Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
Shotė Galica dhe hilet e jetės
Publikuar më 09 korrik, 2017 nė orėn 16:49 ( ) Prof. Bedri Tahiri | Histori |
Rrit madhësinë e shkronjave
Nė 90-vjetorin e vdekjes sė heroinės Shotė Galica

Me vrasjen e Azem Galicės pothuajse mori fund edhe Lėvizja Ēlirimtare e njohur mė shumė si Lėvizja Kaēake e Kosovės. Ato pak ēeta tė mbetura luftonin aty-kėtu nėn thirrjen e njohur “O, PRITE, PRITE, AZEM GALICEN!” Ende nuk dihej pėr vrasjen e tij. Ajo kishte mbetur enigmė, jo vetėm pėr armikun, por edhe pėr shumicėn e shqiptarėve. Armiku interesohej pėr ta marrė vesh vdekjen e tij. U paguan njerėz pėr tė hulumtuar nė terren. Pyetnin kudo dhe pėrgjigjet ishin tė ndryshme: “disa po, disa jo, e disa nuk dimė gjė”. Edhe krimineli i njohur nga Istogu, ēetniku Miliq Kėrstiqi e kishte ndalur, kur po shkonte tė bluajė nė Istog Ajet Paliqin e Qubrelit dhe e kishte pyetur: “A u vra Azem Bejta?” Ky ia kishte kthyer: “Mė shumė janė asi qė po thonė nuk u vra se asi qė u vra”.

Shotė Galica, pasi qėndroi disa ditė nė Shkodėr dhe pati takime me Hasan Prishtinėn, Bajram Currin dhe anėtarėt tjerė tė Komitetit tė Kosovės, u kthye nė Kosovė pėr ta vazhduar rezistencėn e armatosur kundėr pushtuesve serbė. Pėr ta dėrguar nė vend amanetin e Azemit dhe pėr ta pėrfocuar bindjen se ai nuk ka vdekur, ēeta e saj bashkė me ēetėn e Mehmet Delisė (Mehmetit tė Vogėl) e zhvillojnė njė luftė tė ashpėr nė Prekaz, nė lagjen Mehaj. Aty i zėnė ngushtė edhe vetė naēallniku i Deviēit ishte trishtuar dhe kur e shpėtoi kokėn pohonte se me sy e kishte parė Azem Bejtė Galicėn qė e udhėheqte betejėn. Kėto fjalė patėn efekt te armiku, duke ngjallur tmerr e panik.
Nė muajin janar 1925 ajo me ēetėn e vet e ndihmoi Bajram Currin nė bjeshkėt e Dragobisė. Luftėn e fundit Shotė Galica me ēetėn e vet e zhvilloi nė Llaushė, mė 1926. Shota plagoset rėndė, por qėndron. Asaj rruge, pasi i mori disa fėmijė tė shokėve tė vrarė, niset pėr nė Shqipėri. Po shkonte pėr tė mos u kthyer mė kurrė. Ishte kjo lmtumira e saj e fundit pėr Kosovėn e dashur, pėr kėtė tokė qė dymbėdhjetė vjet e mbrojti me pushkė nė dorė.
Kur kaloi nė Shqipėri, nė fillim u vendos nė Shullaz e mė vonė nė Derven tė Fushė-Krujės, nė njė shtėpi pėrdhese. Me vete e kishte Allēin e Azemit dhe armėt e tij qė ia pati hequr kur e varrosėn nė shpellė. Aty pranė i mbante edhe disa fėmijė jetimė, pėr tė cilėt mezi siguronte bukė. Plaga e rėndė qė e mori nė betejėn e Llaushės, mėrzia pėr Kosovėn e robėruar e tė lėnė nė mjerim, dhembja pėr jetimėt kosovarė, qė po hiqnin tė zitė e ullirit e dobėsuan shumė. Gishtat e dorės sė djathtė ia prenė mjekėt se iu kishin ngrirė nėpėr male duke e mbajtur pushkėn. Ta shikoje kėtė luaneshė tė dikurshme qysh ishte tretur, tė prekte nė zemėr. Ishte bėrė asht e lėkurė dhe po pėrjetonte ēaste tė vėshtira. Mezi e siguronte kafshatėn e bukės pėr vete dhe pėr jetimėt qė i rriste. Nga skamja u detyrua ta shes ėdhe pasurinė e fundit qė e kishte, kalin e Azemit. Edhe nipi i Azemit, Bejtushi (djali i Seferit) qė gjatė sundimit nolian e kishte regjistruar nė shkollė, nė Tiranė, njė kohė i sėmurė nga malarja qėndroi te Shota (edhe ai ka vdekur pak pas saj).
Ditėt e fundit tė jetės i kaloi nė Derven, nė atė shtėpinė e vogėl pėrdhese. Ishte lodhur dhe dobėsuar shumė. Kishte mbetur kockė e lėkurė.
Mė 10 korrik 1927, nė moshėn 32-vjeēare, nė gjendje tė mjerueshme, i mbyll sytė njėherė e pėrgjithmonė heroina shqiptare Shotė Galica. Kur po jepte shpirt, te koka i qėndronin: fėmijėt jetimė qė ajo i kishte mbajtur, e qė nė heshtje po qanin, dy vėllezėrit e saj dhe disa kosovarė tė tjerė.
Varrimi i saj nuk u bė nė heshtje, siē dėshironte qeveria e Ahmet Zogut. Nė pėrcjelljen e saj tė fundit erdhėn shumė njerėz nga rrethe tė ndryshme. Sipas porosisė sė saj varrimi u bė nė Fushė-Krujė.
Nė vitin 1962, Shteti Shqiptar ia ngriti lapidarin nė Fushė-Krujė duke e nderuar edhe me titullin e lartė HEROINĖ E POPULLIT. Njė tjetėr pėrmendore i ėshtė ngritur edhe nė qytetin e Kukėsit, punuar nga skulptori i njohur Kristaq Rama.
Edhe nė Kosovėn martire kujtimi pėr kėtė heroinė nuk u shua kurrė. Emrin e saj e mbajnė shumė shkolla, rrugė e institucione kosovare. Ekzistojnė shumė kėngė e hartime letrare pėr tė. Edhe sot e kėsaj dite, urimi mė i dashur qė u bėhet vajzave kosovare ėshtė t’u thuash: U BĖFSH SI SHOTĖ GALICA!

Nė nderim tė Azem e Shote Galicės

Historia na mėson se, zakonisht, tė gjitha punėt e mėdha fillin e kanė nė njė pikė fare tė vockėl. Kėshtu ngjau edhe me rastin e pėrkujtimit tė heronjve tanė tė mėdhenj Azem e Shotė Galica. Ata, vite me radhė, nga regjimet e huaja okupuese e ato antipopullore, ishin menjanuar e anatemuar mu si heretikėt e Mesjetės, por madhėshtia e tė bėmave tė tyre sfidoi tė gjitha prapėsitė e kohės zezonė dhe triumfoi suksesshėm...
Dhe, dalėngadalė, u bėn ca pėrparime...Nė 80-vjetorin e Betejės sė Arbėrisė sė Vogėl, banorėt e fshatit Galicė, nė bashkėpunim me Institutin e Historisė nė Prishtinė dhe atė nė Tiranė dhe me mbėshtetjen financiare tė KK tė Vushtrrisė, KK tė Skėnderajt dhe tė TMK-sė nga Zona e Parė e Drenicės, organizuan njė punė tė shkėlqyer. U mbajt Simpoziumi Shkencor dhe u pėrurua faza e parė e Kompleksit Pėrkujtimor “Azem e Shotė Galica”... U rregulluan varret e dy kryeheronjve, Azem e Shotė Galica, me njė pllakė, ku janė skalitur figurat e tyre nė pėrmasa natyrore, u rregullua varri masiv i tė gjithė tė rėnėve tė asaj beteje...Nė vitin 2012 pėrfundoi ndėrtimi i Kullės sė Azem Galicės. Financimin kryesor e bėri PTK-ja, udhėhequr nga Shyqri Haxha, 57.ooo euro, ndėrkaq KK i Vushtrrisė e pagoi Projektin dhe i dha 9.ooo euro... Ama, ėshtė pėr tė tė ardhur keq qė ende nuk ėshtė bėrė funksionalizimi i saj...
Megjithatё, ma thotё mendja se kėta dy heronj meritojnė mė shumė. Veprimtaria e tyre luftarake e atdhetare ėshtė unikate. Mirёpo, ende, as sot e kėsaj dite, nuk ekziston njė lapidar a shtatore e mirėfilltė pėr kėta dy heronj tė kombit!!!
Aq mė keq, e qė mendjet e shėndosha nuk mund ta pranojnė dot njė gjė tė tillė, kėta dy bashkėshortė e bashkėluftėtarė, tė cilėt mezi arriti t’i ndajė vdekja, edhe sot e kėsaj dite janė tė ndarė!!! Varri i zbrazėt i heroinės Shotė nė Galicė ėshtė kenataf i llojit tė vet, pėr tė cilin grekėt e vjetėr do tė bėnin ēmos!!!
Ka kohё qё kёrkesat pёr sjelljen e eshtrave tё Shotёs nё Galicё janё shtruar nё tё gjitha nivelet: familjare, shoqёrore e institucionale, andaj shpresoj se do tё realiziohen...
Tekefundit, ky bashkim zemrash, eshtrash e idealesh ka simbolikė edhe mė tė thellė: Ai ėshtė amaneti i Tyre dhe nėnkupton RIBASHKIMIN TONĖ KOMBĖTAR!!!

Autori i shkrimit (Bedri Tahiri) me plakun Ibrahim Drevinja
















Varri bosh i Shotė Galicės nė Galicė, i rregulluar mirė, pranė bashkėshortit e bashkėluftėtarit Azem Galica
Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Prof. Bedri Tahiri
Shkrimet e tjera të këtij autori
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 45 vizitorë
Lexuar: 269 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
SI U SHPĖRNDA NĖ BOTĖ, “ZĖRI I KOSOVĖS”, ORGA...
E dielė, 19 nėntor 2017 - 01:51
ADRESAT DHE POSTIMI I ‘‘Z. K.“ NĖ VITET 1982-84 KY SHKRIM RIBOTOHET PAS 6 VITEVE, ME NJE SHTOJCĖ (HYRJE)!?..SEPSE, ĖSHTĖ E NJĖJTA SITUATĖ NĖ KOSOVĖ...PRA,...
GJENOCIDI I KRYENGRITĖSVE SERB NDAJ SHQIPTARĖ...
E hėnė, 16 tetor 2017 - 22:08
Tragjedinė mė tė madhe shqiptaret e Beogradit e pėrjetuan me fillimin e kryengritjes serbe gjatė vitit 1806. E cila kishte karakter gjenocidial ndaj shqip...
“Masakra e Reēakut...” - libėr i dėshmive tė ...
E shtunė, 16 shtator 2017 - 00:20
Pėrkitazi me botimin e monografisė "Masakra e Reēakut – Krim kundėr njerėzimit", grup autorėsh, nė gjuhėn angleze dhe ribotimin nė gjuhėn shqipe nga Instit...
PALEOLITIKU I PARĖ DHE EVOLUIMI I NJERIUT NĖ...
E dielė, 10 shtator 2017 - 21:27
(Nga mediat elektronike dhe veprat) Po e sjellim edhe njėherė ndėr mend se banorėt e hershėm tė Evropės sė Bashkuar dhe tė kontinentit, qoftė edhe me An...
SINGIDINUMI DARDAN APO BEOGRADI SHQIPTARĖ GJ...
E merkurė, 06 shtator 2017 - 22:40
Sipas shėnimeve arkivale turke tė TAPY-TEFTERIT, Perandoria Osmane e sundoi Beogradin gjegjėsisht Singidinumin dardan prej vitit 1521-1867, ky sundim do tė...
më shumë nga - Histori »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi