Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
CILAT ISHIN LOJĖRAT E FSHIRJES SĖ ĒDO GJĖJE PARAPRAKE TĖ QYTETĖRIMIT ILIRO-PELLAZG (II)
Publikuar më 17 korrik, 2017 nė orėn 20:36 ( ) Histori |
Rrit madhësinë e shkronjave
Pėr mendimin tim, Kadmi nuk ka qenė i racės evropiane, por i Afrikės, sepse nė Egjypt dhe Feniki kanė jetuar racat e pėrziera, pra nga Evropa, Azia dhe Afrika. Po e pėrsėrisim edhe njėherė thėnien e Spiro Kondės, nga vepra madhore, se gjuha shqipe, si gjuhė mėmė e tė gjitha gjuhėve indo-evropiane, bėnė pjesė ekskluzivisht nė gjuhėt japetike dhe jo semitike.
Nė kėtė thėnie tė Spiro Kondės ne duhet fillimisht tė bazohemi. Nė fazėn e parė nuk ka qenė gjuhė semitike, deri sa erdhi nė fuqi alfabeti i Kadmit, i ardhur prej Fenikisė. Ardhja e tij na shpėrdahet nė njėqind forma e shumė mėnyra, madje prej gėnjeshtrave tė shumta e tė paraqitura kohė tė gjatė. Ne mund tė themi se vlerėsohen pellechėt si pleqtė, nė kuptimin e pleqėve tė artė, por konsiderohen si “tė afėrm tė Kadmit dhe pasardhės tė Atlantit”.

Pa marrė parasysh se a kanė tė drejtė tė konsiderojnė Kadmin si “pas-ardhės” tė fisit tė Atlantit, ne po e marrim njė thėnie tjetėr nga Malte-Bruni, se gjuha shqipe duhet tė ketė qenė e sistemit gramatikor “tė Orfeut, tė Linos dhe tė Kadmos” (Kadmit). Pra, kėtu ka ardhur ndikimi i Kadmit nė gjuhė.
Por, pėr ta ditur se kur erdhi Kadmi nė tė ashtuquajturėn Pellazgi, qė mė vonė e quajnė “Hellada”, pra “Greqia” historianėt e shumtė e kosiderojnė se Danau ėshtė shpėrngul pėr nė Pelloponez rreth vitit 2000 p.e.s., e nė vitin 2200 p.e.s. kanė ardhur fisi i Kadmejve. Nė periudhėn e Homerit quheshin Danos=ujqit. Lufta e Trojės ėshtė bėrė nga pellazgėt e jo nga grekėrit, siē thoshte Altin Kocaēi, i ndjerė, nė artikullin e tij. Luftat e “helenėve/grekėve” pėr thyerjen e Trojės, nė vitin 1150 p.e.s., nė kohėt e zymta tė prehistorisė, janė trillime e gėnjeshtra tė atyre qė duan tė glorifikohen shumė e tė shtypin paraardhėsit tė vendeve, qė duan ti pushtojnė. Ndėrsa veprat e Homerit janė kopjuar me urdhėrin e tiranit Psistratit, e djalit tė tij Hiparkut, nė mesin e shekullit tė VI p.e.s., prej vitit 546 deri nė 527 p.e.s.
Pra, nė kėtė kohė ėshtė pėrdorur gjuha e fenikasve, me alfabetin e Kadmit, i cili nuk ėshtė pėrdorur mė parė historikisht nė Greqinė e tanishme e as nė “Helladėn” antike, apo “Eladėn” qėndrore. Cadmus u vlerėsua nga Hellenes pėr futjen e alfabetit fenikas dhe cadmus ėshtė e lidhur me rrėnjen semitike “qdm”, d.m.th. lindje. Nė mitologjinė “greke” ai na quhet Cadmus=kAEdmes. Heredoti e vlerėson me futjen e alfabetit fenikas (Phoinikön Grammata) dhe vlerėsoi se ka jetuar gjashtėmbėdhjetė qindra para kohės sė tij, pra ka jetuar nė vitin 2000 p.e.s. dhe festohet si bartės i shkronjave.
Mė vjen keq qė ndonjėrin mik duhet t`a kontestoj. Pra nuk pajtohem me tė gjithė ata qė themeluesin e parė tė alfabetit tė gjuhės shqipe e quajnė vetėm Kadmin, sepse shqipja, gjuha mėmė, ka qenė e injoruar si gjuhė barbare. Ajo ishte e para gjuhė e botės, prej fillimit, ndėrsa gjuha e ashtuquajtur “greke” nė kulturėn mineane ndoshta ėshtė futur prej vitit 1600 p.e.s., siē na e shpjegon me grafikėn e tij Luigi Luca Cavalli-Sforza.
Gjuha e fillimit dhe gjuha e parė e njerėzimit ėshtė gjuha shqipe, atėherė e shkruar me shkurtesa, nė pllaka me shkrim “kuneiform” (shkruaj me formėn e kunjave), pra sumere (Shumė Erė), nė Babiloni, kur ėshtė thėnė KI.E. NGIR, qė do tė thotė tokė e ngrirė, e nginjur, e ngopur, e begatė, pra e pasur, siē ishte Babilonia. Provat e saja ndodhen edhe 3-4 miliardė kopje tė Biblės nė shumė gjuhė tė botės. Bibla ėshtė pėrkthyer nė 2000 gjuhė dhe e mbanė provėn shkrimore sumere tė “zanafillės/genesis”, “Eposi i krijimit”, paragrafi 6:4, prova e parė nė SHQIPE, qė tregon se gjuha e parė e shkruar nė botė ka qenė gjuha shqipe, dhe ėshtė “kthimi nė fillim”, pra “Malakthim” apo “mall-kim”, e pėrsėritur nė Bibėl. Ėshtė pjesa e parė e 39 librave tė “Dhiatės sė Vjetėr”. Derisa po pėrpiqeshin njerėzimi tė ndėrtonin kullėn e Babelit, pėr tė arritur Zotin, pėr ta parė edhe njėherė, dhe flitshin njė gjuhė, gjuhėn e parė tė botės, gjuhėn mėmė-shqipen, Zoti parandaloi kėtė punė dhe lindėn gjuhėt e botės, qė tė mos e kuptonin njėri-tjetrin, d.m.th. qė tė mos kuptoheshin me njėri-tjetrin. Paraprakisht, ka qenė kjo gjuhė e shkruar me kunja, kultura e sumerėve, nė mes tė lumit Eufrat dhe Tiger, pra kultura e Babilonisė apo “gjuha boreal” siē do tė thoshte Xhusepe Katapano, i cili i ka studiuar kėto ngulime nė njerėz tė njė gjuhe, prej mė shumė se para 6 500 viteve tė p.e.s. Bėhet fjalė pėr njė kohė pėrpara 4000 vite p.e.s. Popullata pellazgo-ilire ka qenė KRIJUES, jo kopjues, tip i veēantė njeriu, me moral e me BESĖ (le tė kuptojmė zotin BESA, qė ėshtė gjetur pėrmendorja e parė nga Egjipti nė Kodrėn Albani, pranė Romės nė Gadishullin Italik ); popull shumė paqėsor e tolerant, mjaft punėtorė, prodhues dhe mikpritės. Albanėt e Kaukazit ishin tė ndarė nė 26 fise (popullata), tė cilat e flisnin dialektin e tyre.
Ēka shkruan Ali Eltari-Lapi pėr Kadmin dhe varrin e tij, nuk jam dakord, sikur pėr ndėrlidhjen me literaturėn helene e greke, po ashtu siē nuk mund tė jem dakord as me Robert d`Angely, tė cilin shumė herė e citoj pėr tė mirė, dhe pjesėrisht as me tė tjerėt. Gjuha pellazgo-ilire-shqipe ndryshon prej gjuhėve tė tjera, edhe pse fillimin e marrin prej shqipes dhe Kadmi ėshtė i ardhur nė tokat pellazgo-ilire prej Lindjes, nuk ėshtė “hero i madh i Pellazgisė” por “pushtues fenikas”, njėra prej tre fiseve nė Gadishullin Pellazgjik apo Ilirik, pra sot Greqi, dhe e bėn tė mohuar shkrimin pellazgjiko-ilir, shkrimin vendas, sikurse tė folurėn, gjuhė “barbare”. Dihet se pellazgo-ilirėt mijėra vjetė kanė rrezatuar e ndikuar me gjuhė e kulturė tė veten nė botėn e lashtė tė tri kontinenteve, edhe nė Feniki. Njihet pak shkrimi i saj, nėpėr pllakat e ruajtura e tė gjetura, Linearin (Drejtvizorin) A dhe B.
Por gjuha “e shkruar” ėshtė ruajtur nga e ashtuquajtura gjuhė e kooptuar nga gjuha shqipe me shkrimin e vet fenikas prej Kadmit. Ajo ėshtė shkruar pėr herė tė parė nga tirani Psistrati, me prapashtesat e shtuara fenikase-helene, nga tri fiset e ardhura pushtuese “es”, “os”, “oi”, “ios”, “tion”, etj. etj. nė formėn e parė, sepse ishte me plot fjalė tė marrura nga gjuha shqipe, ndėrsa formėn e tretė tė revidimit apo tė largimit pėrfundimtar tė saj nga gjuha e vet paraprake, qė ka qenė shqipe, e ka marrė pėrfundimisht nė vitin 1000 tė erės sonė, me “Sounda”-n, pra fjalorin e enciklopedinė tė quajtur “greke”, gjatė perandorisė Bizantine, e cila merret sikur e ka bėrė “Greqinė”.
Nė tė vėrtetė, nuk ka pasur “komb grek”, sepse nė pjesėn vendimtare ka qenė “i krijuar” artificialisht, prej disa etnive, dhe mė sė shumti arvanitas, tė cilėt janė degė e arbėrve dhe shqiptarėve. Kriteri i thermelimit tė njė kombi nuk ėshtė pėrfillur nga fuqitė e mėdha. Po e vėrtetojmė njėherė se nuk ka eksistuar “Greqia” deri nė vitin 1821-1827, aq mė pakė “Greqia antike”, sepse ėshtė quajtur Pellazgi, e mė vonė “Elada”; pastaj, shumė mė vonė, nė origjinal “EΛΛHNIKH ΔNMOKPATIA”; e nė pėrkthimin e jashtėm, p.sh. nė frengjisht “Republiques Heleniques”, apo nė pėrkthimin e vet nė anglisht "Hellenic Republic"; pėr anglezėt ėshtė gjithmonė “Greece”; pėr gjermanėt “Griechenland”, GEO dhe italisht “Grecia”, pra shqip “Greqia”
A e ka domethėnien Greqia me Helladėn? Pėr mendimin tim, janė pėrzier Elada me Helladėn e Graėt me Grekėt nga Dodona, tė cilat janė nėpėr mijė-vjeēarėsh njė mishmash gėnjeshtrash, madje edhe nėpėr “legjendat” “greke”, tė “deukalionit”, gjenealogjitė familjare tė shumta tė tyre, nga “heleni i parė” e mė tutje. Nuk eksiston kombi “grekė”, vetėm se e flasin gjuhėn artificiale.
Ata nuk njihem me “grekėt e vjetėr” tė Gadishullit Pellazgjik, qė mė parė e kanė quajtur “Gadishulli HEMI”, por “pasi i gjithė Hemi i lashtė (Ballkani) ishte gadishull e kontinent” ėshtė ndryshuar nė Gadishullin Pellazgjik. Pra, ata janė tė pėrzier me tė tjerė, tė nacionaliteteve tė tjera, edhe tė zi, prej Afrikės dhe Azisė sė Vogėl, gati njė e treta e popullsisė.
Sa dalojnė nė mes veti kėto nacionalitete qė quhen me njė emėr “grekė”, le tė thojnė mendimtarėt e teoricienet e kombeve, por karakteristikė tė veēantė e kanė fenė e krishterė ortodokse prej perandorisė Bizantine, tė cilėt kanė qenė tė udhėhequr kryesisht prej pellazgo-ilirėve dhe feja ėshtė zgjedhje e lirė e njeriut, por nuk ėshtė aspak kriter i emėrtimit tė kombit.
Ashtu sikurse islamikėt qė duan ta marrin tėrė botėn me fenė e tyre dhe krijojnė “shtete islamike”, ashtu edhe ortodoksėt e krishterė duan t`a kenė nėn ndikim tė tyre njė pjesė tė madhe tė kėsaj bote me Rusinė, qė janė “tė bashkuar”. Ata pėrpiqen qė ta marrin pėrsėri “rolin e superfuqisė”, pėrderisa feja e krishterė katolike, me selinė nė Vatikan, i kontrollon pjesėt e tjera.
Populli i tėrė kėtij vendi me emrin “Greqi” nuk mund “tė mbulohet” as me emrin “helen” dhe “Hellada”, siē provojnė sot qindra autorė, sepse helenizmi nuk e shpreh tjetėr veē superstrukturėn e kėtij populli e jo tė “kombit”, prej antikės e deri mė sot. Gjuha “greqishte e vjetėr” nuk ishte kthyer ende nė njė “gjuhė amtare”, por ajo ishte gjuhė e kulturės te ky popull, qė e kishte edhe superstrukturėn e tij, qė nuk ishte “komb”. Helenizmi ėshtė kthyer nė vetė shekujt e vonė nė ideologji raciste. Shqiptari i kėtij gadishulli Pellazgjik kur nuk flet greqisht, ka frigė se mos e sheh ndokush dhe e quajnė edhe sot barbarė. Gratė shqiptare nė viset e mėdha tė Atikės edhe ato flasin greqisht nėpėr rrugė, kur ato mendojnė se i vėrejnė tė huajt. Terrori fizik e psikologjik vazhdon edhe pėr ata qė flasin shqip nė shtetin e tyre “helen”, pra Greqi.
Ky ėshtė komb i klonuar. As shkollat shqipe nuk lejohen, pėrderisa ka mjaft shkolla vllahe, sllave, serbe dhe bullgare, por nuk ka shkolla shqipe. Besnik Imeri thot: “kombi helen nuk ėshtė njė komb real i mbėshtetur mbi racėn helene, e cila nuk eksiston, pasi raca e helenėve gjatė gjithė kohėrave nė shtyllen kurrizore dhe trupin e shėndetshėm tė saj ka qenė pellazgo-arbanita-so-shqiptare, prandaj helenėt janė mė shumė njė komb virtual se sa real. Ja edhe ēelėsi pėr tė hapur derėn e katakombeve tė helenizmit, shkollimit nė gjuhėn helene.” Pra, nė gjuhėn artificiale helene tė Kadmit.
Ne po i kthehemi edhe njėherė kohėve antike. Thuhet se romakėt i quajtėn ata qė banojnė nė gadishulin Pellazgjik, sot “Greqi” nė emrin “helenė”, sepse nuk e dinin me tė vėrtetė cili popull jetonte atje, nė atė kohė. Ta marrim sė pari kohėn. Prej vitit 1500 para lindjes sė Krishtit (p.e.s.) Ligurėt janė popull qė shtegėtuan nė Gadishullin Italik dhe nė vitet 1400-1300 u paraqitėn nė veri tė kėtij gadishulli Keltėt. Nė vitet 1300-1200 janė vendosur Italikėt. Ky Gadishull ka qenė mė parė i banuar nga tė tjerėt para romakėve. Diku nė vitin 1150, sipas legjendės sė tyre, kanė emigruar Eneas dhe trojanėt, duke e themeluar Alba-Longa afėr Romės. Nė vitin 900 p.e.s. janė shpėrngulur nė afėrsi tė Tiberit dhe Arnos etruskėt duke dhėnė nė rajon kulturėn e tyre nė vitet 800 deri nė 600 p.e.s. Roma ėshtė themeluar me 717-617 me mbretėr, ndėrsa Republika ėshtė themeluar nė vitin 451 p.e.s., e perandoria Romake quhet prej vitit 133 p.e.s. Nga viti 2000 p.e.s. deri nė vitin 1200 p.e.s. bėjnė 800 vjetė tė epokave tė errėta. Viti 700 p.e.s. ėshtė viti kur “konsiderohet” se “e morėn” emrin “helenė” nga romakėt. Kėto bėjnė 900 vjetė p.e.s. sepse 1200+100 bėjė 1300 vite. Po i llogaritim nė radhė tė parė tė kohės sė lashtė-sisė (tė kohės antike) qė nuk ka asnjė mundesi tė mbajnė emrin “helenė”.
Dėshmi tjetėr, perandoria Romake ėshtė themeluar nė vitin 133 p.e.s. prej vitit 700 deri nė vitin 133 p.e.s. nuk kanė pasur mundesi tė quhen “helenė” nga ana e “romakeve”. Pra, kjo bėnė 567+1300, barazi 1867 vite.
Por, tani vjen dėshmia e tretė: ata thonė se vjen si rrjedhojė e motivit mitik tė hyrjes sė “helenėve” nė luftė me trojanėt, pėr tė marrė Helenėn e bukur. Nga mendimet reale tė marrjes sė Trojės pėrfundimtare, nė vitin 1150 p.e.s. dhe shpėrnguljen e Eneas nė gadishullin qė mė vonė do tė quhet Italik e deri nė themelimin e perandorisė Romake bėjnė 1017 vite qė nuk kanė mundur tė quhen kurrsesi “helenė”. Vepra e Homerit ėshtė botuar diku nė kohėn e tiranit Psistrati, diku nė vitet 550. E mund tė pohohet gjithsesi se nė “Iliada” kėndohen rreth njėmijė herė emrat akej, danaj, argej dhe mirmidonė nė luftė kundėr Trojės e nė asnjė rast nuk kėndon si tė tillė emrin “helenė”. Po i zbresim prej 1150 p.e.s. 550 p.e.s. bėjnė 600 vite qė nuk kanė pasur asnjė mundėsi qė tė quhen “helenė”. Nga viti 2000 p.e.s. zbresim 550 p.e.s. janė 1460 vite qė nuk kanė pasur asnjė mundėsi tė quhen “helenė”. Edhe perandoria Romake kur e ka quajtur pėr herė tė parė “Gracchen”, kjo do tė thotė “Gratė”, dhe jo “grekėt” nė vitin 133 p.e.s. Megjithėse nuk e shkruan pa gabime tė emėrtimit Greqinė, kur flet pėr Epirin e Pirron dhe luftėrat me te dhe ushtarėt e tij, thotė se ai ishte Mbret i Epirit dhe vendosėn pėr shkak tė tij tė zgjatnin emrin e regjionit tė Sicilisė si “Magma Graecia”, qė prap do tė thotė se fjala ishte pėr gratė e Dodonės, jo pėr “Greqinė”. Deri nė vitet 300 p.e.s. Roma nuk ka pasur ndikim nė jugun e Italisė, por Pellazgia, qė sot thuhet “Greqia”. Ishte viti 278 p.e.s. kur Mbreti Pirro kthehet nė Siqili.
Pirro ishte pellazgo-ilir dhe Dodona po kėshtu. Pra “graecia” ishin gratė dhe nuk qenė askund “helenėt”.
Nė tė vėrtetė poemės sė Homerit i kanė thėnė “ILION”. Kjo do tė thoshte se ėshtė shkurtesė e fjalės sonė “Ylli i jonė” (ILI=YLLI, ON=I JONĖ). Ata qė nuk mund ta njihnin kėtė gjuhė, pra gjuhėn shqipe, tė botuar me kaligrafi tjetėr tė alfabetit tė Kadmit, ndoshta “Yllit” i kanė thėnė “Ili”, ndėrsa “I jonė” e kanė thėnė “on”, sikurse “detit tonė”=JON, e nė latinisht “More Nostrum”.
Arif Mati thotė: “krahinat e zėna nga pellazgo-ilirėt nuk kanė qenė aspak tė izoluara nga pjesa tjetėr e botės ballkano-danubiano-egjease. (Kupto: bota e gadishullit Ilirik, danubiano-egjease!). Ajo qė bie nė sy dhe qė ėshtė unike nė Evropė, ėshtė fakti se shqiptarėt e sotėm kanė rrjedhur prej njė popullsie autoktone, qė ka lulėzuar nė tė gjithė hapėsirėn ballkano-danubiano (Pellazgė, Thrakė, Ilirė, Panonianė, Dardan, Tesprotė, Molosė, Epirotė, Maqedonė...); nė Egje (Karianė, Lisianė, Kuretė...); nė Azinė e Vogėl (Frigjianė, Trojanė, Lidianė, Mushkinė); nė Itali (Etruskėn, Venetė, Japigė, Mesapė, Moskė); madje nė Pale-stinė (Filistinė, Girgashitė, Jebuzianėt) dhe nga kėta tė lashtėt qysh nga periu-dha neolitike (rreth viteve 6500-6000 p.e.s.).
E mbrapsur prej shumė pushtimesh, kjo popullsi pėrfundimisht ėshtė pėrqė-ndruar dhe vendosur nė malėsitė e Ilirisė sė Jugut” ( Po e themi ne: Serbia Jugore, Mali i Zi, Kosova, Maqedonia, Shqipėria e sotme dhe Epiri).
Legjenda e Deukalionit u krijua vetėm qė tė shkėputė ēdo lidhje nė botėn e deriatėhershme pellazgo-ilire dhe ēdo gjė “tė fillojė” nga zero, nga errėsira. Aty filloi Heleni e Deukalionit dhe i Pirrhas, babait tė “helenėve”.
Fjala Mikena, tė cilės “Mikenai” i thoshnin “helenėt”, ėshtė njė kryeqytet legjendar i Atridėve dhe emri vjen nga gjuha shqipe, qė do tė thotė nga mik, miqėsi, e rrėnjė, ndėrsa Atridi, do tė thotė Atėrit=Etėrit.
Sipas Arsim Spahiut, nė ishullin Kretė, “gjuhėt e foluara kanė qenė ilirishtja, maqedonishtja dhe trakishtja. Kėtė “gabim” tė vogėl tė tij e korigjon Aqif Sali Tafa, sepse kėto kanė qenė tre fise tė njė etnie dhe e flitshin tė njėjten gjuhė, por nė dialekte tė ndryshme.
Emrat Abas dhe Akrisi-os janė emra tė prejardhjes ilire, tė cilėt i pėrdorin edhe sot iliro-pellazgėt. “Os” ėshtė mbaresė e gjuhės fenikase tė Kadmit; tjetri ėshtė emėr i mbretit tė Agrosit. Autorėt e vjetėr na dėshmojnė se emrat Akil dhe Pirro lidhen me Epirin e pellazgo-ilirishten, qė do tė thotė shqipen. Plutarku, qė ka jetuar nė vitet 42 deri 120, ka thėnė se Neoptolemi, i biri i Akilit, la pas tij njė dinasti mbretėrish, tė cilėt janė quajtur pirridė dhe njė nga djemtė e tij tė ligjshėm, qė e kishte me Lanasėn, tė bijėn e Kleodaut, birit tė Hillit, e ka quajtur Pirro. Akili, nė Epir, vlerėsohej si hyjni. Plutaku e thotė “me gjuhėn e atij vendi quhej Aspet”. Mė kėte thotė se “gjuha e vendit” ishte pellazgo-shqipja, “gjuha babare”, gjuhė e vendit. Nė gjuhėn shqipe Aspet do tė thotė “ėshtė i shpejtė”, pra aspet= ā shpejtė=ā spet.
Me interes tė veēantė ėshtė fakti i pamohueshėm se disa fise ilire, si psh nė Dardanė, Myzė e Frigji kanė banuar nė Azinė e Vogėl dhe konkretisht nė Trojė, e disa kanė lėvizur pas rėnies sė Trojės, ēka do tė thotė se qytetėrimi Mikenian nuk ishte fare “grek” dhe “helenė”, por pellazgo-ilir. Nė shenjė tė kėsaj as Leneari (Drejtėvizori) B nuk mund tė pranohet si “arritje e kultu-rės greke” apo “helene”, sepse pėr kohėn qė bėnė fjalė Lineari B, grekėt apo helenėt nuk kishin ardhur fare nė kėtė rajon, por “endeshin diku nga Egjipti apo shkretėtirat e Saharasė”.
Sė fundi, asnjė shenjė e Linearit (Drejtėvizorit) A nuk dėshmon aspak pėr praninė e gjuhės heleniste sipas alfabetit fenikas tė Kadmit, sepse kjo kohė ėshtė “e vjetėr” pėr gėnjeshtrat “greko-helene”. Nuk ka ekzistuar aspak prej vitit 2200-2000 p.e.s.-nė vitin 133 p.e.s. e deri nė kohėn moderne gjuha e quajtur “greke” as “kombi” artificial i nėnquajtur “grek”.

Brahim Ibish AVDYLI

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 45 vizitorë
Lexuar: 237 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
SI U SHPĖRNDA NĖ BOTĖ, “ZĖRI I KOSOVĖS”, ORGA...
E dielė, 19 nėntor 2017 - 01:51
ADRESAT DHE POSTIMI I ‘‘Z. K.“ NĖ VITET 1982-84 KY SHKRIM RIBOTOHET PAS 6 VITEVE, ME NJE SHTOJCĖ (HYRJE)!?..SEPSE, ĖSHTĖ E NJĖJTA SITUATĖ NĖ KOSOVĖ...PRA,...
GJENOCIDI I KRYENGRITĖSVE SERB NDAJ SHQIPTARĖ...
E hėnė, 16 tetor 2017 - 22:08
Tragjedinė mė tė madhe shqiptaret e Beogradit e pėrjetuan me fillimin e kryengritjes serbe gjatė vitit 1806. E cila kishte karakter gjenocidial ndaj shqip...
“Masakra e Reēakut...” - libėr i dėshmive tė ...
E shtunė, 16 shtator 2017 - 00:20
Pėrkitazi me botimin e monografisė "Masakra e Reēakut – Krim kundėr njerėzimit", grup autorėsh, nė gjuhėn angleze dhe ribotimin nė gjuhėn shqipe nga Instit...
PALEOLITIKU I PARĖ DHE EVOLUIMI I NJERIUT NĖ...
E dielė, 10 shtator 2017 - 21:27
(Nga mediat elektronike dhe veprat) Po e sjellim edhe njėherė ndėr mend se banorėt e hershėm tė Evropės sė Bashkuar dhe tė kontinentit, qoftė edhe me An...
SINGIDINUMI DARDAN APO BEOGRADI SHQIPTARĖ GJ...
E merkurė, 06 shtator 2017 - 22:40
Sipas shėnimeve arkivale turke tė TAPY-TEFTERIT, Perandoria Osmane e sundoi Beogradin gjegjėsisht Singidinumin dardan prej vitit 1521-1867, ky sundim do tė...
më shumë nga - Histori »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi