Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
“SHQIPĖRIA, DESHĖN S’DESHĖN TRADHTARĖT, DO TĖ BĖHET!” (6)
Publikuar më 26 nėntor, 2016 nė orėn 16:45 ( ) Intervista |
Rrit madhësinë e shkronjave
Kėtė intervistė po e organizojmė dhe po e bėjmė nė 65-Vjetorin e tij tė lindjes dhe nė 42-Vjetorin e krijimtarisė sė tij nė fusha tė ndryshme tė artit politik e letrar, vjershėtor e prozator. Multidimensionaliteti i tij krijues shtrihet nė shumė fusha tė kulturės e tė letrave tona shqiptare: nė politikė, nė letėrsi, nė prozė, poezi e dramaturgji.

Rrethanat, sa po vinė e po ngushtohen mė shumė, nė horizonte rajonale e botėrore ka zhvillime tė paparashikueshme politiko-ushtarake. A mund t’i rezistojmė, nė rrethanat ekzistuese, ndonjė “befasie” ushtarake tė fqinjėve dinakė pėrreth dhe tė aleatėve tė tyre?

Lufta! Kohėve tė fundit, (pėr)flitet shumė pėr Luftėn e Tretė Botėrore. Kjo nuk ka pėr tė ndodhur, pėr shkak tė potencialit tė madh bėrthamor. Ta kujtojmė vetėm njė rrjedhje tė pakėt, qė ndodhi nė Ēėrnobil. Krahasuar me ngarkesėn qė kishte ajo, e, tė mos flasim pėr ngarkesėn qė kanė Fuqitė e Mėdha, me ē‘rast pasojat ishin tepėr tė mėdha, sa ndihen edhe sot. Kjo ėshtė mė tepėr manovrim i supėrfuqive, pėr t’i frikėsuar shtetet tė cilat mundohen t’i mbajnė pėr koloni politike e ekonomike. Kėtė, mėse miri e shpjegon Kisinxheri (parafrazim): “Sot, nė botė ekzistojnė pesėmbėdhjetė kilogram eksploziv klasik pėr kokė tė ēdo banori, sa ka edhe pėr kokėn e Niksonit, edhe pėr kokėn e Brezhnjevit” (1978).

Te ne, ėshtė po e njėjta gjė. Bashkėsisė ndėrkombėtare i ka kushtuar shumė lufta dhe vėshtirė se mund ta aktivizojnė kėtė bombė tė kurdisur dhe mu kėtu ka qenė dashtė tė mbėshteten politikėbėrėsit. Pra, gjeopolitika dhe gjeostrategjia na jep pėrparėsi pėr realizimin e tė drejtės tonė, shtet–komb. T’i marrim vetėm dy shembuj, atė tė Palestinės dhe tė Bosnjės. Nė Palestinė, ende bėhen eksperimente tė supėrfuqive, derisa kėtė ta kuptojnė tė gjitha palėt ndėrluftuese, se, e gjithė kjo bėhet pėr ta treguar forcėn amerikanėt, rusėt dhe paraja. Nė Bosnje, kur u pa se situata doli nga kontrolli, sidomos, me masakrėn e Srebrenicės, supėrfuqitė e ndėrprenė dhe u takuan nė Dejton, jo pėr ta zgjidhur situatėn, por, pėr ta krijuar njė situatė tė re, sepse, kėmbėngulja Ruse pėr njė Serbi tė Madhe, mposhti interesin e palės tjetėr. Ai territor nuk paraqiste interesa globale, mirėpo, u la si fitil detonatori, pėr ēdo rast. Te ne, situata ėshtė krejtėsisht ndryshe. Kėtu, kur u pa se lufta do tė merrte pėrmasa rajonale, ku do tė pėrfshiheshin Maqedonia, Mali i Zi, Greqia, Bullgaria, Rumania, Turqia dhe Hungaria, nga tė dyja taborret e supėrfuqive, u ndėrmorėn masa tė menjėhershme. Pra, Fuqitė e Mėdha e dinin se kėtu nuk mund tė pėrdorej loja e Palestinės dhe e Bosnjės, por, duke e falėnderuar lidershipin e shqiptarėve nė Rambuje, arritėn vetėm ta lokalizonin bombėn dhe jo ta ēaktivizonin atė, duke i dhėnė shumė tė drejta, me Rezolutėn 1244, dhe, sidomos, me Pakon e Ahtisarit, Serbisė.

Nėse shqiptarėt kėmbėngulin nė tė drejtėn historike, nėse shqiptarėt kėmbėngulin nė tė drejtėn e popullimit, nėse kėmbėngulin nė tė drejtėn e konventave ndėrkombėtare pėr referendum, ne, jo vetėm se mund t’i shmangim kėrcėnimet deri nė luftė, por, edhe mund ta realizojmė betimin e dėshmorėve tė tė gjitha kohėve. Ne, nuk e njohim vetveten, ne nuk e dimė sa banorė jemi, ne nuk e dimė se ēfarė pasurie kemi, qė, tė tjerėt, ėndrrojnė tė flenė mbi kėtė pasuri, tė zgjohen nė kėtė pasuri, pėr tė qėndruar pėrballė ēdokujt me nder e guxim, dhe, Serbia, pėr kėtė e quan sy (sepse, pėrmes pasurisė sonė mund tė jetė ballėhapur nė Evropė e gjetkė), vesh, (sepse, do t’i dėgjonte mbėshtetjet qė do i jenin tė tjerėt, falė kėsaj pasurie), zemėr, (sepse ajo do tė rrahte mė normalisht, kur do tė kishte me ēka tė hynte nė marrėdhėnie ekonomike me tė tjerėt). Dėshmia mė e madhe ėshtė Trepēa, qė, nė kreditime, Jugosllavia, e, edhe Serbia, e linte garanci pasurinė e saj. Kėto janė arsyet pse Serbia e di ēka do, por, ne, ende nuk e kemi zgjidhur kėtė enigmė, sepse, shkollat e Beogradit dhe tė Athinės, kanė pasė mision tė vetin, gjatė gjithė kohėve, njėra pėr det, e, tjetra pėr tokė.

Po ta kuptojmė kėtė forcė, qė e kemi nė kėtė pjesė tė Mesdheut Iliro-shqiptar, (qė tė tjerėt e quajnė Ballkan), si komb, si gjeostrategji e gjeopolitikė, si fuqi ekonomike, atėherė, nuk do tė ziheshim nė zgripc, por, sidoqoftė, ēdo e papritur, do tė na e jep mundėsinė e bashkimit, ngase, lufta na detyron tė veprojmė tė gjithė, si komb, dhe, ajo, menjėherė, do t’i shtinte nė luftė edhe shtetet qė mbajnė tė robėruara tokat tona. Nuk do tė lejohen lojėrat e fundshekullit tė kaluar, se, edhe veprimet me bashkėpunėtorė tė armikut nuk do tė jenė toleruese, sepse, ata janė shkaktarė tė njė lufte tė mundshme, gjė qė, unė, kam besim tė plotė se nuk do tė ndodhė. Faktori ndėrkombėtar, nuk do tė goxojė tė hyjė nė kėtė aventurė, se do ta pėrflakė edhe veten!
Kėtė e dinė mirė, tė gjithė qė merren me ne, prandaj, edhe e forcojnė politikisht e materialisht elitėn kujdestare, pėr tė qenė nė shėrbim tė misionit sllavoortodoks.

Me kėtė kokė “politike” e “ushtarake”, “patriotike” e “kombėtare”, tė sė shkuarės shqiptaro-titiste, ku mund tė vėmi? A, pak po na zgjatė amullia, gati dy dekada tė plota pas luftės sė lavdishme tė UĒK-sė?

Mu kėto koka misionarėsh na kanė pru nė kėtė gjendje. Nė Shqipėrinė londineze patėm shkatėrrimin e ushtrisė, nė njerėz dhe teknikė ushtarake, nga Sali Berisha dhe sorollopi i tij, sa, nė vitin 1998, na paraqiten, bashkė me Lekėn (me uniformė mbretėrore) nė parakalim pėr ta marrė pushtetin, kur, nė Kosovė, bėhej luftė shqiptare pėr jetė a vdekje. Nė Shqipėrinė e robėruar krijohet ushtria nga populli, ani se udhėheqėsit e dikurshėm, ata qė janė gjallė, bashkė me meritat kanė marrė edhe “mandatin” pėr tė folur nė emėr tė saj.

Kėtu, kemi tė bėjmė me paletaxhinjtė dhe kalemxhinjtė e sotėm, tė asaj lufte, qė dikur e shanin dhe atė na e kujtojnė vargjet e Nolit pėr Gurakuqin. Tė sharėt e asaj kohe harruan dhe sot duhet tė shahen pėr bėmat qė i bėnė nė emėr tė saj dhe qė nuk i lė tė mendojnė vet, tė veprojnė vet, por, gjithēka mundohen ta arsyetojnė, se ata janė meritorėt, qė, nė realitet, janė meritorėt e marrisė.

Kategoria e dytė po ia kalon tė parės, sa jam i bindur se zonj. Ollbrajt, e pyet veten, jam apo nuk jam duke vėrejtur se kėta ia kaluan Rugovės, nėse ai i shau dikur si udhėheqės tė UĒK-sė, e, sot, kėta, po e pėrbaltin dhe ia kanė humbur dinjitetin shqiptar pėr liri dhe bashkim.
Amullia do tė zgjasė deri sa ta kuptojnė familjet e veteranėve, invalidėve dhe dėshmorėve tė kombit, bashkė me intelektualėt dhe qytetarėt, se, tė merituarit po merren nėpėr kėmbė dhe nė emėr tė tyre po flasin argatėt e misionarėve, qė zbatojnė politikėn e misionit sllavoortodoks, pra, atė tė boshtit kryesor antishqiptar.

A janė kėto pasoja tė pacifizmit shqiptaro-titist tė LDK-sė&Co, apo, janė pasoja tė paaftėsisė politike e oragnizative tė partive qė pėrgatiten, organizuan dhe e bėnė luftėn pėr bashkim kombėtar?

Pasojat?! Shoku Tafil, ne jemi dėshmitarė okularė tė gjithēkaje qė ka ndodhur nė historinė mė tė re. Jo vetėm dėshmitarė nė kuptimin e vrojtuesit me tejkqyrės, por, edhe aktivė nė tė gjitha zhvillimet politike e ushtarake tė dhjetėvjetėshit tė shekullit tė kaluar, e, edhe mė herėt. Nė kohėn kur duhej bėrė pėrgatitjet e njėmendta ushtarake dhe, kur kishin filluar ato, shumica ishin tė frikėsuar, se, mos po e nervozojnė Serbinė dhe ajo na bėn hi e pluhur pėr dy orė, nga Nishi. Ta kujtojmė vetėm njė intervistė tė Ramush Tahirit, kur pėrmend dy ēelėsa deposh tė armatimit (dyshoj dhe droj, qė, si misionar i Ibrahim Rugovės, ka marrė pjesė nė shitje), nė Fushė Arrėz. Ato, Sali Berisha, pėrmes Bashkim Gazidedės, i shiti dhe nuk ishte sasi e vogėl, bėhej fjalė pėr 300.000 (treqindmijė) komplete kėmbėsorie, mė modernet nė Botė. Kėtu, kishte gisht edhe rugovizmi pacifist, pėrmes emisarėve tė vet, kudo nė Shqipėrinė londineze. Djemtė dhe vajzat tona, shlirimtarėt, mbetėn me armėt qė kishin rėnė nė duart e qytetarėve, nė vitin 1997, dhe, shumė pak ka pasur armė tė reja. Qeveria e Bukoshit, nė njėrėn anė, dhe rugovizmi, nė anėn tjetėr, tė mbėshtetur nga propaganda e verdhė, arritėn t’i koordinojnė veprimet, duke vrarė e burgosur ushtarėt e lirisė, dhe, nė fund, duke ua ndalur bukėn dhe municionin, e, pėr FARK-un, i cili sorollatej nė Laprakė e nė Malėsi tė Tropojės dhe gjithandej Evropės, i pat shndėrruar nė mercenarė, pėrmes pagave mujore. Pėr herė tė parė, nė luftėrat shlirimtare, ndodhė tė paguhen njė pjesė e ushtarėve dhe e ushtarakėve, e, pjesa tjetėr, qė qėllim kishin lirinė dhe bashkimin, tė nėpėrkėmbėt e tė poshtėrohet kėsisoji.

Pra, rugovizmi i bėri kėto tri gabime, e para, ndodhi zhdukja e armatimit, e dyta, burgosja dhe vrasja e luftėtarėve tė lirisė nė fronte lufte dhe e treta, minimi i misionit pėr shlirim e bashkim kombėtar. Kėto tri pasoja ishin qenėsore dhe kur kėtyre ua shtojmė edhe tė katėrtėn, qė e bėri LPK-ja, me moton “vetėm bartėsit e taserave tė saj mundėn pėr ta udhėhequr luftėn”, gjė qė mundėsoi qė tė bėhej njė shpėrputhje aritmetiko-gjeometrike, qė e mundėsoi krijimin i zbrazėtirės pėr farkistėt, sepse, pėrmasat e hapjes sė frontit nuk mund tė kontrolloheshin, dhe, erdhėn ata qė, nė fillim e shanin, dhe, sė fundmi, e minuan luftėn.

Thėnė shqip, qė tė dyja ishin fajtore, e para, sepse e kishte mision pėr ta ruajtur qetėsinė nė Mesdheun Iliro-Shqiptar dhe, e dyta, pse nuk mori masa me kohė. Po tė mos vepronte dhe ta pushtonte terrenin embema e UĒK-sė, qė gjeti mbėshtetje te masat e gjėra, FARK-u, do ta linte popullin nė mes tė rrugės, siē ndodhi me veprimet e qėllimshme tė Tahir Zemės, kur i ēarmatosi ushtarėt dhe i deportoi nėpėr Mal tė Zi (aleat i Sllobodan Millosheviēit nė luftė), duke e lėnė nė mėshirėn e armikut spitalin ushtarak, me tė plagosur. Ky ishte misioni i rugovizmit, sikurse ndodhi nė vitin 1993, kur e krijoi ushtrinė dhe e burgosi po vet, pėr ta frikėsuar popullin, se, ne, si parti mė e madhe, me Qeveri, me mjete financiare, me strukturė akademike ushtarake, nuk ia dolėm nė krye, prandaj, mos u merrni me Serbinė, se ajo, jo vetėm se ėshtė mė e fortė, por, i ka mundėsitė edhe tė na burgosė kur tė dojė!

Ēfarė ēoi te dėshtimi i betimit tė UĒK-sė? Kush dhe cili subjekt politik a ushtarak mban pėrgjegjėsi reale para atij betimi tė dhėnė, tė bėrė publik menjėherė pas daljes publike tė UĒK-sė, mė 28 Nėntor 1997, nė Llaushė tė Skėnderajt, nė varrimin e mėsuesit Halit Geci?

Janė shumė faktorė qė i kanė (para)prirė dėshtimit tė betimit tė UĒK-sė. Faktori qenėsor ėshtė, tkurrja e veprimtarisė vetėm nė Kosovėn administrative, e, jo nė Kosovėn ku jetonin shqiptarėt nė ish-Jugosllavi. Pėr kėto dhe shumė gjėra tė tjera do tė flasė historia. Nė asnjė epokė historike, faji nuk mbetėt jetim, por, duhet pasur guxim ta pranosh, apo, nėse nuk ka gaditshmėri, duhet ta adresosh. Pėrgjegjėsinė e kanė ata qė e themeluan UĒK-nė, sepse, ua vunė pėrpara shlirimtarėve njė betim, i cili, pa marrė parasysh rrethanat politike, edhe tė mėtejme, nuk guxon tė shkelet. Ata qė e shkelėn, nė emėr tė demokracisė, nė emėr tė pluralizmit, etj. dhe shkuan aq larg, nė fillim tė veprimit politik, se ishin parti e luftės, ishin shkelėsit e parė, duke mos e llogaritur si tė parėn tkurrjen e territorit. Kėta, jo vetėm qė e shkelėn betimin, jo vetėm e gėnjyen elektoratin, gjoja se janė parti e luftės, por, tash, me mjete politike, e rehabilituan djallin e tė birin, kryesisht, njerėzit me dosje, qė t’ua bėnin argatin, me tė gjitha mundėsitė, me para, me logjistikė dhe me grumbullimin e votave.
Humbja e parė dhe e dytė nė zgjedhje parlamentere dhe shumė herė nė ato lokale (nė disa komuna) ishte ēmimi qė ia dha qytetari, qė ka ndodhur pėr herė tė parė, qė fituesi i luftės, t’i humbasė zgjedhjet nga bashkėqytetarėt e vet.

Mos po na pėrsėritet historia e dhimbshme kombėtare, si nė kohėn e principatave shqiptare, qė e kishin nė dorė ta bėnin Shqipėrinė nė kufijtė e saj natyrorė?

Kohėt kanė ndryshuar edhe nė kėtė kėndvėshtrim. Principatat kishin qėllimin e tyre, jo vetėm ndaj perandorisė, por, edhe pėr qytetarėt e vet. Princat u munduan ta krijonin mėvetėsinė pėr feudat e tyre, pėr t’i bėrė zap bujkėrobėrit, nė emėr tė lirisė sė sundimit, ndėrsa, detyrimet pėr otomanėt i kryenin, nė njė masė. Sot, kemi feudė, por kėto janė mė tepėr tė karakterit tagrambledhės, pėr t’i siguruar mjetet e domosdoshme pėr tė bėrė politikė. Pra, kėto janė tė karakterit ekonomok, ndėrsa, ato, tė karakterit politik, nuk besoj se kanė jetė tė gjatė. Kjo, pėr arsye se kemi ndėrgjegjėsimin e popullit, nė gjithė hapėsirėn kombėtare, por, nė njė pozitė mė tė vėshtirė qėndrojnė ēamėt. Ky ndėrgjegjėsim vėrehet te dy probleme qė janė ngritur nė Kosonė, nė atė tė Zajednicės dhe tė shenjėzimet e kufirit me Malin e Zi. Arsyeja ėshtė shumė e thjeshtė, sepse, kanė filluar tė gjithė ta shohin “Kanibalin te porta” dhe, domosdo, se, do tė veprojnė tė gjithė, me pėrjashtim tė nėnshkruesve dhe sorollopit tė tyre, pėr t’i mbrojtur kėto ēėshje. Shqiptarėt, do t’ia kthejnė Kanibalin, Hazrubalit!

Sot, edhe mundėsitė e artikulimit tė ēėshtjes kombėtare janė mė tė mira, e, mė tė mundshme. Jemi vetėdijesuar pėr forcėn qė kemi nė rrafshin njerėzor, nė rrafshin e popullit, nė rrafshin e pasurisė, nė rrafshin e pėrgatitjes shkollore dhe, para sė gjithash, nė rrafshin e gjeopolitikės dhe tėgjeostrategjisė shtetėrore e kombėtare. Jam i sigurt, qė, me gjithė kėtė potencial qė e kemi, nuk do tė shkojmė nė shkapėrderdhjen e energjisė kombėtare, por, nė njėsimin e saj pėr bashkėveprim, edhe pse mundohen ta nxjerrin kokėn hienat, me misione tė sallavoortodokėsve, siē ėshtė ēėshtja e kombit, ēėshtja e gjuhės, rishkruarja e historisė sė Kosovės, qė nga Rilindja e jonė kombėtare e deri mėsot. Kėto janė tema qė do t’i nxjerrin nė pah shumė lojėra politike, qė po bėhen nė kėtė hapėsirė kombėtare dhe do ta kenė efektin e kundėrpėrgjegjės, shumė tė fuqishėm.
Mund tė pėrsėritet pėrballja, jo e ndarė nga tėrėsia, por, jo edhe mudėsitė e krijimit tė principatave!

E dimė, se Porta e Lartė i armiqėsoi ekstremisht dy principatat tona qė mund ta bėnin Shqipėrinė-SHQIPĖRI. Po, partitė tona kush dhe cili shtet “mik” po na i armiqėson kėsisoji?

Ortodoksizmi sllav dhe pansllav, qė, herėt, e ka misionin e caktuar pėr trojet tona, t’i zhbėjė, t’i zbrazė dhe t’i kolonizojė, madje, nė mungesė tė popullatės sllave pėrreth nesh, janė tė gatshėm tė sjellin edhe nga Karpatet, vetėm e vetėm tė mos frymojnė shqiptarėt nė kėtė nėnqiell kėtė nėnqiell autokton e gjeoautokton. Kjo, paksa, duket e ēuditshme si shprehje, por, ne kemi pėrjetuar situata tė tilla. Miqtė tanė, e kanė nė ndėrdije kėtė, sepse, Leo Freundlich u ka treguar qė nė vitin 1913, pėr politikėn e re serbe, nė “Golgota shqiptare”. Ua kam dėrguar tė gjitha pėrfaqėsive tė zyrave informative, edhe Soren Jessen Petersenit, e, pėrmes tij, Kofi Ananit, bashkangjitur edhe njė letėr dėshmi, pėr po tė njėjtėn politikė serbe tė vitit 2005, e cila, sa vjen e po konsolidohet, gjithnjė, pėr fat tonin tė keq, me mbėshtetjen ndėrkombėtare.

Shtetet mike e dinė kėtė, sepse, shėrbimet sekrete tė tyre nuk janė vetėm sot nė trojet tona. Ata kanė edhe departamente qė e kanė studiuar, madje edhe sot merren me studimin e problemit shqiptar e tė sllavoortodoksizmit karpatian. Mos tė flasim pėr shtetet me tė cilėt jemi nė zgripc tė konfliktit, jo me dashjen tonė, por, jemi tė detyruar ta mbrojmė qenien tonė dhe tokėn tonė, si nė mbarim tė shekullit tė kaluar, po e kėrkoi nevoja.

Nuk ėshtė edhe nė interesin e Fuqive tė Mėdha tė ketė njė shtet tė konsoliduar shqiptar nė kėtė pjesė tė Evropės, se, nuk do tė luhej loja e aeropagut nė mes tė dy supėrfuqive, sepse, jemi ndėr katėr kombe me ndikim nė Evropėn lindore. Pėr tė na copėtuar nė gjashtė shtete kanė qenė edhe miqtė tanė dhe kėtė e ka dėshmuar Edward Grey dhe Woodrow Villsoni. Vetėm tė marrėt nuk e kuptojnė, sikur nuk kanė dashur ta kuptojnė, se liria nuk vjen nė pjatė, pra, edhe bėrja e Shqipėrisė-Shqipėri nuk vjen nga dėshira e askujt, por nga vet puna e jonė.

Derisa kemi programe qytetare, nė gjithė hapėsirėn kombėtare, qė garojnė pėr marrje pushteti pėrbrenda territorit veprues, ne, as qė duhet menduar se mund tė ecim pėrpara. Fryma e bashkimit duhet tė jetė nė dukje, nė tė gjitha kuvendet ku i kanė shqiptarėt kuvendarėt e vet. Kjo nuk po ndodhė, se ende ėshtė e fuqishme politika e Sali Berishės andej kufirit dhe e Ibrahim Rugovės kėtij kufirit shqiptaro-shqiptar. Edhe para lufte e kam thėnė, kur ėshtė i robėruar njė komb, nuk ka nevojė pėr pluralizėm, por, nė fund tė fundit, ata qė kanė dėshirė t’i plotėsojnė apetitet e pushtetarėve (nė Maqedoni, nė Mal tė Zi dhe nė Luginė), madje, edhe nė Kosovė, le ta luajnė lojėn me ta, por, zėri i arsyes dhe situata e krijuar kėrkon tė orientohen kah kushtrimi pėr shtet–komb. Shembull po e marrim vetėm Malin e Zi, shqiptarėt janė shtatė pėrqind, sipas qeverisė malazeze, dhe mėzi arritėn ta kenė njė deputet. Nė Kosovė, serbėt, nuk e kanė as njė pėrqind dhe kushtėzojnė vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike nė nivel ambasadorėsh, qė ata tė njihen kategori kushtetute, se vetėm ashtu mund ta kenė njė kuvendar.

Krahut tė luftės pėr liri e pėr Shqipėri, shqiptaro-titistėt&Co ia kanė futur brirėt nga tė gjitha anėt. Ēfarė pritet dhe ēfarė duhet tė ndodhė nė skenėn tonė kombėtare, qė tė kėndellemi dhe ta bėjmė Atdheun me kufijtė natyrorė qė ka?

Tė cilės luftė? Luftės qė bėjnė nė vazhdim veteranėt e rezistencės kombėtare, pėr ta emancipuar popullin dhe pėr ta pėrgatitur pėr njė marsh drejt bashkimit, apo luftės qė ka zhvilluar UĒK-ja? Nėse ėshtė fjala pėr tė dytėn, me mbarimin e saj, mbaron edhe krahu i luftės. Po tė ishte vazhdim i luftės sė njėmendt politika, se nė politikė janė tė njohura, lufta vazhdim i politikės, por edhe politika vazhdim i luftės, sė pari, nuk do tė kishin lejuar tė nėpėrkėmbėn bashkėluftėtarėt e tyre, nuk do tė mbeteshin nė mėshirėn e fatit tė jetės, nuk do tė vonohej merita e akėcilit nė luftė, nuk do tė lejohej tė bėhet pazar me gjakun e dėshmorėve, e shumė gjėra tė tjera, tė pamira.

Titistėt e kanė pjellė rugovizmin dhe, pėr kėtė kategori, kam folur mė lart. Kėta kanė marrė pėr mision zhbėrjen e rezistencės kombėtare dhe nuk u ėshtė dashur tė pėrpiqen shumė, se, i kanė pasur dosjet dhe dikėnd nuk e kanė lėnė tė eci me ta, se, kanė dyshuar pse janė me ta, e dikė e kanė pėrcjellė pėr tė mėsuar, pse nuk ėshtė me ta. Shembulli i parė ėshtė Ukshin Hoti dhe Bislim Elshani, tė cilėt, edhe pse kishin fituar pėr kuvendin e parė tė LDK-sė, nuk i lejuan tė shkojnė. Shembulli i dytė jam unė, kur nė vitin 1995, njė polic mė afrohet dhe mė jep njė akt zyrtar nga sindikata e policisė (rugoviste), nė tė cilin figuronin tre policė pėr pėrcjellje tė aktivitetit tim, qė nga gjysma e dytė e vitit 1990. Nė mesin e tyre edhe ai vetė, i cili, edhe ma dha dorėheqjen qė e kishte bėrė, pas tre muaj pėrcjelljeje. Shembuj tė tillė, me siguri, ka shumė. Mu pėr kėtė, unė, nuk jam i mllefosur te kjo kategori dhe me gjithė forcėn i jam kundėvu kėsaj filozofie vrastare pėr kombin. Por, me ata tė cilėt edhe kishim njė bashkėudhtim, me shumicėn prej tyre kam bashkėvepruar nė kohė dhe rrethana tė ndryshme dhe, nė fund, u desht pėr t’i ndarė rrugėt politike. Motoja, ne jemi krahu i luftės, pėr ta pėrdorė atė pėr shumė fėlliqėsira qė i kanė bėrė, jo ish-ushtarėve tė vet, sa ēėshtjes kombėtare, qė, edhe mė shumė janė zhytur nė batakun e tradhtisė.

Lufta nuk mbin nė kopsht, sikurse trandofili, por, ajo, duhet kultivuar dhe duhet ta ushqesh vazhdimisht me fakte historike, pėr bindjen e gjeneratave, se, ende nuk e kemi pėrfunduar atė, arsyet pse kjo nuk ėshtė e pėrfunduar dhe mėnyrėn se si duhet pėrfunduar. Kėta qė janė tė rreshtuar nė kėtė front dhe ata qė do ta kuptojnė drejtė kėtė mesazh, mund tė quhen krahu qė pėrgatitė luftėn, nuk merret gjithnjė vetėm si pėrdorim arme, pėr ēėshtje kombėtare, qė, para se tė na pranojė Evropa, ne, tė takohemi nė Bruksel, si komb, e, pėr kėtė kemi kohė, tė paktėn, edhe shtatė vjetė.

Duhet ta pėrmbysim gjithė skenėn politike dhe ta krijojmė krahun e vetėdijesuar pėr ēėshjte kombėtare dhe as qė duhet lodhur se si do tė gjenden tė dy krahėt politikė nė trojet shqiptare, sepse, qė tė gjithė, me pėrjashtime, e kanė ngulfatur krenarinė e kombit, e kanė zhbėrė angazhimin e veprimit kombėtar, i kanė njollosur veprimtarėt e ēėshtjes kombėtare, duke menduar se paraja dhe pozita krijojnė personalitete, pėrkundrazi, dhe, i japin tė drejtė vetes, sikur janė baballarė tė kombit, nė krye me Sali Protopapėn e titorugovistėt.
Nuk duhet kthyer kokėn prapa, pėr tė parė, se, prapa shkurreve ėshtė miu apo lepuri, se pėrballė e kemi njė qen, sado i zhubrosur qė ėshtė, nė kėtė huti, do tė na mundė pėrfundimsht nė histori. Humbja, nuk guxon tė ndodhė.

Serbia po e rrethon kufirin me Kosovėn shqiptare me armatim tė tė gjitha llojeve, kuptohet, me ndihmėn e nėnės sė saj tė madhe, Rusisė sė Putinit; ēfarė duhet tė bėjmė ne qė tė jemi dalėzotėsit e vėrtetė tė Atdheut tonė?

Ky armatim, nė trojet tona dhe pėrreth nesh, nga pala serbe, ėshtė mė tepėr njė manovėr ushtarake, njė gogol, qė tash i takon sė kaluarės, sepse, nuk do tė vjen nė shprehje ta pėrdorė. Jo pse ne i dhimbsemi, por, pėr shkak tė pasojave qė do t’i ketė vet. Ne, edhe para lufte, pothuaj, tė njėjtin arsenal e kishim pėrbrenda. E kam thenė edhe mė lart, se, Evropa nuk ėshtė e gatshme ta lejojė njė luftė tė armatosur nė gjiun e saj, Kėtė e di edhe Serbia, por, duhet ta dinė edhe shqiptarėt. Kėtė rrethim me fabrika, poligone dhe kazerma, politikanėt tanė e shfrytėzojnė pėr tė na frikėsuar dhe na e paraqesin gogolin Serbi. Ne nuk jemi mė shpėrgej, duke dėgjuar ninulla, se kėtė e kemi tejkaluar, por, tash, jemi nė kohėn kur duhet vepruar nė planin kombėtar dhe kėtu hynė edhe investimet pėr forcimin e ushtrisė. Viteve tė shtatėdhjeta dhe tė tetėdhjeta, Serbia ishte njė pulė e nuktė dhe kėtė e mbanin larot e tipit tė Mahmut Bakallit, me njė “liberalizim”, por, tė mos harrojmė se edhe ky, me politikėn e tij, e “zbuloi” shtabin e irridentės nė Krye me Adem Demaēin, sikurse dikur Lazar Mojsovi, me 1989, qė e “zbuloi” shtabin e armatosur tė irridentės. Ēfarė dallimi ka nė mes kėtyre dyve?!

Duhet punuar, e thashė edhe mė lart, pėr ta ndėrgjegjėsuar kombin, ndėr ato qė duhet spjeguar ėshtė edhe kjo manovėr serbe, pėr ta zhveshur plotėsisht propagandėn pėr gogolin, qė na e transmetojnė liderėt aktualė tė politikės shqiptare. Punėt duhet koordinuar dhe duhet t’i kthehemi Tiranės, si shkollė kombėtare, duke lėnė menjanė Beogradin, Athinėn, besa edhe Brukselin, se, ka kohė kur i kthehemi asaj.
(Vijon...)

Pėr albaniapress, Intervistoi: Tafil DURAKU

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 64 vizitorë
Lexuar: 826 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
Flet poeti, filozofi, fotografi i n...
E martė, 14 nėntor 2017 - 04:25
“Si e kam njohur Ali Podrimjen dhe Ibrahim Rugovėn” “ ... njė rebel radikal, pėr tė cilin nuk ishte aq e rėndėsishme qė ta shpjegojmė botėn, mirėpo qė...
Aty ku ėshtė mėsuesi Vaxhid janė edhe nxėnėsi...
E enjtė, 21 shtator 2017 - 22:09
Mėsuesi Vaxhid Sejdiu me punėn, angazhimin dhe pėrkushtimin e tij nė kuadėr tė shkollės shqipe ėshtė bėrė model, se si duhet tė punojnė mėsuesit nė shėrbim...
Kėngėtari Nikollė Gjini, njė jetė me kėngėn s...
E hėnė, 19 qershor 2017 - 00:25
Publiku mė bėnė tė lumtur kur kėndoj dhe harroj ēdo gjė nga respekti pėr te para tij. Tallava, mendoj, ėshtė kanceri i muzikės popullore..
Jam krenar qė i takoj kombit shqiptar dhe e m...
E merkurė, 19 prill 2017 - 04:13
Intervistė me artistin e teatrit e tė filmit tė Kosovės, humoristin, studiusin serioz tė evenimeteve tė shumta, kritikun e artit letrar e pamor, Ismet Kras...
INTERVISTĖ ME KRYETARIN E LKSHMSĖ Z. HASAN QY...
E dielė, 01 janar 2017 - 05:45
Z.Qyqalla ky ėshtė viti i tret, nga themelimi i Lidhjes sė Krijuesve Shqiptarė nė Mėrgatė (LKSHM), ju si do na pėrshkruani shtegtimin e kėtij asociacioni, ...
më shumë nga - Intervista »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi