Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
Njė qėndrim paradoksal i ministrit Bushati ndaj njė diplomati tė karrierės
Publikuar më 19 prill, 2015 nė orėn 19:31 ( ) Prof. Dr. Eshref Ymeri | Opinion |
Rrit madhësinë e shkronjave
Nė disa faqe interneti tė datės 15 prill 2015, ishte botuar njė material me titull “Letėr e hapur e ish-ambasadorit dr. Islam Lauka nė Kosovė, pėr ministrin Ditmir Bushati”.

Nga ajo letėr mėsova se ish-ambasadorin tonė tė nderuar nė Kosovė, dr. Islam Lauka, mė 13 mars tė kėtij viti, ministri Bushati e paska pushuar nga puna. Tė them tė drejtėn, aq sa u dėshpėrova, aq edhe u revoltova kundėr kėtij vendimi absurd tė ministrit Bushati. Sepse kėtė ish-ambasador e njoh qė kėtu e dyzet vjet tė shkuara. E njoh qė nė vitet ’70 se e kam pasur student. E kujtoj me shumė respekt si njė student jashtėzakonisht tė talentuar, i cili, nė listėn e notave, bashkėngjitur diplomės, absolutisht nė tė gjitha lėndėt, kishte vetėm notėn 10. Sigurisht qė e meritonte plotėsisht tė emėrohej pedagog nė katedėr, sepse studentė me tė tillė talent unė nuk kam hasur shumė gjatė punės sime si pedagog nė Universitetin e Tiranės. Ai ishte krenaria e studentėve tė degės sė gjuhėve tė huaja tė Fakultetit tė Historisė dhe tė Filologjisė.
Megjithatė, Islami, si bir i njė familjeje me dymbėdhjetė fėmijė nga fshati Pac i Tropojės, bir minatori, i edukuar nga prindėrit e tij qė nė moshė tė njomė me ndjenjėn e dashurisė pėr punėn dhe pėr atdheun, me frymėn e sakrificės pėr tė ēarė nė jetė vetėm me djersėn e ballit, shkoi e punoi pėr shumė vite si mėsues nė zonat e thella tė Tropojės dhe kudo shkėlqeu, duke qenė gjithmonė i gatshėm, i papėrtuar pėr t’ju gjendur nxėnėsve tė vet dhe njerėzve nė pėrgjithėsi, me kohė e pa kohė, nė morinė e halleve tė jetės sė tyre tė pėrditshme. Punėn nė zonėn e Tropojės Islami e vazhdoi me tėrė pėrkushtimin e vet deri nė vitin 1985. Po nė kėtė vit, strukturat pėrkatėse tė shtetit shqiptar tė asaj kohe, duke njohur aftėsitė e tij nė punė, vendosėn ta transferojnė nė Ministrinė e Punėve tė Jashtme. Gjatė vitit 1985-1986, ai pati kryer kursin e diplomacisė qė u organizua asokohe pranė Fakultetit tė Historisė dhe tė Filologjisė tė Universitetit tė Tiranės. Sapo mbaroi kursin, ai u emėrua po nė Ministrinė e Punėve tė Jashtme. Nė vitin 1987 ai u caktua referent pranė asaj ministrie. Nė prill tė vitit 1991 ai emėrohet sekretar i parė i ambasadės sonė nė Moskė. Nė atė ambasadė zoti Lauka ka kryer edhe detyrėn e tė ngarkuarit me punė (AI) tė Republikės sė Shqipėrisė. Ndėrkohė, mė 31 janar tė vitit 1996 ai dha dorėheqjen dhe dorėzoi pasaportėn diplomatike.
Gjatė kohės sė kryerjes sė detyrės funksionale nė ambasadėn tonė nė Moskė, zoti Islam Lauka pėrgatiti dhe mbrojti nė gjuhėn ruse doktoratėn me temė “Evolucioni i problemit tė Kosovės dhe gjendja e tij aktuale”. Gjatė parashtrimit tė temės sė doktoratės nė njė mjedis akademik, para njė jurie profesorėsh rusė, zoti Islam Lauka ka mbrojtur me dinjitet tė lartė shkencor Ēėshtjen e Kosovės dhe, si diplomat i pėrgatitur shqiptar, ka argumentuar shkencėrisht bindjen e vet tė patundur se Kosova nė perspektivė nuk mund tė jetė kurrsesi nėn administrimin e Serbisė, prandaj duhet tė shpallet shtet i pavarur. Rrjedha e mėvonshme e ngjarjeve vėrtetoi nė praktikė katėrcipėrisht argumentimin shkencor tė zotit Lauka, nė kundėrshtim tė hapur me mendimin politik tė Tiranės zyrtare, nė radhėt e sė cilės dikush, duke notuar nė batakun e tradhtisė kombėtare, mbronte hapur interesat e shovinizmit kriminal serb se Kosova na paskej, demek, kryeqytet Beogradin, kurse dikush tjetėr, duke marrė pėrsipėr rolin e lypsarit politik, kėrkonte qė Kosovės t’i rikthehej autonomia!
Mbrojtja e doktoratės u bė nė Akademinė Diplomatike tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Federatės Ruse. Grada shkencore qė ka marrė zoti Lauka ėshtė: “Doctor of Philosophy (Ph.D) in Political Sciences (Doktor i Filozofisė nė Shkencat Politike) dhe ėshtė lėshuar nga “Supreme Certifying Committee of Russian Federation (Komiteti Dėshmues Suprem i Federatės Ruse). Diploma e doktoratės mban numrin 000454 dhe ėshtė lėshuar mė datėn 17 mars 1995.
Vitet e qėndrimit nė Moskė e konsolidojnė portretin e dr. Islam Laukės nė dy pamje: si njė diplomat karriere dhe si studiues i hollė i temės mė delikate e mė problemore tė kohėve shqiptare: ēėshtjes kombėtare, ende e pazgjidhur edhe sot.
Ėshtė tepėr kuptimplotė, i rrallė dhe qė tė bėn krenar pėr identitetin tonė kombėtar, fakti, se pikėrisht nė Moskė, nė atė kryeqytet perandorak, prej tė cilit pėr dy shekuj rresht kishin ardhur tė gjitha gjėmat e mėdha pėr kombin shqiptar, pra pikėrisht nė atė kryeqendėr, para Kėshillit Shkencor tė Akademisė Diplomatike tė Moskės, zotėria Islam Lauka mbrojti doktoraturėn e tij me njė temė tė nxehtė globale, nė tė cilėn Rusia, si armik i kombit shqiptar, ishte faktor i rėndėsishėm kundėrshtues. Tema e punimit tė tij shkencor mė vonė u botua si libėr nė rusishte dhe u pasua me shkrime edhe nė gazetat e mėdha tė kohės, brenda dhe jashtė vendit.
Ky libėr i parė i diplomatit dhe tashmė i doktorit tė shkencave politologjike, Islam Lauka, do tė pasohej nga njė seri veprash tė tjera, po me tė njėjtėn temė, qė ka qėnė e po mbetet edhe sot e kėsaj dite objekt i debateve tė nxehta akademike e diplomatike nė kontinentin tonė e pėrtej Oqeanit. Tė tilla vepra, mjaft tė rėndėsishme pėr historiografinė shqiptare, nė funksion tė zgjidhjes sė Ēėshtjes sonė Kombėtare, janė:
1. Kosova - rast universal, apo sui generis.
2. Shkėputja e Kosovės nga Rusia.
3. Kosova e pavarur ose dėshtimi i kryqėzatės ruso-serbe.
4. Shqipėria nė dokumentet e arkivave ruse (bashkautor).
5. Antologjia e kryqėzimit. Rusia dhe ēėshtja shqiptare (1878-2012) (bashkautor).
Kėtė librin e fundit, ministri Bushati, si edhe tė gjithė ministrat e tjerė qė ulen nė kolltukun e ministrit tė punėve tė jashtėme, duhet ta kenė si libėr tavoline se do t’iu hyjė shumė nė punė nė ballafaqimin e tyre me diplomacinė shoviniste ruse nė qėndrimin ndaj Ēėshtjes Kombėtare Shqiptare. Materialet burimore ruse qė pėrfshihen nė atė libėr, janė mė se tė mjaftueshme pėr demaskimin e diplomacisė shoviniste rusocariste dhe neorusocariste pėr qėndrimin tradicionalisht armiqėsor qė ka mbajtur dhe vazhdon tė mbajė ndaj kombit shqiptar.
Duhet theksuar se tri veprat e para janė pėrkthyer edhe nė disa gjuhė tė huaja, si nė anglishte, nė rusishte, nė serbishte, nė rumanishte dhe nė arabishte dhe kanė luajtur njė rol mjaft tė rėndėsishėm pėr zbardhjen dhe mbrojtjen e sė vėrtetės historiko-shkencore rreth Ēėshtjes Kombėtare Shqiptare, me theks tė veēantė Kosovėn, me qėllim qė tė vihej nė lėvizje diplomacia botėrore, e cila ishte e keqinformuar nga diplomacia serbe dhe mbrojtėsi kryesor i saj, shovinizmi rusomadh, armiku tradicional i kombit shqiptar.
Veprat e lartpėrmendura tė dr. Islam Laukės patėn tėrhequr vėmendjen e qarqeve akademike brenda dhe jashtė vendit. Midis tyre, bien nė sy personalitete akademike me autoritet kombėtar dhe ndėrkombėtar, si edhe figura tė njohura politiko-diplomatike. Ndėr ta mund tė pėrmendim:
Noel Malkolm (1956), gazetar dhe historian i shquar anglez, akademik. Pėr librin “Evolucioni i problemit tė Kosovės dhe gjendja e tij aktuale”, ai ka thėnė:
“Pa dyshim qė ky ėshtė njė libėr, i cili duhet lexuar nga ēdokush qė ėshtė i pėrfshirė nė debatin mbi tė ardhmen e Kosovės”.
Janush (Janusz) Bugajski (1954), studiues dhe analist i njohur amerikan, drejtor i projektit tė demokracive tė reja evropiane pranė Qendrės sė Studimeve Strategjike Ndėrkombėtare nė Vashington, thotė:
... “Monografia e doktor Laukės shėnon njė pikė thelbėsore nė fillimin e kėtij proēesi kur flitet pėr unikalitetin historik dhe rėndėsinė strategjike tė kėtij territori, Kosovės”.
Nina Smirnova (1925-2001), historiane ruse, profesor. Ajo ka nėnvizuar:
“Ėshtė e domosdoshme tė theksohet se trajtimi i problemit tė Kosovės nga Islam Lauka, ndryshon rrėnjėsisht nga ai qė takohet nė replikat e pakontrolluara tė disa historianėve e politologėve rusė qė e trajtojnė atė nga pozita proserbe”.
Valeri Modestov (1945), studiues rus i letėrsisė, pėrkthyes, profesor. Ja se si ėshtė shprehur ai pėr trajtimin qė dr. Islam Lauka i ka bėrė Ēėshtjes sė Kosovės:
“Islam Lauka ka analizuar me kujdes dhe nė mėnyrė kritike gjithēka ėshtė shkruar para tij pėr ēėshtjen e Kosovės, nga specialistė shqiptarė dhe tė huaj. Konkluzionet dhe rekomandimet e tij janė plotėsisht shkencore”.
Adem Demaēi (1936) shprehet:
“Dr. Lauka ėshtė ballafaquar me njė grumbull veprash, shkrimesh e reagimesh tė institucioneve shkencore apo krerėve tė lartė shtetėrorė ruso-serbė. Pėr njė njeri tė vetėm, sfida ishte fort e vėshtirė, mirėpo diplomati i nderuar, me njė qasje tė urtė prej atdhetari dhe shkencėtari, ia ka dalė fort mirė qė tė pėrballet me furinė e paragjykimeve dhe tė shpifjeve tė paturpshme tė kuzhinės pansllaviste”.
Mark Krasniqi (1920), ademik, thekson:
“Dr. Lauka ėshtė patriot i vėrtetė, intelektual i kualitetit tė lartė shkencor e kulturor, racional nė mendimet dhe nė veprimet e tij”.
Njė pjesė e mirė botimeve kryesore tė dr. Islam Laukės, qoftė si libra, qoftė si artikuj publicistikė, patėn dalė nga shtypi para se Kosova tė shpallej shtet i pavarur. Prandaj edhe patėn ushtruar njė ndikim tė dukshėm nė qarqet akademike e diplomatike. Kėtė fakt Janush Bujgaski e ka vėnė nė dukje si mė poshtė:
“Zor se do tė kishte patur kohė mė tė pėrshtatshme se kjo e tanishmja pėr publikimet e Islam Laukės mbi Kosovėn”.
Qė nga viti 2001 zoti Lauka ėshtė president i Qendrės Shqiptare tė Studimeve Amerikano-Britanike nė Tiranė. Libri “Tony Blair pėr shqiptarėt”, asokohe ishte kontribut i drejtpėrdrejtė i kėsaj Qendre. Kjo Qendėr pati organizuar atėherė dy konferenca shkencore. E para (korrik 2002) me temė “Marrėdhėniet shqiptaro-amerikane” dhe e dyta (dhjetor 2002) me temė “Marrėdhėniet shqiptaro-britanike”. Nga qershori i vitit 2005 dr. Islam Lauka ėshtė Drejtor i Institutit Shqiptar tė Studimeve Politike.
Nė vitin 2005, dr. Islam Laukėn shteti e riktheu nė shėrbimin diplomatik. Nė periudhėn mes viteve 2005-2009, ai ka mbajtur funksionet e Drejtorit tė Pėrgjithshėm nė Drejtorinė e Organizatave Ndėrkombėtare, tė Drejtorit te Pėrgjithshem tė Drejtorisė Rajonale dhe tė Drejtorit tė Bordit tė Institutit tė Diasporės. Nė vitin 2009 ai u emėrua ambsador nė Kosovė.
Pėrveē botimeve tė lartpėrmendura, duhet theksuar edhe kontributi i ndjeshėm qė ka dhėnė dr. Islam Lauka nė pėrgatitjen e kumtesave dhe tė referateve shkencore, tė cilat i ka mbajtur nė konferenca, sesione dhe simpoziume shkencore ndėrkombėtare qė janė zhvilluar nė Nju Jork, Moskė, Berlin, Tokio, Pekin, Madrid, Kiev, Gjenevė, Athinė, Dakar (kryeqytet i Senegalit), Kampala (kryeqytet i Ugandės), Xhedah (kryeqytet i Arabisė Saudite), Buenos Aires. Nė tė gjitha kėto qytete, dr. Islam Lauka ka ngritur zėrin e tij tė fuqishėm pėr argumentimin shkencor tė sė drejtės sė Kosovės pėr tė qenė shtet i pavarur dhe pėr t’u njohur si subjekt ndėrkombėtar.
Ja, e tillė ėshtė e kaluara (background) e dr. Islam Laukės nė fushėn e diplomacisė, njė e kaluar kjo, tė cilėn, sipas bindjes sime, duhet ta kenė zili tė gjithė ata qė dėshirojnė t’i shėrbejnė atdheut tė vet me dinjitet kombėtar dhe me seriozitet tė lakmueshėm shkencor.
Prandaj Kryeministri Berisha pati bėrė njė zgjedhje mjaft tė qėlluar me emėrimin e dr. Islam Laukės ambasador nė Prishtinė. Sepse dr. Lauka, me pėrgatitjen e tij akademike, ishte figura mė e pėrshtatshme pėr njė post tė tillė.
Nė personin e dr. Islam Laukės, unė kam njohur diplomatin mendjehollė, i cili tėrė aktivitetin e vet nė diplomacinė shqiptare e pati vėnė nė shėrbim tė mbrojtjes sė interesave tona shtetėrore dhe kombėtare. Si njė diplomat me integritet intelektual tė admirueshėm, dr. Islam Lauka ka pas rėnė nė sy pėr shpirtin krijues dhe pėr qėndrimin e tij kritik ndaj shfaqjeve tė servilizmit. Si njė diplomat krenar dhe, kur e ka dashur puna, edhe sfidues ndaj shefave tė tij, qė, sipas radhės, shkonin e vinin nė kolltukun e ministrit tė jashtėm, atij i ka qėlluar tė bjerė edhe pre e hakmarrjes sė tyre, ēka e ka paguar edhe me humbjen e vendit tė punės.
Nga sa u pasqyrua mė lartė, tė krijohet bindja vetvetiu se ministri Bushati ka bėrė njė gabim tė rėndė qė dr. Islam Laukėn e ka pushuar nga puna, duke e larguar pėrfundimisht nga shėrbimi diplomatik. Diplomatėt nuk pėrgatiten lehtė. Duhen vite tė tėra qė ata tė kaliten dhe tė ngrihen nė nivelin e pėrfaqėsuesve dinjitozė qė vendin tonė tė dinė ta pėrfaqėsojnė me autoritet nė tryezat e diplomacisė ndėrkombėtare. Por, me sa duket, sipas kėndvėshtrimit tė ministrit Bushati, diplomatėt shqiptarė u pėrgatitkan edhe “me njė gdhendje me sqepar”.
Siē shihet, ministri Bushati, si pėrfaqėsues i “Rilindjes Socialiste”, mezi paska pritur tė bėhej ministėr i jashtėm qė tė lante ca hesape tė vjetra qė “Rilindja” nė fjalė paska pasur me dr. Islam Laukėn. Nuk e di se cilat janė arsyet e lindjes sė atyre hesapeve, por njė gjė e di me siguri.
Kur nė vitin 2005, dr. Islam Lauka u rikthye nė shėrbimin diplomatik, nė gazetėn “Zėrit i Popullit” pata lexuar informacionin e mėposhtėm:
“Socialistėt denoncojnė skandalet e shkarkimeve dhe tė emėrimeve jashtė ēdolloj kriteri tė funksionarėve tė Ministrisė sė Jashtme… Skandali lidhet me emėrimin e Islam Laukės nė detyrėn e Drejtorit tė Drejtorisė Rajonale nė MPJ… Pra, pėrmes kėtyre shkeljeve tė rėnda… caktohet njė militant nė krye tė njė drejtorie profesionale, pa eksperiencė diplomatike dhe pa asnjė gradė” (Citohet sipas: “Zėri i Popullit”, 05 nėntor 2005, f. 6).
Nga e dinte “Zėri i Popullit” qė zoti Islam Lauka qenkej militant, qė nuk paskej eksperiencė pune dhe kurrfarė grade?! “Zėri i Popullit”, me siguri, e dinte se kush ishte dr. Islam Lauka, i cili deri asokohe kishte shėrbyer 11 vjet nė diplomaci, kishte mbrojtur doktoratėn dhe kishte marrė gradėn shkencore “doktor i shkencave politologjike” nė Akademinė Diplomatike tė Moskės, por ajo mashtronte, shpifte qėllimisht, duke zbuluar faqe botės moralin e vet prej tribune tė shpifografisė.
Nė publicistikėn e vet, dr. Islam Lauka ėshtė dalluar pėr qėndrimet e tij tė qarta dhe parimore, nė mbrojtje tė sė vėrtetės historike pėr Ēėshtjen Kombėtare Shqiptare nė tėrėsi dhe pėr Ēėshtjen e Kosovės nė veēanti, pėrballė shpifjeve dhe mashtrimeve tė publicistikės dhe tė historiografisė shoviniste ruso-serbe. Nė tė njėjtėn kohė, ai ėshtė pozicionuar prerė edhe kundėr njė aradhe servilėsh nė radhėt e inteligjencies kosovare, tė cilėt, tė krekosur si argatė tė shovinizmit serborusomadh, kanė kėrkuar tė shpikin njė “komb kosovar”, me tė vetmin qėllim qė kombi shqiptar tė vazhdojė tė mbetet i pėrēarė pėr interesat e grekosllavizmit.
Kėto qėndrime prej diplomati dhe atdhetari tė palėkundur tė dr. Islam Laukės, sigurisht qė kanė ngjallur edhe xhelozinė dhe urrejtjen ndaj tij nga ana e “Rilindjes Socialiste”, sepse nė vetėdijen e saj prehet e heshtur dashuria qė mbolli Enver Hoxha pėr sllavizmin qė mė 08 nėntor 1941. Qė asokohe, pėrmes veglės sė tyre tė bindur dhe agjentit tė regjur tė Beogradit Enver Hoxha, Miladin Popoviēi dhe Dushan Mugosha mbollėn farėn e pėrēarjes sė kombit shqiptar dhe filizat e dashurisė sė komunistėve shqiptarė pėr sllavizmin. Prandaj njė diplomat i karrierės, si ish-ambasadori, doktori i shkencave politologjike Islam Lauka, nuk mund ta vazhdonte mė punėn nė diplomacinė shqiptare nė kushtet e “Rilindjes Socialiste” nė pushtet, e cila ėshtė trashėgimtare e veprės pėrēarėse tė Enver Hoxhės nė radhėt e popullit shqiptar dhe simpantizante e heshtur e sllavizmit. Me siguri qė edhe Beogradi, edhe Moska janė gėzuar pėr largimin e dr. Laukės nga shėrbimi diplomatik, pėr tė mos thėnė qė duhet tė jenė vėnė nė dijeni paraprakisht prej “Rilindjes Socialiste” ose ka mundėsi qė edhe kjo e fundit tė ketė marrė porosi prej tyre pėr pushimin e tij nga puna
Urrejtjen mė tė kulluar ndaj ish-ambasadorit Islam Lauka, e ka manifestuar ministri Bushati. Pėr kėtė dėshmon mė sė miri fakti qė ish-ambasadori, qė prej 13 marsit tė vitit 2014, kur pati pėrfunduar mandati i tij nė Kosovė, dhe deri mė 13 mars tė vitit 2015, pra, njė vit tė tėrė, ka pritur tė takohet me ministrin Bushati, sipas kėrkesės qė i kishte bėrė, por ministri nuk pranoi ta takonte. Me sa duket, ministri Bushati e ka shmangur takimin me dr. Islam Laukėn se nuk ka qenė nė gjendje ta pėrballonte ballafaqimin me tė. A mund tė imagjinohet nė ndonjė vend tė qytetėruar qė ambasadori i tij tė kėrkojė tė takojė ministrin e vet, madje tė rri duke pritur edhe njė vit tė tėrė, dhe ministri tė mos pranojė ta presė? Njė dukuri e tillė, sa e shėmtuar, aq edhe revoltuese, ndodh nė Shqipėrinė e “Rilindjes Socialiste”. Prandaj qėndrimin e ministrit Bushati ndaj ish-ambasadorit Islam Lauka, unė nuk mund ta vlerėsoj ndryshe, pėrveēse paradoksal. Nuk e di se nuk kam informacion nėse ministrat paraardhės nė Ministrinė e Punėve tė Jashtme kanė mbajtur tė njėjtin qėndrim, si ministri Bushati, ndaj ambasadorėve tė tjerė tė aftė qė mund t’i kenė pėrjashtuar pa tė drejtė nga shėrbimi diplomatik, si ish-ambasadorin Lauka. Nėse raste tė tilla kanė ndodhur, si me dr. Islam Laukėn, ky ėshtė njė turp pėr diplomacinė shqiptare. Kėtu nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, kur njė ambasadori i mbaron mandati nė njė shtet tė caktuar, bisedohet paraprakisht me tė pėr sistemimin e tij nė punė. Madje pėr sistemimin nė punė edhe tė familjes sė tij. Dhe s’mund tė ndodhė ndryshe. Se kėtu shtetit i thonė Shtet dhe demokracisė i thonė Demokraci.

Charlotte, Karolina e Veriut
18 prill 2015

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Prof. Dr. Eshref Ymeri
Shkrimet e tjera të këtij autori
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 44 vizitorë
Lexuar: 530 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
Sė pari, demarkacioni me Serbinė, pastaj me M...
E hėnė, 16 tetor 2017 - 21:56
Barometri diplomatik *** Pse Serbia pėr liberalizimin e vizave nuk e pati kusht demarkacionin me Kosovėn?! - Nga doli qė Kosova ta ketė kusht liber...
1000 LUFTĖTARĖT E ADEM JASHARIT DHE 60 MIJĖ V...
E hėnė, 16 tetor 2017 - 21:53
Shkuan gati dy dekada prej pėrfundimit fisnik tė luftės sė lavdishme shqiptare tė UĒK-sė, nė fillet dhe nė ballė tė sė cilės qenė njėmijė luftėtarėt e Adem...
Nuk vritet njeriu edhe nė rastin kur shpėrnda...
E hėnė, 16 tetor 2017 - 21:51
Nė muajin korrik tė kėtij viti gazetari Enver Robelli kishte publikuar njė shkrim pėrmes tė cilit njoftonte pėr hetimet qė drejtėsia zvicerane zhvillonte k...
TEORITĖ E KONSPIRACIONIT “SHQIPTAR”
E hėnė, 25 shtator 2017 - 21:35
Ēuditėrisht, viteve tė pasluftės sė lavdishme tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės (UĒK), qė luftoi pėr liri e pėr bashkim kombėtar, dolėn nė sipėrfaqe “qendr...
Akademiku Skėnder Kodra ua pėrplasi nė fytyrė...
E enjtė, 21 shtator 2017 - 21:20
Barometri diplomatik *** Objekt shqyrtimi i kėtij komenti ėshtė vizita e presidentit tė Akademisė Shqiptaro-Amerikane tė Shkencave dhe tė Arteve tė ...
më shumë nga - Opinion »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi