Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
“SHQIPĖRIA, DESHĖN S’DESHĖN TRADHTARĖT, DO TĖ BĖHET!” (7)
Publikuar më 29 nėntor, 2016 nė orėn 20:43 ( ) Intervista |
Rrit madhësinë e shkronjave
Kėtė intervistė po e organizojmė dhe po e bėjmė nė 65-Vjetorin e tij tė lindjes dhe nė 42-Vjetorin e krijimtarisė sė tij nė fusha tė ndryshme tė artit politik e letrar, vjershėtor e prozator. Multidimensionaliteti i tij krijues shtrihet nė shumė fusha tė kulturės e tė letrave tona shqiptare: nė politikė, nė letėrsi, nė prozė, poezi e dramaturgji.

Afrim Morina
Me politikanėt qė kemi nė pushtet (andej e kėtej kufirit), populli shqiptar ėshtė shumė i pakėnaqur, po njėsoj i pakėnaqur ėshtė edhe me opozitėn. Cila mund tė jetė pėrgjigjja e tyre rrethanave ekzistuese tė kohės, kur kemi parasysh forcėn ushtarake tė apetitorėve pushtues tė trojeve tona etnike?

Me tė vėrtetė, jemi nė rrethana shumė tė vėshtira, sepse, misionet e huaja e kanė krijuar shtratin nė trojet tona dhe po shihet se po pėrgatitet edhe shtrati i Prokrustit. Por, edhe gjendja sociale ėshtė e mjerė, dy faktorė shumė domethėnės, nėse dimė t’i shfrytėzojmė nė shėrbim tė kombit.

Ne, shqiptarėt, nuk kemi opozitė. Nuk kemi opozitė, sepse, partitė qė kanė ekzistuar, luftojnė pėr t’i ndėrtuar pozicionet nė pushtet. Por, ėshtė shumė me rėndėsi se populli, nė masė tė madhe, ėshtė opozitė, treguesi mė i mirė janė zgjedhjet anekėnd trojeve shqiptare, qė, nė masėn deri nė 55% nuk u pėrgjigjen thirrjeve shterruese tė liderėve. Shikuar sė mbari, pėr ta bėrė njė analizė tė thuktė, shkencore dhe politike, merrini parametrat e viteve tė nėntėdhjeta dhe tė sotmet, shihet dukshėm rėnia e votuesve. Kjo e ngacmon faktorin ndėrkombėtar, sa edhe ai pėrfshihet nė fushata elektorale, paraprake apo edhe tė drejtpėrdrejta. A nuk ėshtė edhe ky njė tregues, bukur i fuqishėm, se misioni i tė gjithėve ėshtė shpėlarja e trurit, qė shqiptarėt tė mos mendojnė njėsoj, tė mos veprojnė njėsojė, tė mos e shikojnė njėsoj tė ardhmen, por, nė vend tė pasqyrės, institucionalistėve ua kanė dhėnė syrin e kalit, pėr t’i shikuar veprimtarėt e rezistencės kombėtare.

Ka pėrpjekje pėr njė opozitė nė Kosovė, por, qė nuk e ka tė qartė vizionin pėr ēėshtjen kombėtare. Vizioni kombėtar ka shumė parametra, qė nga thithja e energjisė mendore, e deri te ajo vepruese. Ekziston frika te kėta, qoftė pėr tė dalė nga gėzhoja e krijuar, qoftė pėr tė qenė tė hapur, qoftė pėr ta dalluar potencialin mendor kombėtar dhe kjo e bėn tė varfėr dhe tė pafuqishme nė luftėn titanike me tė gjithė kėta mekanizma. Opozita, ajo ēfarė ėshtė, i ka lėvizur pakės gurėt nga vendi, duhet pranuar rezultatet, por, sigurisht, ju shoku Tafil, keni menduar pėr njė opozitė (tok me Tiranėn shqiptare) qė do ta pėrmbyste klasėn politike, pėr ta marrė nė duar flakadanin e ecjes pėrpara, deri nė kryerjen e misionit kombėtar.

Opozitės, vetėm po ia kujtoj (nėse dikush prej tyre e lexon kėtė intervistė), blerjen e trurit prej hebrenjve, ndėrsa, kėta e kanė falas trurin e shqiptarėve dhe nuk dinė ta shfrytėzojnė, ky ėshtė mjerim dhe largim nga misioni, nėse ia kanė caktuar vetes misionin e ēėshtjes kombėtare. Kjo, thjesht, se akėcili mendimtar, nėse nuk ka teserė partie, nuk e vlen tė merret mendimi i tyre, si dikur te themeluesit e UĒK-sė!

Ndėrkombėtarėt, kėtu, sa nuk e njohin dhe sa nuk duan ta njohin realitetin e hidhtėsisė sė shqiptarėve me trojet e tyre etnike, duke qenė rast unik nė botė trojet e njė populli dhe qenia e tij njerėzore ndarė nė gjashtė shtete antishqiptare. Ēfarė duhet tė bėjė BE dhe bota, me nė krye SHBA, qė t’i pėrmirėsojnė gabimet e veta nė kurriz tė Shqipėrisė dhe nė kurriz tė shqiptarėve?

Njė gjė duhet ta kemi parasysh, nė relacion me BE-nė. Ajo ėshtė e vetėdijshme dhe e ka tė njohur gjendjen e shqiptarėve, jo vetėm sot, por, nė vazhdimėsi, qė nga Kongresi i Berlinit (1878). Lidhja Shqiptare e Prizrenit ka arritur qė edhe Bizmarkun ta detyrojė ta ndryshojė mendimin dhe ta pranojė realitetin shqiptar. Shqipėria londineze, qė nga viti 1945, ia ka bėrė tė ditur Evropės problemin kombėtar, e, kėtė e ka ngritur nė nivelin mė tė lartė, gjatė periudhės 1972-1974, nė Helsinki, kur nuk pranoi t’i nėnshkruajė kufijtė me fqinjėt. Po kėtė, e ka bėrė tė njohur nė vitin 1990, nė OKB, edhe Ramiz Alia. Siē del nga kėto, BE-ja ėshtė nė rrjedhė tė gjithė ecjes sė problemit shqiptar, prandaj, edhe e mbėshtetė misionin sllavoortodoks. Ajo, edhe e stimulon faktorin turk, nė shumė projekte tė saj, nė trojet shqiptare, madje, duke i dhėnė edhe pėrparėsi, sepse, ėshtė e sigurtė se ajo po e luan rolin shumė bukur, pėr pasivizimin e shqiptarėve, nė njėrėn anė, dhe, shkatėrrimin e ekonomisė shqiptare, nė anėn tjetėr.

BE-ja dėgjon dhe kupton, vetėm kur ne ta ngrisim ēėshtjen tonė nė nivel tė pėrgjegjėsive tona, nė kohė dhe hapėsirė. Kishte demonstrata, kishte burgosje, vrasje dhe shumė fenomene tjera nga pushteti i Beogradit, i Shkupit e i Podgoricės, por, ajo u mor me ne vetėm kur buqitėn armėt e luftėtarėve tė lirisė – tė UĒK-sė.

Ne, mbajmė pėrgjegjėsi pėr mundėsitė e manipulimit tė BE-sė me ne. Pushtetarėt, nuk ka qenė dashtė ta pranojnė asnjė misionar tė saj, kur dėrgon pjesėtarė tė shteteve qė ia bėjnė argatin Serbisė pushtuese dhe gjenosidale e etnocidale, nė tė gjitha planet, siē janė rusėt, grekėt, spanjollėt, sllovakėt, etj. Sikur ta kishin ndėrmarrė njė veprim tė tillė, BE-ja, ndryshe do tė kishte menduar e vepruar nė relacion me ne. Kur ajo sheh qė heshtet rasti i Ulqinit, i vetmi vendim i marrur nė Kongresin e Londrės, se, pas 99 vitesh i kthehet Shqipėrisė, e, shqiptarėt nuk e kanė bėrė asnjė hap nė kėtė drejtim, prandaj, BE dhe Brukseli, kėtė na e kthen si bumerang gjithė kombit. Ne, nuk duhet tė befasohemi me qėndrimet e saj dhe tė Brukselit ndaj nesh, sepse, ajo sillet me ne duke na injoruar pafundėsisht, siē vepron edhe Brukseli, duke u tallur me injorancėn e pushtetarėve, duke u tallur me paaftėsitė e pushtetarėve, duke u tallur me bėrien e politikave dhe mu pėr kėtė kėrkon qė edhe mė tej ta pėrfillim mendimin e saj (tij) prej mentori. Duke i pasur tė gjitha kėto parasysh, BE-ja, ka aritur qė problemin e serbėve ta ngritė nė nivel tė Brukselit, e, tė bisedohet pėr probleme tokėsore e qytetare tė Kosovės, e, jo ta detyrojė Serbinė, qė tė ulet, dhe tė bisedohet, siē ndodhė rėndomė me shtete tė dala nga lufta.

Kemi harruar se mentorėt tanė ishin rilindasit, qė vėshtirė se njeriu ta gjejė ndonjė komb me kaq program tė qartė dhe tė mundshėm pėr pėrmbushje.

Gjithė kėtė bashkėbisedim qė e zhvilluam, qenėsorja ishte se ne nuk jemi duke vepruar nė kuadėr tė mundėsive, nė kuadėr tė pėrceptimeve tė problemeve qė na dalin pėrpara, nė kuadėr tė forcės mobilizuese kombėtare, por, politikėn e kemi bėrė pronė feudėsh dhe sillemi nė rrethin e saj vicioz. Kėtė, duhet, sa mė shpejtė, ta ngritim nė nivelin e rrethit tė Arkimedit, fillimin e dimė, duhet tė lėvizim, duke u shtrirė nė hapėsirėn tonė kombėtare dhe kur t’i arrijmė cepat e atdheut, siē i kishim arritur mė 1990, mund tė bėhemi partnerė tė BE-sė pėr bisedime, nė rrafshin kombėtar dhe nga loja do tė binin shtete artificiale, tė cilat, fatkeqėsisht, ende i mbajnė gjallė shqitarėt, Maqedonia dhe Mali i Zi. Beteja ndaj Serbisė ėshtė shumė e lehtė, kur tė fillojnė tė parashtrohen argumentet, nė planin kombėtar, territorial, fetar, etj.

Si po ecėn politika dhe diplomacia shqiptare, karshi bėries sė vetvetes, nė kohė dhe rrethana tė kėshtuzme?

Duhet ndarė diplomacinė e Shqipėrisė londineze nga kjo e Kosovės, sepse, nuk janė nė harmoni, ose nė bashkėveprim njėra me tjetrėn, jo sot, por, kjo ėshtė shndėrruar nė fenomen, gjatė viteve tė nėntėdhjeta e kėtej. Kjo ėshtė e qėllimshme, sepse Bukseli e kushtėzon diplomacinė e Kosovės pėr tė ecur ndaras nga ajo e Shqipėrisė londineze (e, kėsaj ideje antishqiptare i ka paraprirė rugovizmi dhe berishizmi), gjė qė nuk duhet tė ndodhė mė, me asnjė kusht a kushtėzim tė BE-sė, etj.

Diplomacia e Shqipėrisė londineze ka filluar tė konsolidohet, sepse viteve tė nėtėdhjeta ajo ka qenė diplomaci kursantėsh nė Indonezi, me nga gjashtė muaj, ndėrsa, shtetet tjera kanė pasur diplomaci profesionale. Llogarite se sa ka humbur diplomacia e jonė nė rafshin kombėtar ato vite, dhe, e kemi shumė tė vėshtirė ta marrim hapin, nė hapėsirė e kohė.

Kjo ndarje e diplomacisė na kushton shtrejtė dhe kėtė tagėr e paguan i gjithė kombi, se e kemi edhe segmentin tjetėr diplomatik nga Maqedonia, ku janė tė pėrfshirė edhe diplomatė shqiptarė, tė cilėt, nė asnjė moment, nuk flasin dhe nuk veprojnė shqip (nė kuptimin politik e diplomatik).

Tirana e ka pėr detyrė dhe obligim Kushtetues tė depėrtojė nė diplomacinė e vendeve tė rajonit, Evropės, Azisė dhe pėrtej Atlantikut, pėr ta trajtuar ēėshtjen shqiptare nė vija tė drejta dhe pėr ta shkurtuar rrugėn e realizimit tė saj.

Nuk do tė thotė diplomaci, kur Ministri i Punėve tė Jashtme i Turqisė, i thotė zv. Ministrit tė po asaj Ministrie tė Kosovės, se Turqia ėshtė Kosovė dhe Kosova ėshtė Turqi dhe neve na servohet si lajm shumė me peshė! Kjo ėshtė diplomaci folklorike, pėr tė cilėn nuk kemi nevojė as tė dėgjojmė, e, tė ngjajshme kemi pothuaj nga tė gjitha shtetet. Se sa ėshtė efikase kjo diplomaci, duhet parė realitetin nė terren, kur pjesa dėrrmuese e shteteve qė e kanė njohur Kosovėn, pak sosh e kalojnė formalitetin.

Nėse nuk vetėdijesohen institucionalistėt, pėr t’i ndarė detyrat me pėrgjegjėsi kombėtare, pėr tė paraqitur gjendjen reale me akcilin shtet, pėr ta plotėsuar njėra-tjetrėn me materiale tė domosdoshme, pėr ta plotėsuar stafin e vet diplomatik me profesionalizėm, edhe mė tej do tė kemi probleme nė artikulimin e gjėrave qė duhet trajtuar si parėsore, tė dorės sė dytė, e kėshtu me radhe, nė njėrėn anė, e, nė anėn tjetėr, tė dalim qesharak para shteteve tjera, me dikush thumbit e dikush patkoit.
Diplomacia e shqiptarėve, jashtė Shqipėrisė londineze, duhet konsoliduar dhe bashkėvepruar me Tiranėn nė radhė tė parė, sepse, sikurse dora e jote nuk tė kruan asnjė dorė tjetėr.

Pyetje mund tė bėjmė pa fund dhe, natyrisht, se, nuk do mungojnė as pėrgjigjet, por, nėse nuk ju kemi pyetur pėr diēka qė duhet ta thoni, thujeni pėr lexuesit tanė. Apo, mjafton qė porosi pėr tė gjithė tė jenė intervistat e imagjinuara me amanetin bazik: bėjeni Shqipėrinė – Shqipėri?

Shoku Tafil, u mundova tė pėrgjigjem nė pyetjet tuaja me sinqeritet, jo pėr ju, por pėr lexuesin dhe nė kuadėr tė njohurive qė kam.

E vėrtetė ėshtė se pėrmes intervistave tė imagjinuara, jam munduar t’i kapė kohėt dhe njerėzit qė e kanė bėrė historinė tonė kombėtare. Ata na e kanė lėnė njė mesazh tė forte, tė mbarė dhe tė mirė, qė, ne, ende nuk po mundemi, tė paktėn, politikisht, ta trajtojmė nė njė formacion mė tė gjerė dhe t’ia lėmė gjeneratės sė re, qė ta zbatojė. Ju dhe unė kemi lexuar pėr platforma kombėtare nga individė, nuk dua t’i nėnēmoj aftėsitė e tyre, por, njė gjė duhet pasur parasyshė, secili qė hyn nė kėtė lojė, gabon, platformat duhet tė krijohen nga njė grup bukur i madh njerėzish, me pedigre kombėtare, me aftėsi profesionale nga tė gjitha fushat e jetės, duke ua pėrshtatur rrethanave dhe kohės pėr zbatim. Kėta, e kanė bėrė pėr kapuē tė madh, pėr tė thėnė se unė jam dikushi. Kemi fusha tė caktuara ku duhet treguar veten, por, nė radhė tė parė, duhet pasur guxim dhe logjikė tė shėndoshė, nė kohėn kur ndėrmerr veprime.

Nė kėto intervista, jam munduar t’i pėrfshijė: burrėshtetasit, shkrimtarėt, veprimtarėt, ushtarakėt, tė cilėt kanė lėnė emra nė historinė tonė kombėtare, dhe, pėr mua, veprimtaria e tyre politike ėshtė alfabeti politik i shqiptarizmės, qė na mungon shumė, sot. Ata, njėri pas tjetrit, e vunė nga njė shkronjė politike nė themelet tona kombėtare, qė, ne, sot, pėrtojmė, nuk dimė, apo nuk duam ta pranojmė, qė ta vazhdojmė punėn e lėnė pėrgjysmė, pėr shkak tė kohės. Ata na e caktuan hartėn kombėtare dhe shtetin shqiptar e vunė nė binarė tė vet, ndėrsa, ne, veē po shkojmė duke e shqyer atė e duke e minuar shtetin shqiptar, qė, edhe ėshtė rreziku mė i madh qė na ka ndodhur dhe po na ndodhė para syve tanė.

Bėjeni Shqipėrinė - Shqipėri, a ka mesazh mė tė fuqishėm? Ata, tėrė jetėn ia kushtuan kėsaj motoje dhe ne nuk i pėrfillim qėndrimet e tyre teorike e praktike, por, mė shumė na joshin historitė e huaja, liderėt e huaj, dhe, fitohet pėrshtypja sikur ka humbur sensi pėr tė qėndruar nė kėmbėt tona, nė truallin tonė, si Anteu.

Tė gjithė veprimtarėt e ēėshtjes kombėtare, duhet t’u drejtohen atyre, sikurse ne dikur, pėr ta mėsuar, nga pėrvojat e tyre, veprimtarinė e tyre, pėr tė ditur se si ndahet shapi prej sheqeri, jo vetėm pėrbrenda kombit, por, edhe nė relacion me ndėrkombėtarėt. Kjo ėshtė shkolla shqipe, me bazament nė Tiranė, sepse, hė pėr hė, Tirana ėshtė edhe Kryeqyteti i kombit.

Nė kėto intrervista tė imagjinuara, mė vjen keq qė nuk kam mundur t’i pėrfshijė tė gjithė meritorėt, emra, qė, kur kanė vdekur, i ka vajtuar i gjithė kombi, por, kjo ishte mundėsia ime, hė pėr hė.

Shoku Afrim, faleminderit!
Faleminderit edhe prej jush, shoku Tafil!

Tiranė, Tetor 2016

(Fund)

Pėr albaniapress, Intervistoi: Tafil DURAKU

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 66 vizitorë
Lexuar: 976 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
Flet poeti, filozofi, fotografi i n...
E martė, 14 nėntor 2017 - 04:25
“Si e kam njohur Ali Podrimjen dhe Ibrahim Rugovėn” “ ... njė rebel radikal, pėr tė cilin nuk ishte aq e rėndėsishme qė ta shpjegojmė botėn, mirėpo qė...
Aty ku ėshtė mėsuesi Vaxhid janė edhe nxėnėsi...
E enjtė, 21 shtator 2017 - 22:09
Mėsuesi Vaxhid Sejdiu me punėn, angazhimin dhe pėrkushtimin e tij nė kuadėr tė shkollės shqipe ėshtė bėrė model, se si duhet tė punojnė mėsuesit nė shėrbim...
Kėngėtari Nikollė Gjini, njė jetė me kėngėn s...
E hėnė, 19 qershor 2017 - 00:25
Publiku mė bėnė tė lumtur kur kėndoj dhe harroj ēdo gjė nga respekti pėr te para tij. Tallava, mendoj, ėshtė kanceri i muzikės popullore..
Jam krenar qė i takoj kombit shqiptar dhe e m...
E merkurė, 19 prill 2017 - 04:13
Intervistė me artistin e teatrit e tė filmit tė Kosovės, humoristin, studiusin serioz tė evenimeteve tė shumta, kritikun e artit letrar e pamor, Ismet Kras...
INTERVISTĖ ME KRYETARIN E LKSHMSĖ Z. HASAN QY...
E dielė, 01 janar 2017 - 05:45
Z.Qyqalla ky ėshtė viti i tret, nga themelimi i Lidhjes sė Krijuesve Shqiptarė nė Mėrgatė (LKSHM), ju si do na pėrshkruani shtegtimin e kėtij asociacioni, ...
më shumë nga - Intervista »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi