Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
Ramiz Cernica, hero i kombit
Publikuar më 28 maj, 2015 nė orėn 01:29 ( ) Histori |
Rrit madhësinë e shkronjave
Ramiz Cernica, hero i kombit me “shqiponjėn e artė”, me punėn patriotiko-atdhetare e pėrkushtuese tė Ismet Sylejmanit

Tė flasėsh pėr heroin e kombit, pėr kėtė tribun tė rrallė tė kombit shqiptar, pėr njeriun qė e kam thėnė nė njė fjalim tė mbajtur nė Sallėn e Kuqe nė Prishtinė se: “Nėse nė flamurin kombėtar do tė pikturoheshin dy koka, nė njėrėn anė ėshtė Abdyl Frashėri, nė anėn tjetėr Ramiz Cernica”. Prandaj, pėr tė folur pėr Ramiz Cernicėn ėshtė edhe e lehtė, edhe e vėshtirė. Figura tė tilla mbeten nė imazhin popullor pėr njė kohė tė gjatė si figura historike e mobilizuese dhe reflektojnė mobilizim nė njė kohė mobilizuese, sjellin tė renė dhe u hapin dyer tė reja kombit, japin modelin e prijėsit duke pėrballur me guxim sfidat.

Autori Ismet Sylejmani nė librin e tij: “Akademi politike kombėtare dhe shkrime pėr tribunin e kombit Ramiz Cernica” ia ka arritur qėllimit, duke na dhėnė njė pasqyrė tė plotė tė veprės dhe hijeshisė sė kėtij personaliteti, duke na sjellė atė saktėsisht nė kohė, si njė njeri i madh i kombit, duke na dhėnė figurėn e tij nė dimensione qė plotėsojnė dhe madhėrojnė figurėn e tij.

Libri ėshtė i ndėrtuar si njė tėrėsi i veprimeve tė kryera nga vetė autori pėr t’iadhėnė vendin e merituar kėtij heroi si dhe nė pasqyrimin e mendimeve tė intelektualėve me vlera pėr tė. Ėshtė meritė e padiskutueshme e autorit IsmetSylejmani, qė tė na japė heroin, jo vetėm me vėshtrimet e veta, po edhe me vėshtrimet e tė tjerėve, e nė ēdo vėshtrim duke dhėnė madhėshtinė e merituar tė tij. Emri i Ramiz Cernicės lidhet pazgjidhshmėrisht me emrin e qytetit tė Lidhjes sė Prizrenit, tė kėtij qyteti, i cili, si nė kohėn e Abdyl Frashėrit mė 1878-n, edhe tani mė 1945, do tė buēiste zėri kumbues i Ramiz Cernicės pėr t’u bashkuar me Shqipėrinė. Nė kėtė vizion shkon bukur figura e Ramiz Cernicės, kėtij martiri tė guximshėm pėr ta sjellė tė renė. Dikush duhet tė bėhet fli pėr tė renė dhe RamizCernica u bė i tillė. Personalitete tė tilla dalin nė kapėrcim kohėrash dhe kanė ngjashmėritė e tyre historike. Ramiz Cernica pėrfaqėsonte nė atė mbledhje njė vullkan tė ndezur shqiptarie tė rrallė qė, si bir i popullit, ai u bė nismėtar i realizimit tė aspiratave tė popullit. Nė kėtė kuptim kjo figurė na flet edhe sot, e na pėrcjell mesazhin pėr sot e pėr nesėr pėr t’u pėrballur me sfidat e reja siē u pėrball kjo figurė atė kohė. Personaliteteve tė mėdha nė histori u rrezatojnė veprat e tyre dhe mbartin nė vetvete bėrthama filozofike prej nga mund tė mbjellėsh shumė pemė ėndrrash dhe tė inspirohesh prej tyre.

Autori Ismet Sylejmani ka bėrė njė punė fisnike duke ia dhėnė lexuesit kėtė libėr. Mund tė shkruhen edhe libra tė tjerė pėr tė, tė shihet ai nė kėnde tė ndryshme primtimi dhe figura e tij do tė plotėsohet mė shumė. Kėtė libėr do ta quaja njė libėr me shumė vlerė, ku mjaft personalitete tė rėndėsishme janė shprehur pėr tė, personalitete qė merren ēdo ditė me studimin e figurave atdhetare dhe plotėsojnė njė kuadėr njohės tė rėndėsishėm nė zbulimin e vlerave. Figura e Ramiz Cernicėsgjeneron dritė e shkėlqim pėr t’u orientuar edhe sot pėr tek e ardhmja e lirisė dhe e zhvillimit. Nga libri i Ismet Sylejmanit mėsojmė atė se si duhet tė jetė njė tribun popullor, qė diti tė depėrtojė nė zemrėn e njerėzve dhe tė mėsonin prej tij. Nė kėtė pikėpamje, Ramiz Cernica na jep modelin e njeriut qė di dhe mundohet tė dijė, qė kėrkon dhe zbaton, model qė duhet pėrqafuar nga masat e gjėra tė popullit sepse ai e dinte se ēfarė donte populli.

Nė librin e vet Ismet Sylejmani na sjell Ramiz Cernicėn si njė figurė qė u flet kohėve. Ai nuk ėshtė figurė e vetme, po ėshtė njė ndėr ata bij tė Cernicės, kėsaj treve tė lashtė, qė dhanė shumė pėr ta bėrė kombin shqiptar pėr ta bashkuar atė.

Ky libėr fillon me njė parathėnie tė botuesit tė gazetės prestigjioze “Epoka e re”, Muhamet Mavraj, thėniet mė pikante tė tė cilit po pėrpiqem t’i shpalos. Ai e fillon kėtė parathėnie duke u shprehur: “Nė cilindo vėshtrim projektues qė ta marrim, nga perspektiva e zogut sipėr apo e shqiponjės nė distancė pėrballėse, formula e jetės sė Ramiz Cernicės pėrmban ide larghedhėse mė shumė se njė kėngė nė bisht tė lahutės, nėn hije mrizi gjatė verės a prapa stufės gjatė dimrit”.

“Ishin dy anė tė kundėrta, Shqipėria ideale dhe Serbia reale”, do tė shkruante Muhamet Mavraj. Shumė lapidare ėshtė edhe njė shprehje e Muhamet Mavrajtnė kėtė parathėnie kur shprehet: “Shqiptarėt nė dy shtete e gjysmė dhe disa copėra tė tjera etnike nė shtetet e tjera po synojnė tė integrohen ndėrkombėtarisht pa u integruar kombėtarisht. Jo, s’ka integrime ndėrkombėtare pa integrime kombėtare! S’ka integrime tė shėndetshme evropiane pa integrime shqiptare! E ka thėnė nė rrethana tė tjera dhe me pasoja tė tjera, ai, Ramiz Cernica, por edhe nė vitin 2500 ‘me Shqipėrinė Po’, kuptimi dhe rėndėsia do tė jetė e njėjtė... Me Shqipėrinė ‘Po’ ėshtė ruajtje e kompaktėsisė kombėtare tė stėrnipave tanė tė vitit 2500 e mė vonė... Ramiz Cernica ishte vizionar dhe meriton nderimin e Kombit”.

Libri i Ismet Sylejmanit fillon qė me shkrimin e tij tė parė tė shkruar nė gazetėn “Bujku” tė datės 25 prill 1993, kohė qė ishte shumė e vėshtirė tė shkruaje por, siē duket, edhe autori i librit frymėzohej nga guximi dhe heroizmi i RamizCernicės qė tė shkruante e tė vepronte ashtu. Nė atė shkrim me titullin “Personalitet larguamės dhe popullor”, ndėr tė tjera, do tė shkruajė: “RamizCernica u lind mė 25 maj 1903 nė fshatin Cernicė tė Gjilanit. Nė vitet 1934-1944 do ta ushtronte detyrėn e kryetarit tė Komunės... (nė pėrbėrje tė sė cilės pėrfshiheshin 10 fshatra me qendėr Parteshin)…. Ramiz Cernica ėshtė ndėr ata bij tė rrallė tė popullit shqiptar, madhėshtia e personalitetit tė tė cilit shkėlqeu nė mėnyrė tė veēantė nė mbledhjen e Kuvendit tė Kosovės nė korrik tė vitit 1945 nė Prizren, kur me vendosmėri e heroizėm tė pashembullt iu kundėrvu nė mėnyrė tė hapur diskutimeve dhe vendimeve tradhtare e antishqiptare tė atij Kuvendi… mbylli sytė mė 25 maj 1979...

Ėshtė detyrė e historianėve dhe e tė gjithė atyre qė e kanė njohur, e bashkėluftėtarėve dhe e bashkėmoshatarėve, ta japin kontributin e tyre nėnndriēimin sa mė tė plotė e tė gjithanshėm tė kėsaj legjende tė Kuvendit tė Kosovės”.

Nuk do tė kalonin as dy javė dhe mė 9. 5. 1993 do tė mbahej nėn drejtimin e IsmetSylejmanit njė akademi politike dhe autori do ta mbante njė fjalim me titull “Tribun i kombit” dhe nė krye tė materialit ishte thėnia lapidare e RamizCernicės “Kosova ėshtė e Shqipėrisė dhe asaj duhet e do t’i takojė patjetėr”.

Autori nė kėtė akademi do tė thoshte: “…Ramiz Cernica ėshtė e do tė mbetet simbol i luftėtarit pa kompromis pėr bashkim kombėtar”.

Do tė duhej tė vinte viti 2007, kohė nė tė cilėn Ismet Sylejmani drejtonte Klubin Politik “Afrim Zhitia” qė tė organizonte njė akademi madhėshtore dhe do ta fillonte punėn e tij, pikėrisht nė ato ditė tė Vitit tė Ri, e pikėrisht mė 3.1.2007, ku mban njė fjalim tė gjatė e tė zjarrtė, ku unė nuk do tė trajtoj kėtu se ēfarė u tha nė atė akademi, por do tė ndalem nė atė thirrje qė do ta quaja testament tė fuqishėm pėr tė gjithė ata qė kanė sy e veshė pėr tė parė e pėr tė dėgjuar, qė thotė: “...Pėr Ramiz Cernicėn meriton tė bėhet shumė mė shumė. Ia kemi borxh. Prandaj, politikanė dhe historianė, Klubi Politik ‘Afrim Zhitia’ ju kėrkon qė kjo figurė tė ketė trajtim special. Shpejtoni! Sot o kurrė, figura e tribunit RamizCernica duhet tė vendoset edhe zyrtarisht nė panteonin e kombit”.

Autori me njė mjeshtėri tė rrallė ka vendosur nė libėr edhe njė artikull tė shkruar nė gazetėn “Epoka e re” nė 107-vjetorin e lindjes sė Ramiz Cernicės me titull “Ramiz Cernica e mban tė gjallė ėndrrėn e bashkimit kombėtar”.

Mė 27.9.2011 mbahet njė akademi pėrkujtimore pėr ta promovuar librin e shkruar nga Ibrahim Kadriu me titull “Ramiz Cernica, simbol i bashkimit kombėtar”.

Edhe kėtu autori do ta mbante njė fjalim tė zjarrtė, duke shtruar edhe detyra pėr zgjidhje. Titulli i fjalimit ishte “Hero i Kuvendit tė Prizrenit”.

Autori e mbyll librin me fjalėn e tij tė zjarrtė e me detyra konkrete nė kuadėr tė 100-vjetorit tė shpalljes sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė qė u mbajt nė Gjilan nė nėntor 2012 me titull “Besnik i interesave tė atdheut”.

Nė fund tė kėsaj akademie u vendosėn 100 kurora me lule nė vendin ku u propozua qė t’i ngrihet shtatorja gjigante Ramiz Cernicės.

Do tė dėshiroja tė theksoja se nė dy akademitė e fundit kam qenė edhe unė jo vetėm pjesėmarrės, por kam pasur privilegjin tė mbaj edhe fjalė rasti. E veēanta qė doja tė theksoja ėshtė se nė kėto akademi kanė folur shumė personalitete tė Kosovės, por dhe nga trojet e tjera shqiptare.

Siē thashė qė nė fillim, se nė kėtė libėr janė hedhur dhe vlerėsime nga personalitete e figura tė spikatura, si profesorė e doktorė shkencash, rreth librit me autor IsmetSylejmanin, por fati mė qėlloi edhe mua tė jepja vlerėsime rreth kėtij libri, e fati mė shoqėroj edhe mė tej duke qenė i pari nė vlerėsimet qė do tė jepja. Dhe unė vlerėsimet e mia i titullova “Libri juaj, vėlla Ismet Sylejmani, ėshtė njė zė i fuqishėm dhe i lartė e qė dialogun vetėm me atdheun e nė shėrbim tė tij”. Pasi kam dhėnė mendimet e mia, tė cilat janė quajtur vlerėsime si pėr librin dhe pėr heroin e kombit Ramiz Cernicėn, ndėr tė tjera, kam thėnė: “...Ai vdiq nė ditėn e lindjes pėr tė mos u kujtuar kurrė mes tė vdekurve, por pėr t’u kujtuar gjithmonė mes tė lindurve tė kėtij kombi.

Sot me kėtė libėr qė Ismet Sylejmani po sjell para nesh, po na sjell tė gjallė edhe heroin e madh, tribunin e kombit, Ramiz Cernicėn.

E kush mė mirė se vėllai e miku i tėrė shqiptarėve, Ismet Sylejmani, mund t’i ringjallė heronjtė. Ky trim qė, edhe mbi kokė i tundej kamxhiku i Serbisė, pa iu dridhur qerpiku, doli e mbajti fjalime madhėshtore, zgjoi ndėrgjegjen kombėtare, ia hapi sytė popullit tė tij, i tregoi regjimit serbo-sllav se ky vend ka zot, e zoti i kėtij vendi jemi ne, ne populli i thjeshtė shqiptar qė njė ditė nuk do tė jemi mė tė ndarė, por do tė jemi tė lirė nė trojet qė tė parėt tanė na lanė...

...I uroj nga zemra shumė suksese tė mėtejshme nė tė mirė tė tij e tė kombit, duke pėrcjell atdhedashuri edhe nė brezat e rinj qė nesėr do tė jenė e ardhmja e vendit e do ta realizojnė bashkimin kombėtar. Nė vlerėsimet e librit ka shkruar edhe prof. dr. Nusret Pllana me titull: “Ideali kombėtar i Ramiz Cernicės dhe koha jonė”. Midis tė tjerave ai shkruan: “…Autori i veprės kushtuar Ramiz Cernicės, luftėtari i lirisė, Ismet Sylejmani, mėton t’i gjejė disa nga pikat thelbore tė idesė sė bashkimit kombėtar...

…Kėto dy rrafshe tė njohjes sė figurės sė Ramiz Cernicės janė dy ēėshtjet thelbore pėr tė cilat ia vlen tė sakrifikohet njeriu, qoftė nė faltoren e Kuvendit tė Prizrenit mė 1945, qoftė nė luftė me armė nė dorė, si ushtar i Adem Jasharit, i cili edhe nė programin e luftės sė tij, por edhe me aktin e rėnies sė tij, e kishte bashkimin me Shqipėrinė, pra bashkimin kombėtar...

...Shkrimet e autorit Ismet Sylejmani, qė datojnė qė nga viti 1993, atėherė kur terrori i pushtuesit serb kishte dalė hapur kundėr pranisė fizike tė shqiptarėve nė kėtė pjesė tė tokės shqiptare, e deri nė njėqindvjetorin e themelimit tė shtetit shqiptar, qė u kremtua mė 2012, aktualizojnė pėrherė kėrkesėn e madhe tė thėnė qė mė 1945, nė Kuvendin e Parė tė Kosovės, nė Prizren, pėr nevojėn e realizimit tė sė drejtės historike, se njė popull i ndarė me dhunė, ėshtė vlerė historike dhe jetėsore qė tė bashkohet. Pra, akti i bashkimit kombėtar, nė rrugė politike apo nė rrugė ushtarake, ėshtė e drejtė e natyrshme e popujve. Kėtu e tutje varet nga populli i ndarė, qė t’i gjejė mėnyrat e realizimit tė kėsaj tė drejte tė natyrshme”.

Do tė duhej njė kapitull i veēantė pėr tė shkruar e pėr tė folur pėr vlerėsimet qė jep pėr librin, si pėr autorin dhe pėr heroin e Kombit, Isa Ferizaj, me titull: “Librat pėr heronjtė nuk kanė ‘mbyllje’ kurrė”, por unė do tė shkėpus njė fragment fare tė shkurtėr ku thotė: “Ai zė ishte vazhdimėsia e zėrit e vendimeve tė Konferencės sė Bujanit (31. 12. 1943 e 1-2. 01. 1944), ku nė rezolutėn e asaj konference me rėndėsi kombėtare theksohej se: “Me pėrfundimin e LANĒ-it populli i Kosovės e i Rrafshit tė Dukagjinit kanė tė drejtėn e vetėvendosjes deri nė shkėputjen e bashkimin e tyre me Shqipėrinė”.

Vlerėsime shkencore ka bėrė edhe profesori i Fakultetit Juridik tė Prishtinės,Flamur Hyseni, me titull: “Vizioni politik i Ramiz Cernicės dhe guximi politik pėr vendime tė mėdha”, i cili thotė: “...sikurse kishte vendosur Ramiz Cernica nė atė kuvend, ėshtė de fakto dhe de jure: ‘Jo me Serbinė’”. Dhe libri pėrmbyllet me njė shkrim tė djalit tė heroit tė kombit Ramiz Cernica, Abdyl Hoxha, me titull “Ismeti ringjalli veprimtarinė dhe shėmbėlltyrėn madhore tė babait Ramiz”, i cili thotė: “...Nė fazėn e pjekurisė, Ismeti, si anėtar i Komitetit Drejtues tė Lėvizjes Popullore pėr Republikėn e Kosovės (LPRK), por edhe nė kohėn mė tė vėshtirė tė Kosovės, organizoi akademinė e parė politike pėr babanė tonė. Vite mė pas i organizoi edhe dy akademi tė tjera kombėtare. Kontribuoi edhe pėr dekorimin e Ramiz Cernicės me ‘Shqiponjėn e Artė’ nga presidenti i Shqipėrisė…”.

Ndue Dodaj

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 49 vizitorë
Lexuar: 506 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
SI MĖ MORI NĖ PYETJE UDB-a NĖ TIRANĖ?
E merkurė, 06 dhjetor 2017 - 15:23
ME SHKAS Ishte dhjetori i ftohtė i vitit 1998. Dhjetori me borė, ngrica dhe acar. Dhjetori mė i rėndė i UĒK-sė. Nė Tiranė mbahej Panairi i Librit, ku, do ...
Marie Shllaku- intelektualja shkodrane qė jet...
E dielė, 03 dhjetor 2017 - 23:20
(Marie Shllaku: Nuk do t’i mungojnė kurrė lulet Kosovės t’i sjellė mbi vorrin tim) Heroina Marie Shllaku la gjurmė tė pashlyeshme nė jetėn dhe mendjen e p...
28 NĖNTORI – DITA E FLAMURIT
E martė, 28 nėntor 2017 - 07:30
Fjala e rastit nė shėnimin e Ditės sė Flamurit dhe 105 vjetorit tė Pavarėsisė se Shqipėr¬isė, mbajtur mė 26 nėntor 2017, nė Qendrėn Kulturore tė Republi...
SI U SHPĖRNDA NĖ BOTĖ, “ZĖRI I KOSOVĖS”, ORGA...
E dielė, 19 nėntor 2017 - 01:51
ADRESAT DHE POSTIMI I ‘‘Z. K.“ NĖ VITET 1982-84 KY SHKRIM RIBOTOHET PAS 6 VITEVE, ME NJE SHTOJCĖ (HYRJE)!?..SEPSE, ĖSHTĖ E NJĖJTA SITUATĖ NĖ KOSOVĖ...PRA,...
GJENOCIDI I KRYENGRITĖSVE SERB NDAJ SHQIPTARĖ...
E hėnė, 16 tetor 2017 - 22:08
Tragjedinė mė tė madhe shqiptaret e Beogradit e pėrjetuan me fillimin e kryengritjes serbe gjatė vitit 1806. E cila kishte karakter gjenocidial ndaj shqip...
më shumë nga - Histori »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi