Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
Ku duhet tė jem unė?
Publikuar më 12 shtator, 2017 nė orėn 20:14 ( ) Tė ndryshme |
Rrit madhësinë e shkronjave
I kam kaluar tė tetėdhjetat. Tashti nuk mė mbetet gjė tjetėr veēse tė ėndėrroj. Qysh kur isha fėmi ėndėrroja pėr njė botė mė tė mirė, pėr njė botė ku tė sundonte mirėsia dhe mendimi i lirė. Ndonse nė moshė tė njomė, vala mė rrėmbeu dhe mė hodhi nė rreshtat e atyre qė dikur quheshin “tė mundurit”. Fati e solli qė tė isha nė ndikimin e tyre. Atėherė kuptova se historia e vendit tim nuk ishte ajo qė kisha mėsuar nė bangat e shkollės por njė tjetėr, qė ishte e kundėrta e asaj qė mė kishin treguar mėsuesit e mi tė atėhershėm. Nėpėr kalvarin nė tė cilin kalova, pėrveē dhunės dhe shtypjes mizore, mėsova se vendi ynė kishte edhe njė histori tjetėr qė sunduesit e atėhershėm e kishin mohuar krejtėsisht.

Qysh prej asaj kohe, siē e theksova edhe mė lart, endėrroja tė vinte njė ditė kur t’i shprehja lirisht mendimet e mia, kur historia e vėrtetė e vendit tim tė mėsohej nga tė gjithė shqiptarėt. Prisja qė tė vinte dita kur thirrjet pėr njė Shqipėri perėndimore tė ndiheshin nė vendin tonė, kur thirrjet pėr demokraci dhe liri tė buēisnin me tė gjithė fuqinė e kėtij populli. Pėr kėtė ditė luftuan tė rinjė e asaj kohe. Pėr kėtė ditė luftoi ajo pjesė e popullsisė shqiptare qė nuk mund tė pajtohej me parimet totalitare.
Kjo ditė erdhi. Njė komb i tėrė u ngrit nė kėmbė me thirrjet: “E duam Shqipėrinė si gjithė Europa” apo “E duam Shqipėrinė si Amerika”. Kishim vite qė ėndėrronim pėr kėtė Shqipėri. Pėr kėtė ishin sakrifikuar me mijra martirė. Ata mė stoikėt kishin sakrifikuar edhe jetėn e tyre. Tė tjerė kishin pranuar mė mirė prangat e burgut apo telat me gjemba tė kampeve tė internimit se sa lirinė e dhunuar. Shumė tė tjerė prisnin se kur do tė vinte dita qė tė mos bėheshin hipokritė dhe servilė tė njė pushteti mesjetar barbar.
Dhe dita erdhi, por si erdhi? A ishte ashtu siē e pėrfytyroja unė? Nė ditėt e para besoja shumė. U hodha me vrull nė rradhėt e atyre qė u ngritėn kundėr tiranisė. Por vėrejta njė gjė. Midis tyre njė pjesė e mirė ishin nga ata, zėrat e tė cilėve ishin ngjirur nga thirrjet pėr sistemin e pėrmbysur dhe duart u kishin zėnė kallo nga duartrokitjet pėr diktatorin. Megjithatė u rreshtova edhe unė pėrkrah tyre. U rreshtova sepse isha i mendimit se kushdo ka tė drejtė tė reflektojė pėr tė kaluarėn e tij. Kushdo ka tė drejtė ta hedhė poshtė tė keqen e sė kaluarės dhe tė fillojė njė jetė tė re. Ndaj u bashkova me ta. Sė bashku me mua me ta u bashkuan edhe shumė tė tjerė tė shtresės sime.
Kaluan 27 vjet nga pėrmbysja e madhe. Hedh vėshtrimin nė spektrin politik shqiptar.
Siē e kam theksuar edhe mė lart, qysh nė ditėt e para tė pėrmbysjes sė madhe u rreshtova nė njė pozicion tė caktuar. Me tė majtėn i kisha kėputur marrėdhėniet qysh nė rininė time, ndaj u pozicionova nė tė djathtėn. Por deri mė sot nuk kam mundur tė bindem se kush ėshtė e djathtė dhe kush e majtė e vėrtetė. Njė gjė e tillė vjen nga shkaku se shoh disa ‘kapėrxime pindarike” tė politikanėve. Shoh tė majtė qė, pa pritur e pa kujtuar, kalojnė djathtas dhe anasjelltas. Shoh ministra dhe deputetė tė sė djathtės qė kalojnė nė ministra dhe deputetė me tė majtėn dhe anasjelltas. Kjo gjė ndodh nė tė gjitha sferat e shoqėrisė shqiptare. Trafik politikanėsh. Ndaj edhe unė nuk e di se kė tė zgjedh. Hedh vėshtrimin por, pėr fat tė keq, nuk shoh asnjė forcė politike qė do t’i pėrshtatej pikpamjeve tė mia, karakterit tim.
Megjithatė kam bindjet e mia. Ato mė mbajnė gjallė. Kėto bindje i shpreh herė pas here nėpėr faqet e shtypit tė shkruar dhe atij online. Sot jemi nė shekullin e internetit dhe faqet e tij janė gjithmonė tė hapura pėr tė shprehur mendimet. Kėshtu bėj edhe unė. Nėpėrmjet medias online jam njohur me shumė intelektualė qė punojnė nė heshtje, qė duan tė qėndrojnė larg lavdeve hipokrite te shoqėrisė sė sotme. Mendoj se kėta janė e ardhmja e atdheut. Kėta janė ata qė do e ēojnė vendin nė njė demokraci tė vėrtetė europiane.
Njė fenomen i habitshėm filloi tė shfaqet nė skenėn politike shqiptare. Pas gati tre dekadash tė kthimit tė sistemit, njė ekzemplar i sistemit tė pėrmbysur, propozohet pėr kryetar tė Kuvendit tė Shqipėrisė. Fjala ėshtrė pėr njė ish-ministėr, njė ish-sekretar i parė rrethi qė mban mbi shpatullat e tij vrasjen e katėr marrtirėve nė Shkodėr mė 2 prill 1991, qė u bė organizatori i bandave rebele nė 1997-ėn, qė nė vitin 1998 iku me bisht ndėr shalė nė Greqi duke u veshur si grua. Ėshtė fjala pėr Gramoz Ruēin. Kėtė propozim e bėnė njė parti qė pretendon se ėshtė shkėputur nga mentaliteti komunist, megjithėse si datė themelimi tė saj ka ditėn e kongresit tė fundit tė ish- Partisė sė Punės. Kėtė propozim e bėnė Edi Rama qė e quan veten njė reformist perėndimor dhe qė ka shėtitur shumė shtete europiane. Por Gramoz Ruēi nuk ėshtė hera e parė qė propozohet nė njė detyrė kaq tė lartė. A nuk ka qenė ai Kryetar i Grupit Paralamentar tė Partisė Socialiste? Nė rast se do tė vazhdohet me kėtė ritėm nuk dihet se ku do tė pėrfundojė.
Ky fenomen nuk ėshtė i vetmi nė Shqipėri. Shokėt e tij sot i gjen deputetė qė kryesojnė madje edhe komisionet e Kuvendit. I gjen nė qeveri. I gjen nė tė gjitha shkallėt e gjyqėsorit dhe prokurorisė, I gjen nė partitė politikė. I gjen kudo madje, nė shumė raste, tė nderuar edhe me tituj dhe dekorata pėr ”meritat” e sė kaluarės. Nė komisionet e krijuara pėr vetingun apo reformėn nė drejtėsi bėjnė pjesė edhe disa nga kėto monstra dhe janė pikėrisht kėta qė do tė kryejnė kėto reforma.
Kjo nuk ndodh me ato figura qė i pėrkasin shtresės sė atyre qė u sakrifikuan pėr kėtė vend. Nė mesin e tyre ka politikanė tė njohur, mjek dhe poetė tė shquar, inxhinierė dhe pedagogė tė afirmuar. Ndihet njė tendencė e theksuar e kalimit nė heshtje tė sė kaluarės. Synohet qė ajo tė harrohet, sikur nuk ka ndodhur asgjė, sikur nuk ka patur mijra tė pushkatuar, tė burgosur dhe tė internuar.
Njė veprim tė tillė nuk mund ta pranonin ata qė i kanė hequr mbi shpatullat e tyre tmerret e atij sistemi. Ata u ngritėn nė protestė. Midis tyre, natyrisht, isha edhe unė. Me ta u bashkua edhe Partia Demokratike. Protestuesit nuk kishin synim tė digjnin apo tė thyenin xhama. Nuk kishin shkopinj dhe hunj pėr tė qėlluar organet e rendit si organizatorėt e 21 janarit 2011 qė dogjėn dhe shkatėrruan gjithēka. Megjithatė organet e rendit, pėr turpin e tyre, u munduan ta pengojnė kėtė protestė duke u munduar t’i largojnė sa mė larg nga salla ku ishte mbledhur kuvendi qė do tė zgjidhte kryetarin dhe duke mos ndaluar qarkullimin e automjeteve nė rrugėn ku zhvillohej protesta.
Megjithatė protestuesit folėn. Nuk kishte protokoll tė caktuar. Oratorėt dilnin njeri pas tjetrit pasi donin tė shprehnin atė qė u thonte zemra. Ata i bėnė thirrje partive politike qė tė hedhin poshtė propozimin monstruoz. I bėnnė thirrje opozitės dhe nė mėnyrė tė veēantė Partisė Demokratike tė bllokonte kutinė e votimit dhe tė mos e lejonte atė. Nė fund, me mbarimin e punimeve tė kuvendit, Kryetari i Partisė Demokratike dhe disa deputetė tė saj u bashkuan me protestuesit. Folėn deputetėt. Foli edhe kryteari. Tė gjithė u deklaruan kundėr zgjedhjes sė individit tė sipėrpėrmendur nė krye tė kuvendit.
Isha kurioz tė dija se ēfarė qėndrimi kishin mbajtur deputetėt e djathtė nė kuvend. Tė them tė drejtėn u zhgėnjeva kur pashė lajmet nė televizion. Prisja qė deputetėt demokratė tė mos i lejonin ata tė shumicės tė votonin. Prisja nė mėnyrė tė veēantė qė deputetėt demokratė, pėrfaqėsues tė shtresės tonė, tė dilnin para kutisė sė votimit pėr tė penguar votimin. Prisja qė deputetėt demokratė tė bojkotonin votimin, ashtu siē bėnė deputetėt homologė tė LSI-sė. Por kjo nuk ndodhi. Pėr mė tepėr, demokratėt morėn pjesė nė votim dhe, ēuditėrisht, dy prej tye qė nuk ka rėndėsi se kush janė, votuan pro kandidaturės sė Gramoz Ruēit. Zėdhėnėsja e Partisė Demokratike, nėpėrmjet njė deklarate, tha se votimi ishte i manipuluar. Nuk dua ta hedh poshtė kėtė pohim por dua t’i drejtoj njė pyetje:
- Kur kishit vendosur tė votonit pėrse nuk dėrguat pėrfaqėsuesit tuaj nė komisionin e
numėrimit tė votave pėr tė penguar kėtė manipulim?
Por zhgėnjimin mė tė madh e pėsova kur pashė krytarin e partisė time tė uronte dhe shtrėngonte dorėn Gramoz Ruēit kur ne protestonim kundėr tij dhe kur vetė ai, kur mbaroi kuvendi, nė fjalėn e mbajtur nė protestė u deklarua kundėr. Pashė njė antagonizėm nė kėto dy veprime tė tij. Njė veprim tė tillė nuk e bėri as ish-kreu i PD-sė dhe ish-kryeministri Berisha. Kjo gjė mė solli para syve edhe shumė raste tė tjera tė tilla tė Partisė Demokratike. Kėto janė pėr shembull lėnia nė harresė e Rezolutės sė Kuvendit tė Shqipėrisė “Mbi dėnimin e krimeve tė kryera nga regjimi komunist” apo raste tė tjera qė i kam pėrshkruar edhe nė shkrimin tim tė fundit mė datėn 26 gusht 2017, botuar nė gazetėn “Panorama”. Atė shkrim e bėra pėr t’i treguar partisė time rrugėn qė duhet tė ndjekė nė drejtim tė tė pėrndjekurve politikė. E bėra pasi konstatoj se shumė prej tyre po largohen pikėrisht pėr kėtė arsye.
Nė zgjedhjet parlamentare tė 25 qershorit, sipas Komisionit Qėndror tė Zgjedhjeve, pjesmarrja nė votime ishte 46,72%, ndėrsa kanė votuar pėr PD-nė 28,81% e pjesėmarrėsve domethėnė 13,46% e listės sė votuesve nė Shqipėri. Unė jam i bindur se pjesa dėrmuese e atyre 53,28% qė nuk morėn pjesė nė votim janė tė djathtė tė zhgėnjyer. Kjo gjė duhet korigjuar sa mė parė dhe njė nga pikat qė duhet parė seriozisht ėshtė shkėputja nga mentaliteti i sė kaluarės qė vihet re herė pas here nė PD.
Duke qenė nė dilemė pėr sa mė sipėr mė lind pyetja:
- A jam nė pozitat e duhura? Ku duhet tė jem unė?
Nė konditat e sotme e kam shumė tė vėshtirė tė kthej pėrgjigje. Vetėm njė gjė dua tė
them. Siē e theksova nė fillim tė kėtij shkrim tani i kam kaluar tė tetėdhjetat. E di qė nuk do tė mund ta arrijė ditėn e ėndėrruar. Por njė gjė e kam tė qartė, do largohem nga kjo botė po me atė bindje qė kisha nė rininė time.

Reshat Kripa

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 31 vizitorë
Lexuar: 143 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
Skandali i kriminelėve tė UDB-sė dhe familjes...
E premtė, 17 nėntor 2017 - 18:13
Kompania ndėrtimore “Conex Sh.p.k.” me para tė veta i kreu punė Haki Rugovės nė fshatin Syriganė nė vlerė 80 000 euro, ia siguronte 100 vota LDK-sė nga 100...
Pėrfaqėsimi “dinjitoz” i Haxhi Zekės nga pedo...
E martė, 14 nėntor 2017 - 18:57
Rezultatet e Programit pėr Vlerėsimin Ndėrkombėtar tė Studentėve (PISA) tė cilat e radhisin Kosovėn diku kah fundi i pusit, nuk i bėnė pėrshtypje thuajse a...
Kosova, Dubai, energjia diellore dhe ajo e qy...
E enjtė, 09 nėntor 2017 - 19:07
Mora shkas nga njė kontratė e Dubait ( Emiratet arabe) me njė firmė nga Shangaji dhe njė nga sauditet pėr ndėrtimin e njė termocentrali diellor me fuqi 700...
Njė pėrvjetor qė nuk e tronditi botėn
E merkurė, 08 nėntor 2017 - 04:26
7 nėntori, nė mos tė gjithėve, tė paktėn brezit tim, i kujton njė datė apo ngjarje tepėr tė rėndėsishme, Revolucionin Socialist tė Tetorit, tė 1917-ės, ku...
HAXHI SALI BEJ PĖRRENJASI - NDĖRTUESI I VEP...
E premtė, 03 nėntor 2017 - 01:52
Sa mė shumė kalojnė shekujt, aq mė e trashė bėhet perdja e errėsirės pėr tė ndriēuar figura historike dhe kontribute humane. Kujtdo qė nis tė shkruaj, me s...
më shumë nga - Tė ndryshme »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi