Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
Pėrsiatje pėr njė intervistė tė presidentit Putin
Publikuar më 24 qershor, 2015 nė orėn 20:31 ( ) Prof. Dr. Eshref Ymeri | Tė ndryshme |
Rrit madhësinë e shkronjave
Nė njė intervistė qė presidenti Putin i pati dhėnė para do kohėsh gazetės italiane “Corriere della sera”, pati deklaruar:
“Vetėm njė i ēmendur apo njė njeri qė ėshtė nė ėndėrr mund tė imagjinojė qė Rusia mund tė sulmojė NATO-n” (Citohet sipas: “Putin: Nuk jam njė agresor, pakt me Evropėn dhe barazi me USA”. Marrė nga faqja e internetit “Sot News”. 06 qershor 2015).

Nė tė vėrtetė, me kėtė deklaratė, Putini zbulon qėndrimin e tij tė pasinqertė ndaj Perėndimit dhe konkretisht ndaj NATO-s. Sepse nė pikėsynimet e tij tė dhunshme kundėr Ukrainės, Putini kėrkon t’i tregojė muskujt Perėndimit, duke iu hakėrruar dhe madje edhe duke e kėrcėnuar haptas fare. Pėr kėtė qėllim, ai ka ngritur rreth vetes njė ushtri tė tėrė me puthatorė (servilė) profesionistė, tė cilėt janė bėrė zėdhėnėsit e tij tė drejtpėrdrejtė. Njėri nga kėta puthadorė me paha tė madhe ėshtė Dmitėr Kiselovi (1954).
Dmitėr Kiselovi ėshtė gazetar rus, drejtues emisionesh televizive, drejtor i pėrgjithshėm i agjencisė informative ndėrkombėtare ruse “Rossia sevodnja” (Rusia Sot) dhe zėvendėsdrejtor i pėrgjithshėm i KSHTRM (Kompanisė Shtetėrore Televizive dhe Radiopėrhapėse Mbarėruse). Nė veprimtarinė e vet gazetareske, Dmitėr Kiselovi, pėr puthadorėsinė (servilizmin) e tij karakteristike ndaj Putinit, ka rėnė nė sy jo vetėm nė sytė e opinionit publik rus, por edhe nė radhėt e opinionit publik ndėrkombėtar.
Kėshtu, me rastin 60-vjetorit tė lindjes sė Putinit (07 tetor 2012), gjatė zhvillimit tė programit me temė “Lajmet e Javės”, Dmitėr Kiselovi pati pėrgatitur njė koment qė zgjati 12 minuta dhe 41 sekonda. Nė atė koment, ai deklaroi:
“Pėr nga pėrmasat e veprimtarisė, Putini-politikan, nė krahasim me paraardhėsit e tij tė shek XX, ėshtė i krahasueshėm vetėm mė Stalinin” (Citohet sipas: “Zemrat e tyre duhen groposur ose duhen djegur, si tė papėrshtatshme pėr vazhdimin e jetės”. Marrė nga faqja e internetit “slon.ru”. 09 dhjetor 2013).
Ndėrsa nė njė tjetėr shfaqje puthadorėsie, Dmitėr Kiselovi i drejtohet Putinit me njė tjetėr deklaratė, kėtė herė vetėposhtėruese:
“Vladimir Vladimiroviē, mua mė ke besnik, ēizmet do tė tė pastrohen me floknajėn time, mė pas do t’ju thur dhe kėngė” (Citohet sipas: Helena Rikovceva. “Ishte Kiselovi ai qė tha pėr Putinin: mua mė ke besnik”. Marrė nga faqja e internetit “svoboda.org”. 13 dhjetor 2013).
Prandaj edhe emri i Dmitėr Kiselovit, nė pjesėn e dytė tė listės sė Bashkimit Evropian qė u hartua pėr shkak tė krizės sė Krimesė, figuron mes emrave tė personaliteteve politike dhe shtetėrore ruse, ndaj tė cilave janė vendosur kufizime nė marrjen e vizave dhe kufizime tė natyrės financiare.
Por, ēuditėrisht, ky Dmitėr Kiselovi, ky puthador i regjur i Putinit, nė njė tjetėr deklaratė, shpalos dyzimin e personalitetit tė vet dhe kalon nga roli i poshtėruesit tė vetvetes, nė rolin e njė ngrehaluci agresiv qė bėhet karagjoz nė sytė e opinionit tė shėndoshė publik rus dhe atij ndėrkombėtar.
Nė emisionin pėrmbyllės tė lajmeve tė javės tė kanalit televiziv “Rusia 1”, tė datės 16 mars 2014, Dmitėr Kiselovi deklaroi:
“Federata Ruse, po tė jetė nevoja, Shtetet e Bashkuara tė Amerikės mund t’i kthejė nė hi radioaktiv, duke pėrdorur armėt bėrthamore” (Citohet sipas: Rusia mund t’i kthejė nė hi radioaktiv Shtetet e Bashkuara tė Amerikės - drejtuesi i emisioneve televizive Kiselov”. Marrė nga faqja e internetit “news.liga.net”. 16 mars 2014).
Por ky nuk ėshtė i vetmi kėrcėnim i hapur qė u bėhet Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės pėr t’i fshirė ato nga faqja e dheut. Kryetari i Akademisė Gjeopolitike Konstantin Sivkov, nė faqet e sė pėrjavshmes ruse “Korrieri ushtarako-industrial”, ka parashtruar planin e “goditjes sė garantuar tė kundėrshtarit”, duke patur parasysh pikat mė tė dobėta tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės. Mbėshtetur nė kėndvėshtrimin e gjeologėve, Konstantin Sivkovi thekson se supervullkani ieloustonian [Yellowstone supervolcano - ndodhet nė veriperėndim tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, nė cepin veriperėndimor tė shtetit Uaioming (Wyoming) qė pėrfshihet nė grupin e tė ashtuquajturve shtete malore - E.Y.] mund tė shpėrthejė nė ēdo moment. Sepse, sipas tij, ky vullkan po i afrohet periudhės sė aktivizimit dhe, rrjedhimisht, mjafton njė shtytje relativisht jo fort e fuqishme. Nė pėrfundim, sipas kėtij shkencėtari me pikėpamje kriminale, Shtetet e Bashkuara tė Amerikės thjesht do tė zhduken nga faqja e dheut, sepse sipėrfaqja e tyre do tė mbulohet me hi me njė shtresė prej disa metrash.
Nė hyrje tė faqes sė internetit qė do tė citohet mė poshtė, thuhet:
“Perėndimi ka filluar njė luftė tė re tė ftohtė kundėr Rusisė, e cila ėshtė gati tė shndėrrohet nė njė luftė “tė nxehtė” dhe Rusia duhet tė zhduket. Me ēfarė mund tė pėrgjigjet Rusia, shtron pyetjen presidenti i Akademisė sė Problemeve Gjeopolitike, doktori i shkencave ushtarake Konstantin Sivkov, kėshillėtar politik.
Mė poshtė vijon shtjellimi konkret i pikėpamjeve tė tij pėr mėnyrėn e zhdukjes sė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės nga ana e Rusisė nėpėrmjet goditjeve bėrthamore:
“Gjeologėt janė tė mendimit se supervullkani ieloustonian mund tė shpėrthejė nė ēdo kohė. Shenjat e shtimit tė aktivitetit tė tij duken sheshit. Prandaj ėshtė e mjaftueshme njė goditje bėrthamore e klasės megaton, pėr tė nxitur shpėrthimin e tij. Pasojat do tė jenė katastrofike pėr Shtetet e Bashkuara tė Amerikės. Gjithė territori i vendit do tė mbulohet me njė shtresė hiri prej dhjetra metrash trashėsi…
Nė kėtė mėnyrė,.. Shtetet e Bashkuara tė Amerikės do tė pushojnė sė ekzistuari, megjithėse edhe pėr pjesėn tjetėr tė botės pasojat do tė jenė katastrofike.
Rusia do tė ketė shumė mė pak pasoja, pėr shkak tė largėsisė nga vendi i shpėrthimit, tė pėrmasave tė territorit dhe tė pozicionit tė saj. Dėmi pėr vendet qė ndodhen nė pjesėt e tjera tė botės pėrballė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, gjithashtu, nuk do tė jetė i madh. Por ky shpėrthim do tė jetė katastrofik pėr mbarė qytetėrimin. Se prandaj edhe ekziston njė armė e tillė. Me mundėsinė e pėrdorimit tė saj, kjo armė duhet t’i presė rrugėn ēdo mendimi pėr tė sulmuar Rusinė.
Njė tjetėr mėnyrė e studiuar e megagoditjes ėshtė nxitja e shpėrthimit tė dallgėzimeve gjigante (cunameve). Kėtė mėnyrė e pati propozuar mė herėt akademiku Andrea Saharov. Me kėtė mėnyrė realizohet shpėrthimi i disa municioneve bėrthamore nė pikat e pėrllogaritura pėrgjatė ēarjeve tektonike nė thellėsitė e brigjeve tė Oqenit Paqėsor dhe tė Oqeanit Atlantik tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės (nga tri deri nė katėr mbushje bėrthamore nė ēdo ēarje) nė njė thellėsi nga 1,5 deri nė 2 km.
Sipas pėrllogaritjeve tė Saharovit dhe tė shkencėtarėve tė tjerė, pas shpėrthimit tė mbushjeve bėrthamore nė njė thellėsi tė tillė, do tė krijohet njė dallgėzim i tillė, i cili nė brigjet e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės do tė arrijė njė lartėsi deri nė 400-500 m. Duke u pėrplasur nė kontinent, dallgėzimi do t’i pėrpijė tė gjitha objektet nė njė largėsi mė shumė se 500 km. Por nėse shpėrthimet do tė kryhen nė thellėsi tė mėdha, ku korja e tokės nė vendtakimet e pllakave ėshtė mė e hollė, atėherė ato (shpėrthimet) do tė shkatėrrojnė koren dhe magma, duke ardhur nė kontakt me ujin e oqeaqnit, do tė bėjė qė shpėrthimet nė fjalė tė jenė shumė mė tė fuqishme. Nė kėtė rast, lartėsia e dallgėzimeve tė egėrsuara (cunameve) do tė arrijė mė shumė se 1,5 km dhe zona e shkatėrrimeve do tė zgjerohet pėrtej bregut nė njė largėsi prej mė shumė se 1500 km.
Kjo lloj arme vlerėsohet si jashtėzakonisht “e pastėr”: sepse nuk do tė ketė dimėr bėrthamor, meqenėse nuk do tė formohen re gjigante pluhuri, kurse uji do tė bjerė nė tokė nė formėn e rrebesheve radioaktive mbi sipėrfaqen e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės… Kundėrdallgėzimi gjigant do tė pėrpijė disa pjesė tė Evropės” (Citohet sipas: “Eksperti: lufta ėshtė nė prag. E fundit nė historinė e Rusisė”. Marrė nga faqja e internetit “Vjesti Ekonomika”. 06 prill 2015).
Pra, nė kėtė material tė faqes sė internetit thuhet se Konstantin Sivkovi qenka kėshillėtar politik. Nėnkuptohet vetvetiu se kėshillėtar politik i kujt qenka konkretisht ky kryetar i Akademisė sė Problemeve Gjeopolitike. Se politikėn nė Rusi e bėn vetėm Putini
Boris Vishnjevski, deputet i Kuvendit Legjislativ tė Shėn-Peterburgut (fraksioni “Jablloko”), me njė tė dhėnė tjetėr interesante, e pasuron edhe mė tej fondin e urrejtjes sė Kremlinit pėr Perėndimin. Ai ka deklaruar:
“Kėtu e ca kohė mė parė, nė njė bisedė rreth tryezės sė rrumbullakėt pėr gjendjen e mjeteve tė informimit masiv, Nika Strizhak (emri i plotė i saj ėshtė Veronika Strizhak, lindur nė Leningrad nė vitin 1962, e njohur si kinoregjisore, autore filmash dokumentarė dhe si drejtuese emisionesh televizive - E.Y.) ėshtė bėrė e famshme me njė subjekt, nė tė cilin propozohej qė Parada e Fitores (ėshtė fjala pėr paradėn ushtarake qė zhvillohet nė Sheshin e Kuq ēdo vit mė 09 maj - E.Y.) tė zhvendoset nė Londėr ose nė Berlin dhe bėheshin pėrllogaritje se sa kohė do t’i duhet ushtrisė ruse pėr tė “pushtuar” njėrin ose tjetrin kryeqytet tė Bashkimit Evropian” (Citohet sipas: Boris Vishnjevski. “Putini dhe opozita “jointeresante””. Marrė nga faqja e internetit “Radiojehona e Moskės”. 07 qershor 2015).
Nėse nė Rusi do tė ishte ndėrtuar me tė vėrtetė njė shtet ligjor dhe nėse president i vendit do tė ishte njė tjetėr individ, me njė tjetėr format intelektual, sigurisht qė gazetari puthador i Putinit, me emrin Dmitėr Kiselov, si edhe Kryetari i Akademisė sė Problemeve Gjeopolitike Konstantin Sivkovi, do tė duhej tė merreshin nė ndjekje penale pėr kėtė kėrcėnim qė u kanė bėrė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės dhe pėr mbjelljen nė radhėt e opinionit publik rus tė frymės sė urrejtjes pėr Perėndimin. Por atyre, si njerėz tė brumosur me ideologjinė e dhunės putiniane, pas kėtyre deklaratave prej krekacorėsh tė kulluar, nuk u ka hyrė asnjė gjemb nė kėmbė, sepse pas tyre fshihet vetė Putini.
Kjo propagandė helmatisėse nė radhėt e popullit rus, kjo urrejtje e pėrhapur me kaq zell kundėr Perėndimit dhe sidomos kundėr Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės pėrmes mjeteve tė informimit masiv, tė cilat e kanė shndėrruar Putinin nė “Perėndinė e botės ruse”, i ka dhėnė frytet e veta me kahje komuniste. Dhe ja rezultati:
“69% e banorėve tė Rusisė e vlerėsojnė si ngjarje negative shpėrbėrjen e Bashkimit Sovjetik nė vitin 1991, kurse 61% e tyre i pėrmbahet mendimit se disa territore tė shteteve tė tjera, nė tė vėrtetė, duhet t’i pėrkasin Rusisė” (Citohet sipas: “NATO-Rusi: brezat e rinj po pėrjetojnė kohėn e shkollės sė luftės sė ftohtė”. Marrė nga faqja e internetit “InoPressa”. 10 qershor 2015).
Pretendimi pėr pushtimin e territoreve tė huaja, tė cilin e pėrkrah shumica e popullit rus, dėshmon fare shkoqur se mjetet e informimit masiv Putini i ka shndėrruar nė leva tė fuqishme tė politikės sė tij, tė cilat kanė kultivuar dhe po kultivojnė me shumė ngulm histerinė e shovinizmit masiv nė qėndrimin ndaj vendeve tė tjera.
Duke pasur parasysh formatin e formimit psikologjik tė popullit rus, i cili propagandėn e televizionit shtetėror e merr pėr tė vėrtetė “tė dėrguar nga Hyjnia”, duhet pranuar se informacioni i mėposhtėm ėshtė tejet i besueshėm:
“Siē e pranojnė madje ata qė janė tė lidhur ngushtė me Kremlinin, forca kryesore qė formon opinionin publik, ėshtė televizioni shtetėror. Mė herėt, kėtė vit, nė njė bisedė qė pati me disa gazetarė tė gazetės angleze “The Guardian”, njė ish-zyrtar i lartė i Kremlinit, i njohur personalisht me Putinin, deklaroi: “Kush kontrollon televizionin, kontrollon vendin. Sikur televizionin ta hidhnin nė dorė komunistėt, gjatė tre muajve Rusia do tė bėhet komuniste. Nėse kontrollin e tij do ta hidhnin nė dorė fashistėt, ajo do tė bėhet fashiste. Pikėrisht nė njė vend tė tillė jetojmė ne”” (Citohet sipas: “Pse rėnia e ēmimit tė naftės e kėrcėnon Putinin me njė pėrmbysje nė oborr”. Marrė nga faqja e internetit “inosmi.ru”. 22 dhjetor 2014).
Deri tani nuk kemi dėgjuar qė ndokush nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės t’i ketė bėrė ndonjė kėrcėnim Rusisė me armė bėrthamore, madje deri edhe me zhdukje nga faqja e dheut. Armatimet e rėnda qė NATO-ja po vendos nė republikat e Priballtikut dhe nė disa vende tė Evropės Lindore, shėrbejnė si njė pėrmbushje e kėrkesave tė kėtyre vendeve pėr shtimin e masave mbrojtėse, meqenėse Kremlini nuk po heq dorė nga lufta qė po zhvillon nė Ukrainė, pranė kufirit tė tyre, luftė, tė cilėn e ka filluar qė nė pranverėn e vitit 2014.
Po si ėshtė e mundur qė tė bėhen kėrcėnime kaq tė hapura nė adresė tė Perėndimit dhe sidomos tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, kėrcėnime kėto qė pėrcillen pėrmes mjeteve tė informimit masiv, prapa sė cilave qėndron politika e Kremlinit? Me sa duket, politikės ruse i ka mbetur peng mosrealizimi i Testamentit tė Pjetri tė Parė dhe i planeve tė Stalinit pėr pushtimin e Evropės, tė cilin ai ėndėrronte ta vinte nė jetė me nėnshkrimin e Paktit Molotov-Ribentrop mė 23 gusht 1939.
Kur u njoha nė faqet e internetit me dy kėrcėnimet e lartpėrmendura tė Dmitėr Kiselovit dhe tė Konstantin Sivkovit nė adresė tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, m’u kujtua libri i Stendalit (1783-1842) me titull “Jeta e Napoleonit” (Vie de Napoléon). Stendali shkruan:
“Qė nga koha e Pjetrit tė Madh, Rusia besonte me bindje tė fortė se ajo do tė bėhej sundimtarja e Evropės dhe se e vetmja fuqi qė do tė matej me tė, do tė jetė Amerika” (Citohet sipas: Stendhal. “Vie de Napoléon”. Napoléon. Tome I”. Texte établi par Henri Martineau. Paris. Le Livre du divan. 1930, p. 227).
Dhe kėshtu do tė kishte ndodhur me tė vėrtetė. Po tė mos kishin zbarkuar trupat amerikane nė Normandi nė qeshorin e vitit 1944, pėr tė hapur frontin e dytė kundėr Hitlerit, Stalini, nėn maskėn e “ēlirimtarit” tė Evropės nga zgjedha e Gjermanisė naziste, do tė marshonte drejt Perėndimit, pėr tė arritur deri nė Gjibraltar, me qėllim sovjetizimin e mbarė kontinentit.
Pra, mjetet ruse tė informimit masiv nė shėrbim tė Putinit, bėjnė publike kėrcėnime pėr shfarosjen e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės dhe pėr pushtimin e Evropės. Ėshtė nė traditėn e kastės sunduese ruse qė popullin rus ta mėkojė nė vazhdimėsi me psikozėn e luftės.
Gjenerali rus Aleksej Kuropatkin (1848-1925), nė njė memorandum qė i dėrgonte carit nė vitin 1900, shkruante:
“Gjatė 200 vjetėve tė fundit, Rusia ka qenė nė gjendje lufte 128 vjet… Nga 128 vjet luftėrash, 5 vjet kemi bėrė luftėra mbrojtėse, kurse 123 vjet kemi bėrė luftėra pushtuese” (Citohet sipas: “Sa herė ka luftuar Rusia?”. Marrė nga faqja e internetit “alternathistory.org.ua”. 21 maj 2013).
Kjo psikozė, me kalimin e shekujve, ka ushtruar ndikimin e vet nė formimin psikologjik tė popullit rus, i cili e ka pranuar despotizmin ushtarak si pjesė tė jetės sė vet. Prandaj Stendali thekson:
“Nė Rusi askush nuk ēuditet nga sundimi i despotizmit. Ky ėshtė i lidhur pazgjidhshmėrisht me fenė dhe pėrderisa mbartės i tij ėshtė njė njeri i urtė dhe i sjellshėm, despotizmi atje revolton vetėm pak njerėz me bindje filozofike, tė cilėt kanė qenė nė vende tė huaja. Nuk janė thirrjet dhe as medaljet ato qė i frymėzojnė ushtarėt rusė tė hidhen nė betejė, por urdhrat e lajkatarit tė shenjtė tė Nikollajit. Mareshali Masena (André Masséna 1758-1817) ka rrėfyer nė praninė time se ushtari rus, kur njė bashkatdhetar rrėzohet pranė tij i vdekur pėrdhe, ėshtė kaq i bindur pėr faktin qė ai do tė ringjallet nė atdhe, saqė i jep porosi t’i bėjė tė fala nėnės sė tij” (po aty, f. 235-236).
Psikoza e luftės, me tė cilėn kasta sunduese nė Rusi e ka mėkuar popullin e vet pėr shekuj me radhė, ka bėrė qė ajo tė gjejė njė truall tė pėrshtatshėm nė radhėt e tij, pėr faktin se kasta nė fjalė atė s’e ka lejuar asnjėherė tė jetojė i lirė, asnjėherė nuk e ka lejuar tė shijojė frytet e demokracisė, tė mishėruar nė formatin e njė shteti ligjor, ku mbrojtja e pronės dhe e tė drejtave tė individit pėrbėjnė themelet e tij.
Dmitėr Korēinski (1954), personalitet politik dhe shoqėror ukrainas, gazetar dhe drejtues emisionesh televizive, thotė:
“Rusėt… pėr Kremlinin shėrbejnė si njė material konsumi, madje si njė material, pėr tė cilin atij nuk i dhimbset fort dhe qė atė mund ta zėvendėsojė me kėnaqėsi me diēka tjetėr, mė tė pėrshtatshme… Nė vetėdijen e shumicės sė rusėve, Kremlini psikologjik nuk duhet tė rrijė bosh: rusėt heqin dorė vullnetarisht nga subjektiviteti i vetvetes dhe atė ia dorėzojnė kujtdo qoftė, madje edhe forcave armiqėsore (bolshevikėve, fjala vjen), por mjafton qė ato tė mishėrojnė nė vetvete Kremlinin. Pikėrisht ky tipar i psikologjisė kombėtare mund tė rezultojė i kobshėm pėr rusėt” (Citohet sipas: Dmitėr Korēinski. “Rusėt pėr Kremlinin janė material pėr konsum”. Marrė nga faqja e internetit “ANVICTORY”. 18 Shkurt 2010).
Faktin qė kasta sunduese e ka trajtuar tradicionalisht popullin rus si material konsumi, e ka pranuar edhe vetė bashkėshortja e carit Nikollaj II (1868-1918), caresha Aleksandra Fjodorovna (1872-1918). Nė njė letėr qė i dėrgonte bashkėshortit tė saj mė 17 gusht 1916, ajo shkruante:
“Gjeneralėt e dinė se ne kemi shumė ushtarė nė Rusi dhe prandaj nuk u dhimbset jeta e tyre” (Citohet sipas: Olga Tonina, Aleksandėr Afanasjev. “Mos t’ju vijė keq pėr ushtarėt, gratė do tė pjellin tė tjerė”. Marrė nga faqja e internetit “samlib.ru”. 20 dhjetor 2012).
Edhe nė periudhėn e sistemit komunist, Kremlini, nė vazhdim tė traditės sė carizmit, popullin rus tė tillė e ka pas vlerėsuar, si material konsumi. Gazetarja dhe shkrimtarja ruse Julia Llatėjnina (1966), shkruan:
“Popullsia e Bashkimit Sovjetik shėrbente si material konsumi pėr nėnshtrimin e mbarė botės. Nga pikėpamja e atyre qėllimeve qė i patėn vėnė vetes bolshevikėt dhe Stalini, kjo ishte gjė pa rėndėsi” (Citohet sipas: Julia Llatėjnina. “Popullsia e Bashkimit Sovjetik ishte material pėr konsum pėr nėnshtrimin e mbarė botės”. Marrė nga faqja e internetit “unitpost.com”. 10 maj 2015).
Dhe Julia Llatėjnina vazhdon:
“Gjatė zhvillimit tė luftimeve pėr pushtimin e Berlinit, humbjet nė njerėz tė Ushtrisė sė Kuqe arrinin nė 15 mijė ushtarė nė 24 orė. Cila ishte arsyeja? Ishte “gara socialiste” mes Konjevit (mareshalit Ivan Konjev - 1897-1973) dhe Zhukovit (mareshalit Gjergj Zhukov - 1896-1974) se kush do ta pushtonte i pari Berlinin” (po aty).
Edhe pas pėrmbysjes sė sistemit komunist, Kremlini, si gjithmonė, popullin rus ka vazhduar ta vlerėsojė si material pėr konsum. Profesori i Universitetit tė Ilisė nė Gjeorgji Oleg Panfillov (1957), shkruan:
“Kremlini qenka duke mbrojtur rusėt? Nė Rusi, deri tani, vazhduakan t’i marrin pėr tė vėrteta pėrralla tė tilla? Nė Taxhikistan, nė vitin 1992, Rusia shpėrtheu njė luftė tė pėrgjakshme civile. Nė pėrfundim, numri i rusėve nga 388,5 mijė nė vitin 1989, ra nė 68,2 mijė nė vitin 2000. Nė Ēeēeni, gjatė periudhės midis dy luftėrave, prej vitit 1994 numri i rusėve u shkurtua nga 294 mijė nė vitin 1989 nė 40 mijė nė vitin 2002. Atje ku Rusia shpėrthen luftėra, e pėson jo vetėm popullsia rrėnjėse. Kremlini tallet me rusėt, tė cilėt bėn sikur i mbron” (Citohet sipas: Oleg Panfillov. “Njerėzit rusė janė material konsumi i Kremlinit”. Marrė nga faqja e internetit “ru.krymr.com”. 17 shtator 2014).
Putini, si vazhdues i politikės sė diktatit mbi popullin rus, duhej tė pėrgjigjej pėr luftėn e dytė nė Ēeēeni qė u shoqėrua me dhjetra mijėra viktima, me vdekjen e pengjeve nė Nord-Ost, pėr sulmin nė shkollėn e Beslanit, pėr luftėn me Gjeorgjinė dhe pėr sulmin qė ka ndėrmarrė nė lindje tė Ukrainės qė nė pranverėn e vitit 2014.
Por Putini, ashtu si edhe sundimtarėt pararendės tė Rusisė, nuk i njeh asnjė pėrgjegjėsi vetes pėr jetėn e rusėve, tė cilėt i tajton si mish pėr top, duke i degdisur nėpėr fronte luftėrash agresive, pa tė cilat Kremlini e ka tė vėshtirė tė mbijetojė. Sepse edhe nė periudhėn e sundimit tė tij, populli rus vazhdon tė mbetet njė material konsumi pėr Putinin.
Zėvendėskryeredaktori i radiostacionit “Jehona e Moskės” Vladimir Varfollomejevi (1966), ka shkruar se si nė rrethinat e Moskės patėn varrosur fshehurazi tre ushtarė tė vrarė, tė cilėt Kremlini i kishte dėrguar pėr tė luftuar nė Lindje tė Ukrainės. Ai thotė:
“… minimumi tre arkivolė erdhėn kėto ditė nė rrethinat e Moskės nga Ukraina. Nė rrjetet sociale nuk ka asnjė informacion zyrtar… Nė pranverė, qė tė tre, nuk dihet se nė ē’mėnyrė, pėrfunduan nė vendin fqinj, patėn luftuar atje nė radhėt e forcave antiqeveritare dhe qenė vrarė nė fund tė muajit maj gjatė zhvillimit tė luftimeve nė Donjeck” (Citohet sipas: “Nė Rusi i varrosin fshehurazi tė vrarėt nė Dombas”. Marrė nga faqja e internetit “belaruspartisan.org”. 19 qershor 2015).
Pra, edhe nė kėrcėnimin e gazetarit dhe publicistit Dmitėr Kiselov, tellallit tė famshėm tė Putinit, edhe nė planin e kryetarit tė Akademisė sė Problemeve Gjeopolitike Konstantin Sivkov, u parashikuaka njė luftė shfarosėse kundėr Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, me armė bėrthamore. A thua se Shtetet e Bashkuara tė Amerikės do tė jenė duke bėrė njė “gjumė letargjik” kur armėt bėrthamore ruse “do tė japin goditje” nė supervullkanin ieloustonian dhe nė ēarjet tektonike nė thellėsitė e brigjeve tė Oqenit Paqėsor dhe tė Oqeanit Atlantik, armė kėto, tė cilat, sipas Konstantin Sivkovit, Rusisė do t’i duhen 10-12 vjet pėr t’i prodhuar? Edhe nė kėto kėrcėnime del fare qartė nė spikamė psikologjia ēifligariste e Kremlinit, karakteristike pėr periudhėn e bujkrobėrisė nė Rusi, ku ēifligari e trajtonte bujkrobin si mall. Se nė njė pėrballje tė mundshme bėrthamore me Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, Kremlini nuk e zė nė hesap rrezikun qė mund t’i kanoset popullit rus, se ky, si gjithmonė, vazhdon tė mbetet pėr tė thjesht njė material pėr konsum. Prandaj edhe politologu i shquar rus Dmitėr Oreshkin (1953), deklaron:
“Pėr njerėzit kėtu nuk e vret mendjen askush, njerėzit kėtu janė material pėr konsum” (Citohet sipas: Dmitėr Oreshkin. “Vladimir Putini - perėndia e diellit”. Marrė nga faqja e internetit “putinbog.wordpress.com”. 09 tetor 2012).
Megjithatė, edhe pse po sillet si krekacor para Ukrainės, edhe pse marrėveshjen e nėnshkruar pėr respektimin e tėrėsisė sė saj territoriale e ka shkelur pa iu bėrė vonė fare, Putini e ka marrė njė mėsim tė mirė nga Sekretari i Departamentit tė Shtetit Xhon Kerri.
Nė takimin qė u zvillua nė Soēi mė 12 maj 2015, Xhon Kerri i dorėzoi presidentit Putin njė ultimatum tė Barak Obamės, nė tė cilin bėhej fjalė pėr shkallėzimin e dhunės nė Ukrainė. Kėtė e bėn tė ditur nė uebsajtin e vet analisti dhe financieri i shquar rus Sllava Rabinoviē (1966). Sipas njė burimi qė ai ka siguruar nė strukturat e larta tė Shėrbimit Federativ tė Sigurisė, midis Xhon Kerrit dhe presidentit Putin ėshtė zhvilluar njė bisedė, nė tė cilėn presidenti rus ka marrė kėtė paralajmėrim:
“… Mister Putin, harrojeni njė fjalė tė tillė si “Mariupol” (qytet nė qarkun e Donjecit, nė juglindje tė Ukrainės, nė bregun e detit Azov E.Y).Po u futėt atje, aty do tė jenė disa ushtarakė amerikanė. Po u ndėrmor ndonjė sulm kundėr tyre, do tė krijohet njė precedent: pėr herė tė parė, gjatė gjithė historisė, ushtarakė rusė do tė sulmojnė ushtarakė amerikanė. Fuqia e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės do tė jetė prapa. Jo pėrpara, por prapa… Ne do tė groposim njėqind mijė ushtarė dhe oficerė tuaj, do ta furnizojmė Ukrainėn me armė vdekjeprurėse, do tė vendosim sanksionet mė tė egra dhe do tė stakojmė SWIFT-in [Society for Worldwide Interbank Financial Telecommunications (Bashkėsia e Telekomunikacioneve Botėrore Financiare Interbankare - E.Y.)]. Dhe kėtė herė unė nuk bėj shaka. Ne kemi pėr ta bėrė njė gjė tė tillė… Po e lėmė Krimenė jashtė kllapave. Jo se ne e kemi harruar atė, Krimenė juve do t’jua kujtojė Merkeli, e cila aneksimin e quan aneksim. Punėn e Krimesė do ta shikojmė mė vonė. Tani fjalėn e kemi pėr Lindjen e Ukrainės” (Citohet sipas: “Sipas tė dhėnave burimore, Kerri e paralajmėroi Putinin: po shkelėt nė Mariupol, ne do tė groposim njėqind mijė ushtarė dhe oficerė tuaj”. Marrė nga faqja e internetit “InoPress”. 24 maj 2015).
Sipas fjalėve tė Sllava Rabinoviēit, nė bazė tė protokollit, ishte parashikuar qė me Putinin tė takohej Obama, por Obama nuk bisedon mė me Putinin. Takimin e Xhon Kerrit me Putinin, analisti Sllava Rabinoviē e vlerėson si njė “paralajmėrim tė fundit amerikan”. Sipas mendimit tė autoriteteve amerikane, rreziku i ndėrhyrjes ushtarake ruse nė Ukrainė i kaloi caqet dhe Shtetet e Bashkuara tė Amerikės filluan tė veprojnė.

Me sa duket, paralajmėrimi qė Shtetet e Bashkuara i bėnė Putinit pėrmes Xhon Kerrit, e dha rezultatin e vet. Gazetarja ruse Evgjeni Albac (1958), komentatore politike, politologe, veprimtare shoqėrore dhe shkrimtare, kryeredaktore e revistės “The New Times”, ka bėrė tė ditur se Putini ka vendosur tė largohet nga Donbasi. Ajo ka deklaruar:
“Vendimi pėr Donbasin ėshtė marrė. Pala ruse do tė largohet qė andej. Por kėtu lind njė shqetėsim: ē’do tė bėhet me ata njerėz nė Donbas, tė cilėt u gjendėn mes kudhrės dhe ēekanit dhe qė tani nuk i duhen mė askujt, si do tė mbijetojnė nė kushtet kur atje ka probleme pėr dėrgimin e ndihmave humanitare se njerėzit s’kanė ē’tė hanė?… Autoritetet ruse, mė nė fund, filluan ta kuptojnė se sanksionet jo vetėm qė janė njė gjė serioze, por rezultojnė si diēka shumė mė serioze. Edhe spiralja e re e sanksioneve dėshmon se ekonomia ruse nuk ėshtė mė nė gjendje tė pėrballojė gjėsend” (Citohet sipas: Evgjeni Albac. “Putini vendosi tė largohet nga Donbasi”. Marrė nga faqja e internetit “vlasti.net”. 30 mars 2015).
Evgjeni Albac thekson se autoritetet ruse po mundohen qė, pėrmes Xhon Kerrit, ta bindin presidentin Barak Obama tė heqė qoftė edhe njė pjesė tė sanksioneve kundėr sektorit bankar rus. Kreu i ministrisė sė jashtme tė Federatės Ruse Sergej Lavrov, pati deklaruar mė herėt se vendimin pėr dhėnien e autonomisė krahinave tė Donjeckut dhe tė Luganskut duhet ta marrė populli ukrainas. Ai pati theksuar gjithashtu se presidenti Poroshenko tani ėshtė shansi mė i mirė pėr Ukrainėn.
Me sa duket, Putini kėrkon tė ringjallė Bashkimin Sovjetik, duke pushtuar territore tė huaja, ēka do tė thotė se ai nuk paska nxjerrė mėsime nga pėrvoja e hidhur e Millosheviēit, i cili kėrkonte tė rikrijonte me dhunė mikroperandorinė jugosllave, duke kryer agresione kundėr disa shteteve tė Ballkanit. Elita oligarkike rreth tij duhet ta kėshillojė qė tė heqė dorė nga agresionet kundėr vendeve tė tjera, pėr tė mos pėsuar fatin e Millosheviēit, dhe ta ēlirojė popullin rus nga epshet shoviniste qė ia ka futur nė gjak.
Gazetarja Natalia Dvali i ka marrė njė intervistė Konstantin Borovoit (1948), politikan opozitar rus, ish-deputet i parlamentit (1995-2000), sipėrmarrės, kryetar i partisė “Zgjedhja Perėndimore”. Nė atė intervistė ai ka deklarua se Putini ndodhet nė njė situatė pa rrugėdalje dhe se njė luftė e madhe me Perėndimin ėshtė e pashmangshme. Pyetjes sė gazetares se ēfarė do t’i kėshillonte ai Kievit zyrtar, ai i ka dhėnė pėrgjigjen e mėposhtme:
“Qė sot Kievi duhet tė fillojė tė pėrgatitet pėr Gjyqin Ndėrkombėtar nė Hagė dhe pėr tribunalin kundėr Putinit. Nė territorin e Ukrainės sė pavarur, sovrane, ndodhen formacione ushtarake tė njė shteti tė huaj, tė cilat kryejnė akte dhune kundėr qytetarėve dhe po u rrėmbejnė tokat. Tė gjitha kėto krime ėshtė e domosdoshme tė evidentohen, tė grumbullohen video- dhe fotomateriale, tė merren nė pyetje dėshmitarė, tė krijohen komisione dhe qendra informacioni. Kjo po bėhet nė nivelin e gazetarėve dhe tė vullnetarėve, por, fatkeqėsisht, jo nė nivel shtetėror. Ėshtė e domosdoshme qė sot tė ngrihen padi nė gjykata ndėrkombėtare, sepse me kalimin e kohės ikėn aktualiteti dhe largohen dėshmitarėt e ēdo krimi konkret. Sapo Lindja e Ukrainės tė ēlirohet, atje kanė pėr t’u zbuluar varre masive, si nė Kosovė. Unė nuk kam dyshuar pėr asnjė ēast se Kremlini ka dėrguar krematoriume tė lėvizshme pėr djegien e kufomave, me qėllim qė tė zhdukė gjurmėt e krimeve tė veta. Nė Lindje tė Ukrainės kanė shkuar pėr tė luftuar edhe shumė nazistė tė ndėrkryer, me tatuazhe nė formėn e kryqeve tė thyera. Kėta tė rinj janė stėrvitur pėr tė kryer vrasje etnike, para sė gjithash, pėr tė vrarė ukrainas” (Citohet sipas: Natalia Dvali. “Intervistw me Konstantin Borovoin”. Marrw nga faqja e internetit “gordon.ua”. 18 qershor 2015).
Mėnyra se si Putini po sillet jo vetėm ndaj Ukrainės, qė ėshtė kryeqendėr e hershme e kulturės sė sllavėve lindorė, por edhe ndaj komunitetit ndėrkombėtar dhe sidomos ndaj Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, tė bėn tė dyshosh se ai duhet tė vuajė nga komplekset e inferioritetit. Dhe kjo ėshtė njė fatkeqėsi e rėndė pėr popullin rus, tė cilin intelektualėt rusė, me pėrkrahjen qė i japin Putinit, dėshmojnė se notojnė nė batakun e shovinizmit rusomadh. Po cila ėshtė arsyeja qė intelektualėt rusė kanė dalė nė pėrkrahje tė Putinit? Pėrgjigjen s’po e jap unė. Se pėrgjigjen e kėsaj pyetjeje e ka dhėnė njė intelektuale ruse, kritike letrare, zonja Alla Kirejeva, bashkėshortja e poetit tė talentuar tė viteve ’60 Robert Rozhdjestvjenski.
Gazetarja Natalia Dvali, nė njė intervistė qė i ka marrė para do kohėsh, i ka drejtuar asaj edhe pyetjen e mėposhtme:
“ - Si shpjegohet qė kaq shumė pėrfaqėsues tė inteligjencies krijuese tė Rusisė, si shkrimtarė, artistė, muzikantė, jo vetėm qė nuk ngrihen kundėr politikės sė Putinit, por edhe e pėrkrahin atė aktivisht?”.
Dhe zonja Alla Kirejeva pėrgjigjet:
“ - Sepse ata kanė njė shpirt prej skllavi, prej lakeu” (Citohet sipas: “Vejusha e poetit Rozhdjestvjenski Kirejeva: Putini, me duart e veta, ka shkaktuar tė gjitha tragjeditė kryesore tė Rusisė gjatė 15 vjetėve tė fundit”. Intervistė pėr gazetaren Natalia Dvali. Marrė nga faqja e internetit “gordon.ua”. 09 nėntor 2014).

Tiranė, 22 qershor 2015

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Prof. Dr. Eshref Ymeri
Shkrimet e tjera të këtij autori
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 34 vizitorë
Lexuar: 528 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
Skandali i kriminelėve tė UDB-sė dhe familjes...
E premtė, 17 nėntor 2017 - 18:13
Kompania ndėrtimore “Conex Sh.p.k.” me para tė veta i kreu punė Haki Rugovės nė fshatin Syriganė nė vlerė 80 000 euro, ia siguronte 100 vota LDK-sė nga 100...
Pėrfaqėsimi “dinjitoz” i Haxhi Zekės nga pedo...
E martė, 14 nėntor 2017 - 18:57
Rezultatet e Programit pėr Vlerėsimin Ndėrkombėtar tė Studentėve (PISA) tė cilat e radhisin Kosovėn diku kah fundi i pusit, nuk i bėnė pėrshtypje thuajse a...
Kosova, Dubai, energjia diellore dhe ajo e qy...
E enjtė, 09 nėntor 2017 - 19:07
Mora shkas nga njė kontratė e Dubait ( Emiratet arabe) me njė firmė nga Shangaji dhe njė nga sauditet pėr ndėrtimin e njė termocentrali diellor me fuqi 700...
Njė pėrvjetor qė nuk e tronditi botėn
E merkurė, 08 nėntor 2017 - 04:26
7 nėntori, nė mos tė gjithėve, tė paktėn brezit tim, i kujton njė datė apo ngjarje tepėr tė rėndėsishme, Revolucionin Socialist tė Tetorit, tė 1917-ės, ku...
HAXHI SALI BEJ PĖRRENJASI - NDĖRTUESI I VEP...
E premtė, 03 nėntor 2017 - 01:52
Sa mė shumė kalojnė shekujt, aq mė e trashė bėhet perdja e errėsirės pėr tė ndriēuar figura historike dhe kontribute humane. Kujtdo qė nis tė shkruaj, me s...
më shumë nga - Tė ndryshme »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi