Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
Bashkėbisedim me Profesor Mustafė Krasniqin
Publikuar më 29 dhjetor, 2016 nė orėn 16:54 ( ) Intervista |
Rrit madhësinë e shkronjave
Mustafė Krasniqi, ėshtė njėri nder aktivistėt kryesorė tė Ēėshtjes Kombėtare nė Kosovė dhe, tani pėr Mėsimin Plotėsues nė Gjuhėn Shqipe, nė Bavari.

Kush ėshtė Mustafė Krasniqi dhe cila ėshtė veprimtaria juaj e pėrgjithshme, sidomos nė raport me Ēėshtjen Kombėtare Shqiptare? Na tregoni, shkurt, ju lutem!

Sė pari mė lejoni t’ju pėrshėndes juve dhe lexuesit tuaj! Ta them tė drejtėn, deri mė tani s’kam dhėnė intervistė asnjėherė, pėr shkak se doja qė koha tė fliste vetė. Unė, jam Mustafė Krasniqi nga fshati Shipitullė, Komuna e Kastriotit, ish Obiliq. Shkollėn fillore e kam mbaruar nė fshat, tė mesmen nė Prishtinė, drejtimin e gazetarisė, po ashtu edhe studimet i kam mbaruar pranė Fakultetit Filologjik nė Prishtinė, dega Gjuhė dhe letėrsi shqipe, ku dhe kam diplomuar.

Rrjedh nga njė familje atdhetare, ku stėrgjyshi im, Tahir Krasniqi, qė me kėtė emėr ėshtė pagėzuar edhe babai im, qė stėrgjyshi, pra, ėshtė ekzekutuar nė vitin 1920 nga makineria serbe-ēetnike, ndėrsa gjyshi i babės nga Dajtė ėshtė varur te tre plepat e Vushtrrisė nga perandoria Osmane, i cili quhej Shaban Kapuēi, shok i ngushtė i Hasan Prishtinės. Ishte nė mbrojtjen e Alfabetit tė Manastirit, “...ku Shaban Kapuēi me ēetėn e vet ishte i gatshėm pėr t’u flijuar pėr ēėshtjen kombėtare, i cili iu pėrgjigj edhe me grykė tė pushkės, ftesės sė Hasan Prishtinės, pėr mbrojtjen e Alfabetit Latin dhe, ishte kundėr pėrpjekjeve tė Xhonturqve qė kishin pėr qėllim ndalimin e kėtij alfabeti”. Kėto tė dhėna mbėshteten nga historiani Muhamet Pirraku, nė shkrimin e tij mė e rastin e 100 vjetorit tė Kongresit tė Manastirit “Roli i Kosovės nė zgjedhjen pėrfundimtare tė alfabetit…” nga prof.dr. Muhamet Pirraku.

Mė Pastaj gjyshi im, Behram Krasniqi, ka qenė i lidhur me Ajet Haxhiun-Ajet Mjekun; Ramiz Qyqallen etj., tė NDSH-sė tė udhėhequr nga Gjon Sereēi, Ajet Gėrguri, si dhe pėr njė kohė e kanė mbajtur nė kullėn e tyre atdhetarin e shquar Rizah Strellcin.Tradita atdhetar nė familjen tonė sikur u mishėrua. Nga brezi nė brez pėrcillej tutje, ajo qė mė ka frymėzuar mė tepėr, ka qenė nėna ime ndjesė pastė, e cila na fliste me dashuri tė madhe pėr Shqipėrinė. Po ashtu babai im ndjesė pastė, qė me emrin Shqipėri ka ndėrruar jetė. Kur tė gjitha kėto tė shoqėrohen nė formimin tim, andaj kjo edhe ka ndikuar qė t’i rri besnik idealit tė paraardhėsve tė mi pėr Shqipėrinė Etnike - lirinė e atdheut, qė mė atė qė kam mundur dhe ditur kam qenė nė ballė tė detyrės sė shenjtė pėr atdheun.

Mund tė na thoni pėr veprimtarin tuaj konkrete?

Do tė mundohem tė them shkurtimisht diēka pėr lexuesin tuaj, Si shumė djem idealistė qė iu kishin dhėnė me shpirt atdheut, ndėr ta isha dhe unė, si i ri hyra nė radhėt e grupeve ilegale LPRK-LPK, madje u radhita nė aksionin e pajtimit tė gjaqeve, me grupin e studentėve, isha kryetar i KMLDNJ-sė pėr Kastriot, njėherė dhe kryetar i SHKA “Zėri i Kosovės” nė fshatin Shipitullė dhe mė vonė anėtar i SHKA “Rruga e Lirisė” pėr Kastriot. Po ashtu isha rreshtuar nė rrugėn e veprimtarisė kombėtare ku kontributi im nuk u ndal deri mė sot. Por, ajo qė mė bėn tė ndihem mirė, ishte vendosmėria e atdhetarėve, shokėve, ku nė mesin e tyre isha dhe unė nė kontributin e dhėnė pėr lindjen dhe suksesin e UĒK-sė dhe pėr vazhdimin e idealit tė heronjve pėr atdheun e lirė. Si shumė veprimtarė tjerė isha dhe mbeta i angazhuar nė ēėshtjen e bashkimit kombėtar, pėr Shqipėrinė Etnike.
Fillimisht dua tė ceku se qė nga klasa e tetė e tutje kam qenė jo i qetė, kam grisur disa herė fotot e satrapit, Tito. Flamurin e ish-Jugosllavisė e kam grisur, kam shkruar dhe shpesh parulla “Kosova Republikė”, aty ku kisha mundėsi; Ta them tė drejtėn kėtė fuqi kishim edhe nga RTSH, qė e ndiqnim me miliona vėshtirėsi. Koha na kishte vu nė rrugė tė vėshtira, o tė bėnim veprimtari atdhetare, o t’i nėnshtroheshim pushtuesit. Fati mė kishte ndjekur qė nga shkolla e mesme tė jem nė mesin e shokėve dhe shoqeve, si: Hysen Matoshi, Fehmi Pireva, Rexhep Gashi, Zenel Alshiqi, Sanie Ahmeti, Kadri Sherifi,unė dhe tjerė, qė shpesh dhe kemi rėnė ndesh me njerėzit qė mbronin me ngulmė sistemin e bashkim-vėllazėrimit, satrapin Tito. Gjithnjė jemi inspiruar nga fuqia atdhetare e heronjve, ku simbol kishim figurėn e ndritshme tė kombit bacėn Adem, pse jo edhe tė prof. Xhemail Pllanės, profesor i gjuhės sė stilistikės i cili me vėshtrimin dhe qėndrimin e tij atdhetar na motivonte mė tepėr ta duam atdheun e lirė.

Kur flisni pėr veprimtarinė tuaj, shoh sikur ju keni qenė njeri me ndikim nė organizatė mund tė na thoni diēka mė tepėr?

Dua tė ndalem te pjesa e dytė e pyetjes, me qė ėshtė nė interes tė lexuesit tuaj. Kur folėt pėr ndikim, kėtu mund ta them njė fakt zinxhiror, qė e pėrcjell nė treshe organizatėn, kjo qė ishte pėr hir tė konspiracionit, “vepro e mos u dikto”. Fillimisht nė radhėt e organizuara jam futur pėrmes Bardhyl Mahmutit, ku mė vonė kisha fatin t’i njihja shumė atdhetarė, sot dėshmorė tė kombit, Si: Afrim Zhitinė, Fadil Vatėn, Bajadin Allaqin, kurse tė veproja sėbashku me Xhavit Hazirin e shumė dėshmorė tjerė qė sot prehen nė altarin e lirisė. Kur e them nė bashkėpunim me Xhavitin, tregon se lidhjet dhe veprimet i kam pasur drejtpėrdrejt me tė. Siē u thash mė parė isha i lidhur me Bardhyl Mahmutin, po me vrasjen e Shokėve, tė Afrim Zhitisė dhe tė Fahari Fazliut, qė Fahriun nuk e kam njohur dhe me arratisjen e shumė shokėve dhe tė Bardhylit, ne kemi mbetur tė shpėrndarė, nga qė lidhjet na u shkėputnė, pėr kėtė me insistimin tim dhe tė Kėshillit Popullor, qė e udhėheqja unė. Morėm njė nismė pėr gjetjen e lidhjeve dhe bashkimin e radhėve, po e ceku edhe atė se isha njėri nga ata djem qė m’u besua nga Bardhyl Mahmuti, qė ta drejtoja demonstratėn e vjeshtės sė vitit 1989, sipas udhėzimeve tė shokėve qė ishin nė mesin e demonstruesve, kuptohej pėrmes Bardhylit. Vrasja, burgosja dhe arratisja e shokėve ishte njė goditje e madhe pėr organizatėn, ne si Kėshill Popullor, bėmė pėrpjekje pėr njė demonstratė tjetėr nė shenj revolte pėr vrasjen e shokėve ku dhe kisha pėrgatitur njė trakt, po mjerisht pėr ta shumėzuar nuk kishim mundėsi, pasi qė teknika e shumėzimit nuk e dinim se nė cilin rreth kishte mbetur. Nė bashkėpunim me Ramiz Lladrovcin kemi bėrė pėrpjekje pėr tė gjetur teknikė, po dhe lidhjet, kėshtu qė nė njė ditė Ramizi ma gjenė njė numėr tė telefotit tė Bardhyl Mahumutit, i cili kishte arritur tė strehohet nė Zvicėr. Kontakti dhe biseda, pėrmes telefonit, me Bardhylin, i cili mė njoftoi se brenda tri katėr ditėsh do ta kem nė lidhje njė shok, kėshtuqė edhe u bė takimi me Ramadan Avdiun dhe Flamur Shala. Flamur Shalėn e kisha dhe shokė, studionim bashkė kurse Ramadanin nuk e njihja nė atė kohė.
Qė atėherė kemi filluar riorganizimin dhe zgjerimin e radhėve tė formimit tė Kėshillave Popullor dhe tė Rretheve, ku tashmė unė isha kryetar i Kėshillit tė Rrethit tė LPRK-sė pėr Kastriot, ish Obiliq dhe Fushė Kosovė, ku ky Kėshill numėronte disa Kėshilla Popullor. Nėse mė lejohej, dua t’i pėrmend shokėt e Kėshillit tė rrethit tė cilėt kanė dhėnė shumė nė proceset e rėndėsishme tė ilegales dhe tė luftės sė fundit tė UĒK-sė, si: Behxhet Kelmendi, Florim (Xhemail) Kelmendi, Ujup Thaēi, Fadil Mirena, Emin Mirena, Isak Qolli, Isaku dhe ishte komandant i njėsitit tė Bardhit tė madh tė UĒK-sė 114 etj.

Veprimtaria e juaj Konkrete?

Gjatė kėtyre viteve kishim edhe aksione konkrete krahas veprimeve politike e propaganduese. Vlenė tė ceket se nė rrethin ku veproja unė, faktikisht dhe isha kryetar i Kėshillit tė Rrethit, ndodhėn shumė aksione konkrete, sidomos nė pengimin e bartjes sė rrymės elektrike pėr nė Serbi dhe Mal tė Zi, po ashtu bėnim pėrgatitje dhe ushtrime ushtarake. Kėto ushtrime i bėnim nė Prishtinė, ku si pėrgjegjės tė kėtyre ushtrimeve teorike kishim Shemėsi Veselin, ndėrsa ato praktike i bėnim nė malin Qyqavicė, ku mė vonė kisha njė grup tė lagjes sime nė ushtrime teorike. Materialet ushtarake, njė pjesė tė tyre i kishim nga Kėshilli Popullor i Bardhit tė Madh, respektivisht nga Isak Qolli. Bėnim grumbullimin e armatimit, ndėrtonim strehimore dhe zgjeronim kėshillat tona, me qė ishim tė vendosur se lufta ishte nė prag dhe nuk kishte rrugė tjetėr.
Vlen tė theksohet se nė mbledhjen e Ujmirit, zė fill tė themelohej njė ushtri, ndėrsa nė Kollare tė Kėrēovės, ku dhe isha i pranishėm edhe unė u mor vendimi qė tė veprohej me njė pėrkushtim tė madh pėr ndėrtimin e njė ushtrie qė do t’i dalė zot atdheut. Pėr kėtė ishte pėrcaktuar ideologu i shquar Xhavit Haziri, i cili dhe ishte figura qendrore e lindjes sė UĒK-sė. Nė kėtė mbledhje doli dhe GOR, ku me tė kthyer nga Kollara kishte aksione tė shumta pothuaj nė tėrė Kosovėn. Po ashtu kėto aksione u bėnė edhe nė rrethin tonė ku dhe unė isha i pranishėm nė njė pjesė tė kėtyre aksioneve. Pėr lexuesin tuaj pėr herė tė parė po jap njė fakt tė rėndėsishėm, ku nė Korrik tė vitit 1993, nė Tauk-Bashqe, Kėshilli i Rrethit LPRK-LPK pėr Kastriot, Fushė-Kosovė sipas Xhavit Hazirit, kjo kryesi u nda nė dy sektorė: Isak Qolli, Ujup Thaēi dhe Emin Mirena pėrcaktohen nė atė ushtarake, kurse mua mė pėrcakton nė detyrėn pėr informim, propagandim dhe atė politik. Pėr keqardhje nė gusht fillojnė arrestimet dhe pėrndjekjet e shokėve, ku u burgosėn shumė shokė nderta edhe Xhavit Haziri, me tė cilin isha i lidhur drejtpėrdrejt. Pėrpos burgosjeve kishte edhe pėrndjekje, ku ndėr ta isha dhe unė i pėrndjekur, qė pėr muaj tė tėra kam jetuar nė ilegalitet. Me ikjen e ditėve e shihja se jeta nė ilegalitet ishte e pamundur tė qėndroja nė Kosovė, pasi qė dhe ishin shpeshtuar maltretimet mbi familjen time nga organet policore serbe, ku vlenė tė theksohet se nė mungesėn time marrin pengė vėllain e vogėl, Muhamet Krasniqin. Kėshtu vendosa tė marr udhė pėr nė Shkup, mė vonė kam qėndruar nė Tetovė pėr sa kohė, madje kam ikur pėr nė Shqiperi, nė Tiranė, mė vonė dola nė Evropė, ku sot jetoj dhe veproj, nė Gjermani.

z. Krasniqi, veprimtarinė tuaj a e keni vazhduar tutje?

Nė asnjė qast nuk jam ndalur, isha i angazhuar nė propagandim, pas vendosjes sime nė shtėpinė e tė strehuarve politikė, ku ishin tė pranishėm nė kėtė strehimore mbi 400 veta,qė kam organizuar njė protestė brenda aty ku qėndronim, nė lidhje me situatėn nė Kosovė. Mė vonė kam bėrė njė peticion, ku ua kam dėrguar tė gjitha instancave mė tė larta shtetėrore gjermane, po ashtu dhe medieve gjermane. Nė njė ditė tjetėr nė qendėr tė qytetit kam organizuar njė protestė tjetėr nė Lanzberg, duke i falėnderuar pėrgjegjėsit e strehimores, policinė dhe pėrfaqėsuesit e kishės, qė na pėrkrahėn dhe u solidarizuan me kėrkesat tona. Po ashtu edhe nė Rosenheim, nė njė komunė tjetėr tė Gjermanisė mbajtėm protestė nė shenjė tė revoltės pėr shkak tė ekzekutimit tė familjes sė Jasharajve. Ndėrsa pėrmes Afrim Eminit dhe Rexhė Iberdemajt pėrcaktohem ta pėrfaqėsoj politikisht UĒK-nė pėr Oberbajern, qė nė Rosenheim tė Gjermanisė me njė grup veprimtarėsh dhe ish tė burgosurin e ndėrgjegjes, Ilmi Muzaqin kemi vepruar nė tė gjitha drejtimet pėr ta ndihmuar UĒK-nė, ndonėse kishim sfida tė mėdha, nga qė dhe shpesh jemi ballafaquar me njerėzit tė cilėt kishin rėnė pre e dezinformimit, se gjoja nuk ka UĒK.

Mė tregoni ju lutem, z. Krasniqi, cila ėshtė veprimtaria juaj profesionale nė jetėn tuaj, gjatė kohės, qė sa kohė jeni nė Gjermani?

Ta them tė drejtėn, me tė gjitha ato veprimtari tė pandalshme, gjeja kohė tė merrem me shkrime, analiza dhe krijimtari letrare, ku gjatė kėsaj kohės, qė sa jam nė gjermani, kam tė botuara kėto vepra:
„Gjarpėrinjtė e zinj edhe atje...“; „Lumėgjaku“; „Faqe tė panjohura tė historisė sė NDSH-sė (Ramiz Qyqalla dhe bashkėluftėtarėt e tij)“; „Lojė Thikash“; „Gjarpėrinjtė e zinj edhe atje...“ (ribotim); „Vėshtrim kritik pėr poetikėn e krijuesve tė diasporės“; „Mbrėmja e fundit“; „Eshtrat Pezull“; si dhe nė gjashtė libra tjerė bashkautorė, ku nė dorėshkrim kam edhe pesė libra tjerė, qė presin donatorė pėr tė dalur nė duar tė lexuesit si: Romanin „Cikloni“; libri historik „Pėr Shqiperinė Etnike“; ndėrsa librin me analiza politike dhe intervista „Kah po Shkon Shqiperia dhe shqiptarėt…?“; si dhe monografinė pėr Xhavit Hazirin dhe njė monografi tjetėr pėr heroin e viteve 1908/10 Shaban Kapuēi.

Z. Mustafė Krasniqi, a keni bėrė pėrpjekje pėr ta zhvilluar Mėsimin Plotėsues nė Gjuhėn Shqipe, aty ku jetoni dhe mė gjerė dhe, a keni synim pėr ta zgjeruar veprimtarinė tuaj nė Bavari ?

Po, kjo ėshtė mė se e vėrtetė, pėrpjekja ime pas lufte ka qenė dhe ėshtė vetėdijesimi i mėrgatės, mėsimi i Gjuhės Shqipe, historisė, kulturės dhe traditave e zakoneve shqiptare. Pėr mėsimin plotėsues nė gjuhėn shqipe, e kam provuar para 7 vitesh, por nė atė kohė kur fillova me njė vullnet tė madh mė doli pengesė shėndeti, ku pėr pesė vite isha nė pėrballje me probleme tė rėnda shėndetėsore.
Deshti fati dhe, jeta fitoi nga vdekja, rifillova aty ku e kisha vullnetin dhe e bėra realitet mėsimin plotėsues pėr vitin shkollor 2015/16, ku hapa diku katėr klasė me mėsim plotėsues nė gjuhėn shqipe. Mėsues isha unė, gjė qė pėr kėtė i
Falėnderoj bashkatdhetarėt nė pėrgjithėsi dhe miqtė e mi tė shoqatės BKAS “Shqiponja” - aktivistėt: Bekim Halilin, Nejat Neimin, kryetarin dhe arkatarin e saj. Po ashtu pėr kėto dy vite kam arritur me nxėnėsit e mi t’i mbaj tri manifestime dhe shumė tė suksesshme, po ashtu edhe tė jem me nxėnės pjesėmarrės nė Olimpiadėn e organizuar nga Konsullata e Kosovės nė Austri, ku ishin tė pranishme shkollat; nga Shqipėria, Kosova, Zvicra, Austria dhe nxėnėsit e mi nga Gjermania.
Unė, jo vetėm qė jam i dhėnė pėr ta zgjeruar mėsimin plotėsues te ēdo fėmijė shqiptar, po si kusht i kam vu vetės, se ky projekt, Mėsimi Plotėsues nė Gjuhėn Shqipe do tė jetė prioriteti im, qė shpresoj se edhe pėrtej Bavarisė ta pėrhapim kėtė projekt.

Sa ėshtė e fuqishme pėrkrahja, nga bashkatdhetarėt, nga institucionet shtetėrore tė Kosovės e tė shtetit Shqiptar, por edhe nga ato gjermane nė raport me kėtė pėrpjekje kaq madhore?

Mė duhet ta them tė vėrtetėn, fillimisht projektin qė e kisha nė mendje e lėnsova nė letėr dhe iu drejtova bashkėkombėsve dhe Konsullatės sė Kosovės, qė vlenė tė pėrmendet se pėrkrahje kisha nga konsullata e Republikės sė Kosovės nė Shtutgart, tė konsullit Faket Kajtazit, ku dhe u shėrbeva me tekstet shkollore pėr tė gjithė nxėnėsit, po ashtu mė vonė me hapjen e konsullatės sė Republikės sė Kosovės nė Mynih, kisha pėrkrahjen e Konsullit tė pėrgjithshėm, Naser Idrizi, i cili pėrpos pėrkrahjes qė ma dha, ishin nė disa takime, me bashkėkombėsit nė Rosenheim. Kjo ishte njė mbėshtetje e madhe, gjė qė edhe forcė mė jepte, qė ta kem edhe pėrkrahjen e bashkėkombėsve.
Qė nga atėherė kur e shpalosa projektin tim, pėr mėsimin plotėsues nė gjuhėn shqipe nė Bavari, sidomos vlenė tė pėrmenduet kontributi konsullit tė Republikės sė Kosovės, Hamdi Reēicės. Kėtė pėrkrahje e kam edhe nga Ministria e Diasporės-mėrgatės. Ministri, Valon Murati, vazhdimisht ėshtė nė kontakt tė vazhdueshėm, gjė qe drejtori Avdyl Lipoveci, i cili pėrpos qė pėrkrahu projektin tonė, u zotua se do tė na ndihmojė me tė gjitha ato mundėsi qė i ka kjo ministri.
Pėrkrahje kemi nga institucionet pėrkatėse tė tė dy republikave shqiptare, ajo e Shqiperisė dhe e Kosovės. Kjo e dėshmon nė takimin e fundit tė cilin e mbajtėm mė 12.11.2016 nė Munih me Ministrin Diasporės tė Republikės sė Kosovės, Valon Muratin dhe drejtorin e kėsaj ministrie, Avdyl lipovecin, si dhe me Konsullin e Pėrgjithshėm tė Republikės sė Kosovės, Naser Idrizin dhe konsulli Hamdi Reēica, qė i pranishėm ishte edhe Konsulli i pėrgjithshėm i Republikės sė Shqipėrisė nė Munih, Arten Henku. Edhe nga organet Gjermane, konkretisht tė arsimit kemi njė pėrkrahje, nga qė vet fakti flet; deri sa janė tė gatshėm tė na i lirojnė klasėt nė hapėsirėn e shkollės pėr ta mbajtur Mėsimin Plotėsues nė Gjuhėn Shqipe dhe na i kanė ofruar tė gjitha kushtet pėrpos pagesės sė arsimtarėve, tė cilėn nuk i bėnė pėr asnjė komunitet tjetėr nė kėtė Land.
Nga kėto takime doli Kėshilli Nismėtar, ku pėrgjegjės mė zgjodhėn mua deri nė Kuvendin, qė pritet tė mbahet nė muajin shkurt/mars, nė pajtim me Ministrin e Diasporės, Konsullin e pėrgjithshėm tė Republikės sė Shqipėrisė Arten Henkun dhe Konsullin e Kosovės Hamdi Reēicėn, ku dhe pėrgatisim njė deklaratė pėr shtyp e, mė vonė njė fletėregjistrim pėr regjistrimin e nxėnėsve pėr vitin 2016/17.

Interesimi i qytetarėve nga nisma e deri mė tani sa ėshtė?

Saktėsisht nuk mund tė them, me qė jemi nė hapat e parė. Po ajo qė dua ta them se pas deklaratės sė dhėnė pėr shtyp, sidomos pas publikimit tė Formularit pėr Regjistrim tė nxėnėsve pėr vitin 2017/18, interesimi i bashkėkombėsve ėshtė i kėnaqshėm dhe aq mė tepėr ėshtė shpresėdhėnėse, qė kemi edhe njė interesim tė madh tė mėsimdhėnėsve shqiptarė qė janė tė gatshėm tė japin mėsim. Kjo dhe mė inkurajon, sidomos kėmbėngulja e disa qytetarėve qė sa mė parė tė hapen klasėt dhe tė fillojė Mėsimi Plotėsues nė Gjuhėn Shqipe.

Cili ėshtė qėllimi dhe arsyeja e Mėsimit Plotėsues nė Gjuhėn Shqipe, nė Bavari?

Qėllimi i Mėsimit Plotėsues nė Gjuhėn Shqipe ėshtė nė rend tė parė qė fėmijtė tanė tė mos e harrojnė gjuhėn, kulturėn, traditėn dhe identitetin e tyre kombėtar-shqiptar. Mė duhet ta them, pėr fat tė keq, gjuha shqipe me tė madhe ka filluar tė zbehet tekė fėmijtė tanė, gjė qė nėse nuk veprojmė me kohė, nė kėtė drejtim, jam i bindur se brezi i tretė me shpejtėsi do tė asimilohet, nėse nuk e mėsojnė dhe kultivojnė gjuhėn e tyre, fare nuk do ta flasin gjuhėn shqipe dhe do ta harrojnė atė, pėr tė cilėn ne prindėrit e mbajmė pėrgjegjėsinė.

Cilat do tė jenė rezultatet, nga mbajtja e Mėsimit Plotėsues nė Gjuhėn Shqipe, nė Bavari?

Pyetje emocionuese ėshtė, nga frika pėr asimilim, po e ringjallim ndjenjėn pėr rezultatet e pritshme. Pajtohem dhe jam shumė optimist se rezultatet nuk do tė na mungojnė, nėse ne dimė ta pėrēojmė te bashkėkombėsi ynė porosinė dhe qėllimin e projektit dhe mė lejoni t’iu jap vetėm njė fakt; Me festimin e 28 Nėntorit, qė mbajtėm nė Rosenheim, bashkėkombėsit u ndanė tė emocionuar me recitimin dhe shqiptimin e fjalės sė gjuhės shqipe. Andaj, unė ngul kėmbė qė duhet tė kemi kujdes se qė mėsimdhėnės po ju ofrojmė, nėse ne ju ofrojmė mėsimdhėnės tė pėrkushtueshėm, mendoj se do tė kemi rezultate tė dukshme, mbase edhe tė shkėlqyera e tė arritshme nė tė ardhmen. E, atėherė nėse ju afrojmė mėsimdhėnės jo tė kualifikuar, me drejtime jo pėrkatėse kam dro se kjo dhe do tė rezultojė negativisht.
Unė do tė jem parimor dhe do tė kėrkoj qė mėsues tė jenė , sė pari arsimtarėt e gjuhės dhe tė letėrsisė Shqipe, pedagogė, mėsues klasor dhe arsimtarė ( shqiptarė) tė gjuhėve tė huaja, nė mungesė tė mėsuesve adekuatė. Por unė do tė kėrkoj qė nė vitin e ardhshėm ta mbajmė njė kurs tri ditėsh rreth informimit pėr mėsimin klasor, qė kemi tė pėrzier pėr tė gjitha klasėt qė nga klasa e parė deri tek ajo e 10-ta. Ndėrsa, cilat do tė jenė rezultatet? Unė them me bindje tė plotė se rezultatet do tė jenė kėto: nxėnėsit shqiptarė do ta njohin identitetin e tyre, traditėn, kulturėn e vet, do tė dinė ta flasin bukur gjuhėn e tyre, do tė dinė tė shkruajnė dhe tė lexojnė bukur nė Gjuhėn e tyre, qė do tė kenė mundėsi tė bėhen pėrkthyes tė mirė, do tė kanė mundėsi kė kyēen nė beznise tė ndryshme ndėrkombėtare nė marrėdhėnie tregtare shqiptare me vendet gjermanofolėse si: Gjermani, Austri, Zvicėr e tj., do tė kanė mundėsi tė kyēen nė diplomaci shqiptaro-gjermane; nė ambasada e konzullata gjermanofolėse nė marrėdhėnie me shtetet shqiptare dhe mbi tė gjitha, brenda njė kohe tė shkurtėr do tė mėsohet gjuha shqipe si gjuhė e huaja, e tretė, pra, nė vend tė gjuhės spaniolle apo italiane, qė pėrparėitė janė kėto; edhe mė shpejt e mėson gjuhėn Shqipe me tė cilėn janė duke u rritur edhe se shumė mė leht e mėsojnė pėr njė notė tė shkėqyeshme.

Faleminderit , i nderuari, z. Mustafė Krasniqi qė gjetėt kohė pėr bashkėbisedim dhe, suksese nė jetėn dhe veprimtarinė tuaj.

Ju falėnderoj edhe juve z. Bytyēi, qė mė zgjodhėt mua pėr t’ju dhėnė juve intervistė. Po ashtu mė lejoni qė nė emrin tim t’ju uroj juve dhe gjithė kombit tim shqiptar, festat e fund vitit, me shpresė qė e ardhmja tė na gjejė nė rrugėn e suksesit dhe tė realizimit tė qėllimeve tona kombėtare, po aq mė tepėr lus zotin qė mėrgata jonė njė ditė t’ia rikthejė buzėqeshjen atdheut!
Shėndet, dashuri dhe suksese gjithė shqiptarėve, kudo qė janė.

Bashkėbisedoi: Isuf Bytyēi


Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 55 vizitorë
Lexuar: 872 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
Flet poeti, filozofi, fotografi i n...
E martė, 14 nėntor 2017 - 04:25
“Si e kam njohur Ali Podrimjen dhe Ibrahim Rugovėn” “ ... njė rebel radikal, pėr tė cilin nuk ishte aq e rėndėsishme qė ta shpjegojmė botėn, mirėpo qė...
Aty ku ėshtė mėsuesi Vaxhid janė edhe nxėnėsi...
E enjtė, 21 shtator 2017 - 22:09
Mėsuesi Vaxhid Sejdiu me punėn, angazhimin dhe pėrkushtimin e tij nė kuadėr tė shkollės shqipe ėshtė bėrė model, se si duhet tė punojnė mėsuesit nė shėrbim...
Kėngėtari Nikollė Gjini, njė jetė me kėngėn s...
E hėnė, 19 qershor 2017 - 00:25
Publiku mė bėnė tė lumtur kur kėndoj dhe harroj ēdo gjė nga respekti pėr te para tij. Tallava, mendoj, ėshtė kanceri i muzikės popullore..
Jam krenar qė i takoj kombit shqiptar dhe e m...
E merkurė, 19 prill 2017 - 04:13
Intervistė me artistin e teatrit e tė filmit tė Kosovės, humoristin, studiusin serioz tė evenimeteve tė shumta, kritikun e artit letrar e pamor, Ismet Kras...
INTERVISTĖ ME KRYETARIN E LKSHMSĖ Z. HASAN QY...
E dielė, 01 janar 2017 - 05:45
Z.Qyqalla ky ėshtė viti i tret, nga themelimi i Lidhjes sė Krijuesve Shqiptarė nė Mėrgatė (LKSHM), ju si do na pėrshkruani shtegtimin e kėtij asociacioni, ...
më shumë nga - Intervista »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi