Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
INTERVISTĖ ME FARIDIN TAFALLARIN
Publikuar më 30 dhjetor, 2015 nė orėn 02:14 ( ) Intervista |
Rrit madhësinë e shkronjave
NE SHQIPTARĖT KEMI DURIM NDAJ PUSHTUESIT E MOSDURIM NDAJ NJĖRI - TJETĖRIT"!? FARIDIN TAFALLARI

Librat e atdhetarit, humanistit, nacionalistit z. Faridin Tafallari, kanė njė rėndėsi tė madhe qė fillimi e deri nė fund, sepse kėtu flitet pėr njė pjesė tė madhe tė aktiviteteve qė mėrgimtarėt tanė nė Gjermani. Kėta atdhetarė tė mėrgatės sonė kurrė nuk hezituan, kurrė nuk u friksuan dhe me guxim e vendosmėri e ndihmuan materialishtė.., e disa e sakrifikuian edhe jetėn, pėr zgjidhjen e drejtė tė ēėshtjes sonė kombėtare dhe internacionalizimin e saj nė arenėn ndėrkombėtare.

Ramiz Dėrmaku, nė tė djathtė dhe Faridin Tafallari
Nė libėrin titulluar;
1. Terror, Dhimbje, Qėndresė, Tiranė 1997
2. Dhimbje Krenare, Tiranė 1998
3. Zot tė Kėsaj Toke Jemi Ne, Prizren 2003
4. Fat Lumbardhi dhe Struzha e Tij, Tiranė 2008
5. Me Tre Yjet e Pavdeksisė nė ato Vite tė Stuhismme…Tiranė 2010
6. Pėr Kohėn e Artė Prizren 2015

Deri mė tash librat e mi janė tė botuara nė kėto vite tė lartė shėnuara, mėsojmė se nė fillim njė pjesė e vogėl e mėrgimtarėve tanė tė pa kėnaqur me regjimin kriminel serbo ēetnikė i cili i pėrgjonte rrahte, dėnonte, pėrjashtonte nga puna shqiptarėt dėnonte me vite te tėra por edhe i likuidonte kokat e afta. Prandaj, ata atdhetarė, duke dėgjuar me veshė, por edhe duke e parė me sy dhunėn e presionin qė ushronte regjimi serbo sllavo ēetnikė ndaj popullit shqipėtarė nuk ndejtėn duarė kryqė. Por kėta atdhetarė me seriozitetin mė tė madhė iu pėrveshėn punės pėr informimin e opinionit ndėrkombėtarė me tė gjitha padrejtėsit dhe shkeljen e tė drejtave tė njeriut, qė bėnte regjimi serbo sllavė ndaj (LIRIDASHėS) shqipėtarėve. Kėta atdhetarė, kėta nacionalistė duke e dashur ēėshtjen kombėtare mė tepėr se sa jetėn e kundėrshtuan politikėn barbare serbe nė Kosovė dhe trojet shqiptare.
Mėrgimtarėt tanė filluan tė organizojnė; protesta e demostrata ne shumė qytete tė Mėdha nė Gjermani; Bonn, Berlin, Shtuttgart, Mynih, Zvicėr: Gjenevė, Bern, Zürih, etj, shumė shtete tjera si nė Belgjikė Bruxsel, Francė Strasburg, Austri Vienė, Amerikė dhe Australi. Me kalimin e kohės dhuna ndaj shqipėtarėve shtohej, shtoheshin largimet nga puna, burgosjet, dėnimet drakonike u shqiptoheshin shqiptarėve, e shumė dukuri tjera negative, ndikuan qė disa koka tė afta intelektuale ti revanshohen politikės barbare serbo ēetnike, shkruan autori z. Faridin Tafallari.
Njė pjesė e madhe e shqiptarėve nuk e njihnin si shtetė tė tyre ish-Jugosllavinė, regjimin serbo-ēetnikė e qė jetonin dhe vepronin nė; Kosovė, trojet etnike por edhe diasporė , ata hoqėn tė zitė e ullirit nga armiku ynė shekullor serb. Nė librin e zotit Faridin Tafallari “ Terror, Dhimbje, dhe Qėndresė, autorin e preokupon ndarja e popullit shqipėtarė, rėnja e dėshmorėve tė shumtė dhe ēėshtja e bashkimit kombėtarė. Unė mendoj se kėto opinione tek lexuesit do tė ngjallinė dashurinė ndaj Atdheut, e ndaj ēėshtjes sonė kombėtare, Autori shumė herė e cekė Bashkimin Kombėtar, si zgjidhje mė tė mirė. Ky libėr i z. Faridin Tafallari, tek gjeneratat e reja dhe tek lexuesit do tė reflektojė ngrohtėsi, dashuri por mbi tė gjitha unitet Kombėtar. Rruga qė ndoqėn atdhetarėt, intelektualėt, gazetarėt, Jusuf Gėrvalla, Kadri Zeka si dhe Bardhosh Gėrvalla tė pėrkrahurė nga Faridin Tafallari, dhe bashkatdhetar tjer nė mėrgim…, ishte rruga e gjatė dhe e mundimshme me shumė sakrifica, disa atdhetarė ia dolėn tė mbijetojn e disa e paguan me jetė.
Atdhetari, aktivisti, humanisti, patrioti i denjė i diasporės shqiptare, bashkėpunėtori dhe shoku i ngushtė i HERONJVE tė KOMBIT; JUSUF e BARDHOSH GĖRVALLA, dhe KADRI ZEKA, z. Faridin Tafallari, pjesėn mė tė madhe tė jetės ia kushtoi ēėshtjes sonė Kombėtare ! Faridin Tafallari, ėshtė autorė i 6 -tė librave . Ky atdhetar nė librin e dytė titulluar “ Dhembje Krenare “, qė nė rreshtat e parė tė librit nuk harron ti falenderon lexuesit e vet pėr vlerėsimet e shumėta pozitive e negative por nuk harron ti shėnon edhe kėrcnimet, fyerjet.,.
Ai i ndodhur nė njė gjendje jo tė mirė shėndetėsore ka bėrė pėrpjekje titanike qė ta shkruaj realitetin ne tė cilin kaloi diaspora jonė nė Gjermani dhe jashtė saj. Ne librin “Dhembje Krenare“, hasim njė fjalor mė tė pasur tė fjalėve shqipe. Autori, Faridin Tafallari, siq cekė edhe nė libėr gėzohet kur lexon kritikat pėr “ gjėja“ gabime. Autori me dėshirė, vullnetė e respekt tė madhė, bėnė shtjellimin e ngjarjeve ashtu siq ishin, pa kurfar ndryshimi e stilizimi, pra pa ua humbur origjinalitetin. Atdhetari Faridin Tafallari, qė nga ditėt e para tė vendosjes sė tij nė diasporė, - Gjermani, filloi tė kėrkoj shokė tė cilėt punonin angazhoheshin pėr ndihmimin e internacionalizimin e ēėshtjes sė Kosovės dhe zgjidhjen e drejtė ne tė gjitha trojet shqipėtare. Z. Tafallari nuk ishte intelektual, asė nuk kishte tė kryer ndonjė fakultet, por ishte njė djalė i ri i cili qė nga mosha rinore u brymosė me ide patriotike. Ky atdhetar shumė i ri e pa dhe e kuptoi gjendjen e rėndė ne tė cilėn kalonte populli shqipėtarė nė Kosovė, Kosovėn Lindore, Iliridė dhe ai jashtė trojeve etnike. Z. Faridin Tafallari, nuk ishte intelektual, por mbi tė gjitha kishte vu ēėshtjen kombėtare shqipėtare.
Ky atdhetarė sa mė tepėr qė rritej aq mė tepėr i shtohej vullneti pėr tu marrė me aktivitete kombėtare, i shtohej guximi, por edhe urrejtja ndaj armikut tonė shekullor serbo-ēetnikė.
Akoma pa u stabilizuar mirė Faridini, filloi tė vėjė kontakte me mėrgimtarėt tanė, bisedonte pėr ēėshtjen kombėtare, pėr shkeljen e Lirisė dhe tė drejtave tek shqiptarėt, pėr largimet nga puna tė kokave tė afta shqiptare, pėr rrahjet, burgosjet, dėnimet drakonike qė u montoheshin atdhetarėve shqipėtarė, nga UDB-a serbo ēetnike sllave. I informonte mėrgimtarėt tanė pėr vrasjet e ushtarėve shqipėtarė nė Armatėn ish, jugosllave. Ardhja e Jusuf Gėrvallės (ikja nga Kosova) nė Gjermani, u pritė me kėnaqėsi nga disa atdhetarė shqipėtarė, por jo nga tė gjithė. Jusufi dalėngadalė filloi ta shtrije aktivitetin e tij atdhetar e patriotik. Ai i vizitonte shumė shpeshė mėrgimtarėt tanė, i informonte pėr gjendjen ne tė cilen po kalonte populli shqiptar nė Kosovė dhe jashtė sajė. Ai me vėllaun e tij Bardhin, pasi e kryenin punėn i vizitonin bashkėatdhetarėt tanė apo ata vinin pėr tė dėgjuar e mėsuar se si ishte gjendja nė Kosovė…,Mėrgimtarėt tanė pėr ēdo gjė qė e kishin tė paqartė; letėr., nga Komuna, pensioni, sigurimi, etj .., ua lexonin dhe ua sqaronte Bardhoshi. Zyrja e Bardhoshit nė Ludwigsburg ishte shėndėrruar nė njė ” mini ambasadė ” pėr mėrgimtarėt tanė. Letėrat qė u vinin nga Komuna, punėdhėnėsi, nga sigurimet, pensionet, banesat etj. etj.
Mėrgimtarėt tanė shkonin tek vėllezėrit Gėrvalla,. Bardhosh Gėrvalla gjatė asaj kohe punonte si punėtorė social nė Ludwigsburg, Zyra e tij tani ishte shėndrruar nė njė ēerdhe tė ngrohtė ku takoheshin, bisedonin pėr gjendjen e vėshtirė material dhe politike, pėr pėrgatitjen e demostratave,, pėr shpėrndarjen e shtypit, libėrave, romaneve, gazetave tė cilėt i merrnin nga Shqipėria, e mė vonė filluan tė nxjerrin edhe gazetata e tyre. Kryenin shumė punė, vėllėzėrit Gėrvalla, tani e kishin rritur numrin e antarėve dhe me te shtrihej edhe aktiviteti kombėtarė. Autorin z. Faridin Tafallari, e lėndojnė rėndė nė zemėr; ndarjet, pėrqarjet, akuzat, shpifjet, intrigat, familjarizmi, demagogjia, korrupsioni dhe shumė dukuri tjera negative qė paraqiteshin tek mėrgimtarėt tanė nė diasporė.
Autori, Faridin Tafallari me tė gjitha forcat e tij ideore, materiale dhe fizike i dėnon dukurit negative. Ai thotė; “Tė gjithė ata qė merren me akuza, shpifje, gėnjeshtra, intriga…, jo qė ia kėnaqin zemrėn armikut tonė, por i pengonin aktivitetet tona dhe unitetin e mėrgatės sonė. Autori me materiale tė sakta dhe origjinale informon lexuesit me tė gjitha ato ngjarje, aksione, protesta, demostrata, tubime, pa kurfar hipėrbollizimi e ndryshimi i paraqet ashtu siq kanė qenė dhe ashtu siq janė zhvilluar. Ai mė poshtė citon; Ne shqiptarėt kemi durim ndaj pushtuesit, e mosdurim ndaj njėri tjetėri???! ( F .T. ) Gjendja ne tė cilėn kalonte diaspora shqiptare nė Gjermani gjatė atyre viteve e shqetėsonte autorin shumė, dhe shpeshė ai thonte: Sa mė tepėr qė tė zgjatė kjo gjendje aq mė tepėr do tė ndihen pasojat e tij. Kjo gjendje e ky mjerim, do tė ndikon qė mėrgimtarėt tanė ta humbin dashurinė ndaj ēėshtjes kombėtare, vendlindjes e atdheut, moralin pėr ta mbrojtur atdheun nga armiku. Kur, atdhetarin Faridin Tafallari, e kaplon malli ndaj atdheut, dhe kur dėgjon se si po maltretohet, rrahet, burgoset e po vrahet populli shqiptarė nga regjimi kriminel serb, ai revoltohet delė nga banesa dhe i viziton shokėt e idealit, Bardhosh e Jusuf Gėrvallėn, etj, bisedon me ta, dhe siq shihet gjatė bisedės, ai e shpreh atė mėllefin, shuan dhembjen qetėson vehtėn.
I burgosuri politik atdhetari Kadri Osmani, lidhur me librat e Faridin Tafallarit, ja se ēka deklaron:
Veprat voluminoze tė Faridin Tafallarit, janė Kurani e Bibla e diasporės shqiptare pėr plagėt shqiptare, pėrpjekjet titanike pėr emancipim e ēlirim. Kurse qyqarėt, injorantėt, demagogėt, butakėt, etj…, jo qė nuk guxojnė tė kontaktojnė me veprimtarėt, por fshihen dhe ikin edhe nga gjyshet e tyre, qė tė mos i takojnė e tė mos i pyesin pėr evladėt e vet?. Po ta lexosh me vėmendje amanetin e dėshmorėve, pikėrisht pas citatit: “Nė ballė tė kėtij populli dhe te kėmbėt e kėtij populli, flijimi dhe vdekja pėr realizimin e aspiratave tė tij, do tė na vijnė si pėrjetimi mė i bukur e mė fisnik nė gjithė jetėn. Ky ėshtė citat i gazetarit, atdhetarit, kompozitorit, kėngėtarit, intelektualit dhe dėshmorit tė kombit Jusuf Gėrvalla.
Pra autori i librit“ Dhembje KRENARE“ lidhur me pragramin kombėtar shqiptar thotė; Programi kombėtar shqiptar pėrcakton drejtimet dhe detyrat e tėrėsishme themelore imediate tė punėve e tė veprimeve qė parashikojnė dhe parashtrojnė organizmat kombėtare shqiptare pėr tė siguruar e mbajtur bashkimin, zhvillimin dhe pėrparimin e vet. Ky dokument bazė i popullit dhe i truallit shqiptar pėr riintegrimin dhe pėrforcimin e kombit, ėshtė konstrukt konkret i pėrpjekjeve dhe punėve tė lėvizjeve, organeve dhe organizmave shoqėrore dhe shtetėrore tė popullit shqiptar. Programi paraqet parimet dhe zgjidhjet e zakonshme tė Lėvizjes Kombėtare pėr tė tanishmen dhe tė ardhmen e viseve shqiptare tė riunifikuara. Programi kombėtar ėshtė propozim praktik pėr Lėvizjen ne kėtė periudhė tė ngjeshjes sė pėrgjithshme tė normės kombėtare dhe i pari i kėtij lloji i cili ėshtė bazė konvergjente, konsoliduese, ndihmėse nė mes tė organizmave shoqėrore e shtetėrore, tė cilėt paraqesin mbrojtjen e bashkuar tė interesave tė gjithė popullit shqiptar prej rreth 10 milionėsh, tė tė gjithė popullit shqiptar prej rreth 100 000 km nė Ballkanin e sotėm ose nė ilirikumin e hershėm.
Ja se si e pėrshkruan z. Tafallari njė takim me tė madhin Jusuf Gėrvalla. Jusufi e kishte zakon me krahėhapur e me njė pėrqafim dhe shtrėngim duarėsh me njė zė tėrheqės dhe buza gazė, thonte; urdhėroni hyni mbrenda. Pasi u pėrshėndetėm tė gjithė, filluan ti pyesin Jusufin dhe Kadrin pėr gjėra qė atyre u interesonin. Kadriu, tha, po sa shumė njerėz paskan ardhur! Po shton Faridini, kush nuk dėshiron tė rrijė e tė bisedojė me Jusuf Gėrvallėn. Po, deri sa unė isha futur nė mendime, dhe i kujtoja fjalėt, bisedat, takimet, tubimet, protestat, demostratat qė i organizuam me dėshmorėt e kombit, Jusuf e Bardhosh Gėrvalla dhe Kadri Zeka, shikova jashtė pashė se kisha arritur pranė vorrezave te tyre. Po edhe ne anėtarėt e kryesisė sė Bashkimit Intelektualė Shqiptarė nė Mėrgim (apo BISHM-i) Gazetari dhe anėtari i Kryesisė sė BISHM-it, Ramiz Dėmaku, atdhetari Zenel Krasniqi, veprimtari dhe atori i 6 librave, shoku i ngushtė i vėllazėrve Gėrvalla. Faridin Tafallari. U ofruam tė gjithė pranė varrezave unė u drejtova nga vorrezat, i shikova gjatė.., dhe mu mbushėn sytė me lotė. Ju ofrova varrit tė Jusufit.., tė rrahurat e zemrės sime shpeshtoheshin buzėt mė dridheshin dhe sytė mė lotonin. Faridini mė tha: I madhi Jusuf Gėrvalla thonte burrat nuk qajnė Po qėndrova gjatė pranė vorrezave, vendosa lule tė freskėta, pastrova ca fije tė barit nga vorrezat dhe s’mund t’ia ktheja shpinėn varrezave. Asnjėri nga ne nuk fliste.., tė tre mė shikonin dhe sikur mė thonin, Faridin ju duhet vazhduar rrugėn. Asnjėri nuk mė fliste.., thashė vehtmevete ah jetė o jetė.., po pse i morre kėta njerėz kėta atdhetarė, kėta intelektualė.., pse?! dhe fryente njė erė e lehtė vere dhe lulet e vendosura mbi vorrezat e martirėve dridheshin siq dridhej edhe trupi e zemra ime nga dhembja qė ndjeja pėr ta. Po, thashė vetėmevete sikur tė ishte gjallė atdhetari, intelektuali, gazetari dhe gjeniu i kombit Jusuf Gėrvalla…, e tė na pyeste ? !.., se ēka ka tė re Faridin.., ēka do ti thoja.., ēka do t’i rrėfeja.., keq .., oh sa keq. Po u drejtova nga varret e tyre dhe mu kujtuan fjalėt e Jusufit:“ Bashkohuni dhe ashtu tė bashkuar mėshojeni armikut. Faridin mos harro.., nga ne e ke vetėm kėtė porosi.Vetėm tė bashkuar do tė fitojmė“. Armiku ynė po punon, ai po bėnė njė propagandė tė keqe ndaj shqiptarėve.., ai s’po ndalet e ne po shuajmė po heshtim po bėhemi tė shurdhėr., deri kur?!
Pastaj, mė kujtohen fjalėt e prijėsit dhe ideatorit, atdhetarit e intelektualit Jusuf Gėrvalla, i cili thonte: Afrohuni, bashkohuni si njė trup i vetėm dhe pėr njė qėllim“, kėto ishin fjalėt e ėmbėla dhe tė fuqishme tė Jusuf Gėrvallės“. Ishin kėto ēaste tė vėshtira pėr mua, thotė Faridini, bashkėshortja e Faridinit- Zadja, kishte ulur kokėn drejtė varrit tė Kadriut, shkulte ca fije bari dhe dheun e terur tė varrit e lagėte me lotėt e saj. Po, i thashė Zadės, Nisemi.., po nisemi Faridin.., ecnim ngadalė dhe kthenim kokėn nga varrezat e dėshmorėve. Autori pastaj na e pėrshkruan ndarjet qė ju bėheshin me rastin e vizitave tek vorrezat e dėshmorėve, ashtu siq bėheshin. Kur i kujtoj momentet e lumtura qė kalonim gjatė vizitave qė i bėnim ne familjet e tyre, aty ne gjenim ngrohtėsinė e familjes, atje ne gjenim babanė, nėnėn, vėllėzėrit, motėrat dhe na dukej se ishim nė Kosovė. Faridin Tafallari shkruan edhe pėr ditėn e betimit. Atė ditė sė bashku e bėmė betimin. Jusufi e lexonte tekstin e unė shqiptoja fjalėt pasė tij.

BETOHEM! Betohem se edhe jetėn nuk do ta kursej! E puthėm Flamurin kombėtar shqiptar qė kishim para, morėm qėndrim gatitu dhe me grushtet lartė njėzėri edhe njė herė thamė “Betohem!“ U kthyem njėri nga tjetėri dhe ia shtrim dorėn njėri tjetėrit ia shtrėnguam me pėrqafim e dhamė besėn se pėr Kosovėn dhe viset tjera nė Jugosllavi do tė luftojmė deri nė frymėmarrjen e fundit, se nuk ka gjė qė do tė na largojė nga rruga e nisur. Pėr herė tė parė Faridin Tafallalri, me vėllezėrit Gėrvalla takohet nė vitin 1980 nė banesėn e tij nė Nagold. Ishte kohė darkės, ra zilja hapa derėn dhe pashė se hyri Hyseni dhe Dema; e pasė tyre edhe dy tė tjerė. I pėrshėndeta miqėsishtė, ju dėshirova mirėse ardhje.., dhe ugėzuam pa masė qė kishim mysafirė. Hyseni para se t’ia fillonim bisedės mė pyeti Faridin? A po ju kujtohet zėri i kėtij shoku? Ky ėshtė ai me tė cilin keni bisedeuar vetė me telefon. Pra ky ėshtė Bardhosh Gėrvallaės dhe vėllau i tij Jusuf Gėrvalla, pėr tė cilin ju kamė folur“. Kur mėsova se kush ka ardhur nė banesėn time.., u gėzova pa masė dhe thashė jamė njeriu mė i lumtur nė Botė.., sepse takohesha me dy njerėz tė aftė, me njė intelektual, gazetar, muzicient, kompozitor, poet dhe atdhetar.
Nė fillim u takova me Demėn, Isahin, Pastaj me Hysenin, pra ditė pasė dite numrii shokėve shtohej. Unė shpreha dėshirėn time para atyre, se unė ēdo herė pranė ju dhe kurrė prej jush nuk ndahem. Sokoli (Jusufi) mė pyeste pėr shumė gjėra dhe mė shiqonte drejtė nė sy. Filloi tė fliste si njė poet, atdhedashės, intelektual..,e krahas tij kohė pasė kohe fliste edhe Bardhi. Biseduam gjatė pėr pėrgatitjen e njė drame dhe ēfaqjen e saj pėr festat e Nėntorit. Ndėrhyri Jusufi; Po Faridin ne dramėn do ta pėrgatisim e do ta ēfaqim, por kush do na e gjen sallėn pėr ushtrime. Ja disa fjalė tė Jusufit-(Sokoli); Ata thanė, se si njė njeri duhet tė jetė patriot, i dashur, i urtė, i ditur, pra ai duhet tė jetė shembull pėr tė tjerėt. Pos dashurisė pėr atdheun duhet tė jetė i vendosur, duhet tė jetė i gatshėm pėr sakrifica. Biseduam deri nė orėt e vona tė natės u ndamė. E kisha vėshtirė tė ndahesha nga ata. U ndava nga ata me njė dėshirė qė tė takohemi sa mė shpesh. Vėllėzėrit Gėrvalla, mė thanė.., Faridin, meri familjen dhe hajdeni tė rrimė.
Gjatė tėrė kohės sa qėndroja tek familja koha mė kalonte shpeshė dhe bisedonim pėr gjendjen nė Kosovė. Pas disa dite Jusufi, e pėrgatiti tekstin e dramės, morėm rolet dhe shumė shpejtė e mėsuami tekstin. Pėr tė naa vizituar vinte shpesh edhe Ibrahim Kelmendi, i cili luante rolin e regjisorit. Unė me vėllėzėrit Gėrvalla, shkoja kudo qė ata shkonin, por jo pa mė thirrė. Edhe xha Jahir Jahiri, ishte aktivist dhe njė ditė kur u takuam nė Ludwigsburg para zyrės sė Bardhoshit Baca Jah i tha Jusufit; unė nuk tė kam parė, por emrin ta kamė dėgjuar o Jusuf. Po a ti je Jusuf Gėrvalla? “Jusufi, ju pėrgjegjė duke bėrė shaka, Unė jam; pse a po tė dukem i vogėl dhe nuk po ta mbush syrin? Baca Jahir iu pėrgjigj; po ti je i madh shumė i madh o Jusuf Gėrvalla dhe mė gėzove qė tė takova…
Pra kur njeriu lexon kėta rreshta, njeriu e kupon qartė mesazhin qė thonė ata reshta nuk ka tjetėr ēka tė thotė.., vetėm duhet thėnė ju priftė e mbara o burra tė kombit e Atdheut. Autori, me mjaftė sukses nė librin e tij ka bėrė orvatje qė ta ruaj origjinalitetin e fjalėve, dhe kjo ėshtė ajo qė e bėnė edhe mė tė dashurė edhe mė tė mėdhenjė dėshmorėt; Jusufin, Bardhoshin dhe Kadri Zekėn. Po t'i lexosh me vėmendje librat e atdhetarit Faridin Tafallari, do tė bindesh se edhe pėrkundėr sakrificave qė pėsoi Faridini, aq mė keqė pėsoi familja e tij e cila jetonte nė Kosovė.
Libėrat e Faridin Tafallarit nė shiqim tė pare duken tė trasha, por kur lexuesi fillon ti lexojė me vėmendje bindet edhe vete se ato janė magjepse dhe tėrheqėse pėr lexuesin

INTERVISTĖ ME ATDHETARIN E NACIONALISTIN E ĒĖSHTJES KOMBĖTARE FARIDIN TAFALLARI

Ramiz Dėrmaku: z. Faridin Tafallari, na tregoni pėr lexuesit, kush ėshtė Faridin Tafallari ?

F. T. I lindur me 1. 2. 1951, nė fshatin Struzhė buzė malit Sharrė tė Prizrenit, shkollėn fillore e kam kryaer nė fshatin e lindjes Struzhė. Pamundsisht pėr ta vazhduar shkollimin mė tė lartė, sepse kushtet ekonomike nė atė kohė ishin shumė tė vėshtira nė radhė tė parė dhe mungesa kryesore, nuk kishte shkollim mė tė lartė nė fshat, kėshtu qė duhej vazhduar nė Prizren, pra mungesa e kushteve nuk munda ta vazhdoja. E vazhdova, duke i ndjekur pak nga pak mėsimet nė shkollė me pėrgatitje pas shkollore. Kėshtu qė provimet i dhashė nė fshatin Hoqė tė qytetit-Prizren, tė mesmen po ashtu me shkollim, me provim dhėnės e vazhdova nė Shtutgart.
Nė Gjermani kam ardhur qė nė mars tė vitit 1973. Kam katėr fėmijė, dy kanė lindur nė Struzhė-Prizren, dhe dy nė Nagold-Gjermani, tash jam gjysh i gjashtė nipave e mbesave, tė lindur po kėtu nė Gjermani! Kam punuar mjaft edhe pėr Gjermanin por ashtu edhe pėr vete. Kėtu e kisha edhe punėn e siguruar dhe nuk kisha ndjekje nga spiunėt e ish-Jugosllavisė. Gjermanėt e kėrkonin punėn tonė tė pa kursyer por edhe na paguanin. Por ajo mė e mira pėr mua dhe mė e rėndėsishme, ishte se edhe aktiviteti, qė bėja pa ndonjė problem, sepse kėtu edhe pse kishte mjaft spiunė, qė flisnin shqip, por kjo aspak nuk mė ka trembur kurrė se, pėr kėtu spiunazhi nuk ju vlente, pos kur duhej vazhduar vizėn nė Konsullatėn Fashiste tė ish-Jugosllavisė nė Shtutgart, atje i bėnin ato provokime e maltretime ndaj mėrgimtarėve shqiptarė, gjė qė edhe ashtu ndodhi edhe pėr mua, kur organet vendase (gjermane), nė vjeshtėn e vitit 1985, nuk ma vazhduan vizėn dhe as ma kthyen mė pasaportėn, por as mua nuk kishte pėrse tė mė vyente mė ai pasaport…Prandaj nga 1985, kam qėndruar nė Gjermani pėrafėrsisht si refugjat deri kur e mora pasaportėn e Kosovės nė vitin 2008!…Pėr mua ishte nė pyetje edhe tė punoja dhe tė fitoja pėr tė mbijetuar pėr njė jetė mesatare, dhe pėr kėtė isha i kėnaqur…!
Nė atė kohė ne e quanim ardhjen tonė nė Gjermani tė pėrkohshme, se ashtu neve na quanin Gastarbeit, por edhe neve vet na kandej tė thonim tė pėrkohshme. Nė Gjermani, kam punuar nėpėr punė tė ndryshme dhe tė rėnda, dhe tash po i bėj afėr dyzet e tre vite erdha djalė i ri dhe po kthehem plak e i malluar pėr shumė njerėz tė familjes time dhe tė afėrmit, si dhe bashkėfshatarė, shokė e miq, qė vdiqėn dhe kurrė mė nuk i pashė…! Dhe mė kur u ktheva, nė verėn e vitit 1999, Struzhėn dhe Kosovėn i gjeta tė djegura e tė shkatėrruara nga fashizmi serbosllav dhe ai maqedonoshoven, tė djegura e tė rrėnuara, por krenare e ball lartė, sepse dolėm fitimtarė nga e gjithė ajo barbari. Ndaj kjo i mbulonte tė gjitha ato mungesa dhe mallin, mall, i cili mė kishte djegur me dekada, larg nga vendlindja, nga tė afėrmit, larg nga Struzha ime e paharruar...larg nga Kosova e dashur…

R. Dėrmaku: Ju vini nga njė familje pėrparimtare por e djegur pėr Lirinė dhe zgjidhjen e ēėshtjes sonė kombėtare?

F. T. Po, familje e varfėr ekonomikisht, por e pastėr atdhetarisht, dhe pėrparimtare pėr ēėshtjen e atdheut tė robėruar dhe i okupuar nga serbo-fashizmi serb, maqedon, malaziaz... Nė aksionin e zi famėkeq tė vitin 1956, aksioni i mbledhjes sė armėve tek shqiptarėt, aksion i cili mbahet nė mend nga krye krimineli Aleksander Rankoviq, si shumė shqiptarė, qė vuajtėn nga regjimi tito-rankoviq si vuajtėn shumė familje tė tjera, ashtu vuajti edhe familja ime nė tėrėsi dhe kėtė mė sė shumti e pėrjetoj xhaxhai im i ndjeri Skėnder Tafallari dhe bashkėfshatari Shasivar Braha. Qė tė dyve iu kėrkuan t‘i dorėzonin armėt, xhaxhait Skėnder i kėrkuan ta dorėzonte pushkėn, por nė realitet xhaxhai im dhe Shasivari e shumė tė tjerė u rrahėn e torturuan deri sa me muaj i kanė mbajtur nė lėkurė tė dashit, nga plagėt e rėnda e nga torturat e pamėshirshme…,pra kjo u bė pėr vetėm e vetėm se ishin shqiptarė dhe ky ishte qėllimi kryesor…!

R. Dėrmaku:Ēka ju shtyri qė ju tė largoheni nga Kosova?

F. T. Pėr shumė arsye, por edhe ato ēka i thash mė lartė e edhe shumė fakte tė tjera, qė vėrtet janė shumė. Por unė do t‘i cek vetėm pak nga ato mė tė rėndėsishme qė, brezat tonė edhe brezat, qė do tė vin duhet t‘i dinė dhe t‘i njohin mirė e mirė se, si dhe sa shumė kanė vuajtur e sa shumė kanė sakrifikuar tė parėt tanė dhe ne pėrgjithėsi populli ynė, nga armiku dhe regjimi serb, por edhe nga sllavėt e tjerė nė ish-Jugosllavi, Jugosllavi qė edhe neve pa dėshirėn tonė na rrėmbeu brenda saj, nė atė shtet artificial qė, ne fare nuk kemi asgjė tė pėrbashkėt me sllavet dhe as me atė fare Jugosllavie. Por armiku na e mori me dhunė dhe me ndihmėn e shteteve mė tė fuqishme tė kėsaj Europe lavire, qė akoma edhe sot iu dhimset ajo Serbi pushtuese dhe ngacmuese pa pushuar pėr t‘i mbajtur dhe akoma pėr tė marrė toka shqiptare, por edhe pėr shfarosjen e shqiptarėve… Por siē po duket kurrė nuk do ta dėshiroja se do ta vuajn edhe brezi im dhe brezat qė do tė vin menjėherė pas neve nėse do tė vazhdoj keshtu si ėshtė duke ecur tash e 16 vite pas ēlirimit…! Pra ne edhe sot akoma nuk e dim se ku jemi dhe ku do tė arrijm…!? Nė radhė tė parė akoma nuk e kemi siguruar lirin qė nė trojet tona tė jetojm tė lirė e nė liri tė plotė… Por sė pari po flas se sa varfėri e madhe, ka qenė nė pėrgjithėsi nė vendin tonė ku ėshtė vendi ynė denbabaden dhe nė veēanti edhe fahati im, i cili tė vetmen pasuri e kishte natyrėn me ujė tė bollshėm, me kullota dhe pyje tė larta, dhe baktin dhe pėr ta veēuar ishin dhit kryesore. Por kjo armikun okupator nuk e kėnaqte se fshatarėt burimin mė tė lirė i kishin dhit, dhe pėr tė ia hequr kėto e pėr t‘i lėn nė tėrėsi me gishta nė gojė dual ligji i ri qė dhit duhej zhdukur se po i dėmtojn pemėt e tjera, proēka qė te ne, pos kumbullave, nga pemėt e tjera nuk ka pasur, ato i shijonim vetėm kur na i sillnin prindrit nga tregu i Prizrenit, ndonjė mollė ose dardhė apo diēka tjetėr... dhe merreni me mend se ēfarė pemė do tė dėmtonin dhit nė vendin tim, pos dėllinjave!?. Po kjo ishte ajo politikė, qė na e sillte regjimi i huaj sllavo titist, ku edhe atė pak „pasuri“ tė na e merrte pėr t‘i lėnė edhe fėmijėt pa pikėn e qumėshtit…!!! Prandaj varfria, qė kishim ne them se as qė do ta besojn ky brez i ri, i ditėve tė sodit. Ne, po them lirisht se kemi vuajtur edhe pėr kafshatėn e bukės, por kjo ka qenė me shumicė, pra shumica e popullit tim shqiptar e kanė vuajtur varfėrin e mjeruar! Ne nuk jemi ngi (ngopur) as me buk e leri tė tjerat qė, as i kemi parė e jo mė t’i shijojm…! Por do ta them se mjerisht dhe ėshtė pėr tė ardhur keq qė edhe nė shekullin 21 ka qė vuajn pėr buk nė qeverisjen e Thaēoviqit e tė Mustafēiēit (fjalėn e kam pėr popullin tim) kurse njė shtresė nuk dinė se ēfarė tė bėjn me lukset e tyre tė arritura nė shpinėn e tjetrit se, nuk ka mundėsi qė dikush brenda natės tė arrij nė milioner e dikushi fare pa punė dhe dikush tjetėr me punė tė pėrditshme me dekada as edhe nė ėndėrr qė vjen nė shprehje milioni…

R. Dėrmaku: Na tregoni si e pėrjetuat ndarjen nga familja, atdheu dhe Kosova?

F. T. Ndarja nga familja dhe atdheu-Kosova, pėr mua po them se kurrė nuk u ndava nga asnjėra, nuk jam ndarė, vėrtet trupin kėtu nė Gjermani e kam pasur, por mendjen e zemrėn i kam pasur nė vendin tim! Sidoqofte ishte ndarje fizike dhe ishte gjėja mė e rėndė pėr njeriun tė largohesh nga vendi yt i lindjes… Prandaj jo se mund tė harrohet, por ajo sa vjen e aktualizohet, duke e kujtuar se po e lėn vendin tėndė pėr arsye tė ndryshme dhe tė detyruar… Po e lė vendin tim tė dashur nė njė mjerim nė njė varfėri tė pa imagjinuar, por nga gjitha kėto tė kėqija koha tė kthen edhe nė ato pak tė mira qė i rikujtojė gjatė kohės sa isha larg nga ēdo gjėje. I kujton edhe ato pak kujtime tė mira, kur luanim dhe bėnim ato lojra fėminore e mė vonė edhe ato rinore, sipas traditave, qė kishim edhe i bėnim, pėrherė me shokėt e fėmijėris (rinisė), qė mbeten gjėja mė e shejtė dhe mė e shtrejtė nė jetėn e njeriut. Kur njeriu tash, nė moshėn e tret tė jetės, me shumė mallė dhe nostalgji i rikujton sido qė ato ishin nė varfri tė tejskashme por zemėrat dhe shpirti ynė ishin i ri dhe tė mbushura me plotė shpresė pėr tė ardhmen mė tė mirė…!

R. D. Ju ishit ne grupin e parė tė punėtorėve qė u larguat nga Kosova pėr Gjermani..,na tregoni shkurtimishtė si ju pritėn organet kompetente gjermane?

F. T. Po para grupit tonė kanė ardhur edhe disa grupe qė u larguan nga Kosova pėr nė shtetet perendimore, pikėrisht nė Gjermani. Po dua tė them realitetin se neve na pritėn mirė, por ne pak nė fillim kishim problem me gjuhėn, por si tė ri qė ishim e mėsuam mė shpejt se sa e menduam dhe mė lehtė…Trajtimi dhe ēdo gjė kanė qenė korrekt nga ana e gjermanėve nė pėrgjithėsi…!

R. D. Kur filluat ta urreni regjimin kriminel serb dhe pse?

F. T. Unė personalisht e kam urryer qė nė mosh tė re se, shpesh i dėgjoja tė moshuarit tanė nėpėr Oda dhe nėpėr ndeje tė ndryshme nė grupe. Nėpėr oda bisedohej pėr tema tė ndryshme, pėr jetėn e rėnd dhe tė papunė e tė papara, por ajo mė kryesorja ishte se si na tradhtuan sllavėt me veglat e tyre shqipfolėse!!! Se si kishte ndodhur tradhtia qė ne tė mbeteshim edhe pas gjithasaj lufte tė parė dhe tė dytė botėrore tė mbeteshim pėrsėri nėn robrimin jugosllav e konkretisht nėn Serbi! Me gjitha ato luftra e me sakrifica tė mėdha qė e kishin bėrė forcat pėrparimtare dhe liridashėse kundėr fashizmit pushtues, por sipas historisė dhe atyre qė tregohen nėpėr Oda burrash, neve na tradhtoi ish-Jugosllavia me Titon nė krye dhe tradhtarėt e kohės, pra ne mbetėm pėrsėri nėn okupimin e ish-Jugosllavisė, na ndan nga shteti amė dhe pėr kėte flitej por me shumė kujdes dhe rezerva sepse spiunazha edhe atėhere luante rol tė rrezikshėm. Unė me shumė kurreshtje i dėgjoja burrat e kohės nėpėr ndeje tė grupeve ju afrohesha dhe dėgjoja…se si flitej pėr tradhtin jugosllave qė ia bėri Kosovės dhe trojeve etnike shqiptare qė sot janė tė coptuara dhe tė ndara nėpėr republikat ish-jugosllave e edhe mė shumė se gjysma e tyre jasht shtetit natyral tė Shqipėrisė…!

R. D. Ju emigruat nė Gjermani, na tregoni pse?

F. T. Po edhe unė sa vija e rritesha dhe si shumė tė tjerė pėr shkakun e papunėsis, por edhe i rėnė nė sy pėr nacionalist, me sytė e zemrėn nga Shqipėria filluan tė mė vinin selamet qė tė kem kujdes se pėrndryshe tė pret burgu! Ato vite burgjet ishin pėrplotė dhe nė lajme nuk kishe lajm qė, mos tė dėgjoje pėr indivit dhe pėr grupe a organizata, qė i kishin zbuluar dhe i kishin mbyllurė nėpėr burgjet Jugosllave. Unė edhe pėr kėto interesohesha shumė dhe ndieja urrejtje tė madhe ndaj atyre qė i kapnin djemt e vajzat tona dhe i futnin nėpėr burgje…! Armiku as atėherė dhe as kurrė nuk kishin mėshirė pėr askėnd, ai qė sado pak tė fliste pėr vendin e tij amė apo tė fliste vetėm pėr shqiptarizėm ai pėrfundonte nė pranga dhe nė burgje! Prandaj edhe unė u paraqita nė entin e punsimit pėr jashtė dhe edhe kėtu nė Gjermani, sapak u stabilizova fillova t’i gjeja shokėt e idealit tim. Punė kishim mjaft dhe ne si tė ri qė ishim na merrnin pa problem…

R. D. Ne moshė shumė tė re ju filluat tė merreni me ēėshtjen kombėtare, kush ju shtyri?

F. T. Mė shtyri urrejtja se e dija se ai qė mė kishte ardhur nė votrėn time pa mė pyetur dhe pa lejen time, atė e kisha armik, pra ai ishte armiku im dhe i huaj, ai fliste njė gjuhė krejt tjetėr, kishte kombė e fe tjetėr, kishte kultur dhe traditė tjetėr, dhe e dija se ai nuk kishte ardhur pėr mik e as pėr dashamirės, por mė kishte ardhur pėr tė mė shtypurė e pėr tė ma marrė lirin, lirin ore lirin dhe jetėn time nė vendin tim! E urreja shumė dhe aty mė rrinte mendja se ai kishte ardhur si pushtues dhe si pushtues duhej urryer, pastaj ai nė vendin tėnd sundonte dhe popullin tim e pėrbuzte, e maltretonte, e urrente pėr vdekje!!! E ai ku e ku jetonte shumė e shumė mė mirė se unė, qė isha nė vendin tim. Populli im i vuante tė zit e ullirit pėr ta siguruar bukėn e gojės qė i mungonte kurse armiku im ardhacak jetonte si Zot pa u lodhur fare.Mė kujtohet shpesh koha ime e fėmijėris se si kalamaj qė ishim ju afroheshim dritareve tė serbo-malazezėve aty nė lagjen tone qė ishin ardhur nga Serbia, Mali i zi ēetnikėt mė tė rrezikshėm si sundimtar dhe gjandar pėr t’i ndejtur mbi kokė popullit tim! Ata kishin makinė (kerrė) pos lukseve tė tjera edhe TV dhe ne nga dritaret e tyre pėrdhese i shikonim TV-nė, e tjera gjėra luksi, kurse neve na mungonte edhe njė radio-transistor e lere mė televizori, ore na mungonte edhe buka qė nuk kishim as pėr tu ngi (ngopur), kurse ata jetonin njė jetė me bollėk dhe me tė gjitha tė mirat, ne nė varfri tė skajshme si nė ushqime si nė veshje leckaman pranė tyre…dhe prej tyre tė nėnēėmuar e tė pėrbuzur nga ai soj i keq ardhacak…!!!
Nė njė bisedė me njė bashkėvendasin tim, Shani Sezallari, i cili po mė tregon, se, nė njė dasėm baba yt, Neshati, i drejtohet njė ardhacaku malaziaz, i quajtur Bozhe me njė ton kėrcėnues, duke i thėnė se, ti Bozho po del nėpėr demonstratat serbe, qė po organizohen kėtu nė Prizren kundėr shqiptarėve… dhe po harron se, ti je kėtu i ardhur dhe se, ti e edhe tė tjerėt, duhet tė ikni atje, nga ku keni ardhur!!!…Po ky farė Bozhe aty tek ne, u bė edhe sikur tė ishte i yni, ku tė gjithė e thirrnin “ēika Bozhe”, pra ai u bė edhe mė i afėrt se tė tjerėt, por vetėm politikisht se, ishte edhe mė i zi se korbat!?…Kėta serb e malazies-ardhacakė, gjatė luftės sė UĒK u larguan dhe sot, nė lagjen tonė nuk ka asnjė…!

R. D. z.Tafallari ju nė Gjermani bėnit njė punė tė rėndė, po nė atė kohė filluat tė merreni edhe me aktivitete tė ndryshme kombėtare, mbanit protesta, demostrata, shkruanit peticione etj.

F. T. Po nė fillim si grup e mė vonė duke u shtuar radhėt edhe ne filluam tė shumohemi dhe kjo mė gėzonte sa ēdo gjė tjetėr se tash mė filluam edhe ne ta duam atdheun tonė tė pėrbashkėt e tė bashkuar jo vetėm me fjalė por edhe me aktivitete konkrete. Ne kemi shpėrndar literature shqiptare nga shteti amė Shqipėria, nuk rrinim duar kryq por bėnim atė ēka mund ta bėnim, kemi organizuar protesta, demonstrate kemi shkruar dhe shpėrndarė trakte nė gjuhėn shqipe dhe nė gjuhėn e vendit, kemi dorzuar edhe peticione nėpėr demonstrate nė ambasadat dhe konsullatat ish-Jugosllave. Edhe unė personalisht nė mėnyrė tė organizuar para ambasadave, jua kam dorzuar nė dorė vet Peticionin para portės organeve kompetente konsullore tė ish-Jugosllavise…
Kemi shkruar edhe parrulla nėpėr konsullata, klube tė punėtorėve nga ish jugosllavia etj. Bėnim ndonjė veprim si pėr shembull ditėn e Flamurit e kishim ditė tė shejtė, pra 28 nėntorin e kremtonim bashkė nė ndonjė lokal ku bėnim nga pak muzikė kėndonim etj., ashtu sa do pak ndiheshim tė kėnaqur se na dukej se ja edhe ne po bėjmė diēka pak pėr atdhe, pra gėzoheshim edhe nga ajo e pakėta, se dukej pak por nga e paka vjen edhe e shumta, shpresonim se do tė na ecte ngadal edhe e mbara…Dhe mė vonė kohė pas kohe e organizonim festėn e nėntorit nė mėnyrė masovike nėpėr salla tė mėdha tė qytetit, tė cilat na i jepte qyteti! Por dua ta them njė gjė qė, as atėhere dhe as kurrė nuk i kam pranuar ata qė flisnin mirė dhe e lavdronin shumė Jugosllavin dhe e mbanin mbi shkrimin e „shokut“ Tito dhe Jugosllavin e tij.
Kishin tė tetovirur edhe JNA qė do tė thotė “Jugosllovenska Narodna Armija”! Kishte edhe tė tillė qė, foton e atij satrapi e mbanin nėpėr dhoma si kur ai tė ishte i yni, pra i gjakut tonė, kurse ai nė realitet mund tė ishte i mirė pėr tė gjithė tė tjerėt sllave tė jugut, por pėr ne shqiptarėt nuk ishte i mire se, nė radhė tė parė ai nuk ishte president i imi dhe nuk kishte tė bėnte as me gjak, as me komb dhe ai na ka tradhėtuar dhe po ai i kishte mbushur burgjet plot me shqiptar e shqiptare. Pra ai pėr sllavėt boshnjakėt e bosnes-hercegovinės mund tė ishte edhe i mirė, sepse ata ishin sllav, kurse neve nuk na lidhte asgjė me sllavet e jugut dhe ai me veprimet e tija, ku neve para syve na buzeqeshte kurse prapa shpine na e rraste thikėn deri nė palcė…Sepse tė lenė tė besosh se ato tė zezat, qė i bėnte Rankoviqi, i bėnte krahė Titos, dhe menjė fjalė bėheshin nė marrėveshje dhe me urdhėrin e Titos…

R. D. Grupi i juaj kishte pak anėtarė por me kalimin e kohės, regjimi serb i largonte shqiptarėt nga vendet e punės, vrante ushtarėt shqipėtar nė armatė.., etj etj?, shtonte dhunėn e presionin

F. T. Ne nė fillim nuk kishim emėruar ndonjė emėr tė organizatė, por me njė fjalė vepronim si “Lėvizje e pėrgjithshme”. Po ishte shumė e vėrtetė se, armiku serbosllav nga presioni i largonte shqiptarėt nga puna, vrante ushtarėt shqiptar nė ushtrinė Jugosllave, i kthenin nė arkivole nga ushtria dhe bėnte dhunime e gjėra qė shqiptarėt askund nuk kishin siguri, gjithandej ishin tė rrezikuar…Ne si grup nė fillim numėroheshim nė gishta se, shqiptarėt kur erdhėn nė Gjermani iu interesonte vetėm puna dhe tė fitonin marka, sepse i kshin lėnė nė varfėri tė madhe familjet nė Kosovė…Armiku, dhunėn ndaj shqiptarėve as qė e ka ndalur ndonjėherė, por dhuna ka qenė pėrherė e pranishme dhe e rėndė e edhe mė e rėndė se tek tė tjerėt kombe slave… ne, shqiptarėt, kemi qenė dora e fundit nė atė Jugosllavin e Titos…
Por mė vonė, dua tė them se, edhe shqiptarėt filluan ta ndiejn dhe ta kuptojn se, shtypja e armikut nė Jugosllavi pėr shqiptarėt kishte qenė shumė e madhe, se kėtu nė Perėndim e gjetėn njė demokraci mė tė pranushme se nėn ish-Jugosllavin e Titos, panė se, edhe tė ardhurat i kishin shumė mė shumė se nga vinin, me njė fjalė nuk iu shkelej ajo, qė e fitonin apo meritonin, sepse mund tė kishte pak nga ata shqiptarė, qė nuk i kishin pėrjetuar dhunimet e bėra nga serbo-ēetnikėt-sllav dhe ja tash mė kėtu gjetėn njė botė tjetėr…..

R. D. Kur filluat ta urreni regjimin kriminel serb dhe pse?

F. T. Regjimi serb e kam urryer qė nė bankat e shkollės se nė ato mėsime na mėsonin tė dimė pėr figurat mė tė urryera sllave, qė i mbanin me format tė madh fotot e tyre tė vendosura nėpėr katėr anėt e mureve te klasės sė shkollės. Pastaj regjimi serb ishte i pėrcaktuar qė, shqiptarėt ose tė asimilohen ose duhet pa tjetėr t‘i zhdukim nga trojet e tyre se, si pas tyre Kosova ishte „djepi Serbisė“ prandaj ata, tė ardhurit nga dreqi e i biri, i thonin vedit se, ne jemi „bijt e kėtij djepi“! Kėto i prapagandonte Serbia nė radio e edhe nėpėr gazetat e saj, por e edhe nė gazetėn shqip, pra kėsi fare shkrimesh gjendeshin nė shkrimet e secilės kohė! Pra, si mos ta urreje kėtė regjim tė fėlliqur qė, ēdo gjė shqiptare e bėnte tė tijėn, dhe me kėto metoda aspak njerėzore si mos ta urreje kur ato i kalonte edhe nė dhunime ndaj njė populli autokton nė trojet e veta stėrgjyshore…

R. D. Pas kryerjes sė shkollės ju emigruat nė Gjermani. Na tregoni Pse?

F. T. Pas kryerjes sė shkollės isha i ri dhe nė shtator tė vitit 1973 u martova dhe disa muaj sa ndejta nė shtėpi mė erdhi garancioni nga vėllau im njėherit edhe shoku im, tash mė i ndjeri Sefidin Tafallari…E thash edhe shok, sepse ai nė tė gjitha aktivitetet u inkuadrua bashk me mua e edhe Betimin e bėm para Flamurit Kombėtar, sė bashku me Jusuf Gėrvallėn. Dhe kur ai shkoi nė pushim atje, e bastisėn nė shtėpi vėllaun dhe i gjetėn literatur tė ndaluar, ku njė pjesė ishin edhe nga shteti amė Shqipėria e edhe nga shtypi ilegal si „Lajmėtari i Lirisė“ “Liria“ dhe njė libėr xhepi „Pushka amanet“ me kėngėt e Lirisė… UDB-eja e arrestoi e burgosi dhe e torturoi nėpėr bodrumet Udbės, njė farė krimineli i quajtur Vesel Krasniqi dhe njė Asllan Skėnder-torbeshi, dhe pas daljes nga burgu i humbi tė drejtat e punės nė Gjermani dhe mė pastaj vuajti shumė sepse nuk mund tė hynte askund nė punė si nacionalist-irredentist etj. etj. Pas shumė vuajtjeve njė ditė, nga infrakti nė zemėr, nė moshėn 53 vjeēare vdes, duke i lėnė pesė fėmijė pas dhe gruan me njė pension tė vogėl, qė ia dha shteti gjerman pėr sa i takonte…

R. D. Ne moshė shumė tė re ju filluat tė merreni me ēėshtjen kombėtare ?

F. T. Po, se pėr mua ēėshtja kombėtare ishte mbi ēdo gjė dhe mė ka interesuar nė moshėn mė tė re timen. Babai im, Neshati, e kishte blerė njė radio-transistor dhe nėna e mbante me shumė kujdes nė njė dollap, kur babai mungonte, unė fshehurazi e hapja dollapin dhe hyja brenda e hapja radion, nė kohėn kur kishte emisione tė mira. Kisha dėshirė tė madhe jo vetėm kėngė tė dėgjoja nga radio Tirana dhe radio Kukėsi, por pas kėngėve fillonin edhe lajmet dhe unė edhe pse isha i ri e ndiqja me shumė vėmendje dhe interesim pėr ato qė i dėgjoja…,por edhe tjetra, qė ėshtė shumė interesante se kur udhėtonim me baban nga fshati pėr nė qytetin e Prizrenit, rrugės nė njė vend tė quajtur „Qafa e Kushndinit“ dukej e „kufiri“ me Shqipėrinė Amė dhe kėte ma kishte treguar babai mė herėt, duke mė thėnė se, atje o biri im, nė ato bjeshkėt e larta, tek ai kufi, shumė shqiptarė janė vrarė nga serbosllavėt, duke i nxjerrė nga burgu i Prizrenit dhe duke i ēuar deri buzė kufirit, ku atje i vrisnin, gjoja se, kanė tentuar pėr tė kaluar nė Shqipėri etj. E mua ky tregim i babait tim, mu bė pikė dhe shpesh i mendoja ato tmerre, qė UDB-a serbo-jugosllave i kishte bėrė kundėr popullit tim…
Dhe kjo tash mė sa herė kaloja dhe ka ecja e mbaja kokėn majtas dhe kur ktheheshim ecja me kokėn djathtas. Si kur shkonim dhe si kur ktheheshim sytė i mbaja nga ai kufi... atje mė rrinte mendja...por dhe e vrisja mendjen pėrse vallė na kanė ndarė!??
Babai Neshat, tash e sa vite i ndjerė, meqė mė kishte vrejtur se, unė kur ecja bashkė me te kokėn e mbaja nė drejtim tė asaj ane nga ishte kufiri, e kuptonte merakun tim qė, syrin e kisha tek ai kufi, qė na kishte ndarė armiku nė mes vete ne shqiptarėve. Babai filloi tė mė tregonte, duke mė thėnė, o Faridin, o biri im, neve, shqiptarėve na ka ndarė shkjau pėr gjysėm, na ka gėnjyer shkjau, dhe unė kurreshtar e shfrytėzoja rastin, duke i bėrė pyetje me shumė psehe dhe ai m‘i tregonte.
Njė nga ato pyetje e imja, ishte edhe kjo:“ e pse na ndau!?. Ai ndalej sa pėr tė marrė frymė thellė... dhe me dhembje ma kthente:“... e o biri im po shkjau nuk na ka dashtė, tė jemi ne shqiptarėt bashkė... edhe me gjithė atė luftė, qė e kemi bėrė kundėr ēdo armiku…Heroi ynė Gafurr Xhaferi, ra pėr Shqipėrinė dhe jo pėr Jugosllavinė, por ja padrejtėsisht na e bėn kėtė tė keqe dhe ne mbetėm nėn sundimin e pamėshirshėm tė shkjaut-sllav….!!!

R. D. z. Tafallari ju nė Gjermani bėnit njė punė tė rėndė, po nė atė kohė filluat tė merreni edhe me aktivitete tė ndryshme kombėtare, mbanit protesta, demonstrata, shkruanit peticione, lexonit literatur nga Shqipėria, shikonit filma shqipėtarė,.,etj ?

F. T. Po, nė tė vėrtetė bėnim punė tė rėnda, sepse ne kishim ardhur si krahu i punės dhe nuk na kursenin pėr punė, po as ne nuk e kursenim veten... se e dinim se ishim krahė pune. Ishim tė kėnaqur qė, punė kishim mjaft,por edhe na paguante firma gjermane, nuk na hanin hakun, pra me njė fjalė ishim tė kėnaqur. Pėr marrje me aktivitete unė e kisha filluar qė nė vendlindje e edhe nė ushtri dhe kėtu e vazhdova deri sot!
Nė fillim e filluam mes shokėve tė ngushtė dhe duke ia ditur mendjen dhe dashurin pėr Shqipėrin, e dinim se edhe ai do tė jetė i interesuar, pra siē thonė edhe duke provokuar reagimin e tij, i bėnim kėto provokime me qėllim qė se a do tė pranonte, kur tė vinte fjala konkrete pėr pranim nė grupin tonė. Po pėrse i bėnim kėto, sepse armiku ishte shumė i interesuar qė, t‘i zbulonte kėto vegėza sa do tė vogėla tė ishin, ai kėto i gjurmonte me tė madhe…Po ne kėtu ramė nė kontakt edhe me shumė shokė, qė u treguan tė gatshėm dhe me shumė dėshirė u futėn nė grupin tonė se atėhere nuk kishim formuar ndonjė lėvizje, apo ndonjė emėrtim tė organizatės, por lėviznim sikur tė ishim tė organizuar, ashtu spontanisht i gjenim shokėt dhe e zgjeronim shoqėrinė.
Nga kėta, nė fillim unė e njoha dhe u bėm shokė me Jahir Jahirin, si dhe me Sefidinin (vėllaun) nė njė qytez Pfalzgrafenweiler, Jahiri ishte nga fshati Slivovė-Ferizaj. Posa erdha nė Nagold u shoqėrova me shokun tim Isah Demi, nga Dardana, me tė cilin e kemi kaluar shumė mirė. Po ashtu me Ramadan Pireci, (Ramėn) …mė vonė edhe me Dem Demajn, Vezir Kelmendin, Feriz Kovanin, Hysen Gegėn e Ibrahim Kelmendin. Me Demėn dhe Ibrahimin, pas njė kohe u ndam dhe nuk kishim besim tek kėta tė dy, gjė qė kam shkruar edhe nėpėr librat e mi, si dhe nė portalin e shenjtė pėr mua, „Albaniapress“…
Librat e mi qė tė gjashtė tashmė tė botuara janė mirėpritur shumė mirė nga shumė lexues, tė cilėt kanė shkruar fjalėt mė tė mira, por dhe m’i kanė thėnė edhe gojarisht, kudo dhe ngado, ku jam takuar me ta…Por ka pasur edhe nga ata, qė nuk i kanė pritur mirė dhe as iu kanė pėlqyer…dikush nga inati e dikush nga xhelozija!?… Po ka pasur edhe nga ata, qė kanė friguar se, atėhere, nė librin e parė, “TERROR, DHIMBJE, QENDRESE”, botuar nė Tiranė, nė dhjetor tė vitit 1997, si dhe nė librin e dytė “ DHIMBJE KRENARE”, botuar nė 1998 po nė Tiranė, janė pėrmendur disa edhe me emra!?! Disa besa, edhe ma kanė thėnė hapur se, “…nuk ke bėrė mirė qė ma ke qitė emrin...” etj. Por nuk mund ta lė pa e pėrmendur atdhetarin dhe patriotin, qė vuajti afėr 20 vite burg, i mbajtur nėpėr kazamatet e serbo-Jugosllavisė, tė paharruarin Kadri Mani (Osmani), tashmė i ndjerė, i cili i ka vlerėsuar dhe i ka ēmuar aq lartė librat e mi, sa i ka quajtur “Bibėl e Ku`ranė”!!!
1. Terror, Dhimbje, Qėndresė, Tiranė 1997
2. Dhimbje Krenare, Tiranė 1998
3. Zot tė Kėsaj Toke Jemi Ne, Prizren 2003
4. Fat Lumbardhi dhe Struzha e Tij, Tiranė 2008
5. Me Tre Yjet e Pavdeksisė nė ato Vite tė Stuhismme…Tiranė 2010
6. Pėr Kohėn e Artė Prizren 2015

Po ēka ėshtė shumė me rėndėsi se mė vonė kemi marrė edhe filma nga shteti amė Shqipėria dhe i kemi parė nėpėr video-kaseta tė po sa dalura nė pordorim, tė cilat qė nė fillim. Video- kasetat i merrnim nga shteti ynė Shqipėria! I kemi parė edhe nėpėr vende me hapėsira mė tė mėdha, ku tuboheshim shumė shokė dhe aty i shikonim deri natėn vonė. Por edhe nėpėr banesa shikonim filma shumė tė mirė atdhetarisht…Kemi bėrė njė veprimtari shumė tė madhe edhe duke i shumėzuar dhe shpėrndarė nėpėr shumė bashkatdhetar, tė cilėt i mirėpritnin shumė, se ata filma ishin me ndikim jashtėzakonisht tė fortė atdhetar ndėr ne, mėrgimtarėt nga trevat shqiptare nėn ish-Jugosllavi, ishin filma e me artistė, qė them me plot gojėn se, nuk i ka bota ata filma me pėrmbajtje patriotike dhe pėrparimtarė pėr ēėshtjen e atdhetarizmit tonė, por edhe me artistė tė mrekullueshėm…

R. D. Nė vitin 1967 apo 68 ju u dashuruar me Zaden, ju kaluat kufirin .., pse u kėthyet pėrsėri nė Kosovė ?!

F. T. Po besoj se ka qenė vjeshta e vitit 1968, po e them sinqerisht se me trupin jetoja nė Kosovė, por me mendjen dhe shpirtin i kisha nė Shqipėri, atje mė rrinte mendja dhe nga dėshira e madhe me njė shok timin Tasin Vokaj, nga fshati Shipkovicė i Tetovės, pas disa takimeve e biseduam me te dhe vendosėm qė tė kalonim nė Shqipėri! Tė dy si ēuna tė ri dhe dashuria pėr Shqipėri na detyroj qė njė ditė e njė natė tė udhėtonim deri diku me autobus nga Shkupi, rrugėve me kthesa rreth lumit Radikė...dhe njė natė me kėmbė udhėtuam dhe kur po errėsohej, natėn, ne iu ngjitėm fshatit thikė pėrpjet, fshatit Tanush, me shumė kujdes qė, mos tė binim nė sy se, aty ishte zonė kufitare, dhe po tė binim nė sy menjėherė do tė na lajmėronin e do tė binim nė duart e xhelatėve sllavo-maqedon. Pra fshatiTanush ishte buzė kufirit, shumė afėr me Shqipėrinė, vend i thyer, bjeshkė... dhe aty ne, ku do tė kalonim, quhej „Kalimi Gjypit“ nė gjuhėn sllave i thonin-Ciganski Prellaz-.
Kaluam fshatin dhe u futėm nė malin me lisa tė lartė, aty nga ora njė pas mes nate... ju afruam kufirit me shumė kujdes sepse nuk ishte leht, kaluam gardhin, sepse aty ruhej shumė nga patrullat nė anėn e Jugosllavisė, por ne e dinim mirė se, si dhe ku mund tė kalonim, sepse unė, por edhe Tasini kishim qenė si kuzhinjer nė njė stan nė kohėn e verės tė vitit 1968…
Po sa kaluam dhe po futemi drejt qytetit tė Peshkopisė (Dibrės sė Vogėl) nė brendėsi tė Shqipėrisė, nuk e dise si mė shkoj mendja te fshati im se po e lija dhe…, mė erdhi nė kujtesė edhe Zadja me tė cilėn, sa kishim filluar ta duam njėri tjetrin, kujtova fjalėt e saj, kur m‘i tha; Faridin nė se ti nuk mė fejon (mė tradhėton) unė vendin tim e kam me kėrcy te „Guri Gat“, apo ndryshe nė “tek sen`uji“… Dhe pėr njė moment ndalova dhe po i them shokut tim Tasinit, se si mė silleshin nė kokė ato fjalėt, qė mi kishte thėnė dhe ai pa njė e pa dy mė tha pra meqė qenka ashtu, ne po kthehemi dhe u kthyem. Pak para se tė zbardhej dita ne u kthyem, duke i dhėnė besėn njėri tjetrit se, ne do tė veprojmė dhe do tė bėjmė ē‘ėshtė e mundur pėr tu bashkuar njė ditė me Shqipėrinė. Dhe vėrtet ashtu bashkėvepruam deri sa ia filloi lufta e UĒK-sė, dhe ashtu vazhdojmė edhe sot e kėsaj dite me Tasinin, tė cilin e kisha dhe e kam shok tė qėndresės dhe tė besės…

R. D. Na tregoni takimin e parė me veprimtarėt, atdhetarėt, intelektualėt, dhe dėshmorėt e kombit: Bardhosh e Jusuf Gėrvalla dhe Kadri Zeka dhe ku?

F. T. Po, takimi i parė me Jusufin dhe Bardhoshin, u bė nė banesėn time nė Haiterbacherstr. 75 nė Nagold, qytet i bukur. Me Hysen Gegėn, ishim njohur njė kohė pak me pėrpara dhe njė ditė pasdite erdhi Hyseni me Demėn dhe shoh edhe dy tė tjerė figura tė panjohura, pasi hynė brenda Hyseni po m‘i prezanton dhe kur e dėgjova emrin e Jusuf Gėrvallės, sikur mu fry zemra edhe aq sa ishte, mendoja se s‘ka njeri tjetėr, qė ėshtė i gėzuar sa isha unė! Mė tregojė se, ky ėshtė ai shoku, qė keni folur me telefon, pra ėshtė Bardhosh Gėrvalla, vėllau i Jusufit. Edhe pėr Bardhoshin u gėzova shumė dhe po them me vete atė, qė dhe po ma thotė edhe zemra se, o Faridin a ke pasur shokė e miq mė tė dashur e mė tė mirė se sot!
…Biseduam gjerė e gjatė, u kėnaqėm si asnjėherė tjetėr mė parė! Biseduam rreth disa veprimtarive dhe njė bashkėveprimi, pėr ta vazhduar veprimtarinė tonė edhe mė tė organizuar, mė tė bashkuar nė ato vite, 1980/1982, tė cilat vite pėr mua, janė vitet mė tė lumtura se, bashkėveprova me Jusufin dhe Bardhoshin, si dhe me Kadri Zekėn e shokė tė tjerė. Nė atė kohė, mė vonė erdhi edhe Kadri Zeka me Ibrahim Kelmendin, ku Kadriun e njihja, se ishim takuar nė demonstrata. Edhe takimi me Kadriun mė gėzoi shumė, sepse po takoja shok drejtues tė organizatave,qė tashmė ishin bėrė me zė!!! Ibrahimi mė prezantoj, se ėshtė shoku Kari Zeka-Zeqa. Biseduam edhe me Kadriun dhe fitova njė respekt pėr tė. Bashke me kėta shkuam nga unė edhe te vėllau Sefidin pėr ta takuar dhe tek Baca Jahir Jahiri, nė Dekenpfronn, njė qytet jo mė shumė se 20 km larg...dhe nga aty shkuam me shumė dėshirė edhe te Jusufi e te Bardhoshi, nė Untergrupenbach afėr Heilbronnit. Punėt tashmė na shkonin ku e ku mė mirė, se ishim bėrė bukur disa shokė qė pėr kohėn nuk e di a ka pasur ndonjėherė mė tė mirė dhe mė tė lidhur. Kjo mė gėzojė shumė dhe herė herė mendoja po a ka forcė, qė tė na dali neve pėrpara, pėr tė na ndalur drejt lirisė…! Por si pėrherė armiku kėto veprimtari i gjurmonte dhe bėnte mos qė, edhe nė mesin e kėtyre ta fuste spiunin e vetė apo ta bėnte pėr vete ndonjė vegėl tė tijėn „njeri“ tė luhatur e tė pa besė!!! Kėtė unė kurrė nuk e kam menduar e sidomos nė ato vite kur veprimtaria me shokė sa vinte e rritej. Por pėr fatin mė tė keq edhe aty armiku i gjeti veglat dhe spiunėt, tė cilėt i bėri mashė pėr vete dhe pėr tė na pėrēarė neve e vrarė!? Pra me kohėn edhe kjo ndodhi dhe armiku ynė shekullor arriti tė na pėrēajė nė mėnyrėn mė tinzare. Dhe kjo neve do tė na kushtojė shumė. Na kushtoj shumė, shumė shtrejtė saqė nuk ka gjė qė e peshon gjithė atė tragjedi tė rėndė, tronditėse dhe shumė tė tmerrėshme! Armiku gjakatar kriminel bashkė me gjakatarėt dhe tė pabesėt „tanė“, qė vepronim bashkarisht ata, nė natėn e 17 janarit 1982, i qiti nė pritė shokėt tanė prijsa dhe i vrau qė tė tre, para derės sė shtėpisė! I vrau nė njė natė tė acartė dimri tė egėr, nė Untergruppenbach afėr Heilbronnit, nė Gjermani!!! Pra pėr kėtė dhe shumė veprimtari time me shokė dhe me tė madhin Jusuf e Bardhosh Gėrvalla dhe me Kadri Zekėn, i kam shkruar nė gjashtė librat e mi…Por kanė shkruar edhe tė tjerė dhe njėri nga ata ėshtė edhe shoku dhe bashkėpuntori mė i ngusht i Jusufit, i cili ka shkruar mbi njėzet libra (vepra) pėr Jusuf Gėrvallėn dhe shokėt e veprimtarisė sė tij. Dhe ky shok Xhafer Durmishi, njėherit ėshtė edhe bashkėveprimtar i imi dhe shoku im mė besnik!!!

R. D. Ju filluat tė bashkėpunoni ngushtė me vėllazėrit Gėrvalla dhe disa veprimtarė tjerė.., Nė cilin vit ?

F. T. Ashtu siē e ceka edhe mė lart se, unė u njoha me vėllezėrit Gėrvalla dhe mė vonė edhe me Kadri Zekėn, dhe unė isha i pandarė nga vėllezėrit Gėrvalla, si bashkėveprimtar dhe bashkėvepruam pėr ēėshtjen mė madhore tė kombit tonė, sepse ne vepronim me kėmbėngulėsi dhe pallogaritur se sa do tė na kushtonte me sakrifica tė pa numėrta dhe tė pa kursyer edhe jetėn vetėm e vetėm pėr realizimin e aspiratave tona shekullore pėr ēlirim dhe bashkim me tė gjitha trojet e coptuara nga armiku serb-sllavo-fashist, qė fuqit e mdha ua kishin ndarė copa copa trojet tona armiqėve tanė. Ne ishim nė trojet tona por qė armiqėt sllav e grek na mbanin tė okupuar, tė shtypur tė pėrbuzur sa ska ku shkonte mė tė poshtėnuar e mė keq.

R. D. Ju pasė njė kohe e dhatė betimin .., ēka thoshit kur betoheshi na tregoni diēka mė gjatė? Ju ishit edhe shpėrndarės i shtypit; gazetave qė i merrnit nga Shqipėria dhe dikur filluat ta nxirrni edhe gazetėn e parė, gazetėn e cila quhej „Lajmtari i Lirisė“... Si e pritėn mėrgimtarėt tanė nxjerrjen e kėsaj gazete?

F. T.Po, pasi u bėmė njė numėr dhe u shumuam nė atė nivel, sa qė na merrte mendja se, ne jemi nė gjendje tė bėnim ēdo gjė pėr ēlirim dhe bashkim mbarė kombėtar e pse jo edhe tė hynim nė luftė dhe ta fitonim ate, pra kjo ishte dashuria e madhe dhe dėshira qė, tė lirohemi nga kthetrat e armikut serbosllav dhe tė bashkohemi me Shqipėrinė mėmė!!! Nė Gjermani, disa nga shokėt merrnim literatur nga Shqiperia, si Shqipėria e Re, Nėntori, Ylli dhe disa tė tjera. Mė vonė filloi tė dali edhe gazeta (shtypi ilegal) nga i madhi dijetari, gjeniu, i menēuri Jusuf Gėrvalla, i cili e emėroi me emrin„Lajmėtari i Lirisė“; „Liria“ nga Kadri Zeka dhe „Bashkimi“ nga Ibrahim Kelmendi, por nė realitet nė tė tri kėto gazeta shkruante shumė artikuj dhe i redaktonte i madhi Jusuf Gėrvalla!

F.T. Nė nėntor tė vitit 1981, JUSUF GERVALLA nxorri gazetėn ilegale: „ Zėri i Kosovės“, Organ i Lėvizjes Nacionalēlirimtare tė Kosovės dhe Viseve tė tjera Shqiptare nė Jugosllavi dhe nė krye tė kėsaj gazete shkroi citatin madhėshtor: „Nė ballė tė kėtij populli dhe te kėmbėt e tij, flijimi dhe vdekja pėr realizimin e aspiratave tė tij, do tė na vijnė si pėrjetimi mė i bukur e mė fisnik nė gjithė jetėn. Dhe s`do tė ketė force, qė tė na ndalė nė rrugėn tonė tė ndritshme. Jusuf Gėrvalla
Ne e pritėm Jusufin si diellin ndriēues i posa lindur, ishim shumė tė gėzuar se punėt na ecnin mirė e mbarė, dhe kurrė nuk pritonim pėr t‘i shpėrnda, tė cilat i merrnim apo ndonjėherė na i sillnin Jusufi bashkė me Bardhoshin. I shpėrndanim njė lloj tė tria gazetat tek bashkatdhetarėt, qė disa besa i pranonin me shumė dėshirė, kuptohet pa frike, por ka pasur edhe nga ata qė, kur e ka parė, vetėm qė nuk e ka lėshuar shpirti nga frika…Kemi shpėrndarė edhe shkrime nė gjuhė tė shteteve tė tjera, si nė Gjermani, Zvicėr, Francė, Belgjikė e tjera shtete perendimore.
Disa shok aktivist, veprimtar me punėn e tyre treguan se ishin tė vendosur drejt rrugės sė nisur. Kemi bėrė edhe takime, ku bėnim vizita bashkė me Jusufin e Bardhoshin nėpėr punėtorė mėrgimtar... na kanė pritur mirė! Nga kėto prova mė von edhe e bėm Betimin, unė bashkė me vėllaun Sefidin, ashtu si e kishte pėrgatitur tekstin Jusuf Gėrvalla, nė prani tė njė apo dy shokėve.
Nė betimin tonė ishte Jusufi dhe Xhafer Durmishi, dhe para Flamurit tonė Kombėtar, qė e kishim pėrball. Betimin e bėm kėshtu si po e pėrshkruaj:“ Unė F. T. Sot para juve shok si dėshmitar dhe si shok tė tė njėjtit Ideal, ideal i shenjtė pėr tė cilin po e jap betimin dhe besėn se, unė si anetar i Lėvizjes Nacional Ēlirimtare tė Kosovės dhe Viseve Shqiptare nė Jugosllavi, do t‘i qėndroj besnik dhe do tė punoj e veproj pa kursyer asgjė, sipas programit dhe statutit tė Lėvizjes pėr liri dhe bashkim kombėtar, do tė jap ēdo gjė, qė e kėrkon atdheu e edhe deri nė flijimin e jetės, pa tradhėtuar as shokėt dhe as atdheun tim, do ta luftojė armikun, tradhėtin dhe tradhtarėt deri nė vdekje BETOHEM!“

R. D. z. Faridin, ju keni qenė qė herėt nė Shqipėri, na thoni a keni pas takime me figura kryesore shtetėrore dhe me kė! Dhe me kėta tė Kosovės nė ekzil…dhe ēka keni biseduar…?

F. T. Po jam takuar edhe me Enver Hoxhėn, nė korrik tė vitit 1984. Enver Hoxha ato ditė ishte i sėmurė dhe kishte shkuar pėr shėrim nė Vlorė, nė njė vilė tė vikendit, vend shumė i bukur buzė detit Jon… Pas prezantimit tim nga shoqėruesi F.Haxhiu, Enveri m’u drejtua me kėto fjalė: “ ..eh, ju bijtė e Kosovės, do t’i bėni ballė edhe serbomėdhenjėve. Qėndroni si burrat trima tė Kosovės Kreshnike, Kosovės Shqiptare!!! Pas pak i shtėrnguam duart dhe u ndamė. Vėrtet ishte njė vizitė e shkurtėr, por e paharruar pėr mua…!!!

Nė verė tė vitit 1994, dhjetė vite mė pas, jam takuar edhe me Ramiz Alinė. Edhe ai na priti shumė mirė, na takoi tepėr ngrohtėsisht, duke na pyetur me njė interesim tė madh pėr situatėn nė Kosovė dhe na tha se, ne, sa tė mundemi do tė jemi pranė Kosovės, se ėshtė njėherit edhe obligim i yni, sepse ne jemi njė! Pra aq sa ndenjėm aty, biseduam pėr hallet e Kosovės dhe trojeve shqiptare nėpėr republikat sllave…Pasi bėmė edhe fotografi sė bashku u ndamė…










































Nė vjeshtėn e vitit 1997/98, jam takuar dy herė dhe me ish-presidentin Rexhep Mejdani. Edhe me z. Rexhep Mejdani kam bėrė foto nė kabinetin e tij. Po ashtu me Presidentin Mejdani bisedat kanė qenė shumė konkrete se, ēka mund tė bėjė Shqipėria Mėmė pėr Kosovėn. Pra ėshtė biseduar vetėm pėr Kosovėn dhe trojet etnike, tė ndara nėpėr republikat sllave, nė prag tė luftės, qė veē sapo kishte filluar…Edhe me z. Rexhep Mejdani u ndamė shumė mirė dhe me shumė premtime pėr luftėn nė Kosovė etj.

Para dhe gjatė luftės sė UĒK-sė, jam takuar edhe me Bujar Bukoshin dhe Isa Mustafėn, por “premtimet” e tyre boshe, fjalėve tė kota dhe rrenave, asgjė nuk u arrit me kėta njerėz megallomanė e hajdutė!!!

R. D. Ju gjatė mbajtjes sė njė demonstrate nė Shtuttgart, nga rruga patė se dikush nga pallati i lartė po i fotografonte demonstruesit.., kush ishin ata.., dhe ēka ndodhi pastaj me ata?

F. T. Ne nga prilli i vitit 1981 e deri nė qershor organizuam kėto demonstrata nėpėr kėto shtete dhe qytete, duke e filluar nė prill nė Bern tė Zvicrės, 18. prill nė Zyrih tė Zvicres, nė 25 prill nė Shtutgart, 9 maj nė Dyseldorf, 16 maj nė Mynih nė Gjermani, mė 30 maj nė Gjenevė nė Zvicėr, mė 7 qershor nė Frankfurt tė Gjermanisė, mė 13 qershor nė Bruksel nė Belgjikė. Nėpėr demonstrata udhėtonim me autobusė, e sa me vėshtirėsi e bėnim njė autobus, sepse pak shqiptarė i pėrgjigjeshin nė atė kohė…
Po i kthehem edhe njėherė demonstratės nė Shtuttgart, e organizuar nga Lėvizja e Jusuf Gėrvallės. Duke marshuar me parrulla nė duar dhe me brohoritje nėpėr rrugėt e qytetit, pėr ēėshtjen e ēlirimit dhe lirinė e Kosovės dhe viseve tė tjera shqiptare nėn Jugosllavi, nė njė moment e pash Bardhin duke ma bėrė me dorė ,qė tė afrohesha afėr tij. U afrova dhe aty ishim bėrė pesė a gjashtė shok dhe pėrnjėherė pas Bardhit u ngjitėm nė katin e tretė, ku aty i gjetėm udbashėt e Konsullatės Jugosllave tė bėrė bashk dhe me kamera e aparate filmues nė duar na fotografonin e na filmonin demostruesit, kėshtu qė pas atyre filmimeve dhe fotove, kur shkonin me e vazhduar vizėn, ia nxirrnin foton dhe duke e provokuar i thoshn se, cili ėshtė ky e ai e tjera poshtėrsira, si nga shkjau e si nga shqipfolėsit, qė punonin nėpėr ato ēerdhe kriminale… Dhe ne sa hym brenda, ata qen filluan tė bėrtasin ndihmė-ndihmė (hilfen-hilfen) duke na u lutur qė, mos t‘i rrahnim (grushtonim). Por ne nuk kishim hyrė pėr t‘i pėrqafuar por pėr t‘i grushtuar e shkelmuar deri sa ia arriti policia gjermane me armėt gati, drejtuar nga ne dhe duke bėrtitur halt, halt (mjaft, mjaft) se ne jemi policė e tjera. Ne shumė shpejt ua nxorrėm filmimet si nė kamera e si nė aparate filmike, qė mos tė rrezikonin ata demonstrues, qė kishin marrė pjesė. Ne ato filmime i kishim nėpėr duar, por kur na i pa policia na i rrėmbyen tė gjitha. Aty ishte dhe njė shqipfolės i quajtur Bashkim Hisari nga Prizreni, i punėsuar nė Konzullatėn e Jugosllavise, i cili i hėngri bash si tė tjerėt disa grushta e shkelma nga Bardhoshi e nga ne secili sa mundeshim mė forcė me iu mėshuar. Ai farė Bashkimi ishte nėnpunės dhe njėherit edhe spiun pėr t’i spiunuar shqiptarėt patriot nė mėrgim. Policia na dėrgoj nė burg dhe aty na mbajti deri sa i bėnė ato verifikime, ndėrkohė ne e lajmėruam avokatin, i cili e bėri ankesėn dhe i paguam me marka nė atė kohėn e pranverės, prill 1981…

R. D. Ju z. Tafallari tash e sa viteve tė veprimtaris tuaj me shokėt e aktiviteteve, pas tė gjitha atyre sakrificave qė i keni kontribuar atdheut si po e shihni Kosovėn, pėr afėr 17 viteve ēlirim dhe 9 vite tė pavarsise, si ėshtė Kosova dhe sa jeni tė kėnaqur me kėtė liri… A mund tė na thoni diēka pėr kėto qė po ndodhin dhe a i keni menduar se Kosova edhe pas kaq viteve nė „liri“ pėrsėri do tė vije nė pyetje si shtet i pavarur me „Zajednicėn“!?

F. T. E deri kėtu tu pėrgjigja mė leht se, edhe pse ishte njė e kaluar mjaft e hidhur dhe me shumė sakrifica e edhe me vrasjen mė makabre tė shokėve tanė Jusuf e Bardhosh Gėrvalla dhe Kadri Zeka, Po ishte shumė e rėndė pėr ne qė, edhe vrasjen e shokėve e pėrjetuam me shumė dhimbje por krenar! Pėr kaq vite vėrtetė ėshtė shumė vėshtir me i pershkruar ato, qė po ndodhin pėr ditė e mė keq. Jetėn edhe pse e kemi pasur mes gėrshėrve kjo pėrsėri kurre nuk mė ka friksuar, bile sa me shumė qė na ndiqte armiku aq mė shumė pėrforcohesha dhe me guxim e vendosmėri i rrija pėrballė. Por kėsaj tash nuk kam si ta pėrshkruaj kur ne hoqėm tė zit e ullirit nga shkjau dhe ia dolėm deri kėtu ku jemi, por qė ja fati i keq si po na ndjek, sepse tash e kemi edhe mė tė vėshtir shumė se, sot po na e bėjnė tė tanėt, po ia bėjmė vetėvetes…Sadoqė ne i njohim kėta tė ashtuquajturit miqt tanė, po na shohin dhe po e kuptojn se, vet po e duam “Zajednicėn”, ju vet po i votoni e edhe Zajednicen ndaj ua pafshi hajrin…
E ēfarė ka ngelur mė shumė pėr tė parė, se sa kėto tė zeza e me plot tradhėti qė, hapur po na tradhėtojn dhe ne po i shikojm si po tradhėtohemi… dhe nuk lėvizim qė, mos ta pranojmė njė turp tė tė tjerėve, qė po na afrojn. Kjo fare „Zajednica“si po duket dhe nė se do tė jetė nėnshkruar nga Is Mustafe tradhėtari bashkė me Hashim Thaē tradhėtarin, atėhere po i shkel tė gjitha kėto qė janė arritur deri mė sot! Nuk po e kuptoj pėrse duhet, ta pranojmė, duke qenė vetė dėshmitarė dhe po duket se, po i mbyllim sytė para njė rreziku tė pamenduar kurrė se, do tė na e sjellin Isa dhe Hashimi si peshqesh nė votrėn tonė tė larė me gjak dhe me gropa nėpėr Serbi, tė mbushura me kufoma shqiptare!
Dhe kėto tė zeza e edhe shumė tė zeza tė tjera, tė gjitha i kemi nga kėta tė tė quajturės bashkėsi serbe “Zajednica”. Pastaj, tė gjitha kėto debate, qė po bėhen i ke pėr ēdo ditė e natė nėpėr TV!Dhe kėto debate, kur i dėgjon, t’i shurdhojnė veshėt dhe kur i shikon e t’i verbojnė sytė, nėpėr TV tė ndryshme tė lenė njė pėrshtypje sikur Kosova nuk ėshtė e jona, por diku nė Afrikė !? Apo sikur ajo e ujkut, kur po e han nga pak gomarin, ai i shkretė thotė, hė ore se jam nė ėndėrr!!!
E sot neve kėte na sollėn ata, qė kurrė nuk ia ditėn dhimtėn popullit dhe hallin e atdheut tė copėtuar, pra aspak nuk jam i kėnaqur e bile jam edhe mė i hidhėruar dhe mjaft i brengosur pėr kėtė dhe me kėtė Zajednicėn dhe shitjen e tokave tona, duke e rrudhur e ngushtuar edhe mė shumė se sa ėshtė e ngushtuar Kosova!!! Po a nuk ėshtė njė lloj kjo “qeveria” jonė si ajo e Serbis, kur ne ishim nėn okupim. Qeveritarėt tanė kurrė nuk e dėgjonin zėrin e popullit tė vet, por i dėgjojn dhe ankohen po ashtu si dikur, kur po ky Is Mustafa i bėnte thirrje Beogradit pėr t’i ardhur nė ndihmė… e sot pėrsėri dėgjohen ata tė huajt… kėta qenveritarėt tanė edhe sot e kėsaj dite merren vesh me tė huajt dhe kurrė me popullin, sepse ēka do qė kritikohet apo nuk pranohet nga populli, opozita e ngre zėrin, ashtu si kundėr kėtyre marrėveshjeve sikur qė ėshtė Marrėveshja pėr Zajednicėn e cila ėshtė thikė helmuese mes pėr mes Kosovės, si dhe Demarkacionin me Malin e Zi. Por nuk duhet harruar qė, sado qė tė jenė miqtė tanė, kurrė nuk mund me i dhimtė varra jote atij, sa tė dhemb ty!!!

R. D. Ju falemenderit z. Faridin Tafallari
F. T. Gjithashtu edhe juve z. Ramiz Dėrmaku

INTERVISTOI: RAMIZ DERMAKU

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 72 vizitorë
Lexuar: 2,172 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
Flet poeti, filozofi, fotografi i n...
E martė, 14 nėntor 2017 - 04:25
“Si e kam njohur Ali Podrimjen dhe Ibrahim Rugovėn” “ ... njė rebel radikal, pėr tė cilin nuk ishte aq e rėndėsishme qė ta shpjegojmė botėn, mirėpo qė...
Aty ku ėshtė mėsuesi Vaxhid janė edhe nxėnėsi...
E enjtė, 21 shtator 2017 - 22:09
Mėsuesi Vaxhid Sejdiu me punėn, angazhimin dhe pėrkushtimin e tij nė kuadėr tė shkollės shqipe ėshtė bėrė model, se si duhet tė punojnė mėsuesit nė shėrbim...
Kėngėtari Nikollė Gjini, njė jetė me kėngėn s...
E hėnė, 19 qershor 2017 - 00:25
Publiku mė bėnė tė lumtur kur kėndoj dhe harroj ēdo gjė nga respekti pėr te para tij. Tallava, mendoj, ėshtė kanceri i muzikės popullore..
Jam krenar qė i takoj kombit shqiptar dhe e m...
E merkurė, 19 prill 2017 - 04:13
Intervistė me artistin e teatrit e tė filmit tė Kosovės, humoristin, studiusin serioz tė evenimeteve tė shumta, kritikun e artit letrar e pamor, Ismet Kras...
INTERVISTĖ ME KRYETARIN E LKSHMSĖ Z. HASAN QY...
E dielė, 01 janar 2017 - 05:45
Z.Qyqalla ky ėshtė viti i tret, nga themelimi i Lidhjes sė Krijuesve Shqiptarė nė Mėrgatė (LKSHM), ju si do na pėrshkruani shtegtimin e kėtij asociacioni, ...
më shumë nga - Intervista »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi