Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
Lexim i veprave tė Prof. Ahmet Qeriqit
Publikuar më 30 shtator, 2016 nė orėn 10:54 ( ) Intervista |
Rrit madhësinë e shkronjave
LIRIA, PERĖNDESHA E FITOREVE

Jeta dhe vepra e shkrimtarit dhe atdhetarit, prof. Ahmet Qeriqit, ėshtė shembull mė i veēantė i luftėtarit tė lirisė, i romansierit tė shkėlqyer, eseistit poetik, ilegalit tė guximshėm, i zėrit tė Radios nė Luftė. Veprimtaria letrare dhe publicistike e prof. Ahmet Qeriqit, prej mijėra faqesh ėshtė krijimtari epiko-lirike, dhe tėrėsisht, arbėrore. Ai ėshtė pjesėmarrės i orėve tė parat tė luftės sė UĒK-sė, dhe mė herėt. U lind nė luftė, dhe po plaket nė vazhdim betejash. Shumė gjėra nuk gjenden nė kohėn e tashme, shprehet profesor Qeriqi. Por unė ju perėndeshės sė lirisė sonė i pėrkulem, edhe pse tėrėsisė
sonė ende i mungojnė pjesė tė pushtuara tė atdheut, krahė tė paēliruar tė saj. Prandaj, jemi pėr histori politike tė vėrtetė, qė shqiptarėt tė pėrgatitemi mė mirė, pėr tė marr drejtimin e duhur drejt sė ardhmes. Vetėm me prijės atdhetarė, tė ditur, dhe strategė tė kohės, liria, perėndesha e fitoreve, do tė jetė mė e gėzuar dhe mė e lumtur. Republika e Kosova ka nevojė pėr ndryshime, nė ecje, nė kahe, nė pėrgatitjen e brezit tė sotėm pėr ribashkimin kombėtar.

Ahmet Qeriqi u lind nė Krojmir tė Kosovės, nė vitin 1947. Shkollėn tetėvjeēare paralel me shkollėn fetar islam e kreu nė Medresenė „Alaudin“ nė Prishtinė. Historinė dhe lirinė (tė dhėnė nėpėr libra) nga pushtuesi serb, ai i quante tė mangėta, dhe tė shtrembėruara. Nė ato libra tė „Bashkim vėllazėrimit“, mungonte liria e shqiptarėve, perėndesha e fitores sonė. Djaloshi bjond i Krojmirit tė Kosovės, Ahmet Qeriqi, lexonte pandalshėm pėr tė marr drejtimin e duhur kundėr pushtuesit Jugosllav. Lufta ēlirimtare i do tė tėra; edhe dijen, edhe guximin, edhe drejtimin. Ahmeti qė i ri, ende pa i rėnė brisk fytyrės, pėrballet me xhelatėt e regjimit. Ai e lexonte saktė shpirtin e zemėruar tė popullit, varfėrinė e padurueshme, shpėrnguljet, dėnimet e pareshtura pėr gjuhėn dhe flamurin, bastisjet pėr armė dhe pėr libra tė lirisė.

Pushtimi. qe poshtėrimi mė i rėndė pėr popullin tonė, mė thotė Qeriqi. Ndjenja kryengritėse pėr ēlirimin e Kosovės nga Serbia, mua mė kėrcente nė kraharor. Nėpėr qindra net kam mbetur i pagjumė pėr tė kap ėndrrėn time tė mirėfilltė, dhe kahen nga duhet tė shkoj Kosova. Lufta pėr liri do shumė duar, shumė zėra, urti dhe shumė dije e guxim. Nė Medresenė „Alaudin“ aty ku unė ndiqja mėsimet, syri i pushtuesit na ndiqte, si kafsha e zezė. Mirėpo, lufta pėr liri nuk njeh frikė. Lėvizjet ilegale patriotike nė Kosovė nuk e kanė ndėrprerė asnjėherė aktivitetin e saj, shprehet Prof. Qeriqi, madje as pas luftės sė Dytė Botėrore, meqė Kosova dhe treva tė tjera shqiptare kishin mbetur nėn pushtimin e RSFJ-sė. Rruga ime drejt ilegales, drejt luftės pėr liri ishte krejt e natyrshme, meqė i pėrkas njė familjeje tė pėrndjekur politikisht. Gjyshi im, mulla Emin Miftari, ka qenė disa herė i dėnuar me burg pėr shkak tė kundėrshtimit dhe mospranimit tė regjimit komunist jugosllav. Gjyshi tjetėr, babai i nėnės, Kadri Beba, nga Ribari i Madh, ėshtė dėnuar si armik i pushtetit popullor jugosllav dhe nė vitin 1948 ėshtė pushkatuar. Mė vonė ėshtė vrarė, gjatė pėrpjekjeve pėr tė ēarė rrethimin edhe vėllai i tij, Salihu sė bashku me djalin, Rexhepin. Mė herėt kam shpjeguar se sa herė kam qenė i dėnuar, kėshtu qė tani po kufizohem vetėm nė aktivitetin tim prej vitit 1979 deri nė vitin 1982. Nė vitin 1978, sė bashku me Zenun Gjocin, Imer Halilin nga Prekazi, Muhamet Ademin dhe Beqė Dervenin nga Shkupi kemi vepruar nė platformė tė programit tė Lėvizjes Kombėtare Shqiptare, duke shpėrndarė literaturė tė ndaluar dhe duke propaganduar idenė e bashkimit tė tokave shqiptare me Shqipėrinė. Qė gurin ta vejmė nė vend tė vetin siē thotė populli, ne kemi shpėrndarė edhe parulla dhe trakte me pėrmbajtje kombėtare, nė Shkup, Prishtinė, Ferizaj e gjetkė.

Gjatė punės sime, profesor nė Gjimnazin e Ferizajt, nė Akademinė Pedagogjike dhe nė Shkollėn e Mesme Teknike nė Prishtinė kam bashkėpunuar edhe me disa nxėnės, tė cilėt edhe ashtu ishin tė organizuar dhe vepronin ilegalisht. Nė vitin 1981, kam marrė pjesė aktive nė demonstratat e 1 dhe 2 prillit, qė u zhvilluan nė Prishtinė sė bashku me shumė nxėnės dhe kolegė tė punės. Mė 2 prill, nė qendėr tė Prishtinės, forcat e Milicisė Speciale tė Jugosllavisė, kanė vrarė dy nxėnės tė vitit tė katėrt tė shkollės teknike, tė cilėve iu kisha dhėnė mėsim dhe me tė cilat kisha lidhje tė veprimtarisė ilegale. Ata ishin: Naser Hajrizi dhe Asllan Pireva. Lidhje ilegale nė drejtim tė propagandimit tė idesė pėr krijimin e Republikės sė Kosovės kam mbajtur edhe me Fatmir Graiēevcin, Lutfi Maqedonin, Naim Mahmudin, Ilaz Zhitinė e nxėnės tė tjerė, tė gjithė tė dėnuar nga regjimi jugosllav prej 3 deri nė 12 vjet burg. Mė 3 prill 1981, meqė nė Prishtinė dhe nė tėrė Kosovėn regjimi jugosllav kishte shpallur gjendjen e jashtėzakonshme, kam ikur ilegalisht nga qyteti dhe jam vendosur nė fshatin tim tė lindjes, nė Krojmir tė Drenicės, ku kam jetuar nė arrati deri mė 11 maj tė vitit 1982. Nė ilegalitetit tė thellė unė kam mbajtur kontakte me disa nga veprimtarėt e lėvizjes ilegale, me qėllim tė krijimit tė kushteve pėr rezistencė tė armatosur. Gjatė tėrė kohės kam qenė i armatosur me njė pushkė franceze, dhe njė revolver tė tipit “Stayer”. Njė kohė kam depėrtuar ilegalisht nė Preshevė, te njė shok imi i studimeve e prej andej nė Shkup, ku ishte edhe grupi, i cili falė konspiracionit tė thellė dhe qėndrimit tė paepur gjatė hetimeve, nuk ishte zbuluar.

Gjatė 14 muajve tė arratisė sime forcat policore mė kanė gjurmuar hap pas hapi, por nuk kanė arritur tė mė kapim, meqė zakonisht kam qėndruar nėpėr male dhe ua kam humbur gjurmėt. Asokohe kam mbajtur kontakte me babanė tim, Aliun, pastaj me vėllezėrit, tė cilėt jetonin nė Shtime, Osmani, Jusufi, Hasani, Salimi pastaj me xhaxhanė, Mehdiun i cili jetonte nė Krojmir, me Imer Halilin nga Prekazi, mė vonė i dėnuar politik, me Zenun Gjocin, i cili po ashtu mė vonė ka qenė i dėnuar politik si dhe Muhamet Ademin, Fatmir Graiēevcin, kushėrimin tim Sylė Qeriqi e disa tė tjerė. Nė Lėvizjen ilegale, e cila i ka paraprirė krijimit tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, kam qenė i kyēur qysh nga dalja nga burgu, nė vitin 1988. Asokohe, edhe pse kam punuar punė fizike nė ndėrtimtari dhe zdrukthėtari pėr tė siguruar familjen, kam rivendosur kontaktet me shokėt e ilegales, shumica dėrrmuese e tė cilėve kishin kaluar vite tėtėra nėpėr burgje. Kam mbajtur kontakte me qėllim tė zgjerimit tė veprimtarisė ilegale me Sheqir Zenelin, Azem Sylėn, Shaban Shalėn, Kadrie Gashin, Hilmi Ramadanin, Jetė Hasanin, Sylė Qeriqin, Elez Durmishin dhe me shumė veprimtarė e luftėtarė tė tjerė tė luftės sė UĒK-sė.

Organizmit tė UĒK-sė i ka parapritė Lėvizja Popullore e Kosovės, e cila doli nga kreu i Lėvizjes ilegale, sidomos pas vitit 1981. Tė gjitha grupet ilegale nė Kosovė, tė cilat kanė vepruar nė drejtim tė organizmit tė Lėvizjes aktive tė rezistencės kanė vepruar nė platformė tė programit kombėtar shqiptar, pėr ēlirim dhe bashkim tė trojeve tė pushtuara me Shqipėrinė. LPK-ja, nė kushte dhe rrethana tė represionit serb, nė kushte kur ishte abroguar edhe autonomia e Kosovės, mbeti e vetmja lėvizje-ilegale dhe legale, e vetmja forcė e organizuar politike, e vetmja forcė opozitare, e cila nuk e pranonte pushtimin dhe as mundėsinė e bashkėjetesės dhe bashkėqeverisjes sė shqiptarėve nė Jugosllavi, apo nė Serbi. LPK-ja, pavarėsisht pėrplasjeve tė brendshme, pavarėsisht refleksioneve ideologjike tė grupeve tė caktuara, pavarėsisht pėrpjekjeve tė pareshtura tė shėrbimeve serbe e jugosllave pėr tė depėrtuar nė kreun e saj dhe pėr ta shpartalluar, ēuditėrisht i mbijetoi tė gjitha sfidat. Ajo ėshtė forca e vetme meritore, e cila edhe organizoi luftėn e armatosur nė Kosovė, por edhe luftėn nė Kosovėn Lindore dhe nė Maqedoni. Pa organizimin e LPK-sė nė vitet 80 e 90 tė shekullit tė kaluar, e cila me veprime dhe aksione ndėr mė tė ndryshmet e mbajti gjallė idenė dhe porositė e vitit 1981, pa rezistencėn heroike tė Adem Jasharit dhe tė Jasharėve nė Prekaz, pa luftėn e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės dhe pa intervenimin ushtarak tė NATO-s mendoj se nuk do ta kishim kėtė realitet qė kemi sot. Unė pėr vetėm time i shoh tė ndėrlidhur kėta faktorė kryesorė tė lėvizjes kombėtare shqiptare, faktorė determinues tė historisė sonė mė tė re. Ishin pjesėtarėt e LPK-sė, tė cilėt themeluan edhe fondin “Vendlindja Thėrret”, qė ishte edhe logjistika e parė, por jo e vetmja e luftės sonė pėr liri dhe pavarėsi.

Nė intervistėn me profesor Ahmet Qeriqin pėr kohėn e luftės sė UĒK-sė, dhe betejat e saj, prof. Ahmet Qeriqi shprehet:

Lufta e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, ka qenė njė luftė heroike, luftė e idealistėve tė kombit, luftė e vullnetarėve shqiptarė nga tė gjitha trojet tona, luftė tė cilėn e pėrkrahu bota pėrparimtare, nė finalen e sė cilės rolin vendimtar e pati NATO-ja dhe forcat politike e diplomatike pro shqiptare tė Amerikės dhe Britanisė sė Madhe. Janė tė shumta betejat e UĒK-sė, por do tė bėj pėrpjekje t’ i radhis disa nga mė tė rėndėsishmet, sidomos ato tė fillimit tė luftės. UĒK-ja aktivitetin e vet e ka nisur si forcė guerile, qė identifikohet me aksionet e komandantit, Adem Jashari, i cili qysh nė vitin 1991 kishte krijuar bėrthamėn e kundėrvėnies sė armatosur, nė Drenicė,
pastaj me guerilin e njohur tė Prishtinės e Llapit, Zahir Pajaziti, me vėllezėrit Haradinaj nė Gllogjan dhe kėshtu me radhė nga zona nė zonė.

Beteja e parė e fuqishme e UĒK-sė, pėrballė forcave tė motorizuara serbe ėshtė zhvilluar mė 26 nėntor tė vitit 1997, nė rrugėn: Skėnderaj-Klinė, nė fshatin Ludoviq, tash Rezallė e Re. Atė ditė forcat e motorizuara serbe janė goditur nga luftėtarėt e Adem Jasharit dhe janė tėrhequr prapa me dėme tė konsiderueshme nė teknike lufte. Beteja ėshtė zhvilluar dy ditė para daljes publike tė UĒK-sė. Atė ditė nė betejė ka marrė pjesė dhe ka koordinuar veprimet luftarake vetė Legjendari, Adem Jashari dhe shumė nga luftėtarėt e bėrthamės sė parė tė UĒK-sė. Pastaj njė betejė e jashtėzakonshme e njėsiteve tė UĒKėsē nė Drenicė ėshtė zhvilluar mė 27 shkurt 1998 nė Likoshan e Qirez, ku forcat serbe nga humbjet qė pėsuan pėr hakmarrje vranė mizorisht 25 pjesėtarė tė popullatės civile nė kėto dy fshatra tė Drenicės.

Beteja mė e rėndėsishme nė gjysmėn e parė tė vitit 1998, pa dyshim se ishte Beteja e Jasharėve nė Prekaz, mė 5. 6 dhe 7 mars me ē rast ranė 56 anėtarė tė familjes sė ngushtė dhe tė gjerė Jashari, nė mesin e tyre edhe komandanti i UĒK-sė, Adem Jashari. Mė 24 mars 1998 ėshtė zhvilluar Beteja nė Gllogjan tė Deēanit nė kullėn e vėllezėrve Haradinaj: Luan, Ramush, Shkėlzen, Daut e Enver Haradinaj. Beteja nė Gjergjicė maj 1998, ndėrsa Zėnia e Grykės sė Llapushnikut mė 9 maj 1998. Beteja nė Bardh tė Madh, 29 qershor 1998 ku ka marrė pjesė komandanti, Fehmi Lladrovci.
Zėnia e Grykės nė Caralevė mė 14 qershor 1998.
Beteja e njohur dy-mujore maj qershor e Smolicės, nė rrethin e Gjakovės,
Beteja e Gabrricės nė Kaēanik mė 11 gusht 1998.
Beteja nė Grykėn e Llapushnikut mė 25 dhe 26 korrik 1998, ku forcat serbe pėr herė tė parė kishin vėnė nė veprim mė shumė se 120 tanke, topa tė kalibrave tė mėdhenj, disa raketahedhės dhe mjete tė tjera tė motorizuara.
Beteja e Junikut mė 10 gusht 1998.
Beteja mė 22 shtator nė Drenicėn Qendrore, tė cilėn e udhėhoqi komandanti, Fehmi Lladrovci.
Beteja e Jezercit 22-23 shtator 1998.
Beteja e Vėrrinit nė verė tė vitit 1998.
Beteja e Bajrakut, nė Lluzhnicė nė krye me Ismet Jasharin Komandant Kumanova, mė 24 dhe 25 gusht 1998.
Beteja e verės nė Shalė tė Bajgorės.
Beteja e Qyshkut tė Pejės.
Betejat e Rugovės, Beteja e Dollcit nė Klinė, Beteja e Budakovės, e Semetishtit, e Malishevės, Beteja e Kaēanollit nė Llap mė 15 shtator 1998, Beteja e Llapit te Tabet e Llapashticės, nė dhjetor tė vitit 1998.
Beteja e Mujė Krasniqit tė Gorozhup tė Pashtrikut, mė 14 dhjetor 1998, me ē rast ranė 41 dėshmorė tė UĒK-sė.
Beteja e Pustenikut nė zonėn e Kaēanikut nė maj tė vitit 1999.
Beteja e Zhegocit nė zonėn e Karadakut.
Beteja e Marecit e 16-18 prillit tė vitit 1999 ku ranė mė shumė se 30 dėshmorė.
Beteja te shkėmbi i Gradinės, nė Berishė, mė 18 prill 1999.
Beteja nė Qafė Hajlė tė Rugovės nė prill tė vitit 1999.
Betejat e pandėrprera gjatė luftės si ato qė janė zhvilluar nė Abri, Likoc, Rrezallė, Prekaz, Polac, Gradicė, Melenicė, Artakollit, Aqarevė, Kopiliq e shumė beteja tė tjera kudo nė zonat ku vepronte dhe i mbante nėn kontroll Ushtria Ēlirimtare e Kosovės.

Gjatė luftės sė UĒK-sė ėshtė i njohur edhe aksioni ushtarak i SHP tė UĒK-sė, “Shigjeta” nė Pashtrik, aksion i pėrqendruar ushtarak, me qėllim pėr tė krijuar njė korridor tė armatimit pėr nė zonat e luftės nė Kosovė.
Beteja e Kosharės e cila ka zgjatur nė muajt: prill maj qershor 1999, me ē’ rast edhe janė thyer pikat ushtarake serbe. Nė betejat e Koshares kanė rėnė rreth 120 dėshmorė, nė mesin e tyre edhe tre internacionalistė nga Italia, Franca e nga Alxheri.
Njė aksion tejet i rėndėsishėm, spektakolar i luftės sė UĒK-sė ėshtė kryer nga njėsitė e Komandantit, Besim Mala dhe Shtabit tė Brigadave, Ismet Jashari, Fehmi Llardovci, Mujė Krasniqi, nė natėn mes 21 dhe 22 majit tė vitit 1999, me rastin e rrėmbimit tė armatimit dhe minave tokėsor nė Kazermėn e ushtrisė Jugosllave afėr Magurės, kur u morėn mbi 800 mina antitank, me tė cilat u vulos edhe fati i luftės nė Drenicėn jugore.

Gjatė dy viteve tė luftės nė Kosovės janė zhvilluar edhe beteja tė tjera nė shtatė zonat operative tė luftės. Duhet tė shėnohet me kėtė rast se Serbia, gjatė luftės sė viteve 1998-1999, kishte sjellė nė Kosovė dy tė tretat e kontingjentit ushtarak e policor. Vetėm nė brezin kufitar me Shqipėrinė kishte dislokuar mbi 50 mijė forca. Gjatė luftės nė Kosovė armata serbe ka angazhuar qindra tanke, qindra armė tė rėnda tė artilerisė, mė shumė se 150 mijė ushtarė e policė dhe si shumė hordhi paramilitarėsh, grupesh e bandash tė armatosura. Nė betejat e UĒK-sė kanė rėnė rreth 2000 dėshmorė, janė plagosur me mijėra syresh, ndėrsa serbėt kanė vrarė e kanė masakruar mė shumė se 12 mijė shqiptarė, burra, gra e fėmijė. Ende nuk dihet fati i rreth 1700 pjesėtarėve nga radhėt e popullatės civile, pėr tė cilėt me tė drejtė dyshohet se regjimi ua ka humbur tė gjitha gjurmėt.

Profesor Ahmet, si pėrgjegjės dhe anėtar i stafit tė Radios-Kosova e Lirė si i keni pėrcjellė luftimet e UCK-sė?

Radio-Kosova e Lirė ka filluar transmetimin mė 4 janar tė vitit 1999. Transmetimi i programit ėshtė bėrė nga malet e fshatit Berishė, nė Rrafshnaltėn e Drenicės, zonė e cila qysh prej fillimit tė luftės ishte nėn kontroll tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Ishte rajoni qė nuk ėshtė shkelur asnjėherė gjatė kohės sė Luftės sė UĒK-sė. Radio ėshtė themeluar mė 13 nėntor tė vitit 1998 me vendim tė SHP tė UĒK-sė.
Stafin e Radios e pėrbėnin: Pėrgjegjės, Ahmet Qeriqi, Redaktor informimit, Nezir Myrtaj, Reporter nė terren, Martin Ēuni, folės dhe zgjedhės i muzikės, Nusret Pllana, gazetarėt dhe korrespondentėt nė terren: Habib Zogaj, Sheqir Zeneli, Fetnete Ramosaj, Murat Musliu, Muharrem Mahmutaj, Ruzhdi Jashari, Hyrė Emini, Sabit Gashi, Nuhi Paēarizi e tė tjerė. Teknikė dhe operatorė zėri: Valdet Hoti, Fatmir Dugolli, Rizah Berisha. Radio dhe Zonat Operative tė luftės kanė qenė tė pajisura me telefon satelitorė. Informatat nė Radio janė dėrguar nga gazetarėt pėrgjegjės tė zonave, tė cilėt kanė pėrgatitur raporte nga terreni dhe tė njėjtin e kanė transmetuar nė Radio pėrmes telefonit. Njė pjesė tė informatave i kemi marrė edhe nga komandantėt e zonave, apo tė operatives, me rastin e luftimeve. Pėr zhvillimet diplomatike kemi shfrytėzuar tė dhėnat nga TVSH, BBS, DW, CNN dhe agjenci tė ndryshme botėrore. Pėrveē edicionit tė lajmeve, ku mesatarisht kemi transmetuar 20 deri nė 35 informata ditore, kemi transmetuar edhe intervista, komente lidhur me zhvillimet diplomatike e politike, biseda me ushtarė dhe eprorė, biseda nė vijėn e luftimeve, reportazhe tė luftės pėr jetėn e banorėve tė zhvendosur nėpėr gryka malesh dhe njoftime tė ndryshme pėr popullatėn.
Nė raste tė caktuara gazetarėt dhe reporterėt: Martin Ēuni, Gazmend Elshani, Nusret Pllana kanė bėrė incizime edhe me kamerė, nė disa raste edhe gjatė luftimeve. Ata kanė bėrė fotografime tė shumta nė shumicėn e zonave tė luftimeve. Pas intensifikimit tė bombardimeve tė NATO-s kur nga Kosova ishin larguar tė gjithė gazetarėt, Radio-Kosova e Lirė dhe Agjencia Kosovapress kishin mbetur tė vetmet burime tė informimit nė Kosovė. Asokohe, Dojēe Vele, Zėri i Amerikės e medie tė tjera, u bėnin me dije dėgjuesve se lajmet nga Kosova mbėshteteshin ekskluzivisht nga mediet e UĒK-sė. Lidhur me fondin e lajmeve tė transmetuara gjatė lutės RKL e ka ruajtur tėrė arkivin tė cilin, nė vitin 2009 ka botuar nė tri vėllime).

Profesor Ahmet, a ju kanė sulmuar ndonjėherė trupat serbe nė selinė e radios?

Qysh prej fillimit tė transmetimit tė programit mė 4 janar 1999 deri nė mbarimin e luftės, Radio Kosova e Lirė dhe Agjencia e lajmeve Kosovapress kanė qenė nė shėnjestėr tė pėrhershme tė goditjeve nga distanca, por edhe cak i goditjeve nga dy aeroplanė bombardues. Mė 27 mars 1999, nė orėn 8 tė mėngjesit dy aeroplanė ushtarakė jugosllavė, kanė goditur lagjen me tetė arka bomba tė tipit kasetė, ku ne strehoheshim, me ē rast ėshtė martirizuar Elbasan Jakup Berisha, 16-vjeēar, ndėrsa kanė marrė plagė edhe tetė anėtarė tė tjerė tė familjes. Po atė ditė, nė orėn 12.00 mediet serbe kishin dhėnė lajmin pėr shkatėrrimin e bazės transmetuese tė Radios Kosova e Lirė, ndėrsa ne kemi transmetuar programin, po atė ditė nė orėn 16.00, nė orėn e caktuar, kur pėr ēdo ditė ka filluar transmetimi gjatė tėrė kohės sė luftės. Asokohe, krimineli serbe Sheshel dhe disa komandantė tė armatės jugosllave kishin deklaruar nė medie se sė shpejti do tė pinin kafenė e mėngjesit nė Berishė, ku do tė ndėrtonin edhe njė stadium futbolli.
Me qėllim pėr tė mbijetuar nė kushte dhe rrethana tė sulmit tė pandėrprerė, nė fillim tė prillit tė vitit 1999 kemi ndėrtuar njė bunker tė fortifikuar mirė, nė njė maje mali dhe nga bunkeri kemi transmetuar programin ditor, (deri nė 1 orė e 30 minuta nė ditė), gjatė tre muajve tė fundit tė luftės. Vendi afėr Bunkerit ėshtė goditur sa e sa herė nga arma armike, por nuk ėshtė shkatėrruar. Mė 8 qershor 1999, dy ditė para pėrfundimit tė luftės, forcat serbe kanė goditur bazėn e strehimit tė stafit, nė vendin e quajtur “Rrezja e Baliqit”. Ata kanė goditur me 16 raketa tokė-tokė, tė cilat kanė shpėrthyer nė njė rreze: 50 deri 100 metra nė afėrsi tė bunkerit. Nė momentin kritik tė fillimit tė goditjeve jemi futur nė bunker dhe kemi shpėtuar tė gjithė. Gjatė dhe pas luftės kemi tubuar shumicėn
dėrrmuese tė pjesėve dhe skeleteve tė raketave, me qėllim pėr t’i ruajtur nė Muze, por ato i kanė marrė ushtarėt e KFOR-it nė muajin e parė pas mbarimit tė luftės, mbase me qėllim pėr t’i zhdukur edhe gjurmėt fizike tė luftės.

Nė luftė tė gjitha ditėt e netėt janė tė vėshtira dhe tė rrezikshme, por cilėn ditė do ta veēonit si mė tė vėshtirėn pėr stafin dhe Radion?

Dita mė e vėshtirė pėr mua, pėr Radion dhe stafin gjatė luftės ka qenė 27 marsi i vitit 1999, dita e bombardimit tė vendqėndrimit nga aeroplanėt serbė. Ishim para dilemės, si t’ ia bėjmė. Meqė serbėt kishin informuar pėr shkatėrrimin e Radios, ne si kundėrpėrgjigje, doemos se do tė emetonin programin ditor, nė kohėn e caktuar, duke ndėrruar paraprakisht vend-emetimin. Ishte me rrezik fakti qė ata ta identifikonin lehtė vend-transmetimin dhe tė na godasin me raketė teledirigjuese. Pavarėsisht rreziqeve kemi pėrgatitur emisionin e lajmeve. Nezir Myrtaj. redaktor i informimit dhe analist i Radios i hartonte informatat duke i shkruar me laps nė njė fletore, nga ku duhej t’i lexonte drejtpėrdrejt folėsi, Nusret Pllana, meqė teknika e incizimit paraprak nuk funksiononte. Nė fillim tė edicionit tė lajmeve kemi njoftuar opinionin se programi ėshtė reduktuar pėr shkaqe dhe rrethana tė luftimeve tė pandėrprera, nė zonėn ku po transmetonim, ndėrkohė qė kemi dhėnė edhe lajmin e bombardimit tė selisė dhe pėsimeve tė popullatės civile.
U kemi bėrė me dije dėgjuesve se ne nuk do tė ndalojmė programin e Radios dhe do tė vazhdojmė transmetimin nga zonat, qė i mbante nėn kontroll UĒK-ja. Gjatė tėrė asaj dite tėrė stafi i Radios dhe i Agjencisė ka qėndruar nė njė pyll me lisa tė mėdhenj, te varrezat e fshatit, gjithnjė nė shėnjestėr tė breshėrive tė pandėrprera tė granatave. Vazhdimisht kemi ndėrruar vendqėndrimin dhe nė kushte e rrethana tė tilla kemi pėrgatitur informatat e ditės. Pas bombardimit tė selisė nga aeroplanėt e armikut, nė fshatrat pėrreth ishte pėrhapur lajmi i goditjes sė Radios.
Pėr tė parė dhe pėr t u bindur se ē’kishte ndodhur kishin rrugėtuar kėmbė, pėr gjashtė orė nga Krojmiri deri nė Berishė, bija ime Arbana dhe djali, Epiri me njė bashkėluftėtar tė tij. Ata u gėzuan pa masė kur na panė tė gjithėve gjallė e shėndosh.
Pas transmetimit tė programit, me disa anėtarė tė stafit kemi vajtur pėr ngushėllime te familja e Mehmet Berishės, meqė iu kishte vrarė nipi, Elbasan Berisha, vėlla i vetėm i katėr motrave dhe ishin plagosur tetė anėtarė tė familjes, nė mesin e tyre edhe prindėrit e Elbasanit… Askush nuk e dinte se ēka do tė na sillte mėngjesi, edhe pse fortifikatat e luftės sė UĒK-sė nė Rrafshnaltė qėndruan tė patundura deri nė mbarim tė luftės. Gjatė luftės nė mbrojtje tė zėrit tė lirisė, tė Radios-Kosova e Lirė, kanė rėnė 14 dėshmorė, tre prej tyre anėtarė tė stafit.

Profesor Ahmet Qeriqi, cili ka qenė roli i Amerikės dhe i NATO-s nė luftė pėr ēlirimin e Kosovės?

Roli Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės nė luftėn e Kosovės ka qenė vendimtar pėr ēlirimin e vendit, por nė kėtė mes nuk duhet harruar faktin se ishte pikėrisht Britania e Madhe, aleatja historike e Amerikės, ajo e cila e mbėshteti fuqishėm intervenimin dhe nuk e ndryshoi qėndrimin pėr asnjė ēast. Madje nė disa raste, Anglia shkonte mė tej, duke kėrkuar nga kreu i Aleancės edhe intervenimin nga toka, meqė regjimi i Milosheviqit nuk po dorėzohej, duke pritur kot ndihmė, apo mbrojtje nga Rusia. Nė Kosovė ėshtė krijuar bindja se Amerika e ka ēliruar Kosovėn. Ėshtė e vėrtetė se Amerika ka bėrė mė shumė se ēdo shtet, por pa Anglinė, Amerika nuk do ta kishte finalizuar as edhe procesin e parapėrgatitjes sė intervenimit, as do tė kishte intervenuar. Po ashtu, tani 17-vjet pas luftės nuk ka pse fshihet fakti se pjesa dėrrmuese e vendeve anėtare tė NATO-s ka qenė kundėr intervenimit dhe mendoj se pikėrisht pėr kėtė shkak shtetet e BE-sė edhe aktualisht, 17 vjet pas luftės po e pėrkėdhelin Serbinė.
Ne gjatė luftės i kemi pėrcjellė bombardimet nė terren, nė zonat e luftės dhe kemi vėrejtur se sulme nga ajri mbi caqet serbe kanė kryer vetėm aeroplanėt e Amerikės dhe tė Anglisė, aeroplanėt tjerė vėzhgonin terrenin pėr 10-20 minuta dhe raketat i zbraznin nė male tė caktuar si: nė Golesh, nė njė mal mbi Prishtinė, nė malin e Dajtit nė Shqipėri apo nė Detin Adriatik. Jo rastėsisht, aeroplanėt e Francės kanė goditur disa herė bazat tona, jo vetėm nė kufi, por edhe nė zonat e luftimeve. Nė fshatin Kleēkė ku ishte njėra ndėr bazat mė tė forta tė luftės sė UĒK-sė aeroplanėt e Francės kanė goditur popullatėn civile, e cila ka pėsuar fatalist, me pesė tė vdekur e dhjetėra tė plagosur. Aeroplanėt e vendeve tė tjera anėtare kanė improvizuar, tė paktėn nė Kosovė, meqė nuk e di cili shtet evropian ka goditur nė territorin e Serbisė.

Pas tėrė asaj luftė, rėnies heroike tė mijėra dėshmorėve dhe martirizimit tė dhjetėra mijėrave a mendoni se ėshtė realizuar sot ideali i UĒK-sė?

Ideali i UĒK-sė ėshtė realizuar pjesėrisht. Betimi i luftėtarėve tė lirisė ėshtė bėrė mbi platformėn kombėtare tė bashkimit tė trojeve shqiptare dhe kjo nuk po ndodh, nė radhėt tė parė sepse kėtė nuk e duan politikanėt e vendit, nė Prishtinė, Tiranė dhe nė Shkup. Megjithatė, lufta e UĒK-sė, e ndihmuar nga NATO-ja dhe nga diplomacia pėrparimtare botėrore, ka bėrė kthesė tė madhe nė drejtim tė demokratizimit tė raporteve mes popujve, nė rajonin e Ballkanit. Fatkeqėsia qėndron nė faktin se pjesa mė e madhe e luftėtarėve tė lirisė ka mbetur pa asnjė pėrkujdesje institucionale. Po ashtu ėshtė tejet shqetėsues fakti se disa qarqe zyrtare, evropiane, po bėjnė pėrpjekje pėr tė barazuar krimet, duke i paraqitur luftėtarėt e UĒK-sė si terroristė dhe duke i barazuar me kriminelėt e Milosheviqit.
Tendencat e tilla mbase kanė pėr qėllim tė ofrojnė mundėsi pėr pajtim mes serbėve dhe shqiptarėve, por kėto qarqe harrojnė se shqiptarėt dhe serbėt kanė 13 shekuj armiqėsi, e cila nuk kalohet dot me njė e dy decenie. Mendoj se kushtet pėr pajtim tė vėrtetė tė shqiptarėve me serbė do tė krijohen vetėm atėherė kur shqiptarėt tė krijojnė shtetin e tyre tė pėrbashkėt kombėtar, ashtu sikur e ka krijuar Serbia, Greqia, Bullgaria e shtetet e tjera.

Ēka pėrfaqėson sot Radio Kosova e Lirė, nė kushtet dhe rrethanat e pas luftės?

Radio-Kosova e lirė ėshtė medium i pavarur elektronik, qė ka dalė nga lufta e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, nga betimi i dėshmorėve tė kombit dhe qė vazhdon tė jetė zėdhėnėse e aspiratave pėr bashkim kombėtar.
RKL-ja pėrfaqėson zėrin e ndėrgjegjėsuar tė shqiptarit liridashės, i cili kurrė dhe asnjėherė nuk do tė pajtohet, qė shqiptarėt padrejtėsisht tė jetojnė tė ndarė nė gjashtė shtete. Pikėrisht pėr kėtė, konsideroj se koncepti kombėtar i programit, ėshtė njė domosdoshmėri, e cila viteve tė fundit, nė segmente tė caktuara ėshtė e pranishme edhe nė shumė mediume, jo vetėm elektronike.
Radio-Kosova e lirė transmeton emisione informative, tė kulturės, historisė, shkencės, artit, muzikės, emisione ditore pėr dėshmorėt e UĒK-sė, pėr dėshmorėt e kombit, pėr personalitetet kombėtare, pėrgjithėsisht emisione arsimore dhe emisione tė kulturės kombėtare. Me kėtė koncept programor, RKL-ja ėshtė njė medium i veēantė, meqė ėshtė prodhim i njė kohe dhe i rrethanave tė veēanta tė historisė sonė mė tė re.
Dua ta pranoj me realizėm se insistimi nė kėtė rrugė ka qenė i vėshtirė, sidomos nė vitet e para tė pasluftės, kur mediet kontrolloheshin nga misionet e huaja, tė cilat nuk e honepsnin pėrmbajtjen e programit tonė, aq mė tepėr kur e dinin se jemi tė prejardhur nga lufta e UĒK-sė. Radio-Kosova e Lirė, edhe pse gjatė kohės sė luftės ishte zėri i vetėm ēlirimtar nė Kosovė, pas luftės jo vetėm u la nė harresė nga kreu i luftės, por edhe ėshtė injoruar dhe vazhdon tė injorohet nga njė segment i saj, pėr shkak tė zėrit tonė realist dhe kritik. Pavarėsisht nga tė gjitha, falė pėrkushtimit tė stafit dhe dėgjuesve tė shumtė, qė na pėrkrahin dhe tė cilėt me endje e dėgjojnė kėtė program, kemi arritur tė mbahemi dhe tė ēajmė pėrpara, ndoshta si mohikanė tė fundit tė njė ideje, qė ne nuk e shohim tė jetė nė tė “perėnduar”, por nė njė rilindje sė cilės i besojmė, duke u mbėshtetur nė idenė e natyrshme, tė patjetėrsueshme dhe tė pa konsumuar tė bashkimit kombėtar.

Profesor Ahmet, kur keni filluar tė merreni me krijimtari artistike?

Kam filluar tė shkruaj shumė herėt, por kam botuar relativisht vonė,pėr shkak tė pėrmbajtjes sė temave, tė cilat i kam trajtuar nė shkrimet e mia. Gjatė kohės sė studimeve, nė vitet 70, kohė pas kohe kam mbledhur lėndė folklorike dhe kam bashkėpunuar me revistėn letrare: “Jeta e re”. Duke qenė se regjimi kishte aplikuar censurė mbi baza ideologjike, konsideroja se shkrimet e mia nuk mund tė botoheshin, andaj edhe nuk i kam dėrguar pėr botim. Shkrimet e para datojnė nga shkolla e mesme. Profesorėt e gjuhės i merrnin si shembull hartimet shkollore. Mė kujtohet veēmas profesori i letėrsisė, Halil Vllahiu. Njėherė kisha marrė guximin dhe i kishte dhėnė pėr ta lexuar njė tregim, i cili quhej “Varri i Sutės” ku flitej pėr njė vajzė tė braktisur, e vetmja qė kishte shpėtuar nga familja me rastin e bombardimit tė shtėpisė nga forcat partizane nė Luftėn e Drenicės, nė dimėr tė vitit 1945. Ajo kishte jetuar te dajallarėt dhe kishte vdekur tri ditė para se tė bėhej nuse”.
Profesori kishte kėrkuar ta lexoja tregimin nė klasė dhe pas mbarimit tė mėsimit mė kishte ndaluar. Mė kishte vėshtruar me habi. Ma kishte kthyer tregimin duke mė bėrė me dije se tregimi i tillė jo vetėm qė nuk do tė botohej, por mund tė bėhej shkas edhe pėr burg. “Tregime tė tilla mos i dėrgo pėr botim se mund tė pėrfundosh keq”, mė kishte porositur. Disa muaj mė vonė, nė pranverė tė vitit 1964, kthinėn pėrdhese tė ndėrtuar me qerpiēė dhe shpatėza druri, nė tė cilėn banoja me shokun tim, Eshref Islami, gjatė njė vėrshimi e kishte marrė uji, meqė ndodhej buzė lumit, Vellusha, nė Prishtinė. Uji kishte pėrfshirė tė gjitha, nė atė mes edhe fletoren time tė tregimeve.

Nė vitin 1979, gjatė njė kontrollimi tė befasishėm tė inspektorėve tė UDB-sė, nė shtėpinė time, nė Shtime, kryeshefi i Milicisė nė Ferizaj, Muharrem Gagiga dhe inspektori i UDB-sė, Adem Goga, gjatė bastisjes sė shtėpisė mė kishin marrė dy fletore me krijime artistike. Ata kėrkonin libra tė ndaluar, por ato i mbaja fshehtas dhe ato nuk i zbuluan kurrė. Pasi i kishin lexuar, duke hetuar pėrmbajtjen sociale por edhe revolucionare, fletoret me shėnime i kishin marrė me vete dhe ia kishte dėrguar Prokurorit komunal nė Ferizaj, i cili kishte kėrkuar hapjen e procedurės pėr vepėr penale, sipas nenit 133 tė KPJ-sė. Sado qė skicat dhe tregimet ishin shkruar me njė gjuhė lakonike, gjykatėsi hetues kishte zbuluar se tregimet ishin tė orientuara kundėr bashkim vėllazėrimit tė shqiptarėve me popujt sllavė dhe kundėr regjimit tė fuqi. Fillimisht mė kishin dėnuar 6 muaj burg, ndėrkohė qė Shkalla e Dytė, me kėrkesė tė prokurorit, Reshat Millaku, dėnimin e plotfuqishėm e kishte rritur nė 18 muaj burg. Shkrime tė ndryshme publicistike, letrare, madje edhe pėrkthime kam botuar nė gazetėn “Rilindja” mė vonė “Bujku”, pastaj nė ndonjė gazetė javore, mujore apo periodike etj.

Pas luftės sė UĒK-sė dhe ēlirimit tė Kosovės nga Serbia kam botuar disa vepra letrare e publicistike, tė cilat janė mirėpritur nga kritika letrare. Nė vitin 2000 kam botuar, “Meditime nė arrati”, dhe librin publicistik, “Nė gjurmim tė lashtėsisė. Disa vite mė vonė romanin, “Burgu” pastaj gjatė viteve nė vijim kam botuar:
Fenomene shqiptare”,
“Milush Kopiliqi serb apo shqiptar?”,
Luftėtarė tė NDSH-sė I,
“Krojmiri”, (monografi),
“Koha e jeniēerėve”,
“Gjurmime dhe studime”.
Nė vitin 2012 kam pėrkthyer dhe kam botuar librin, “Trėndafili i bardhė”, roman i shkrimtarit tė njohur hungarez, Jokai Mor.
Nė vitin 2014 kam nxjerrė nė dritė romanin: Ēlirimtarėt dhe mercenarėt”
ndėrsa nė vitin 2016 librin “Luftėtarė tė NDSH-sė 1944-1950 II”. Kam shumė vepra nė dorėshkrim...
***
Nė fund tė kėsaj interviste mund tė them se jeta dhe vepra e shkrimtarit, luftėtarit, eseistit, dhe atdhetarit, prof. Ahmet Qeriqit, ėshtė pjesė e Kosovės sė pėrgjakur, pjesė kryengritėse e tė gjithė vullnetarėve tė lirisė, pjesė e misionit tė shenjtė pėr ribashkimin e trojeve shqiptare. Dashuria pėr lirinė, mė thotė Prof. Ahmet Qeriqi, kushton; me arrestime, tortura, burg, dhe rėnie nė fushė tė betejės. Por, shpirti i ēlirimtarit nuk pyet pėr ēmimin e lirisė. UĒK-ja ia drejtoi dhe ia shkrepi armėt Serbisė dhe nuk u mposht nė asnjė ēast, dhe as nuk do tė mposhtet. Gjaku i tė rėnėve nuk shuhet. Gjaku i tyre ėshtė zemra e pandalshme e lirisė. Bimėve tė gjakut tė lirisė kurrė nuk i bien gjethet. Vepra e tyre pėrherė ėshtė e gjallė nė Panteonin e popullit tonė. Neve kurrė nuk na u njoh e drejta e plotė pėr atė qė luftuam, por, populli ynė ėshtė popull i menēur, dhe e di rrugėn si tė lėviz kundėr padrejtėsive historike. Ribashkimi i trojeve tona ėshtė vullnet i pandalshėm i shqiptarėve. Ata qė shkelin mbi ndėrgjegjen kombėtare do t“i dėnojė e sotmja dhe e nesėrmja. Ribashkimi i trojeve shqiptare ėshtė i pashmangshėm!
Shėndet dhe jetė gjatė shkrimtarit, Ahmet Qeriqit!
Suksese!

Rrustem Geci – Prishtinė, Dortmund, 2016

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 61 vizitorë
Lexuar: 879 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
Flet poeti, filozofi, fotografi i n...
E martė, 14 nėntor 2017 - 04:25
“Si e kam njohur Ali Podrimjen dhe Ibrahim Rugovėn” “ ... njė rebel radikal, pėr tė cilin nuk ishte aq e rėndėsishme qė ta shpjegojmė botėn, mirėpo qė...
Aty ku ėshtė mėsuesi Vaxhid janė edhe nxėnėsi...
E enjtė, 21 shtator 2017 - 22:09
Mėsuesi Vaxhid Sejdiu me punėn, angazhimin dhe pėrkushtimin e tij nė kuadėr tė shkollės shqipe ėshtė bėrė model, se si duhet tė punojnė mėsuesit nė shėrbim...
Kėngėtari Nikollė Gjini, njė jetė me kėngėn s...
E hėnė, 19 qershor 2017 - 00:25
Publiku mė bėnė tė lumtur kur kėndoj dhe harroj ēdo gjė nga respekti pėr te para tij. Tallava, mendoj, ėshtė kanceri i muzikės popullore..
Jam krenar qė i takoj kombit shqiptar dhe e m...
E merkurė, 19 prill 2017 - 04:13
Intervistė me artistin e teatrit e tė filmit tė Kosovės, humoristin, studiusin serioz tė evenimeteve tė shumta, kritikun e artit letrar e pamor, Ismet Kras...
INTERVISTĖ ME KRYETARIN E LKSHMSĖ Z. HASAN QY...
E dielė, 01 janar 2017 - 05:45
Z.Qyqalla ky ėshtė viti i tret, nga themelimi i Lidhjes sė Krijuesve Shqiptarė nė Mėrgatė (LKSHM), ju si do na pėrshkruani shtegtimin e kėtij asociacioni, ...
më shumë nga - Intervista »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi