e Kosovės.

Kush do t’i besonte planit B dhe historisė sė shtrembėruar tė Jusuf Buxhovit e tė Azem Vllasit dhe tė sojit tė tyre...?

Nuk do tė doja t’i kthehesha nė tė kaluarėn po tė mos mė nxiste e tashmja e disa individėve qė me ēdo kusht synon ta heq maskėn nė mes ditės dhe tė dal hapur para rrezeve tė lirisė pa maskė- ata qė dje i quajtėn nacionalist, irredentist e kundėrrevolucionar, madje edhe i dėnuan e i privuan nga jeta e pse e donin lirin, Kosovėn Republikė, Shqipėrinė Etnike?
A nuk ėshtė mė tepėr se turp edhe pėr vet historianėt e ndėrgjegjshėm, duke mos e futur kėtu sojin e Buxhovistve i cili qėllimisht e shtrembėron historinė e ndritshme, qė tė mos i kundėrvihet qėllimit tė Vllasit i cili demonstratat e vitit 1981, pėr Republikėn e Kosovės, mundohet t’i paraqet me motive krejt ideologjike, gjoja se pėr Republikėn e Kosovės paska luftuar vetėm Azem Vėllasi dhe soji i tij, gjė qė kjo nuk rezulton me realiteti? Shpifjet e Azem Vėllasit edhe sot janė nė ofensivė sikur atėherė kur ishte bashkėpunėtor i titos dhe mė vonė i Serbisė. Andaj pėr keqardhje ėshtė se si pushtetarėt e sotėm e lejojnė ende shėrbėtorin e ish-Jugosllavisė sė Titos, edhe pas 34 vitesh Azem Vllasi, t’i fyej rininė atdhedashėse, rininė qė ishte me platformėn tė qartė tė atėhershme-1981 “ Me Tezat pėr Frontin e Republikės sė Kosovės”, gjė qė kundėr kėsaj Republike ishte dhe vet Vėllasi, ku jo vetėm qė ishte kundėr por shkoi edhe mė tutje duke i dėnuar demonstruesit si: kundėrrevolucionarė, separatistė dhe irredentistė, duke i larguar edhe profesorėt e Universitetit tė Kosovės tė cilėt kishin dalė nė pėrkrahje tė sė drejtės pėr vetėvendosje, apo tė Republikės sė Kosovės.
Megjithatė, ne si popull duhet ta shikojmė tė kaluarėn pėr tė vlerėsuar tė sotmen dhe pėr tė krijuar vėrtetėsi pėr tė ardhshmen. Ne me demagogjinė e sojit tė Buxhovistve dhe tė Vllasėve nuk mund tė bėjmė histori realiste pėr tė ardhmen, nga se tė dy kėto figura bėjnė pėrpjekje qė ta shlyejnė memorien e popullit dhe tė krijojnė histori tė re sipas dėshirės sė tyre, duke ngritur edhe njerėz nė piedestal pa e argumentuar historia dhe historianėt e paanshėm. Pra, organizata e parė pas luftės sė dytė botėrore NDSH-ja, demonstratat e 1968-81 dhe ato tė 89/90, ishin dhe mbetėn frymėzim i njė lėvizjes sė pareshtur ushtarake, Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, qė kjo e fundit ishte dhe mbeti pėrēuese e denjėt e tė gjitha pėrpjekjeve tė mė hershme pėr ēlirimin e vendit, pėr Republikėn e Kosovės, e cila do tė jetė vazhduese e vullnetit tė popullit pėr bashkimin me Shqipėrinė, Shqipėrinė Etnike.
Ne, duhet t’i themi Azem Vllasit dhe sojit tė tij tė heqin dorė nga mashtrimet, se demonstratat e 11,26 marsit dhe tė 1e 2 prillit ishin vullnet i popullit, ndėrsa plani B dhe qėndrimi i Buxhovit se “Adem Jashari, Hamzė Jashari dhe e gjithė familja Jashari qė nga fillimi i viteve tė nėntėdhjeta ka qenė e angazhuar nė procesin politik tė shtetndėrtimit, tė cilės i ka prirė LDK.” ėshtė mė tepėr vetėm njė farsė mashtrim, e pėr t’u bindur se nuk qėndron teza e mashtrimit tė Buxhovit lexoni kėtė argument nė Fokus.

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Mustafė Krasniqi
Shkrimet e tjera të këtij autori
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 47 vizitorë
Lexuar: 605 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
Me largimin e “misioneve tė huaja, fillon str...
E dielė, 10 dhjetor 2017 - 00:09
Baromteri diplomatik *** Mos e kritikoni dhe mos e fajėsoni BE-nė, se mund tė ndodhė ajo mė e keqja, qė disa shtete tė saj ta tėrheqin njohjen ndėrkomb...
EDHE TI O RAMUSH I LĖVIZE FJALĖT?!?
E dielė, 10 dhjetor 2017 - 00:05
...O POPULLI IM! PASKE PASUR FATIN E KEQ QĖ, NUK U MĖSOVE DHE AKOMA NUK PO MĖSOHESH ME KĖTO LOJRAT E NDĖRKOMBĖTARĖVE SI DHE ME DREDHITĖ E HILET E KĖTYRE TĖ...
Zoti ambasador, me gjepura nuk hidhet poshtė ...
E premtė, 08 dhjetor 2017 - 08:35
Reagim ndaj qėndrimit tė Ambasadorit tė SHBA-ve nė Kosovė, z. Greg Delawie Nė intervistėn ekskluzive pėr emisionin « Rubikon » tė datės 5 dhjetor Ambasa...
Akademiku serb Vasilije Krestiq, ta apelojė S...
E merkurė, 06 dhjetor 2017 - 15:28
Barometri diplomatik Jo, Serbia me liderėt, me akademikėt, me popat e saj, dhe me patriarkun Irinej nė krye, tė kėrkojnė rikthimin e Kosovės nėn “ombre...
ZGEDHJET E JASHTĖZAKONSHME KOMUNALE NĖ PRESHE...
E merkurė, 06 dhjetor 2017 - 15:25
Jemi nė prag tė zgjedhjeve tė jashtėzakonshme Komunale nė Preshevė. Deri te ky proces ka ardhur pėr shkak tė dėshtimit tė Koalicionit tė fundit ndėrmjet tė...
më shumë nga - Opinion »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi