Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
CILAT ISHIN LOJĖRAT E FSHIRJES SĖ ĒDO GJĖJE PARAPRAKE TĖ QYTETĖRIMIT ILIRO-PELLAZG (III)
Publikuar më 19 korrik, 2017 nė orėn 19:43 ( ) Histori |
Rrit madhësinë e shkronjave
Prej vitit 1600 p.e.s. kur ka filluar nga pak tė paraqitej gjuha fenikase e shkruar me alfabetin e Kadmit, tė cilėn e vė re Luigji Luca Cavalli-Sforca e deri nė vititn 1000 tė e.s., kur ėshtė botuar enciklopedia e fjalori i gjuhės artificiale greke, “Sounda”, ėshtė periudha e pėrpjekjes sė pashkėputur artificiale tė klonifizohet “kombi” artificial racist “grek”, pėrmes gjuhės fenikase tė Kadmit, pra gjuhės sė shkruar pėrmes gjuhės mėmė tė shqipes dhe gjuhės sė folur shqipe. Nė qoftė se e dini ēka do tė thotė racizmi, lexone mirė pseudoshkecėn botėrore e shqiptare pėr tė ashtuquajturėn “greke” dhe do ta kuptoni vetvetiu helenizmin, tė ashtuquajtur “grek”.

Pse bashkėpunon e ashtuquajtura “Greqi”, dje, sot e mė tutje me Rusinė e Serbinė, tė krijuara pas shkapėrderdhjes sė perandorisė Bizantine, por edhe me shtetet ortodokse, pjesėrisht Britaninė e Madhe, ėshtė mėse shokuese. Ajo do ta mbajė botėn me fenė ortodokse. Por, kėte, do t`a shohim mė vonė. Njėherė do tė marrim para syve logjikėn e gjuhėve tė quajtura gjuhė indo-evropiane apo gjuhė indo-gjermane. Gjuha shqipe ka patur dhe ka njė logjikė tjetėr nga tė gjitha gjuhėt e nėnvizuar indo-gjermane apo evropiane. Logjika e saj ėshtė e thjeshtė. Shqiptari flet sikurse flitshin tė parėt e tij, nga gjėrat qė sheh, prej tokės e deri te qielli, pra prej gjėrave tė thjeshta, njė rrokėshe e deri te fjalia apo periudha tė fjalive. Atyre u thonė se janė “tė pa civilizuar”, por ata fjasin drejtpėrdrejtė. Pra, sipas njė logjike tjetėr, nė pėrgjithėsi, si mė tė ngritur, mund tė themi se niset lokomotiva e pastaj renditen vagonat, njėri pas tjetrit. Ndėrsa, tė tjerat, nė gjuhėt indo-evropiane, krijohet fjalia pasi e mendojnė tė tėren, sepse tipizohen si tė “civilizuar”, qė nuk flasin drejtė pėr drejtė, si shqiptarėt. Ata flasin pasi ti mendojnė tė gjitha fjalėt, d. m.th. pasi i vendosin vagojntė dhe e fundit vjen lokomotiva. Prej momentit tė mendimit e pritjes sė tė folurit, derisa tė logariten vagonat se cilėt do tė jenė tė pėrfshirė, janė disa sekunda. Nė fund vie lokomotiva, si p.sh. gjuha gjermane, etj. Kjo ėshtė njėfarė humbje e kohės pėr tė qenė “i civilizuar”. Nė tė vėrtetė, nuk mund ta pėrkthejnė lehtė gjuhėn shqipe, ndėrsa tė gjitha kėto gjuhė, gjuhėt indo-evropiane, mund tė pėrkthehen edhe nė gjuhėn shqipe. Kjo tregon se gjuha shqipe ėshtė gjuha e parė e botės, pra protogjuhė, apo gjuha mėmė e tė gjitha gjuhėve tė tė njėtit grup. Emrat, e shumė fjalėt e pėrngjituara, mund tė shpjegohen pėrmes gjuhės shqipe, jo nga tė tjerat gjuhė, as prej greqishtes e latinishtes, qė janė gjuhė mė tė reja se gjuha shqipe dhe artificiale.
Kjo gjė ka shumė rėndėsi. Ne, po e fillojmė me emėrtimet e tyre, p.sh. nga gjuha “greke”. Pėr ta shpjeguar mė mirė gjuhėn, po e marrim njė shpjegim tė sė resė, Jessie Tsapari, e cila, nė komentin e saj na thotė se grekėt kanė dy opcione; e dyta ėshtė se ” (graikos), nė mitologjinė greke, ishte djali i Zeusit dhe njė hero. Prej tij e ka mare emrin Greqia e sotme”. Nga rrėnjėt e mitologjisė, qoftė nga rrėnjėt e historisė sė lashtė, i thonė "Γραικός" (Graicos), qė do tė thotė "gratė e Dodonės", qė nė gjenealogji e kanė tipizuar pėr “djalin e Zeusit”, e konsiderojnė “njė hero”. Ėshtė koha e ndėrrimit tė matriarkatit pellazgo-ilir me patriarkatin e assirianėve, dorianėve e kadmejve, prandaj ata na e nxjerrin si tė parin Zot nė mitologjinė e tyre Zeusin, nė vend se tė pranojnė pėrfudimisht Sellenėn, pėr “kryehyjneshėn pellazgo-ilire”.
Nė radhė tė parė e kemi njė mitologji, i cili ėshtė tregim, rrėfim dhe merret me njė shpjegim. Pėrvoja e grupeve tė njerėzve tė veēantė u ipet brezave tė tjerė nė mėnyrė simbolike dhe ashtu pėrcillet brez pas brezi. Rrėfimi e ka tė lejueshme fantazimin e subjektit dhe subjekti e shpjegon krijimin e botės sė gjėrė, me origjinėn e kėsaj bote, me krijuesin, pra me Zotat e Zotin e Madh. Me kėte lidhet gjuha dhe kultura e njė grupi, tė njė kaste dhe njė popullate. Ajo, tenton tė bėhet kėshtu si “e pėrgjithshme” pėr popullatat e tjera. Nuk ėshtė fjala pėr kombet, etninė, por pėr fiset e ndryshme tė njė popullate. Popullata ėshtė e pėrbėrė nga njė etni dhe nga disa etni.
Kur lindė Zoti, njeriu duhet ta lidhė me diēka se prej kujt ka lindur apo prej ēkafit e merr origjinėn e tij. Kadmejtė, dorianėt dhe assirianėt, tė cilėt thuhet se “mirrnin pjesė nė luftėn e Trojės” (1200 p.e.s.), ne e dimė mirėfilli se asnjėherė nuk ka pasur “mbretėri gjithėpėrfshirėsė” nė hapėsirėn e sotme tė Greqisė, as shtet unik, as komb “grek”, i cili ėshtė “themeluar” me 1827 tė e.s, kanė pasur fantazi, tė cilėn duhet t`a lidhin dikund, nė rrėfimet popullore, nė kulturėn e njė populli tjetėr. Atje kanė ardhur tre fise ndėr shumė fise tė tjera, tė njė etnie tjetėr, e rrėfimet e popullit ishin tė etnisė pellazgo-ilire dhe shqipe. Pra, e lidhin mitologjinė e krijimit tė botės me “Graia”, i cili ėshtė emri i gjinisė qė e ka “pjellur” me Uranin zotrat dhe si rrjedhim i kėsaj, Zotin e Madh, Zeusin, qė janė nė vete energji, fjalė.
Duhet patjetėr tė theksojmė se “Graia” i takon gjinisė femėrore, ėshtė me “a” nė fund tė saj, i cili automatikisht i takon gjuhės shqipe. Graia, gruaja ėshtė ajo qė e ka filluar botėn, sikur e lindė gjininė njerėzore nėna e tij, qė ėshtė pellazgo-ilire dhe shqiptare. Ajo e pėrfaqėson pjesėn materiale tė botės.
Kur i pėrmendim rrėfimet, legjendat e mitologjitė, veēmas nė legjendėn e Perseut, nė kuadrin e legjendave pellazgjike, na paraqiten tri hyjneshat e Dodonės, tė quajtura GRAIA, si plaka tė vjetra dhe barazohet me kumtimin e Strabonit, vepra e VII, 2, tė cilat quheshin “γραķας πελķας” (graias pelias), pra “gratė plaka”, sipas gjuhės sė molosėve e thesprotėve. Zbėrthimi i fjalės “Grek”, sipas fjalės “Graikoi” e “Graeci” lidhen me fjalėn iliro-shqiptare “gratė plaka”, si reference e drejtėpėrdrejtė ndaj kultit tė nėnės dhe gruas nė botėn e iliro-pellazge dhe shqiptare, e nuk del ndonjė lidhje tjetėr.
Pra, “greket” e marrin Zeusin, si pikėnisje tė botės, i cili ėshtė nė Olimp. Ai ėshtė nė “zotrat e greqisė sė vjetėr”. Po tė merret parasysh se tė parėt nuk janė Zeusi e Hera, tė cilėt, tė dytė janė nxjerrur prej “Griechischen Götter”, ku Graia dhe Uranos janė tė parėt e Zotrave: e para ėshtė Graia, pra grua, e cila me anė tė shqipes edhe sot kuptohet, kjo do tė thotė se vjen shumė mė vonė Zeusi, si burrė e nuk ėshtė pikėnisja e botės, por ndėrrimi i gjinive, femėrore nė mashkullore, matriarkatit nė patriarkat, e shtyrė me legjenda kėshtu shumė me herėt, nga assirianėt, dorianėt e kadmenėt, tė cilėt nuk kishin as atėherė ndikimin e plotė tė tyre dhe njė pjesė e denjė e zotrave shpjegohen vetėm pėrmes shqipes.
Po i kthehemi edhe njėherė fjalės sonė tė parė, sipas Jessie Tsapari, nė tė cilėn do ta marrin nė shqyrtim pjesėn e dytė. Ajo thotė: “Grai-k-os ėshtė djali i Zeusit” e “njė hero”. Nė vijėn e parė po themi se “djali i Zeusit” ka qenė i lindur nga dikush, pra femėr dhe ndonjė grua. E dyta, ai ėshtė “njė hero”, se nuk e kuptojnė “si djalin e Zeusit”, qė nuk ka bėrė diēka tė veēantė. Emri i tij “Grai-k-os”, bėhet mashkull nga emri nė origjinal femrore, me mbaresat “k-os”. Nuk e tregojnė se prej kah e ka prejardhjen e emrit as kush e ka lindur, por dihet se e kanė “vjedhur” prej emrit femėror “Grai”, pra gruaja. Dhe, pėr t`a rritur para syve tė botės e bėjnė “njė hero”. Prej kėtij emri tė heroit, sepse ėshtė “djalė i Zeusit”, ėshtė nxjerrur edhe emri i vendit. A mund tė thirret kėshtu njė vend, qė nuk ka qenė i tillė, me emrin e “pėrrallės” rrėfimtare, qė njė nga njėqind tregimet e tilla rrėfimtare, tė quajtura “mitologji”, e nuk janė aspak shkencė, me emrin e vet “Greqi”? Definitivisht JO! Nuk ka bazė, sepse duhet tė ketė bazė tė etnisė, tė sė njėjtit gjak, e tė njėjtės gjuhė dhe tė mund tė kėmbejnė gjėra tė pėrgjithshme tė jetesės, nė tėrė shtrirjen e tyre...
E dhamė komentimin e mirė tė Jessie Tsapari, sepse ėshtė intelegjente dhe bijė e prindėrve tė njohur shqiptarė, pa e pasur asnjė qėllim tjetėr, pos tė analizojmė mitin e saj, tė tretėn formė tė emrit “Greqi”.
Por, tė shkojmė mė pėrpara, nė origjinėn e njeriut tė parė. Njė zbulim qė e ka tronditur shkencėn botėrore dhe gjermane, ėshtė fakti qė njėrėzimi e ka origjinėn e vet prej gadishullit Ilirik, qė sot i thonė pa e ditur “Ballkan”, pra prej Evropės e nga pellazgėt, dhe jo aspak prej Afrikės, siē e ka “pasqyruar” shkenca moderne, nė pjesėn e saj vendimtare, apo nė pjesėn mė tė madhe tė saj. Shumica e ekspertėve janė tė bindur se ndarja e njeriut nga majmuni nuk ėshtė nė Afrikė por nė Gadishullin Ilirik, pra jo kontinenti i nxehtė, por Evropa, siē thanė njė grup shkencėtarėsh gjermanė pėr Evolucionin e Njeriut e Paleomjedisin (HEP). Ekipi Studimor, nga Qendra “Senckenberg”, e udhėhequr nga Madelaine Behne, shqyrtoi fosilet e vjetra dhe njė fosile tė poshtme tė gjetur nė tė ashtuquajturėn “Greqi” dhe njė dhėmb tė zbuluar nė Bullgari, ish Traka ilire, siē e kanė theksuar ata nė gjuhėn latine “Graeco-pithecus”, nė “freybergi” e “macedoniensisi”. Shkencėtarėt hedhin mendimin se ndarja e linjave tė zhvilimit nė mes tė njerėzve prehistorikė e shimpanzeve ka nodhur me tė vėrtetė nė pjesėn lindore tė Detit Mesdhe.
E tėrė bota shkencore ka humbur kohė ta kėrkojnė origjinėn e tyre nga Afrika, por JO nga mjedisi i jonė, nga Trakia ilire dhe Pellagonia.
Pellazgo-Ilirėt janė nga origjina e tyre prej Gadishullit Ilirik, Gadishullit Hemi apo Pellazgjik, pra Ballkanit, e jo prej Afrikės dhe Azisė, as prej Azisė sė Vogėl dhe mendmi i parė i njeriut ka lindur prej aty, pra Gadishulli Ilirik (Hemit apo Ballkanit) dhe ėshtė detyrė e parė e shkencėtarėve tė botės qė tė mos e harrojnė shkrimin sakral, qė ėshtė i pari, Njeriu-Zoti-Shkrimi apo Njeriu-Zotnesha-Shkrimi. Me anėn e kėtij shkrimi, njeriu iu drejtua vetė Perėndive dhe ky shkrim ka lindur nga nevoja e tij shpirtėrore.
Shkrimi sakral ėshtė shumė i hershėm nė kulturėn njerėzore. Ai i vė nė pikėpyetje tė gjitha teoritė e deritashme pėr shkaqet apo kushtet lindjes sė shkrimit. Nuk ėshtė shkrimi “grek” me kaligrafinė fenikase. Karakteristikat e kėtij shkrimi janė dėshmi e fuqishme e ekzistimit tė nevojave tė mėdha tė njerėzimit tė deriatėhershėm, qoftė pėr nevoja tė numėrimit; tė pėrllogaritjes sė tė mirave materiale; fuqisė njerėzore e bagėtisė. Deri mė tani, janė gjetur objekte tė mbishkruara nė afėrsi tė vendeve tė nderimit tė kultit apo varrezave, zakonisht me fjalė tė shkurtėra, tė gdhendura nė gurė, nė enė, nė objekte tė formės sė boshtit dhe nėpėr pllaka.
Shkrimi sakral nė Gadishullin Ilirik, pra Ballkani nė kohėn tonė, i ka pėrfshirė 200 e mė tepėr shenja (simbole) individuale. Shkrimi kinez i ka 500 shkronja si simbolet tona. Shkėputjen e shkrimit iliro-pellazg dhe vetė tė mbarė kulturės parapake, bėjnė ēmos ta “realizojnė” tė ashtuquajturit grekė, pra tri fiset e ardhura nga Lindja, ku kanė shkuar dhe jetuar edhe ilirėt, me nderimin e thellė grua-burrė, si tė barabartė, dorianėt, assirianėt e fenikasit, me kulturėn diametrale tė ilirėve, ku burri i ka pasur “tė gjitha”. Mund tė themi se pėrdorimi i shkrimit tė gjetur sakral nėpėr gjetjet arkeologjike ka njė vazhdim tė pa ndėrprerė deri nė vitin 3500 p.e.s. Ai, nė formėn e mo-dikuar ka arritur tė jetoj edhe nė mbishkrimet e Linearit (Drejtėvizorit) A tė Kretės. Ngjashmėria e shkrimit sakral dhe e kulturės sė Gadishullit Ilirik me shkrimet e Kretės, vie nė radhė tė parė nė llojet e objekteve tė kultit, pra tė demit, brinjėt e tij dhe Nėna-Perėndi, pikėrisht nė vitin 1600 p.e.s. E logaritur si kohė “paragreke”, i marrim dhe i shqyrtojmė edhe disa hyjni ideale atropomorfike, si p.sh e Dhemetrės-Demetres, Zotneshės sė parė tė kulturės bujqėsore, vegjetacionit, tė tokės, dhe e fėrtilitetit tė natyrės pėrmes vegjetacionit, por edhe e marrur prej lindjes sė njerėzve dhe kujdesit tė jashtėzakonshėm pėr ta, etj. etj. Identifikohet edhe me grurin...
Tek shkrimet mikenase dhe Linearin A gjendet e shkruar: da-ma-te. Pėr ta shpjeguar kėtė fjalė po nisemi nga dialekti ilir-dorik Δć=Dhé, tokė, qė ėshtė zėvendėsuar me shkrimet kishtare greke, Gi (Γῆ)=tokė; ndėrsa Ma= emrin e pastėrt shqip: mamė, mama, amė, amėsi, amėz, amėtare, etj.
Qė prej fillimit tė njeriut tė mendojė me kokėn e vet, ai ka filluar t`u besojė edhe perėndive dhe ka qenė e ėma=Toka dhe ati=Dielli. Nė tokė i ka shkelur kėmba dhe dielli e ka ngrohur, pa tė cilin nuk ka pasur jetė. Emri Demetra, siē pranohet pėrgjithėsisht, pėrbėhet nga Dha=Tokė dhe Matir=nėnė. Tipi e fjalės “Dhi”, si tipi i fjalės “Gi” nuk janė mė tė vjetra se dialekti dorik “Dha”. Demetra simbolizon tokėn-nėnė, qė kupohet se ėshtė nėnė ushquese e jetės njerėzore, bota bimore ėshtė po ajo, qė ringjallet ēdo vit, fara bimore bie nė toka-nėnė dhe e nė pranverė pėrtėrihet pėrsėri, pra ringjallet.
Pellazgėt, apo pellazgo-ilirėt adhuruan ato qė ua diktonte logjika e pastėrt, tokėn-nėnė, Dhemitrėn, qė e kishte prej dheut mitrėn e njohur tė rilindjes sė saj, qė i krijonte ēdo vit tė mirat jetėsore e ushquese, por kishte lidhje edhe me mrekullitė tė jetės njerėzore dhe ringjalljen e vazhdueshme tė natyrės.
Ky fakt, ky mit, kjo “e vėrtetė”, ėshtė e vėrteta e mitit. “Miti ėshtė edhe nė poezi, njė krijim i bukur mbi tė vėrtetėn”, siē thotė Aristidh Kola. “Nuk e ndryshon, nuk e meremeton, nuk e ēdukė atė, por vetėn e zbukuron”. Njeriu e pėrcjell fatin e natyrės sė ringjalur, jo tė njeriut tė ringjallur, tė cilėt e fusin kot tė ashtuquajturit “grekė”, pėrmes fesė, sepse askush nuk ka shkuar nė botėn e nėndheshme, pėr t`u ringjallur pėrsėri. Kjo ka qenė tėrėsisht e pa-kuptushme dhe “e huaj” pėr pellazgo-ilirėt.
Te iliro-pellazgėt kulti nuk ėshtė feja, por adhurimi; ndėrsa feja ėshtė vetė obskuratizmi, mbajtja e njerėzve me padije. “Njeriu ėshtė element i natyrės”, siq thotė Aritidh Kola , nuk durohet tė sundohet nga perėndia e padukshme dhe e panjohur e botės nga Lindja (gjeografike), por nga Toka-Nėnė, e nė kuptimin mitologjik iliro-pellazge ėshtė Dha-ma-te, pra, Dha-ma (mater)-te (tė gjitha); i dha nga mitra tė gjitha tė mirat e jetės sė pėrgjithshme.
Kjo gjė fillon ekskluzivisht prej Gadishullit Ilirik (Ballkanit), d.m.th. prej nesh, ku ka filluar pėr herė tė parė jetėn e tij njerėzore i gjithė njerėzimi, dhe ecė (shkon) drejt Lindjes, aty kah lind Dielli, tė cilin e quan Zot i madh apo UNIVERSI, e pastaj kalon nė drejtime tė tjera. Nė kėtė Gadishull ka filluar bota njerėzore dhe aspak nuk kanė qenė “grekėt”, por iliro-pellazgėt.
Gjarpri na ėshtė futur nė Greqi, prej Lindjes gjeografike, si kundėrpeshė. Ata nuk janė prej kėtu, por kanė ardhur me mashkullin prej Lindjes dhe e ka rrotulluar me plotė tė pavėrteta historinė. Sellena ėshtė bėrė prej miteve “greke” nė Zeus, dhe ky ėshtė simbol pėr ZOTIN, UNIVERSIN. Sellena ka qenė krijesė njerėzore iliro-pellazge, ndėrsa Zeusi ėshtė shtrembėruar nga Zoti, nė Zojs, nė Zeus, prej Zanit=Zā, etj. duke u larguar prej gjenezės. Zeusi ėshtė emėr mitologjik. Ne, nuk po merremi me origjinėn e emrave, por me logjikėn e tyre nga gjallesat e kėsaj bote tė vetėdijshme, sepse atyre u veshet nga diēka nga jeta e njeriut, pra ėshtė mitilogji.
Ndėrsa gjarpėri ėshtė gjallesė e fshehtė e nėntokės, dhe jo e mbitokės. Neriu i gjallė ėshtė i vetėdijshėm i mbitokės. I vdekuri, jo i gjalli, digjet ose i kthehet tokės, sepse nga toka tė gjithė janė krijuar, edhe tė gjitha gjallesat e tjera, pra edhe gjarpėrinjt. Nė nėntokė jetojnė gjarpėrinjt. Atje fshehen, por janė tė gjallė. Nė nėntokė “jetojnė” pėrgjithmonė tė dėnuarit prej UNIVERSIT, Zotit tė Madh, qė identifikohet me Diell, shpirtat e kėqinj; bota e nėntokės; edhe tė vdekurit qė i kthehen tokės, por nuk kthehen tjetėr me atė trup qė e kishin, sepse kur vdesin, sa tė ekzistojė toka nuk jetojnė mė, por “jetojnė” nė paraftyrimet tona; nė kujtimet tona; nė lidhjet tona me ta, pėrmes nesh; tė vetė pėrshkrimit tonė...
Nė nėntokė “jetojnė” vetėm demonėt, kryedemoni, njerėzit qė kane qenė tė kėqinj, hijet e zeza, si toka qė nuk shihet. Ku nuk ka diell, dritė, ka mundėsi qė tė jenė prezent edhe ata, pra nata ėshtė e zezė. Ata nuk hyjnė nė purgator ose pėrmirėsim e larjes sė borgjeve tė pavetėdijes dhe ata qė nuk hynė kėtu, nuk mund tė kalojnė nė jetė tė pėrjetshme, nė parajsė, pra nė qiell.
Gjarpėrinjt nuk hyjnė nė purgator, janė gjallesa tė pavetėdjshme e rrinė nė tokė. Ata e kanė njė veti tė vetėdijes sonė tė keqe, xhahilė, por jo tė tėrėn. Ate qė e lėshon Zoti prej dorės sė vet, thuhet qė e ha gjarpėri.
Dielli qė ėshtė Zot, ėshtė njė prej pesė elementeve tė natyrės: tokės, ujit, zjarrit e ajrit, fjala e perėndisė, si fjalė e vetme qė di, ėshtė e urtė, e prajtė dhe e menēur. Kėtė “fjalė tė perėdisė”, nuk e logaritin tė tjerėt, qė besojnė vetėm UNIVERSIT. Kjo ėshtė logjika iliro-pellazge.
Nga kjo logjikė e logaritur mirė, vetėm njė gjarpėr, qė ėshtė i dallueshėm, me lara tė bardha, jo fort i gjatė, qė e mbane nė tė dy duart hyjnia minoike, femėr, nga Kreta, e mbajnė si shembull tė veēantė edhe arvanitasit, sikurse gegėt, nė gjysmėn tjetėr tė shqiptarisė. Ai ėshtė gjarpėri i shtėpisė.
Pėr mendimin tim, gjarpėri i shtėpisė, ėshtė tjetėr nga gjarpėrinjtė xhahilė, qė i hanė njerėzit shumė tė kėqinj; janė shumė tė mirė e tė qetė, por me veti tė jashtėzakonshme. Kėtu duhet tė ndahen nga gjarpėrinjt e medicinės dhe nga gjarpėrnjtė e nėntokės apo tė fshehtė, tė xhunglės, tė ujit, etj.
Kemi njė studim pėr gjarpėrinjt iliro-pellazgė, por kėsaj here po i kthehemi kultit tė gjarpėrit edhe njėherė. Toka dhe Dielli, pra Dhemetra dhe Zeusi, si zotra, rrotullohet ēdo gjė rreth tyre, ku si bosht ėshtė boshti i tokės, pra, pėr ne qė jetojmė nė tokė ėshtė Nėna-Tokė, Dhemitra, Dha-ma-te. Njė ringjallje e tokės ėshtė nė vazhdimėsi, nė ēdo vit, dhe e ka si bazė FARĖN. Fara ėshte e bija e Dhemitrės-PERSEFONA. Vorroset nė tokė dhe nė pranverė rikthehet nė sipėrfaqen e saj. Por, nuk pajtohemi tėrėsist me ato qė i thotė ai pėr gjarpėrin, sepse as ai nuk i dallon llojet e gjarpėrinjėve prej njėri-tjetrit. Por, pajtohem me thėnien e tij monumetale se kjo ėshtė zgjatje e sistemit tė kultit iliro-pellazgė duke “harruar” gjatė shekujve shkakun fillestar nga fanatizmi fetar dhe atij i kanė dhėnė dimenzione tė tjera.
Ai e bėn njė gabim tė vogėl nga literatura greke qė e lidhė gjarpėrin me tė gjithė gjarpėrinjtė, por na tregon mirė pėr gjarpėrinjtė e shtėpisė, tė cilėt e kanė folenė pranė shtėpive tona e konsiderohet “i shenjtė”, sepse i mbledhė edhe brejtesit e orientive tona; janė shenjė e mirė, shenjė shėndeti dhe pėr tė gjithė familjet tona njė shenjė jetėgjatėsie. Shtėpia nuk pėson ngonjė gjė, por mbrohet. Ēdo shtėpi e ka gjarpėrin e vet, si gjarpėr i shtėpisė, siē e thekson Aristidh Kola nga pikėpamja popullore, pėrmes Muzafer Xhaxhiu, e quhet ora e shtėpisė apo bolla e shtėpisė. Ai ėshtė emėr i gjinisė femėrore, qė e tregon se lidhet me Vatrėn, zotnesha e shtėpisė.
Nė gjuhėn shqipe kjo ndeshet nė trajtat Vatra, Vatrė, zonja e shtėpisė, qė na lidhet me Nėnen dhe Atrium-in (latinisht), qė ėshtė Ati, baba dhe Atre.
Vatra ėshtė perėndesha iliro-shqipe; Venus ėshtė romake dhe Vesta ėshtė nė tė ashtuquajturėn gjuhė greke.
Nga variantet e pėrrallave mė famoze “E bukura e Dheut”, si psh. edhe nga Konstandin Kristoforidhi, thuhet se “e bukura” fshihej nė lėkurė gjarpėri. Motivi kryesor niset nga viset pellazgjike tė lashtėsisė.
Gjarpėri i shtėpisė ėshtė bardhė e zi, deri nė bisht. Edhe kėtij gjarpėri ia kam kushtuar njė lirikė tė kosiderueshme. Ai ėshtė gjallesė pozitive dhe e mbronė botėn fėmijėrore ilire; bijat e bijtė; ēdo gjė shtėpiake, njerėz, orendi e sende; prej armiqve tanė, ose tė atyre qė futen nė shtėpi, pėr qėllime tė liga e akceseve. Papritmas zbret nga trari kryesor i shtėpisė pėr kėto detyra...
Rreth motivit tė gjarpėrit nė kultin iliro-pellazg e kam njė temė tė re.
Ju pėrcilleni dhe lexone nė veēanti.

Brahim Ibish AVDYLI

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 45 vizitorë
Lexuar: 391 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
SI U SHPĖRNDA NĖ BOTĖ, “ZĖRI I KOSOVĖS”, ORGA...
E dielė, 19 nėntor 2017 - 01:51
ADRESAT DHE POSTIMI I ‘‘Z. K.“ NĖ VITET 1982-84 KY SHKRIM RIBOTOHET PAS 6 VITEVE, ME NJE SHTOJCĖ (HYRJE)!?..SEPSE, ĖSHTĖ E NJĖJTA SITUATĖ NĖ KOSOVĖ...PRA,...
GJENOCIDI I KRYENGRITĖSVE SERB NDAJ SHQIPTARĖ...
E hėnė, 16 tetor 2017 - 22:08
Tragjedinė mė tė madhe shqiptaret e Beogradit e pėrjetuan me fillimin e kryengritjes serbe gjatė vitit 1806. E cila kishte karakter gjenocidial ndaj shqip...
“Masakra e Reēakut...” - libėr i dėshmive tė ...
E shtunė, 16 shtator 2017 - 00:20
Pėrkitazi me botimin e monografisė "Masakra e Reēakut – Krim kundėr njerėzimit", grup autorėsh, nė gjuhėn angleze dhe ribotimin nė gjuhėn shqipe nga Instit...
PALEOLITIKU I PARĖ DHE EVOLUIMI I NJERIUT NĖ...
E dielė, 10 shtator 2017 - 21:27
(Nga mediat elektronike dhe veprat) Po e sjellim edhe njėherė ndėr mend se banorėt e hershėm tė Evropės sė Bashkuar dhe tė kontinentit, qoftė edhe me An...
SINGIDINUMI DARDAN APO BEOGRADI SHQIPTARĖ GJ...
E merkurė, 06 shtator 2017 - 22:40
Sipas shėnimeve arkivale turke tė TAPY-TEFTERIT, Perandoria Osmane e sundoi Beogradin gjegjėsisht Singidinumin dardan prej vitit 1521-1867, ky sundim do tė...
më shumë nga - Histori »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi