Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
Serbia i ka borxh Kosovės territore tė shumta jashtė Kosovės- e jo tė invadojė e tė marrė asnjė pėllėmbė tjetėr nga Republika e Kosovės
Publikuar më 24 qershor, 2015 nė orėn 20:59 ( ) Histori |
Rrit madhësinë e shkronjave
Duke u kthyer nė Zvicėr, ku jetoj, pas njė udhėtimi tė gjatė nė emėr tė kulturės e poezisė, nė Ennepetal tė Gjermansė, i ndalur pėr punė nėpėr disa pika tė ndryshme, edhe nėpėr Austri, e nė bisedime me individė tė veēantė, sapo kthehem nė Zvicėr e marr dhe e blej gazetėn "Bota Sot",[1] e cila ndodhej vetėm nė atė pikė tė shitjes, nga disa shkrime tė lexuara aty nxitem dhe befasohem. Sidomos nė artikujt e saj "Serbia e imiton Rusinė nė Krime, kėrkon tė invadojė veriun e Kosovės", "Lufta speciale e Serbisė, sponzoron ISIS-in tė provokojė invadimin" dhe "Kosova ta akuzojė Maqedo-ninė pėr planifikim dhe finanzim tė tragjedisė sė Kumanovės"...

Kėta artikuj tė gazetės dhe mjaft gjėra tė tjera nė opinion mė zgjuan kėrshėrinė tė shkruaj kėtė shkrim, me tė vėrtetat dhe tė pavėrteta e veta, sado qė i kam thėnė pikėpamjet e mija disa herė mė parė, edhe nė forma tė tjera.
Nė vrazhdė tė kėtyre, erdhi befas rasti i Kumanovės, e cili, jo vetėm se mori jeta njerėzish tė posaēėm, por na shokoi me realizimin e pėrgjakshėm tė tyre nga ana e Maqedonisė, duke i mbytur pas zėnies nga ana policisė maqedonase Mirsad Ndecajn e Beg Rizajn, por edhe "planet" e posaēme ushtarake tė Serbisė, gjoja pėr "intervenim ushtarak", qė ajo po tentojka tė bėjė, nė ardhmen, nė Republikėn e Kosovės.
Kėrcėnimet e vazhdueshme dhe aplikimet e tyre tė rėnda pėrgjatė qindra vjeēarėve ndaj Kosovės, na detyrojnė tė mendojmė dhe tė shkruajmė kėtė shkrim serioz.
Kėrcėnimet e tilla, synimet e pėrhershme, provokimet, etj. janė mėse tė vėrteta e pėrmanente, me gjithė krerėt e Evropės sė Bashkuar, qė vetėm pėr Serbinė e sllavėt veprojnė dhe kanė harruar se pikėrisht serbėt i kanė inicuar luftėrat botėrore I e II. Janė politikanėt e Evropės pikėrisht ata qė ia kanė ndėrruar emrin Gadishullit Ilirik, duke synuar qė tė mos e njohim tė kaluarėn historike tė tij dhe t`i themi "Ballkan", ashtu siē dėshironin krerėt e veēantė tė Kongresit tė Berlinit, mė 1878.[2]
I kam ende tė hapura plagėt qė na i hapėm, si p.sh. Sami Ukshini, pa folur aspak me ne, pothuajse qė pas luftės sė shqiptarėve nė Maqedoni, tė Beg Rizajt e vėllezėrve apo kushėrinjėve Ndrecaj, etj. tė cilėt e bėjnė njė hap tė ngutshem, tė gabuar dhe tė pa logjikė, ndonėse janė ushtarak tė ushtrive tė ndryshme, dhe na lėnė nė mendime tė ndryshme, nga mė tė ligat. Nuk do mend tė mohohet se ndaj tyre ishin tė hapura disa proceduara ndėrkombėtare, por nuk e kuptojmė si e vendosėn ata qė tė shkojnė direkt e nė gojė tė armikut sllavo-makedon, nė Kumanovė, tė gjithė sė bashku, pa i pėrfillur njėherė elementet e para e tė mėsuara tė aftėsimit ushtarak.
Gjenerali nuk guxon tė veprojė kėshtu, sepse do tė marrė nė qafė shumė jeta tė njerėzve dhe tė idhtarėve, tė organizuar nė njė formacion tė ri e luftarak. Aq mė pak nuk do tė kishte guxuar tė futet nė Kumanovė, sepse Gjenerali duhet tė qėndroj larg vijės sė betejės dhe vetėm i mbrojtur nė prapavijė, tė cilėn nuk do ta arrinte ta marrė aq lehtė armiku mė dinak. Pra, nuk po merrem mė shumė me ta, sado qė mė kanė rrjedhur lotėt pėr viktimėn mė tė vogėl, vajzėn 8 vjeēare, tė "dėnuar" pėr tė kėnaqur pushtuesin sllavo-makedon, krahas tė tjerėve, nė njė kohė tė rrezikshme.
Nė po merremi vetėm me ēėshtjen e madhe tė Serbisė, sepse kjo ėshtė kryesorja. Tė tjerave ēėshtje, po aq tė mėdha, si psh. Maqedonisė, Epirit, dhe Malit tė Zi, do t`u kthehemi mė vonė, veēanėrisht Maqedonisė...
Kanė shkuar gazetat kėtyre ditėve sikur Serbia po merret me disa shkrime tė saj tė vjetra dhe pretendon tė marrė nga Kosova "territore tė tjera" nga e tėrė Republika e Kosovės, sikur nuk ka marrė territore tė mjaftuara nga territoret tona, edhe pse i ka marrė deri nė Nish dhe Sanxhakun e Serbisė, qė i mbanė nėn dhunėn e saj. Zatėn, ato i ka shpopulluar tėrėsisht, nga gjenocidi i parparė, prej tė qenurit "toka shqiptare", dhe ndonjėren nga kėto treva, si p.sh. "Sanxhakun e Serbisė", i ka futur nėn mbrojtjen UNESKO-s, si "zonė tė mbrojtur"...
Por, sipas gazetės "Bota Sot", Serbia kėrkon tė bėjė me Veriun e Kosovės, siē bėri Rusia me Krimenė,[3] sado qė nuk ėshtė krejtė e saktė, dhe aq mė pakė nuk mund tė krahasohet Kosova me Krimenė, sepse Kosova ka qenė qė prej gjenezės sė vet tokė pellazge, dardane, ilire dhe shqiptare. Ajo kurdoherė ka mbetur diametralisht tokė antiserbe. Kundėr kėsaj nuk pushojnė "planet serbe", pėr njė "intervenim ushtarak", sepse Serbisė nuk i ndalen uritė pėr humbjen gjak tė shqiptarėve qė janė kundėr luftės e qė vonė luftojnė, por qė sundohen nga njė kastė e piunave tė Serbisė, qė ėshtė vėnė nė "krye" tė udhėheqjes sė Kosovės.
Kjo kastė, e vėnė nė kokė tė udhėheqjes sė Kosovės, kanė mėsuar tė jenė ashtu siē duan armiqtė tanė, tė jenė "politikanė" tė veēantė tė tregtisė me tokėn shqiptare. Atė tokė tė shenjtė nuk ua ka lėnė trashėgim x-gjyshi, stėrgjyshi, babagjyshi e baba qė ta shesin me tė holla te hazmi i tyre, sepse fjala "Sk-ip-at-arė" [4] do tė thoshte se "nuk kanė tokė pėr tė ndarė" me armiqtė. Por, ata kanė mėsuar tė bėjnė "politikė" me popullin e vet, mė pėrpara se me armikun e vet, dhe armiku i mėson kėsisoji, anipse ua jep sa tė dėshirojnė paratė dhe i detyron qė tė bėjnė allishverishe.
Ne po detyrohemi t`ua shpjegojmė atyre ēka do tė thotė "politika", sepse e kanė harruar sigurisht fjalėn e urtė tė popullit tė vet "mos mė bėj politikė", qė do tė thotė "mos mė rrej bukur e paturpshėm". Fjala "tik", sipas greqishtes, ėshtė insekt helmues, pra i ngjashėm me njė gjarpėr, dhe fjala e lidhur "poli" dhe "tik", nėnkupton "shumė gjarpėr", siē thoshte Gore Vidal, sipas Ridvan Musliut, "njė lloj insekti gjakpirrės".[5] Tė jesh politikan do tė thotė tė mėsosh tė gėnjesh, madje tė gėnjesh shumė dhe pastaj ti bėsh tė gjitha, edhe tė shesėsh tokat e Atdheut.
Ne, mos tė harrojnė se Zoti i Madh ia jep mundėsinė popullit, pėr tė mos i harruar tė gjitha tradhėtitė, e kur tė vijė koha do tė marrin patjetėr hak.
Kosova nuk krahasohet me Krimenė dhe nuk ėshtė Krimeja, por ėshtė Republikė e Kosovės dhe kufiri i saj nuk mund tė prishtet, edhe pse serbėt janė tė ardhur pėrmes kolonizimit masiv gjatė shekujve 18, 19 dhe 20. Gjenocidi u ka ardhur atyre pėr shtat. Dihet se Serbėt janė shumė pak nė Republikėn e Kosovės dhe shqiptarėt janė mbi 82% tė popullsisė. Nuk ka mundėsi qė ta quajnė "shtet multietnik", por me tendenca raciste tė atyre qė vendosen mbi Kosovėn. Serbia tė shet e nuk blenė, dhe e ruan kohėn kur t`i vije, pėr blojė. Tani, jemi nė shekullin 21. Kolonizimet e shumta tė tyre i kemi mundur me gjakėderdhje, vrasjeve kriminele e tė pashpirtė tė serbėve. Ata, qė tani e pėrgadisin "luftėn e tretė botėrore" dhe askush nuk e vėren. Gjarpėrinjėve u duhet gjakderdhje e re. Ata janė tė fshehtė, dinakė dhe tė pabesė...
Kjo botė e paskrupullt ėshtė dhėnė pas pasurisė sė madhe e qė vjen lehtė. Ajo vjen pa djersė tė madhe dhe ashtu shkon. Politikanėt e Kosovės nuk e dinė se njeriu kur tė vdes e do tė shkojė nga kjo botė nė jetėn tjetėr, shkon lakuriq, pa pallate e pasuri tė kėsaj bote. Le tė kuptojmė njėherė porosinė e Aleksandrit tė Madh, i cili nė varr shkoi me tė duart e thata, ndonėse tė gjithė botėn e kishte nėn ato duar tė fuqishme. U fut nė varr me tė dy duart bosh e pėllėmbė tė kthyera pėrpjetė, sikur tė na thoshte se botėn e kishte, por shkoi nga kjo jetė me duar tė zbrazėta. Askush nuk do tė marrė nga kjo botė asgjė, e as serbėt, por secili do tė japė njė llogari pėr sjelljet e veta, nga tė cilat mijėra njerėz pa tė drejtė e kanė dhėnė jetėn e tyre.
Paraprakisht, e kanė dhėnė jetėn e tyre qindra e mija fėmijė tė mjerė shqiptarė, qindra e mija gra e pleq, qindra e mija njerėz tė veēantė nga populli ynė, qė nuk kanė dashur tė bėjnė keq, tė vjedhin e tė presin si serbėt, apo tė gėnjejnė e vjedhin si politikanėt tanė. Po i kujtojmė latinėt kur i krahasonin sebėt me "serpente", pra me njė gjarpėr tė fshehtė nėn dushk. Gjarpėri papritmas tė kafshon, qoftė edhe nė Maqedoni. Ti e merr kot "me tė mirė" kur importon e bėhesh "mik" me njė gjarpėr...
Punimi im i cekur, "Njė ēėshtje urgjente pėr shqiptarėt", ėshtė njė shkrim i veēantė, mė afėr tė vėrtetės, sado qė Ēamerinė dua ta shoh tė bashkuar me Shqipėrinė, edhe pse i thuhet me tė vėrtetė "Republika e Epirit", midis gėnjeshtrave tė shumta serbe, sllave, sllavo-maqedone e greke. Ai ėshtė njė shkrim i vėrtetė pėr ēėshtjen shqiptare.
Te "Molla e kuqe" e deri nė Prevesė thuhet se ėshtė populli shqiptarė. Republika e Epirit ėshtė shumė mė e gjėrė se Ēamėria. Ajo ėshtė pjesa e shenjtė e Avranitasve tė Greqisė, qė flasin shqip. Pa ndihmėn e tyre nuk ėshtė themeluar shteti i Greqisė. Prej kėsaj republike e deri nė Nish, Kosovėn Lindore, jashtė Republikės sė Kosovės, Maqedonisė, Sanxhakun e Serbisė e nė Malin e Zi, bashke me tokat shqiptare deri nė bregdetin e Malit tė Zi, ėshtė toka autoktone etnike shqiptare, pra "Shqipėria e Bashkuar". Pak kilometra nė veri tė Nishit, shtrihet lumi Nishava dhe kalaja e shenjtė Nassiusit dardan. Pastaj rruga kthen nė tė djathtė, e cila fushėn e lokalitetin e kėtij vendi e ndanė nė dy pjesė. Aty ėshtė vendbanimi i dikurshėm i shqiptarėve, i cili thirret "Katund". Banorėt serbė edhe sot e quajnė "Katund kod Crvene Jabuke", pra Katundi te Molla e Kuqe. Jo larg nga atje, ėshtė gjymrikana e Mollės sė Kuqe, e shqiptarėve autoktonė, tė cilėt u shpėrngullėn e u vranė gjatė dhjetorit tė vitit 1877-1878, kur u krijua mė vonė Lidhja e Prizrenit. Atėbotė, ishte bėrė dėbimi i dhunshėm i shqiptarėve me rob e me fėmijė nga Katundi i Mollės sė Kuqe, Nishit, Toplicės, Kosanicės dhe Kazajsė sė Vranjės, nėpėr njė dimėr tė ashpėr, nga ushtria vrastare e piromane e knjazit tė katėrt serb, Millon Obrenoviqit.
Shprehja te "Molla e Kuqe" ka mbetur shprehje popullore shqiptare, e thėnė me lotė nė sy, pėr ato vende dhe regjione ku ėshtė luftuar dhe ėshtė derdhur gjaku si pėrrua. Nga ai gjak i pakursyer e i derdhur ėshtė ngopur toka. Nė tė njėjtin vend kanė filluar tė mbijnė lule tė kuqe dhe tė rriten e tė zhvillohen pemė, nga tė cilat do tė lulzonin e hidhnin fruta me ngjyrė tė kuqe, si tė gjakut.
Populli nga nostallgjia dhe malli i madh e i pashuar pėr ato vende e regjione tė caktuara, ku ėshtė derdhur gjaku i valtė e i nxehtė edhe i fėmijve, me shprehjet e veta pikėlluese i ka emėrtuar si "toka e kuqe", "guri i kuq i livadhit", "kroi me ujė tė kuq", "varrezat e krushqėve tė pėrgjakur", etj.[6] Nė Perėndim tė Nishit shtrihet edhe Arbanasi, qė do tė thotė se atje kanė banuar arbanėt, arbėrit, pra shqiptarėt.
Serbia i ka borgj Kosovės njė territor mė tė madh sa dy Kosova, rrethin e Nishit, rrethin e Pirotit, rrethim e Vranjės, rrethin e Leskovcit, rrethin e Toplicės, Pėrkupljes dhe Kurshumlisė, etj. Mė vitin 1858 Pėrkupla i kishte 500 familje shqiptare tė fesė muslimane, 300 familje shqiptare tė fesė katolike, 10 hebreje dhe 20 rome. Feja nuk ėshtė mbi kombin, por ėshtė nėn kombin. Njeriu ka tė drejtė tė zgjedhė njė besim, por kjo nuk ia cakton pėrkatėsinė kombėtare.
Kosova ka qenė prej vitit 287 pjesė qendrore e Dardanisė (Dardhanisė) dhe ishte herėt i pranishėm edhe krishterimi qė ekzistonte qė prej shekullit III, me Ipeshkvin nė Ulpianė. Ajo ka qenė e banuar me shqiptarė, qė nė kohėn e neolitit
Ta dinė Serbėt se po tė marrin njė copė toke nga toka e shenjtė e Kosovės i thejnė rregullat dhe ligjet ndėrkombėtare pėr paqen e sigurinė nė Gadishullin e Ilirisė (jo tė Gadishullit Ballkanik!) dhe do t`u jetė afėr Moska tė ikin, sepse laku ka ardhur prap deri nė fyt! Le tė kuptojnė edhe bashibozukėt, blerėsit, kantabandistėt e Republikės sė Kosovės dhe klasa e lartė e korrupsionit nė Kosovė, se na ka ardhur deri nė fyt!
"Politikanėt" tanė janė bėrė "lider" nė emėr tė luftės sonė tė ndershme, nė mėnyrė tė pandershme. E dimė se ata janė rekrutė tė sigurimit tė sekret serb, sikurse kanė qenė baballartėt e xhaxhallarėt rekrutė tė UDB-sė. Nuk po i themi me emra. Ata i dijmė nė pjesėn dėrmuese, por po presim...
Nuk do mend se propaganda serbe se "do tė bėjė me veriun e Kosovės si Rusia me Krimenė", ėshtė njė propagandė e egėr qė bėhet me bekimin e qeverisė dhe nėn udhėheqjen e krerėve tė Shėrbimit Inteligjent Serb BIA.[7] "Skenar ogurzi kanė pėrgaditur krerėt ushtarak dhe intelegjenca e shtetit tė Serbisė me qėllim tė realizimit tė projektit tė ngjashėm tė invadimit dhe aneksimit tė veriut tė Kosovės, si Rusia nė Krime", thuhet nė artikullin e marrė nga http://www.tesheshi.com.
Qė prej luftimeve tashmė tė njohura nė Kumanovė, nuk kanė pushuar sė propaganduari mediat serbe se i njėjti program pritet tė ndodhė edhe nė veri tė Kosovės, me qėllim qė situata e sigurisė brenda vendit tonė tė jetė shumė e tensionuar, deri sa serbėt tė presin njė ditė mė tė mirė qė tė ndėrhyjnė ushtarakisht nė veriun e Kosovės e deri nė lumin Ibėr. Serbia po grumbullon armatim nė Nish, ndėrkohė qė e ka shtuar prezencėn ushtarake dhe policore nė kufi me Kosovėn.
"Ka dyshime tė bazuara nga shėrbime tė inteligjencės tė shteteve anėtare tė NATO-s, se nė aeroportin e qytetit tė Nishit nė Serbi, forcat ushtarake ruse kanė lėnė njė sasi bukur tė madhe tė armatimit tė tyre pas stėrvitjeve, armatim ky qė besohet tė jetė shumė modern", thuhet nė shkrimin e marrė prej "tesheshi". "Nė kėtė raport, vijon tė thotė burimi, qė tani dihet botėrisht se ėshtė mė i ruajtuari nė rajon, armatimi qė besohet tė jetė i ushtrisė ruse, ėshtė i strehuar nėpėr hangarė, ndėrsa ruhen nga rojet tė veshura me rrobe civile".[8] Dhe, burimi ndėrkombėtarė, qė mund tė jetė i pabazuar, e pėrcjell kėtė informacion, duke thėnė se shkrimi i grafiteve tė UĒK-sė nė ndėrtesa tė banimit nėpėr qendrėn e Nishit, ėshtė pėr sulmimin e armatosur tė shqiptarėve nė kėto rajone, pra nė "luginėn e Preshevės" , tė thėnė mė mirė nė rrethin e Preshevės, Bujanovcit e Medvegjės dhe kthmin e tyre nėpėr territore e vjetra tė rajonit tė Nishit. Kjo, nė tė vėrtetė, duket se ėshtė njė propagandė serbe.
Nuk ka asnjė dyshim qė Kosova ėshtė e sigurtė nga NATO-ja dhe vendosmėria nė tė ardhmen e saj. Kosova ėshtė e vendosur nė hartėn gjeopolitike e gjeostrategjike tė Aleancės mė tė fuqishme tė NATO-s nė tėrė botėn dhe se informacionet e plasuara nėpėr mediumet e influencuara prej palės serbe, bėhen vetėm qė tė fitojnė kohė dhe tė shtyejnė nė vonesa tė mėdha ēėshtjen e Kosovės, veēanėrisht nė veriun e Kosovės deri nė lumin Ibėr. Republika e Kosovės ėshtė e patjetėrsueshme nė rrugėn e saj tė pavarėsisė e shtetėsisė. Tė mendosh se mund ta sulmosh NATO-n dhe Kosovėn ėshtė njė ēmenduari e pabesueshme, sepse Bonstill-i ėshtė njėra pikė e saj qė e ka si nė pėllėmbė tė dorės hapėsirėn e gjėrė deri nė Rusi. "Lufta e tretė botėrore", qė e planifikojnė serbėt, e ndikuar nga Rusia, do tė jetė katastofale pėr ta.
"Krahasimi i verut tė Kosovės me Krimenė dhe i Ukrainės me Kosovėn e aq mė shumė i Serbisė me Rusinė, mendoj se ėshtė i paqėndrueshėm. Serbia do tė udhėheqė luftė ndryshe ndaj Kosovės, ajo do tė pret, nėse ka nevojė me dekada, qė ne t`i humbim mbėshtetjet qė i kemi, tė mbetemi vetėm dhe pastaj tė invadon nė Kosovė", thotė pėr "Botėn Sot" Naim Maloku.[9]
Republika e Serbisė dhe Shėrbimi Sekret i saj, si shtet, organizon dhe finanzon islamizmin ekstremist nėpėr Republikėn e Kosovės, qė Kosova tė humbė simpatinė e Amerikės, si Rusia me telebanėt nė Afganistan, dhe pėr kėte ajo bėn pėrpjekje tė shtojė edhe mė tej pėrforcimin e vehabistėve e selafiste nėpėr Kosovė. Pėr tė forcuar islamizmin ekstremist tė Republikės sė Kosovės, Milutin Jovanoviēi ka hapur faqen http://www.botaislame.com, tė cilėn e mbanė mėtutje,[10] dhe kjo gjė i ka shkaktuar probleme serioze. Ata kanė krijuar imazh tė keq para bashkėsisė ndėrkombėtare. Ajo i ka pėrfshirė pėrpara fushat ekonomike, kulturore, arsimore dhe fetare.
"Pėr vite tė tėra shėrbimet serbe janė infiltruar brenda organizatave fetare islamike. Kjo gjė bėnė nė dy rrugė: agjentura serbe mbenda klerit fetar ėshtė bartur nga koha e Mbretėrisė Serbo-Kroato-Sllovene. Nė kohėn e Rankoviqit ajo sa vetėm ėshtė forcuar pėr tė vazhduar deri nė ditėt e sotme. E dyta, nga bashkėpunimi me vendet arabe ku tė rinjėt tanė kanė studiuar e qė kėto vende kanė pasur marradhėnie "vėllazėrore" me Jugosllavinė, pėrkatėsisht me Serbinė"- thotė Fadil Kajtazi, Ekspert i Sigurisė sė Republikės sė Kosovės, pėr "Botėn Sot".[11] Padyshim se kjo ka futjen nė njė konflikt serioz tė shqiptarėve me bashkėsinė ndėrkombėtare.
"Ne edhe mė herėt-thotė Fadil Kajtazi-kemi tėrhequr vėmendjen e opinionit se kėrcėnimi serb ndaj Kosovės ėshtė permanent. Intensiteti i kėtij varet nga shumė faktorė, por dominues ėshtė gjendja e pėrgjithshme nė nivel global, ku zhvillimet nė lindje, parasegjithash pretendimet hegjemoniste ruse kėtij kėrcėnimi i japin dimension tjetėr. Nė qoftė se i referohemi historisė, dy luftėrat ballkanike (pėr ne, janė luftėrat e Gadishullit Ilirik) si dhe Lufta e parė botėrore janė nga Rusia, kurse realizator ka qenė Serbia".[12]
Pra, pėrveq se janė evidente pėrpjekjet e rizgjimit tė idesė sė "pansllavizmit" nė kėtė gadishull, vie edhe ndikimi permanent nė Maqedoni, sepse edhe aty ka hedhur Serbia njė pakicė serbe, qė vepron e ndihet e gjallė kur nuk e pret. Rasti i befasishėm i Kumanovės, ku u vranė dhjetė persona, prej tyre nėntė shtetas tė Kosovės, ka ardhur si organizim i mbarė sllavizmit. Sllavo-makedonėt mbahen si tė kėtillė, sidomos ata qė kanė mbetur nga ish-Republika Jugosllave e Maqedonisė. Ata e kanė si pikėsynim tė mbajnė nėn vete tė ashtuquajturėn "Republika e Iliridės", pra 42% tė shqiptarėve autoktonė, sa janė vetė sllavo-makedonėt. Pėr formėn e qeverisjes nė kėtė Republikė, do tė flasim mė vonė.
"Vetė fakti se shumica e tė arrestuarve nė Kumanovė janė qytetarė tė Republikės sė Kosovės i obligon institucionet e Kosovės tė kėrkojnė informata tė hollėsishme, pėr kėtė ngjarje tragjike e cila ka tronditur opinionin. Ka dyshime se disa nga tė vrarėt janė ekzekutuar nė burg si dhe disa nga tė arrestuarit iu nėrnshtrohen torturave ēnjerėzore dhe kjo duhet ti shqetėsojė institucionet e Kosovės pėr tė kėrkuar hetim ndėrkombėtar tė pavarur dhe njė komision miks meqedonase-kosovare"-thotė pėr gazetėn "Bota Sot", Kryetari i Partise Liberaliste tė Kosovės, Gjegj Dedaj.[13]
Nuk do mend se Serbia e Rusia provokojnė sistematikisht Republikėn e Kosovės. Pėr kėtė e kėrkojnė edhe njė "gjykatė speciale" nė Kosovė, pėr tė hedhur para gjyqit palė tė caktuara dhe pėr tė shtuar kėtė trusni ndaj saj.
Ne jemi lodhur nga kėto lojėra tė saj nėpėr disa krerė tė Evropės sė Bashkuar. Le ta mbajnė mend se posa ta prekin integritetin e Kosovės, do tė jetė afėr Moska tė ikin pėrtej saj, sepse e dimė faremirė se ata janė frikacakė. Dhe frika po mundohet tė "trimėrohet". Serbia na ka borxhe tė vjetra, jashtė Republikės sė Kosovės...

Brahim (Ibish) AVDYLI

1]. "Bota Sot", botimi nė Zvicėr, data 9 qershor 2015.
2]. Shikoni p.sh. intervistėn e botuar tė Akd. Prof. Dr. Aleksandre Lambert, "Evropa sabotoi historinė tuaj nė shekullin XIX, kur Ilirinė e quajti Ballkan", tė nxjerrė nga http://lajmonline.com/sq/Kombetare/Aleksandre-Lambert-Evropa-sabotoi-historine-tuaj-ne-shekullin-XIX-kur-Ilirine-e-quajti-Ballkan-43044.
3]. Bota Sot, artikull i marrur nga http://www.tesheshi.com, i botuar nė faqen e tretė.
4]. Shikoni edhe njėherė punimet e mia "Shpalime pėr Evopėn e Bashkuar dhe Shiptarėt, prej gjenezės e deri mė sot" nr. XII e XIII, apo librin e Muharrem Abazajt, "Pellazgėt kanė folur e shkruar shqip", Rofon, Tiranė 2013, faqe 359.
5]. Shikoni edhe punimin tim, "Njė ēėshtje urgjente pėr shqiptarėt", i botur nė disa gazeta dhe nė faqen time, tė dėrguar nė EU dhe UNO, te Serkretari Gjeneral, Ban Ki-Mon, me datėn 16.10.2014
6]. Reshat Avdiu, "Te Molla e Kuqe", nė http://www.albaniapress.com, apo nė http://www.dialogplus.ch, 17.02.2015.
7]. Te shkrimi i njėjtė te gazeta "Bota Sot", 9 qershor 2015, faqe 3.
8]. Sipas shkrimit tė marrė nga gazeta "Bota Sot" prej http://www.tesheshi.com.
9]. "Bota Sot", e tė njėjtes datė, shkrimi "Lufta speciale e Serbisė, sponsorizon ISIS-in tė provokojė invadimin", faqe 4-5.
10]. Shiko shkrimin "Serbia organizon dhe finanzon islamizmin ekstremist nė Kosovė", nė faqen e http://www.gazetaora.com, tė datės 8 prill 2014.
11]. I njėjti shkrim nė "Bota Sot", nė faqet 4-5.
12]. I njėti shkrim i Mimoza Laknės, te "Bota Sot", e datės 9 qershor 2015, faqe 4.
13]. Shkrimi i Nehat Shaqirit, "Kosova ta akuzojė Maqedoninė pėr planifikim dhe finazim tė tragjedisė sė Kumanovės", "Bota Sot", 9 qershor 2015, faqet 6-7.




Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 51 vizitorë
Lexuar: 764 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
GJENOCIDI I KRYENGRITĖSVE SERB NDAJ SHQIPTARĖ...
E hėnė, 16 tetor 2017 - 22:08
Tragjedinė mė tė madhe shqiptaret e Beogradit e pėrjetuan me fillimin e kryengritjes serbe gjatė vitit 1806. E cila kishte karakter gjenocidial ndaj shqip...
“Masakra e Reēakut...” - libėr i dėshmive tė ...
E shtunė, 16 shtator 2017 - 00:20
Pėrkitazi me botimin e monografisė "Masakra e Reēakut – Krim kundėr njerėzimit", grup autorėsh, nė gjuhėn angleze dhe ribotimin nė gjuhėn shqipe nga Instit...
PALEOLITIKU I PARĖ DHE EVOLUIMI I NJERIUT NĖ...
E dielė, 10 shtator 2017 - 21:27
(Nga mediat elektronike dhe veprat) Po e sjellim edhe njėherė ndėr mend se banorėt e hershėm tė Evropės sė Bashkuar dhe tė kontinentit, qoftė edhe me An...
SINGIDINUMI DARDAN APO BEOGRADI SHQIPTARĖ GJ...
E merkurė, 06 shtator 2017 - 22:40
Sipas shėnimeve arkivale turke tė TAPY-TEFTERIT, Perandoria Osmane e sundoi Beogradin gjegjėsisht Singidinumin dardan prej vitit 1521-1867, ky sundim do tė...
VRASJE E INSKENUAR E USHTARIT SHQIPTAR
E hėnė, 04 shtator 2017 - 00:13
(Me rastin e 30-vjetorit tė vrasjes sė Aziz Kelmendit) Njė ndėr krimet mė tė rėnda po aq edhe tronditėse, qė arriti deri te aktivizimi i lėvizjes serboē...
më shumë nga - Histori »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi