Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
P L I S I
Publikuar më 25 tetor, 2017 nė orėn 21:07 ( Para 26 ditė e 20 orėve ) Prof. Bedri Tahiri | Kulturė |
Rrit madhësinë e shkronjave
Tregim

Pėr ta kuptuar historinė e njė populli lypset studiuar karakterin e tij.
(Faik Konica)

Xha Rrahimi, edhe pse ishte nė prag tė tė 90-ve, kurrė nuk e hiqte plisin e bardhė nga koka. Ama, kurrėn e kurrės, madje as kur flinte. Atė nuk e ndėrronte me asnjė tjetėr. Ashtu kishte vepruar qė nga fėmijėria e hershme, qė nga mosha shtatė vjeēe. Atėbotė, tamam kur i kishte mbushur shtatė pranvera tė plota, i ati, dritė paste, njė burrė babaxhan e trim i pashoq, e kishte ftuar nė odėn e burrave, nė kullėn dykatėshe prej guri dhe nė ballė tė oxhakut, nė sixhadėn me shqiponjė, ia kishte dhuruar plisin e bardhė dhe njė martinė tė zbukuruar me argjend.

- Merri, biri im dhe tė m'i mbash me nder, me faqe tė bardhė e me krenari qė tė tė marrin tė gjithė lakmi!
Kėto fjalė djaloshi i mbajti vath nė vesh. Kėto dy gjėra, plisin dhe pushkėn, i konsideronte dhe i adhuronte si kulte tė paprekshme atdhetarie. Ato iu bėnė pjesė e jetės dhe e gjallimit nėpėr trillet e jetės hileqare. Njėra pa tjetrėn as qė bėnin dot. Plisi e frymėzonte pushkėn, pushka e mbronte plisin. Krenaria e plisit qėndronte nė pastėrtinė dhe papėrkulshmėrinė e tij tė pėrhershme.
Mė vonė, kur tinėzisht e mundi pleqėria e pabesė, pushkėn e la mėnjanė, e pastroi mirė e mirė dhe e vendosi nė fundin e arkės prej druri ahu, por plisin jo. Mė thuaj, ore lum vėllai, si mund tė ndahej nga ai me tė cilin ēdokund kishin qenė tok: nė dasma e nė vdekje, nė gėzime e nė hidhėrime, nė luftė e nė paqe, nė beteja e nė kuvende, nė male e nė oda, nė protesta e nė demonstrata, nė polici e nė gjykatore, nė kamje e nė skamje, nė robėri e nė liri.
- O gjysh, pse kurrė nuk po e heq plisin e bardhė nga koka,- e pyeti njė ditė niposhi i vogėl, Besniku kureshtar.

- Ah, tė pastė gjyshi pėr jetė tė jetėve. Dashuria pėr plisin ėshtė dashuria pėr atdheun, dashuria pėr historinė, dashuria pėr kombin, dashuria pėr shqiptarinė. Ky ėshtė simboli ynė kombėtar. Pėrmes tij na njeh gjithė bota. Ai nė vete ngėrthen veē bardhėsi, liri, dashuri, besnikėri, ēiltėrsi, bujari, trimėri, mirėsi, krenari, heroizėm, papėrkulshmėri. E sheh sa i bardhė ėshtė, mė i bardhė se vetė bora maje malesh tona tė virgjėra qė puqen me qiellin e tė cilat, asnjėherė, askush nga tė huajtė nuk arriti t’i shkelė dot. Ne kurrė askujt nuk i ramė nė qafė, por kurrė as nuk u gjunjėzuam. Ehu, sa kush e kush ua mėsye kėtyre anėve tė begata, veēse tė gjithė u zbrapsėn tė turpėruar e me bisht nėn kėmbė. Erdhi e kush nuk erdhi, dreq e i
biri...

Megjithatė, plisi qėndroi i pandryshuar, i bardhė si bora.
- Kam parė plisa tė ndryshėm, po ky yti ėshtė me majė?!- vazhdoi i nipi, i interesuar tė mėsojė edhe mė shumė.
- Po, ashtu ėshtė, sa mirė e paske hetuar, te keqen gjyshi. Plisi ynė ka histori tė lashtė, zė fill qė nga tė stėrgjyshėrit tanė trima, ilirėt. Nė fillim ka qenė kėshtu, mprehacak, me maje, mu si majat e Alpeve Shqiptare. Mė vonė, vende-vende, pėsoi ndryshime dhe mori forma tė ndryshme. Edhe kėto ndryshime kanė bazėn e vet tė arsyeshmėrisė.
Kėshtu, ta zėmė, pas vdekjes sė heroit tonė kombėtar, Gjergj Kastriotit- Skėnderbeut, se pari nė Krujė e nė Kurbin e mė vonė edhe gjetkė, nė shenjė zie e dhimbshurie, u prenė mėngėt e xhurdive dhe u shtypen majat e plisave. Bile, siē tregonin pleqtė, plisi me majė tė shtypur u quajt “Varri i Skėnderbeut”, se, vėrtet, tek maja e shtypur krijohet njė lugajė nė formė varri.

Nė Drenicėn tonė, edhe pse u ndje dhimbje e madhe pėr humbjen e Skėnderbeut, nuk u mbajt zi. Pėrkundrazi, humbjen e kthyem nė forcė e nė fitore, duke i vazhduar luftėrat e betejat pėr liri, andaj as plisin nuk e ndryshuam.
- Po luftėtarėt tanė e kanė bartur plisin?- vazhdoi djaloshi.
- Qysh jo, qė nga Bejtė Galica, Ahmet Delia, Shaqir Smaka...Isa Boletini me kėtė plis hyri tė lordi Grei nė Londėr. Azem Galica me Nusen e Maleve, Shotė Galicėn, vazhdimisht bartėn plisa tė tillė, me maja tė mprehta, duke ua futur tmerrin nė bark tė gjithė armiqve dhe bashkėpunėtorėve tė tyre. Edhe Shaban Polluzha me plis tė tillė e me shqiponjėn nė ballė komandoi mijėra e mijėra luftėtarė tė lirisė. Me kėtė simbol kombėtar qėndruan dhe qitėn pushkė burrėrore edhe Nebih e Tahir Meha. Derisa veshi uniformėn e UĒK-sė, edhe Adem Jashari barti plisin e bardhė, mu si i ati, Shabani, e si i vėllai, Hamza.
Mos harro nipēe, plisi pėr shqiptarin ėshtė i shenjtė. Po, po, gjė mė tė shenjtė se plisin zine se nuk kemi. Ai, po u pėrdhos, tė shkon fytyra, e kur tė shkon fytyra mė mirė tė tė shkojė edhe koka.
Madje- madje, ka raste kur plisi i ka fituar vetė betejat. Nė tė parė kjo mund tė duket paksa e pabesueshme, por ka plot shembuj qė e vėrtetojnė njė gjė tė tillė. Ja njė prej tyre. Njė malėsor rugovas ishte me dele nė bjeshkė kur ushtria malazeze kishte mėsyrė kėtej. Ky, i vetmuar, s'dinte si tė vepronte. Me e lėshue kushtrimin pėr trimat bėhej vonė. Sakaq u kujtua dhe shpejt e shpejt zbriti tė qeleshpunuesi, i mori tė gjithė plisat qė kishte aty, u ngjit si vetėtima nė bjeshkė dhe i vendosi nėpėr pozicione pėrgjatė kufirit. Vetė, me pushkėn e gjatė, zuri vend pas njė shkėmbi tė thepisur dhe, kur ata erdhėn afėr, u briti me sa zė qė kishte: ndal! Ata, kur i panė gjithė ata plisa, u zbrapsėn me vrap ujku, duke menduar se kishin rėnė nė prita.
Me plisa janė ēarė edhe shumė e shumė rrethime nga trimat dhe kapedanėt tanė. Ata, kur ngelnin tė rrethuar, e vendsonin plisin nė frengji ose nė hyrje tė kullės dhe, derisa armiqtė e qėllonin atė, vetė dilnin pa ferrė nė kėmbė jashtė rrethimit.
- Po sot gjysh, mė rrallė po pėrdoret plisi i bardhė?
- Koha e ka bėrė tė veten. Pleqnari ynė, Xhemail Abria, me plot tė drejtė thoshte sė fėmijėt duhet t'i ngjajnė kohės. Dėshira ime ėshtė qė tė gjithė shqiptarėt t’i shoh me plisa tė bardhė nė kokė, por e di qė kjo nuk shkon mė. Kam dėgjuar se, kur qe nevoja, Luigj Gurakuqi, me mėsimet edhe te Hasan Prishtinės, nxėnėsit e Normales sė tij nė Elbasan i kishte porositur qė nė shkollė tė bartnin plisa tė bardhė. Unė nuk them qė edhe sot tė veprojmė ashtu. Jo, jo. Mirėpo, porosia ime ėshtė qė plisi duhet tė mbetet simbol i pazėvendėsueshėm kombėtar. Plisi dhe flamuri kuqezi janė dy shenja me tė cilat shqiptarėt identifikohen nė botė si popull paqedashės, trim e besnik. Sa kam parė, dy-tri herė ėshtė vepruar mirė e me mend nė Kosovėn e pas ēlirimit, kur mysafirėve evropianė e amerikanė, u ėshtė dhuruar nga njė plis i bardhė shqiptar. Ashtu duhet vepruar edhe mė tej, sepse plisi ėshtė dhe mbetet simboli kryesor i shqiptarisė.

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Prof. Bedri Tahiri
Shkrimet e tjera të këtij autori
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 29 vizitorë
Lexuar: 96 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
DORA E SHKRONJAVE
E hėnė, 20 nėntor 2017 - 20:05
.
Promovimi i 5 vėllimeve tė “Kuvend letrash me...
E premtė, 17 nėntor 2017 - 19:58
E nderuara familja Merlika, I nderuar bashkėpunėtor i ngushtė i shoqatės studiuesi Eugjen Merlika! Tė nderuar organizatorė tė kėtij evenimenti kultur...
LUM SHPÉTIMI E MJERÉ QAZIMI
E merkurė, 15 nėntor 2017 - 17:21
.
Njė tregim pėr mikun tim
E martė, 14 nėntor 2017 - 19:16
E njoha shumė vite mė parė nė kondita tė jashtėzakonshme. Isha i burgosur nė qelinė nėn rampėn e shkallės, qė tė ēonte nė katin e dytė tė godinės sė sigur...
Kthimi i mergimtarit nė Atdhe
E dielė, 12 nėntor 2017 - 02:21
Gjetani u arratis nga qyteza e Bardhanjetit qysh nė vitet ’80-ta, se pushtuesi jugosllav nuk i la derė tjetėr, por nėna dhe motra Gjelinė kishin insistuar ...
më shumë nga - Kulturė »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi