Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
HIPOKRIZIA E OTTO VON BIZMARKUT NDAJ LIDERIT TĖ LIDHJES SHQIPTARE TĖ PRIZRENIT NĖ KONGRESIN E BERLINIT MĖ 1878
Publikuar më 31 korrik, 2017 nė orėn 00:00 ( ) Histori |
Rrit madhësinë e shkronjave
Pikėrisht para 141 viteve mė pare qershor-korrik 1878 Kongresi i Berlinit kishte hyrė nė fazėn e tij pėrfundimtare dhe kishte sjellė kėto vendime dhe paragrafe ndėrkombėtare: “ Nė fakt me nenin 35 dhe 39 tė Traktatit tė Berlinit ėshtė formuluar shprehimisht se nė rrethet e cederuara*, si myslimat (shqiptarė-vėr. aut.), ashtu edhe tė krishterėt(serbė-vėr.aut.), do t’i gėzojnė lirisht pasuritė e tyre tė tundshme dhe tė patundshme”.

Pavarėsisht nga dispozitat e Traktatit tė Berlinit e drejta ndėrkombėtare publike nė fuqi nė tė gjitha kombet e qytetėruara mbron pronat private dhe nė kohė paqe nuk lejon asnjė lloj konfiskimi arbitrar. Pėr fat tė keq, Traktati I Berlinit dhe parimet e sė drejtės kombėtare publike qenė tė pafuqishme pėr tė na mbrojtur neve popullatėn autoktone shqiptare nga sanxhaku i Nishit dhe Kaza e Vrajės… autoritetet serbe bėnė atė qė as lufta civile dhe as ushtritė ruse nuk e kishin bėrė, duke konfiskuar kafshėt tona tė ngarkesės, kafshėt e punės veglat bujqėsore, farėn, prodhimet, duke pushtuar tokat tona, shtėpitė, depot, me njė fjalė u sollėn si armiku nė vend armik”
Pas Kongresit tė Berlinit fati i mė tepėr se 813 muhaxhirėve dhe pasurive tė tyre tė patjetėrsueshme atėbotė do tė kalonin nėpėr dyert e fuqive tė mėdha evropiane, pėr t’u shndėrruar nė golgotėn mė tragjike nė kėtė pjesė tė Rumelisė Ballkanike nga kontrakdiktat e krijuara politike.
Para Kongresit tė Berlinit, pikėrisht mė 16 dhjetor tė vitit 1877, ushtria serbe do ta fillojė fushatėn mė tragjike qė ėshtė zhvilluar ndonjėherė nė Ballkan kundėr popullsisė sė pambrojtur shqiptare tė Nishit dhe tė Toplicės! Divizionet serbe tė Danubit dhe Moravės ua kishin dhėnė flakėn 720 katundeve shqiptare dhe 8 vendbanimeve urbane ē’do shtėpi shqiptare digjej dhe shėndrrohej nė hi e pluhur! Varre massive ishin hapur gjithkund nė Nish, Leskoc, Kurshumli, Vrajė, kurse nėpėr lumenjėt si Nishava, Vėrlla dhe Morava notonin me qindra dhe mijėra kufoma tė shqiptarėve tė vrarė dhe tė hedhura nėpėr to. Vetėm se nė valėn e pare tė pėrgjekjeve tė shqiptarėve autokton nga Sanxhaku i Nishit dhe gjer nė Rrethinat e Vrajės do tė therreshin dhe vriteshin nėpėr pasuritė e tyre tė patjetėrsueshme mase 30 mijė shqiptarė: gra, fėmijė, pleqė dhe tė sėmurė tė shumtė dhe ate nė afat prej tre javėsh.
E Otto Von Bizmarku, kacelari hekurt i Gjermanisė sė bashkuar me njė indiferentizėm tė pa shoq do ta neglizhonte ideologun e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit Abdyl bej Frashėrin e Toskėrisė qė kishte shkuar atje nė Berlin pėr tė kėrkuar drejtėsi pėr tokat shqiptare qė po ndaheshin pamėshirshėm nga fuqitė e mėdha dhe popullatėn e saj qė po dėbohej padrejtėsisht nga pasuritė e tyre tė patjetėrsueshme stėrgjyshore do tė pritej nga Bizmarku me kėto shprehje idioteske: “Se nuk egzistuaka kombi shqiptarė dhe as Shqipėri si shprehje gjeografike nuk ka”! hej-hej, sa me tė padrejtė ligjėroi Kongresi i Berlinit mbi fatin dhe tragjedinė e muhaxhirėve tanė qė bridhnin atėbotė rrugėve tė pa shresė tė kėsaj bote qė ishte krijuar nga kontrakdiktat e interesave tė fuqive tė mėdha tė vendosjes.
Qeveria serbe mu pėr kėtė parregullsi tė Traktatit tė Shėn Stefanit dhe Kongresit tė Berlinit, nė tė gjitha viset e pushtuara shqiptare do tė vendorė diktaturė ushtarake, ē’do shqiptarė qė konsiderohej me vlerė do tė pushkatohej ose do tė therrej nga njėsitė ushtarake dhe njėsitė tjera tė parregullta tė komitave serb. Kėshtu qė me 6 janar tė vitit 1878 do tė pushtohej Vraja qyteti i fundit qė kishte mbetur i banuar me etnos shqiptarė gjer mė atėherė. Ku me 10 shkurt po tė atij viti qeveria serbe nė Vrajė do ta vendosė njė komision ekspertėsh ushtarak prej tė cilėve kėrkohej qė tė nxirreshin sa ma shumė pėrfitime teritoriale dhe ate duke biseduar me officerėt e huaj tentonin qė kėta tė fundit t’i bindnin se tokat e pushtuara padrejtėsishtbanoheshin mė pare nga serbėt.
Nė kėto rrethana, ē’do bashkėbisedues eventual shqiptarė e kishte tė ndaluar tė shprehej nė gjuhėn shqipe para tė huajve. Nga ana tjetėr, nė Vrajė menjėherė do tė fillojnė bisedimet pėr caktimin e kufirit tė ri nė Ristoc, vendbanin ky mes Bujanocit dhe Vrajės.
Marėdhėniet shqiptaro-serbe pas pėrfundimit tė luftės do tė hynin nė njė faze tė re dhe mjaft tragjike. Si pasojė e luftės, jo vetėm qė shqiptarėve ua grabitėn pronat dhe i larguan nga shtėpitė e tyre nė tėrsi si nga: Kosanica, Dobriqi, Toplica, Pllana e Madhe, Piroti, Kurshumlia, Prokupla, Leskoci, Vraja etj. por edhe u krijua tragjedia e muhaxhirėve. Ajo plagė nuk do tė shėrohet me asnjė ēmim dhe gjithėmonė do tė kulloj gjak! Sepse khjo ēėshtje ėshtė kontekst i pa zgjidhur i arbitrit ndėrkombėtar gjer mė tani mes Serbisė dhe populates autoktone shqiptare e dėbuar dhunshėm nga ato 720 katundet shqiptare dhe 8 vendbanimeve urbane qė Serbia edhe mė tutje po na i mbanė tė uzurpura.

Reshat AVDIU

12 korrik, Preshevė 2017

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 51 vizitorë
Lexuar: 415 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
Martirėt e Lirise dhe Demokracisė
E dielė, 14 janar 2018 - 16:11
Nė 70 vjetorin e ekzekutimit Nata e 14 janarit tė vitit 1948. Njė natė e zezė. Qielli qante papushim. Retė nxinin mbi Gjirokastėr. Gjėmimet ushtonin me ...
Nėntorėt e shenjtė tė pėrgjakur dhe tė pėrl...
E shtunė, 23 dhjetor 2017 - 02:18
Muaji Nėntor mund tė shpallet edhe muaji i shenjtė pėr shqiptarėt kudo qė jetojnė. Nuk ka nevojė ndonjė shpjegim ose arsyetim pėr shenjtėrimin e kėti mu...
Vlerat e njė promovimi
E merkurė, 20 dhjetor 2017 - 00:09
SUEDI - Malmö (Dr. Nusret Pllana, Terrori i Serbisė pushtuese nė Kosovė 1844-1999”, Intervenimi i Nato-s nė Kosovė, dokumentari Dėshmitė e Heshtura dhe Fl...
Ali Meta – mėsues dhe patriot i madh (1925-2...
E merkurė, 13 dhjetor 2017 - 21:39
Mėsuesi dhe patrioti Ali Meta i pėrket familjes sė madhe fisnike shqiptare tė Alimetėve tė Gjurgjevikut nė Kosovė e fisit Berisha, me tradita e kontribu...
SI MĖ MORI NĖ PYETJE UDB-a NĖ TIRANĖ?
E merkurė, 06 dhjetor 2017 - 15:23
ME SHKAS Ishte dhjetori i ftohtė i vitit 1998. Dhjetori me borė, ngrica dhe acar. Dhjetori mė i rėndė i UĒK-sė. Nė Tiranė mbahej Panairi i Librit, ku, do ...
më shumë nga - Histori »
 
 

© 2018 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi