Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
PALEOLITIKU I PARĖ DHE EVOLUIMI I NJERIUT NĖPĖR EVROPĖ (II)
Publikuar më 21 gusht, 2017 nė orėn 19:29 ( ) Histori |
Rrit madhësinë e shkronjave
(Nga mediat elektronike dhe veprat)


Kėshtu filloi nė radhė tė parė njeriu tregtinė, duke shkėmbyer gjėrat me ushqim dhe objekte, jo me tė holla, por nė kuptimin “tė jap dhe tė marr”. Ai ėshtė banor i vendbanimeve tė veēanta tė komuniteteve tė fshatit dhe me kalimin e kohės u krijuan edhe qytete tė tėra. Si valutė e parė u prezantua paraja dhe erdhi mė vonė shpikja e shkrimit.
Nga shkenca tė hershme e njerėzimit kėrkojmė vazhdimisht tė gjėjmė se cilat janė shkollat e asistuara apo cilat mėsime janė pėrcjellur te gjeneratat e reja. Me kohėn, njerėzit ishin caktuar nė pozicione tė ndryshme tė pushtetit dhe pėr tė organizuar bashkėjetesėn. Sė pari ishte e para apo i pari i fisit, mė i vjetri e mė i dituri. Kjo dėrgoi nė betejat e hidhura pėr pushtet, ndikim dhe famė. Etnitė filluan gradualisht tė luftojnė me njėra-tjetrėn dhe njeriu ka evoluar vazhdimisht. Aftėsitė e tij tė jashtėzakonshme ia kanė mundėsuar atij tė zbulojė e tė shpikė apo tė krijojė mundėsi tė mėdha pėr njė jetė mė tė mirė se sa brezat parapak. Ndonjėherė, me kėto prova, kanė shkaktuar dėme tė tjera apo shkatėrrim e humbje.

Por, ne po e shpjegojnė njėherė ēka ėshtė antropologjia dhe me ēka merret ajo. "Mėsimi pėr njerėzit" apo “Shkenca pėr Njeriun” ėshtė emri qė i pėrfshinė tri shkolla shumė tė ndryshme tė mendimit: 1) Shkencat natyrore, prej tė cilave vie Biologjia, me tė cilėn merret njeriu; krijimin, zhvillimin e llojin e diferencave tė tij me gjallesat e tjera dhe kafshėt; pra llojet e njeriut dhe gjallesat e tjera, por edhe me bimė, madje i krahason kėto specie me anėn morfologjike dhe fiziologjike tė tyre; 2) Shkencat humane, nė tė cilat kjo disiplinė priret qė tė shqyrtojė diferencat e ndryshimet e kombeve tė tjera dhe mėnyrat e jetesės; skemat kulturore; apo i krahasojnė njėrėn kulturė me kulturėn tjetėr, duke pėrfshirė tė gjitha fushat e kulturės dhe shoqėrisė, si p.sh. ndėr tė tjera, sociologjinė, psikologjinė sociale, etnologjinė, historinė, gjuhėsinė, arkeologjinė dhe etnologjinė; 3) Shkenca filozofike, e cila i grumbullon tė gjitha rezultatet e hulumtimeve; i reflekton kėto discilina ndėr mėsime tė pėrgjithshme tė shkencave tė tjera. Nė fakt, kjo shkencė ėshtė kryesorja e shkencave, i paraprinė kėto mėsime tė tė gjitha shkencave.
Antropologjia ėshtė shkenca e njeriut. Anthropos, nė greqishten e vjetėr, ἄνθρωπος, do tė thotė “njeriu”; dhe “logie”- mendje, informim i saktė, logjike. Pra “anthropologie” do tė thotė “mėsim pėr njeriun”.
Nė botė dhe mjaft vende evropiane ėshtė e kuptueshme se kėtu kryesisht ėshtė fjala pėr njė shkencė. Antropologjia shkencore apo fizike e konsideron tė themeluar qenien njerėzore prej evolucionit e kėndej, pra duke ndjekur mirėfilli teorinė e evolucionit nga Charles Darwini, si njė qenie biologjike.
Ne po i kthehemi edhe njėherė revistave paraprake, si revistės gjeografike tė Gjermanisė, me redaksinė e saj nė Hamburg, numrit tė qershorit 2009, nė tė cilėn tregohet pėr kėrkimet adekuate arkeologjike tė Gjermanisė jugore, nė Schwäbischen Alb, tė cilėn nuk e ka sqaruar askush deri mė tani se prej kah i rrjedh emri Alb dhe se ēka do tė thotė A-L-B, nė tė cilėn ėshtė gjetur njė figurė, krahas shumė tė tjerave, figura magjike e njė gruaje, qė mendohet se tė gjithė (burrat) ishin “tė lidhur”, pra besonin nė grua.
Shkencėtarėt ia japin emrin romak “Venus”, e cila lidhet me zotneshėn greke “Vesta”, qė do tė thotė “Gruaja”, gjinia, femėr, me organin gjenital, jo fort banale, nga respekti i tė gjithėve pėr tė, e veēanėrisht tė atyre qė me pėrkushtim e gėdhendin, ndėrsa ajo mund tė ishte “Vatra” shqipe, “Vesta” greke, si zoti i qerdhes sė tyre e lidhur me vatrėn tonė, zonjėn e shtėpisė, meqė figura e tregonte pikėrisht kėtė gjė, pa anėn gjenitale.
Nga mitologjia po e marrim se ēka do tė thotė Vesta. Ajo ėshtė vatėr, me zjarr tė ndezur, pėr tė zier, pjekur e ngrohur tė gjithė, si nė shtėpinė e tyre, e cila ėshtė vetė natyra, shpirti e zemra e fiseve pellazgo-ilirėve, apo siē e thotė autori Wilhelm Vollmer, se janė: “Gemüter der alten pelasgischen Volksstämme”, qė ėshtė mė e thella njohuri, dije e tė vėrtetės pellazge.
Shkenca e jonė e origjinės njerėzore fatkeqėsisht ka mbetur ende nė mes tė kthetrave “greko-romake” dhe nuk del prej tyre, pavarėsisht se historia na thotė diēka tjetėr, por ne nuk po lidhemi aktualisht nė kėtė pikė, vetėm se po ndėrlidhemi me emrin e vendit “A-L-B”, i cili nuk i pėrsėritė Alpet, por emrin origjinal. Ne po nisemi tekstualisht prej kopjuesve tė dytė, romako-latinėve, dhe do tė kuptojmė ngjashmėrinė me ALBA-LONGA, pranė Romės, e cila e vendosė mė tutje kėtė ēėshtje, qė nga themelimi i saj prej Trojės (e shėnuar gabimisht “Troy”) origjinėn e parė tė Albanėve tė shpėrngulur nga dheu i tyre i parė, atdheu. Ne themi edhe sot, trojet tona, trolli, trualli, vatra.
Shkencėtarėt gjermanė kanė konstatuar edhe vjetėrsinė e tyre, pėrveē asaj se ėshtė nė ALB, pra Schwäbischen Alb, e cila zė njė hapėsirė tė Gjermanisė jugore, malet e larta mbi Danub, tė cilės i thonė vendasit Donau. Njėqind herė e kam vizituar kėtė hapėsirė mbi Ulm (ėshtė i ulet, poshtė, nė rrafsh, pra Ulm-qė ulet mė poshtė), sikurse mė lartė se Ulmi ėshtė Stuttgarti, i cili lidhet me gjuhėn shqipe, tė qytetit tė maleve Alb, tė rrethuar me gardh (gart), pra me “murin rrethues” tė qytetit, sikurse nė Zvicėr, ne po e marrim edhe njė qytet, Winterthur, i cili ėshtė “i thurur” me gardh (gart), etj. Pjesa dėrmuese e kėtyre emrave janė tė shpjeguara vetėm pėrmes gjuhės shqipe.
Tė mos mė akuzojnė pėrsėri njerėzit qė nuk mendojnė aq larg “ti po e bėnė edhe njėherė tėrė Evropėn shqiptare”, po ndalem nė kohėn e kėtyre gjetjeve arkeologjike nė Schwäbischen Alb, tė cilat i kanė lėnė vetė shkencėtarėt (me saktėsi) tė vendosura rreth 40`000 vjet p.e.s. e kėtej.
Shkencėtarėt e kanė bėrė edhe njė provė tė jetės sociale tė parahistorisė dhe e kanė ndėrthurur jetėn e pėrgjithshme tė asaj kohe, tė kohės sė pale-ontologjisė, tė cilat lidhen me historinė e filozofinė, por, mjerisht, mė duhet tė them se ata notojnė vetė nėpėr mugėtirėn e historiografisė evropiane dhe botėrore, sepse ajo ėshtė mbjellur nga ata qė nuk na duan tė mirėn...
T`ua shpjegojmė evropianėve njė fjalė popullore, tė cilėn asnjėherė nuk e kanė dėgjuar prej kombit shqipfolės, se ēka do tė thotė evropa (europa) me fjalė tė protogjuhės, e deri sot tė gjuhės shqipe: eu-ropa, rash copa, u kėputa, mė kėputi puna, edhe vetė nėpėr lumej tė gjatė, si danubi, deri nė skaj tė tij.
Duhet tė mos rrėshqasim nėpėr mugėtirėn “greke” e “romake”, sepse kėto “kultura” tė mbjella nė vazhdimėsi dhe njėra pas tjetrės, nuk kanė pasur si qėllim tjetėr pos tė shkatėrrojnė kulturėn paraprake, kulturėn e vėrtetė iliro-pellazge, pra kulturėn e atyre qė “dinin pėr herė tė parė”.
Le tė mos mendojnė kėsisojit shkencėtarėt e Evropės, ate qė e flet populli i vuajtur, por le tė nisen prej fjalėve tė shkruara, prej atyre qė kishin tė holla, laps e letėr, dhe shkruanin alfabetin e parė, alfabetin e fenikasit Kadmi, i tė ashtuquajturės “graeci”, populli qė banonte, besonte dhe i ruante gratė e Dodonės, jo “greqi”, sepse fjala e dytė nuk do tė thotė asgjė, ndėrsa e para do tė thotė gratė tona, nė vatrėn tonė, zoti i shtėpisė, nė matriarkat. Prandaj edhe nėpėr shpella e shtėpi e gėdhedin nė gur, zotin e veēantė tė shtėpisė-gruan, e cila mė tutje e shton njeriun dhe i thonė padrejtėsisht “venus”, por ėshtė “vatra” e “graeqit”, nė gjuhėn shqipe, e jo e Greqisė. Fakti ėshtė fakt dhe nuk e prishin gėnjeshtrat. Ai nuk ndėrrohet...
Aq mė pak, tė mos thonė se “i pari njeri ka ardhur prej Afrikės nė Evropė rreth 40`000 vite p.e.s.”, sepse Homo Neanderthaler ka qenė nė Evropėn Jugore, tė Mesme, Lindore e Paraazi (Turqinė Veri-perėndimore) qė nė vitet 270`000 vjet p.e.s. e kėtej, nėpėr kėto vise . Pra, edhe kjo ėshtė e verteta.
Le ta kujtojmė edhe njėherė Arif Matin, i cili na e pėrkujton Gadishullin Ilirik, qė ai i thotė padrejtėsisht “Ballkan” (sikurse tė parėt tanė i kanė thėnė Gadishulli Hemi, sepse ishin iliro-pellazgė), se njeriu i parė ėshtė shpėrdarė prej kėtu: nėpėr Evropė; Azi e deri nė Indi dhe kėndej pari; nėpėr Afrikėn Veriore d.m.th. prej Irakut verior e kėndej. Pra, vatra e paleontologisė ėshtė nė rajonin e gjėrė tė Ballkanit, e nuk ėshtė mė poshtė nė Afrikėn e Ekuatorit. Shkurt: kjo ėshtė zona mė nxehtė, nė Afrikė e rreth Ekuatorit...
Po, le t`i kthehemi prapė ēėshtjes sonė. Maria Malina, njė gjurmuese e Akademisė sė Shkencave tė Heidelbergut, e autorizuar pėr gėrmimet e Uni- versitetit tė Tübingenit, e ka gjetur vetė Venusin, e cila u prinė zbulimeve tė tjera nė kėtė zonė, nė shpellėn katėr metra e gjysmė nėn tokė. Nė radhė tė parė e shqyrtuan a ėshtė figurė antropomorfike apo jo dhe nuk e dinin qartė se ajo ishte zotnesha e njeriut tė parė para patriarkatit, pra e materiarkatit, e cila nuk ishte as “greke” e as “romake”, por thjeshtė iliro-pellazge tė kohės sė hershme. Periudhat “greke” janė tė graikove, pra iliro-pellazgėve, qė ėshtė e para periudhė e ngritur; dhe tjetra nuk ėshtė “romake”, por iliro-romake, tė dyjat me gjuhė tė tjera, qė janė nxjerrė prej protogjuhės, gjuhės shqipe dhe ėshtė e vetmja gjuhė e cila na i shpjegon toponimet, antroponimet, emrat, popujt e vendet, madje edhe etiopinė dhe gjera mė tė pashpjeguara.
Kėtė gjė na e thonė shkencėtarėt mė nė famė tė botės dhe disa albanologė, tė cilėt nuk po i pėrmendim, por po i themi gjėrat mė mirė e mė kuptueshėm.
Pra, gjuha shqipe do tė ishte gjuha e parė prej tė cilės do t`i emėronte figurat e gjetura, jo gjuha latine, qė ėshtė futur si “gjuhė e shkencės”.
Sa i pėrket vjetėrsisė sė tė gjitha figurave, tė dhėna nė faqen 44, vlenė tė theksojmė se pjesa dėrmuese e kėtyre figurave tė zbuluara gjatė diskutimeve janė dhėnė si tė vjetra 35`000 vite p.e.s. Njerėzit Sapiens shihen se janė mė tė qelėt nga fotografitė tona, pra janė tė racės evropiane apo ariane.
Kėto figura, tė zbuluara nė shpellėn Fels, nė Achtal, tė Schwäbischen Alb kanė shije tė madhe pėr estetikė, sikurse tė gjitha figurat e vizatimet apo skulpturat iliro-pellazge, pra dėshmojnė pėr zotnimin e tyre. Dihet se ilirėt i kishin nė duar e tyre edhe Alpet e larta, Gjermaninė, Austrinė e Zvicrėn, tė cilėt nuk i studiojmė tani pėr tani. Ata ishin kėndej e pėrtej Danubit.
Paleologėt, antropologėt e shkencėtarėt, pėr mendimin tim, e kanė pėrfshi-rė gabimisht Afrikėn-kontinentin e nxehtė, sikur ajo e ka pasur “qenien e parė”, por kjo gjė nuk ėshtė e saktė, sepse Afrika ėshtė vėrtetė njė kontinent me i nxehtė, ndėrsa po tė marrim e ta vėrejmė tokėn, e shohin Evropėn plot me gjelbėrim. Historia e evolucionit tė parė, sado kudo, nuk ėshtė e saktė.
Neandertaler (kėshtu e quajnė njeriun e gjetur nė ALB), sikurse tė gjithė Homo Sapiens, popullata e kėtij kontinenti, tė cilėt e pėrbėjnė njeriun e parė tė Evropės (Europės), tė quajtur “Uhreinwohner”, pra banuesit e parė, kanė qenė 270`000 vite e deri nė vitin 40`000 p.e.s. kur kanė depėrtuar njerėzit prej Afrikės veriore nėpėr Azinė e Vogėl nė Evropė. Figurat e gjetura nė shpellėn Fels, Achtal, nė malet Schwäbischen ALB janė tė vitit 40`000 p.e.s. e deri nė 30`000 vite p.e.s. Kjo nuk korrespondon mirė, e cila, jo vetėm pėr vitet, por edhe pėr vetė evolucionin e njeriut dhe ardhjen e tij nga Afrika, e cila mbetet shumė e diskutueshme. Pra, nuk ėshtė e vėrtetė se “njeriu ka ardhur prej Afrikės”, por ai ka lėvizur me vėshtirėsi prej Afrikės dhe Evropa e ka pasur njė popullatė tė tėrė deri nė Azinė e largėt dhe nė Amerikė, por jo rrethi i ekuatorit. Pėr kėtė dėshmojnė faktet tona; zbulimet, qė po shtohen nga dita nė ditė; figurat; vizatimet, nėpėr shpella tė Euro-Azisė, tė cilat janė tė pėrmbushura me kulturėn e lashtė, si psh. Shpella Chauvet, nė Francė, qė ėshtė njė vizatim nė gur, rreth 40`000 vite e deri nė 30`000 vite p.e.s.; ndėrsa “Venus von Willendorf” ėshtė 32`000 vite p.e.s.
Profesori Conrad, siē thuhet nė kėtė punim, e lėviz kokėn e tij para se tė merrte njė vendim tė prerė, mbasi nuk kanė aq tė dhėna tė mjaftueshme tė kėsaj kohe dhe Njeriu i Neandertaler, nė Alb, nuk e kishte takuar Njeriun e Alpeve, tė cilat ishin mė tė larta dhe tė mbuluara me borė. Konradi, sipas kaligafisė sė sotme tė shqipes, i udhėheqte tė gjitha gėrmimet e Institutit tė Hulumtimeve tė Vjetra e tė Reja tė Historisė, nė kuadėr tė Universitetit tė Typingenit (Tübingen). Ai i sheh zhvillimet e bėra se ato i takojnė kohės sė mesme tė vjetėr tė historisė sė njeriut. Tashmė, ai i ka gjurmėt e Njeriut Neandertaler, tė cilat janė dėrguar pėr vėrtetim shkencor e historik, por nė radhė tė parė i ka gjurmėt e jetės nė kėtė shpellė dhe gjėra tė tjera.
Janė tė gabuara supozimet e arkelogut Steven Mithen prej Universitetit Reading, i cili e lidhė me Afrikėn, sepse ai kishte filluar shtegėtimin e tij drejt kontinentit tė Evropės, madje prej vitit 150`000 vite p.e.s., por pėr kėto tė dhėna tė tij nuk mund tė sqarojmė dhe as tė dhėnat e tij nuk e sqarojnė mirė kėtė ēėshtje, sepse vet Njeriu Neandertaler dhe Njeriu Sapiens kishin mendime kreative, qė nė vitet 40`000-32`000 p.e.s. kėshtu qė tė dhėnat e tij me Kapelėn (Chapels), kur thotė “kapelėt”, si kapakėt e dritareve, na dalin pėrfundimisht “mendime tė paqarta”, pra, trup e tėrthorazi.
Nė kėtė epokė kishte tė zhvilluara interesa pėr gjėra tė bukura dhe shumė intelegjente. Homo Sapiens ishte bėrė Homo Sapiens Sapiens shekuj mė pėrpara. Ai ishte kreativ dhe kishte kohė mė tepėr se Homo Neandertaler.
Duhet me kėte rast tė mos e harrojmė tė pėrmendim se arkeologėt i kanė gjetur Bifastėt e parė nė Evropė, dhe nė Kroaci, qė datojnė mė shumė se sa 160`000 vite p.e.s., nė shpellėn e Kaprinės, e cila, thėnė mė shkurt, ėshtė epoka paramusteriane apo zona ilire parahistorike, e cila na i vėrteton tė dhėnat tona se kanė qenė tė shpėrndarė nėpėr Evropė gjatė gjithė kėsaj kohe parahistorike dhe janė raca evropiane ose ariane. Pra, nė kėtė periudhė tė hershme tė zhvillimit tė njerėzimi e kemi vėshtirė ende t`a vėrtetojmė kėtė konsideratė historike, por e dimė se viti i lindjes sė djalit tė Evropės, mbesės sė Kadmit, tė cilėn e njohim me emrin Ilir, prej nga thuhet se “e ka marrė emrin ”, ėshtė tepėr e vonshme dhe e pasaktė. Pa marrė parasysh se prej ku e ka prejardhjen Kadmi, po i logaritim deri mė sot tė dokumentuara kėto vite, e dalin 160`000 vite kohė kur kanė ekzistuar parailirėt. Krishti, i cili poashtu ėshtė i njė fisi ilir nga Maqedonia dhe ka jetuar nė Izrael e deri nė Azinė e Vogėl, logaritet viti 0`00 dhe dihet se ai ka qenė paganisti i fundit, ndėrsa i pari sklavopronar. Kur flasim sot pa petkat e veshura nga ana e greko-romakėve, e dimė se klasa e parė sklavopronare ka filluar tė marrė pėrgjithėsisht jetė, ndonėse ka qenė edhe mė pėrpara. 160`000 vite e deri nė kėtė kohė quhet periudha pagane, kur janė ndėrruar gjėrat jetėsore kryesisht pa tė holla, pra “marr e sjellė” nė treg, prej nga e ka marrė emrin e vet Marsej, njė qytet i madh nė Francė dhe nė Evropė, prej etimologjisė, dhe kjo ėshtė e shpjeguar pėrmes shqipes, jo prej njė gjuhe tjetėr.
Ndėrsa periudha historike e mesme e vjetėr, qė nė shkencėn antike i thonė poleolitiku i mesėm, fillon nga vitet 120`000 dhe mbaron nė 35`000 vite p.e.s., prej tė cilit fillon poleolitiku i hershėm deri nė vitin 10`000 p.e.s. Zhdukja e Njeriut Neandertaler vjen nė vitin 35`000 p.e.s., ndėrsa nė kėtė kohė paraqitet edhe Homo Sapiens. Mė pas vie periudha e akullnajave, qė ėshtė njė periudhe e rrebtė nėpėr Evropės dhe fundi i tyre mirret 10`000 vjet p.e.s., kur njerėzit kanė zbritur nėn tokė, nėpėr shpella, pėr ta mundur tė ftohtit. Ushqimi kryesor i tyre, pra i popullsisė Evropiane paraprakisht ka qenė me lėndėt e lisave, tė pasura me amidon.
Ata janė iliro-pellazgėt, ose pellgaso-ilirėt (pra pellgjet e ujit, dhe kėshtu i kanė quajtur veten ata qė kanė banuar nė territorin e Greqisė sė sotme, por ka pasur edhe tė tjerė, qė kanė folur gjuhėn e tyre, si protogjuhė, gjuhėn shqipe), tė cilėt janė ushqyer me kėto lėndė, sipas autorėve tė vjetėr tė Greqisė. Iliro-pellazg kanė qenė nė radhė tė parė tė gjithė popujt e njė trungu tė vetėm e kombėtar, duke i pėrfshirė nė kėtė vijė Pellazgėt, Ligurėt, Lelegėt, Karianėt, Lisianėt, Iberėt, Egjeasit, Filistinėt, Trojanėt, Etruskėt, Frigjianėt dhe Trako-ilirėt, tė cilėt kanė qenė nė tėrė zonėn danubiane; mesdheun jugor, lindor e verior; teritori i Shqipėrisė dhe tė gjitha vendet qė flasin shqip, pėrrreth saj; e tėrė Evropa e mesme, Franca, Spanja e Portugalia, pėr tė mos hyrė nė viset e tjera tė emigrimit tė pėrhershėm tė kėtij trungu etnik.
Keni pasur ratin qė tė shihni njė fjalė kolosale tė shkencėtarit Victor Adolphe Malte-Brun (1816-1889), e cila ėshtė punuar nga miku im, Florim Kuēi, mbajtės i gazetės elektronike nė Linz tė Austrisė , i cili tekstualisht e thotė: “Gjuha e ilirėve tė lashtė ose e shqiptarėve tė sotėm, ėshtė njė gjuhė e veēantė, prejardhja e sė cilės shkon deri nė lashtėsinė e thellė, e madje nė njė kohė kur filluan tė formoheshin secila nė sferėn e saj, edhe gjuhėt greqishte, latinishte, iberishte, keltishte, sllavishte, teutonishte dhe gotishte”. Kjo ėshtė mėse e vėrtetė dhe fakt.
Tė gjitha gjuhėt kanė dalur nga shqipja; pjesa dėrmuese e kombeve dhe etnive tė Evropės sė Bashkuar, janė kryesisht iliro-pellgasėt apo iliro-pellazgėt, e nėpėr disa pjesė kryesisht janė popuj tė pėrzier, por qė dallohen pėrmes kafkės hiperbrakicefale. Shkencėtarėt i quajnė parailirė, sepse nuk mund t`i quajnė tė gjithė me njė emėr, as pellazgė e as ilirė.
Parailirėt janė tė parėt e iliro-pellazgėve...

Brahim Ibish AVDYLI

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 51 vizitorë
Lexuar: 374 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
SI U SHPĖRNDA NĖ BOTĖ, “ZĖRI I KOSOVĖS”, ORGA...
E dielė, 19 nėntor 2017 - 01:51
ADRESAT DHE POSTIMI I ‘‘Z. K.“ NĖ VITET 1982-84 KY SHKRIM RIBOTOHET PAS 6 VITEVE, ME NJE SHTOJCĖ (HYRJE)!?..SEPSE, ĖSHTĖ E NJĖJTA SITUATĖ NĖ KOSOVĖ...PRA,...
GJENOCIDI I KRYENGRITĖSVE SERB NDAJ SHQIPTARĖ...
E hėnė, 16 tetor 2017 - 22:08
Tragjedinė mė tė madhe shqiptaret e Beogradit e pėrjetuan me fillimin e kryengritjes serbe gjatė vitit 1806. E cila kishte karakter gjenocidial ndaj shqip...
“Masakra e Reēakut...” - libėr i dėshmive tė ...
E shtunė, 16 shtator 2017 - 00:20
Pėrkitazi me botimin e monografisė "Masakra e Reēakut – Krim kundėr njerėzimit", grup autorėsh, nė gjuhėn angleze dhe ribotimin nė gjuhėn shqipe nga Instit...
PALEOLITIKU I PARĖ DHE EVOLUIMI I NJERIUT NĖ...
E dielė, 10 shtator 2017 - 21:27
(Nga mediat elektronike dhe veprat) Po e sjellim edhe njėherė ndėr mend se banorėt e hershėm tė Evropės sė Bashkuar dhe tė kontinentit, qoftė edhe me An...
SINGIDINUMI DARDAN APO BEOGRADI SHQIPTARĖ GJ...
E merkurė, 06 shtator 2017 - 22:40
Sipas shėnimeve arkivale turke tė TAPY-TEFTERIT, Perandoria Osmane e sundoi Beogradin gjegjėsisht Singidinumin dardan prej vitit 1521-1867, ky sundim do tė...
më shumë nga - Histori »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi