Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
Pėrfaqėsimi “dinjitoz” i Haxhi Zekės nga pedofilėt dhe kriminelėt e UDB-sė (3)
Publikuar më 14 nėntor, 2017 nė orėn 18:57 ( Para 6 ditė e 1 ore ) Isa Mulaj | Tė ndryshme |
Rrit madhësinë e shkronjave
Rezultatet e Programit pėr Vlerėsimin Ndėrkombėtar tė Studentėve (PISA) tė cilat e radhisin Kosovėn diku kah fundi i pusit, nuk i bėnė pėrshtypje thuajse askujt rreth shkaqeve pse gjendja nė arsim ėshtė edhe mė e tmerrshme se sa qė mendohej. Nė vend se tė hulumtohen shkaqet dhe tė ndėrmerren masat korrigjuese, shqiptarėt e Kosovės filluan tė tallen: “kemi dalė ndėr popujt ma budallė n’botė.” Ē’ėshtė e vėrteta, testimi kishte pėrfshirė studentėt e moshės 15 vjeēare (nė kėtė rast nxėnėsit sipas standardeve tė Kosovės sepse nė botėn anglosaksone studentė i quajnė edhe nxėnėsit e shkollave tė mesme). Kėta janė kryesisht nxėnėsit e klasave tė 9-ta ose vitit tė parė nė gjimnaz. Vetė PISA, edhe pse nuk e ka obligim, nuk i din ose nuk i kishte gjetur shkaqet e kėsaj performance tė turpshme tė kosovarėve. Ndėrkohė, Minstria e Arsimit (konkretisht Arsim Bajrami), Qeveria dhe institucionet tjera arsimore tė Kosovės llapallapėn palidhje se rezultatet e PISA-s “janė njė pikė kthyese pėr rolin e arsimit nė Kosovė, duke e theksuar nevojėn pėr ta vėnė arsimimin si prioritet kryesor tė Qeverisė.”

Parada e pedofilėve “Haxhi Zeka” i ka numrat!
Ti si prind e dėrgon vajzėn nė shkollė, atė ta ngacmon dhe abuzon seksualisht Arben Maxharraj, Ibrahim Bytyqi, Xhevdet Zekaj, e militantė tjerė partiakė dhe tė UDB-sė. Le tė mbetet arsimi prioritet edhe pėr ty si prind, gjersa ti pajtohesh ose heshtė ndaj abuzimeve seksuale tė vajzės tuaj. Ēka mendon ti dhe tė gjitha ato specie qė pajtohen se arsimi duhet tė jetė prioritet? Se vajza e juaj nėn ato trauma tė ngacmimeve dhe abuzimeve seksuale mund tė arrijė rezultate mė tė mira nė testet e PISA-s? Kurrė. Prioritet duhet tė jetė luftimi i pedofilisė nėpėr shkolla, o injorantė. Sė pari nxėnėsit duhet tė jenė tė sigurtė nga dhuna fizike dhe seksuale e Ibrahim Bytyqit. Mbylljani gojėn Ministrisė sė Arsimit me kėtė prioritet.
Nė pyetje-ankesėn time ICITAP-it se “ēka ėshtė gjithė ky kriminalitet nga prokurorėt nė Pejė qė janė trajnuar nga programi i juaj, dhe se mos i keni mėsuar ju se si tė vėhėn nė shėrbim tė kriminelėve?”, ICITAP pėrgjigjet:
- Jo, programi i jonė i ka trajnuar pikėrisht nė tė kundėrtėn, qė ta luftojnė krimin.
- Por ata janė bėrė vetė kriminelė pasi janė vėnė nė shėrbim tė krimit?
- Ne nuk jemi pėrgjegjės pėr veprimet e tyre tė mėtejme.
- Ani kush duhet tė jetė?
- Duhet tė jesh ti?
- Mirė pra. Hapni letrat!
Ky ėshtė njė sqarim i vogėl pėr tė gjithė ata nėpėr Istog qė po shpenzojnė mund tė madh se kah po i marrė unė informatat, dhe pse po i bėjė kėto analiza. Edhe rezultatet e PISA-s qartas kanė treguar se ēka dhe pse duhet tė hulumtohet. Menduat ju se ato teste tė PISA-s janė bėrė pa ndonjė qėllim, dhe pas tyre asgjė nuk ndodh, a po? Po tė ishte kėshtu, PISA nuk ka nevojė tė bėjė teste tė atilla.
Tė ashtuquajturit studiues nga Kosova, kudo qė kanė studiuar, vazhdojnė tė mbesin peng i sėmundjes pėr tė botuar punime “shkencore” nė revista, siē i quajnė ata, tė indeksuara me “impakt faktor.” Kur botojnė nė revista tė tilla, mburren se janė bėrė dikushi me publicistikė meqenėse po i lexuaka shumėkush punimet e tyre, ndėrkaq impakti (ndikimi) i punimeve tė tyre nė realitet ėshtė thuajse zero. Manifesti i Partisė Komuniste nuk ėshtė punim shkencor por fletushkė e Karl Marksit dhe Fridrih Engelsit nga viti 1848 qė ka mobilizuar dy kontinente, dhe mbetet edhe sot ndėr dokumentet mė me ndikim nė historinė e kohės sė re. Ēfarė kuptimi kanė punimet tuaja kur ti s’guxon tė pėrballesh me tė keqen ose krimin qė e ka pėrfshirė arsimin dhe shoqėrinė kosovare? Sė paku nuk po guxon as ta denoncosh atė, dhe nė kėtė mėnyrė heshtja e juaj ėshtė baras me krimin. Kot i tregon tjetėrkujt kush je dhe sa punime e analiza shkencore i ke botuar.

Shkon tė konkurroj pėr bursė, pedofili ia lypė dhe e kapė pėr cicave

Ka shumė nxėnės dhe studentė tė cilėt i kanė parakushtet pėr ta ngritur Kosovėn nė kuadėr tė njohurive shkencore, por atyre u duhet njė pėrkrahje. Shoqėria bashkėkohore ėshtė bėrė shumė e diversifikuar, prandaj ėshtė e pamundur t’i gjesh tė gjitha gjėrat qė nevojiten tek njė individ apo grup i njerėzve. Virtyti dhe prioriteti kryesor i shumicės sė njerėzve nga Istogu tė kapur nga UDB-ja ėshtė injoranca dhe konsumi. Ēdo gjė tjetėr ėshtė e pavlerė pėr ta, madje armik i tyre. Tė drejtėn e konsumit dhe posedimit tė parave e kanė pasur edhe gjatė regjimit tė Millosheviqit. Vetėm kur e panė veten tė hedhur jashtė Kosovės, atėherė e kuptuan se jeta nuk qenka vetėm me hangėr, me pi, dhe me pasė pare. Madje, edhe ato para qė i kishin me vete, serbėt ua merrnin, dhe shpesh herė edhe i vrisinin. Atėherė e kuptuan se fati i indidividit nuk varet nga mirėqenia dhe qejfet e tij, por edhe nga rrethina. Tani pėrsėri e kanė harruar atė pėrvojė. U janė kthyer tė zezave sikur tė mos ketė instinkt reagues pėr veprimet e tyre as nga kafshėt, se lėre mė nga njerėzit.
Me datėn 6 janar 2016, njė studente nga fshati Llulkavc, pėrndryshe vajza e dajės sė Ibrahim Rugovės, shkon nė ndėrtesėn e K.K. tė Istogut pėr tė konkurruar pėr njė bursė. Zyrtari pėrgegjės pėr bursa me emrin Xhevdet Zekaj (nga fshati Lluga mund tė jetė, por s’ka rėndėsi i kahit), sė pari ia lypė ose ia kushtėzon ēėshtjen e bursės me shėrbim seksual. Ajo skuqet dhe shtanget. Xhevdeti megjithatė nuk ndalet. Pos ngacmimit seksual me fjalė, Xhevdeti fillon ta sulmojė duke ia ngjitur pėr cicave, dhe me atė rast shkaktohet skandal. Rasti raportohet nė polici. Skandali arrinė tė raportohet edhe nė disa media, pavarėsisht se nė Istog, mė konkretisht nė gjimnazin “Haxhi Zeka” ka pasur raste edhe mė tė rėnda tė skandaleve, si pėr shembull ai i Arben Maxharrajt tė cilin e ka mbyllur dhe mbuluar Izet Demaj. Raste edhe mė skandaloze kanė qenė ato tė ngacmimeve dhe abuzimeve seksuale nga Ibrahim Bytyqi, pėr ēka njėherė ai ishte marrė nga disa ushtarė tė UĒK-sė, ku rrezikonte tė paguaj shtrenjtė. Siē u kemi njoftuar mė herėt edhe mė emra e mbiemra, Ibrahimin e nxjerrin nga UĒK-ja miqtė e tij nga Vrella. Mė vonė, Ibrahimin pėr skandal ose krim tė ngjashėm (ngacmim dhe abuzim seksual), nga policia e Istogut e nxjerrė gruaja e tij. Merreni me mend! Gruaja e tij nga Vrella e din qė e ka burrin pedofil, dhe i del nė mbrojtje. Tash mbetet tė hetohet se ēfarė koncesioni i ka bėrė gruaja e tij milicėve nė Istog pėr lirimin e Ibrahimit. E shihni se si mbrohet e keqja nė gjimnaz nga njė rrejt i madh. Pėrpos Ibrahimit dhe gruas sė tij, fajtorė tė mėdhenj janė miqtė e tij nga Vrella ose gjinia e gruas sė tij qė shfaqen tė gatshėm pėr tė sakrifikuar nė mbrojtje tė pedofilisė. Ata janė nė pozitė t’i qortojnė Ibrahimin dhe gruan e tij. Sė pari, mund t’i thonė Ibrahimit: “More njeri, pėr ēka ta kemi dhėnė motrėn na ty? Qė ti tė abuzosh mė nxenėse tė mitura?” Pastaj, mund t’ia tėrheqin vėrejtjen edhe motrės sė tyre (gruas sė Ibrahimit): “A s’po don me ba sex Ibrahimi me ty, a ti s’po i del sa duhet e ai po na bon prrallė me nxėnėse, a ēka ėshtė n’pyetje?” Po kthehemi edhe njėherė te skandali i datės 6 janar 2016 nė ndėrtesėn e K.K. tė Istogut, jo pėr shkak se atė e paskan raportuar shumė media, por se aty, pra nė K.K. tė Istogut, drejtori i drejtoratit tė arsimit, Agim Haxhijaj (nė shumė vende e gjėni tė shėnuar si Haxhiu, por nė fakt ėshtė Haxhijaj i Rakoshit) ka pėrgjegjėsi tė drejtpėrdrejtė se ēka ka ndodhur dhe ēka po ndodhė nė gjimnaz, e aq mė tepėr ėshtė pėrgjegjės pėr skandalet lidhur me arsimin brenda K. K. tė Istogut.

Ngacmuesi seksual i studentes nė K. K. tė Istogut, militanti i LDK-sė, Xhevdet Zekaj

Personi qė e shihni nė fotografinė mė lartė, ka qenė vartės i drejtorit tė drejtoratit pėr arsim, Agim Haxhijaj. Mirėpo, Agimi edhe pse nė pozitė pėrgjegjėse, nuk ka dhėnė asnjė sqarim publik rreth skandalit qė e bėri vartėsi i tij. E si ta bėjė Agimi ndonjė sqarim ose reagim kur pėr vite tė tėra raste edhe mė skandaloze kanė ndodhur nė gjimnaz? Nėse mendoni se ėshtė nė pyetje militantizmi partiak, qė do tė thotė se pėrgjegjėsit nė pozita lejojnė ose i heshtin krimet e vartėsve tė tyre, atėherė kėtė do ta sqarojmė pak mė vonė nė kėtė shkrim. Agimi ndoshta mund tė ankohet se kanė qenė mediat ato tė cilat kanė vendosur ta pyesin kryetarin e K. K. tė Istogut, Haki Rugova, e jo atė si drejtor i drejtoratit tė arsimit pėr skandalin nė fjalė. Sidoqoftė, po ua rikujtojmė reagimin e Haki Rugovės me SMS tė cilin e kanė transmetuar shumė portale tė internetit:
“Po, njė rast i tillė ka ndodhur dhe mua mė vjen keq si kryetar dhe si qytetar. Ndaj zyrtarit nė fjalė janė marrė masat ligjore tė pezullimit nga puna, derisa tė pėrdundoj procedura pėrkatėse. Unė besoj nė mirėkuptimin e studentes dhe tė familjes sė saj dinjitoze. Jam i bindur se problemi nuk ėshtė skandaloz dhe mund tė zgjidhet. Por, janė organet e drejtėsisė, ato qė do ta marrin vendimin final.”
Kėtė pėrgjigje tė Haki Rugovės e ka kritikuar pėrmes njė deklarate Lėvizja Vetėvendosje (nė tekstin e mėtejmė VV) nė Istog si reagim jo tė duhur meqenėse kryetari nuk e ka cilėsuar rastin si skandal, dhe ka kėrkuar mirėkuptimin e stduentes dhe familjes sė saj. Shumica prej jush nuk e dini pėrse e kryetari e zgjodhi kėtė gjuhė pėr “mirėkuptim tė familjes sė saj dinjitoze.” A e njeh Hakiu familjen e saj? Jo vetėm qė e njeh, por Ibrahim Rugova i ka pasur dajtė nė Llukavc, prej nga vjen edhe studentja qė u ngacmua. Haki Rugova vjen nga familja e gjerė e Ibrahim Rugovės. Me kėtė rast, Hakiu ka kėrkuar “mirėkuptim” pėr tezaken rugovasve tė Cerrcės. Personi kompetent nė K. K. tė Komunės, pra Agim Haxhijaj, ka mbetur i heshtur.

Drejtori i drejtoratit pėr arsim nė K. K. tė Istogut, Agim Haxhijaj

Gjersa skandalet nė sektorin e arsimit, sidomos nė gjimnazin “Haxhi Zeka” janė tė shumėllojshme, nuk ėshtė vėrejtur asnjeherė ndonjė qėndrim ose masė nga Agim Haxhijaj. Ju si lexues, pavarėsisht tė cilit rajon jeni dhe qė s’keni fare tė bėni me Istog, me siguri u intereson jo vetėm tė dini pėr skandalet, por edhe pajtoheni se ndaj tyre ėshtė dashur tė ndėrmerren masa tė menjėhershme ndėshkuese. Nėse Agim Haxhijaj nuk ka ndėrmarrė asgjė kundėr vartėse tė tij ose atyre qė i ka nėn kontroll, atėherė edhe ky bėhet bashkėpėrgjegjės me ta. Komisioni Qendror i Zgjedhjeve nuk e kishte ēertifikuar Agim Haxhijajn, Demė Ēetėn dhe Hazbi Bajrėn nga komuna e Istogut pėr zgjedhjet lokale tė 22 tetorit, pėr shkak tė keqpėrdorimit tė detyrės zyrtare. Kėta kishin bėrė ankesė dhe u ishte lejuar pjesėmarrja nė zgjedhje. Megjithatė, Agim Haxhijaj nuk kishte fituar votat e nevojshme pėr t’u bėrė deputet i K. K. tė Istogut. Mirėpo, ai ka krijuar njė rrjet i pėr vazhdimin e situatės sė krimit qė mbretėron nė arsim, nė mes tjerash, edhe kėta si vijon:


Lindita Kaliqani, sfastikja (motra e gruas) e Agim Haxhijajt

Lindita Kaliqanin me fakultet tė xehetarisė Agimi e bėnė koordinatore tė cilėsisė nė gjimnazin “Haxhi Zeka.” Motra e saj, Luljeta (gruaja e Agimit) jep kimi nė njė shkollė fillore nė Istog. Lindita tash ka regjistruar magjistraturėn nė fakultetin e edukimit. Nuk keni nevojė tė mendoni shumė se si lidhet cilėsia e mėsimdhėnėies me xehetari dhe tė krijoni dyshimin se edhe vetė Lindita qenka e vetėdijshme pėr kėtė mospėrputhje dhe pėr pasojė e paska regjistruar magjistraturėn pėr mėsimdhėnie, por gjykoni shkurt e shqip: “prania e pedofilisė, ngacmimeve seksuale, vjedhjes dhe shitjes sė pronės publike, rrahjet e nxėnėsve, skandalet me diploma e shumė tė tjera nė gjimnaz, ēfarė cilėsie paraqesin?” Pėr grupin e madh tė UDB-sė dhe nepotizmit me rrėnjė tė forta nė gjimnaz, polici, dhe nė komune, tė gjitha kėto janė vlera tė cilat ata i kultivojnė dhe mbrojnė me fanatizėm si cilėsi. Deri nė kėso pėrmasash ka arritur degjenerimi dhe ēmenduria mendore e UDB-sė pėrmes lakejve tė tyre nė Istog.






Naim Behlulaj, mėsidhėnės nė gjimnazin “Haxhi Zeka”, i cili e quan veten Prof. Mr.

Ky “profesor” qė e shihni nė fotografi nuk mund tė cilėsohet ndryshe pėr nga ekspertiza dhe njohuritė e tij pos si katastrofė. Po, po! Katastrofė. Se po e quaj unė kėshtu, apo dikujt nuk i pėlqen dhe mendon se mund tė jetė vlerėsim i gabuar? Po ia lėmė vlerėsimin vetė kėtij “Prof Mr.” Gabimet drejtshkrimore tė rastit mund tė jenė tė pranishme tek ēdo kush, por te ky Behluli ato janė tė pėrhershme dhe standard i injorancės sė tij. Shikoni dėshmitė e tij nė vijim:













Njoftimi i “Prof-magjister Naim Behlulaj” pėr kandidaturėn e tij. Gjėni gabimet.


“prof. Mr Naim Behlulaj” din ta shkruaj emrin e tij, por jo edhe tė Bedri Hajzerajt. Pėr kėtė dhe gabime tjera ai “e faleminderon kuvendin komunal ne veqanti drejtoratin per Arsim Rini Kulru dhe sport z. Agim Haxhiu dhe zavenės drejtorin Z, Bedit Hajzeraj”














Gjeni edhe kėtu gabimet, pėr shembull, “Uqė” (Uēė), “veqant” (veēantė), etj.












Nxėnėsi i cilės klasė fillore ka mundur ta shkruaj kėtė teskt? Magjistratura ėshtė shkruar dhe “mbrojtur” me kėtė stil tė shkrimit, e ju thuani ēka tė doni!












Porosia e “Prof. Mr. Naim Behlulaj” pėr votuesit e LDK-sė.






























Tani, tė gjithė ata nė Kosovė qė janė tallur me rezultatet e PISA-s qė i nxorėn nxėnėsit e Kosovės si ndėr mė budallenjėt nė botė, e kanė rastin ta rimendojnė seriozisht atė tallje dhe tė kėrkojnė falje publike. Pavarėsisht se diku kah fundi i pusit, rezultatet e nxenėsve janė shumė tė mira kur merret parasysh fakti se kush i mėson ata. Ēka mendoni ju? Me nivelin e drejtshkrimit tė Prof. Mr. Naim Behlulajt, a do tė ishte e mundur tė merrni notė kaluese nė hartimin me shkrim nė klasėn e pestė tė shkollės fillore? Nė kushte normale jo. Tjetėrgjė pse UDB-ja nėpėrmjet LDK-sė e ka imponuar analfabetizmin dhe ēdo gjė tjetėr tė zezė nėpėr Istog si vlerė. Po shpresojmė se bota e qytetėruar do tė gjykojė me arsye njerėzore pėr kėto “vlera”, e mė shumė pėrse qeniet normale njerėzore nė Kosovė nuk kundėrshtojnė me forcė. Ju nuk e dini pėr momentin se sa serioz ėshtė ky problem. Ndoshta do t’u duhen vite tė tėra ta kuptoni se armiku mė i madh i shqiptarėve dhe arma mė e fuqishme e UDB-sė ėshtė imponimi i antivlerave tė cilat LDK-ja po i mbron me fanatizėm.
Naim Behlulaj ėshtė nga fshati Uēė. Sipas legjendės sė fshatrave tė Podgurit nga Kaliqani deri nė Syriganė, nė bjeshkėn e Uēės tė quajtur Gollostena, rrijnė dreqėrit. Shprehjet “dreqi i Gollostenės”, “vendi ku rrijnė dreqėrit” janė tė njohura edhe tek fėmijėt e Uēės dhe fshatrave pėrreth. Nuk ėshtė se shumica e Istogasve besojnė nė mitologjinė pėr Gollostenėn, por ekziston njė fakt dhe ngjarje e vėrtetė qė i ka tmerruar shumė njerėz dhe i ka shtyer tė besojnė se atje me tė vėrtetė ekzistojnė dreqėrit. Kjo lidhet me masakrimin qė i kishte njė djalė babait tė vet. Beqir Zymeri nga fshati Uēė kishte qenė duke ardhur prej bjeshkės sė Vojdollit sė bashku me djalin e tij Shabanin dhe me njė qerre po bartnin sanė. Kur vijnė tek Gollostena, Shabani ia heq kokėn babait tė tij Beqirit. Nė pyetjen e fshatarėve tė tronditur Shabanit “ēka i ke ba babės kshtu more?”, ai pėrgjigjet: “kur erdhėm ktu, dolėn do njerėz prej qeti kerrshi, m’thanė hiqja kryet babės, unė e nxora thikėn e ja hjeka”! Kjo ngjarje sipas dėshmitarėve ende tė gjallė ka ndodhur “kur u ra partizani”, qė pėrkon me vitet 1945-47. Ju do tė pyesnit me shaka se Naim Behlulaj me siguri paska dalė prej atyhit me mision! Njė tjetėr prej jush do tė thoshte: “Uhh, po vend i mirė qenka me i qu qatje Ibrahim Bytyqin, Gani Alihajdarajn, Agim Haxhijajn, Haki Rugovėn, Demė Ēetėn, Izet Demajn, Januz Bujupajn, Arben Maxharrajn, Xhevdet Zekajn, Arban Abrashin...., ndal; u banė shumė bre, e po tutna kėta janė edhe ma dreqėr dhe i mundin ata tė Gollostenės!”

Si i manipulon UDB-ja prindėrit e vajzave pas ngacmimeve seksuale?

Nė vazhdimet e mėparme tė kėsaj analize keni mėsuar se si Izet Demaj e kishte mbyllur dhe fshehur rastin e tentim dhunimit nga Arben (Sadik) Maxharraj tė vajzės sė Selman Blakajt mė 2007. Selmani punon nė komunėn e Istogut. Edhe ai e mban tė heshtur rastin, ndoshta nga frika e klikės sė UDB-sė tė instaluar gjithandej nė komune, polici, dhe shkolla. Edhe pėr rastet e ngacmimeve dhe abuzimeve seksuale tė nxėnėsve nga Ibrahim Bytyqi jeni nė dijeni se si janė fshehur dhe kanė mbetur tė pandėshkuara nga pushteti i UDB-sė. Rasti i skandalit tė Xhevdet Zekajt kundėr vajzės sė dajės tė Ibrahim Rugovės nga Llukavci, pavarėsisht se bėri bujė nėpėr disa media (edhe pse ky ishte rast mė i lehtė nė krahasim me ato tė Ibrahim Bytyqit dhe Arben Maxharrajt), dyshoni se do tė censurohet, mbyllet ose fshehet. Keni arsye tė besoni duke u bazuar nė mos ndėshkimet e gjertanishme tė rasteve tė ngjashme, dhe tė konstatoni se ato po vazhdojnė dhe intensifikohen. Shikoni se ēka ka bėrė UDB-ja e Istogut. Babain e vajzės tė cilėn e ngacmoi Xhevdeti, tė cilit po ia vėjmė emrin Emrush, e kanė punėsuar si korril nė shkollėn e mesme tė ultė “Trepēa” nė Banje tė Pejės. Si ta vėrtetoni kėtė? Kėrkoni nė shkollėn e Banjės njė korril qė ėshtė nga Llukavci. Ai ėshtė babai i asaj vajzės. Me kėtė synohet jo tė merret me tė mirė prindi i vajzės, por kjo ėshtė strategji e UDB-sė pėr t’ia mbyllur gojėn prindit, do tė thotė, po tė punėsojmė, e tash ti mos bėjė zė rreth atij skandali. Dhe prindi duket se nuk po bėnė zė. Cili ėshtė roli ose pėrgjegjėsia e drejtoratit pėr arsim tė K. K. tė Istogut nė kėtė rast, mė konkretisht i drejtorit Agim Haxhijaj? Sa ia vlen nėse juve si prind tenton t’ua kapė me zor vajzėn ndonjė zyrtar, e ju pastaj tė arrini ndonjė konsensus me pushtetin pėr ta heshtur rastin? Kėtu nuk ėshtė nė pyetje ndonjė ēėshtje politike, por politika e UDB-sė e instaluar nė LDK. Ti si prind je nė LDK, ndėrsa keqtrajtuesi i vajzės tuaj, si pėr shembull Ibrahim Bytyqi, po ashtu ėshtė nė LDK. Ti po qė se je prind normal, ke pėrgjegjėsi ndaj vajzės tėnde tė cilėn duhet ta mbrosh, e jo tė bėsh koncesione me abuzuesit e saj. Partia politike dhe ideali i saj nuk janė tuajat, ndėrsa vajza po. Aq mė e dėnueshme bėhet kjo sjellje kur dihet se ideali ėshtė i UDB-sė. Nė momentin qė personat zyrtarė abuzojnė seksualisht me vajzėn tėnde, mos pyet a ėshtė ai nė LDK ose nė parti “tėnde”, por ēkyje. Mos ke ndonjė frikė se dėmtohet imazhi i partisė, se ata nuk tė lėnė tė punėsohesh nė komune ose institucionet publike? Mos mendo fare pėr kėtė. Sė pari, ēkyje abuzuesin. Arusha nuk mendon tjetėrgjė kur ėshtė me zoj por t’ēkynė sepse janė tė saj. Edhe vajza ėshtė e juaj, prandaj merr mėsim pak nga kafshėt ose arusha. Nėse nuk je nė gjendje ta bėsh vetė, kėrko ndihmė sepse ka edhe vullnetarė qė janė tė interesuar ta kryejnė kėtė punė. Nė Gjakovė, vėllai e vret ngacmuesin pėr motrėn qė ia ngacmonte. Ndėrkaq, nė Istog prindėrit pajtohen jo vetėm me ngacmime, por edhe abuzime dhe pėrdhunime tė vajzave tė tyre. Ēfarė dallimi drastik. Pse? Sepse nė Istog sundon UDB-ja nėn maskėn e LDK-sė nė pushtet qė i ka bėrė “vlerė institucionale”, ngacmimet seksuale, abuzimet, pėrdhunimet, dhe pedofilinė. Shpėrlarja e tmerrshme e trurit nga UDB-ja arrinė deri nė atė nivel sa qė shumė njerėz shohin rrezik vetėm nga shkrim leximi dhe shkenca. Kėtė ua vėrtetoj me faktin kur disa mė pyesin: “Kukuuuuu! E qysh po guxon me shkru ashtu? A s’po tutesh qe t’vrasin, a?” Nė anėn tjetėr, kėta kukana nuk shohin asgjė tragjike kur i dėrgojnė vajzat nė shkollė, dhe ato ua pėrdhunojnė llojlloj qeni udbash. Kjo nuk i pengon fare kukanat, madje e shohin abuzimin dhe pėrdhunimin e vajzave tė tyre si mundėsi pėr t’u bėrė servilė tė udbashėve dhe tė punojnė me ta. Kėtyre specieve frymore u pengon vetėm shkrim leximi dhe shkenca e tjetėrkujt. Kėta kanė respekt vetėm pėr qentė e UDB-sė qė ua pėrdhunojnė vajzat e mitura, dhe urrejtje kundėr shkencėtarėve.

Plaēkitjet pėrmes tenderėve dhe pa tenderė

Skandalet dhe krimet nė gjimnazin “Haxhi Zeka” janė tė shumta dhe vazhdojnė edhe nė momentin kur ju po e lexoni kėtė analizė. Deri mė tani keni mundur t’i identifikoni shumė keqbėrės me emra, mbiemra dhe pėremra, por jo edhe shumė keqpėrdorime tė tyre qė veprojnė nė rrjetin komunė-polici-shkolla. Tenderin pėr furnizim me lėndė drusore pėr ngrohje nė gjimnaz (dhe shkolla tjera nė komunėn e Istogut) e shpallė komuna e kryesuar nga Haki Rugova. Tenderin gjithmonė ose pėr ēdo vit e merr vetėm njė person i njėjtė, e ky ėshtė truproja e Haki Rugovės, kopili dhe krimineli i UDB-sė Izet Demaj, zyrtarisht i punėsuar si polic nė Istog. Izeti sjellė sasi mė tė vogla tė lėndėve drusore nėpėr shkolla se sa qė i kontrakton me tenderė, pėr shembull, e merr tenderin pėr furnizim nė gjimnaz pėr 150 metra kub dru, i sjellė 100, dhe diferencėn e fut nė xhep. Nė Istog dhe nė Uēė e kanė detyruar tė sjellin dru shtesė pasi sasia e furnizuar nuk pėrputhej me atė tė shėnuar nė letėr. Nė Shushicė Izeti e ka sjellė njė sasi trupash ahu dhe vetėm ua ka shkarkuar. Punėtorėt teknik tė shkollės, sikur tė shumė shkollave tjera, nuk e bėjnė matjen me metėr. Drutė e sjella nga Izeti janė sharritur dhe ēarė pa u matur. Roje e pyllit ose “shumar” siē e quajnė istogasit nė atė rajon ėshtė Kurt Muzlijaj. Kurti ėshtė duke shprehur frikėn: “Ishalla fiton Haki Rugova [nė balotazhin e 19 nėntorit 2017] se me ba me hupė, s’kemi me mujtė ma me bajt dru.” Nuk ėshtė nė pyetje kėtu a guxojmė apo nuk guxojmė, por problemi qėndron te vjedhja e organizuar e pyjeve, ku pėrfshihet edhe ryshfeti. Juve mund t’u duket ky problem i vogėl. Istogu i vogėl. Kuvendi i Kosovės nė Prishtinė qė i ka shpallur Bjeshkėt e Nemuna “Park Kombėtar” ėshtė mė i madh. Le tė vijnė tash ata deputetė dhe tė shohin se ēfarė parku ėshtė bėrė nė pjesėn e Istogut tė kėtyre bjeshkėve. Nuk ėshtė ky problem i ri. Daton moti, qė nga koha e Rexhep shumarit, ose Rexhep Bujupaj, fqinji dhe kushėriri i Januz Bujupajt. Nė kėtė mėnyrė, rrenjėt e kėsaj klike tė UDB-sė janė tė shtrira edhe nėpėr kohė.
Biznesi ilegal i Izetit nė gjimnaz, siē u kemi treguar edhe mė herėt, shtrihet edhe nė sektorėt tjerė, si nė atė tė radiatorėve me Ibrahim Bytyqin. Por nuk jeni tė informuar pėr pėrmasat e atij biznesi. Kazani i ngrohjes qendrore tė gjimnazit me kapacitet 5 000 litra dhe pajisje pėrcjellėse ėshtė shitur kur ėshtė bėrė riparimi i objektit tė shkollės. Pajisjet e zhveshtoreve pėr nxėnėse qė janė dhėnė donacion po ashtu janė shitur, ose larguar dikah. Gjeneratori i shkollės i dhėnė donacion dyshohet se ka pėrfunduar nė firmėn Makon, pronė e Haki Rugovės, mė konkretisht vėllait tė tij Gani Rugova. Tė gjitha kėto plaēkitje janė bėrė nga abuzuesi i nxėnėsve tė mitura, ushtruesi i detyrės sė drejtorit, Ibrahim Bytyqi me grupin e tij. Pėr firmėn Makon e kemi njė analizė pėr superskandalin e saj me projektin e ndėrtimit tė sheshit Ibrahim Rugova nė qendėr tė Istogut, projekt i cili ka mbetur nė gjysmė. Deri kėtu nė kėtė analizė, po mendoni se ka pasur akuza tė rėnda pėr skandale tė rėnda, por skandali i Makonit me sheshin do tė jetė edhe mė i rėndė ose kampion nė pjesėn e ardhshme tė kėsaj analize.

Nė cilat parti politike, dhe si funksionon UDB-ja (nė Istog dhe mė gjerė)

Si zakonisht, mos informimi i duhur dhe i mjaftueshėm me kohė shkakton befasi dhe huti, sidomos nė Istog. Kjo pėr shkakun se shumica e popullsisė janė kontaminuar aq shumė me virusin e partive politike, sa qė ēdo shkrim, lexim, lajm, mendim, ide, qėndrim, e shohin vetėm nė suaza tė partive politike. Sapo filloni tė flisni diēka, menjėherė e “gjejnė” se me cilėn parti politike jeni ose e simpatizoni. Ēdo gjė sipas tyre duhet tė gravitoj vetėm rreth partive politike. Ja “vlerėsimi” i mbi 2/3 tė popullsisė sė zakonshme: “Ky po shkrujke keq pėr LDK-nė, po edhe pėr PDK-nė, AAK-nė, e garant ėshtė me VV-nė.” I tėrė mundimi i tyre sillet vetėm kėtu. Ėshtė e pamundur tė bisedosh me ta, sepse virusi i shpėrlarjes sė trurit tė tyre ėshtė i tmerrshėm. Krimi mė i madh i tyre, i cili duhet tė ndalohet dhe ndėshkohet me ligj, ėshtė pyetja e tyre: “Ani kush o i mirė sipas teje?” Pse ėshtė kjo pyetje krimi mė i madh? Sepse, ata janė pajtuar me krimin, dhe nė vend se ta ndėshkojnė, shpresojnė tė gjėjnė tė mirėn nga asgjėja. Kushdo dhe sa herė ma bėnė kėtė pyetje, pra kush ėshtė i mirė sipas teje, unė i pėrgjigjem: “Tė gjithė janė tė mirė; vetėm ti je i keq. Krejt kėto tė kėqija kolektive ndodhin pėr shkakun tėnd. Me dashtė ti, tė kėqinjėt nuk ekzistojnė. Ty kur tė bie ndonjė sėmundje, nuk mendon fare ēka ėshtė mirė, por menjėherė pėrballesh me sėmundjen dhe ndėrmerr masat e duhura pėr mjekim. Pse pėr parti politike dhe politikanė po pyet ‘ani kush ėshtė i mirė’? Gjyko nė bazė tė veprave konkrete. E dėrgon vajzėn nė gjimnaz, don me ta kapė me zor Arben Maxharaj ose Ibrahim Bytyqi, ose e dėrgon nė komunė e aty e kapin me zor pėr cicave, e ti vetėm vazhdo tė mendosh se kush ėshtė i mirė pos kėtyre! Kur ndodhin kėto raste, ti veē shukat dhe peyti tjerėt ‘hej, a din kush o mirė’ dhe ‘mos fol keq pėr Ibrahim Bytyqin se ai ėshtė nė LDK (mė herėt ka qenė nė LDD-nė e ngordhur), as pėr Izet Demajn, Arben Maxharrajn, Xhevdet Zekajn, Agim Haxhijajn, Haki Rugovėn se kėta janė nė LDK.’ O budallė, ti vepro kundėr krimit. Mos mendo asnjė sekond se nė cilėn parti politike ėshtė pedofili por nxane e ēkyje. Ti ankohesh palidhje se ata kanė lidhje tė forta, e nuk je nė gjendje t’i sqarosh ato lidhje. Ti mund ta kėpusėsh atė lidhje sė paku nė njė hallkė, por nuk don sepse ke vendosur tė mbesėsh i keq pėrgjithmonė. Nė momentin qė ti vendos pėr ta shkėputur atė lidhje tė tyre, atėherė bėhėsh i mirė dhe nuk ka nevojė ta pyesish askėnd se kush ėshtė i mirė. Ti po e din se kush ėshtė i keq. I miri vjen vetėm duke e luftuar tė keqin, e jo duke endėrruar se si dhe kush duhet tė jetė i mirė derisa ti je edhe mė i keq duke mos ndėrmarrė gjė.”
Befasi pėr shumė njerėz tė Istogut, por edhe nėpėr Kosovė, ishte fakti se si dhe pse votuan aq shumė serbėt e shpėrngulur nga Istogu nė Serbi pėr Haki Rugovėn nė zgjedhjet komunale qė u mbajtėn mė 22 tetor 2017. Nga gjithsej 1325 vota tė ardhura me postė nga serbėt e Kosovės nė Serbi, afėr 800 vota ishin pėr Haki Rugovėn. Nė fakt, edhe vetė Hakiu pas mbylljes sė kutive tė votimit dhe gjatė numėrimit tė votave, ishte shprehur se rezultati i gjeratėhershėm mund tė ndryshoj nė favor tė tij nga votat e diasporės. Ai ka llogaritur sidomos nė votat e serbėve nga Istogu qė jetojnė nė Serbi. Ka theshetheme nga istogasit e hupt se ato vota tė serbėve tani do tė shkojnė pėr Gani Dreshajn nė balotazhin e 19 nėntorit, pėr shkak se, siē spekulojnė ata, Ramushi [Haradinaj] ka lidhje me Listėn Srpska dhe do t’i kėrkoj votat e serbėve tė Istogut pėr kundėrkandidatin pėr kryetar tė K. K. tė Istogut, Gani Dreshajn. Ky ėshtė spekulimi i istogasve tė hupt. Votuesit serbė nuk mund tė manipulohen sikur ata shqiptarė dhe votojnė sipas bindjeve tė tyre. E bindja e tyre ėshtė se Istogun e udhėheqin njerėzit qė e dėmtojnė shtetin dhe shoqėrinė e Kosovės pėr interesa strategjike tė Serbisė. Serbėt kur votojnė pėr kandidatė shqiptarė i zgjedhin ata qė janė tė dėmshėm pėr shqiptarėt dhe tė besueshėm pėr serbėt. Serbėt nė rastin e Istogut e bėjnė pyetjen: “kush ėshtė i keq, atij jepja votėn.” E tė mirė pėr serbėt janė shqiptarėt e UDB-sė qė merren me krim, hajni, korrupsion, dhe pedofili. Rezultati konkret i votave tė tyre tregoj se nėse UDB-ja nė Istog rrezikohet nga humbja politike, asaj i dalin nė ndihmė serbėt dhe Serbia, e nėse situata e humbjes alarmohet, atėherė Serbia ėshtė e gatshme t’i mbėshtesė edhe me luftė.
Situata mund t’iu duket jo aq alarmante me UDB-nė nė Istogun e vogėl, por le tė shikojmė me tjera dėshmi se sa thellė i ka futur Istogu rrėnjėt e UDB-sė edhe nė pushtetin qendror pėrmes LDK-sė. Keni parasysh se LDK ka edhe nė Pejė, por ata, ndonėse fqinjė tė Istogut, janė mė ndryshe. Po ashtu, AAK-ja e Deēanit dhe ish-kandidati i saj pėr kryetar tė Pejės (Fatmir Gashi) nuk krahasohen me Gani Dreshajn e Vrellės i cili ėshtė bukur ndryshe nė kuptimin pozitiv. Gazmend Muhaxheri nuk bėnė tė krahasohet me Haki Rugovėn, edhe pse qė tė dy janė figura tė larta tė LDK-sė. Duhet ta keni parasysh se nė Istog pushtetin e vėrtetė e ka UDB-ja pėrmes LDK-sė, dhe aty-kėtu edhe nė disa parti tjera politike siē ėshtė VV. Nuk ka nevojė askush tė etiketohet apo edhe tė deklarohet si UDB. Mjaftojnė vetėm veprat konkrete. VV nė Istog pėrfaqėsohet nga disa quna si nxėnės tė dobėt, si pėr shembull Sami Shatri dhe ai Ardian Huli, tė cilėve njė ish-aktivist mė i shkolluar i VV-sė u kishte rekomanduar: “kqyrni bre djem jepne ndonjė provim se politika nuk bėhet vetėm me injorancė.” Njė tjetėr me emrin Isa Maloku konkurronte pėr deputet nė kuvendin komunal. Kur i pa akuzat kundėr pushtetit aktual tė LDK-sė, nė vend se t’i shfrytėzoj ato si pėrparėsi dhe tė dalė me qėndrimin se “ne do ta ndėrpresim kėtė qeverisje kriminale”, po mė ankohet: “Kėto janė akuza shumė tė rėnda.” Menjėherė mė kish pas fshirė nga lista e shokėve nė Fejsbuk. Injoranca dhe frika janė mjete tė instaluara nga UDB-ja nė Istog. Isa Maloku e ka njė motėr me emrin Mejreme Maloku qė punon si milice nė Istog. Kėta janė grupi i fshehtė i UDB-sė qė veprojnė nė VV pėr interesa tė LDK-sė. Pikėrisht ky grup mbetet si i luhatshėm nė pėrcaktimin se e do tė votojnė pėr Haki Rugovėn apo Gani Dreshajn nė balotazhin e 19 nėntorit. Pjesa tjetėr e VV-sė, PDK-ja dhe kandidati i pavarur e kanė ndarė mendjen menjėherė kur u kumtua balotazhi – se Haki Rugova duhet tė shkoj dhe tė votohet Gani Dreshaj.
Juve u duket Istogu shumė i vogėl, por sherrin e ka shumė tė madh edhe nė pushtetin qendror. Nga Istogu i vogėl ka dalė LDK-ja. Haki Rugova pos qė ėshtė kushėri i Ibrahim Rugovės dhe kryetar i K. K. tė Istogut, ėshtė edhe nėnkryetar i LDK-sė nė nivel tė Kosovės. Kryetar i LDK-sė ėshtė Isa Mustafa. Pėr kėtė le tė hulumtoj Prishtina. Edhe Xhevdet Zekaj mund t’u duket i vogėl pasi vjen nga K. K. i Istogut, por historia e tij nė raport me LDK-nė nuk mbaron me kaq. Ai ėshtė delegat i LDK-sė nga Istogu nė kuvendin e fundit tė kėsaj partie ku kryetar ishte zgjedhur Isa Mustafa. Tani bėni llogarinė e ndikimit tė UDB-LDK-sė sė Istogut edhe nė Prishtinė, ose “ipmakt faktorit” qė e pėrmendin ata qė duan tė botojnė nė revista shkencore. Nuk po u mjafton, a po jo? Atėherė vazhdojmė mė tutje.
Arban Abrashi ėshtė kandidat i LDK-sė pėr kryetar tė Prishtinės. Mbėshtetje tė plotė dhe tė parezervė pėr tė kanė shprehur vajza e Ibrahim Rugovės, Teuta, dhe reja Blerina Kllokoqi-Rugova tė cilat publikisht e konfirmojnė kėtė nė rrjete sociale tė buzėqeshura pranė Arbanit, me parullėn: “Me Arban Abrashin.” Arban (Aziz) Abrashi merret me veprimtari qė i shėrbejnė jo vetėm UDB-sė, por edhe vėllait tė madh, Rusisė. Ai udhėheq tregtinė me vodkė nga Rusia, dhe atė pėrpiqet ta fusė nė Kosovė edhe pa tatim, ēka konfirmohet zyrtarisht edhe nga Dogana e Kosovės. Me kėtė Abrashi godet nė dy drejtime: 1) duke u munduar ta dėmtoj buxhetin e Kosovės; dhe 2) pėr interesa tė rusėve, ta mbush Kosovėn me alkool, ashtu qė tė ketė sa mė shumė pijanecė nė mesin e shqiptarėve sepse fabrikat e vodkės nė Rusi duhet tė punojnė. Se si dhe nėpėrmjet kujt ai e fut vokdėn e Rusisė nė Kosovė nė kohėn kur Rusia ėshtė bllokuesi kryesor i njohjes sė pavarėsisė sė Kosovės, kjo pak a shumė dihet. Pėrveē kėsaj, Arban Abrashi ėshtė shprehur publikisht gjatė garės sė tij pėr kryeyar tė Prishtinės, se do ta hapė njė shtėpi publike nė Prishtinė, me arsyetimin se edhe metropolet tjera nė Evropė kanė tė tilla. Shtėpi publike, raki tė Rusisė e tė ngjashme, janė agjendė e UDB-sė. Pėr shtėpi publike, Arbani e ka marrė frymėzimin nga Istogu, mė sė shumti nga numri i madh i pedofilėve dhe skandalet seksuale nėpėr institucione qė janė bėrė si shtėpia publike. Kėshtu qė, shtėpia publike nė Prishtinė i ka numrat e gatshėm vetėm nga LDK-ja e Istogut, ku pėrfshihen pedofilėt. UDB-ja e Istogut vendosė pėr LDK-nė e Prishtinės, e jo Arban Abrashi. Arbani ėshtė vetėm vegėl e UDB-LDK-sė sė Istogut. Nėnkryetarin e LDK-sė e ka tė Istogut, vajzėn dhe renė e Ibrahim Rugovės qė e mbėshtesin mė sė shumti i ka tė Istogut, dhe pėr skandalet seksuale dhe pedofilinė frymėzohet po ashtu nga Istogu. Rakinė (nė kėtė rast ruse) e ka amanet po ashtu nga Istogu (Ibrahim Rugova). Haki Rugova si kushėri i Ibrahim Rugovės ėshtė kampion i pijes. Ai dehet thuajse pėr ēdo natė, shpesh bėhėt i dhunshėm nė pije duke thyer shishet, madje edhe pshurret nė pantolla. Natėn e zgjedhjeve (mė 21 tetor 2017) Hakiun e dėrgonin pėr krahėsh Izet Demaj (kopili dhe krimineli i UDB-sė nga Vrella i cili ėshtė edhe si truproje e Hakiut) dhe njė tullac (shoferi i Hakiut) nė banesėn e tij, aty prapa librarisė “Meshari.” Ai tullaci ėshtė vėllai i Kosovė Zeqirajt, tė cilin e kanė vrarė mė 10 dhjetor 2001 nė Banjė tė Pejės. Kosova ishte shofer dhe truproje e Fadil Feratit, ndėrsa vėllai i tij tash i Haki Rugovės. Edhe Fadil Ferati ka qenė pijanec i fortė. U bėnė koxha shumė ndėrlidhje dhe lidhje tė forta se si UDB-LDK-ja e sundon LDK-nė e Prishtinės pėrmes kriminalitetit. Juve ndoshta ende nuk po u bėnė pėrshtypje, ose pėr kėrkoni mė shumė. Po ja, kryekrimineli i skandalit tė vizave, Ukė Rugova, ėshtė djali i Ibrahim Rugovės.
- A pak po u duket se si UDB-ja e Istogut e sundon krimin edhe nė Prishtinė, a?
- Jo, tepėr po na u duken, veē s’e kemi ditė qe qaq shumė paska hy UDB-ja e Istogut edhe nė Prishtinė.
- Jo, jo, pritni! Veē a jeni nė gjendje me lexu, se ka edhe shumė gjėra faktike dhe publike tė UDB-sė nga Istogu.
Agim Ademaj ėshtė deputet i Kuvendit tė Kosovės nga radhėt e LDK-sė sė Istogut. Agimi ėshtė i biri i Ramė Ademajt nga fshati Lubovė i Istogut (gjendet ndėrmjet Vrellės dhe Banjės sė Pejės). Ramė Ademaj ka qenė “naēallnik” i milicisė, komitetit, “supovc”, i madh me shtat, injorant, gjysmė analfabet, i zi, e mbi tė gjitha, me tė zeza shumė tė mėdha. Prej goje ka qenė banal, edhe mė banal se Milaim Zeka sot, qė ka ushtruar tortura tė egra kundėr shqiptarėve. Pak kush e ka njohur si Ramė Adamaj. Mė shumė ka qenė i njohur si Ramė Tulla.

Agim (Ramtullė) Ademaj, deputet i Kuvendit tė Kosovės

Mbiemrin jozyrtar “tullė” ia kanė lėnė banorėt shqiptarė tė komunės sė Istogut nė shenjė identifikimi tė kokėtrashėsisė sė tij, ose kokėn tullė. Feriz Bajrami e kish pas marrė do sanė n’Dubravė. Ramė Tulla e rrah dhe e torturon sa qė Ferizit i shkon gjaku currjel prej hunde dhe goje. Gjatė luftės sė Kosovės mė 1999, djemtė e Ramė Tullės ikin pėr nė Mal tė Zi, ndėrsa Rama mbetet me shpresėn se, pėr shkak tė respektit tė madh qė e kishin serbėt pėr tė, ai do tė jetė i sigurt. Mirėpo, gjatė ofenzivės serbe, djegiet dhe vrasjet i bėnin parmilitarėt serbė nga viset tjera tė Jugosllavisė qė nuk bėnin dallim dhe nuk u interesonte se kush ka qenė udbash ose i besueshėm. Ramė Tullėn e vrasin paramilitarėt serbė te shkolla e Kaliqanit. U bė Ramė Tulla patriot shqiptar sepse atė e vranė serbėt! Po more! Ka plot raste nėpėr Kosovė kur paramilitarėt kanė vrarė pikėrisht njerėzit e besueshėm tė serbėve lokal, sidomos ata qė ndiheshin tė sigurt pasi i kishin shėrbyer me zell serbėve. Kėshtu pėr shembull, nė fshatin Shushicė, kur paramilitarėt fillojnė ta djegin fshatin dhe banorėt ikin, Selman Sadiku vendos tė kthehet me bindje se “mua nuk mė prekin serbėt se kam kumari me ta.” Ka menduar nė serbėt e Zhakovės ose tė fshatrave tjera tė Istogut. Kur kthehet, paramilitarėt ia marrin paratė, e marrin sė bashku me gruan e tij, e fusin nė shtėpinė e tij, dhe e djegin pėr sė gjalli. Pas luftės i janė gjetur eshtrat nė shtėpinė e djegur. U bė Selman Sadiku patriot sepse e paskan vrarė serbėt! Jo.
Dukagjin Hoxhaj nga K. K. i Istogut u pėrkujdes qė njė rruge t’ia vė emrin Ramė Ademaj. Edhe nė Shushicė e kishte pasur nė propozim njė rrugė me emrin Selman Nimanaj, por nuk ia kanė lejuar. Sė bashku me Izet Demajn dhe Januz Bujupajn, Dukagjini i Prekallės ėshtė pėrgjegjės pėr heqjen dhe zhdukjen e tabelave me emrat Ahmet Nuhi dhe Kadri Hajdari, dhe vėnien nė vend tė tyre njė me emrin Sejdi Saku. Ahmet Nuhi ishte toger i Ballit Kombėtar dhe i Divizionit Alpin SS 21 Skanderbeg, kurse Kadri Hajdari ka vrarė njė ēetnik famėkeq (Pant Hashanin). Dukagjini, Januzi dhe Izeti i kanė halė nė sy emrat e atyre qė kanė vrarė ēetnikė famėkeq, dhe me dhunė imponojnė emra spiunėsh tė serbėve. Pėr kėtė, fjalėn do ta thotė Gjykata e Apelit. Kush ėshtė i interesuar, mund t’ia siguroj lėndėn ku do tė pėrballen Dukagjini, Januzi, Izeti, dhe Naser Nimanaj, qė vėrteton se, komunėn dhe policinė nė Istog e udhėheq 100% klika e UDB-sė. Nuk duhet tė mashtroheni se komunėn e udhėheq LDK-ja, policinė policia e Kosovės, shkollat ministria e arsimit. Nė Istog, tė gjitha i udhėheq klani i UDB-sė. Nėse je nė gjendje ta pėrgenjėshtrosh kėtė, atėherė le tė pėrballemi nė debat publik. A u bė?
- Vijon...

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Isa Mulaj
Shkrimet e tjera të këtij autori
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 31 vizitorë
Lexuar: 1,958 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
Skandali i kriminelėve tė UDB-sė dhe familjes...
E premtė, 17 nėntor 2017 - 18:13
Kompania ndėrtimore “Conex Sh.p.k.” me para tė veta i kreu punė Haki Rugovės nė fshatin Syriganė nė vlerė 80 000 euro, ia siguronte 100 vota LDK-sė nga 100...
Pėrfaqėsimi “dinjitoz” i Haxhi Zekės nga pedo...
E martė, 14 nėntor 2017 - 18:57
Rezultatet e Programit pėr Vlerėsimin Ndėrkombėtar tė Studentėve (PISA) tė cilat e radhisin Kosovėn diku kah fundi i pusit, nuk i bėnė pėrshtypje thuajse a...
Kosova, Dubai, energjia diellore dhe ajo e qy...
E enjtė, 09 nėntor 2017 - 19:07
Mora shkas nga njė kontratė e Dubait ( Emiratet arabe) me njė firmė nga Shangaji dhe njė nga sauditet pėr ndėrtimin e njė termocentrali diellor me fuqi 700...
Njė pėrvjetor qė nuk e tronditi botėn
E merkurė, 08 nėntor 2017 - 04:26
7 nėntori, nė mos tė gjithėve, tė paktėn brezit tim, i kujton njė datė apo ngjarje tepėr tė rėndėsishme, Revolucionin Socialist tė Tetorit, tė 1917-ės, ku...
HAXHI SALI BEJ PĖRRENJASI - NDĖRTUESI I VEP...
E premtė, 03 nėntor 2017 - 01:52
Sa mė shumė kalojnė shekujt, aq mė e trashė bėhet perdja e errėsirės pėr tė ndriēuar figura historike dhe kontribute humane. Kujtdo qė nis tė shkruaj, me s...
më shumë nga - Tė ndryshme »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi