Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
SI MUND TĖ DILEJ NGA KJO KRIZĖ E VETĖVRASJES POLITIKE...?
Publikuar më 21 qershor, 2015 nė orėn 16:26 ( ) Mustafė Krasniqi | Opinion |
Rrit madhësinë e shkronjave
Mbėshtetur nė shqetėsim e popullit, tė njerėzve tė ndershėm, qė e duan jetėn e lirė dhe tė pabrenga, mbi tė gjitha shtetin e lirė me tė gjitha elementet qė duhet t’i ketė njė shtet, e aq mė tepėr kur bėhet fjalė pėr njė popull qė ka njė fisnikėri nga pellazgjikja, popull qė ka shpėrnda nė tėrė Evropėn kulturėn e parė njerėzore.

Duke ndarė kėtė shqetėsim me njerėzit e ndershėm ata qė bėjnė pėrpjekje pėr tė dhėnė nga vetja tė ndershmen, kulturėn punėn, moralit dhe logjikėn mbi ndėrtimin e shtetit dhe mbi tė gjitha pėr tė vė nė binar tė qėndrueshmėrinė e saj, sikur kjo pjesė po anashkalohet, apo qėllimisht po pengohet nga vetėvrasėsit e politikės ditore.
Nėse nė ndonjė shtet demokratik rrėshqet nga binarėt politika atėherė drejtuesit e saj nga morali qė kanė do tė kėrkojnė mundėsi tjera, sė pari duke e ndėshkuar vetėn me dorėheqje dhe tutje duke kėrkuar zgjidhje pėr tė gjetur mundėsi qė sė bashku me tė zgjedhurin tjetėr ta riparojnė atė rrėshqitje qė edhe mund tė jetė pa fajin e drejtuesit. Kjo mendėsi te politika shqiptare e konkretisht te ajo e Dardanisė sė vjetėr-Kosovės sė sotme sikur po shkon nė “bythė e krye”, siē thotė popull. Realisht kur analizon se kush bėnė politik dhe kush drejton politikėn tė vė nė pyetje se a mund tė zhvillohen synimet e popullit pėr njė shtet ēfarė ata e kanė dėshiruar dhe bijtė e saj ia kanė kushtuar jetėn? Me tė drejtė them se jo, nga fakti qė nga fillet e para tė shtetėsisė kemi hasur te politikan karrieristė dhe nė politikan qė janė orvatur me ēdokush ta pastrojnė emrin pa u diktuar nėn setrėn e politikave karrieristė dhe nė kohėn e krijimit tė shtetėsisė duke e luftuar me ēdo kusht hapjen e dosjeve tė kaluar me qėllim qė sa mė vonė tė hapen dosjet aq mė tepėr kjo shtresė e politikės titiste do tė gėzonin pėrkrahje nė popull duke u tėrhequr si “qimja nga tėlyeni”, siē thotė populli, gjė qė edhe e kanė arritur nė saje tė atyre qė merrnin vetėn pėr tė ndershėm dhe pėrfaqėsonin zėrin e luftės sė bėrė pėr njė shtet funksional dhe tė dėshirueshėm.
Duke u thelluar nė qėllimin e shkrimit po fillojmė nga vetėvrasja politike qė po bėhet nė Kosovė, e qė mund ta vėshtrosh nga cila do prizėm, nga fakti se gjendja politike dhe mungesa e politikanėve tė arsyeshėm dhe tė moralshėm po mungojnė dhe nga kjo mungesė vije e tėrė kjo rrėshqitje politike deri nė greminėn e fundit, qė pėr fat tė keq po e pėson populli dhe nė anėn tjetėr po pėrfitojnė ky lloj i politikanėve tė papėrgjegjshėm qė e kanė Katandisur vendin deri ēmenduri.

Shtrohet pyetja pse tė gjitha kėto dėshtime...?

Dikush e arsyeton se jemi shtet i ri, dikush tjetėr kemi dalė qyl nga lufta, tė tjerėt ia hedhin fajin tė huajve, gjė qė nuk janė pa faje, por fundi i fundit janė tė huaj dhe nuk ėshtė shteti ti tyre, ndėrsa disa tjerė shkojnė nė arsyeshmėri se ka ndikuar provoja e ndėrtim-shtetit nga politikėbėrsit e rinj, tė tjerėt hedhin gur nė ēdo pore tė politikės, duke i quajtur hajna, tė korruptuar, tė pamoralshėm, dilenxhi, fajdexhi dhe ēka jo tjetėr tė mundshėm, e qė pėr fat tė gjitha kėto e kanė prekur sado pak setrėn e politikanit, e siē thotė populli: “ Nuk po na del asnjė i pastėr, tė gjithė tė fėlliqur...”.
Krahas kėsaj qė pėrmenda mė lart do tė ndalem te njė veēori e veēantė qė e ka sjellė politikėn dhe politikėbėrsit deri nė kėtė shkallė, sa tė kenė humbur besimin e popullit. Kjo veēori ėshtė nė radhė tė parė papėrgjegjėsia e tyre, madje kėmbėngulje se unė dhe vetėm unė duhet tė jem aty... e ajo mė keqja qė qendrėn ėshtė qė nuk e pranonte se nuk ka kapacitet politikė dhe me kėtė mendėsi mendon se tashmė ėshtė zot dhe mund tė bėjė ēdo gjė qė thotė nga fakti nė saje tė kėsaj mendėsie krijon grupime dhe rrethana tė favorshme me tė gjitha format e mundshme e deri te ato jo njerėzore e demokratike pėr tė qėndruar aty ku dėshiron. Kurse nė anėn tjetėr ky grupim politikanėsh rreth vetės kanė mbledhur tė dėgjueshėm, tė afėrm, tė zėnė bisht me derė, e deri te tezet e Dajt qė lirshėm mund tė thuhet se nė Kosovė kemi njė mendėsi tė politikės sė pėrvesuar nga grupimet e interesit, qofshin ato partiake apo shtetėrore.
Pra, nga ky fakt vije deri te dėshtimi dhe humbja e besimit nė popull, pse dhe jo deri te rrėnimi i njė demokracie realiste qė duhet ta kishte shteti ynė-Kosova.

E si mund tė dilej nga kjo krizė e vetėvrasjes politike?

Na kjo krizė e vetėvrasjes politike mund tė dilet nė forma tė ndryshme:
1. Duke e kuptuar politikanėt se njėanshmėria, papėrgjegjėsia dhe premtimet nė erė janė vetėvrasja e njė politike tė mirfillshėme dhe tė ndėrgjegjshme, sidomos lojaliteti me fatin e popullit ėshtė njėra nga faktorėt kryesor qė e qon vendin nė njė pėrmbysje tė fundme. Pėr t’i ikur kėsaj krize tė vetėvrasjes politike duhet qė tė krijohet njė mendėsi tjetėr, mendėsia e ndėrgjegjshmėrisė, afria dhe hapja me popullin pėr ēdo problem, diskutimet dhe shpėrndarja e pėrgjegjėsisė nė popull sikur edhe tė krijon njė mekanizėm tjetėr jashtė politik e partiak, qė nė fakt kjo detyrė do t’i kishte takuar Akademisė, por mjerisht ne nė Kosovė kemi Akademi pėr paga e jo pėr problemet madhore tė popullit, e ajo qė duhet tė jetė e ngritur profesionalisht dhe tė jetė kėshilluese e Qeverisė, Kuvendit dhe Kryetarit.
Nė fakt deri me sot tė gjitha kėto dėshtime kanė ardhur nė saje tė mos ekzistimit tė kėtij mekanizmi qė duhet tė jetė vetėm nė interes tė shtetit dhe pėr shtetin.

2. Pėr kėtė kanė pėrgjegjėsi tė madhe mediat, qofshin ato elektronike apo tė shkruara, analistė pėrfaqėsuesit e shoqėrisė civile, si dhe vetė popullata qė shpesh bie nė gracėn e mashtrimit dhe kurrė njėherė nuk e koncepton realisht interesin e vet, po mbi interesin e vet e vė interesin e politikanit, gjė qė nė shtetet demokratike sė pari shihet interesi i pėrgjithshėm madje ai i politikanit.
Pra, pėr tė qenė sa mė korrekt fatkeqėsisht nė disa media tona shpėrfaqet rrena, mbjellėt hutija, futet pėrēarja, madje-madje shkohet edhe mė tutje deri atje ku edhe devijohet interesi i popullit pėr interesa tė ngushta tė tyre. Ajo qė ėshtė edhe mė e dhimbshmja ėshtė se kemi analist qė i thonė vetės analistė, qė nuk merren me faktin por flasin pėr faktin pasi ajo tė ketė mbaruar. Pėr kėtė kjo mendėsi duhej tė hiqet nga interesat e ngushta dhe t’i rreket interesit tė pėrgjithshėm, sepse nė shtetet demokratike polic kryesor i sė keqes janė mediat, shoqėria civile dhe analistėt e ndėrgjegjshėm. Andaj pa kėtė vetėdijen dhe ndėrgjegjėsim nuk mund ta luftojmė tė keqėn qė e ka vė nė pikėn e hallit popullin dhe shtetin.

A mundim tė dalim nga ky kolaps i vetėvrasjes politike...?

Nga ky kolaps i politikės vetėvrasės dilet duke e kuptuar nė koncept definicionin e pėrgjegjėsisė dhe atė tė moralit, madje i dhėnė hapėsirė korrektėsisė dhe drejtėsisė, me mendėsinė e zhvillimit tė shtetit nė harmoni me interesat e pėrgjithshme duke i vė nė lėvizje tė gjitha instancat vepruese nė veprim tė ligjit qė i shkojnė nė dobi shtetit dhe popullit nė bashkėpunim me tė gjithė faktorėt ndihmues qė janė mediat, shoqėria civile, analistėt dhe me mekanizmin jashtė politikė e partiak po qė ėshtė nė funksionin e kėshillėdhėnės, si dhe shpėrndarja e pėrgjegjėsisė nė bashkėpunim me populli.
Kur flas pėr nocionin shpėrndarje ndalemi te transparenca me popullin , nėse popullit nuk i bėhet lojė po i thuhet realja si p.sh, thua nė tė gjitha takimet politike deri mė sot popullit nuk iu ėshtė dhėnė transparenca e duhur, po qė edhe nėse iu ėshtė dhėnė ndonjė informatė iu ėshtė dhėnė jo e saktė dhe shpesh mashtruese, qė nė fund ėshtė arsyetuar se tė huajt e kanė nė dorė, siē po ngjet edhe me Gjykatėn speciale (gjė qė dhe ėshtė e tmerrshme njėanshmėria e saj)ku ėshtė thjesht njė huti. Nėse do tė pasqyrohej realisht e tė merrej mendimi i pėrgjithshėm politika do ta kishte mė letė tė vepronte, por nė fakt pėr fat tė keq qė pas Rambujes e deri mė sot populli ėshtė mashtruar dhe kurrė nuk iu ėshtė thėnė e vėrteta qė me kėtė tė vėrtetė tė lirohej politika dhe tė veproi me besimin e popullit nga qė me tė ka qenė transparente.
Kjo transparencė nė vend demokratike ndodh nėse edhe rritėn pensionet e mos tė flasim kur ėshtė nė pyetje interesi madhor i shtetit.
Atėherė pėr tė shpėtuar nga vetėvrasja politike, qė po e shėmton shtetin dhe nė tėrėsi kombit kėrkojmė qė politika tė pendohet pėr tė bėmat e papėrgjegjshme dhe tė vihet nė interes tė pėrgjithshėm duke e riparuar tė keqen me mendėsinė e ndryshimit pėr interesin e pėrgjithshėm tė shtetit-kombit.
Koha po ik, populli po lodhet, Mitroviēa po plaket me plagėt e pashėrueshme, e drejta elementare pėr tė jetuar aty ku ka shtėpinė tokėn dem baba dem shqiptari po i cenohet nė saje tė politikės dėshtues, madje qytetari i saj nuk ėshtė i sigurt tė marr rrugėn pėr ku ka qėllimin sepse ėshtė nė drojė se do ta ndalin, e do ta burgosin sipas politikės kriminale tė shtetit kriminal tė Serbisė e cila sillet sikur tė jetė zot i kėsaj toke. E tėrė kjo ndodhė vetėm pse ėshtė e papėrgjegjshme klasa politike-ditore.

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Mustafė Krasniqi
Shkrimet e tjera të këtij autori
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 40 vizitorë
Lexuar: 485 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
LUGINA E PRESHEVĖS PO ZBRAZET EDHE MĖ SHUMĖ, ...
E merkurė, 13 dhjetor 2017 - 21:43
Lugina e Preshevės para luftės sė Kosovės sė vitit 1998/99, por dhe pas luftės sė UĒPMBsė sė vitit 2000-2001 kishte diku rreth 80 mijė banorė. Kėto dy konf...
Me largimin e “misioneve tė huaja, fillon str...
E dielė, 10 dhjetor 2017 - 00:09
Baromteri diplomatik *** Mos e kritikoni dhe mos e fajėsoni BE-nė, se mund tė ndodhė ajo mė e keqja, qė disa shtete tė saj ta tėrheqin njohjen ndėrkomb...
EDHE TI O RAMUSH I LĖVIZE FJALĖT?!?
E dielė, 10 dhjetor 2017 - 00:05
...O POPULLI IM! PASKE PASUR FATIN E KEQ QĖ, NUK U MĖSOVE DHE AKOMA NUK PO MĖSOHESH ME KĖTO LOJRAT E NDĖRKOMBĖTARĖVE SI DHE ME DREDHITĖ E HILET E KĖTYRE TĖ...
Zoti ambasador, me gjepura nuk hidhet poshtė ...
E premtė, 08 dhjetor 2017 - 08:35
Reagim ndaj qėndrimit tė Ambasadorit tė SHBA-ve nė Kosovė, z. Greg Delawie Nė intervistėn ekskluzive pėr emisionin « Rubikon » tė datės 5 dhjetor Ambasa...
Akademiku serb Vasilije Krestiq, ta apelojė S...
E merkurė, 06 dhjetor 2017 - 15:28
Barometri diplomatik Jo, Serbia me liderėt, me akademikėt, me popat e saj, dhe me patriarkun Irinej nė krye, tė kėrkojnė rikthimin e Kosovės nėn “ombre...
më shumë nga - Opinion »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi