Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
SANIJE GASHI - ZONJA E MADHE E KULTURĖS SHQIPTARE
Publikuar më 31 tetor, 2017 nė orėn 02:02 ( Para 21 ditė e 15 orėve ) Kulturė |
Rrit madhësinë e shkronjave
PJESA E DYTE

Poetika e shpalosjes sė kujtimeve

Qė nė hyrje tė librit, nė prologun e titulluar Prishtina…, pasi ka pėrshkruar shkurt historikun e Prishtinės pėrmes pėrshkrimeve tė gjeologut francez Ami Bue, si dhe udhėpėrshkruesit Gammer, gazetarja e cila nuk e lėshon penėn nga dora pėr gjysėm shekulli rresht, me qėndismėn e penės sė saj ia ka lėnė vendin poetikės sė shpalosjes sė kujtimeve, dhe se e veēanta e kėsaj qėndisme ėshtė se sa mė shumė qė kredhet nė shpalosjen e kujtimeve tė fėmijėrisė, aq mė e theksuar ėshtė kjo poetikė.
Pa dyshim se njė soditje e tillė ėshtė njė si nga ato soditjet e rralla tė cilat publicistja do tė kujtonte nga kryeqyteti shqiptar: “Fundkorriku 1991...Ishim vendosur nė hotelin Tirana, prej nga po e sodisja qytetin edhe nė ato net me shi.”

Doemos, njė nga ato soditjet aq tė rralla dhe po aq tė dashura, pėr tė cilat Viktor Hygo ka shkruar: “Tė soditėsh do tė thotė tė lodhesh, tė mendosh do tė thotė tė bėsh. Duart qė rrijnė kryq punojnė, duart e mbledhura veprojnė. Sytė e drejtuar nga qielli janė njė akt krijimi.”
Pra, pėr Sanije Gashin ta soditėsh Prishtinėn do tė thotė ta pėrjetėsosh atė:
“Soditja e panoramės sė qytetit nga maja e Veternikut ose nga kodrat e Arbėrisė, bėri qė tė rendja pas kujtimeve tė vjetra e tė kujtoja me sytė e kujtesės Prishtinėn e fėmijėrisė sime, shtėpitė e kasabasė sė dikurshme, sokakėt tė shtruar me kalldrėm ose me gurė tė mbetur aty-kėtu nga vitet e hershme. Nė kėto soditje e ecje nėpėr kėta sokakė e sokaxhitė e Prishtinės, gjeta tė kaluarėn e fjetur e aq tė shtrenjtė. Kur njeriu ecėn rrugicave tė fėmijėrisė, patjetėr do ta ndjekė hija e kujtimeve. (PFS, f. 20)
Kalldrėme kujtimesh e copėza mendimesh, tė shpalosura fletė-fletė, sepse sėrish siē e ka thėnė Viktor Hygo, “mendimi ėshtė laboratori i intelektit, ėndėrrimi ėshtė kėnaqėsia e tij. Tė mendosh do tė thotė qė tė jesh i dobishėm, e kjo gjithmonė e nė tė gjitha rastet ėshtė njė pėrpjekje drejt Zotit. Tė soditėsh do tė thotė tė vėshtrosh hijet.”
Kėnaqėsia e kujtimeve tė autores sė librit pėr Prishtinėn, bėhet kėshtu pjesė e pandashme e shpalosjes sė tyre, por qė nė fillin e zgjatur tė tyre ka edhe mall e dhimbje bashkė:
“Sa shumė shkėlqim kanė imazhet nga ajo moshė e nga ato vite qė janė pėrplot diell. Me kalimin e kohės, sa herė rikthejmė nė kujtesė atė periudhė tė jetės (prishtinase), patjetėr tė dalin pėrpara aty dyqane zejtarėsh me qepena, mėhallėt me rrugė tė pėrbaltura e me kroje, shtėpitė pėrdhese ose dollma, siē u thoshim, por tė gėlqerosura bardhė si borė dhe shumė tė pastra, ata njerėz qė nuk janė mė…Aty mbeti pėrgjithnjė fėmijėria, pjesė tė sė cilės morėn me vete shoqet e vogėlisė, kur u degdisėn detyrueshėm pėr nė Turqi…” (PFS, f. 20-23)
Duke numėruar njė nga njė vendet dhe mėhallat, publicistja Gashi sikur numėron hapat me tė cilėt ajo sėrish ecėn menduar rrugėve tė fėmijėrisė sė dikurshme:
“Kulla e Sahatit, Zona e Pazarit tė Vjetėr, Divan Jolli, Mėhalla e Llokaqit, e Xhamisė sė Llapit, e Hyrjetit, e Katėr Lullave, e Pirinazit, e Muhaxherėve…janė vetėm disa nga mėhallat e qytetit tė shekullit tė kaluar, shekullit XX, nėpėr tė cilat, po ece, si dikur, do tė gjesh plot jetė, por me pak gjurmė tė sė kaluarės…” (PFS, f. 23)”
Ndėrkaq nė kapitullin Mėhalla e Kullės sė Sahatit. Gjimnazi qė rrezatonte kulturė, sėrish shfaqen pėrmallshėm sokakėt e djeshėm: “Edhe sot, ecja nėpėr sokakėt e dikurshėm, patjetėr tė ngacmon me nostalgjinė pėr qytetin e vjetėr.” (PFS, f. 46)
E nė kapitullin Mėhalla e Divan Jollit. Shtėpitė e prishtinasve e dyqanet e hebrenjve, shfaqet prapė po ai mall, po ajo dashuri me njė ligjėrim si nė njė poezi:
“Pak prehje: Asgjė s’ėshtė mė bukur e mė dehėse se kur lulėzon bliri e kur Prishtinėn e pushton aroma e tij, ndėrsa nėn hijen e tyre kuvendojnė vajzat me fustane basmash, qė fėrshėllejnė nga puhia e lehtė e verės, me ‘balerinat’ mbathur, qė ecin lehtė-lehtė trotuareve tė qytetit…Kėshtu disi ishte nė korzonė e rinisė sonė. Po, ama-ku mbetėn shėtitjet romantike mbrėmjeve?
Netėt e verės lėnė vend pėr pėrsiatje tė tilla dhe shumėkush nga brezat e dikurshėm me nostalgji kujton kohėn kur korzoja e Prishtinės ishte vendi mė i parapėlqyer dhe i vetmi ku takoheshin tė rinjtė, ku zhvilloheshin miqėsitė, lindnin dashuritė…Veēse, korzoja nuk ėshtė mė, shėtitjet e atėhershme, qė ishte njė traditė e mirė, mbetėn pasazhe tė papėrsėritura kujtimesh tek brezat e ardhshėm…” (PFS, f. 127-129)
Nė kapitullin e fundit Shėndetėsi. Mjekėt e parė tė Prishtinės, shprehet njėkohėsisht sa malli po aq edhe dhimbja pėr tė djeshmen dhe pėr tė sotmen - pa ndonjė plan tė mirėfilltė tė arkitekturės sė kryeqytetit:
“Po ece qetė-qetė nėpėr rrugėt e rrugicat e dikurshme, do tė takosh prishtinas tė moēėm, edhe mbi 90 vjeē, tė cilėt me kthjelltėsinė e mendjes, rrėfejnė me kėnaqėsi pėr tė kaluarėn e pėrgjumur tė qytetit…Njėmend, imazhe tė pakta kanė mbetur nga Prishtina e vjetėr, fatkeqėsisht, shumėēka ėshtė shkatėrruar. Zaten, tendencat pėr tė eliminuar traditat e kulturės shqiptare, gjithmonė kanė qenė tė pranishme. Shumėkush u gėzohet ndėrtimeve tė reja, por nė Prishtinė janė bėrė ndėrtime tė paplanifikuara, nė vende tė pa urbanizuara, lagje tė ngulfatura. Nuk u konservua asnjė pjesė e qytetit, as u adaptuan vlerat e tij.” (PFS, f. 241-242).
Duke pėrshkruar mė tej historikun e themelimit tė institucioneve tė larta arsimore e universitare, dhe duke theksuar me tė drejtė se themelimi i Universitetit ishte “krenaria mė e madhe” (PFS, f. 242), me poetikėn e ligjėrimit tė saj publicistik, nė pjesėn nga mė tė bukurat e gjithė librit, pjesė e titulluar Malli pėr tė kaluarėn, emblema e publicistikės shqiptare dėshmon se Prishtina e fėmijėrisė sė saj, bėhet njėkohėsisht Prishtina e pėrjetėsisė:
“Nuk ėshtė ēudi pse vendlindjet e fėmijėrisė ushqejnė idil tė veēantė, ngjallin ndjenjėn e kohės sė shkuar. E tillė mbetet Prishtina e fėmijėrisė sime, kur qyteti ishte mė i qetė, me mė pak zhurmė e pa ngulfatje…E tillė jeton nė mendjen e tė moēmėve, tė cilėve u pėlqen tė enden nėpėr ato xhadetė e dikurshme ose nė rrugicat e ngushta, nė kėrkim tė moshės sė ikur. (P, f. 244)
Nuk ka dyshim se edhe Sanije Gashi parapėlqen njė botė nga ajo tė cilėn poeti kombėtar Naim Frashėri, e quante nė mėnyrė aq domethėnėse: “larg nga rrėmuja dhe rrėmeti”:
“E bukur ėshtė Prishtina, sidomos nė mesnatė, veēan kur lulėzon bliri. Por, edhe tė dielave, herėt nė mėngjes, kur nuk ka qarkullim tė tepėrt tė veturave as tė njerėzve, kur mund tė bėsh shėtitje e soditje pėr qejf tėndin… “(P, f. 244)
Kjo tablo e njė bote tė tillė ėshtė shpalosur mjaft bukur nėpėrmjet njė lėvizjeje tejet elegante tė penės, e cila pėr njė ēast sikur kalon nė dorėn e njė piktoreje:
“Po kaq bukur ėshtė tė kundrosh buzėmbrėmjet kur lėshohen mbi qytet, jo vetėm nė stinėn e beharit. Edhe nė muajt qė lidhin vjeshtėn me dimrin, kur gjethet e zverdhura tė rėna mbi trotuare i bart era, shoqėruar me shirat qė nuk kanė tė ndalur…Prishtina nuk ėshtė mė ajo e njėzet mijė banorėve, qytetit tė sotėm i ėshtė shtuar njėzetfishi i tyre. As e lagjeve pa asfalt e pa trotuare. E tėra paraqet njė ndėrthurje me tė kaluarėn…Mirėpo, ndoshta edhe pajtohem me bindjen e z. Shita kur thotė se: Edhe nė vitet ’60, qyteti ka pasur lezetin e vet! Bile, njėqind pėr qind mė mirė atėherė se sa tash! Mbase.” (P. f. 241-245)
Me po kaq butėsi fjale dhe me po kaq elegancė shprehjeje ėshtė paraqitur edhe ana magnetike e Prishtinės, njė fuqi magjike sa dhe karakteristike, e cila ėshtė pėrherė e pranishme nė jetėn e kryeqytetit:
“Megjithatė, po deshe tė tė mbetet nė kujtesė imazhi kur bardhėsia qytetin e mbulon ‘dhe kafenetė mbushen plot’, vėshtroje nga kodra e Veternikut ose e Arbėrisė, kur oxhaqet tymosin si dikur, e bora resh, resh…Kėshtu fitohet njė peizazh i mrekullueshėm dimri. Ama, Prishtinėn asnjėherė nuk do tė mund ta shohėsh tė tėrėn, gjithėherė tė mbetet diēka e paparė, ngaqė qyteti ka konfiguracion kodrinor. Anėt e dikurshme tė saj, tashti tė populluara - Arbėria, Dardania, Ulpiana, Lakrishtja, Aktashi, Kodra e Diellit, Velania, Taslixhja, Sofalia…janė ato qė tashmė e kanė zgjeruar, e kanė shtuar, e kanė rritur qytetin.” (PFS. f. 245)
Kujtesa shoqėrohet me fotografi e biseda me nostalgji, njė gėrshetim ky kaq i natyrshėm dhe me po aq shije, qė e pėrshkon librin gati nė tėrėsinė e tij:
“Fotografitė e botuara nė kėtė libėr paraqesin Prishtinėn e dikurshme nė pamje tė ndryshme, tė cilat nuk mund t’i shohim sot. Kryeqyteti i Kosovės kėtu ėshtė paraqitur pėrmes kujtesės sė personaliteteve tė shumta prishtinase, me tė cilėt bisedova e tė cilėt rikujtuan dhe shpėrfaqėn mbresat e njė kohe tė perėnduar, natyrisht, jo tė harruar, tė Prishtinės. Nėpėrmjet kėsaj monografie, pra, mėtova tė rrėfeja njė pjesė tė sė kaluarės sė qytetit dhe tė njerėzve qė e jetuan atė kohė.” (PFS, f. 245).
Nuk ėshtė pra e vėshtirė tė kuptohet se autorja e shikon Prishtinėn - nga bardhėsitė dhe nga lartėsitė e atdheut. Ajo e do dhe e adhuron Prishtinėn, sepse ngado shkon e ngado vete, Prishtinėn e merr me vete. Sanije Gashi e do dhe e adhuron Prishtinėn e fėmijėrisė sė saj, sepse nė pėrmasėn e dashurisė sė saj qė ka ajo pėr qytetin e lindjes, kryeqyteti bėhet epiqendra e tė gjitha kujtimeve dhe njėkohėsisht e tė gjitha frymėzimeve, bėhet: Prishtinė e Pėrjetėsisė!
Dhe nuk do mend se poenta sėrish ėshtė mjaft e qartė: Ky qytet i cili i ka pasur karakteristikat e tij tė veēanta, qė i ka pasur bukuritė e shumta, krojet dhe gjelbėrimet e shumta, qė ka pasur lumenjtė e tij, qė ka pasur florėn dhe faunėn, qė ka pasur rend dhe rregull, qetėsi e pastėrti, respekt tė ndėrsjellėt tė njerėzve, etje pėr dije dhe gjakim pėr liri, ky qytet qė e ka mbajtur tė gjallė ėndrrėn pėr pavarėsi, ky qytet i cili e ka mbajtur tė gjallė flakėn e lirisė - duke e shfaqur herė si feniks prej hiri e herė si salamandėr prej zjarri, ky qytet njerėzit e tė cilit e kanė ēmuar sa tė bukurėn po aq edhe tė madhėrishmen, sa zejet po aq edhe artet, meriton edhe mė shumė.
Meriton shumė mė shumė pastėrti, rend dhe rregull, por gjithsesi meriton edhe mė shumė dashuri.
Nuk ėshtė pra rastėsi pse emrat tė cilėt mbarojnė kaq thekshėm nė shqiptimin e tyre, si fjala vjen: Shqipėria, Kosova, Tirana, Prishtina, Dardania … secili veē e veē pėrbėn njė emėr me zemėr dielli.
E tillė ėshtė Prishtina edhe pėr Sanije Gashin.
Nė mėnyrė tė veēantė, tek e lexon librin “Prishtina e fėmijėrisė sime”, nuk ke si tė mos kujtosh romanin e Ismail Kadaresė “Kronikė nė gur”, kalldrėmet e gurta tė Gjirokastrės, lagjet dhe sokaqet e saj, kronikat e gurit tė shoqėruara shpesh me pika shiu.
Fjala vjen, Kafka mishėrohet me Pragėn, De Rada me Makin, Ismail Kadare me Gjirokastrėn, Ramiz Kelmendi me Pejėn, Parashqevi e Sevasti Qiriazi me Manastirin, Marie Shllaku e Luēie Serreēi me Shkodėr Locen, Selfixhe Ciu-Boja me Gjirokastrėn, Nermin Vlora Falaschi me Vlorėn. Edhe Sanije Gashi, fare natyrshėm mishėrohet me qytetin e saj tė lindjes, me Prishtinėn e fėmijėrisė sė saj.

Dashuria pėr Gėrminė

Mėngjeset mė tė kėndshme?
Mė janė mėngjeset nė mal, nė Gėrmi. Nuk ka pėrjetim mė tė kėndshėm se agimi, rrezet e para tė diellit mbi gjelbėrimin e malit, se fresku i mėngjesit, aroma e malit. Kjo fazė e fillimit tė ditės ėshtė aq relaksuese pėr punė tė mėtejme tė ditės...
(Eglantina Mandia: Fytyrė dashurie)
Po kjo ndjenjė qė pėrshkon pėrgjigjen nė pyetjen e shtruar si mė lart, po kjo dashuri qė ka publicistja pėr kėtė vend, haset kudo qė flitet pėr Gėrminė.
Kėshtu, fjala vjen, nė kapitullin Mėhalla e Kullės sė Sahatit. Gjimnazi qė rrezaton kulturė, nėpėrmjet kujtimeve tė “arkitektit prishtinas, z. Mustafa Shahini, 80 vjeē” (PFS, f. 48), ėshtė shpalosur dashuria pėr krojet qė rrjedhin:
“Prishtina ka pasur familje tė pasura, ka pasur edhe shumė kroje nė oborret e tyre, nė kohėn time kish 36 sosh, uji i tė cilave buronte nga mali i Gėrmisė, e qė nuk shteronte as ditė as natė.” (P. f. 48)
Nė kapitullin Mėhalla e Divan Jollit. Shtėpitė e prishtinasve e dyqanet e hebrenjve, nė pjesėn Korzoja e Divan Jollit, pėrmes kujtimeve tė shpalosura tė arsimtares “Xhyzide (Hasani) Hasan Beu, 86 vjeēe, e familjes sė njohur bejlerėsh prishtinas, mbesė e Sylejman Pashės.” (PFS, f. 119), vihen nė pah se profesor Luan Gashi ka qėndruar po aty.
Edhe nė kapitullin Mėhalla e Llokaqit. Qendėr e Ēarshisė, nė pjesėn Kroje tė kasabasė sė dikurshme, shfaqet adhurimi pėr krojet tė cilat rrejdhin shpesh edhe si kėngė e ligjėrime:
“Aq shumė kėngė u janė thurur e u janė kėnduar krojeve ‘tė argjendta tė vendit tim…’ me tėrė freskinė qė i sillnin qytetit.” (PFS, f. 144)
Autorja ofron kėshtu dėshmi tė mėtutjeshme pėr kohėn:
“Tė dhėnat tregojnė se nėpėr qytet, nė kohėn e Perandorisė Osmane kishte mbi 60 kroje, ndėrsa nė vitet ’60 tė Shekullit XX kishin mbetur rreth 24 sosh, tė cilat do tė shterojnė njė nga njė, me hyrjen e ēezmave nė sokak e nė shtėpi…Uji nėpėr kėto kroje vinte kryesisht nga mali i Gėrmisė.” (P. f. 144-146)
Nė kapitullin Mėhalla e Kacallarėve. Rrugė tė pėrbaltura, pa trotuare, nėpėrmjet kujtimeve tė mėsueses veterane Nadire Dida, shpaloset - siē do tė shprehej Lasgushi, malli pėr ujėt e kulluar:
“Veēse, tregon zonja Nadire, nana ime nuk e pinte ujin e kėsaj lagjeje, por vetėm tė Kroit tė Ēeklikut, me ujė tė Gėrmisė, ‘ah, tė kėnaq, ky ujė’ - thoshte. Prej atje e mbushja enėn e ia sillja nanės. Lagjia e Ēeklikut ishte afėr mėhallės sonė, domethėnė tė Kacallarėve.” (PFS, f. 166)
Edhe nė pjesėn Lumenjtė e Prishtinės dhe uji i Gėrmisė, tė po kėtij kapitulli, dėshmohet pėr traditė dhe pėr kulturė:
“Shumėkush nga tė moēmit mbajnė mend se Vellusha ka pasur ujė tė pastėr, tė kthjellėt si loti, nuk ka pasur bėrllok, nuk ka guxuar kush tė hedhė mbeturina nė lumė! Dimrit bėhej akull i trashė, vinin e merrnin ėmbėltorxhinjtė, e copėtonin, e mbėshtillnin me kashtė, mandej verės e pėrdornin pėr ‘dondurma’ (akullore) e tė tjera.
Uji i Vellushės ka qenė ujė i Gėrmisė. Atje, deri te rrugėt qė ndaheshin majtas e djathtas, te Vila Gėrmia, ka qenė njė burim i madh! Aty, nė livadhin e sotėm, ku po luajnė fėmijėt, ka pasur shumė, shumė ujė! Uji nuk ėshtė tharė, por kanė bėrė ‘kaptazha’, ku e mblidhnin, pastaj njė pjesė vinte nė qytet, njė pjesė mbetej, siē ndodh edhe tash, te pishina, e cila mbushet prej atij burimi.” (P. f. 168)
Nė kapitullin e fundit Shėndetėsi. Mjekėt e parė tė Prishtinės, nė pjesėn Teferiēet e qytetit, shprehet njėlloj si mė parė, adhurimi i vazhdueshėm pėr njė vend tė frekuentuar shpesh e ku frymėzimi nuk ka sesi mungon:
“Dikur, tė dielat, por edhe ditėt e tjera, zakonisht shfrytėzoheshin pėr dalje nė teferiē, nė natyrė. Tauk Bahēja ishte vend joshės, me gjelbėrim tė bukur e tė pastėr, mė afėr qytetit, ku shkohej kėmbė, veēse Gėrmia mbeti vendi mė tėrheqės dhe mė i preferuar me bukuri natyrore, masivi malor i tė cilit paraqet njė pasuri natyrore shumė tė rėndėsishme jo vetėm pėr Prishtinėn e rrethinėn.” (PFS, f. 232-234)
Publicistja zbret kėshtu shkallė-shkallė nėpėr vitet e kaluara, kujton idilėn e njė jete pėrplot bukuri dhe kėnaqėsi:
Nė fėmijėri, kur familjarisht shkohej nė Gėrmi (zakonisht kryefamiljari e porosiste qerren e gjerė, pa kanata anash, me kuaj dhe njėri nga meshkujt e shtėpisė i shoqėronte gratė), nisej qė nė orėt e hershme tė mėngjesit dhe kthehej kur fillonte tė binte muzgu. Nė Gėrmi, dikur kishte edhe kaproj (drerė e drenusha). Si fėmijė kureshtarė, kur shkohej pėr ujė nė krojet e malit, sapo na vėrenin, ndaleshin, “pėrforconin” ato kėmbėt e gjata e tė brishta, t’i ngulnin sytė e mėdhenj e tė bukur…Mjerisht, qė prej dekadash, nuk shihen mė, janė zhdukur… (P. f. 234)
Imazhet e papėrsėritura tė sė djeshmes idilike, kanė mbetur tė thadruara pėrjetėsisht nė kujtesėn e kthjellėt, e cila i shpalos ato sikur tė ishin pėrjetuar jo mė larg se dje:
“Gėrmia ishte mal i padėmtuar, e vetmja “dorė” qė linte gjurmė, ishin vendet e zjarreve, ku vendoseshin saxhajakėt, ose kur vlohej uji nė gjyma pėr ēaj. Ende ėshtė ai imazhi kur prishtinasit, kush me qerre kuajsh e kush me biēikleta e saē nė shpinė, rėndom djemtė e rinj, niseshin herėt nė mėngjes, pa dalė dielli. Dhe, aty nga mesdita tymonte zjarri…Familjet, mė tė afėrmit, rrinin bashkė, tuba-tuba. Gratė merrnin me vete dhe defet, dhe kėndonin, shprehnin nė kėtė mėnyrė kėnaqėsinė e jetės, ashtu ēfarė ishte atėherė. E, jeta nuk ishte e kamur, familjet kishin standard nėn mesataren ose tė ulėt. Mirėpo, megjithatė, jeta kishte tė bukurėn e vet…Por, atė qė duhet ta veēoj me kėtė rast, ėshtė se - kėto familje qė dilnin nė teferiē, ishin kryesisht familje kasabalinjsh. Dhe, ato zonjat pak mė tė vjetra, vinin nga njė lule mbi vesh…”(P. f. 234)
Me poetikėn e ligjėrimit tė saj tė veēantė publicistik, Sanije Gashi gėrsheton sėrish nė mėnyrė tė vetvetishme sfondet e njė natyre gjithė bukuri me sfondet e njė kėnge gjithė dhembshuri:
“Nė pranverė, sidomos, por edhe nė stinėt e tjera, natyra kishte bukurinė e vet. Lindja e diellit nė majat e malit ose perėndimi nė buzėmbrėmje, ishin bukuri e papėrshkruar.
Ndėrsa kėngėt qė kėndoheshin nga gratė e familjeve ku flitej shqipja, ishin ato tė vaktit, qė flisnin pėr kohė tė rėnda qė po i kalonin djemtė e burrat jesirė (rob lufte), nė kohėn e ‘Krajlit’, si:
Vijnė vaporat, moj nanė, bregut tė detit,
Dilni kėqyrni, moj nanė, asqertė e mbretit…”
(PFS, f. 235)

Zonjat e Prishtinės

Duke pėrfshirė nė kuadrin e jetės sė qytetit edhe njė dimension mjaft tė veēantė tė tij, nė kapitullin Mėhalla e Kullės sė sahatit. Gjimnazi qė rrezaton dritė, nėpėrmjet intelektualit prishtinas, Islam Mumxhiut - 84 vjeēar, autorja Gashi ka kujtuar emra dhe prirje:
“Ka pasur edhe vajza, por mė pak, ka qenė, pėr shembull, Melihaja e beglerėve…Meliha Hasan Beu, e motra, Xhyzidja, mandej bukuroshja e beglerėve - Fitnete Haxhihamdibegu, Ymrane Nojani, mėsuese, edhe ajo vajzė e hijshme. Bile, Melihaja kėndonte shumė bukur, shtėpinė e ka pasur nė Divan Joll…” (PFS, f. 41)
Nėpėrmjet kujtimeve tė zonjės Aktere Gjikolli, nė pjesėn Buzėmbrėmje idilike te shatėrvani (nė kapitullin Mėhalla e Kullės sė Sahatit. Gjimnazi qė rrezatonte kulturė), ajo sėrish ka shpalosur idilėn e kohės:
“Ėshtė edhe njė mbresė e mbetur nga e dikurshmja qė paraqiste kėnaqėsi shpirtėrore pėr vajzat e lagjes, kur dilnin sidomos mbrėmjeve, pėr tė mbushur kovat me ujė nė shatėrvan. Nė afėrsi tė tij fillonin simpatitė e dashuritė… - kujtonte znj. Aktere. “ (PFS, f. 60)
Nė kapitullin Zona e Pazarit tė Vjetėr. Ngjarje, histori, njerėz…, pasi ka theksuar se: “Zonjat e shtėpisė ishin ato qė eglendiseshin me kultivimin” (PFS, f. 77) e luleve, nė pjesėn Sabah qejfet dhe sefatė egrave, tė kėtij kapitulli, autorja e librit ka pėrkujtuar gjithashtu se:
“Gratė, siē thuhej shpesh, dinin tė bėnin pikėn e sefasė…Po ua pėrmende sot, zonjat e moēme tundin kokėn: Eh, iku ajo kohė…” (PFS, f. 77)
Duke shkuar kėshtu deri nė detaje domethėnėse, ajo shpalos rendin dhe rregullin e njė kohe qė ka lėnė gjurmė tė pashlyeshme:
“Ndėrsa kthimi pėr sė mbari i kėpucėve tė mysafirėve, ishte shenjė respekti, nderimi ndaj tyre. Kjo ndodh edhe sot. Po kėshtu, thuhet nga tė ardhurit, se gratė e Prishtinės i marrin papuēet me vete kur shkojnė nė mysafirllėk!” (PFS, f. 78)
Por nė po kėtė sfond tė zonjave tė Prishtinės, ka edhe gra atdhetare, gjė qė pasqyrohet nė kapitullin Zona e Pazarit tė Vjetėr ose Mėhalla e Tregut. Ngjarje, histori, njerėz…, si dhe nė pjesėn Flamuri i Nixhares dhe Flamuri i Remzijes, ku pėrpos kėtyre dyjave shfaqet edhe njė zonjė tjetėr:
“Qėndisjen e shqiponjės sė mrekullueshme nė teknikėn “kabartma”, e ndihmon edhe Alije Batalli, motra e Jakupit dhe Magbule Mujko Batalli, e shoqja e tė vėllait. Kėshtu, flamuri i qėndisur nė natėn e 9 prillit 1941, do tė valojė plot 4 vjet nė kafenenė e Salih Valės!” (PFS, f. 82)
Si njė grua fisnike sa dhe bujare, shfaqet tutje nė penėn e publicistes Gashi edhe njė grua e kamur, Feride Hanmi (nė kapitullin Poetja e veprimtarja Iffete Agushi. Edhe njė histori, tashti gruaje, nga kjo mėhallė): “njė grua zonjė, nuse e familjes Haxhi Xhemajl Aga.” (PFS, f. 106
Nga po ky prizėm, kujtohen pėrmes shpalosjes sė kujtimeve tė bashkėbisedueseve edhe femra me talent, si: “Melihaja, ka pasur zė tė bukur, kėndonte nė kohėn kur ishim Shqipėri!” (PFS, f. 123).
Ndėrkaq, nėpėrmjet kujtimeve tė arsimtares nė pension, Xhyzide Hasan Beu, shpalosen dėshmi tė tjera pėr fate njerėzish:
“-Halla ime, Fatimja, ka qenė e martuar me Iljaz Agushin e njohur. Ka pasur bukuri dynjaje. Mirėpo, ndėrroi jetė herėt, nga tuberkulozi. I la katėr fėmijė.” (PFS, f. 124)
Po kėshtu, nėpėrmjet retrospektivės narrative, bėhen tė ditura detaje tė njė jete tė pėrditshme:
“Nė kohėn e Shqipėrisė, korzoja - shėtitorja ka qenė nė rrugėn e Divan Jollit, nėn drurėt freskues nė tė dy anėt pėrgjatė rrugės. Aty dilnin meshkuj e femra, po jo edhe shqiptaret. Motrat Hasan Beu, meqė e kishin shtėpinė nė atė rrugė, pėrskaj, po i sodisnin ato ecejake.” (PFS, f. 124)
Ndėr kėto zonja, ka edhe intelektuale atdhetare si Iffete Agushi, apo edhe arsimtare (nė kapitullin Mėhalla e Kacallarėve. Rrugė tė pėrbaltura, pa trotuare) si: “Nadire Dida, 82 vjeēe, e cila bėri emėr dhe la gjurmė nė arsimin shqip.” (PFS, f. 166)
E nėpėrmjet kujtimeve tė arsimtares veterane, shpaloset edhe njė figurė tjetėr e njėrės nga zonjat e Prishtinės:
“Nana Rukije ka qenė njė grua e bukur, e gjatė…gjithė jetėn e kam pasur merak pse s’kam qenė e gjatė si ajo!” (PFS, f. 166)
Mes kėtyre zonjave ka edhe sosh qė kthehen tek qyteti i tyre i lindjes, shtyrė nga malli qė kanė pėr Prishtinėn e fėmijėrisė sė tyre.
Nė kapitullin Proceset shkombėtarizuese. Aksioni i Armėve, shpėrngulja pėr nė Turqi, e tillė ėshtė edhe: “E bija e Asllan Begut, gjimnazistja e dikurshme, Nermine Jusufi, e cila sot jeton nė Nju-Jork, tregon kėto ditė vere ardhur pėr heqje malli nė Prishtinė, se tė atin po e hante meraku se ku e si po e linte familjen.” (PFS, f. 178)
Edhe nė kapitullin vijues, Itineraret e padėshiruara. Nostalgjia pėr vitet e ikura, me ngjyra mjaft tė gjalla e me mjaft pėrkushtim ėshtė shpalosur edhe portreti tjetėr i njė zonje nga Prishtina, zonjės Pervin Muhaxhiri-Acarkan (Axharkan):
“Pas gjysmė shekulli, Pervini, nė njė vizitė nostalgjie Prishtinės, rrėfen pėr kėtė itinerar tė padėshiruar, pėr ato vite tė ikura jete, pėr lektisjen qė s’iu shua kurrė pėr tokėn e tė parėve.” (PFS, f. 180).

Kultura e leximit me laps nė dorė

Duke bėrė njė ndėrthurje fare tė natyrshme mes teksteve tė ndryshme, pėrkatėsisht mes fragmenteve tė ndryshme - si epigrafi nė ballė tė librit (e qė ėshtė njė thėnie e shkrimtarit John Steinbeck), dhe qė flet pėr domosdoshmėrinė e njeriut pėr tė lėnė pas tij “njė kujtim tė vetes, ndoshta njė provė se ai ka ekzistuar, vėrtet.”, publicistja Sanije Gashi dėshmon se mėton tė lė jo vetėm “njė kujtim tė vetes” si dėshmi tė ekzistencės, por nė radhė tė parė dėshmon se gjakon tė lė njė pėrmendore tė kujtesės, shpalosur me gjurmė tė fėmijėrisė e tė krenarisė sė ligjshme.
E tillė ėshtė edhe poezia e pėrzgjedhur nga poetja Vilhelme Vranari Haxhiraj, e titulluar Rrugica e vjetėr, e cila gjithashtu dėshmon pėr kalldrėmet e kujtimeve, pėr kthimin nė fėmijėri plot dashuri, pėr lulet e shtėpisė dhe nostalgjinė pėr rrugicat e dashura sa dhe tė paharruara.
Po kėtė sfond e ka edhe kompozimi “Mallėngjimi” (i vitit 1960, kompozuar nga Rashid Krasniqi, e “tė cilėn do ta kėndojė pėr shumė vjet Muharrem Qena, i shoqėruar me kitarė nga autori” - PFS, f. 188), dhe qė shquhet pėr notat e njė dhembshurie tė thellė pėr vendin e lindjes: “O vendi im,/ pėrbuzje ku s’ka/si tė lashė e/dola nė mėrgim.” (PFS, f. 189), kurse dy poezitė e Iffete Agushit (Oj Kosovė, oj fushė krenare dhe Hapsana e Prishtinės), sikurse edhe poezia e njohur Perdja e robnisė, e bardit Esad Mekuli, pėr sfond kanė shtegun e lirisė dhe shtegun e dritės.
Ndėrkaq, nė fund tė librit, me njė shije tė rrallė tė pėrzgjedhjes si dėshmi e njė leximi me laps nė dorė, autorja ka bėrė njė gėrshetim sa tė bukur po aq edhe tė qėlluar, mes njė thėnieje tė njė shkrimtari tė njohur si dhe mes njė kėnge tė dashur tė njė kėngėtareje tė veēantė:
“Duke pėrsiatur pėr Prishtinėn e vjetėr e tė re, nė rafte ‘takova’ edhe njė pasazh shkrimi tė Ernesto Sabatos (shkrimtar i njohur argjentinas, me prejardhje arbėreshe), ku ai shpjegon pėrse kishte shkruar aq shumė pėr vendin e jetės sė tij: “Aty ku jetoj, nė tokėn time, ashtu siē ėshtė, e pafat, me tė meta, ėshtė imja. Sepse, aty kam lindur, aty kam qenė fėmijė, aty kam pasur iluzione, aty kam pasur ėndrra pėr tė ndryshuar botėn, aty kam dashuruar, aty kam vuajtur. Sepse, ajo tokė na mėkoi jo vetėm gėzimet dhe virtytet e saj, por, mbi tė gjitha, edhe brengat e pasiguritė e saj…” Aty, aty…nė vendin tėnd ēdo gjė ėshtė mė e bukur, mė e ėmbėl, mė e dhembshme, ėshtė dashuri qė nuk pushon kurrė…Mbase kėtė ndjenjė do ta plotėsonin akoma mė mirė vargjet e Matilda L. Shehut:
“Kam mall pėr miqtė e mi tė vjetėr,
pėr rrugėt ku u rrita, vitet e fėmijėrisė,
ah, kam mall pėr ditėt e dashurisė…”
(PFS, f. 243-244)
Dhe tek shpalos kujtime nėpėr kohė e shfleton libra nėpėr rafte, autorja e njėrit prej librave mė emblematik tė shkruar ndonjėherė pėr Prishtinėn, lė kėshtu me mjaft elegancė, edhe njė kronikė nė gur:
“Kėto pėrshkrime, mbresa, kthim kujtimesh tė vyera, pjesėza tė ‘historisė’ sė qytetit, do t’i pėrmbyllja me refrenin nostalgjik tė kėngės sė Artiola Toskės:
Gocė Tirone/Prishtine jom,
rrėnjėt kėtu i kom,
nė fund tė botės me shku’
shpirtin e kom kėtu! “
(PFS, f. 245)

Fotografi dhe faktografi

Nė librin Prishtina e fėmijėrisė sime, e vjetra i flet tė resė, e djeshmja i flet tė sotmes dhe qė tė dyja i flasin sė nesėrmes. Publicistja ka pėrdorur njė leksik mjaft tė pasur, pėrshkrime mjaft tė gjalla e me ligjėrime poetike, duke ndėrthurur aq bukur dhe po aq natyrshėm tekstin me fotografi dhe me poezi tė pėrzgjedhura, dėshmi e njė kulture leximi pėr lakmi e gjithmonė me laps nė dorė.
Nė fotografitė e pėrfshira shpaloset Prishtina e vjetėr, Prishtina e kalldrėmeve tė shtruara me gurė, e sokaqeve tė shumta, e rrugėve dhe e rrugicave, Prishtina e njė arkitekture tė gėrshetuar me shekujt nėpėr tė cilėt ka kaluar, me shtėpi karakteristike e me xhami dhe tyrbe, me objekte kulturore e fetare, si Kulla e Sahatit, godina e gjimnazit-normales “Sami Frashėri”, Xhamia e Madhe, Xhamia e Pashės, pamje rrugėsh e pjesė tė qytetit tė vjetėr, sfonde tė njė Prishtine nė rrugėtim e sipėr, dyqane tė Ēarshisė sė vjetėr, ndėrtesa tė sė kaluarės tė shndėrruara nė objekte tė reja kulturore, rrėnjėt e manit 200 vjeēar (tė Shamit-Damaskut), pamje nga rrėnimet e shtėpive e nga hyrjet e ndėrtesave, pamjet e qytetit nė dimėr, minderėt dhe ēardakėt sė bashku me interierin tjetėr si pjesė karakteristike tė shtėpive prishtinase, pamje tė shtėpive tė vjetra, pamje tė veshjes sė grave me ēarēaf si pjesė e errėsirės tė sė kaluarės, pamje tė kubeve tė Hamamit, pamje tė “arkitekturės sė moēme qytetare”, shtėpitė e familjeve tė njohura prishtinase si ajo e Eminxhikėve: shtėpia e vogėl dhe e madhe e tyre, si dhe ajo e Iljaz Agushit (“nė oborrin e RTK-sė sot”), gjurmė tė jetės hebraike, sfondet e haneve tė qytetit e pamje nga Ēarshia e dikurshme, rrugė tė shtruara me kubėza gurėsh, rruga qė shpiente pėr nė shtėpinė e Haxhi Agushėve, “shtėpitė dollma tė cilat aso kohe sajonin qytetin”, pamje nga sheshet e dikurshme tė qytetit si Qendra e Ēarshisė - sot sheshi Nėnė Tereza, Pamje e Xhamisė sė Llokaēit afėr Teatrit Kombėtar, fotografi ku duken “pajtonėt atraktivė” si “taksi” tė kohės, pamje tė dikurshme tė Prishtinės nė dimėr; “Pamje hyrėse e Shtėpisė sė vjetėr tė oficerėve, rrethuar me plepa (tashti rruga Ilir Konushevci)” si dhe: “Shtėpia e Oficerėve nė afėrsi tė RTK-sė”, godina e ish konsullatės serbe apo ndėrtesa mjaft e bukur ku ndodhej “furra e bukės e Abdurrahim Furrunxhisė”, fillimet e ndėrtimit tė godinave tė Kuvendit Komunal si dhe tė Kuvendit tė Kosovės, pamje me veshjet tradicionale tė shqiptarėve nė njė ditė pazari nė Ēarshinė e Mbulueme, pamje e lagjes sė Divan Jollit nga Kodra e Arbėrisė (Dragodan) dhe pamje e rrugės sė kėsaj lagjeje; pamje nga rrėnimi i shtėpive nė rrugėn “Trepēa” si dhe pamje nga rrėnimi i dyqaneve te Kuvendi i Kosovės, shtėpi me arkitekturė tė vjetėr tipike “pronė e Eshref Tatlixhisė-Kushės, i shpėrngulur nė Turqi”, si dhe: “Shtėpi e vjetėr e familjes Glloboderi (nė rrugėn Meto Bajraktari, sot): Pamje e shtėpisė sė Hasan Beut nė Divan Joll (sot UĒK)”, pamje e njė godine mjaft tė bukur nė tė cilėn vėrehet mbishkrimi me shkronja tė mėdha SKANDER BEG dhe nėn tė MALUSH KOSOVA, me sqarimin qė jep autorja: “Nė vitin 1923 arrijnė veturat e para nė Prishtinė”, pamje e tė njėjtės rrugė dje (Viti 1940: Pamje e rrugės “Trashėgimtari i Fronit”, me dyqanet e farkėtarėve, pėrballė Kuvendit Komunal”) dhe sot: E njėjta rrugė (2013); “Shtėpia e Sylejman Efendisė, e ndėrtuar mė 1930-bibliotekė e qytetit deri nė ditėt e sotme”, pamje nga: “Dyqanet e vjetra nė Ēarshinė e moēme”, fotografi me pamje tė objekteve nė lagjen Divan Joll, pamje tė Prishtinės sė hershme; “Korzoja e dikurshme e qytetit pėrgjatė rrugės “Nėnė Tereza” si dhe: Libraria “Rilindja” pėrballė Unionit, pamje tė rrugėve dhe tė ndėrtesave “ndėrmjet sė resė dhe sė vjetrės”, pamje tė viteve ’70: “Mbulimi i lumit Vellusha ndėrmjet Unionit e Teatrit”, pamje tė lumenjve Reka (Prishtevka) gjatė vėrshimit dhe Vellusha qė kalonte pėrmes qytetit, pamje nga: “Sheshi kryesor ku bėheshin parakalimet e ushtrisė shqiptare”, si dhe: “Korzoja e dikurshme, rrugė te posta e vjetėr”, pamje tė qendrės sė qytetit, fotografi qė nė sfond shpalos lidhjen mes kulturės dhe arkitekturės, sfond tė cilit publicistja i ka vėnė kėtė shėnim: “Xhamia e Llokaqit u rrėnua, nė vend tė saj u ndėrtua hoteli ‘Bozhuri i Kosovės’. Nė foto - qytetarė prishtinas, nė tė majtė, Ali Shala, gazetar, e Shyqri Kushevica, redaktor teknik (tė Rilindjes), me pamjen e hotelit tė sapondėrtuar dhe me xhadenė e shtruar me kube gurėsh”; pamje shatėrvanėsh e pamje e Ēezmės sė katėr Llullave, pamje e njė: “Mani dyqindvjeēar nė oborrin e Koxhadishėve, pasuri natyre me “histori” kohe”, shtėpi e vjetėr e prishtinasve me arkitekturė pėrkatėse si dhe me pamje nga tavani i shtėpisė sė Koxhadishėve “dikur objekt i administratės sė Vilajetit tė Kosovės”, pamje nga: “Xhamia e Madhe, ndėr objektet mė tė mėdha fetare nė Ballkan, e ndėrtuar nė shekullin XV”, pamje ku duket: “Kisha Katolike Shqiptare, qė gjendej te sheshi i sotėm-Zahir Pajaziti, e ndėrtuar nė vitin 1346-1387, u rrėnua nė vitin 1957, sipas planit urbanistik tė arkitektit beogradas, mė vonė u ndėrtua nė lagjen Ulpiana. Pranė kishės ndodhej edhe njė krua”, si dhe fotografi me shėnimet pėrkatėse: “Kisha Ortodokse nė lagjen Taslixhe, Pamje e mėhallės sė Ēeklikut, te teatri ‘Dodona’ sot, Hyrje nė Ēarshinė e vjetėr dyqanesh me qepena, Dyqane zanatēinjsh, Krojet e qytetit qė nuk janė mė, Ėmbėltorja mė e njohur nė Rrugėn Divan Joll, Shtėpia e Oficerėve me pishinėn nė qendėr tė Prishtinės (qė s’ėshtė mė); Qendra e Prishtinės, Xhamia e Llokaqit, ku sot ndodhet hoteli “Swiss Diamond”; Me shpėrnguljen, shtėpitė shiteshin fare lirė ose braktiseshin, Udha e vjetėr e Veternikut, Shtėpia e Hynilerėve (te Shtėpia e Pleqėve), ndonėse qė nga viti 1967 ndodhet nėn mbrojtjen e Entit pėr Mbrojtje tė Monumenteve, asnjėherė deri me sot nuk ėshtė riparuar; Rruga e Normales, sot ‘Nazmi Gafurri’; Viti 1970: Hapėsira para shtėpisė sė Mallrave, sot sheshi Zahir Pajaziti; Viti 1912: Shpėrngulja e shqiptarėve pėr nė Turqi, Prishtina e viteve’20, rruga ‘Kral Petri’; Plisat nė kokat e studentėve shqiptarė tė kthyer nga Beogradi dhe e disa tė tjerėve, i katėrti nga e majta, nė kėmbė, Dr. Daut Mustafa (9 gusht 1941), Shtėpi tė vjetra nė rrugėn pėr te Kulla e Sahatit, Mėhalla e Muhaxherėve, dikur djerrinė e papunuar, sot lagje e ndėrtuar; Pamje e parkut tė qytetit nė Mėhallėn e Muhaxherėve, Pamja e mėhallės sė Xhamisė sė Llapit, e shekullit tė kaluar (XX), Lagje e njohur me bagėti, Rrėnimi i pjesės sė qytetit, ku ndodhej edhe barnatorja e madhe (karshi Xhamisė sė Ēarshisė), Pamje e rrugės ‘Beogradi’ sot Fehmi Agani, Objekti ndėr mė tė bukurit e Prishtinės, i njohur si Hoteli Union (‘Skander Beg’), i ndėrtuar mė 1927 - I njėjti objekt i ndėrtuar sot (Maj, 2013), Pamje e rrugės te bahēe ‘Kozara’, Programi i rregullt i Teatrit filloi mė 1949; Prishtina nė vitet e hershme, Spitali i parė i qytetit, objekt i trashėguar nga koha e Turqisė, sot Ministria e Shėndetėsisė, Dispanseria e Sėmundjeve tė mushkėrive, sot, dikur seli e UDB-sė famėkeqe (nė rrugėn ‘Fehmi Agani’), Fotografi i parė prishtinas i para Luftės sė Parė Botėrore njihet Ramadan Beqiri-Gilanlia (Familja Straja, foto e Gilanlisė), Tyrbja e Sulltan Muratit, e ndėrtuar nė vitin 1852-53, Gėrmia mbetet vendi mė i preferuar me bukuri natyrore: shteg mali, Nusja merrej me pajton, prapa shkonin krushqit me kėngė e hare; Veshje me mitan e dimi, pėr ditė xhumaje, me teleisje nga Hyrie telexhia: Nexhmie Shala, foto e vitit 1959; Objekti i Rektoratit tė Universitetit tė Prishtinės sot, dikur hyrja kryesore pėr kazermat ushtarake tė kohės sė ish-Jugosllavisė”, shtėpi dhe ndėrtesa qė lidhen me periudha tė caktuara kohore, fotografi personalitetesh atdhetare apo kulturore, si Iljaz Agushi, Iffete Agushi “me axhėn, Jusufin veshur nė fustan kuq e zi”; si dhe: “Aktoret e para tė Teatrit: nga e djathta - Katarina Josipi, Meriban Shala, Melihate Ajeti, dhe Adelajde Sopi, Viti 1940: Elegancė e modės sė lartė - prishtinaset Fevzije e Iffete Agushi”, cikėl ky i fotografive qė pėrfundon me njė pamje tė Prishtinės, tė shoqėruar me fjalėt nostalgjike: Kur Prishtinėn bora e mbulon…
Me njė pėrzgjedhje tė tillė fotografish dhe faktografish, Sanije Gashi vė kohėt pėrballė njėra-tjetrės. Nė pėrfshirjen e njė numri tė tillė tė fotografive, autorja nė tė vėrtetė ka pėrfshirė njė spektėr mjaft tė gjerė tė pamjeve tė Prishtinės dje dhe sot, ka pėrfshirė ecjen dhe rritjen e qytetit nėpėr etapa tė ndryshme kohore. Ka risjellur nė kujtesė pamjet e sė djeshmes, personalitet e sė kaluarės sonė historike, ka nxjerrur nga pluhuri i harresės emra dhe fakte, doke dhe tradita, si dhe fragmete tė biografive tė njerėzve tė shquar apo edhe tė rėndomtė, tė cilėt kanė lėnė gjurmė tė pashlyera nė jetėn e kryeqytetit.
Ajo ka shprehur njėkohėsisht edhe dhimbjen pėr “shkatėrrimin e shtėpive tė vjetra, edhe 200 vjet” (PFS. f. 48), ka ngritur zėrin e protestės kundėr ngulfatjes sė qytetit dhe pėr mungesėn e dukshme tė gjelbėrimit, si dhe ka bėrė thirrje tė vazhdueshme pėr ruajtjen e autoktonisė sė Prishtinės.
Publicistja e prirjeve tė theksuara atdhetare e do njė Prishtinė, jo pėrplot beton dhe hekur por me gjelbėrim e lulėzim, me kopshte e me lulishte, me ruajtjen e trashėgimisė kulturore e arkitektonike, me rend dhe me rregull, me pastėrti e me dashuri tė ndėrsjellėt mes njerėzve, sepse janė njerėzit ata qė e hijeshojnė njė vend dhe qė me punėn dhe pėrkushtimin e tyre, e lartėsojnė dhe e ēojnė atė pėrpara.
Pra, ta duam Prishtinėn ashtu siē e do dhe Zonja e Madhe e kulturės shqiptare, Sanije Gashi.

Veēori stilistike

Publicistja e dhuntisė sė rrallė krijuese shkruan me njė kulturė tė veēantė leximi, shkruan sa me prirje po aq edhe me pėrkushtim. Shkruan duke gėrshetuar mjaft bukur stilin e saj tė ligjėrimit publicistik me atė poetik. Nė kėtė prirje, ajo shpalos kujtimet e veta por edhe tė bashkėqytetarėve tė saj, vė kohėt pėrballė njėra-tjetrės, sė bashku me dukuritė dhe fenomenet pėrkatėse.
Fjalia e shkurtė e mjaft domethėnėse, shpesh ėshtė veēori e diskursit krijues tė publicistes Gashi. Fjala vjen, qė nė hyrje tė librit, nė prologun Prishtina…, bie nė sy njė stil qė shpalos herė njė zemėr-klithje: “Vlerat e mėdha tė Prishtinės janė shkatėrruar.” (PFS, f. 19), e here njė zemėr-thirrje: “Po zbritėm nėpėr shekuj, do tė shohim se Prishtina ka njė histori tė gjatė pėrmes lokaliteteve antike, tė cilat, pėr fat tė keq, ende nuk janė zbuluar si tėrėsi arkeologjike.” (PFS, f. 19).
Veēori tjetėr e kėtij stili mjaft origjinal ėshtė edhe poetika e evokimit tė kujtimeve, si: “Sa shumė shkėlqim kanė imazhet nga ajo moshė e nga ato vite, qė janė pėrplot diell.” (PFS, f. 20) “Edhe sot, ecja nėpėr sokakėt e dikurshėm, patjetėr tė ngacmon me nostalgjinė pėr qytetin e vjetėr.” (PFS. f. 46), “Nė kėtė rrugicė, tė shtruar dikur me guralecė, vende-vende edhe pa ta, ēdo gjė i takon sė kaluarės. Nė fillim tė sokakut, nė tė majtė ishte shtėpia e vjetėr e prindėrve tė mi…” (PFS. f. 66), “laheshin shtigjet e shtruara me gurė, sikurse edhe pragu i derės sė jashtme, shenjė vyeshmėrie…” (PFS. f. 77), “Sa shumė kujtime janė tė palosura nė atė mėhallė, nė atė oborr tė Eminxhikėve, me gjithė lojėrat e fėmijėrisė sė pastėr, tė pagajle, me atė shkėlqim tė diellit, qė nuk ndodh nė vitet e pjekurisė!” (PFS.. f. 80), “Thuhet se pajtonxhiu i parė nė Prishtinė ka qenė Faik Hydaverdi, i cili kishte kuajt mė tė mirė, qė i mbante dhe i ēmonte…Pajtonet me trokun e kuajve, me tingullin e burisė dhe me zilkat rreth qafe, qytetit i japin gjallėri.” (PFS.. f. 101)
Shpesh, pėrmes bashkėbiseduesve dhe shpalosjes sė kujtimeve tė tyre si kronika besnike tė njė kohe tė shkuar, dėshmohet pėr tė kaluarėn e qytetit, pėr fate lagjesh (“Zakonisht, nga familjet e mėdha e merrte emrin edhe mėhalla.” - PFS. f. 55, “- Ēarshia e Mbulueme ose e mbyllur, e njohur si Kapali Ēarshi, ka qenė pjesa mė atraktive e qytetit, diēka fantastike! - kujton z. Islam Mumxhiu…Qėllimi i prishjes, i rrėnimit tė Ēarshisė mė 1946 e kėtej, ka qenė humbja e gjurmėve tė Prishtinės, ndėrsa qendra e qytetit ka qenė pikėrisht aty, me tė gjitha begatitė.” - PFS. f. 61, “Ajo qė zgjon kujtimet e banorėve tė dikurshėm tė kėsaj pjese tė qytetit, ėshtė rrėnimi i shtėpive nė krye tė mėhallės, para 64 vjetėsh.” - PFS. f. 112, “Prishtina ishte, mbi tė gjitha, qytet zejtarėsh…prandaj edhe qytetin e pėrshkon fryma esnafe. - PFS, f. 140), e fate njerėzish (“Ka shumė qytetarė qė kanė ikur, ka prishtinas te tė cilėt ėshtė bėrė presion i madh politik pėr t’u bėrė turq, e qė nuk janė bėrė.” - PFS. f. 55), “Mjerisht, asgjė mė nuk pėrsėritet nga e shkuara…” - PFS. f. 72), “Eh, ky objekt flet shumė pėr heqjet e gjithhershme tė shqiptarėve, sikurse edhe muret e pėrgjakura!” (PFS. f. 130), “Prishtina e vjetėr, siē u tha, pėrbėhej nga shumė mėhallė dhe secila ishte atraksion mė vete. Po, ama, Mėhalla e Muhaxherėve ka njė histori tė dhembshme, ngaqė nė kėtė lagje vendoseshin shqiptarėt e dėbuar nga trojet e tyre etnike, nė vitin 1878.” - PFS. f. 199), apo edhe histori tė institucioneve kulturore: “Objekti i teatrit, nė fakt, fillimisht ėshtė ndėrtuar si shtėpi kulture, mu nė qendėr tė qytetit, nė hapėsirėn bosh ndėrmjet Unionit e Xhamisė sė Llokaqit, qė ishte njė zbrazėtirė. Veēse, sė pari, teatri ka nisur punėn nė Prizren, mė 1945, mirėpo shfaqja e parė ėshtė dhėnė nė Trepēė, mė 1948.” (PFS, f. 214).
Nė strukturėn shkrimore hasen edhe digresione tė tilla si: “Pak histori:” (PFS. f. 26), “Pak romancė kohe.” (PFS. f. 37), “Rikthim kujtese:” (PFS. f 58), “Ē’ėshtė karakteristikė tjetėr nga ajo kohė?” (PFS. f. 76), “Kthim i shkurtėr nė histori:” (PFS. F. 87), “Pak histori veprimtarie:” (PFS. F.. 96), “Si dukej kjo mėhallė fėmijėrie e rinie pėr zonjėn mėsuese?” (PFS. f. 168), “Njė kujtim i rėndė: “ (PFS. f. 182) etj.

Prishtina e fėmijėrisė dhe Prishtina e pėrjetėsisė

Nė njė nga shkrimet e saj, e qė lidhet me udhėpėrshkrimet, titulluar Parisi i njė fillimvjeshte, pėrfshirė nė librin Gjurmė ndėr vite, gazetarja emblemė e pėrshkruan Parisin po aq bukur sa edhe Mithat Frashėri e Ramiz Kelmendi, sa po tė bėhej njė antologji e shkrimeve pėr Londrėn apo Parisin, shkrimi i publicistes Gashi do tė ishte si kokrra e qershisė mbi tortė.
E njėjta gjė mund tė thuhet edhe pėr librin kushtuar Prishtinės, sepse Sanije Gashi ngado shkon e ngado vete, Prishtinėn e merr me vete. Ndėrkaq, fjala vjen, Helena Kadare - simotra e saj, e merr poezinė e Lasgush Poradecit, si pjesė tė kulturės shpirtėrore tė kombit tė vet.
Sanije Gashi e do Prishtinėn, po aq sa e ka dashur Nermin Vlora Falaski Vlorėn! (Kurrė nuk ia lė lamtumirėn Vlorės, Gjurmė ndėr vite, f. 284)
Nė shkrimin e titulluar Nė metropolin britanik, publicistja Gashi shkruan: Ecin motet, ndėrrojnė kohėt (Gjurmė ndėr vite, f. 130)…, duke shtuar se: “Mėngjes i bukur nė Londėr, ngjason nė ditė prilli nė Prishtinė.” (Gjurmė ndėr vite, f. 136), sepse edhe Prishtina, ashtu sikurse Londra, kanė njė forcė magjike e magnetike, qė sa mė shumė mendon se i soditė a i shijon, aq mė shumė tė rrėmbejnė dhe tė ftojnė!
Me po kaq dashuri dhe frymėzim, po me kaq mirėnjohje dhe admirim, ajo shkruan edhe pėr Vlorėn: Natė vlonjate, ditė kuvendi, por edhe pėr Gjirokastrėn: Ditė me shi nė Gjirokastėr, shkrime tė pėrfshira nė librin publicistik Gjurmė ndėr vite.
Prishtina e fėmijėrisė sė Sanije Gashit bėhet kėshtu Prishtina e pėrjetėsisė.
Prishtina e fėmijėrisė sė saj, bėhet qytet i shpalosur nė tri rrafshe: Prishtina ē’ka qenė, ē’ėshtė dhe ē’do tė bėhet?
Prishtina e fėmijėrisė sė publicistes emblemė, bėhet kėshtu Prishtina e mijėvjeēarit tė ri.
Prishtina e fėmijėrisė sė bashkudhėtares sė saj, bėhet kėshtu Prishtina e pėrshėndetjeve tė engjėjve pėr yjet, siē do tė shprehej Viktor Hygo.
Prishtina e fėmijėrisė sė doajenes sė gazetarisė sonė, bėhet kėshtu njė kukull: gjithmonė e bukur, gjithmonė e dashur, gjithmonė e pėrsosur nė sytė e kujtesės me gjurmė kohe.
Prishtina e fėmijėrisė sė ikonės sė fletorarizmės shqiptare, shpalosur edhe nė sfondin e historisė sė saj tė pėrpjekjeve tė pareshtur pėr dritė e dituri, pėr liri dhe pavarėsi, Prishtina e atdhetarėve mė tė devotshėm tė kohės, si profesor Ahmet Gashi, Dr. Rexhep Krasniqi, profesor Ymer Berisha, profesor Vasil Andoni, Prishtina e Agushėve atdhetarė (Haxhi Xhemajl Agushi, Iljaz Agushi, Jusuf Agushi, e Iffete Agushi) dhe e sa e sa tė tjerėve, bėhet kėshtu njėlloj sikurse Prishtina e luftėtarit tė penės dhe tė pushkės Hil Mosit, nė vjershėn Kosova nė luftė:
Se n’Prishtinė atje pikė s’parit,
rrahu topi me duhi,
atje gjaku i shqiptarit,
ra nė tokė me mbi pėrsėri!
Prishtina e fėmijėrisė sė autores sė veprave unike publicistike, bėhet kėshtu vetvetiu sikurse Prishtina e profecisė sė Mithat Frashėrit: “Do tė vijė koha kur politikat ndėrkombėtare do tė verifikojnė dhe do ta ndreqin veten nė Kosovė. Qendėr e tyre do tė jetė Prishtina, fjalėn e fundit do ta thotė Tetova.”
Prishtina e fėmijėrisė sė humanistes dhe editores sė pandalshme, bėhet kėshtu edhe Prishtina e historisė sė vrullshme, nė tė cilėn breznitė orėmira rendin, siē e thotė aq bukur vetė publicistja - “drejt Shqipėrisė tėrėsore”, rendin sipas ritmit tė kėngės sė njohur popullore:
Unė marr nga zemra jote,
ti merr nga zemra ime,
dhe dora-dorės ecim,
e shtrenjta jeta ime!

Prishtina e fėmijėrisė sė luftėtares sė papepur pėr tė drejtat e femrės, bėhet kėshtu Prishtina e poetikės sė pėrkushtimit dhe Prishtina e poetikės sė pagėzimit.
Prishtina e fėmijėrisė sė Sanije Gashit, bėhet kėshtu Prishtina e dashurisė pėr natyrėn e saj, pėr krojet e saj, pėr atdhetarinė e saj, pėr historinė e saj, pėr pastėrtinė dhe pėr freskinė e saj, pėr gjelbėrimin e saj, pėr florėn e saj, prej sė cilės ajo edhe do tė pėrzgjedhė dy emrat e dy vajzave tė saj: Blerina dhe Blinera (tė cilave edhe ua ka kushtuar librin publicistik Ecje nėpėr kujtesė. Tregime jete tė grave me karrierė, botimi i parė, 2010, Prishtinė).

III
INTERVISTAT


Nė intervistat e shumta dhėnė mediave tė shkruara dhe elektronike lidhur me publikimin e librave tė saj, publicistja Sanije Gashi ka folur pėr tema dhe ēėshtje tė ndryshme aktuale bashkėkohore, duke shprehur dhe mbrojtur konceptet dhe parimet lidhur me gazetarinė, demokracinė, trashėgiminė kulturore, vlerat e luftės, traditat kombėtare, por edhe duke ndarė mendimet dhe gjykimet e saj me peshė nga pėrvoja mjaft e pasur nė punėn prej gjysmė shekulli si gazetare, humaniste, veprimtare, editore dhe publiciste e dėshmuar.
Nga po ky prizėm ka folur edhe nė intervistat dhėnė gazetares Shqipe Dervishaj, nė emisionin Kafeja e Mėngjesit, tė Radio Televizonit Dukagjini; nė intervistėn dhėnė gazetares Arieta Seferaj tė Radio Televizonit tė Kosovės (nė kuadėr tė emisonit KultArt), si dhe nė intervistėn tjetėr dhėnė gazetares sė Radio Televizonit tė Kosovės, Lumira Kelmendi (tė po tė njėjtit emision: KultArt).

1. Intervista dhėnė gazetares Shqipe Dervishaj,
Radio Televizioni Dukagjini: 17 dhjetor 2013


Nė intervistėn e zhvilluar nė shtėpinė e saj, publicistja Sanije Gashi ka folur pėr njė varg ēėshtjesh, duke filluar sė pari me Prishtinėn: “Unė kam lindur nė Prishtinė, jam rritur nė Prishtinė, vazhdoj tė jetoj nė Prishtinė, dhe natyrisht do tė plakem nė Prishtinė.”, pastaj pėr rrugėtimin e saj si gazetare, pėr vėshtirėsitė dhe sfidat, pėr njė figurė mjaft frymėzuese pėr tė: “duke lexuar, kam pasė si idol tė thuash njė gazetare italiane, Oriana Fallaēi, nė atė kohė qė bėnte gazetari shumė tė suksesshme, dhe atėherė kur m’u dha rasti qė tė filloja gazetarinė, mundohesha tė ndiqja rrugėn e njė gazetareje tė thuash tė shkėlqyer.”, pėr kėnaqėsinė qė i sjellė ky profesion: “kėnaqem do me thėnė me kėtė profesion, jam rritė si tė thuash, jam pjekur me tė dhe kam ēastet, momentet mė tė kėndshme nė kėtė profesion.”, pėr Mire Kelmendin tė cilės ia ofroi dorėn e ndihmės e tė pėrkrahjes pėr t’u shkolluar dhe e cila me kalimin e kohės, njė ditė i bėri njė befasi tė kėndshme duke e vizituar pėr ta falėnderuar; pėr problemet me tė cilat ballafaqohej femra shqiptare dikur (mosshkollimi) dhe me tė cilat pėrballet sot (trafikimi)…

Nė bisedė janė pėrfshirė dhe aspekte tė tjera si emancipimi i femrės shqiptare, duke kaluar pastaj tek libri testament “Histori tė tmerrit 1998-1999. Dosje krimesh tė luftės, rrėfime tė grave”:
“Mandej, muaj pas muaji, nėntė vjet punova me kėto gra, qė ishin pėrjetime shumė tė rėnda. Edhe vetė gazetari ose publicisti nė kontaktet e tilla merr shumėēka prej tyre, i pėrjeton shumė rėndė tė gjitha ato heqje, edhe pse tė gjithė ne e kemi parė se ēfarė ndodhi me ne nė Kosovė, gjatė luftės. Pas nėntė vitesh, e pėrmblodha librin dhe i botova rrėfimet e kėtyre grave. Tė gjitha janė rrėfime aq tė tmerrshme qė kanė pėrjetuar burrat e tyre, qė kanė pėrjetuar fėmijėt e tyre, e sidomos vajzat e tyre tė dhunuara. Kjo ishte e tmerrshme, dhe secila shprehej me gjithė shpirt.”
Me thekse tė veēanta, publicistja Sanije Gashi ėshtė ndalur edhe tek jehona qė bėri libri nė qarqe tė ndryshme, brenda dhe jashtė Kosovės:
“Ky libėr zgjoi interesim tė madh tek tė gjithė, ndėrsa parathėnien e tij e bėri ish-ambasadori amerikan nė Kosovė, William Walker, qė ishte kėtu nė fillim tė luftės sė vitit 1999, kur ndodhi masakra nė komunė tė Shtimjes. E pėrshkruajti aq mirė ēėshtjen e librit, tė gjitha kėto rrėfime, dhe ishte qėllimi - thotė, qė tė mos harrohet, se jo tė hakmerreni ju ndaj tyre, por tė mos harrohet ēfarė ndodhi me popullin e Kosovės, me gratė e Kosovės, me djemtė e vajzat e Kosovės. Kėshtu qė ky ishte njėri nga librat qė them zgjoi shumė interesim, dhe qė nuk ishte lehtė tė punohej, nuk ishte lehtė tė pėrshkruheshin tė gjitha ato ēka i kishin pėrjetuar.”
Nė mėnyrė tė veēantė, emblema e gazetarisė ka tėrhequr vėrejtjen qė ngjarjet e tmerreve makabre tė mos harrohen kurrsesi:
“Mirėpo sikur po fillon tė zbehet ajo ēfarė ka ndodhė me ne, sidomos te brezat e ri. E kjo duhet tė ribotohet disa herė, tė dalė, tė shkojė sidomos nė mesin e tė rinjve, sepse ata qė ishin dy vjeē tani janė 16 vjeē, duhet ta dinė ēfarė ka ndodhur me ne.”
Nė njė bashkėbisedim tepėr miqėsor e i cili rrjedh fare natyrshėm, gazetarja Shqipe Dervishaj ka shtruar pyetjen e radhės, duke shpalosur kėshtu vetvetiu qėllimin e njė interviste tė realizuar mjaft bukur dhe me shumė pėrkushtim, qėllim qė nėnkupton pėrfshirjen nė plotni tė krijimtarisė publicistke tė Sanije Gashit:
“Zonja Gashi kam kėtu pranė vetes njė libėr tjetėr tuajin. Ėshtė ‘Ecje nėpėr kujtesė, tregime jete tė grave me karrierė’. Pra ndėrruam pak atė pjesėn e trishtuar, nėse mund tė themi tė jetės sonė, tė njė lufte e cila nuk duhet harruar dhe nuk do tė harrohet, natyrisht nga populli. Mirėpo, do tė flasim pak pėr kėtė pjesė tė librit, ēka pėrfshinė ai, personalitetet qė keni pėrzgjedhur, femrat e suksesshme ndoshta tė jetės shqiptare?”
Duke folur me shumė takt dhe me njė vėmendje tė pėrqėndruar tek dallimet mes dy librave tė saj, publicistja ka shpalosur ecurinė krijuese, por edhe ėshtė ndalur tek emra tė veēantė dhe tek fate tė pėrjetuara tė simotrave tė saj, dėshmi e njė pėrkushtimi dhe njė profesionalizmi tė lartė e gjithė kompetencė:
“Kėtu janė marrė disa gra tonat, qė domethėnė se nuk janė pėrfshirė tė gjitha, se kemi mjaft gra tė arritura, tė ngritura, qė kanė krijuar karrierė, qė kanė bėrė profesion tė vyeshėm, pėrvojė tė vyeshme, mirėpo i kam marrė disa, se, unė jam nisur nga mosha, nga ato qė janė mė tė shtyra nė moshė, tė jenė pjesė e librit dhe tė rrėfejnė pėr jetėn e tyre, pėr rrugėn e tyre, pėr sukseset e tyre nė punė. U takojnė profesioneve tė ndryshme. Ndryshon natyrisht prej librit tė luftės tėrėsisht, por edhe kėto i kanė pėrjetimet e tyre, janė tė Kosovės dhe tė Shqipėrisė. Njė integrim, qė zonja Helena Kadare e quan shumė tė suksesshėm. Ka atje qė kanė kaluar mirė, edhe tek ne, por ka edhe qė kanė pasur vuajtje tė shumta. Ta zėmė, gazetarja Kozeta Mamaqi, ka kaluar 17-tė vjet nė internim, nėnė e ndarė nga tė dy fėmijėt e saj. Mirėpo, kemi edhe tek ne heqje grashė: Hyrije Hana, pėr shembull, ka vuajtur shumė nė atė kohė, e cila i mbylli sytė pa e parė tamam Kosovėn ēfarė e ka dėshiruar! Sehadete Mekuli, ėshtė gjinekologia e parė tek ne nė Kosovė. Edhe ajo ka njė jetė, por tė begatė, qė ka punuar, ka krijuar famė, ėshtė e njohur gjithkah. Aktorja Melihate Ajeti, kėngėtarja Nexhmije Pagarusha, shkrimtaret Eglantina Mandia e Helena Kadare shumė tė zonjat. Pėrshtypje tepėr tė mirė mua mė ka lėnė me shkrimet e saj, me punėn e saj, edhe Nermin Vlora Falaschi, stėrmbesa e Ismail Qemalit. Mirėpo nga tė gjitha kėto, prej 31 grave, tashmė 13-tė ka ndėrruar jetė, nuk janė nė mesin tonė. Me punėn e tyre, me gjurmėt e tyre, kanė lėnė njė pasuri. Prandaj them qė, edhe e vlerėsojnė tė tjerėt, se ky libėr ėshtė begati e kombit, me gratė qė kanė bėrė karrierė, karrierė tė vyeshme, kėshtu qė do tė ishte mirė qė tė vazhdonim me shkrime tė kėtilla, se kemi mjaftė gra tė tjera si kėto.”
Nė njė intervistė si kjo, gazetarja Shqipe Dervishaj e ka pasur tė pamundur pėr t’iu shmangur njėrit prej librave nga mė tė veēantėt, tė shkruar nga Sanije Gashi:
“Zonja Gashi ashtu siē na u prezantuat edhe nė fillim tė emisionit, keni lindur nė Prishtinė, jeni prishtinase. Po shoh se edhe pėrmbledhja apo libri i juaj i fundit ka tė bėjė me Prishtinėn. Si arritėt deri te ky libėr, si ishte ideja qė tė pasqyroni ato shkrimet tuaja nė tė?”
Edhe lidhur me kėtė libėr e me procesin krijues tė tij, publicistja Sanije Gashi ka folur me njė kujtesė brilante, me njė dashuri dhe adhurim tė pafund pėr qytetin e saj tė lindjes, tė punės e tė dijes, si dhe pėr historikun e kėtij qyteti, pėr peshėn e viteve qė ka bartur ai mbi vete, pėr rritjen dhe zgjerimin e tij, por gjithsesi edhe pėr misionin dhe vizionin tė cilin historia ua ngarkoi mbi shpatulla, banorėve tė kėtij qyteti:
“Deri mė tash, ky ėshtė njė libėr krejt tjetėr nga tre tė parėt. Kėtė e kam punuar me kėnaqėsi, pa mundim. Edhe pse edhe tė tjerėt i kam punuar me pėrkushtim, por tema ka qenė e rėndė, sidomos ajo e luftės. Ndėrsa, tė shkruaj pėr qytetin tim ku kam lindur, ajo shtresohet me vite tek njeriu. Ta zėmė, qė nga fėmijėria unė ato kujtime qė i kam bartur me vete, qė nuk shlyhen kurrė, se ėshtė pjesa, faza mė e kėndshme e njeriut. Njeriu, sa herė i kthehet fėmijėrisė, gjen pastėrti, gjen jetė pa hile, i kujton ato shoqe tė lagjes, tė mėhallės, tė komshinjve; dhe tė gjitha ato mbeten, regjistrohen, deshe s’deshe. Tani kur mbėrriva nė kėtė moshė, iu ktheva me kėnaqėsi, i kam regjistruar gjithė ato mėhallė, gjithė ato lagje, shoqet qė mė ikėn pėr nė Turqi (nė atė kohė ishte njė fazė shumė e rėndė) te njerėzit qė e sajojnė Prishtinėn e dikurshme. Edhe atėherė ka pasur vuajtje, vuajtje tė mėdha, madje! Janė disa faza qė kujtohen jo me kėnaqėsi. Ta zėmė koha e Aksionit tė Armėve. Ajo ka qenė e tmerrshme, kur i merrnin meshkujt, i detyronin t’i dorėzonin armėt qė nuk i kishin. Ishte edhe faza tjetėr e konvertimit tė shqiptarėve nė turq, pėr t’i larguar sa mė shumė nga Kosova. Turq i regjistronin edhe ata nė fshat qė s’e kishin dėgjuar asnjė fjalė turke! Kjo mbetet, sidomos ato vajet, ndarjet, largimi nga vendi i tyre. Pastaj, erdhėn njerėzit qė punuan pėr ēėshtjen kombėtare, pėr ēėshtjen shqiptare nė atė kohė. Janė: Iliaz Agushi, janė profesorėt Ahmet Gashi, njė drejtor i shkėlqyer i Gjimnazit tė Prishtinės, janė edhe tė tjerėt bashkė me tė. Erdhėn mjekėt e parė, tė Prishtinės, doktor Izedin Osmani, doktor Daut Mustafa-Spahiu, qė nė atė kohė kanė qenė tė detyruar t’i ndėrrojnė mbiemrat, se kanė qenė tė ndjekur; janė ata qė them se i sajojnė kėto mėhallė, kėto lagje, kėto ndėrtime, persona tė cilėt i kam zėnė tė gjallė, janė edhe 90-tė vjeēar. Shpesh nuk janė tė kėnaqur me ndryshimin e qytetit, mirėpo qyteti vazhdon tė zhvillohet, ėshtė rritur: nėse atėherė qyteti ka qenė me tetėmbėdhjetė mijė banorė, tani me katėrqind mijė ose pesėqind mijė, qė ende nuk dihet saktė numri i tyre. Kanė ndryshuar shumė gjėra, pėr tė mirė. Sa u pėrket ndėrtimeve, jo aq mirė, se ka ngulfatje nė qytet, ndėrtime tė banesave vend e pa vend, leje pa leje. Mirėpo nė libėr ėshtė pėrfshirė njė kohė e kaluar e qytetit.”
Njė kėndvėshtrim tjetėr nga i cili ka folur bashkėbiseduesja nė kėtė intervistė, ėshtė edhe ai i kundrimit tė qytetit nga prizmi dje dhe sot, gjė qė ėshtė bėrė nė njė mėnyrė mjaft tė detajuar:
“Njė ditė e bėri njė shkrim Shefki Stublla, edhe ai njė studiues, nė Kohėn Ditore. Ai tha - unė e kam prerė atė shkrim, edhe e kam futur nė libėr, e do t’ua lė brezave, nipave e stėrnipave, se Prishtina po ndėrron, po zhduket nga ajo qė ka qenė dikur, le ta kenė ata, le tė lexojnė pėr gjyshėrit dhe stėrgjyshėrit e tyre, le tė lexojnė pėr Prishtinėn e dikurshme, le tė lexojnė pėr ato kroje qė kanė qenė... Kėshtu qė libri ka zgjuar te prishtinasit edhe nostalgji, edhe kėnaqėsi, por edhe lotė, nganjėherė.”
Ndėrkaq, shqetėsimit tė drejtė tė shtruar nė pyetjen e gazetares Dervishaj: “Natyrisht. Zonja Gashi, ēka mund tė themi se ka mbetur nga ajo Prishtina e vjetėr nė kėtė Prishtinėn e re qė sot jetojmė?”, autorja e librit Prishtina e fėmijėrisė sime, i ėshtė pėrgjigjur duke pėrshkruar fatin e objekteve tė ndryshme si dhe duke sqaruar sėrish pėr punėn e saj gjithė pėrkushtim, qė fotografitė e kohės tė mos mbeteshin nėn pluhurin e harresės:
“Pak, pak! Ka mbetur ta zėmė, objekti i Unionit qė ka qenė njė bukuri e qytetit, nė qendėr. Ka mbetur godina e Gjimnazit, qė ėshtė ndėrtuar nė vitin 1938, njė godinė e madhe qė ka nxjerrė breza e breza tė shkolluar. Aty ka filluar shkollimi shqip nė vitin 1941 deri mė 1944.
Kėtė nuk e harrojnė pa e thėnė prishtinasit: Ani qė ishte koha e okupimit, me ardhjen e italianėve dhe gjermanėve u hap shkolla shqipe. Nė administratė filloi tė flitej shqip. E quanin, siē tregojnė tė vjetėrit, edhe gjimnaz fashist. Por aty filloi shkollimi. Nė vitin 1945 ne kemi pasur njė pėrqindje shumė tė madhe tė analfabetėve. Kėshtu kishte qenė, me sa kam lexuar, madje edhe nė Shqipėri, edhe atje nė kohėn e Zogut kishin qenė 90-tė % e kusur analfabetė! Edhe tek ne thonė 95% analfabetė!
Kėshtu qė gradualisht ajo ishte njė fazė e mirė, Gjimnazi i Prishtinės ‘Sami Frashėri’ nxorri breza tė ardhshėm, tė shkolluar. Kanė mbetur edhe disa pak objekte tė shtėpive tė vjetra, qė s’kanė mbėrri t’i rrėnojnė tė gjitha. Deri vonė ka mbetur edhe shtėpia e Tefik Mirashit, ku mė vonė u vendos Akademia e Shkencave dhe Arteve tė Kosovės. Ka mbetur Biblioteka e Qytetit, qė kishte qenė pronė e Sylejman Efendisė, qė nė nė vitin 1945 e kanė konfiskuar dhe e kanė vendosur Bibliotekėn deri nė ditėt e sotme. Ka aty-kėtu shtėpi tė vjetra qė jam munduar t’i fotografoj. Kam gjetur fotografi edhe nė muze, edhe tek njerėzit qė i kanė ruajtur mė herėt. Fotot janė dėshmi e kohės. Nga Tirana mė kanė shkruar: Bravo pėr ato fotografi tė shkėlqyeshme tė Prishtinės sė moēme! ”
Duke folur nė pėrmbyllje tė intervistės edhe pėr revistėn “Teuta”, drejtuesja e kėsaj reviste prestigjioze ka kujtuar sėrish arritjet e kėsaj reviste, si dhe pėr raportet e krijuara me lexuesit:
“Duhet tė kemi sa mė shumė lexues, mendimet e tyre i pėrfillim shumė. Na shkruajnė, na paraqiten edhe me e-maile, japin propozime. Lėvdata japin mjaft, femra e meshkuj. Teuta ėshtė revistė e familjes, ku marrin pjesė, bėjnė pjesė edhe burri edhe gruaja, edhe vajza edhe djali. Kėshtu qė nė kėtė aspekt mundohemi t’i edukojmė. E tash sa ia arrijmė, mendoj se po.”
Duke vlerėsuar drejt dhe lart pėrkushtimin dhe profesionalizmin e stafit i cili e ka ngritur “Teutėn” nė stadin aktual, publicistja e cila nuk rresht sė shkruari pėr mė shumė se gjysėm shekulli, ka paralajmėruar pėr tė botuar edhe vepra tė reja nė fushėn e publicistikės:
“Tani kryesisht jam orientuar nė publicistikė. Nė revistė, nė redaksi tė Teutės kam njė staf, njė ekip tė shkėlqyer, tė femrave dhe tė meshkujve, qė punojnė me shumė pėrkushtim. Po, unė punoj edhe nė dy libra tė tjerė, qė duhet tė dalin vitin e ardhshėm. Por, tė shohim e bėjmė.”
Mė shumė se ēdo gjė tjetėr, kjo intervistė ėshtė njė bashkėbisedim mes brezash, njė bashkėbisedim qė ka pėr qėllim jo vetėm tė shpalos tė vėrtetat e mėdha tė veprave tė njė publicisteje emblemė, por nė radhė tė parė kjo intervistė ka tė veēantat e saj: shprehjen e mirėnjohjes e tė falėnderimit, si dhe tė respektit reciprok qė kanė breznitė orėmira pėr njėra-tjetrėn, gjė qė ėshtė shprehur me njė elegancė tė rrallė dhe me njė kulturė qė meriton admirim tė veēantė:

“Zonja Gashi, po mė vie shumė mirė qė arritėm t’i prezantojmė tė gjitha kėto para teleshikuesve. Natyrisht qė ju keni edhe shumėēka tjetėr tė prezantoni, mirėpo pėr ne ishte nder tė jemi nė shtėpinė tuaj, tė pimė sė bashku Kafenė e Mėngjesit me ju, dhe pėr teleshikuesit e Televizonit Dukagjini, ne ju dėshirojmė suksese nė projektet tuaja tė ardhshme, dhe natyrisht njė jetė tė mirė.
Sanije Gashi: Ju faleminderit shumė! Ishte kėnaqėsi e imja qė erdhėt, dhe tė them se ishit televizion pak i privilegjuar qė ju pranova, se ju thashė se jam tip i tillė qė nuk imponohem, nuk futem, nuk thėrras! Kam qejf tė punoj, jo nė zhurmė, po nė heshtje. Kėshtu qė faleminderit edhe prej juve, qė prezantuat me punė, me libra, gazetari e publicistikė bashkė. Ju faleminderit!
Faleminderit edhe juve, dhe ēdo tė mirė!”
Vijon...

Xhemail Peci

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 30 vizitorë
Lexuar: 102 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
DORA E SHKRONJAVE
E hėnė, 20 nėntor 2017 - 20:05
.
Promovimi i 5 vėllimeve tė “Kuvend letrash me...
E premtė, 17 nėntor 2017 - 19:58
E nderuara familja Merlika, I nderuar bashkėpunėtor i ngushtė i shoqatės studiuesi Eugjen Merlika! Tė nderuar organizatorė tė kėtij evenimenti kultur...
LUM SHPÉTIMI E MJERÉ QAZIMI
E merkurė, 15 nėntor 2017 - 17:21
.
Njė tregim pėr mikun tim
E martė, 14 nėntor 2017 - 19:16
E njoha shumė vite mė parė nė kondita tė jashtėzakonshme. Isha i burgosur nė qelinė nėn rampėn e shkallės, qė tė ēonte nė katin e dytė tė godinės sė sigur...
Kthimi i mergimtarit nė Atdhe
E dielė, 12 nėntor 2017 - 02:21
Gjetani u arratis nga qyteza e Bardhanjetit qysh nė vitet ’80-ta, se pushtuesi jugosllav nuk i la derė tjetėr, por nėna dhe motra Gjelinė kishin insistuar ...
më shumë nga - Kulturė »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi