Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
HAXHI SALI BEJ PĖRRENJASI - NDĖRTUESI I VEPRAVE PUBLIKE DHE KULTIT NĖ SULOVĖ
Publikuar më 03 nėntor, 2017 nė orėn 01:52 ( Para 17 ditė e 19 orėve ) Tė ndryshme |
Rrit madhësinë e shkronjave
Sa mė shumė kalojnė shekujt, aq mė e trashė bėhet perdja e errėsirės pėr tė ndriēuar figura historike dhe kontribute humane. Kujtdo qė nis tė shkruaj, me siguri do t’i duhet tė shfletojė dokumenta tė ndryshme arkivore, botime e shėnime udhėtarėsh tė huaj, pa harruar historitė gojore, morinė e veprave publike apo tė kultit, kėngėt e visaret e tjera tė popullit. E sėrish, nuk mund tė shkruhet gjithēka.

Sulova shtrihet nė jug tė Shqipėrisė sė Mesme, nė tė manjtė tė rrjedhės sė poshtme tė lumit Devoll, rrėzė malit Tomorr. Haxhi Sali Bej Pėrrenjasi, si askush pėrmendet edhe sot nė bisedat e banorėve tė krahinės sė Sulovės. Ai ishte pari i krahinės sė Sulovės dhe gjatė qeverisjes sė tij, aty nga gjysma e shekullit XVIII, ajo ka pėrjetuar njė lulėzim urbanistik. Nė atė kohė janė ngritur rrugė, ura dhe objekte tė tjera fetare apo publike. Koha, nė tė cilėn ushtroi sundimin e vet dhe prania reale e ndėrtimeve tė mira e tė forta, qė ai kreu nė krahinėn e Sulovės e pėrreth, e bėjnė figurėn e tij mė tė prekshme. Natyrisht, ēka ka mbėrritur deri nė ditėt tona nga jeta dhe kontributi i tij, ėshtė e mbėshtjellė me shumė rrėfime interesante dhe fakte tė hulumtuara nė dokumentet e kohės, e qė hedhin dritė. Haxhi Sali Bej Pėrrenjasi rridhte nga njė familje e madhe dhe e njohur nė ato kohėra nė Labėri, pjesėmarrėse nė luftėra e kuvende. Haxhi Sali Bej Pėrrenjasi erdhi nė krahinėn e Sulovės nė moshė fare tė vogėl, pasi aty kishte tė martuar hallėn e tij, nė derėn e bejlerėve tė Pėrrenjasit tė Sulovės, dikur derė e parė e qendėr kazaje e Sulovės. Halla e tij nuk kishte fėmijė dhe e mori si djalė. Dhe, kėshtu ai u bė dhe trashėgimtar i njė pasurie tė madhe qė ajo zotėronte dhe mė vonė u bė pari i krahinės sė Sulovės i njė dere me emėr e ndikim jo vetėm nė Sulovė, por edhe nė gjithė trevat e Jugut. Haxhi Sali Bej Pėrrenjasi jetoi e veproi nė periudhėn e pashallėqeve tė Shqipėrisė. Nė rini shkoi nė Mekė pėr haxhillėk dhe kur u kthye, mori emrin Haxhi, me tė cilin u thirr e u njoh. Duke iu pėrmbajtur zakonit tė bukur tė kohėve tė hershme, tė muhamedanizmit, njė pjesė tė pasurisė e pėrdori pėr vepra bamirėsie. Nė Sulovė, njė sėrė toponimesh njihen me emrin Haxhi Sali Bej Prrenjasi, si ēezma, ujėsjellėsa, ura, rrugė, xhami, ndėrtime si shenja tė zhvillimit ekonomik tė krahinės sė Sulovės nė periudhėn e qeverisjes sė tij. Mė shumė kėto i ndėrtoi nė Pėrrenjas tė Sulovės, e cila nė kėtė kohė ishte qendėr administrative, kaza, duke u kthyer nė qytezė mesjetare. Nė Pėrrenjas rindėrtoi fortifikimin mesjetar, ndėrtoi saraje, xhami, ujėsjellės, furrė buke madje edhe burg. Edhe sot nė Pėrrenjas tė Sulovės ekziston fortifikimi. Brenda mureve tė saj jetojnė brezat pasardhės. Kėta dallohen nga pjesa tjetėr e banorėve tė krahinės pėr mėnyrėn e sjelljes dhe tė jetuarit. Ndaj atyre edhe sot u thėrrasin bejlerė. Njė pjesė e tyre nė rrjedhat e viteve janė larguar nė krahina tė tjera. Deri vonė "familja e madhe e bejlerėve" ėshtė shikuar me njė sy tjetėr nga politikat shtetėrore, ndėrsa nga banorėt e krahinės gėzonin admirim pėr traditat e respektit dhe vlerave humane.
Si vepra mė e madhe ishte ura mbi lumin Devoll nė Kadipashaj (Sot vendbanimi Lumas i rrethit tė Elbasanit), e pėrjetėsuar me emrin e tij. Kjo urė nė fakt ishte i vetmi mjet komunikimi gjatė rrjedhės sė poshtme tė lumit Devoll, qė pėrbėnte njė lidhje tė domosdoshme me krahina tė tjera e qytetet treg, si Elbasani e Berati, ku kryehej mė shumė tregtia nė kėtė periudhė. Lumi Devoll gjatė gjithė historisė sė tij, nė periudhėn e dimrit e sidomos tė shirave, ishte i pakalueshėm dhe kėrkonte patjetėr njė lidhje. Urė pėr tė cilėn tregohen shumė histori gojore. Mė e njohur ėshtė kjo: “Thonė se beu shkoi tek njė hoxhė i mirė. Hoxha i thotė se duhej qė ai tė fillonte tė ndėrtonte vepra bamirėsie pėr njerėzit dhe nuk duhet qė tė merrte asnjė pėrfitim nga ndėrtimi i tyre. Ndaj ai vendosi tė ndėrtonte edhe kėtė urė, qė mbeti ndėr breza si punė e mirė e tij”. Me tej gojėdhėna vazhdon:“ Do ta ndėrtojmė urėn, qė tė mos e shkulin mė valėt e lumit Devoll, -u tha banorėve. Nė fillim dogji 5 furra me gėlqere dhe i la shumė vite nė gropė. Me vonė grumbulloi qindra metra kub gur tė bardhė e tė fortė nga mali i Goricės. Kur u bė gati t’i hynte punės, dėrgoi njerėz nė Opar ,qė ti sillnin ustallarė tė zgjedhur, mė tė mirėt e asaj kohe nė punimin e tyre. Beu i ēoi ustallarėt nė brrylin e lumit dhe ju tha se aty ai kėrkonte qė ata tė ndėrtonin njė urė me gurė. “Filloni nga tė doni, vetėm urėn e dua ta ndėrtoni sa mė shpejt dhe tė fortė”, - u tha beu ustallarėve. Ustallarėt iu pėrgjigjėn beut se ishte e pamundur ndėrtimi i urės atje. Beu e kuptoi se pa gjė nuk bėhej dhe mori njė pale hejbe me monedha floriri dhe i hodhi nė ujė. Ustallarėt kur panė monedhat qė hidheshin nė lumė i thanė: “Kėshtu mund tė ndėrtohet ura”. Ata filluan menjėherė nga puna. Me muaj tė tėrė vijoi ajo. Beu urdhėroi qė kafshėt e punės e meshkujt nė moshėn e punės, tė punonin pėr urėn. Tė mbanin materialet: gurėt e gėlqeren nga mali i Goricės, drurėt nga pylli i Radshit. Ndėrtimi qe njė punė e vėshtirė e u shoqėrua edhe me kohė tė keqe, me shira e shtrėngata, por nė fund ura u ngrit e bukur dhe me tre harqe. Mjeshtėrit e njohur oparakė i gdhendėn gurėt mirė e bukur, ngritėn kėmbė tė forta tė urės dhe mbi to shtruan trasenė me gurė pllakė tė gdhendur si pasqyrė. Dhe, njė ditė pasi kishte mbaruar sė ndėrtuari, beu bėri njė festė tė madhe dhe theri qindra kokė bagėti. Dhjetra kokėt e bagėtive i futi nė themelet e urės pėr kurban. Lėkurėt e bagėtive i shiti nė pazar tė Beratit”.
Pėr urėn e Kadipashajt ka dokumenta arkivore. Studiues e udhėtarė tė huaj, qė kanė kaluar nė krahinėn e Sulovės kanė shkruar. Ami Bue nė “Rezueil d’itinerarires doms la turquic”, 1854, faqe 319 ka shkruar: “Nė mesin e shekullit tė XVIII sundimtari Haxhi Sali Bej Pėrrenjasi ndėrtoi urėn e Mollasit (Kadipashajt) mbi Devoll nė Gostimė me 3 qemerė. “ Kjo urė ėshtė projektuar e ndėrtuar nga kryearkitekti i perandorisė osmane, Mimar Kasemi nga Tomorrica”,- shkruan studiusi Valter Shtylla nė botimin e tij “Rrugėt dhe urat mė tė vjetra nė Shqipėri’’, faqe 205.
Nė mėnyrė tė veēantė, Haxhi Bej Pėrrenjasi do tė linte gjurmė nė ndėrtimin e degėzimeve tė rrugės sė karvaneve Elbasan- Berat, qė kalonte nė Sulovė. E rėndė ishte gjendja e rrugėve, sa vendbanimet e Sulovės ishin tė veēuara nga njėra - tjetra dhe krahina e pashkelur. Deri nė fillim tė shekullit XX ishin rrugė tė rregullta. Nga qendra e zotėrimeve tė tij, nė Pėrrenjas, ai i ndėrtoi nė disa drejtime: Mollas - Qafė e Grekanit - Pėrrenjas, Ura e Kadipashajt - Dragot - Qafė e Grekanit – Pėrrenjas. Darzezė – Kuturqarė – Kukucovė – Pėrrenjas, pėr tė lidhur fshatrat e zotėrimeve tė tij e tė zonave pėrreth. (shiko nė librin “Legjenda nga rrethi i Gramshit” fq. 160) Kėto degėzime i lidhi me rrugėn e karvaneve Elbasan- Berat, qė kalonte luginės sė Devollit.
Tjetėr arritje e tij ishin ujėsjellsat qė ndėrtoi nė disa fshatra, Pėrrenjas, Tunjė, Dufshan etj. Ka qėnė i njohur ujėsjellėsi i Pėrrenjasit, qė vinte nga thellėsitė shkėmbore tė malit tė Goricės sė Ēobanit, nė toponimin Grekan, ndėrmjet njė kanali me tuba qeramike e mur guri.
Elementėt e trillimit popullor tė aty-kėtushėm, Haxhi Sali Bej Pėrrenjasin, e pėrmendin edhe si keqbėrės apo mizor. Gjithsesi, kėto nuk e zbehin figurėn e tij. Pėrveē pasurisė qė trashėgoi, Haxhi Sali Bej Pėrrenjasi, siē ishte koha atėherė, siguroi pėrfitime dhe mbėshtetje nga administrata turke me taksa, duke e zgjeruar territorin e pasurinė e tij, akoma mė shumė me ara, pyje, bagėti. Megjithė mugėtirėn qė ka lėnė koha, rrėfimi i disa historive vjen i shkruar nga studiuesi i trevės sė Sulovės, Petrit Basha, nė librin “Legjenda nga rrethi i Gramshit”, faqe 159. “Edhe njė nė Mollas tė Elbasanit, Rrapush Venari, nuk ia dorzoi tokėn beut dhe ndenji firar arratisur nė pyll fshehur, kaēak. Po ta kapte Axhiu e ziente nė valė’’. Njė tjetėr histori e treguar: “Kush i kundėrshtonte e tė mos i bindej e egzekutonte, duke paguar njerėz dhe duke i varur nė vidhin shekullor pranė fortifikimit”.
Nė fund tė viteve 1700, Pashallėku i Beratit, ku bėnte pjesė krahina e Sulovės nė kohėn e sundimit tė Haxhi Sali bej Pėrrenjasit, hyri nė luftė me Pashallėkun e Shkodrės, tė cilėt donin tė shtrinin zotėrimet e tyre pėr t’u zgjeruar. Bushatllinjtė e Shkodrės, me oreksin e madh qė kishin, u pėrpoqėn tė zgjeronin zotėrimet e tyre, duke u shtrirė jo vetėm nė Shqipėrinė e Mesme, por edhe nė Jug. Pengesė u bėnė pashallėqet e Elbasanit, Beratit, Peqinit. Pashai i Shkodrės kėrkonte t’i shtrinte zotėrimet mė tej, deri tek ato tė Kurt Pashės sė Beratit. Prandaj nė vitin 1785 Mustafa pasha i Pashallėkut tė Shkodrės me forca tė shumta nė Gostimė, buzė lumit Devoll, zhvilloi luftime tė ashpra me forcat e Pashait tė Beratit. Pėr mbėshtetjen qė i dha Sulova Ahmet Kurt Pashės sė Beratit, me anėn e sundimtarit tė Sulovės Haxhi Sali Bej Pėrrenjasit, Pashai i Bushatllinjėve tė Shkodrės me artilieri i shkatėrroi kullat e fortifikuara nė Sulovė dhe garnizonet e Ahmet Kurt Pashės sė Beratit.
Historiani Stavri Naēi nė studimin e tij “Pashallėku i Shkodrės nėn sundimin Bushatllinjėve”, botim i vitit 1964, faqe 165, ėshtė pėrpjekur tė shkruaj pėr njė rrjedhė ngjarjesh nė lidhje me figurėn e Haxhi Sali Bej Pėrrenjasit. “Krahina e Sulovės me Haxhi Sali Beun e Pėrrenjasit mbante anėn e Ahmet Kurt Pashės. Kara Mahmudi i Bushatllinjėve,me qėllim qė tė mund tė nėnshtronte mė mirė gjithė sanxhakun dhe pėr tė lehtėsuar fitoren kundėr Pashės sė Beratit, dukej se kishte shpallur faljen e gjithė kundėrshtarėve qė nuk do t’i kundėrshtonin me armė dhe do tė kontribuonin nė mbajtjen e ushtrisė sė tij me ushqime. Haxhi Sali Beu pėr tė fituar kohė, gjersa nga Berati t’i vinin pėrforcime ushtarėsh, njoftoi Bushatlliun me letėr, se do tė mbante anėn e tij dhe do ta ndihmonte me ushqime. Sipas kėsaj letre, Kara Mahmudi u nis nga Elbasani ditėn e dielė, mė 21 Gusht 1785 dhe mbėrriti nė Gostimė pas katėr ditėsh, pasi krahinėn e Sulovės dhe veēanėrisht Haxhi Sali Beun e fali. Ndėrkohė, Haxhi Sali Beut i erdhėn nga Berati dhjetė bajraqe ushtarėsh. Atėherė ai shpalli se mohonte gjithēka kishte premtuar. Kėshtu lufta me tė u bė e pashmangėshme”.
Nė Arkivin Shtetėror Shqiptar, fondi i pėrzierė, nė dosjen 22, njė dokument pasqyron qartė kėto luftime: “Kara Mahmudi i Bushatllinjėve dėrgoi kundėr beut tė Pėrrenjasit njė pjesė tė ushtrisė sė vet. Sulmit tė shkodranėve, Beu i Pėrrenjasit nuk iu mbajt dot, u thye dhe ia mbathi kėmbėve, i ndjekur gjer nė afėrsi tė malit tė Tomorrit. Mbi njėqind tė vrarė dhe po aq robėr mbetėn nga forcat e Haxhi Sali Beut dhe njėmbėdhjet tė vrarė e gjashtė tė plagosur nga ushtarėt e Bushatlliut. Pėr ndėshkim tė krahinės sė pabindur dhe prijėsit tė saj, Kara Mahmudi urdhėroi tė digjeshin nga gjashtė kulla pėr ēdo fshat, si dhe sarajet e Haxhi Sali Bej Pėrrenjasit”. Pas kėsaj pėrplasje, pasuria e pozita e Haxhi Sali Bej Pėrrenjasit nė krye tė kazasė sė Sulovės pėsoi rėnie. Pasurinė e tij pas vdekjes e trashėgoi i nipi, Dule Beu, por jo me grykėsinė e bėmat e gjyshit. E megjithatė, ndikimi i Haxhi Sali Bej Pėrrenjasit do tė vazhdonte pėr shumė kohė edhe pas vdekjes sė nipit.
Shekujt qė kanė kaluar me sundimet e ndryshme, dora shkatrrimtare por edhe agjentėt atmosferikė kanė zhdukur mjaft gjurmė tė ndėrtimeve tė bamirėsit nga Sulova, Haxhi Sali Bej Pėrrenjasi. Si dėshmi kanė mbetur pak fragmente dhe kujtimi se dikur kėtu ka qenė njė ndėrtesė, ujėsjellės, rrugė, ura.
Haxhi Sali Bej Pėrrenjasi me bamirėsitė e tij nė ndėrtimin e veprave tė domosdoshme, ėshtė thesar i historisė, krenari e njė fisi, njė krahine si Sulova. Nga autorėt e ndryshėm mė shumė ėshtė marrė studiuesi dhe folkloristi nga Gramshi, Petrit Basha. Veēse njė monografi pėr figurėn e Haxhi Bej Pėrenjasit do ta plotėsonte me tej atė. Mbetet dėshirė e madhe, qė tė paktėn njė ditė do tė kujtohen studiuesit e kėsaj treve tė hedhin mė shumė dritė pėr figurėn e tij me fakte e tė vėrteta historike.

PĖLLUMB GORICA

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 29 vizitorë
Lexuar: 101 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
Skandali i kriminelėve tė UDB-sė dhe familjes...
E premtė, 17 nėntor 2017 - 18:13
Kompania ndėrtimore “Conex Sh.p.k.” me para tė veta i kreu punė Haki Rugovės nė fshatin Syriganė nė vlerė 80 000 euro, ia siguronte 100 vota LDK-sė nga 100...
Pėrfaqėsimi “dinjitoz” i Haxhi Zekės nga pedo...
E martė, 14 nėntor 2017 - 18:57
Rezultatet e Programit pėr Vlerėsimin Ndėrkombėtar tė Studentėve (PISA) tė cilat e radhisin Kosovėn diku kah fundi i pusit, nuk i bėnė pėrshtypje thuajse a...
Kosova, Dubai, energjia diellore dhe ajo e qy...
E enjtė, 09 nėntor 2017 - 19:07
Mora shkas nga njė kontratė e Dubait ( Emiratet arabe) me njė firmė nga Shangaji dhe njė nga sauditet pėr ndėrtimin e njė termocentrali diellor me fuqi 700...
Njė pėrvjetor qė nuk e tronditi botėn
E merkurė, 08 nėntor 2017 - 04:26
7 nėntori, nė mos tė gjithėve, tė paktėn brezit tim, i kujton njė datė apo ngjarje tepėr tė rėndėsishme, Revolucionin Socialist tė Tetorit, tė 1917-ės, ku...
HAXHI SALI BEJ PĖRRENJASI - NDĖRTUESI I VEP...
E premtė, 03 nėntor 2017 - 01:52
Sa mė shumė kalojnė shekujt, aq mė e trashė bėhet perdja e errėsirės pėr tė ndriēuar figura historike dhe kontribute humane. Kujtdo qė nis tė shkruaj, me s...
më shumë nga - Tė ndryshme »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi