Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
Ku janė ata mėsues, profesor, nė Preshevė qė nuk dalin tė kėrkojn sė bashku me nxėnsit e tyre abetaren shqipe, me protesta
Publikuar më 06 shtator, 2017 nė orėn 00:43 ( ) Tė ndryshme |
Rrit madhësinë e shkronjave
Historia e popullit shqiptar ėshtė ndėr mė tė pėrgjakshmet dhe mė tė vuajtuarat qė njeh historia botrore e arsimit sė paku gjatė mbi 500 viteve nėn sundimin Osman se i’u mohua shkolla, gjuha dhe alfabeti shqipė, vetėm popullit shqiptar dhe asnjė nga popujt ballkanik qė ishin nėn pushtimin Osman nuk e patėn kėtė fat tė hidhur. Popullatėn e Preshevės, Bujanocit dhe Medvegjės kjo fatkeqėsi historike po e ndjek edhe sot e kėsaj dite pėr shumė arsye.

Udhėhiqet nga njė klasė politike qė gjindet nėn pushtimin serb, nuk kanė nė platformat e tyre politike njė planprogram dhe njė strategji kombėtare se si duhet ndjekur vijat e qarta pėr shkollėn shqipe nė kėtė raste pėr abetaren shqipe, pasohet nga njėri brez tek tjetri njė mentalitet nėnshtrues i klasave politike lokale, nuk janė kėmbnguls nė kėrkesat kruciale si arsimi, mbajn distanca si me fqinjėt me vllezrit e tyre nė Prishtinė e Tiranė e Tetovė, dhe mbi tė gjitha nivelin e atdhedashuris pėr vendin, shkollėn e kanė shumė tė ultė.
Nė kėtė shtator tė shejtė tė rrugės sė dijes nuk janė pafajė edhe mėsimėdhėnsit, ku janė ata mėsues, profesor, qė nuk dalin tė kėrkojn sė bashku me nxėnsit e tyre abetaren shqipe, historinė e popullit shqiptar e libėr leximin shqipė. Athua vallė kėta mėsues nuk janė tė vėtėdishėm se duhet tė kryejn misionin e shejt tė rilindasve tanė qė edhe jetėn dhanė pėr librin shqip pėr abetaren shqipe e pėr shkollėn shqipe si dhe si prindit tė dytė pėr tė edukuar fėmijėt tanė me libra shqipė, apo janė sa pėr tė marrė ato rroga e qė tė i’a vrasin perspektivėn e fėmijėve shqiptare. E kuptoj se mėsuesit nuk do ta shihnin si etike qė ti thuhet qė sė paku ditėn e parė tė shkollės qė tė gjithė sė bashku me nxėnsit e tyre tė dalin tė protestojn mu nė sheshin e Preshevės me njė zė shumė tė fuqishm pėr abetaren shqipe gjė qė do tė krijonte njė besim tė patundur nė shoqėrin shqiptare tė Preshevės, Bujanocit dhe Medvegjės se duhet bėrė pėrpjekje tė parreshtur pėr abetaren shqipe.
Se fundja tė gjitha ndryshimet rrėnjėsore pėr shoqėrin njerzore kanė ardhur nga studentėt, rinia dhe ky reflektim do tė ketė efekt si nė nivelin lokal tė klasės politike po ashtu edhe nė atė ndėrkombėtarė se nė shekullin XXI na mohohet e drejta e mėsimit nė gjuhėn amtare me abetaren tonė.
Njė kontribut tė veēant mund tė japin mėrgata shqiptare e cila duhet tė organizohet e tė udhėhiqet nga intelektual atdhetar, e cila ėshtė nė numėr tė konsiderushme jasht dhe pėr fatė tė mirė tani mė kemi nga mėrgata kuadro shumė tė shkolluar nėpėr universitete botrore, gjė qė janė njė urė lidhėse me institucionet tė ndryshme ndėrkombėtare tė arsimit, shkencės e donacioneve, qė tė kontribojn pėr arsim. Mjafton ti referohemi rilindasve tanė ku shumica e tyre vinin nga kolonit e mėrgimit qė ishin vendosur nėpėr shtete tė ndryshme, por qė kontributi i tyre bėri qė shkolla shqipe tė ketė atė ecje vertikale tė sukseshme gjatė periudhės sė rilindjes.
Nė Preshevė, Bujanoc dhe Medvegjė thuaj se nuk kemi shoqeri civile apo qytetari aktive qė ēėshtjen e arsimit tė shtyejn pėrpara, ajo pjesė e shoqėris civile qė ėshtė, ėshtė instrumentalizim i partive politike qė mė shumė merren me fushata politike e kampanja se pėr ēėshtje me rėndisi si arsimi.
Tirana dhe Prishtina sillen brenda bosullės sė tyre politike me ndonjė reflektim tė vogėl por pa bėrė atė qė i’u takon qė duhet lobuar me mjetet e tyre nėpėr institucionet relevante ndėrkombtare.
Ndonėse vetė shkolla si institucion ka karakter edukativ arsimor por nė vetvete ngėrthen synime tė qarta politike, ngase aty pėrgaditen dhe dalin kuadro pėr tė pėrgatitur, vetėdisuar vetėdijen kombėtare pėr ēlirimin e atdheut nga robėria dhe mbrojtjen e tij nga rreziqet me tė cilat po pėrballet popullata. Andaj mėsuesit kanė vetėm njė mision atė qė tė edukojn-shkollojn brezat e rinjė vetėm nė bazė tė drejtės historike tė etnogjenezės sė popullit tė tij, dhe se rruga e rilindasve ende nuk ka pėrfunduar pėr mėsuesit e Preshevės, Bujanocit dhe Medvegjės, dhe duhet qė tė ndjekin rrugėn e tyre pėr shkollėn shqipe.

Valon Jashari

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 30 vizitorë
Lexuar: 297 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
DERVISH AVDYL HASANI I GRISE DHE ...
E hėnė, 22 janar 2018 - 19:28
Po tė ngjitėsh dhe tė kthehesh nga cilido pikė horizonti nė Malėsinė e Gjakovės (Tropojė) ka pikė takime me mite, qė rrjedhin nga histori tė vėrteta. Mė du...
LURĖS, TITULLIN “NDERI I KOMBIT”, DO IA JEPTE...
E hėnė, 08 janar 2018 - 22:27
Aty, nė atė 17 maj 2017, nė njė veprimtari elitare, solemne e festive, ku ishin krejt “Paria” e sotme e Dibrės, titullarė tė Qarkut, Prefekturės e Bashkisė...
Top sekreti i Ramush Haradinajt me pazarin e ...
E shtunė, 06 janar 2018 - 19:26
Ky shkrim u dedikohet tė gjithė atyre qytetarėve tė Istogut tė cilėve u ėshtė dhunuar e drejta e votės, pėrballen me ēnjerėzimin e dinjitetit tė tyre, dhe ...
Cila ėshtė e vėrteta, si u votua dhe pse u vo...
E premtė, 29 dhjetor 2017 - 03:37
Greg Valliere, analistė dhe strateg i parė politik i Grupit tė Kėrkimeve tė Institutit “Potomac”, nė SHBA, i cili ėshtė edhe njė ndėr 10 analistėt mė tė mi...
MĖRGIMI: A ĖSHTĖ SHPĖTIMI, APO DĖSHTIMI?.! .....
E hėnė, 25 dhjetor 2017 - 01:02
Kjo dukuri daton nga kohėrat edhe mė tė lashta, dhe sot pėr fat tė keq vazhdon, me ritme, e dimensione tė ndryshme. Largimi nga trungu ėshtė: shpėtim, dhim...
më shumë nga - Tė ndryshme »
 
 

© 2018 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi