Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
Koēo Danaj: Janina dhe Ēamėria do t’i kthehen Shqipėrisė, bashkimi i trojeve nis pas vizitės sė Merkelit nė Tiranė, shovinistėt grekė demonstrime frike nė kufi
Publikuar më 14 qershor, 2015 nė orėn 21:06 ( ) Intervista |
Rrit madhësinë e shkronjave
Ideatori i Platformės pėr Shqipėrinė Natyrale, Koēo Danaj, gjatė njė interviste pėr gazetėn SOT, ka kompletuar raportet e tensionuara me Greqinė dhe situatėn nė Ballkan. Danaj pohoi se Greqia ėshtė nė prag tė falimentimit, duke shtuar se Athina po pėrdor problemet me Shqipėrinė, me qėllim pėr tė zhvendosur krizėn e brendshme jashtė kufijve. Danaj e konsideroi ministrin e Mbrojtjes greke si pjesė e politikės shoviniste greke ndaj Shqipėrisė, ndėrsa shtoi se Greqia nuk ka para pėr tė mbajtur ushtrinė nė kėmbė. Danaj ka pohuar se Ēamėria dhe Janina janė territore shqiptare, ndėrsa shprehu bindjen se nė kohėn e duhur do t’i kthehen Shqipėrisė. Sa i takon realizimit tė Platformės sė Shqipėrisė Natyrale, Danaj tha se politikanėt shqiptarė duhet tė shfrytėzojnė mbėshtetjen e SHBA, Gjermanisė dhe Anglisė, pėr rikthyer Shqipėrinė nė kufijtė e saj natyralė, para vitit 1913. Danaj ka pohuar se ky projekt do tė nisė me vizitėn e Angela Merkel nė Tiranė.

Z. Danaj, muajt e fundit marrėdhėniet mes Tiranės dhe Athinės kanė pėsuar disa lėkundje, ku nuk kanė munguar provokimet, deklaratat paralajmėruese, anulimi i vizitave etj. Ēfarė po ndodh mes dy vendeve, ka ndonjė ndryshim tė politikave tė Athinės apo kemi njė ēlirim tė Shqipėrisė nga kompleksi i inferioritetit dhe ridimensionim tė rolit tė saj nė rajon?

Unė mendoj se janė qė tė dyja. Ka njė “ēlirim” nė kuptimin figurativ nga ana e Shqipėrisė, sepse nuk ka qenė ndonjėherė e robėruar politika e Tiranės nga ajo e Athinės zyrtare, por ka pasur njė lloj ndrojtjeje. Kjo tashmė ka kaluar. Ky ēlirim filloi me marrėveshjen e detit dhe po vazhdon me probleme e me raporte tė tjera nė marrėdhėniet midis Shqipėrisė dhe Greqisė, ku mė kryesorja nga kėto ėshtė ēėshtja e gjenocidit grek mbi Ēamėrinė. Natyrisht, kjo nuk ėshtė pritur mirė nė Athinė. Imagjinoni njė vend qė ėshtė nė prag tė falimentimit; puna e parė qė do bėjė, do eksportojė krizėn e tij diku gjetkė. Shqipėria ėshtė mė afėr dhe Greqia pėrdor alibinė e detit pėr tė bėrė njė demonstrim force me anė tė njė ultranacionalisti siē ėshtė ministri i Mbrojtjes, Kamenosi, i cili doli nė kufijtė me Shqipėrinė me uniformė ushtarake a thua se po bėhej gati pėr luftė, duke harruar qė Shqipėria dhe Greqia janė vende tė NATO-s, traktati i sė cilės nuk i lejon tė bėjnė as ēerekun e atyre qė deklaroi Kamenosi. Megjithėse duket si njė tension mes marrėdhėnieve mes dy vendeve, kjo duket qė do t’i bėjė mirė Greqisė, pasi do fillojė pak nga pak ta ēlirojė apo ta ēmontojė politikėn shoviniste greke ndaj Shqipėrisė.

Greqia ka vendosur tė shtojė prezencėn e ushtrisė nė kufi me Shqipėrinė, ndėrsa ministri i Mbrojtjes sė Greqisė, ka deklaruar se nuk lėshon asnjė centimetėr tokė dhe det. Si i lexoni ju kėto lėvizje?

Ministri i Mbrojtjes sė Greqisė, duket qė ėshtė totalisht injorant nė fushėn e historisė. Kjo shprehje qė thotė ai, do t’i shkonte po ta thoshte ministri i Mbrojtjes i Shqipėrisė. Do i thoshin qė ti ke tė drejtė se matanė kufirit shtetėror gjenden mijėra kilometra katrorė tokė shqiptare, siē ėshtė Ēamėria. Do i thoshin qė, ti ke akoma mijėra kilometra katrorė det qė ėshtė i Shqipėrisė, por qė e ka marrė Greqia pabesisht dhe padrejtėsisht, por do ta kėshillonin tė kishte kujdes nė kuadrin e integrimeve. Nė gojėn e Kamenosit, kėto tingėllojnė thjesht kėrcėnime boshe, duke mos ditur ē’tė bėjė nė vendin e tij. Duke mos pasur euro pėr tė paguar shtetasit e tij, atėherė del nė kufi dhe thotė do shtoj prezencėn ushtarake! Ai s’ka euro tė paguajė atė ushtri qė ka, jo tė shtojė prezencėn ushtarake nė kufi me Shqipėrinė. Gjithsesi, kjo ėshtė pėr konsum brenda nė Greqi, nuk ėshtė pėr konsum pėrballė Shqipėrisė. Edhe nė vitin 1967, njė tjetėr Kamenos, por me emėr tjetėr, kėshtu deklaroi. Megjithatė, edhe ai pas 24 orėve u tėrhoq dhe nuk foli mė. Problemi ėshtė i tillė qė, duket se ėshtė momenti pėr tė folur hapur pėr problemet qė ekzistojnė nė marrėdhėniet shqiptaro-greke. Duhet qė politika shqiptare, jo tė marrė rolin e Kamenosit, por me shumė qetėsi dhe me shumė fakte dhe argumente, tė artikulojė edhe njė herė, edhe pėr opinionin publik, tė gjitha ato qė ka pėr tė rregulluar Greqia ndaj Shqipėrisė. E para, tė artikulojė qė Greqia ende po mban ligjin e luftės pėr Shqipėrinė. Domethėnė qė Kamenosi akoma e ka nė sirtarin e tij ligjin e luftės tė 1940. E dyta, duhet tė artikulojė njohjen dhe pranimin nga ana e Greqisė tė gjenocidit tė ushtruar ndaj shqiptarėve tė Ēamėrisė. E treta, duhet tė artikulojė me qetėsi, qė akoma Ministria e Jashtme greke ka nė sirtarėt e saj doktrinėn e Megali Idesė tė para 160 vjetėve. Duke artikuluar kėto tė vėrteta historike, atėherė gjykoj se do ta ngrejė nivelin e marrėdhėnieve me Greqinė nė njė shkallė mė tė lartė, sepse marrėdhėnie tė mira nuk do tė thotė nėnshtrim, por do tė thotė zgjidhje e problemeve me dialog. Duket qė edhe BE dhe SHBA kanė vendosur qė nė Ballkan problemet tė zgjidhen me forcėn e sė drejtės dhe jo me tė drejtėn e forcės! Atėherė, ky ėshtė momenti mė i pėrshtatshėm pėr Tiranėn zyrtare, qė ta ketė tė plotė se cilat janė problematikat e Shqipėrisė me Greqinė. Ēfarė duhet tė njohė Greqia, le t’i bėjė prezente me shumė qetėsi, por natyrisht me qetėsi, qė do tė thotė vendosmėri.

Cilėt territore i ka marrė realisht Greqia, Shqipėrisė?

Po t’i referohemi aktit juridik tė 1912, ėshtė e gjithė krahina e Ēamėrisė dhe tė gjitha zonat kufitare, qė nga Korēa e deri nė Janinė. Kėto tashmė dihen qė janė territore shqiptare tė mbushura me popullsi greke, nė kuadėr tė depėrtimit tė egėr nė radhė tė parė dhe masakrues qė ju bė popullit shqiptar nė kėto troje. E kjo duhet thėnė shumė hapur qė: Jeni ju qė mė keni marrė mijėra kilometra territore shqiptare dhe jemi ne shqiptarėt qė pavarėsisht nga njė konjukturė, pavarėsisht nga njė klimė, pavarėsisht nga ndonjė direktivė qė na vjen, pavarėsisht se kush qeveri greke vjen qė nga ekstremisti i djathtė e deri te ekstremi i majtė, apo njė amalgamė siē janė kėta tė sotmit, njė grumbull politikanėsh tė ekstremit tė djathtė si Panos Kamenos e deri te trockistėt dhe anarkistėt e tipit Alexis Tcipras, ne nuk do ju lėshojmė juve asnjė centimetėr territor shqiptar, asnjė centimetėr det shqiptar. Nė momentin dhe nė kohėn e duhur, ato do ia rikthejmė Shqipėrisė pėr tė realizuar atė qė ėshtė e drejta jonė historike dhe reale, Shqipėrinė nė kufijtė e saj natyror. Sot, duket qė edhe bashkėsia ndėrkombėtare ėshtė nė favor tė Shqipėrisė. Atėherė, Shqipėria dhe qeveria e saj duhet tė luajnė mė mirė rolin e tyre pėrballė Greqisė.

A i druheni influencės sė shtuar ruse nė Ballkan?

Unė nuk i druhem fare influencės sė shtuar ruse nė Ballkan. Nė vitin 1960, Shqipėria ishte ajo qė duke qenė e vetme, ndoqi sovjetikėt duke mbyllur pėrfundimisht bazėn mė tė fuqishme nė Mesdhe, siē ishte baza ushtarake-detare e Vlorės. Ishte Shqipėria qė nė vitin 1968 ndėrmori njė veprim tepėr historik, pėr tė cilin duhet tė jetė krenar ēdo shqiptar pavarėsisht se ēfarė mund tė ketė me qeverinė e atėhershme. Shqipėria doli nga Traktati i Varshavės nė njė kohė kur tė gjithė tė tjerėt dridheshin. Pėr mė tepėr, sot kur shqiptarėt kanė njė aleat strategjik, i cili zuri fill dhe u ngjiz fort qysh nė vitin 1999, kur ish-Presidenti Clinton urdhėroi bombardimin e Beogradit. Nė kėto kushte, kur shqiptarėt e kanė njė aleat strategjik nuk i druhem asnjė influence ruse nė Shqipėri. Natyrisht, nė Ballkan rusėt bėjnė politikėn e tyre. Kanė influencė nė Maqedoni nė Serbi dhe nė Mal tė Zi. Kjo personalisht nuk mė tremb nėse unė di ta hartoj mirė politikėn time strategjike kombėtare tė mbrojtjes nė kuadėr tė Aleancės Atlantike.

Keni parashikuar qė nė 2015 do tė realizohej Platforma e Shqipėrisė Natyrale. Ēfarė po ndodh me kėtė platformė?

SHBA, Gjermani dhe Britania e Madhe, duket qė do ndėrmarrin hapa tė reja nė Ballkan. Duket se kėto hapa do tė favorizojnė mė shumė shqiptarėt. Politikanėt shqiptarė duhet tė luajnė rolin e tyre qė tė tregohen pėrpara SHBA, Gjermanisė dhe SHBA tamam partnerė dhe ta shfrytėzojnė kėtė mbėshtetje pėr tė realizuar Shqipėrinė nė kufijtė e saj natyror. Kėtu ēėshtja shtrohet: bashkim klasik apo jo klasik. Presionet pėr mua nuk kanė rėndėsi, pėr mua rėndėsi ka bashkimi, quaje klasik apo jo klasik. Askush nuk ėshtė aq naiv qė tė besojė qė nė shekullin e 21 veprohet me metoda reformash si tė fillim shekullit tė 20. Gjithkush ėshtė i ndėrgjegjshėm dhe i bindur se, pavarėsisht se jemi nė fillim tė shekullit tė 21 apo nė fillim tė shekullit tė 20, thelbi mbetet po ai. Ka ngelur njė problem pa u zgjidhur: Shqipėria nė kufijtė e saj natyrorė. Kjo lėvizje politike dhe diplomatike do fillojė me vizitėn e zonjės Merkel nė Tiranė, nė Beograd dhe nė Sarajevė.

Disa ditė mė parė nė Kosovė u fol pėr ėndrrat e Isa Boletinit. A janė realizuar ėndrrat e tij?

Isa Boletini, Ismail Qemali, Don Nikoll Kaēori, Luigj Gurakuqi, Vehbi Agolli, etj.., shpallėn pavarėsinė e Shqipėrisė nė kufijtė e saj natyror nė 28 nėntor 1912. Ėndrrat e atyre tė tjerėve ata i bėnė realitet. Nuk u lejua qė kjo pavarėsi tė bėhej realitet, por mė e keqja, mbledhja e Londrės vendosi tė kundėrtėn dhe i trajtoi trojet shqiptare si plaēkė lufte, duke kėnaqur Malin e Zi edhe Serbinė. Sot ėshtė ogur i mbarė qė rivarrimi i eshtrave tė Isa Boletinit bėhet nė kėtė prag ringjallje tė atij realiteti qė e shpallėn nė 28 nėntor 1912.

Si i parashikoni raportet me Serbinė pas vizitės sė Vuēiē?

Normale. Duhet theksuar se Vuēiē di pak mė shumė ose u tregua i guximshėm lidhur me ēka thamė deri mė tani. Vuēiē jo rastėsisht e lėshoi tezėn para se tė vinte nė Shqipėri, qė marrėdhėniet shqiptaro-serbe janė kyēi i stabilitetit tė Ballkanit. Marrėdhėnie shqiptaro-serbe do tė thotė marrėdhėnie qė nga Preshevė deri nė Prevezė, qė nga Durrėsi nė Shkup. Vuēiē e di shumė mirė qė faktori kryesor i paqes nė Ballkan janė shqiptarėt e bashkuar si shteti i 28 nėntorit 1912.

A i merrni seriozisht kėrcėnimet e ISIS pėr Ballkanin?

Ēdo kėrcėnim duhet analizuar seriozisht. Kėrcėnimet e ISIS nuk i marr seriozisht. Atyre deklaratave mė shumė rėndėsi iu dha media, sesa ishin kėrcėnime ndaj Shqipėrisė dhe ndaj Ballkanit. Nuk ka asnjė kėrcėnim. Nė Ballkan nuk ka asnjė problem. Kėrcėnimi serioz nė Ballkan ėshtė sot shovinizmi maqedonas, grek, serb dhe malazez. Nuk ka asnjė kėrcėnim tjetėr pėr paqe nė Ballkan. Kur tė eliminohen kėto katėr shovinizmi, tė jeni tė sigurt se Ballkani do tė ketė njė paqe tė qėndrueshme dhe afatgjatė. Dhe kur do eliminohen kėta katėr shovinizma? Kėto katėr shovinizma qė e prishin dhe e destabilizojnė kėtė paqe nė Ballkan, do eliminohen vetėm atėherė kur shqiptarėt tė bashkohen nė njė shtet.

Intervistoi: Adriatik Doēi

Gazeta SOT

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 86 vizitorë
Lexuar: 2,362 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
Flet poeti, filozofi, fotografi i n...
E martė, 14 nėntor 2017 - 04:25
“Si e kam njohur Ali Podrimjen dhe Ibrahim Rugovėn” “ ... njė rebel radikal, pėr tė cilin nuk ishte aq e rėndėsishme qė ta shpjegojmė botėn, mirėpo qė...
Aty ku ėshtė mėsuesi Vaxhid janė edhe nxėnėsi...
E enjtė, 21 shtator 2017 - 22:09
Mėsuesi Vaxhid Sejdiu me punėn, angazhimin dhe pėrkushtimin e tij nė kuadėr tė shkollės shqipe ėshtė bėrė model, se si duhet tė punojnė mėsuesit nė shėrbim...
Kėngėtari Nikollė Gjini, njė jetė me kėngėn s...
E hėnė, 19 qershor 2017 - 00:25
Publiku mė bėnė tė lumtur kur kėndoj dhe harroj ēdo gjė nga respekti pėr te para tij. Tallava, mendoj, ėshtė kanceri i muzikės popullore..
Jam krenar qė i takoj kombit shqiptar dhe e m...
E merkurė, 19 prill 2017 - 04:13
Intervistė me artistin e teatrit e tė filmit tė Kosovės, humoristin, studiusin serioz tė evenimeteve tė shumta, kritikun e artit letrar e pamor, Ismet Kras...
INTERVISTĖ ME KRYETARIN E LKSHMSĖ Z. HASAN QY...
E dielė, 01 janar 2017 - 05:45
Z.Qyqalla ky ėshtė viti i tret, nga themelimi i Lidhjes sė Krijuesve Shqiptarė nė Mėrgatė (LKSHM), ju si do na pėrshkruani shtegtimin e kėtij asociacioni, ...
më shumë nga - Intervista »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi