Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
CILAT ISHIN LOJĖRAT E FSHIRJES SĖ ĒDO GJĖJE PARAPRAKE TĖ QYTETĖRIMIT ILIRO-PELLAZG (I)
Publikuar më 11 korrik, 2017 nė orėn 19:12 ( ) Histori |
Rrit madhësinë e shkronjave
Nė antikitetin e lashtė nuk ėshtė pėrdorur emėrtimi i shtetit „Greqia“ pėr banuesit e kėtij gadishulli dhe sot ėshtė mbushur bibliotekaria botėrore me kėtė emėr „nacional“, i cili, shtyhet shekuj e shekuj pėrpara, me pa tė drejtė, deri nė antikitet, ndėr mijėra autorė.
Banuesit e vjetėr i kanė pėrdorur disa emra qė i lidhte me “helenėt”, dhe “graicoit” paralelisht. A ėshtė marruar prej latinishtes sė njė fshati qė ėshtė quajtur me emrin „Graicoi“, apo nga tri “Graitė” qė shikonin fatin e njeriut nė Dodonėn pellazgjike, nuk po e themi me kėtė rast. Nė periudhėn latine fjala “graeēi”, po e themi nė transliterimin e sotėm shqip, ka nėkuptuar banuesit e Dodonės, kultin dhe idolin e saj, por jo ate qė ne e nėnkuptojmė nga fjala “grekėt”, vetėm se kjo fjalė asgjė nuk nėkupton pėr banuesit e kėtij vendi, por pėr tė huajtė, tė cilėt, e identifikojnė kėtė vend, nė anglisht “Greece”, pa u lėshuar nė domethėnien e mbrendshme. “Pėrkthimi” i fjalės brenda vendit bėhet “Helada”. Kjo fjalė nuk e ka tė njėjtėn domethėnie me “Greece/Greqi”.

Pėr mendimin tim, emri „Helada“ ėshtė nxjerruar ngadalė prej tri fiseve tė ardhura, si “ar/miq”, dorianėt, assirianėt dhe fenikasit, tė cilėn duanin me ēdo kusht tė shuanin ēdo lidhje iliro-pellazge dhe qytetit Elada, njė qytet i njohur iliro-pellazg. Periudha e shekujve, e shpallur „Epoka e errėt“, 1200-800 para Lindjes sė Krishtit dhe periudha arkaike 800-750-480 para L.K. apo para erės sonė, tė cilėn, ne do ta pėrmendim mė tutje nė shkrimin tonė, vijimėsia politike e kėtyre periudhave na mbetet pa dėshmi tė caktuara.
Nė kėto periudha historike nuk ka as vijimėsi historike, kulturore e tradicionale midis pushtuesve e parahelenėve.
Kėtė e thotė me plot gojėn e tij shekencore edhe Arif Mati, nė veprat e tij , prej tė cilit ėshtė marrė. Por, ne po e marrim Aqif Sali Tafėn, sepse ka mjaft gjėra tė mira e shembullore, por edhe njė periudhė tė paqartėsuar ndėrmjet fakteve. Periudha e errėt ėshtė e lashtėsisė sė ashtuqajtur „greke“.
Nuk thuhet se e kujt ishte; a ishte njė periudhė e popullatės pellazgo-ilire apo e tė ashtuquajturve „grekė“ ose „helenė“. Kėtu janė vitet 1100 deri nė 800 para Krishtit dhe nė asnjė shkrim nuk thuhet asgjė se pėr ēka ėshtė krijuar kjo periudhė e ēfarė ka ndodhur nė kėtė periudhė. Po i logaritin prej 1200 e deri nė 800 janė 400 vite tė errėta pėr tė kėtė vend, sepse mė 1183 p.e.s. ka rėnė Troja e fillojnė tė falimentojnė njė nga njė qytetet e tjera tė fiseve pellazgo-ilire. Ky vend nuk thirrej „Elada Qendrore“, dhe e kishte njė emėr tė vet. Ato udhėhiqeshin nga fiset, qė ishin nė superstrukturė. Pra, nuk ishte fjala pėr popullin, por ishte fjala pėr udhėheqėsit.
Sikur tė mos e kishim shkrimet e poemave tė Homerit, tė cilat i kėndojnė lashtėsisė sė kohės sė bronzit, nuk do tė kishin asnjė fjalė tė shkruar pėr 1200 vitet e lashtėsisė para epokės sė errėt tė sė shtuquajturės „Greqi“.
Por, ajo qė nuk durohet tek asnjė historian e autor i periudhės klasike, madje njė pjesė e tyre shqiptar, por edhe vetė Aqif Sali Tafa, ėshtė pseudo-fakti se nė ēdo shpjegim tė kėsaj periudhe tė kėtij vendi e thonė tekstualisht „Greqi“, e qė nuk ėshtė e vėrtetė, madje aspak e saktė.
Kėtė emėr e ka marrė shumė shekuj mė vonė, pra pas vitit 1827, tė cilėn bota duhet qė ta dijė, madje edhe manipulimet e ashtuquajtura „greke“, pra „heleniste“, e me anė tė tjera “t`a krijojnė” shtetin e tyre nė kurriz tė tokave shqiptare dhe tė Epirit Jugor apo tė 4`200.000 arvanitasve, tė cilėt edhe sot gjenden aty. Tė gjithė ata qė do tė shkruajnė pėr kėtė kohė nuk duhet tė bien pre e librave apo e literaturės qė e lexojnė, tėrėsisht pa vetėdije, por tė marrin baza historike tė kėtyre shkrimeve.
Pikė sė pari ata qė do tė shkruajnė pėr kėtė kohė, d.m.th. pėr kohėn antike dhe mesjetare, duhet tė mos harrojnė fjalėn e Tit Livit, tė vėnė mė tė parėn nė libėr, e cila thotė: „Tė kaluarėn ėshtė mė e lehtė ta mohosh se sa ate t`a ndeēėsh“ , e tė mos na detyrojnė qė tė merremi edhe njėherė me kėtė ēėshtje dhe tė sjellim edhe njėrė faktet tona, tė rrahura mė parė.
Me sa duket, tė gjithė janė tė prirur tė largojė syrin shqiptaro-ilir, pra pellazgo-ilir prej fakteve kryesore tė tyre e t`a shpiejnė shekuj mė pėrpara kėtė ēėshtje, pa e shpjeguar mirė tė vetmin fakt, gjuhėn e shkruar.
“Gjuha e shkruar” ka qenė gjuha fenikase dhe nuk ėshtė quajtur „gjuhė greke“, sado qė kemi pėr kėtė gjuhė mjaft tė dhėna nėpėr artikujt shkencor, dhe e kemi shpjeguar shumė herė. Nė radhė tė parė „gjuha e shkruar“ ėshtė gjuha e superstrukturės udhėheqėse, por jo e tėrė popullit qė ka banuar atje, sepse dy tė tretat e popullit kanė qenė pellazgo-ilire, pra arvanitas e shqiptar dhe gjuhėn e folur tė tyre e kanė pasur deri nė shekullin XVIII-XIX tė erės sonė. Gjuha e folur ka qenė gjuhėn shqipe. Kjo „gjuhė e folur“ ėshtė quajtur „gjuhė barbare“, pra gjuhė egėr, me fjalė pėrkulėse dhe nuk ėshtė quajtur „gjuhė pellazge“. Pellazgėt kanė qenė iliro-shqiptar, ndėrsa superstruktura e saj udhėheqėse dėshironte qė t`a denigrojė, t`a lė mėnjanė, si tė pa vlerė, ēė-shtjen pellazge. Me kėte i ka kooptuar tė gjithė ata qė do tė ngriteshin nė superstrukturė, sipas ndarjeve administrative, e jo shtetėrore.
Sa i pėrket gjuhės sė shkruar nė tė ashtuquajturėn “Greqi”, ka qenė pėr ne gjuha fenikase e Kadmit, sepse atje nuk ka qenė e themeluar “Greqia”, tė cilės vendasit i thonė sot “Hellada”, sepse kjo ėshtė themeluar mė vonė, d.m.th. nė vitet 1821-1827. Deri nė antikitetin e vjetėr kanė jetuar atje tri fiset: dorianėt, assirianėt e fenikasit, me ngjyrė tė zezė si futa, tė cilėt i shpikin prej qiellit se edhe ata janė “helenė”, madje me gėnjeshtra tė thukta tė gjenealogjisė familjare tė tyre. Arif Mati e thotė mirėfilli se kush ka qenė Kadmi, dhe se ai nuk ka qenė pellazgė, por i martuar me iliren.
Kur janė shpikur “helenėt” e parė janė shpikur nga Elada, e cila ka qenė iliro-pellazge. Bashkimi i fiseve krijonte njė lidhje shumė mė tė vogėl se sa ėshtė sot “Hellada”, e qė shqiptarėt dhe bota e quajnė “Greqi”, pa “u friguar” nga ky emėr i krijuar artificialisht dhe pa u “turpėruar” pėr kėtė “shpikje”.
Tė ashtuquajturit “helenė” e quanin veten “mendjendritur” dhe nuk qenė fare si “grekėt e rinj”, pas vitit 1000 tė erės sonė, kur ėshtė reviduar gjuha e tyre e vjetėr “helene” pėr tė tretėn herė.
Nė qoftė se i shikojmė rrethanat historike tė kėsaj kohe, por edhe atyre tė gjuhės pellazge, e cila ėshtė gjuha shqipe, do tė kuptohet qė gjuha e shkuar dhe e quajtur “gjuha helene”, nuk ėshtė tėrėsisht gjuha e sotme greke.
Pėrveē trikave tė shumtė, tė bėrė pėr t`ia marrė “stafetėn” gjuhės sė folur shqipe, nė tė dy tė tretat e popullsisė sė atėhershme, tė quajtur “pellazg”, kjo ēėshtje erdhi deri nė kohėn ndarjes pėrfundimtare, nė vitin 870-880 tė e.s. tė perandorisė Bizantine tė Lindjes, e cila ishte katolike ortodokse.
Vetėm nė vitin 1000 tė e.s. erdhi nė pyetje dalja nė dritė e “Enciklopedisė dhe Fjalorit Grek”, tė cilėn studiusit kanė tė drejtė qė t`a marrin prej botime-ve tė shumta dhe prej botimive tona, por tė kenė kujdes ēka flasin.
Ne, po e marrim njė shembull tė autorit Aqif Sali Tafa, me dy shkollime tė larta, e tani major tė pensionuar tė Ushtrisė sė Shqipėrisė, i cili thotė:
“Greqia edhe vetė ka ndėrruar emrat disa herė, fillimisht Pellazgji, mė vonė Greqi dhe sė fundmi . Nga Europa njihet si Greqi, nga turqit Junani-stan, por sot shumicės greke i pėlqen tė quhet ” .
Ėshtė kjo shumė e qartė. Po shtojmė edhe njė citat tjetėr Aqif Sali Tafa, se mjaft autorė tė antikitetit kanė vėnė re se atje ėshtė njė popullatė e vjetėr e lindur nė ato troje, pikėrisht nė Peloponez, dhe grekėt i quajtėn pellazgė, qė kanė qenė afėr pellgeve dhe e mbante emrin Pellazgji dikur.
Vlenė tė theksojmė Aqif Sali Tafėn, poashtu Aristidh Kola, tė pėrmendur nė veprėn e tij , se kėngėn “O e bukura More” e kam kėnduar edhe unė, si njė fėmijė i pėrlotur, me fjalė prekėse, pėr PELLAZGINĖ, si tė vetmen histori prekėse, deri nė kohėn e SKENDERBEUT, kur e ka udhėhequr Gjin Bua Shpata, nė luftė pėr ēlirim kombėtar nga robėria turke. Arbėreshėt, por edhe tė gjithė shqiptarėt, toskė e gegė, me lot nė sy, kthehen nga fiset e tyre tė moēme, do tė thotė pellazge, dhe e nxjerrin dhembjen e respetin e tyre.
Vetėm banorėt e siujdhesave apo ujdhesave tė kėsaj toke janė quajtur pe-llazgė. Nuk janė quajtur tė gjithė popujt e jashtėm tė kėtij vendi, si trakasit, frigo-lidasit etj. tė cilėt janė tė kombit tė madh pellazgo-ilirė, me tė njėjtėn gjuhė-mėmė, gjuhėn shqipe, qė e kishte njė emėr, Albanėt, si. p.sh nė Itali quhen ALBA-LONGA, dhe AL-BA do tė thoshte se e kanė alfabetin diellor (ALFA+BETA), i cili, sado qė ka pėrpjekje pėr ta ringjallur ėshtė harruar, e tė cilėt ishin Yllir, sepse prireshin prej yjeve, deri nė Azi tė Vogėl.
Ndėrsa THOTI e ka ndėrtuar alfabetin hieroglifik fonetik, duke pasur si ēelės gjuhen shqipe. Zanafilla e ilirishtes shkon nė kohėra mė tė vjetra se zhdukja e Atlantidės, rreth 12`000 vjet mė parė dhe kjo na sjellė neve si rrjedhojė tė pashmangshme korrigjimin e tė dhėnave historike, filologjike, etnologjike, korologjike, etj. qė kanė rėndėsi tepėr tė veēantė.
Historia e njerėzimit nuk duhet tė fillohet prej tė ashtuquajturve “grekė” dhe latino-romakėve, por prej ILIRISĖ. Fakeqėsisht ilirėt shihen nė margjinat greko-romak. Etnikumi ilirik ėshtė shumė mė i gjėrė. Duhet tė krijohet njė model logjik dhe teorija historike do tė ketė shtrirjen e vet faktografike.
Lashtėsinė e pellazgėve, pra tė pellazgo-ilirėve, e njohin tė gjithė autorėt e lashtė dhe i tipizojnė si parahelenė. Kjo ėshte tepėr e saktė. Ishin mė sė pari tė njohur si ngrėnės tė lėndėve tė lisave dhe lisi ka qenė simbol i pellazgėve tė Dodonės, qė ishte kryeqytet i kultit tė pellazgėve, derisa u zbulua gruri.
Ndėr popujt mė tė njohur kanė qenė Pellazgėt, Lelegėt, Karianėt, Lisianėt,
Tukret, Etruskėt, Ligurėt, Ilirėt, Thrakėt, Frigėt, Filistinėt, etj. pra, tė gjithė nuk janė quajtur “pellazgė”, apo “pellgasė”, siq thotė Prof. Nezir Myrta, nė veprėn e pabotuar tė tij, por tė lėnė nė punimin e botuar “Shqipja-Illirishtja-Pellgazishtja”. Dorėshkrimin e tij e kam nė dorė.
Tė gjithė sa janė pėrmendur nga ne i kanė pėrdorur dialekte tė sė njėjtės gjuhė, tė gjuhės mėmė, gjuhės shqipe. Kur i thanė vetes sė tyre “Pellazgi”, ėshtė periudha pellazgo-ilire, tė cilėt ishin shqiptarė, me ndikimet e tri fiseve ardhacake nėpėr ta, assirianėve; dorianėve e fenikasve, tė cilėt bėnin vetėm pėrpjekje tė vazhdueshme qė tė mbėrrinin te pikat kyqe, por ishin pakicė. Kėto vende nuk ka qenė e lehtė ti fusin mė dorė tė tyre dhe asnjėherė nuk kanė arritur plotėsisht qė t`a kooptojnė, t`a shpopullojnė, t`a ndyshojnė prej bazės kombėtare tė saj shqiptare, Epirin Jugor, deri nė ditėt tona. Aqif Sali Tafa e pranon se “Epiri nuk kishte karakter etnik grek”, pra qė nuk ka qenė etnike e kooptuar, me alfabetin e fenikasit, nė njė fazė ndryshimi, por as ata nuk janė “grekė tė vėrtetė”, sepse gjuha e tyre ėshtė gjuhė artificiale.
Edhe disa autorė tė huaj, jo banor tė kėtij vendi, kur e thonė “Greqia”, nėnkuptojnė “Hellada”, duke e menduar Dodonėn pellazgjike, qė ka qenė simbol i Pellagonisė, qė shtrihej me besimin, jo me kombin. Natyrisht, kėtė e mirėpresin fiset okupuese. Kėta “tė huaj” e marrin prej romako-latinėve, e nuk dinė t`i studiojnė emrat. Ata e marrin emrin GRAĖT, qė do tė thoshte gratė, tri gratė, GRAIHI, GRAIHOI, GRAEKOS, GRAECIA, edhe nė qoftė se nuk kanė mundur t`i distancojnė tė konvertuarit pėrmes gjuhės sė shkruar me alfabetin e fenikasit Kadmi, nė “helenė”.
Pa marrė parasysh se Kadmi ndjeket nga pak nga tė gjitha anėt, i shpallin edhe mitet gėnjeshtare, duke i vjedhur nga mitet, historia e gjuha shqipe, etj. dhe duke i shpallur qindra “histori” e “rrėfime” ngjarjesh, pa marrė parasysh se Elena pellazge ka qenė e njohur nė histori me Akilin, duke e ngatėrruar mitin e “Helenėve” e DEUKALACIONIN me “origjinėn” e KADMIT, i cili ishte i zi, si futa, por i martuar me iliren, Harmonimė.
Ky emėr, pra “Helenėt” pėrmendėt vetėm njė herė te veprat e Homerit, dhe “Hellada” paraqet njė krahinė gjeografike nė fund tė Thesalisė, qė ėshtė njė ndėrfutje, por siē e nėnvizon edhe Tukididi, nė veprėn e tj, “Arch. I, 3”, e cila nuk lidhet kurrsesi as me Epirin, e nuk e pėrbėn njė trung etnik tė veēantė apo kombėtar, por njė grup kulturor tė pėrbėrė nga njė popullatė tė ndryshme nga etnia. Nė kohėn klasike paraqet njė ansambėl familjesh. Ata nuk e pėrbėjnė njė etnos, por e formojnė vetėm njė genos, dhe kėte e vėrtetojmė te stėrgjyshi i triluar i “racės sė tyre”, “Heleni”. Veēanėrisht grekėt nuk figurojnė fare nė kėtė kohė, dhe as Graeci dhe Graecia, sepse pėr herė tė parė janė pėrdorur nga ana e romakėve dhe kjo lidhet drejtėpėrdrejtė me epirotėt dhe Epirin, qė janė ilir-pellazgė dhe shqiptarė
Tė ashtuquajturit “helenė” apo “grekė” tė periudhės paragreke, parahelene nuk mund t`u propozonin vendasve jo grekė apo jo helenė fenė e tyre, e cila ishte me origjinė orientale, sepse ishin pakicė shumė e vogėl dhe Danai ka qenė i pari “helenė” apo “grek”, i cili ėshtė futur nė kėtė vend. Ai i porositė tė gjitha bijat e veta qė tė adhurojnė altarėt e shenjtė tė tė gjithė perėndive tė kėtushme dhe Herodoti, nė veprėn e V-sė, 110, i pėrmend kėta perėndi pellazge dhe rolet e tyre. Ai thotė, nė faqen 52, tė veprės sė II-tė, se emrat e perėndive “grek” janė marrė nga pellazėt.
Pra, fillimisht pėrdoret “Graeci”, d.m.th. gratė e Dodonės, duke e ndėrruar me “Graikoi”, me prapashtesėn “oi” tė alfabetit fenikas tė Kadmit, qė bota sot e thotė pėr “Greqinė”, si shtet, me 1821-27, tė e.s.: Greece/Greichenland, e shqiptarėt apo tėrėsisht arbėrit, e nuk ndalen qė t`a kuptojė domethėnien e kėsaj fjale; origjinėn e saj; as pėr territorin qė ka zėnė, apo vendin dhe kohėn nė tė cilin ėshtė pėrdorur, pra e mbushin edhe kohėn antike. Ato nė radhė tė parė dallojnė diametrialisht me njėra tjetrėn. Tė parėt kanė qenė tė racės ariane, ilirė, pra pellazgo-ilirė; ndėrsa tė dytė janė tė pasur dhe kanė ardhur me familjet e tyre, nė kėtė vend, qė t`a pėshtjellojnė e t`a ndajnė.
Nė tėrė kohėn e vjetėr qė ne e quajnė “greqi e vjetėr” e deri nė pushtimin romak strukturohet nė epokėn klasike prej shekullit VIII-VII p.e.s.. Atėherė lind edhe forma e parė e veēantė politike e organizimit tė poleis-it. A ėshtė kjo e afėrt, poleis=qyteti, me pileus=plisi le ta dėshmojnė gjuhėtarėt.
Nė tekstet e mitologjisė sė ashtuquajtur “greke” emrat e “danajve” e emrat e “helenėve” na dalin shumė mė vonė dhe pėrdoren shumė rrallė, ndėrkaq emri “grek” nuk figuron askund. Kurse emri pellazg ėshtė padyshim mė i pėrdoruri nė atė kohė, qė disa historianė e quajnė “epoka greke”. Po kėshtu e kemi edhe prirjen e disa autorėve tė sotėm (po e them: shqiptarė dhe tė huaj) t`u atribuohet “grekėve tė vjetėr” dhe fare tė pa qenė, i tėrė qytetėrimi pellazg paragrek. Pėr t`a ilustruar kėtė konsideratė edhe tonėn, po e marrim njė statujė tė vjetėr tė Herakliut/Heraklit tė vogėl, nga koha antike, duke i shkyer me dorė gjarpėrinjtė, qė tregon se pellazgo-ilirėt nuk i kanė pasur si kult tė tyre kėta gjarpėrinj, qė dalin papritur nga toka, nė tė cilin ėshtė rrėnjosur kundėrshtari i Zotit tė Madh, tė quajtur me formėn dialektore tė gjuhės Zeus-Zot, qė tė shumtėt autorė na e thonė se “ėshtė grek”, nė vend se tė thonė se “ėshtė pellazgo-ilire”, pra Iblisit, kryedemonit. Kadmi e ka pasur si kult. Shumė autor na servojnė se “ka qenė iliro-pellazg”, gjė qė nuk mund tė jetė. Lere pėr tė zi, si futa, por edhe po ta studiojmė tėrėsisht, do ta gjėjmė lidhjen familjare me mbretėrit e Fenikisė. Danaenėt vinin nga Egjypti; Kadmenet vinin nga Fenikia. Emrat e tre djemėve tė Helenit, i morėn emrat e parė, Eolianėt (Eolos=Eolėt) dhe Dorianėt (Doros)... Legjendat e rrejshme tė Deukalicionit janė shumė mė tė vona. Dorėt janė njė popullsi autoktone paradorianėve nga veriu i tė ashtuquajturės me tė padrejtė “Greqi” , tė cilėt i kanė nėnshtruar semito-egjiptasit. Hellenėt e vėrtetė vijnė nga veriu i vendit Epiri, nuk janė tė ngjajshėm me “Helenėt” e dorianėve, prej emrit tė Helenit. Tė shiqojmė nė planin kronologjik, na del se adhuruesi i plakės sė Dodonės, apo Perėndeshės Tokė, u zevėndėsua me emrin Hella-Helles. Ai zėvendėsonte kultin e Greėve, Graia, apo Gruaja, qė nėnkptonte “grave plaka”, dhe tė atyre qė rrinin pranė kėtyre grave, Graeci, dhe adhuronin matriarkatin. Ndėrsa, pėr ne, “helenėt” e dorianėve e fusin me dhunė kultin e patriarkatit. Ilirėt, pasardhėsit e dretėpėrdrejtė tė pellagėve, deri vonė e kanė ruajtur regjimin apo sistemin e matriarkatit. Ndėrsa Kadmos, ėshtė nip i Kadmosit tė parė, birit tė Agenorit, mbret i Fenikisė, ėshtė shpikės i derdhjes sė metaleve qė e bėri alfabetin fenikas, nė tė ashtuquajturėn “Greqi”.
Kadmosi fenikas, jo pellazgo-ilir, vėrteton zanafillen semito-egjiptiane tė spartakėve tė quajtur ndryshe Dorianė.
(Vazhdon...)

Brahim Ibish AVDYLI

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 48 vizitorë
Lexuar: 285 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
SI U SHPĖRNDA NĖ BOTĖ, “ZĖRI I KOSOVĖS”, ORGA...
E dielė, 19 nėntor 2017 - 01:51
ADRESAT DHE POSTIMI I ‘‘Z. K.“ NĖ VITET 1982-84 KY SHKRIM RIBOTOHET PAS 6 VITEVE, ME NJE SHTOJCĖ (HYRJE)!?..SEPSE, ĖSHTĖ E NJĖJTA SITUATĖ NĖ KOSOVĖ...PRA,...
GJENOCIDI I KRYENGRITĖSVE SERB NDAJ SHQIPTARĖ...
E hėnė, 16 tetor 2017 - 22:08
Tragjedinė mė tė madhe shqiptaret e Beogradit e pėrjetuan me fillimin e kryengritjes serbe gjatė vitit 1806. E cila kishte karakter gjenocidial ndaj shqip...
“Masakra e Reēakut...” - libėr i dėshmive tė ...
E shtunė, 16 shtator 2017 - 00:20
Pėrkitazi me botimin e monografisė "Masakra e Reēakut – Krim kundėr njerėzimit", grup autorėsh, nė gjuhėn angleze dhe ribotimin nė gjuhėn shqipe nga Instit...
PALEOLITIKU I PARĖ DHE EVOLUIMI I NJERIUT NĖ...
E dielė, 10 shtator 2017 - 21:27
(Nga mediat elektronike dhe veprat) Po e sjellim edhe njėherė ndėr mend se banorėt e hershėm tė Evropės sė Bashkuar dhe tė kontinentit, qoftė edhe me An...
SINGIDINUMI DARDAN APO BEOGRADI SHQIPTARĖ GJ...
E merkurė, 06 shtator 2017 - 22:40
Sipas shėnimeve arkivale turke tė TAPY-TEFTERIT, Perandoria Osmane e sundoi Beogradin gjegjėsisht Singidinumin dardan prej vitit 1521-1867, ky sundim do tė...
më shumë nga - Histori »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi