Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
“SHQIPĖRIA, DESHĖN S’DESHĖN TRADHTARĖT, DO TĖ BĖHET!” (3)
Publikuar më 15 nėntor, 2016 nė orėn 14:26 ( ) Intervista |
Rrit madhësinë e shkronjave
Kėtė intervistė po e organizojmė dhe po e bėjmė nė 65-Vjetorin e tij tė lindjes dhe nė 42-Vjetorin e krijimtarisė sė tij nė fusha tė ndryshme tė artit politik e letrar, vjershėtor e prozator. Multidimensionaliteti i tij krijues shtrihet nė shumė fusha tė kulturės e tė letrave tona shqiptare: nė politikė, nė letėrsi, nė prozė, poezi e dramaturgji.

Afrim Morina
Mos ėshtė shkaktare pėrzgjedhja negative e kuadrove pėr njė shekull rresht, qė ka bėrė Serbia e Jugosllavia pushtuese, e, mė parė edhe Porta e Lartė, ngase, ne, shqiptarėt, qemė dhe jemi ende nėn pushtim tė trefishtė, serbo-jugosllav, shqiptaro-titist dhe ndėrkombėtar? Cila ėshtė e vėrteta?

Mė herėt e kam pėrmendur mentalitetin e robit dhe shkollat e huaja. Nisur nga kėto dy elemente, del pėrkufizimi i Juaj, shoku Tafil, pėr robėrinė qė ekziston jashtė Shqipėrisė londineze. Shkollat e huaja, e kanė rrėnjosur edhe mentalitetin e robit. Jemi dėshmitarė, kur nė fillim tė luftės dėgjonim zėra tė ējerrė, qė mundoheshin t’i frikėsonin shqiptarėt dhe pjesėtarėt e UĒK-sė, “se Serbia, nga Nishi, pėr dy orė, mund tė na bėjė shkrumb e hi!”. Poqėse i referohemi kėsaj motoje, shumė lehtė mund tė pėrfundojmė, me logjikė tė shėndoshė, se kėtė propagandė, nė kokat e lidershipit, e ka rrėnjosur, nė kėtė pjesė tė atdheut, pėrmes shkollės sė saj tė Prishtinės, shkolla e Beogradit, por, edhe te njė pjesė e lidershipit nė Shqipėrinė londineze, e ka kultivuar po tė njėjtėn gjė, pėrmes shkollarėve tė Athinės e tė Prishtinės servile. Kėtė fenomen e kemi pasur qė nga demonstratat e vitit 1968. Mirėpo, u doli e kundėrta.

Sot, nė kėtė kanė ndėrhyrė edhe shkollat sllave e pansllave, pėr tė na e humbur dinjitetin kombėtar dhe pėr ta fshirė ēdo gjurmė shqiptare nga trupi dhe shpirti i ynė, pėr tė na paraqitur tė vegjėl e tė padijshėm, pėr tė na bėrė tė dukemi se nuk kemi forcė ekonomike, pėr tė na paraqitur se te ne dominon feja e jo kombi dhe kėtė mentalitet tė asaj politike e ka pranuar lidershipi, nė gjithė kėtė hapėsirė kombėtare. Ne, nuk jemi duke e vlerėsuar veten dhe potencialin tonė kombėtar, si vlerėn e vetme reale qė e kemi, atėherė, si do tė na vlerėsojnė tė tjerėt? Misioni i armikut ėshtė: Pėrēaj e sundo! Me ndihmėn e “miqve” ndėrkombėtarė, ia kanė arritur qėllimit. Nė disa pėrgjigje, mė lart, e kam thėnė kėtė. Sepse, ne jemi vetėmohues tė historisė dhe misionarėt e tipit tė Halil Matoshit, tė Migjen Kelmendit dhe tė Nexhmedin Spahiut, etj., dalin dhe e mbrojnė shkollėn e Beogradit, me “filozofinė” pėr “kombin Kosovar” e “shtetėsinė kosovare”. Shikuar mė thellė, kėsaj i ka paraprirė edhe Rugova, me pacifizmin e tij, me flamurin e prezentuar me qen sharri, me t’lyem buallice e me Darkėn e Lamės(!), qė nuk ėshtė aspak dardan, sepse, ai dardan valon nė institucionet e Maqedonisė, i ka yshtur pinjollėt sheshelianė pėr ta elaboruar “kombin Kosovar”. Kohėve tė fundit, janė dėgjuar edhe zėra histerikė, si ai i Mehmet Krajės, nė emėr tė ASHAK, se, Kosova, po pushtohet pėrmes kulturės nga Shqipėria. Ai, mė me pėr qejf e ka tė jetė i pushtuar nga Serbia, Mali i Zi e Maqedonia, sesa ta kemi njė kulturė kombėtare, e cila do tė na prezentonte nė botėn e qytetėruar si komb i lashtė dhe i dinjitetshėm. Nė kurthin e ASHAK ka rėnė edhe politika e Kosovės, qė e bėn njė hap mė tej, kur kėrkohet qė Edi Rama tė mos e mbrojė Kosovėn, se ajo ka gardianėt e vet SHBA-nė dhe Evropėn! Mjerimi akademik e politik, ėshtė rezultat i gjendjes nė tė cilėn gjindemi, tė pushtuar trefish!

Nė kohėn kur po e bėjmė kėtė intervistė, ndodhi edhe riciklimi “patriotik” e “shqiptar” i radhės(!): Dėnimi i “Grupit tė Drenicės” dhe njė luftė tjetėr “parimore” e “mediale”, madje, edhe zyrtare, kundėr kryeministrit shqiptar Edi Rama, pėr fjalimin e tij dhe qėndrimin drejt, nė krah tė Kosovės shqiptare, nė Beograd, si mund tė vlerėsohen e kualifikohen veprime tė tilla antishqiptare?

Dhėnia e dėnimit tė formės sė prerė, pėr rastin e “Grupit tė Drenicės” ėshtė pritur dhe kjo nuk ka qenė dashtė tė na befasojė, aq mė tepėr, t’i befasojė ata tė cilėt edhe ia kanė dhėnė mandatin pėr gjykim, njė gjykate qė nuk ta njeh luftėn dhe shtetin. Nė kėtė formė, i kanė lėnė pa mbrojtje tė dinjitetshme dhe pa u thelluar, se nė kėtė proces po dėnohet lufta shlirimtare, pa marrė parasysh kush janė protagonistėt, aq mė tepėr, kur kemi tė bėjmė me Komandantin e pėrgjithshėm tė UĒK-sė, Sylejman Selimin. Kemi pasur procese tė shumta gjyqėsore gjatė historisė, atėherė kur e ka ngritur zėrin populli, gjykimet kanė qenė mė tė ulta, ndoshta, edhe janė liruar (rasti i Avni Rustemit, nė Paris) dhe e kundėrta, atėherė kur qeveritarėt kanė tumirė politikėn e pushtuesit, dėnimet kanė qenė mė tė larta (rasti “Drenica njė dhe dy”). Nė kėtė rast, zėri i popullit nuk ėshtė dėgjuar, zėri i Shoqatave tė dala nga lufta nuk ėshtė dėgjuar dhe heshtja e institucioneve ka qenė e skajshme, ēfarė mund tė kemi pritur, lirimin, jo, kurrė!!!

Ky proces gjyqėsor, qė pas shumė kohėsh, pothuaj u pėrmbyll, nuk ishte vetėm lojė e EULEX-it, por edhe e analistėve oborrtarė, tė cilėt, paraprakisht, e kishin shpallė dėnimin, sikurse nė sistemin amerikan: Janė fajtorė! E, lartėsia e dėnimit ėshtė ēėshtje tjetėr, me rėndėsi se kėta e pėrgatitėn opinionin dhe gjykatėn, tė parėn pėr tė heshtur, e tė dytėn, tė mos ketė frikė pėr dhėnien e dėnimit.

Analistė oborrtarė i kam quajtur gjithėherė, qė kur kam filluar tė merrem me publicistikė, sepse, kėta janė misionarė tė (para)paguar tė klaneve dhe, tėrthorazi, varėsisht nga animi i klanit, anojnė edhe kėta dhe pėrfundimi ėshtė, ujin e dėrgojnė nė mullirin e armikut tė vjetėr dhe tė ri, kundėr shlirimtarėve e kundėr shqiptarėve.

Kryeministri i Shqipėrisė londineze, z. Edi Rama, e ka kryer detyrėn qė i ka dhėnė Kushtetuta dhe nuk ka bėrė asgjė mė tepėr. Sharlatanėt politikė, gazetarė tė orientimeve kundėrshqiptare, qoftė tė shkollės sė Beogradit, Athinės apo edhe tė Brukselit, u munduan qė, nga kėndi i argatėve tė misioneve tė huaja, tė na e prezentonin realitetin e ndodhur nė Beograd. A ka mė shuplakė tė madhe diplomatike, qė i dha Vuēiēit, kur i tha (prarafrazim): “Nuk mund ta marrėsh Trepēėn nė thes, e, ta sjellėsh nė Beograd, ajo i takon Kosovės dhe qytetarėve tė saj!” dhe kėtė nė sy tė gjithė botės dhe, tash, tė interesuarit do tė pyesin ku gjindet Trepēa? Kėtė nuk e kanė parė vetėm ata tė mentalitetit tė robit, se ai mentalitet nuk ėshtė mėsuar tė dėgjojė shqip, kėtė e kam spjeguar nė njė pėrgjegje mė lart, se, nuk u tha anglisht, pėr ta pranuar dhe kuptuar mė mirė edhe mentaliteti i pėrgojuesve, se, nė kėtė cilėsi i kemi analistėt oborrtarė dhe gazetarėt misionarė.

Lufta e UĒK-sė po denigrohet e shantazhohet prej bijve dhe bijave tė atyre shqiptaro-titistėve qė shantazhuan Luftėn e Drenicės dhe i vranė udhėhqėsit e saj, Shaban Palluzhėn e Mehmet Gradicėn dhe i pėrndoqėn pėr njė gjysmė shekulli bashkėluftėtarėt e tyre. Si ndodhi kėshtu, qė tė mos mėsojmė asgjė prej pėsimeve?

Titizmi ishte filozofi nė vete. Nxėnėsit e asaj filozofie dhe vasalėt, janė dy kategori. Por, qė tė dyja kanė plotėsuar njėra-tjetrėn, njėra palė me dėshirė dhe tjetra pėr interesa personale e farefisnore, apo, edhe nga frika. Kategoria e dytė ėshtė marrė me shqiptarėt nėpėr tė gjitha kohėt. Nisi me Shabanin, i cili, kur e pa se tradhėtia i kishte arritur majat e vrasjeve, ia ktheu pushkėn tradhtisė, dhe, ėshtė edhe sot nė proces tė gjahut tė shlirimtarėve tė luftės shlirimtare. Ky mision ka qenė nė vazhdimėsi, duke mos zgjedhur mjetet. Sot, e kanė mė lehtė tė arsyetohen, sesa dje. Sot, flasin nė emėr tė tė drejtave tė njeriut, se, kėshtu e lypė Brukseli. Ata, nuk arrijnė ta kuptojnė nocionin komb, sepse, komb pėr ta ishte Jugosllavia dikur, e, sot ėshtė Kosova. Prandaj, tė gjithė duhet punuar e ruajtur kėtė, e, jo tė ndahet nė barrikada, pushtues-shlirimtar, shqiptar-kosovar, shqip-anglisht, patriot e tradhtar, etj. Kėta janė misionarė, pėr t’i zhdukur barrikadimet dhe tė marrin sa tė duan serbėt, maqedonėt, malazezėt, turqit, e djalli me tė birin, atė qė i premton Brukseli, sepse, ky ėshtė kryeqyteti pėr kėta mjeranė dhe kryeqyteti nuk di tė mendojė, siē mendojnė shqiptarėt, por siē mendojnė kosovarėt dhe serbėt, etj.

Mirėpo, nė anėn tjetėr, sa kemi punuar pėr t’i bindur qytetarėt, se kėta matrapazė tė njėqind flamujve, janė tė parėt qė e pėrbuzin flamurin kombėtar dhe atė e marrin si njė leckė, ndėrsa, flamujtė e tė tjerėve, janė flamuj shtetėrorė, tė shteteve dhe kombeve tė respektuara! Kushdo qė del nė mbrojtje tė sė vėrtetės dhe i vė bllokadė mendimeve misionare, tash, tė Brukselit, do tė trajtohen, se nėn kėtė nėnqiell po kėrkohet luftė. Luftėn e bėmė, por, atė e bėmė me armė, ndėrsa, shtypin e verdhė dhe kolonėn e pestė nuk arritėm t’i luftojmė dhe mu pėr kėtė, kemi njohje formale tė kontributit kombėtar, qė nga Avdullah Kraishnica, Shaban Palluzha e deri tė luftėtarėt e UĒK-sė.

Kjo na detyron tė punojmė e mėsojmė edhe mė tepėr, ta respektojmė shkollėn e Tiranės, se dikur, si kundėrpeshė, na i vėnin shkollat e Beogradit dhe tė Athinės, e, sot, na e vėnė atė tė Brukselit. Kėtė njohuri, me dėshmi tė fuqishme, duhet ta shpėrndajmė te populli dhe t’i tregojmė secilit, kush janė kėta si kategori, se emrat e pėrveēėm vėshtirė t’i shkėpusim, pėr kė punojnė, nga kush paguhen, pse e shtrembėrojnė tė vėrtetėn dhe pse i arsyeton elita politike.

Shpėrthimet e “reja patriotike dhe kombėtare”, antiTiranė dhe antiShqipėri, kėto tė ricikluarat e “reja” tė “patriotėve” e tė “shqiptarėve” nė pushtetin e mediave, u panė edhe nė debatin me kryeministrin Edi Rama, gjatė vizitės sė tij nė Prizren dhe nė Prishtinė, me tė ftuarit e zgjedhur gjithmonė nė emisionet “debatuese” tė Baton Haxhiut, tek Klan-Kosova, si i komentoni?

Ishte debakėl i elites “analitike” tė shtypit tė verdhė!
Kjo nuk ėshtė e re nė gazetari e publicistikė. Pėrsėri po na dalin dy shkollat, por, ajo e Beogradit na del mė e fortė, nė kėto njėzetegjashtė vjetėt e fundit, sepse, edhe Sali Berisha erdhi nga kjo shkollė. Duke mos e llogaritur tė kaluarėn, atė tė paraluftės sė Dytė Botėrore, shkolla e Beogradit ka dhėnė kuadro tė forta nė politikė, diplomaci, gazetari dhe krijon mision nė bashkėveprim me kishėn ortodokėse serbe, tė mantalitetit tė mesjetės, pėr shpėrndarjen e kėsaj fryme, duke e shtrirė rrjetin me devotshmėri, pa llogaritur mjetet financiare. Paratė e harxhuara e dhanė frytin e vet, nga gjenerata nė gjeneratė, duke filluar me Fadil Hoxhėn, Mahmut Bakallin, Azem Vllasin, Halil Matoshin e Nexhmedin Spahiun, nė njerėn anė, e nė anėn tjetėr me Koēi Xoxėn, Panajot Plakun, Xhavit Mustafėn, Sali Berishėn dhe mentorėt e misioneve tė huaja. Kėtij sorollopi, sa herė t’i vjen ndoresh, do ta ngritė kokėn, pa hezituar, madje, nganjėherė, edhe duke e humbur toruan se po zbulohen, siē doli nė rastin e Edi Ramės, nė Klan-Kosova. Ata, ethshėm e kanė pritur kėtė pėrballje, pėr ta pėrmbushur misionin serb, se, ai, midis Beogradit, i dha shuplakė diplomacisė serbe, por, “kosovaristėt”, nga fukarallėku nė tru, dolėn humbės.

Nuk ka se si spjegohet ndryshe, se Serbia thotė, Shqipėria nuk ka nevojė tė pėrzihet nė punėt e brendėshme tė saj (do tė thotė nė Kosovės, sepse, me Kushtetutė e ka kėsisoj); Serbia thotė, se ne do tė dialogojmė nė Bruksel pėr Trepēėn dhe kjo nuk lejohet tė diskutohet jashtė Brukselit; Serbia thotė, ne i kemi fituar tė gjitha luftėrat dhe nuk do tė humbim as nė luftėn diplomatike, ndėrsa, Edi u tha, Serbia e ka humbur pėrfundimisht luftėn dhe, atė, tri herė, qė nėnkupton, se ju ende ėndėrroni pėr te, por, kot e keni. Madje, ata shkuan aq larg, sa u munduan ta akuzonin edhe pėr politikėn nė Shqipėrinė londineze, se, kėshtu, siē u pa te Klan-Kosova, ėshtė mbjellė mentaliteti nga shkolla e Beogradit. Nė fund doli si doli dhe duhet kuptuar njėherė e mire, se Enver Hoxhaj dhe “analistėt oborrtarė” duhet t’i tumirin tė gjitha mendimet dhe veprimet mbėshtetėse tė Tiranės. Edi Rama e tha kėtė me lakoni brilante dhe besoj se tė gjithė e kanė kuptuar, pos disa kodoshėve qė ishin nė pėrballje me te, tė cilėt, nuk dinė t’i zbėrthejnė mendimet e njerėzve tė kalibrit tė Kryministrit shqiptar.

Kur e dimė, dhe e di edhe Tirana, qė edhe sot janė nė pushtet ata qė u kanė pėrpiluar e pėrgatitur dosje shqiptarėve, nė Kosovė e “Metohi”, nė Serbi dhe nė ish-Jugosllavi, nė mbrojtje tė Serbisė e Jugosllavisė, a po ndodhė e njėjta dukuri edhe nė “mbrojtje” dhe nėn “protektorat” ndėrkombėtar? Pse janė trimėruar kaq shumė bashkėpunėtorėt e Jugosllavisė e tė Serbisė, pushtuese e fashiste?

Me vendosjen e UNMIK-ut, nė Kosovė, dhe krijimit tė sistemit gjyqėsor, janė tre veta qė i emėruan gjyqtarėt dhe prokurorėt: Nekibe Kelmendi, Tadej Rodiqi (ky ka dėnuar pėr politikė rreth 700 tė burgosur) dhe Riza Smaka. Qė tė tre, duke menduar se u ka ardhur dita pėr ta sjellė drejtėsinė nė Kosovė, me kutin e bashkėveprimit tė dikurshėm me pushtetin serb, pėrzgjodhėn kuadrot, tė cilat do t’i pėrmbushnin apetitet e Beogradit, qė do t’i funksionalizojė UNMIK-u. Kjo garniturė e ndante, e ndanė drejtėsinė nė Kosovė dhe gjenerata e re, nė kėto dy fusha, nuk ka arritur tė depėrtojė, pos atyre qė kanė dosje gjatė punės sė vet, ose qė ishin servilė tė pushtuesit, ose tė pushtetarėve tė sotėm, duke mos e pėrjashtuar edhe akraballėkun. Edhe sot, kjo kategori vranė e kthjellė! Shembull po e marr vetėm Kryeprokurorin, Aleksandėr Lumezin. Kush ishte ai dhe babai i tij gjatė viteve tė nėntėdhjeta?

Pėr tė qenė tė lirė nė veprime tė mėtejme, duke pėrdhosur gjakun e dėshmorėve tė kombit, edhe garnitura e re politike i pranoi, madje, edhe i forcoi me kuadro shtesė, (vetė)kuptohet, me ata qė kishin dosje, pėr tė vepruar shlirė nė krim tė organizuar dhe pėr ta mbajtur pushtetin. Kėtu qėndron forca e tyre dhe qėndrueshmėria nė skenė, edhe tė gjyqėsorit, tė pushtetarit, tė gazetarit, tė kuvendarit, sa, tash, janė lidhur personalitetet e dy kohėve, si vėllezėrit siamezė.

Edhe mė herėt e kam thėnė, se, sot, nuk kemi ndryshime nė mentalitete tė qeverisjes nga e kaluara dhe kjo ka bėrė qė nė shėnjestėr tė gjenden veprimtarėt e ēėshtjes kombėtare. Po t’i shikoni kuvendarėt, kemi tė tillė qė janė nė kuvend qė nga 1992, por, me njė ndryshim tė vogėl, ndryshimi i teserave tė partisė, deri nė legjislaturėn e kaluar, ndėrsa, sot, kemi njė grup deputetesh diletantė, qė nuk dinė as kur duhet dhėnė mendimin dhe pse duhet dhėnė. Duke qenė njė pėrbėrje e tillė kuvendarėsh, qė nga paslufta, lehtė mund tė pėrfundojmė, se kėta janė tė etshėm t’i luftojnė partitė me orientim kombėtar dhe personalitetet qė, nė asnjė moment, nuk i bėjnė iso politikės ditore e partiake, antishqiptare.

Kjo politikė, e cila e ka vėnė interesin e vet para asaj tė pėrgjithshmes (kombėtarės), duke e rehabilituar gjithė sorollopin antikombėtar, ka bėrė qė kuadrot e elitės sė vjetėr titiste dhe asaj tė re, rugoviste, dhe, tė kėsaj mė tė resė, brukseliane, tė kenė fuqi dhe tė mos pėrkulen para tė vėrtetave kombėtare, sepse, e kanė krah shtypin e verdhė, i kanė dosjet e pėrgatitura dhe e kanė forcėn e nxjerrjes sė vendimeve.

Edhe nė tė ashtuquajturin Kuvend i “Republikės sė Kosovės”, u debatua ashpėr e me zė pėr dėnimin e “Grupit tė Drenicės”, pėr denigrimin dhe shantazhin zyrtar tė atij “Kuvendi” qė po i bėn, nė vazhdimėsi, luftės sė lavdishme tė UĒK-sė dhe bartėsve tė saj. Madje, u shkua aq larg, sa u drejtohej gishti njerėzve tė asaj lufte, mė zi e mė pėr t’keq sesa ia drejtoi Dick Marty. Si mund tė komentohen dhe tė emėrtohen mėse drejti sjelljet e tilla tė “kuvendarėve tanė”?

Inicuesi i kėtij debati tė kuvendarėve e ka ditur se kjo ėshtė njė farsė, sepse, kjo u thirr pas aktit tė kryer. Kėtė e ka thirrur pėr tė hapur fushatė elektorale pėr zgjedhje tė parakohshme, mirėpo, kjo iu kthye si bumerang dhe, pėrsėri, dolėn mė tė palagur rugovistėt, sepse, ata nuk u munduan tė jepnin deklarata, pėr tė hapur debat kundėrshtues, lavdėruese, pėrēmuese, por, sa pėr ta ndezur fitilin ishin aty dhe kėtė e bėnė me mjeshtri e finokėri tė madhe.

Pse ishte pas aktit tė kryer thirrja pėr debat dhe nxjerrja e njė rezolute?

Qėndronin dy arsye thelbėsore. E para, sepse gjykata e kishte dhėnė vendimin e prerė dhe mbledhėsit e nėnshkrimeve u munduan tė bėheshin sikur nuk kishin dorė nė kėtė vendim. Pra, ta shfajėsonin veten. E dyta, kur shtrohet pyetja se kush e kishte formuar kėtė trup gjykues? Na del EULEX-si. Pra, ky mekanizėm e kishte marrė pėlqimin e shumicėn absolute tė kuvendarėve, edhe pėr zgjatjen e mandatit tė tretė. Prandaj, edhe nuk kishte kuorum pėr tė nxjerrė rezolutė pėr rastin, sepse, nė sallė nuk kishte mė shumė se 70 kuvendarė.

Vetė mėnyra e thirrjes ishte njė farsė dhe domosdo se debati do ta merrte kahun e stėrkeqjes, sepse, thirrėsve u mungonte argumenti qenėsor, kundėrshtimi i veprimeve tė EULEX-it. Kėta, nuk kishin mandat ta zhvleftėsonin vendimin e gjykatės, atėherė, pėrse u nxenė gjakrat?! Kujt u munduan t’i spjegonin dhe t’i lėnė fajėsinė pėr dėnimet e dhėna?!

Duhet dalluar folėsit: Rexhep Selimin, Fatmir Limėn, Glauk Konjufcėn, Albin Kurtin dhe Daut Haredinajn (fillimi i debatit), sepse, ata spjeguan, se nuk duhet bėrė lojė me luftėn shlirimtare, me luftėtarėt e lirisė, sidomos, me komandntėt, deri te ai i UĒK-sė. Kėto fjalime ka qenė dashtė t’i marrė pėr bazė Kryekuvendari dhe duhet ta mbyllte debatin, se, nuk jemi nė situatė tė qahemi e tė lavdėrohemi.

E gjithė kjo u shfrytėzua pėr elektorat! Kjo i gjasonte njė parafushate elektorale! Dhe, nė fushatat elektorale, nuk kursehen fjalėt, nuk kursehen gjestet, nuk kursehen moshat. Nė kėsi lloj rastesh dallohen edhe tė pamerituarit, qė kanė zėnė ulėsen e kuvendarit, madje, edhe ata qė duhet linēuar e larguar. Sidoqoftė, tagrėn e paguajnė bashkėpartiakėt, sepse, qytetarėt i kanė pėrcjellė me vėmendje, pak me anime partiake dhe kjo le tė jetė si shembull pėr tė ardhmen, se, nuk e meritojnė tė gjithė ata qė kanė para, ulėsen e kuvendarit.
(Vijon...)

Pėr albaniapress, Intervistoi: Tafil DURAKU

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 65 vizitorë
Lexuar: 901 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
Flet poeti, filozofi, fotografi i n...
E martė, 14 nėntor 2017 - 04:25
“Si e kam njohur Ali Podrimjen dhe Ibrahim Rugovėn” “ ... njė rebel radikal, pėr tė cilin nuk ishte aq e rėndėsishme qė ta shpjegojmė botėn, mirėpo qė...
Aty ku ėshtė mėsuesi Vaxhid janė edhe nxėnėsi...
E enjtė, 21 shtator 2017 - 22:09
Mėsuesi Vaxhid Sejdiu me punėn, angazhimin dhe pėrkushtimin e tij nė kuadėr tė shkollės shqipe ėshtė bėrė model, se si duhet tė punojnė mėsuesit nė shėrbim...
Kėngėtari Nikollė Gjini, njė jetė me kėngėn s...
E hėnė, 19 qershor 2017 - 00:25
Publiku mė bėnė tė lumtur kur kėndoj dhe harroj ēdo gjė nga respekti pėr te para tij. Tallava, mendoj, ėshtė kanceri i muzikės popullore..
Jam krenar qė i takoj kombit shqiptar dhe e m...
E merkurė, 19 prill 2017 - 04:13
Intervistė me artistin e teatrit e tė filmit tė Kosovės, humoristin, studiusin serioz tė evenimeteve tė shumta, kritikun e artit letrar e pamor, Ismet Kras...
INTERVISTĖ ME KRYETARIN E LKSHMSĖ Z. HASAN QY...
E dielė, 01 janar 2017 - 05:45
Z.Qyqalla ky ėshtė viti i tret, nga themelimi i Lidhjes sė Krijuesve Shqiptarė nė Mėrgatė (LKSHM), ju si do na pėrshkruani shtegtimin e kėtij asociacioni, ...
më shumë nga - Intervista »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi