Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
PALEOLITIKU I PARĖ DHE EVOLUIMI I NJERIUT NĖPĖR EVROPĖ (I)
Publikuar më 08 gusht, 2017 nė orėn 02:49 ( ) Histori |
Rrit madhësinë e shkronjave
(Nga mediat elektronike dhe veprat)

Shkencėtarėt gjermanė tė Universitetit tė Mynihut mendojnė se miliona vite p.e.s., njė ngjarrje e rrallė kozmike e shpėrthimit yjor, ka ndikuar mė sė shumti nė planetin tonė, ku janė zhvilluar ndriēime tė jashtėzakonshme nė kėtė planet, duke shkėlqyer pandėrprerė pėr njė kohė tė shkurtėr dhe pas disa javėve apo muajve ndriēimi ėshtė venitur. Ky shpėrthim yjor lėshon kaq shumė energji tė rrezatimit, sa Diellit, qė ėshtė njė yll i vogėl pranė tokės, do t`i duheshin 10 miliardė vjet pėr tė ndriēuar.
Konsiderohet se kėshtu ndryshoi klimėn e planetit tonė. Mė e mira klimė se sa nėpėr rrethe tė ekuadorit nė Afrikė u krijua nė fund tė Evropės dhe nė lindje tė saj, por konsiderohet se “nė Afrikė kishte jetė”, edhe pse atje klima ndryshoi e ishte mė pranė ekuatorit; u krijuan savanėt e sahara, etj.; dhe ndryshimet e klimės sollėn ndryshime tė mėdha tė jetės sė zonės.

Dinosaurėt kanė vdekur 65 milion vjetė p.e.s. Zhdukja e tyre ėshtė njė pikėpyetje e madhe. Ajo ka mbetur e paqartėsuar. Janė zhdukur nė masė tė madhe dinosaurėt, e ky ėshtė njė shkatėrim i pėrmasave tė mėdha. Kjo gjė ėshtė njė enigmė tė veēantė e tepėr tė pabesueshme pėr njerėzit.
Ka disa hipoteza pėr zhdukjen e tyre dhe hipoteza me e afėrm te njeriu na del hipoteza qė planetin tonė e kanė goditur meteoridė dhe kanė shkaktuar vdekjen masive tė dinosaurėve. Dinosaurėt e patėn banuar tėrė planetėn tonė rreth 165 miliona vite p.e.s. Rruga e ardhjes nėpėr tokė prej Amerikės nė Evropė ėshtė si njė hipotezė, sikur atėherė nuk ishte e ndarė me uj tėrė toka nė planetė dhe ishte si njė “Superkontinent”, qė e quajnė ”Pangäa”, por mbetet vetėm njė hipotezė pėr kohėn kaq tė lashtė.
Sipas disa shkencėtarėve paleologė, njė gjallesė prej tyre, raptorėt, kanė disponuar metoda sociale nė mes tyre pėr tė mos i kuptuar gjallesat e tjera mishngrėnėse dhe pėr dominimin e tėrė rruzullit tokėsor. Por, fati e deshi qė edhe ata u zhdukėn. Ka disa hipoteza pėr zhdukjen e tyre, tė cilat quhen “teori”, por hipoteza duhet 3 herė tė vėrtetohet, e pastaj mund tė quhet teori. Disa e quajnė shkatėrrimin e tyre “fatlumi”, e disa “supernova”. Kėtu ėshtė vetėm vija e ndarjes, ku kafshėt u shkatėrruan dhe njerėzit e filluan rrugėn e zhvillimit tė tyre. Kėshtu filluan goditjet e fuqishme e disa meteoritėve e deri te shpėrthimet e shumta tė vullkaneve, nė tė njėtėn kohė. Vullkanėt e kanė pasur tė njėjtėn arėsye, goditjet, por edhe shpėrthimin nga toka...
Sidoqoftė, po nisemi nga krijimi i njerit tė parė, pra origjinėn e njeriut. Po tė shikojmė origjinėn e njeriut tė parė, ose duhet tė biem pré (ithar) i feve dhe i tregimeve fetare, qė konsiderohet se fillojnė me gjuhėn shqipe, e tė cilat janė shumė tė vona . Librat e feve janė tregime tė pabesueshme, sa i pėrket origjinės sė njeriut, dhe duhet t`i besojmė shkencės, mė parė se feve. Kur t`i besojmė shkencės, e kemi evoluimin e njeriut nga majmuni, njėrin nga kėta Charles Darwinin me teorinė e tij tė evolucionit. Dhe, nuk po ndalemi nė teori, por vetėm nė njė pikė: tė gjitha gjallesat e gjalla i janė nėnshtruar seleksionit tė tyre natyror. Tė gjithė autorėt e botės i fillojnė shkrimet me majmunin. Kėshtu paleolitiku (pra, parahistoria e botės sė gjėrė) bazohet nė shkrimet e tyre prej gjenezės sė parė tė botės dhe pjesa dėrmuese e tyre janė mė shumė hipoteza pėr njė kohė kaq tė largėt, se sa janė teori. Nė pėrgjithėsi fillojnė prej Afrikės, qė ėshtė kontinenti mė i nxehtė, se sa prej kontineteve tė tjera. Ato bazohen nėpėr disa prova tė shkencės sė tyre e mendimi im ėshtė se bazohen nė radhė tė parė tė provave tė diskutueshme. Aq mė shumė kėto prova qė tė shtohen, ka aq mė tepėr mundėsi tė diskutimit...
Por, ēka do tė thotė sipas Wikipedia Org, histori gjenealogjike/prejardhje e njeriut? Gjenealogjia e njeriut fillon nga prejardhja e njeriut tė parė, tė cilėn e marrin si evolucion dhe tė tjerėt pas tij qė cilėsohen si pasardhės.
Evolucioni i njeriut filloi nė opinionin e sotėm me ndarjen e paraardhėsve tė fundit dhe shimpanzat nga popullsia e pėrbashkėt. Njėherė, ka vetėm hipoteza. Cila nga kėto dy nėnpopullata ka qenė, nėse kjo ėshtė e sakte, kanė rrjedhur prej tyre njerėzit e parė, dhe janė quajtur Hominini.
Kjo hipotezė me kohėn ėshtė shndėrruar nė teori. Homininae rredh prej kėtyre dy nėnpopullatave, Pongo dhe Gorilla, tė cilėt e kanė dhėnė Paninin e prej tė cilėve ka lindur Hominini dhe Homo.
Historia e suksesit tė njeriut ka filluar gati shtatė milion vjet mė parė, siē thotė Stefan Greschik, nė historinė e tij tė evolucionit tė njeriut, dhe e lė njeriun “nė Afrikė”, i cili e ka populluar tėrė rruzullin tokėsor.
Njė numėr nė rritje tė fosileve tė ruajtura mirė nga rajonet e ndryshme tė Afrikės, Azisė e Evropės, i ka zgjeruar tė gjitha njohuritė e njėriut nė lidhje me paraardhėsit e tij, por nuk dėrgoi nė asnjė marrėveshje nė lidhje me jetėn dhe shpėrndarjen e tyre nė kėto zona. Kjo ėshtė shkaktuar edhe nga fakti se nėnrendimi sistematik i disa gjetjeve njėshe si dhe lidhja me disa pasardhės tė sė njėjtės gjini, i ka lėnė disa paraardhės tė tė njėjtit sistem me speciet e tjera prehistorike “tė diskutueshme”, sepse hulumtimi u zhvendos "nė kufi apo edhe mė tej punėn analitike tė materialit tė dhėnave dhe metodave nė dispozicion." Pra, kėto hallka kanė mbetur pa lidhje tė mirėfilltė....
Shtatė milionė qė ka filluar jetėn e tij njeriu i parė e tre e gjysmė miliardi vjetėsh, siē thotė Britta Pawlak. Jeta ka filluar nė botė, nė formėn e njė qelizorėve, e shumė mė vonė ka ardhur deri te bimėt dhe kurrizorėt. Para-ardhėsit e hershėm tė Homos kanė rrjedhur prej mbetėrisė sė kafshėve.
Kafshėt e egra pėrbėnin njė kėrcėnim pėr paranjeriun dhe e bėnin vendin e jetesės sė tij tė pamundur. Kėshtu, ai gradualisht, prej njeriut primitiv, i ka zhvilluar edhe mjetet dhe strategjitė e gjuetisė dhe ka filluar nė shumė fusha pėr tė bėrė gjėrat e natyrės nė dobi tė tij. Kjo ėshtė ndėr tė parat qė tė thuhet pėr njeriun e parė, pra paranjeriun, i cili ėshtė gjysmė-kafshė.
Njė tipar i rėndėsishėm qė e dallon njeriun nga gjitari, ėshtė ai duke ecur nė kėmbė. Kjo e ka avantazhin e tė pasurit duart e tij “tė lira”, qė tė pėrdorė ato pėr gjėra tė tjera, qė i duhen. Vetėm majmunėt janė nė gjendje pėr njė kohė tė caktuar pėr tė shkuar dhe ecur drejtė, si njeriu. Njeriu mund tė bėjė me duart e tij njė shumicė tė aktiviteteve motorike, si veprimtari. Njerėzit e parė, fillestarėt, paranjeriu, janė tė lidhura mė ngushtė me tė gjitha vetitė e kafshėve, qoftė edhe me njerėzit. Sot hulumtuesit janė tė pajtuar nė tė vėrtetė se njeriu nuk ėshtė i zbritur nga majmuni. Njerėzit dhe majmunėt i kanė tė njėjtit paraardhės. Kjo gjė ėshtė tepėr e diskutueshme. Nėpėrmjet hulumtimeve dhe krahasimeve gjenetike, ėshtė vendosur se disa majmunė kanė disa ngjajshmėri me vetitė tona dhe janė tė lidhur pak mė “ngushtė” me ne, siē ishte supozuar kėshtu qė tė jetė mė parė, por nuk janė tė pėrfshira njėanshmėrisht nė termin "Hominid" (Njeri), sepse njerėzit janė modern, sikur Homo Sapiens. Tė gjitha llojet paraprake tė njeriut, duke i pėrfshirė shimpanzat dhe gorillat nė kėtė grup, nuk i kanė tė gjitha vetitė paraprake me paraardhėsit e denjė tė njeriut. Paraardhėsit tanė janė zhdukur.
Evolucioni ėshtė zhvillimi i njė organizmi gjatė njė periudhe tė gjatė, nė tė cilėn karakteristikat e trashėguara gradualisht ndryshojnė prej paranjeriut deri nė Homo habilis dhe Homo erektus. Tani besohet se mishėrimi filloi rreth shtatė deri nė pesė milion vjet mė parė. Paraardhėsit e Homos dhe shimpanzat, qė janė kushėrinjtė mė tė afėrt tė njeriut nga mbretėria e kafshėve, janė tė ndara nga koha e lindjes dhe zhvillimit tė njerėzve (tė Homos). Ajo qė e dallon njeriun nga tė gjitha krijesat e tjera tė gjalla, ėshtė truri i tij i veēantė; i sofistikuar dhe i fuqishėm. Inteligjenca e tij komplekse ia ka mundėsuar tė jetė mė largpamės dhe tė mendojė nė shumė ēėshtje strategjike tė mbijetesės. Ai kėshtu e zbuloi nė kohėt parahistorike zjarrin, e cila ėshtė frikė nga shumica e kafshėve dhe njerėzve, sepse mund tė jetė “i rrezikshėm”, por i shėrben njeriut tė pjekė; tė ziejė e tė ngrohet. Ndėr tė tjera ka zhvilluar me kohė edhe njė gjuhė tė veten, e cila ėshtė e ndryshme nga tė gjitha metodat e komunikimit tė kafshėve. Me gjuhė i shprehin mendimet apo ndjenjat e ndėrlikuara. Tė gjithė banorėt e kėsaj toke dikur kishin njė paraardhės tė pėrbashkėt e njė gjuhė tė pėrbashkėt-gjuhėn nėnė.
Ne duhet tė shpjegojmė se ēka janė mutacionet. Pjesa e njė molekule ėshtė ADN-si. Njeriu pėrmban gjenet nė trup, tė cilat aty janė mbajtur. Ēdo qenie e gjallė ka gjene nė tė cilat informacioni i tij gjenetik ėshtė i parapėrcaktuar, si formė e trupit dhe sistemet e ngjyrave, pėr aftėsi tė caktuara apo dobėsitė, dhe mjaft karakteristika tė tjera. Gjenet kalojnė prej njė lloji tė caktuar dhe brenda llojit tė gjenezės sė vet; ai ėshtė i njėjtė; sikurse kalon nė gjeneratat e ardhshme. Janė subjekt qė veprojnė pėr tė ndryshuar nė tė gjitha speciet e kjo mund tė shpjegohet me tė ashtuquajturat "mutacione". Ky term vjen nga latinishtja "mutatio", i cili do tė thotė "kėmbim", “ndėrrim” ose "ndryshim".
Njė ndryshim, ndėrrim ose kėmbim mund tė ndodhė me gjenet e caktuara. Mutacionet gjenetike janė njė trashėgim i largėt dhe i eksploruar plotėsisht. Trashėgimia e mutacionit mund tė ndodhė rastėsisht, ose tė jetė shkaktuar nga disa faktorė. Modifikimet e tilla gjenetike, nė disa raste tė ēojnė nė faktin se njė qenie e gjallė ėshtė mė mirė ose jo mė praktike; por ata edhe mund tė kenė njė efekt pozitiv. Dhe, si njė lloj i qenieve duhet tė pėrshtatet nė mėnyrė optimale pėr vendbanimin qė e zėnė.
Ka karakteristika tė dobishme qė mbizotėrojnė e ka individė gjithnjė e mė shumė tė cilėt humbin nga lloji i vet i qenies. Nė evolucion, mutacionet janė parakusht thelbėsor pėr njė organizėm dhe qenia pėrshtatet nė hapėsirė, pėr arritur zhvillimet “mė tė larta” tė tij.
Kjo ishte gjithėsesi e mjaftueshme pėr njė sqarim. Sipas tė gjitha gjasave, siē thonė hulumtuesit e botės, Homo Astralopithecus jetonte rreth 3,9 deri nė 3 milion vite p.e.s. nė Afrikėn Lindore. Pas tij, Homo erectus jetonte po aty dhe Azi tė Vogėl 1,8 milion vite e deri nė 40 000 p.e.s. Homo erectus-i ka patur pėrgjithėsisht 1000 centimetėr kubik trurin e tij tė kohės sė gurit. Por, Homo Neanderthaler ishte nė Evropėn Jugore, tė Mesme, Lindore e nė Para-Asi (Turqia Veri-perėndimore) 270`000 deri 200`000 vite p.e.s.
Ky ėshtė sensacioni i parė i tėrė botės shkencore. Dihet se na mungojnė zbrazėtirat e gjetjeve arkeologjike dhe antopologjike. Por, e vėrteta ėshtė kėtu: Homos Neanderthaler ishte njeriu i Evropės dhe jetonte kėtu 270`000 e 200`000 vite p.e.s. Kur ishte pak mė ftohtė Evropa, krahas Homo erectus jetonte Neandethaler, si fqinj i tij. Ai nuk kishte mė tepėr se 30% muskuj, si njeriu i sotėm; kishte 1500 centimetėr kubik trurin e vet; ka gjuajtur zogjtė kur fluturonin; ka ndezur zjarrin; i ka varrosur njerėzit e tij; gratė i kishin duart mė tė forta e zbukuronin qafat me dhėmbė tė dhelprave, rruza fildishi dhe unaza gishti; ndonjėherė edhe burrat e stolisnin veten e tyre.
Ai ishte i qualifikuar nga ekspertėt me emrin Homo-Njeri. Pėr tyre ėshtė krijuar “njeriu i ditur i tė diturve”, pra Homo sapiens sapiens.
Pra, Neanderthaler ka jetur nė Evro-Azi dhe ka qenė nė Evropėn e Mesme, tė Jugut dhe tė Lindjes, sikuse vinė edhe gjetjet e tjera prej Turqisė sė sotme deri nė Irakun Lindor dhe pjesėrisht tė Azisė Qendrore, deri nė Tagjikistan dhe Altai. Mirėpo ka banuar paralel me Homo erektus dhe Homo sapiens. Nė mėnyrė shkencore ėshtė quajtur Homo neanderthalensis dhe ėshtė deri nė krijimin e Homo sapiens sapiens. Pra, nė vitet 30`000 p.e.s. pėrfundoi.
Sipas pėrcaktimit tė studiusit suedez, Karl Lineu, siē na njofton Ali Eltari-Lapi, njeriu ėshtė futur nė Mbretėrinė e Kafshėve; te tipi i Kordatėve, klasa e Gjitarėve, rendi i Primatėve, familja Hominide, specia Homos, gjinia Homo sapiens dhe nėngjinia Homo sapien sapiens.
Qė tė mėsojmė mė shumė pėr Paranjeriun, Homo erectus, Neanderthaler dhe Homo sapiens, duhet t`i shikojmė tė gjitha mediat elektronike dhe librat. Ndėr tė gjitha tė pavėrtetat dhe diskutimet qė vinė nėpėr mediat elektonike, mediat e veēanta pėr paleontologjinė, veprat, etj. po e themi njė gjė pėr Homo Neanderthalen, se nuk ka qenė e vetme nevoja e zjarrit pėr zierje, pjekje, por vetėm pėr thyerjen e ftohtėsisė dhe ngohje, sepse Evropa ka pasur njė rrymė tė ftohtė, kah mesi e mė tutje.
Eshtrat janė gjetur nė Evropė, Afrikėn Veriore dhe Azisė sė vogėl. Nga gjetjet e fosileve tė tij, ėshtė quajtur Lugina Neanderthalerit, qė ndodhet pranė Dyzeldorfit. Nėse i keni lexuar tė gjitha punimet e mia, e mbani mend se Dyzeldorfin me rrethinėn e gjėrė, deri te tri qytetet, tė cilat janė tė njohura pėr miniera dhe gėrmime, ėshtė rajoni ku janė ngulitur ilirėt, pra pellazgo-ilirėt, nga kanė rrjedhur “jermanėt”, pra “gjermanėt”.
Nė tė kaluarėn kur ka jetuar Neanderthaler, nga njė valė e rrėmbyeshme tė tė ftohtit, si akull (Ice Age), u zhvendos nė shpella tė thellla dhe ngrohej nga zjarri. Pėr kėtė i bėri edhe rrobat nga lėkurat e kafshėve.
Unė nuk pajtohem tėrėsisht ēka shkruan kjo autore, nga shkrimet e tjera pėr paranjerėzit, apo nga mjetet e tjera elektonike dhe librat, por po ndalemi pak pėr pjesėn e fundit, Homo sapiens sapiens, i dituri i tė diturve njerėz, apo siē e titullon kjo autore: Cro-Magnon-Mensch.
Kur u zhduk Neanderthaler, rreth 30`000 vjet p.e.s. nė kohėn lashtė tė akullnajave, ka qenė afėr zhvillimi i njeriut tė diturve i ditur, Homo sapiens sapiens, Cro-Magnom-Njeriu, i thėnė mė ndyshe “njeriu i kohės sonė”. Ai kishte me tė vėrtetė shije tė gjėrė artistike dhe ndjenja tė forta fetare. Ishte i ndikuar fort nga njerėzit dhe nuk ndryshonte nga njerėzit e sotėm modern.
Cro-Magnon-Njeriu quhej kėshtu prej shpellės ku ėshtė gjetur nė Francė, nė Evropėn Jugore, nga fundi kohės sė akullnajave nė Evropė, ėshtė direkt stėrgjyshi i jonė, qė e kemi titulluar “Homo sapiens sapiens”. Pamja e tij e trupit i ngjanė njeriut tonė modern. Trurin e tij e kishte nė tė njėjtėn masė me trurin tonė. Kishte shije tė vėrtetė dhe shumė aftėsi artistike. Gjithashtu janė zbuluar shpella tė shumta me piktuara tė shumta nga koha e tij. Nė anėn tjetėr, Njeriu Cro-Magnon, apo siē e quajnė disa tė tjerė Kromanjoni, kishte edhe ndjenja tė mira fetare. Varret e gėrmuara pėr kėta na sugjerojnė se tė vdekurit ishin varrosur solemnisht.
Kah fundi i Epokės sė Akullnajave, e cila ėshtė rreth 15.000 vjet mė parė, Paleolitiku i hershėm, sipas disa shkencėtarėve tė Evropės, e cila i zė vitet 35`000 deri nė 10`000 vite p.e.s.; e pėrpara ėshtė Paleolitiku i mesėm, prej viteve 120`000 deri nė 35`000 vite p.e.s., ku janė zbuluara gjurmė tė vėrteta tė ilirėve nė Ilirinė e Jugut (Shqipėri e sotme), temperatura u rrit dhe akullnajat filluan tė shkrihen gradualisht. Kėshtu, edhe jeta nė vend tė vetmuar e njerėzve tė lashtė ndryshoi. Ata ndėrtuan vendbanimet nė lumenj dhe nė pyje. Filluan tė zbutnin qentė dhe kafshė race tė tilla, si dhi, dele e lopė. Nė vend se tė jenė, si mė parė, si gjuetar e mbledhės tė gjėrave, filluan tė kultivojnė bimė pėr ushqim pėr veten e tyre.
Arif Mati thotė se nė Pelolitikun e hershėm ushqimi i popujve tė hershėn evropianė, qė ishin kryesisht pellazgėt, kanė qenė frytet e lisit, lčndat, plot amidon, me shije tė idhtė. Ai thotė: “ngrėnės tė lėndėve tė lisit” (gegėrisht d.m.th. lčdha, lenda tė lisit). Periudha pas-akullnajave fillon nga viti 10`000 deri nė 6`500 vite p.e.s, kur fillon kultura bujqėsore dhe e drithėrave nė Gadishullin Ilirik (Ballkan) dhe rajonin danubian.
Kėtė gjė e thamė njėherė sa pėr dijeni e po e kthehemi mė tutje punimit tė Britta Pawlakut. Me kalimin e kohės, grupet e ndryshme etnike vazhduan tė zhvillohen mė tutje dhe janė shfaqur pak nga pak grupet e veēanta.
Njeriu pėrshtatet nė mėnyrė optimale me formėn e jashtme tė tij. Ka karakteristika tė veēanta, qė janė pėr vendbanimin e tij.
Grupet etnike, me kalimin e kohės, u vendosėn nė rajone tė ndryshme. Nė fillim, ishin tė pėrzier me “tė tjerėt”, edhe me grupet e veēanta etnike.
Ndonjėherė ishin nė papajtueshmėri apo ndėr luftime njėra me tjetrėn. Por e themi se ishte fjala pėr rajone tė tokės, sepse bota ishte shumė e madhe pėr njeriun e asaj kohe, i cili nuk kishte as mjete tė udhėtimit pėr atė pjesė. Civilizimi i njerėzimit po krijohej dhe u krijua.
Nė fund, termi "civilizim" vjen nga fjala latine "Civis", qė d.m.th. "qytetar". Qytetari iu referua pėrmirėsimit tė kushteve tė jetesės sė njerėzve, tė cilėt janė krijuar nga pėrparimi i shkencės dhe teknologjisė.
Njeriu i zhvilluar nė jetėn e komunitetit ėshtė njė kulturė qė ėshtė formuar nė komunitet. Kjo gjė vjen nga pėrmbajtja ideologjive, tė besimeve, tė vlerave, tė normave, strukturave shoqėrore dhe tė kuptuarit e artit.
Tė tjerat, do t`i shohim nė vazhdimėsi...

Brahim Ibish AVDYLI

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 45 vizitorë
Lexuar: 337 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
SI U SHPĖRNDA NĖ BOTĖ, “ZĖRI I KOSOVĖS”, ORGA...
E dielė, 19 nėntor 2017 - 01:51
ADRESAT DHE POSTIMI I ‘‘Z. K.“ NĖ VITET 1982-84 KY SHKRIM RIBOTOHET PAS 6 VITEVE, ME NJE SHTOJCĖ (HYRJE)!?..SEPSE, ĖSHTĖ E NJĖJTA SITUATĖ NĖ KOSOVĖ...PRA,...
GJENOCIDI I KRYENGRITĖSVE SERB NDAJ SHQIPTARĖ...
E hėnė, 16 tetor 2017 - 22:08
Tragjedinė mė tė madhe shqiptaret e Beogradit e pėrjetuan me fillimin e kryengritjes serbe gjatė vitit 1806. E cila kishte karakter gjenocidial ndaj shqip...
“Masakra e Reēakut...” - libėr i dėshmive tė ...
E shtunė, 16 shtator 2017 - 00:20
Pėrkitazi me botimin e monografisė "Masakra e Reēakut – Krim kundėr njerėzimit", grup autorėsh, nė gjuhėn angleze dhe ribotimin nė gjuhėn shqipe nga Instit...
PALEOLITIKU I PARĖ DHE EVOLUIMI I NJERIUT NĖ...
E dielė, 10 shtator 2017 - 21:27
(Nga mediat elektronike dhe veprat) Po e sjellim edhe njėherė ndėr mend se banorėt e hershėm tė Evropės sė Bashkuar dhe tė kontinentit, qoftė edhe me An...
SINGIDINUMI DARDAN APO BEOGRADI SHQIPTARĖ GJ...
E merkurė, 06 shtator 2017 - 22:40
Sipas shėnimeve arkivale turke tė TAPY-TEFTERIT, Perandoria Osmane e sundoi Beogradin gjegjėsisht Singidinumin dardan prej vitit 1521-1867, ky sundim do tė...
më shumë nga - Histori »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi