Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
ARENA KOMBĖTARE NĖ VORBULLĖN E DHEMBJES POETIKE
Publikuar më 25 nėntor, 2017 nė orėn 05:16 ( Para 16 ditė e 6 orėve ) Kulturė |
Rrit madhësinë e shkronjave
(Nė vend tė recensionit)

Poeti, shkrimtari, studiuesi dhe veprimtari i palodhur i ēėshtjes shqiptare, Brahim Avdyli, tani na vjen edhe me njė pėrmbledhje poezish tė titulluar “Arena e dhembjeve” me dyzet e pesė poezi tė ndara nė pesė cikle; “Kėngėt e paprekura”, ”Si tė dilet prej ėndėrrės”, “Arena e fjalėve”, “Nė pusin e vargjeve”, “Poligoni i dhembjeve”.

Tani poeti me njė pėrvojė tė gjatė letrare, rreth dyzetvjeēare, na vjen mė i formuar dhe shumė mė i pjekur nė fushėn e formimit poetik. Pėr ndryshim tė pėrmbledhjes sė pare poetike tė tij, “Nėn hijen e alpeve” ku pėrmes atyre poezive shpėrthente dashuria pėr jetėn, shpėrthimi i ėndrrave rinore pėr njė jetė mė tė mire e mė tė lumtur dhe pėr njė tė ardhme mė tė ndritshme, tani nė kėtė pėrmbledhje tė fundit, pas rropatjeve tė shumta tė jetės, vuajtjeve tė pafundme qė i solli jeta, shembja e idealeve personale – familjare dhe atyre kombėtare, nuk po shkojnė ashtu si i kishte ėndėrruar pėr tė cilat edhe ai kishte dhėnė njė kontribut jo tė vogėl, qė nė kohėn kur ishte nxėnės dhe student e qė vazhdon akoma tė punojė.
Ėshtė e natyrshme qė tė pėrjetojė njė zhgėnjim dhe shpesh i duket se jeta dhe pėrpjekjet e tij pėr tė ndėrtuar njė jetė mė tė mire familjare dhe ate kombėtare nuk kishin shkuar sipas planifikimit dhe pėrpjekjeve tė tij.
Tė gjitha kėto zhgėnjime poeti pėrpiqet t’i paraqesė pėrmes vargjeve tė kėsaj pėrmbledhje poetike. Poeti me kėtė pėrmbledhje poetike arriti t’i paraqesė vuajtjet e tij personale dhe ato kolektive nėpėr tė cilat po kalon. Ai, me njė shpirt tė pastėr e tė sinqertė deri nė pafundėsi, me tė drejtė kishte pritur pėr ta gėzuar dhe shijuar njė jetė mė tė mirė si rezultat i punės dhe pėrpjekjeve tė tij tė pandėrprera. Nė vend tė gėzimeve tė pritura qė i kishte merituar me punėn dhe angazhimin e tij kolosal, nė jetė i erdhi e kundėrta. “Dhembja dhembjen e thirrė deri nė lot” (Arenė e dhembjeve tė mia). Kėshtu nga poezia nė poezi shpėrthen dhembja e tij shpirtėrore dhe pėrmasėn e dhembjeve qė po i pėrjeton e krahason me njė zgjua bletėsh. Aty ku nė vend se tė jehojė kėnga, gėzimi dhe hareja, poeti shprehet: ”Kėnga ėshtė bėrė/ zgjua bletėsh/ nė tė cilėn/ oshtinė dhembja” dhe shpirti i i tij ka mbetur i “bllokuar nė atė trup tė shkallmuar”. Kjo tregon se poeti shpirtėrisht dhe fizikisht ka mbetur nė kolapsin e vuajtjeve dhe kėshtu ai vajton fatin e tij se nė kėtė periudhė qė po kalon, “As grua e as vajzė / nuk gjenden pran meje”, bile sado pak pėr t’ia lehtėsuar dhembjet (Vargu i pakėputur).
Por pėrkundėr kėtyre dhembjeve tė pafund nė tė cilat gjendet poeti, megjithatė ai nuk bie nė zhgėnjimin total, por forcėn dhe ngushėllimin e gjen nė punėn e tij letrare dhe shkencore. Ai, pėrmes studimeve, zhytet thellė nė lashtėsinė e historisė sė popullit tone dhe pėrpiqet t’i gjejė rrėnjėt e tė parėve tanė, qė nga periudhat mitike tė popullit hyjnor, pellazgėve, pėr tė dėshmuar se nuk jemi njė popull pa vlerė dhe pa tė kaluar , por jemi populli mė i lashtė i Evropės e ndoshta i gjithė botės. Pra, rrėnjėt e kėtij populli janė shumė tė thella. Ai shpreh mllefin pse ky popull sot po nėpėrkėmbet prej botės sė sotme dhe prej popujve mė tė fuqishėm. Poeti pėrpiqet ta japė arsyen nė tė cilėn ndodhet populli ynė e shumė popuj tė shtypur tė botės, pėrmes poezisė “Ngjallja e Luciferrit”: “Si duket, sėrish ėshtė ngjallur Luciferri / tani kufomat shėtisin nėpėr botėn e shashtrisur...”. Kėshtu kėta luciferėt e sotėm nuk i lėnė popujt tė jetojnė tė qetė e tė lirė nėpėr vendet e tyre por iu bėjnė jetėn ferr me vuajtje tė pasosura. Ndoshta kėshtu ėshtė gatuar kjo botė. Poeti nuk mund t’i tejkalojė pėrpjekjet e tij shumė tė mėdha nė kėtė fushė studimesh. Nė poezinė “A qanė Pirro Burri dhe unė” shprehet, “Unė dhe ai u biem kryq e tėrthor/ tokave tė shenjta iliro-pellazge”. Kjo vėrtetohet me studimet e shumta qė ka bėrė poeti edhe nė kėtė fushė studimesh duke u pėrpjekur vazhdimisht t’i gjejė rrėnjėt e hershme tė popullit tone. Ai shetit edhe nė Kroaci dhe nė Konstancė te arbėreshėt pėr tė cilat vende shkruan edhe nga njė poezi. Nė Zarė dėgjon se si ende flitet shqipja e bukur dhe Nikolla Tesllėn e vesh me kostume kombėtare, pėr tė treguar origjinėn e tij tė hershme shqiptare. Poeti me ironi flet pėr disa popuj tė cilėve u mungon origjina fisnike e tyre dhe mė kot mundohen pėr tė mashtruar veten dhe botėn, gjoja pėr origjinėn e lashtė tė tyre tė paqenė:

“Mundohen qė tė fshehin / origjinėn e vet...”,
(Gadishulli Ilirik),

“Tani shekujt po maten / kush e gjuan gurin mė larg /
deri nė kohėn tone...”, (Ujdina).

Historinė nuk mund ta mashtrojnė me pėrpjekje tė tilla tė kota. Historia kėrkon gjuhė dhe argument. Brahim Avdyli kėto argumente historike pėr lashtėsinė e popullit tonė i ka gjetur dhe po i gjenė gjatė studimeve tė thella nė favor tė popullit tonė, sado qė “shkenca” e sotme, ende nuk ėshtė e gatshme t’i pranojė. Poeti trajton me dhembje nėpėr vargjet e tij fatin e zi tė atyre mijėra tė rinjve qė i rrėmbeu vorbulla e luftės nga armiqtė gjakatarė pėr tė vetmėn arsye se e deshtėn lirinė pėr popullin e tyre.
Nė poezinė “Miliona stėrkalla tė pikėllimit” shprehet:

“Rrathėt e vdekjes kanė plasur papritmas
ėshtė ngrirė nėn dhé buzėqeshja trėndafilore...
vdekja papriturazi e rrėmbeu nė kulmin e gazit
fėmijėror...”

Poeti ndjen dhembje tė thellė pėr gjendjen e tij, por edhe pėr kohėn kur po jeton dhe e paraqet dilemėn e tij:

“Nuk e di a jam gjallė apo kam vdekur nėpėr vargje
jam gjallė apo nė botėn tjetėr... /

Aljen jam apo njeri
njė hije e patrajtė...”

(Valėmadhja stinė e kėngės)

Se poeti me mundim po ec “Nėpėr trajektoren e dhembjes”, qė pėr te nuk po marrin fund. Ai pėrjeton vuajtje e dhembje tė dyfishta. Nė njėrėn anė shpirti i digjet pėr gjendjen e vėshtirė qė po kalon populli ynė, e qė e ka merituar njė fat mė tė mire, dhe nė anėn tjetėr vuajtjet e thella shpirtėrore qė i pėrshkruan nėpėr vargjet e kėsaj pėrmbledhje, dhe qė po i pėrjeton nė raport me familjen e tij. Njė njeri me shpirt tė butė, i dashur dhe shumė i sinqertė, kishte rėnė nė vorbullėn e shpifjeve dhe intrigave tė dashakėqijve, qė kishin krijuar njė plasaritje tė thellė e tė pamerituar, tė paimagjinueshme nė mes tė tij dhe gruas e njerėzve tė tij. Janė tė dashurit edhe tė familjes, pėr tė cilat shprehet se “Magjia e zezė” kishte hyrė nė mes tyre, pėr t’ua nxirė jetėn tė dy palėve.
“I pėrzėnė nga urrejtja / e atyre qė i shqetėsove”, thotė poeti, nė poezinė “Dallėndyshe kujtese”. Nė njė numėr tė poezive tė kėsaj pėrmbledhje, me dhembje trajton hendekun qė u krijua pa fajin e tij, nga intriga tė njerėzve tė ligė nė mes tė tij dhe gruas apo familjarėve tė tij. Kėto i kanė shkaktuar poetit njė pezmatim tė thellė nė shpirt dhe i kanė shkaktuar vuajtje aq tė thella, tė cilat janė tė pasqyruara nėpėr kėto poezi. Ashtu si shprehet nė njė rast poeti i Rilindjes, Filip Shiroka, kur thotė; “Mos e ngacmoni poetin nė ēastin e frymėzimit”, se ati i lėndohet zemra e mund tė shpėrthej ashpėr, ai e krijon njė poezi metaforike e dhembjeje, nėpėr kėso ndjekje.
Pėrveē tė gjitha kėtyre brengave qė i ranė mbi kokė poetit, ishte edhe gjendja jo e mirė materiale dhe shėndetėsore qė po e pėrcjellin vazhdimisht nė jetė, gjendje tė cilėn e shpreh me kėto vargje:

“Gjatė tėrė rrugėdijes
sėmundjen time e bartja me vete
hapėsirave tė fluturimit...”
(Antirrugėt e bebėzave).

Prandaj poeti veten e krahason me Sizifin; nė poezinė “Dhembje e pafund”: “Sizif, i ziu Sizif / sado tė vuaj / dhembja nuk ka fund”. Poeti me dėshpėrim e shkruan nė poezinė “Jasht kohės tonė”: “E pra, paskam lindur gabimisht / i ndodhur jashtė kohės”. Kėtė mendim e shpreh poeti kur ndodhej nė kulmin e dėshpėrimit pėr tė gjitha ato qė i kanė ndodhur nė jetė.
Pėrkundėr tė gjitha kėtyre peripecive qė ia ka sjellė jeta me vuajtje nga mė tė ndryshmet ai shpesh shpėrthen me tone optimiste pėr jetėn nė poezinė Pėrtej kėngės”:

“Liria ėshtė gjak
e gjaku rrjedh
me lumenjtė e dritės
anė e pėrtej kėngės...”

Por edhe pėr tė ardhmen e popullit tonė ushqen shpresa tė mėdha se ditė tė bardha do tė vijnė edhe pėr ne, ku shprehet: ”Mbi ne ndodhet milenjumi i paqes me diell / lumė ai qė ec nėpėr shkėlqimin e viteve” . Ashtu si shprehej dikur Rilindėsi ynė i madh, Naim Frashėri, ku thoshte: “Lum ai qė tė rrojė/ e ta sheh Shqipėrinė zonjė”. Pra kėshtu tė gjithė idealistėt jetojnė me kėtė shpresė tė madhe pėr tė ardhmen e ndritur qė e pret popullin tonė.
Ajo qė na bie mė sė tepėrmi nė sy, ndėr tė tjera ėshtė kjo poezi, “Pėrplasjet nga Aresi”. Brahim Avdyli, me imagjinatėn e tij prej poeti, Perėndinė e grindjes, Aresin, e nxjerr nga thellėsitė e lashta tė mitologjisė dhe na sjell nė ditėt e sotme pėr tė pėrshkruar fatkeqėsitė qė po i bien njerėzimit. Aresi, i biri i Zeusit, rrinte me harkun e tij nė dorė, me shigjetat me maje tė helmatisur i godiste njerėzit nė "zemėr" pėr tė futur nė shpirtrat e tyre elementin e urrejtjes pėr njėri-tjetrin dhe pėr tė nxitur grindjet nė mes tyre. Dhe shigjetat e tij tė helmatisura i drejtonte popujve apo shtetarėve tė ndryshėm tė botės, pėr tė vazhduar grindjet e tyre. Kjo gjė po vėrehet edhe sot e kėsaj dite, sepse nuk pushojnė konfliktet nė mes tė popujve dhe shteteve tė ndryshme duke i shkaktuar fatkeqėsi tė mėdha atyre popujve tė mjerė e duke shkaktuar mijėra viktima dhe miliona refugjat tė cilėt pėrpiqen t'iu ikin tmerreve dhe vrasjeve tė palogjikshme qė po ndodhin te ata popuj dhe nė shtetet e tyre fatkeqe. Aresi edhe njerėzit e zakonshėm nuk i len tė qetė duke futur helm nė zemrat e tyre dhe kėta njerėz, plot vrer, vėrsulen kundėr njėri-tjetrit, sa pėr tė realizuar ambiciet e tyre tė sėmura, duke shkaktuar fatkeqėsi dhe konflikte tė pėrhershme nė mes tyre. Poetit i digjet zemra kur i sheh kėta njerėz qė nuk mund tė gjejnė aspak qetėsi nga kėto ambicie tė sėmura dhe pėrherė janė nė konflikt me njėri-tjetrin.
Kjo ka tė bėjė edhe me tė gjitha fatkeqėsitė qė i ndodhin poetit e familjes sė tij, dhe kjo nuk ėshtė rastėsi. Poeti ka lindur pėr ta pėrcjellė botėn e gjallė, pėr ta paraprirė ate nėpėr tė gjitha sfidat, e duke i duruar edhe vetė sfidat e pėrhershme gjatė tėrė jetės sė tij.
Putini, bir i Iblisit , si e pėrshkruan poeti, janė ata qė pėrherė thurin plane pėr kobin e popujve tė vegjėl. Prandaj poeti ngrit zėrin kundėr kėtyre qenieve qė kurrė nuk pushuan sė menduari dhe sė vepruari duke iu sjellė fatkeqėsi popujve liridashės dhe paqėsorė. Se ata, apo Putinin, apo tė tjerėt, tė tė njėjtit kalibėr, me nė krye me Aresin, Perėndinė e grindjeve, i pengon kur dėgjohet gjuha e bukur shqipe nė Zarė, kur fėmijėt e mirėfilltė shqiptarė buzėqeshin e flasin shqip kudo qė ndodhen, apo fara e tillė iliro-pellazge qė mbijeton nėpėr mileniume e deri nė kohėn tonė, siē thotė nė fund tė kėsaj poezie tė rrallė.
Ai diellin, si simbol i denjė i universit, si zot i botės sė gjallė tė Ilirisė, si njė shembull tė veēantė i adhurimit tė Dodonės pellazgo-ilire, qė ia bėnin Diellit, e vlerėson lartė, sepse:

“Dielli e kishte marrė tėrė ditėn
nė krahėt e tij jetėdhėnėse...”.

Jo rastėsisht edhe Dielli, si simbol i arenės sė dhembjeve tė poetit na del e pėrsėritur nė kopertinė.
Brahim Avdyli pėrmes kėsaj pėrmbledhje poetike mendimet dhe brengat e tij personale arrin t’i pėrgjithėsojė, duke iu dhėnė edhe karakter shoqėror. Ai si pėrpunues dhe njohės i mirė i teorisė sė letėrsisė, arrin tė na japė njė vepėr me vlera tė padiskutueshme e tė njė niveli tė lartė artistik.

Muhamet D. ROGOVA
Gjakovė, 05.10 2017

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 29 vizitorë
Lexuar: 76 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
Dallgė poetike
E dielė, 10 dhjetor 2017 - 00:23
(Duke lexuar vėllimin “Thashė, tė bėhem edhe unė poet!” tė shkrimtarit Viron Kona). Kėto ditė lexuesit dhe kritika u njohėn me vėllimin poetik “Thashė,...
MOTI I VOCĖRR I CEN DESKUT
E premtė, 08 dhjetor 2017 - 08:48
Nė shenjė rrespekti pėr herojntė tė cilėt shtrinė dorėn e pajtimit nė vitin 1990, reagoj ndaj librit Pajtimet nė Motin e Madh. Cen Desku pasi k...
DRENICA E PUSHKĖS DHE E PENĖS
E martė, 05 dhjetor 2017 - 19:40
(Vėshtrim pėr librin e Bedri Tahirit, Toponimia e Galicės, Prishtinė, 2014) Prelud Pena mėmėdhetare gjithmonė u ngre njė himn pushkėve liridashėse, kri...
Orė letrare festive me rastin e Ditės sė Flam...
E dielė, 03 dhjetor 2017 - 22:51
Njė kurorėzim afirmativ i konkursit letrar mbėshtetur nga Ministria e Diasporės. Nė prozė, tregimi “I huaj” me autor Hazir Mehmetin, ēmimi i parė. Nė ...
Nėnė Shqipėri
E merkurė, 29 nėntor 2017 - 06:32
.
më shumë nga - Kulturė »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi